SVARSTYMAI. SIULYMAI
KELETAS PASTABU APIE SISTEMATIKOS TERMINUA
DidZiajame
,,Lie u iq
kalbos Zodyne"
( oliau - LKL) nei p ie
LodLio ka alys i, nei p ie Lodlio ka alija ne asime
o ganizmqpasau-
lio auk5diausio
pag indinio
aksono
pa adinimo.,,Daba ines
lie u-
iq kalbos Lodyne"
( oliau - DZ) p ie i,odLio ka alys i ediosios
-
p k. - eik5mes
,,s i is,
ku kas no s y auja, ie5pa auja" andame
ilius acini
pa yzdig yb4
ka alys i, be
jis pa eikiamas
ne kaip sis e-
ma ikos e minas. Vieni bo anikai 5i akson4
adina e minu ka a-
/ys e AAS 17, o ki i - ka alija G 170. DaZnesnis i ilgiau a o as
e minas
- ka alys i. Ji i eike q laiky i no miniu. Be o, ka ais
ne aisyklingai
pa adinami
i a piniai aksonai
,p z.;
an ka alys d
(Su-
pe egnum) i poka alys i
(Sub egnum). Tu e q bi i: an ka alys is i
poka alys is.
Kai ku iq aksonq
pa adinimai
u i specialias
i lo yni5kas, i lie-
u i5kas
p iesagas.
P a yzdLiui, augalq sky iams
pa adin i
a oj ama
lie u i5ka
p iesaga
-unai (lo . -phy a),
klas6ms
-ainiai (lo . -opsida),
eildms
-ieiiai (lo . -ales),Seimoms
-iniai
(lo . -aceae).
Tadiau
jas
a -
ojan eikiamo
nuoseklumo da n6 a. An ai augalq eilems
pa adin i
Salia
p iesagos
-ieiiai a ojamas da i sandas
-iiediiai. ai uoja
a-
ie e q
i eisliq
pa adinimai.
Pana5ius ne ienodumus
gale q
paSalin i
ik pa ys
q s idiq specialis ai
ka u su e minologais.
Toliau ap a sime kele 4 musq
pas ebe q
Sios s i ies e minq da y-
bos i a osenos nenuoseklumq.
1. En omologijos e minija da nesu i djusi
Te igonia
i idissima! Te igonia i idissima!
NeZino
jis pa s,
kad
jo a das oks
- kele q
Sim mediq,
-
Sauk
kiek ik no i pie oj a y uose
- niekas
Nea silieps nei lo yni5kai, nei lie u iSkai, nei po mi ies.
S. Jonauskas
,,Zaliasis
Ziogas"
138
Ci uo ame eile ai yje poe as
a siLaidLia
lo yni5ku
Ziogo
a du.
Thdiau
panaSiai
a5oma i akademiniame
eikale
,,Lie u os
auna"
(I, V., 1995),
p z.:
,,Tik Lie u os
paj l yje andama halo iliniq aba-
lq. Tai [Sys,
p isi aikiusios gy en i
d uskingose di ose
(p z.,
Cicin-
dela ma i ima,
Dyschiius obscu us, D. impuna ipennis,
Bembidion
pal-
Iidipenne,
Pogonus chalceus,
Dichei o ichus u i ho ax, Ce cyon li o-
alis, Aegiala a enacia, C
o ccinella undecimpunc a a,
Phyllon
gibbus)"
(p.24).
Tik dia
jau ne poe inis Smaik5 a imas, dia
- mokslinis
i a di-
jimas.
Thdiau kodel ne a ojami
lie u i5ki e minai? Juk oliau ame
padiame
eikale daugelis
mine qjq abalq adinami
jau lie u i5kai,
p z.: Cicindela
- ioklys,
Dischi ius - nyl<i ukiygis, Bembidion - ba z-
duk gis,
Dichei o ichus u i ho ax
- udak u inis iyg s, Ce cyon
- pu-
esinukas, Aegiala a ena ia
- kopinis miila abalis, Coccinella
- bo u-
id, Phylan
gibbus
- pajuinis juod abalis
i . . I5 Siq
pa yzdZiq
ma o-
me, kad en omologams lo yni5ki
p o esionalizmai pa ogesni,
moks-
lin6je li e a l oje ien
jais daLnai
i e diamasi. Lie u i5ka en omo-
logijos e minija
ge okai pa a ky a
leidZian
p o . S. Pileckio
kny-
gas
i akademini eikal4
,,Lie u os
auna". Tadiau i su a lqy uose
leidiniuose da pasi aiko
aisy inq
a ejq. Pa yzdli i,
paimkime du
e minus: usuo iikasis
juod abalis
(Upis ce amboides
L.) i ilsuo i.i-
kasis dulkiag aal (Pseudocis ela
ce amboides)
LF II 63,66. Y a i
abalq Seima usuoiiai
(Ce ambycidae)
LF II 87.
