scieee Open visual document viewer

„Nulis“: anksčiau ir dabar

Alvydas Umbrasas

Full text

NULIS: ANKSCIAU IR DABAR Del nulio s4 okos kilmesl y a kele as nuomoniq. Y a nuomone, kad nulis paim as i5 g aikq. P olemdjus nesan skaidiaus a5yda o aidg o (omik on) - ik iausiai i5 ZodZio o 8e - niekas. lmanoma, kad i5 Sio Zenklo kilgs Se5iasde5im ainis nulis. DaZniausiai nulio e yne laikoma Indija. Indq ma ema ikoje nu- lis Zinomas nuo ,,B ahmagup os" (apie 600 m.). Jis bu o Zymimas a5ku a ba u uliuku. Vdliau pe a abus nulis pa eko i Eu op4. A abai nuli i5 eikida o kaip as-si , kas paZodZiui ei5kia u5 u- m4. Kai ku i5 p adZiq nulis pana5iai bu o i adinamas (plg. ok. Z i4 us. quQpa.). Apie 15 a. pabaig4 P anclzijoje, I alijoje Siai s4 okai pa adin i a si ado ki as Zodis. Veliau daugelis kalbq pasi- skolino nuli i5 i alq i od6l adina ji daba ze o. Te minas nulla igu a -,joks Zenklas" - a si ado ank a5 iniuose lo yni5kuose e imuose i a abq da bg pe di bimuose 12 a. Te mi- nas nulla (lo . nullus - joks, ne ienas) andamas N. Suke (N. Chu- que ) ank a5 yje (1,484 m.) i pi mojoje spausdin oje a i me ikoje (1,M8 m.). Da 1,5 a. nulio nelaikd skaidiumi. Tik iausiai A.Zi a as (A. Gi a d) pi masis nuli p ipaZino skaidiumi (L697 m.). Nuli p ie na u aliqjq skaidiq p isky e L. Oile is (L. Eule ) sa o ,,IJni e salio- joje a i me ikoje" (1768 m.). Kada nulis pa eko i lie u iq kalb4, daba sunku iksliai pasaky i. Senuosiuose eliginiuose a5 uose Sio ZodZio, ma y , ne eik6jo. Pi - majame lie u iq kalbos Zodyne - K. Si ydo ,,Dic iona ium ium lingua um" (- 1620; I Sio Zodyno leidimas i elesni (III - V) leidi- mai daba laikomi ski ingais Zodynais; Zodynai pe leis i 1979 i 997 m.) nulio ne andame. G eidiausiai lie u iq leksikog a ijoje nulis pasi odd ik 18 a. Ji andame P. Ruigio Zodyne. Kaip a5oma,,B ockhaus Enqyklopidie" (p. 39), okiediq kalboje iki 15 a. nulio eik5me bu o a o a die 1 Fak ai pa eikiami i5 Ane cau4posa H. B. Ma eMa u.{ec } e epM Hb . Cnpano. nux Mocxna, L978. C.85-86; B ockhaus En yklophdie. Mannheim, 1991. Bd. 16. S. 38-39 92 Zi e .Mind ame amZiuje eik5md i5siple e i die Z i iga o skai - mens eik5mg. P. Ruigys iksuoja abi die Z e, eik5mes: 1 e . 5ahl, Rok6 ine, €s, . Suskai y ini, €s, . 1 ia die Nulle, Nulle, /As,l (Ruig a13'z) Kaip ma y i, mo e i5koji gimind nuli pada y a pagal okiediq kal- bos analogij4. P adjus pus5imdiui me q lygiai 4pa i i5 P. Ruigio Zo- dyno isa qji nu a5d K. Milkus (Milk 557). Nag indjam4 LodiiLody- n4 ideda i E Ku 5ai is. Jis eikia o m4 niulis: Null die, nii lis, io. Da geh N. mi N. au , ch q wi[kas llgiei i iei . e is eine wah e N., ji c ypai pe niik4; l<nlp niikas. das is N. u. nich- ig, a| wi di niilcs; od. pei nieka $. Ku S 96) Neai5ku, a F, Ku 5aidio nulis ei5kia skaidiq (skai meni), nes