Ne a lie u iq kal-
boje ik b id a dZio usuo iikas.
En omologai
ji susiku ia
panaudoda-
mi panaSum4
ei5kiandi4
p iesag4
-iikas.
Vadinasi, Upis
ce amboides
- ai i usuo i panaSus
juod abalis.
Taip pa mo y uo as i e minas
k ypuniliikasis
juod abal s
(C yp icus quisquilius
L.) - i k ypilneli
pa-
na5us
juod abalis.
Tadiau
o pa ies
aksono
e minas kailia abalinis
juod abalis
(Cllind ino us
de mes oides), b idamas okios
pa
mo y-
acijos,
pada y as
jau su p iesaga
-inis.
Beda dia
mala; p iesagos
-in s
bld a dZiai i gi gali
eik5 i
panaSum4.
Kalbininkas
P.
Kniuk5 a,
nuodugniai y inejgs
p iesagos
-i zis
bud a dZius, aip a5o:
,,Sinoni-
mi3ki
p iesag 4
-iikas
i -inis
bld a dZiai,
kaip
jau esame
minejg, kal-
bedami apie
pana5umo bld a dZius, u i eik5mes ski ybiq. BUd-
a dLiai su
-i.ikas
u i b ldingosios
ypa ybes
Zymim4j4 kokybing
eik5-
mg, o su
p iesaga
-inis - zymi
daik q
[Si" PB L83.
Vadinasi, 5iai
i a dy i
Siuo a eju
ge iau
ik q p iesaga
-inis,
be su Sia
p iesaga
39
en omologijos
e minijoje
da omi ki okios mo y acijos lSiniai e -
minai,
p z.:
kini a pinis k ypundlz's
(Pa omalus pa allelipipedus),pjak-
lelinis aisias aubi s
(Cu culio
c ux)
i pan.
iia nu odoma ne pana-
Sumo,
be bend os
gy ensenos
i mi ybos eik5me. Kadangi
pana5u-
mui eik5 i Sios s i ies e minijoje
p iesaga
-iikas
a ojama
i ki ais
a ejais
(p z.,
kiauiiniikoji dusia (Hyphyd us
o a us
L.), u uliikasis
kud a abalis
(Coelos oma
o bicula e)
i pan.),
ai p iesagos
-in s
Sia
eik5me ne eike q a o i. Thdiau
p iesagos
-,Jkas
iSinius b d a -
dZius
eikia i a dZiuo i,
p z.:
k iauiiikns (: k iaui iikasis) iliuialygis
(
C.lch us
ce aboides
L.), gaub
lii ka s (= gaub
lii ka s is) ke p ab alis
(Am-
phicyllis globi o mis) i pan. Tai bl q e minologinis
bend ines kal-
bos
no mos a ian as.
Peik ini e minai
j uo
s
uo oj i
p udadus
ia (P
o hyd us
linea us) i pa-
p as oji
na adusia
(Sca ody es
halensis).
Vienas
dalykas
- ne a o i-
nasLodisp udas, o ki as
- sudu inio
i,odLio
gallne u e q b i ne
-ia,
be -i (plg. pap as oji
kud aduse
- G ap ody es
g anula is
L.). Visi5-
kai neai5ku, su
kuo eike q sie i sudu inio ZodZio na adusia
pi mqii
sand4.
Ka ais abalq pa adinimai
es i pe nelyg g emezdi5kos
da ybos,
p z.;
ausia abaliikasis u a abalis
(Nemadus
colonoides) i pan.
Daug
pap asdiau
b i q 5i
abal4 adin i, pa yzdLi i,
aip; ausia abaliikasis
u unilis . B
iauna ab alius (Mic opeplidae)
bl q galima
adin i e -
minu biauniliai. Ypad eike q
paisy i gendiq pa adinimq pap as u-
mo. Tada
i iSiq
pa adinimai
b i q pap as esni.