pa- uyzdLiais ilius uojamas ik azeologinis ok. die Null a ojimas. Siuo a eju niulio eik5me g eidiausiai b q ,,niekas". Veliau bu a i ki okiq nulio o m 4. {domiq ak q andame uZ ik- suo q Aleksand o Ku 5aidio (F yd icho Ku 5aidio b ol aikis) didZiu- liame lie u iq- okiediq kalbq Zodyne. A. Ku 5ai is, kaip pag inding eikdamas nulia o m4, da nu odo i ki q: apslc i ul s, n iolis, ze as (A. Ku S 1576). Apski ulys paim as i5 A. Vilima idiaus kalbamoks- lio:apski ulys (nulis, ze o) Null m. (Y l m 209). Beje, apsl inlio (nu io eik5me) n6 a nei LY.j,neijo ka o eko- je. Thi gali bu i ik A. Vilima idiaus e minas. I5 M. MieZinio Zodyno paim as ze as (A. Vilima idiaus nekai o- mbs o mos ze o F. Ku 5ai is neidejo): ze as, . nulis. m. nulle. ze o. nynu (0) (MieZ 288). Nuolio Sal inis y a J. Slapelio Zodynas. (ia nuolis y a ik kaip ilius acija: iisip is i, i.isipuiiu, -piliiau - pasdym c* Kdsy d uiolis? - N iolis... n iolis?... Tai i.isipu qs dikas (Slap 212). [domu, kad nekai oma o maze o nulio eik5me kaip a p au inis Zodis da ilgai bu o pa eikiama lie u iq kalbos Zodynuose. Ze o gali- 2 eia i oliau skaidiai odo puslapius. 93 ma as i keliuose ,,Th p au iniq ZodZiq Zodynuose" (1936 m., sud. K. Bo u a i k ., 1951 m., e e O. Ka inskai d i k ., L969 m., e 6 O. Do eikiend i k .). Tik 1985 m. Zodyne (a s. ed. V K ie kaus- kas) ze o jau nd a. Kalin, a ze o bu o aip ilgai lie u iq kalboje a - ojamas. I Zodynus jis pa eko g eidiausiai ien oddl, kad Sie bu o e diami. Nulio pi moji eik5md i ai iq kalbq enciklopedijose, Zodynuose nu odoma labai pana5iai. Tipi5ku enciklopediniu apib dZimu eikd- q lailq i 5l: skaidius 0, ku l sudedan su be ku iuo skaidiumi gauna- mas as pa s skaidius (LTE YLII254; 22 US1. Pag indiniuose lie u iq kalbos Zodynuose nulio e klmiq pa eiki- mas upu eli ki o. Ch onologi5kai as ki imas a ody q aip: ni lis (2) 1. skai meninis ZenklaS ,,0", Zymin is dydZio i kiekio nebu im4; eigiamq i neigiamq skaidiq iba.2. p k. nie- kas, joks kiekis (D4 506) ni lis sm. (2) T pZ 1. ma . skai meninis Zenklas 0, i min is kiekio nebu imq, o p i aiy as pie ku io no s skaiiiaus i"i deii- nis pusis - padididinan is ji deiim i kan l. 2. sqlyginis dydis, nuo h io p adedama kns skniiiuo i: Kylan empe a i ai, skys- diq pa i 5iaus i empimas maZdja i pasiekia nuli k i ineje em- pe a u oje S. 3. p k. kas no s labai mAia, ne eil<.iminga; nie- kns:Kaipgi aip: als ybd moke Zmogq, pedago{ai a ida e jam sa o Si dies dalelg, o ezul a as - nulis sp (LKZ VIII 892) nnlis (2) 1. skai meninis Zenklas ,,0", Zymin is dydZio a kiekio nebu im4; p i a5y as i5 de5ines p ie skaidiaus - didi- nan is ji de5im ka q; eigiamq i neigiamq skaidiq iba: Tb - mome as nul i o, pakilo iki -io.2. p k. niekas, joks kiekis. A Absoliu inis n. ( empe a i a -273,16' C) (DZz 444) ni lis (2) 1. skaidius, Zymin is dydZio a kiekio nebu im4; ji zymin is skai muo: k mome as nuk i o, pakilo iki -io. 94 2. p k. niekas, joks kiekil A Absoliu inis n. ( empe a a - 2J3, 6" C) (D2.439, DZ4 439) No s i5 pi mo Z ilgsnio Zodynuose nulio eik1me a odo i5 es- mds ienoda, a idZiau paZi ejus galima pama y i ski umq. Reik5- mes galima padaly i i is ipus. Aki aizdZiai panaSiausias y aDZ., i DZ, pa eikimas. Cia pi miausia akcen uojama, kad nulis y a skai meninis Zenklas ,,0", .y. nulis su okiamas kaip skai muo a - ba g a inis iene as. Da p idu a, kad ai y a iba a p eigiamq i neigiamq skaidiq ( ik nepasaky a, a a iba y a skaidius). Ki as pa eikimo ipas y aDZ i DZo. Cia pana5u, kad anks es- nd eik5me ap e s a a i k5diai. Pi miausia pasakoma, kad nulis y a am ik a skaidiaus ka ego ija, eliau - kad o skaidiaus g a ine iS ai5ka. Abiejq Siq ipq apib dZimuose logind skaidiaus ka ego ija i jos ma e iali i5 ai5ka - g a inis Zenklas - laikomi iena (pi mqja) nulio eik1me. Kiek ki aip yTaLIAVIII ( edias ipas). iia pi moji nulio eikl- md y a ik skai meninis Zenklas, o skaidius (dydis) a ski as i pa- eikiamas kaip an oji eik5m6. Toks eikSmiq a sky imas a odo gana pag is as, ik b q galima pasigindy i del eikSmiq hie a chi- jos. Juk logi5kai pi miau y a am ik as dydis, o ne o dydZio g a i- ne i5 ai5ka (no s is o iikai nulio s4 oka bu o i5ple o a dliau nei a si ado Zenklas 0). Siuo a Z ilgiu s eikin inas DZ, (DZ) pasi in- kimas nuli pi miausia apib eZ i kaip skaidiq. O ienos a d iejq eik5miq klausimas i5lieka. Ma y , isuose DZ skaidius i Zenklas pa eikiama kaip iena e_ikSme a siZ elgian I skaiwa dZiq pa eiki- mo analogija_Dz i LI{2. Siuo a Z ilgiu nulio d iejg eikSmiq i5- sky imas Ll(Z a odo kiek ned6sningas. G eidiausiai o p ieZas i- mi bu o nulio dydLio s4lygi5kumas. Beje, idomu, kad 1936 m. ,,Ta p au iniq ZodZiq Zodlme" pi moji nulio eikime y a apsk i ai ne ma ema ind: Nulis (lo .) 1. niekas; 2. ma ema ikoje - joks kiekis; iba a p eigiamqjq i neigiamqjq kiekiq, 0; 3. nukel ine p asme - menl ys d, menkas, nieko ne ei5ki4s Zmogus. (p. 386) 95 Kokia kalbos dalis y a nulis3? Tik ienaip a salg, i i 5l klausim4 neleng a. Daugelio kalbq ( a p jq i lie u iq) Zodynuose i g ama i- kose nulis laikomas daik a a dZiu (apie nulio p isl<y im4 p ie daik- Ia a dLio g ama ikose sp endZiame i5 o, kad p ie skai a dZiq apie ji ne neuZsimenama). Kodel nulis ne skai a dis? Sunku pasaky i, nes i pa ies skai a dZio mo ologinis ak a imas y a p oblemi5- kas. LKM pasaky a, kad ,,skai a dliu adinama nomina y ine kal- bos dalis, ku i4 si da o LodLiai, ei5kian ys kiekybes iene us - skai- dius, skaidiais pasakom4 daik q kieki i jq eiles a k4" (p.79). Nu- lio apib dLimai odo, kad ai y a skaidius, adinasi ben o maliai jis u d q pa ek i a p skai a dZio apib