2. Augalq a dq k aipiniai
B k a laidi i ge a
;,'w.
z olnclam Duillul.
Ku s is da nei5moko
Sa o
lo yni5ko a do,
Musca domes ica!
A. Nyka-Nili nas,,Musei"
Visi augalai i augaldliai
jau moka
sa o
lo yni5kus a dus.
Juos
o
iSmokd
K. Linejus i jo mokiniai. Tik lie u i5kq a dq
is da [ks a
40
a ba
jie y a i5k aipomi. Pa yzdZiui,
,,FLOREXLIT PAVASARIS
1998" eklamoje geld,
Ienk aiiedis
imiiius (Salpiglossis
sinua a)
ga-
o a dq lenk aiiedis inyiius. Tokio a do nd a nei LKZ, neiLBZ,
ku su a5y i ne ik moksliniai,
be i a miniai augalq
pa adinimai.
Many ume,
kad oks
e minas nebu dlis
a si ado i5 ko ek u os
klai-
dos. A ba el ki as
pa yzdys.
Labai puo5niai
i a kingai i5leis oje
knygoje
,,Sodo
gdl6s"
(V, 1996) andame
e minq
i ginini kalaba -
pup i (Physos egia
i giniana). Knygos
odykleje
pasi aisoma
: i gi-
nine
kalaba pupi. I is iek nege ai. Physos egia y a
pus a au is,
o
Physos igma
- kalaba pupe.Taigi
sumai5y i
du isi5kai ski ingi
auga-
lai. Jq lie u i5ki
a dai i gi, galima
saky i, niekam ikg. Pus a au i
galima
palik i
ik odel,
kad
jis
y a
a o as LBZ, o ie oje
kalaba pu-
pes ge iau
ik q lie u i5kas Zodispupudld.
Lie u i5kiems
augalq
a dams eikd q eik i pi menybg.
Pa yz-
dZiui,
daba konku uoja
e minai ii as i elebo as. Thi labai anks i
p azys andio,
be nuodingo
augalo
pa adinimas.
Pi masis
e minas
y a
a o as
J. Pab eZos,
be LI(Z pa eikiamas
be k yZelio ( . y. a -
o inas), o an asis
- sug ama in as
g aiki5kos
kilmds lo yni5kas
e -
minas Hellebo us.
J. Pab eZos
e mino ne eike q pami 5 i.
Kai ku ie lo yni5ki
skoliniai sunkiai i5 a iami,
ne nepana5us
iau-
galq
a dus. An ai g aLiai
i5leis oje
knygoje
,,Kamba ines
gdl6s" (V.,
1997)
andame nepakankamai
sulie u in q
augalq a dq.
Vienas
o-
kiq a dq
- el heimija (Vel heilmia).
J4 bl q galima
adin i nauja-
da u
pluoi aiiddi, nesjos Ziedynas
susideda i5
daugelio maZq
a pe-
lio o mos Ziedeliq. Keis i geliq pa adinimai
nidula ijus, p e is,
ia le-
a. Pi m414
gelg
b i q galima
adin i lodL u lapoki, nes
jos lapai i5-
aizd is. An 4j4 gelg gale ume
i a dy i
naujada u papa inas,
nes
jos ,,gen yje
y a apie 280 lSiq asa Zaliq, pusiau
isZaliq i isZaliq
papa diq"
KG 221.
Tiediajai
gelei
pa adin i gald q
ik i naujada as
iakd i, nes
jos s iebui labai
bldingas
Sakojimasis. Lie u i5kus
nauja-
da us
bl q galima
a o i
Salia skoliniq, kad ilgainiui
isi i in q
Sios
s i ies nomenkla [ oje.
Kai ku ie lauko a kamba iniq geliq
skolin i
pa adinimai
ne iks-
liai a5omi
a ba ne inkamai
g ama inami.
Pa yzdLili, i5 Pe u
i Ek-
ado o kilusi maloniai
k epian i
gele
adinama
e minu k apnusis
elijo opas (Helio opium a bo escens)
SG 86. Ti e q bi i: k apnusis
141
helio opas,
nes
jos Ziedeliai
g gZiasi
i saulg,
ku i g aiki5kai
adina-
ma i,odLiu helios.