eLime minimq kiekybes iene- q. Ti. o labiau, kad LKG I pasaky a, kad skai ia dLiaiy a ,,LodLiai, ku iais ei5kiamas abs ak us skaidius" (p. 60a). A gi nulk ne abs - ak us skaidius? Skai a dis laikomas ibodiausia kalbos dalimi, . y. skai a - dZiuose pasika oja nedidelis kiekis Saknq (no s kai ku iq ZodZiq, okiq kaip abu, -i, puse, pusan o i pan., ak a imas i ai uoja). Pag is ai manoma, kad skai a dis y a labai ne ienaly d kalbos da- lis - ienai klasei p iski iami g ama i5kai labai ski ingi LodLiai. Jeigu ak us ak uo ume mo ologi5kai, skai a dZi 4 klasds nelik- q. DLKG p ipaZis ama, kad ieni i5 jq a imi bld a dZiams (p z., ienas, iena), ki i daik a a dZiams (deiim is, plg. akis), da ki i - p ie eiksmiams (deiim , plg.daug) (p. 238). Be kol kas mes adi- cijq nelauZome. Taigi jei Zi[ dsime i nuli g ynai mo ologi5kai, jis y a daik a a - dis, be seman i5kai (o musq kalbo y oje skai a dis ski iamas se- man i5kai) jis k yps a p ie skaiwa dZiq. K yps a da i od6l, kad skai a dis pas mus ak uojamas gana ma ema i5kai - u ime up- meninius skai a dZius ( a ojami be eik ik ma ema ikos kalboje, juk Siaip sakome puse, o ne iena an oji; o kuo laiky i 0,5 Zoding i5 ai5k4?). 3 Kiek eko paklaus i, li uanis ai (ne i mokslininkai) su inka iSgi dg 5i klausi- m4. DaZniausiai imama s a s y i apie skai a di, be ne e ai galu inis a sakymas blna - neZinau. 96 Kadangi skaiwa dZiai ne u i bend q mo ologiniq ski iamqjq k i- e ijq, cha ak e ingiausiu j ;, kaip kalbos dalies, b uoZu laikoma ka- ego ind abs akdios kielcybes eik5m6, ikslus skaidius (LKM 80; LKMA 221). Taip pa pasakoma, kad del eik5mes apib eZ umo su skaiwa dZiais ne a ojami nusakomosios eik5mds ZodZiai - jie ne- u i pazyminiq (LKMA 221). Nulio, kaip skaidiaus, ikslumas apib dZiamas - ai skaidius, ku l sudejus su ki u skaidiumi gaunamas as pa s skaidius. Kas ki a pazy- miniq u djimas. Jau DZ, D4 (DZ) ma dme - absoliu inis nulis. Be a nuli Siame junginyje su okiame aip pa kaip junginyje nulis laipsni4 (plg. iim as laipsni4). Aki aizdu, kad ne. A ba palyginkime da : da e eje q obuoli4 i molg ojas pa aie dideli eje q. Pas a aja- me pa yzdyje sudaik a a ddjgs skai a dis gauna pazymini. Nulio a - eju galime iZ elg i a i k5 inip oces4. Nal . (pi miausia ei3kgs Zen- klq 0 - plg. palymys eje as (3)) daba kai ku iais a ejais y a su- skaiwa dejgs (p z., da nulis aland y, unglyni4 ezul a as - du : nu- lis [i a ii4]), Nu g skai a ddjim4 pag indLia i nulio eik5mes ap- e imas D4 (DZ4), klu nulis pi miausia skaidius, o ne Zenklas. Taigi nulio mo ologinis ak a imas gald q p iklausy i nuo kon eks- o - ienu daik a a dis, ki u skai a dis ( aip kaip i ienas, -a - skai a dis, bld a dis a ba i a dis). MaZdaug oki nulio ak a im4 galima as i okiediq kalbos Zo- dynuose i g ama ikose. Cia kiekiniai skaiwa dZiai (G undzahlen, a ba Ka dinalzahlen) p adedami a din i nu'o nulio (null) (p z., Jud 174; Mikal 1,5 .Zodynuose nul (skaiwa dis) i die NuIl (daik a- a dis) pa eikiami a ski ais lizdais, nes ski iasi i a5yba (VLZ 95). Beje, VDR (p. 399) Salia null paLymd a, kad ai y a p ie eiksmis, be ai jau bu q diskusija okiediq kalbos lygmenyje. P anc zq kalboje skai a dZiai ka ais apsk i ai neski iami ( ai g ynai mo ologinis poZil is), o p ie b a dZiq ap a iami kaip kieki- niai de e minan ai (d6 e minan s num6 aux) (pu ., PPKG 78). iia aip pa andame nuli Qd o). LKM pasaky a - ,,skai a dis - palygin i negausi, naujais ZodZiais be eik nepasipildan i (i5 e in a mano - A. U.) kalbos dalis" (p. 80). Ths ,,be eik" su eikia galimybg am ik ais a ejais nuli p i- auk i p ie skaiwa dZiq. 91 Nulis nd a oks Zodis, ku io daZnai p i eikia Snekamojoje kalbo- je. Thi, ma y , daugiau a5omosios kalbos Zodis. Kaip odo L. G u- madiends i V. Zilinskienes y imai (DDRLKZ 29), nulis pa enka i 2200 dalniausiai a ojamq a5omosios kalbos LodLi;.+ iei Sie duo- menys a i inka ik o g). 28 im yse as i 76 nulio pa a ojimai (i5 iso i a 1200 imdiq po 300 000 ZodZiq pa a ojimq). Tik i5 Zodyno nema y i, ku i kaip konk ed ai nulis a ojamas. Tikd ina, kad skaiwa di5kas nulio a ojimas bldingas nespeciali- zuo ai Snekamajai i a5omajai kalbai, o iksliuosiuose moksluose nulis gana e minologizuo as, y a nemaZ,ai uSiniq e minq, kas ne- abejo inai odo daik a a di5k4 a ojim4. S ai, pa yzdZiui, kele as e minq, l c nulis u i de inam4li pazymini: deiinink (MTZ) I d e- je ainis AKTZ) I galinis AI<2, AI<TL) lkaiinis (MIZ) I knno inis MTZ) I kompiu einis (AI<2, AJ<-IZ) I ne eil<iminis (AI<2, AKTL) I no minis (AIdZ, AK-IZ) I pap as asis (MTZ) I pie1akinis (AJ<Z, K Z) I sqlyginis (MTZ) I upa usis (MTL) nulis. Galimi i du de i- namieji paZyminiai: neigiamasis kompiu einis nulis (AKTZ), uig a- masis kompiu einis nulis (AKTZ). Kiek ediau nulis gauna nede i- nam4ji paZymini: unkcijos nulis (MTL), aiko aiies nulis (AKTL), nulis su minusu (ly' ' Z), nulis su pliusu (M"12). Y a i nemaZai e minq, ku nulis apgs p iklausomuoju e mino ddmeniu. Siuo aweju jis daZniausiai b na kilmininko o mos: ne eil<i- mini4 nuliq Salinimas (AKTZ), nulio aplinka (MTZ), nulio daliHis (MTL, VLM^L), nulio i iene o disnis (}y' Tz), nulio poiymis (AKTZ), nuli4 daugda a (YLMZ), nuli y skaiiius (YLMZ), nuli4 ankis (VLi| lZ), nuli4 eo ema (MTZ). Y a e minq , ku nulis p i- klausomuoju ddmeniu eina i ki o linksnio o mos, p z.: dalinimas ii nulio (AKTZ), uipi dymas nuliais (ATKZ). Ras a i kele as ne i- pi5kq (ne daik a a dinio junginio o mos) sud6 iniq e minq sL nu- lis, p z.: be nulio dalik i4 (VLli/,Z), homologiikas nuliui (VL} / Z), homo opiikas nuliui (VLMZ). Kaip ma y i, lie u iq kalboje nulis ja s, ge okai