Viena
i5 alpina iumo
geliq
adinama i,odLiu e iio-
nema
(Ae hionema)
SG 100. Ti e q bi i: e ionema.DaLniausiai
au-
ginama ik iena
jos [Sis
- didZiaiiede
e ionema
(Ae hionema
g an-
di lo a).
Daugiame d
p e ijq gele g ak5diais
Ziedynais
adinama su-
de iniu e minu
a po asis
lija is
(Lia is
spica a) SG 155. Taisyklin-
gas
e minas
u d q
bi i lia is. Pana5iai ne iksliai
a5omas i e mi-
nas ii dlialapi ija dld (Tia ella co di olia). Tu e q bn i: ii dZialapi
ia eli. Zema[gis kamba inis
papa is
adinamas
skolin u e minu
adijan as
(Adian um) KG 130. Ti e q bi i: adian as. Kamba inds
pal-
mds,
ku iq lapai labai o iginal ls,
galuose
a odo a y um
apspu g,
adinamos
e minu
ka ijo a
(Ca yo a) KG 150. Si e min4
i gi eikia
aSy i be
j, bu en :
kaio i.
Ve s indse
knygose kai ku ie olimqjq
k a5 q augalq
pa adinimai
lieka nei5 e s i, nes
nd a lie u i5kq a i ikmen l,
p z.:
Adenium
obe-
sum,
Beaucamea
ecu a a,
Exacum
ine, Ja opha
podag ica, Medi-
nilla magni ica
i k . (IGE 126). Pasi a dami su
specialis ais,
e djai
jiems
pa adin i
gald q
silly i i naujada us,
juoba
kad kai ku iq pa-
mine q
gdliq
ski iamieji
pozymiai y a labai
ySkls
. Pa yzdZi:ui, Ade-
nium obesum
bu l galima adin i e minu ukli1ji s ieb ind,
nes
jos
s iebas
labai s o as,
pana5us
i medZio
kamien4. Aga iniq Seimos
i5
Meksikos
kilusi augal4Beaucamea
ecu a a bl q galima
adin i su-
dd iniu e minu
lenk aldpi
aga ini. Maloniai
k epiandiai kamba i-
nei gelei
Exaccum
ine pa adin i
gale q
ik i naujada as eni gini
iiedundld,
nes
ji zydi
labai
gausiais
maZais
Ziedeliais i gydo
dep esi-
jas bei ak y ina
plaudius. Ki ais a ejais
lo yni5ki augalq
pa adini-
mai ne e diami
ne i uo a eju, kai a i inkami
lie u i5ki e minai
a ojami oje padioje knygoje. Pa yzdL i i, ais inq mede kq
(Calen-
dula o icinalis) ,, inka
de in i suAge a um, Sal ia
a inacea,
Tage es,
Delphinium,
Heliopsis,
Rudbeckia, Calamag os ,s" SG
82. Ten
pa ,
ki-
ose
eks o
ie ose, Age a um
adinama
i d unu, Sal ia
ainacea -
mil uo uoju iala iju, Delphinium - pen inium, Heliopsis
- saulakiu,
Rudbeckia
- udbekija,
Calamag os is
- lend unu.
Toks e minq a o-
senos
nenuoseklumas
y a nepa eisinamas.
Beje,
geliq
eisliq
pa adinimai
y a ne e diami.
42

SUTRUMPINIMAI
AAS - Galinis V Auki esniqj q augal4 sis ema ika,Yilnius,
1984.
DZ - Daba inis lie u i4 kalbos iodynas, Mlnius, 1993.
G - U bon as Y. G ybai, Vilnius, 1986.
KAE - Ho mann E. K. Kambainiy augal4 ene gija,Vilnius, 2000.
KG - Kamba inis
gilis, Vilnius, 1997.
LF - Lie u os
auna.
Vabalai 1, 2, Vilnius, 1995, 1997.
LBZ - Lie u iikas bo anikos iodynas.
Red. J. Dagys. Kaunas, 1938.
LKZ, - Lie u i4
kalbos odynas 5, Vilnius, 1959.
PB - KniikS a P. Piesagos
-inis
bud a diial, Vilnius, 1976.
SG - He le B., Ky meje is P., Nikig M.Sodogilis,
Vilnius,
1995.
Kazimie as GAIVENIS
Lie u iq kalbos ins i u as
An akalnio
g. 6,2055 Mlnius
E. paS as
[email p o ec ed]
Kazimie as
GAIWNIS
Gau a
2001
06 10
143