paZenggs i p ieki. Thi jau nd a ien ik elipses o mos skai muo (ka u i s4lyginis skai- dius) - a si ado naujq e minologiniq eik5miq, ku ios ak ualiausios 98 ma ema ikoje i kompiu e ijoje. Ki a e us, nulio, kaip ip as o skai- diaus, a ojimas nespecializuo oje Snekamojoje i aSomojoje kal- boje ska ina susim4s 5 i i apie jo mo ologini ak a im4, kas da- ba indje lie u iq kalbo y oje s4moningai a nes4moningai y a nu y- lima. Gal eikd q pam4s y i i apie d ejop4 nulio ak a im4, kas leis q am ik ais a ejais papildy i mlsq seman i5kai ski iam4 skai - a dZiq klasg. A. Ku S AJ<72 AKL DDRLI(Z DLKG D2 F. Ku S Jud LKG I LKM LKMA LKZVIIJ U E VIII MieZ Mikal M k I ITZ Su umpinimai Ku scha A. Li auisch-deu sches Wo e buch. Thesau us linguae Li uanicae. Go ingen, 1970. Bd. II. Ai5kinamasis anglq-lie u iq kalbq kompiu e ijos e minq Zody- nas. Kaunas. 1997. P a u I a u s k a s K V., J a s i n e i d i u s R. Ai5kinamasis kompiu- e ijos Zodynas. Kaunas, 1995. G umadien€ L., Zilinskien6 V DaZninis daba in6s a- Somosios lie u iq kalbos Zodynas (maZejandio daZnio wa ka). Vilnius, 1997. Daba inds lie u iq kalbos g ama ika. Vilnius, 1997. Daba in6s lie u iq kalbos Zodynas: DL, - I leid., Vilnius, 1954. D2"- leid., ilnius, 972.D23- III leid., ilnius, Lgg3.DZ4- IV leid., Vilnius, 2000. Ku scha E Deu sch-li auisches Wci e buch. Halle. 1874. Bd.II. Jude W K. Deu sche G amma ik. B aunschweig, 1966. Lie u iq kalbos g ama ika. Vilnius, 1965. T 1. P a u I a u s k i e n e A. Lie u iq kalbos mo ologija. Vilnius, 1994. P a u I a u s k i e n 6 A. Lie u iq kalbos mo ologijos apyb aii,a.Yil- nius, 1983. Lie u iq kalbos Zodynas. Vilnius, 1976. T 8. Lie u i5koji a ybine enciklopedija. Vilnius, 1981. T 8. M i e Z i n i s M. Lie u iszkai-La iszkai-I nkiszkai-Rusiszkas Zo- dynas. TilZe, 1894. Mikalauskai e A. T ukanai d D. Deu sche G amma ik. Vokiedig kalbos g ama ika. Kaunas, 1997. Mielcke Ch. G. Li auisch-deu sches und deu sch-li auis- ches Wci e -Buch <...>. Konigsbe g, L800. Ma ema ikos e minq Zodynas. Vilnius, 1994. 99 PPKG - BalaiSiene J., Mickiend V. P ak indp anc[zqkalbos g a- ma ika. Vilnius, 1996. Ruig - Ruhig Ph.Li auisch-Deu schesundDeu sch-Li auischesl-e- xicon <...>. Kdnigsbe g, 1747. S gg - Slapelis J.Lie u iqi usqkalbqZodynas. Vilnius, 1921. TZZ - Th p au iniq ZodZiq Zodynas. Vilnius, 1985. VDR - Wo e buch deu sch- ussisch / on E. Daum und W. Schenk. Lnipzig,1990. Vilim - Vilima idius A. MaZas okiSkaskalbamokslis <...>. Heidel- be as, 1919. YLM Z - Madiend VVokiediq-lie u iqkalbqma ema inisZodynas.Vil- nius. 1994. VLZ - K iZinauskas J.Smagu auskas S.Vokiediq-lie u iqkal- bq Zodynas. Vilnius, 1992. T. Z. Al ydas UMBRASAS Ahydas UMBRASAS Lie u iq kalbos ins i u as An akalnio g. 6 LT-2055 Vilnius El. paS as [email p o ec ed] 100 Gau a 2000 10 20