SVARSTYMAI. SIULYMAI
EINZETAS APTABU APIE SISTEMATIKOS TERMINUA Einige Fes s ellungen Apie SISTEMATIKOS sind nich in de Lage, eine Lösung zu inden.
DidZiajame
,,Lie u iq
Sp achen Zodyne"
(wä s - LKL) noch bei
LodLio ka alys i, noch bei Lodlio
ka alija ne undime
o ganismqpasaulio auk5d igs e
Haup inscheidupa adinim.,,Daba -
aksons
ines iq Sp achen Lodyne"
(wei e - DZ) bei i,odLio ka alys i ediosios
-
p k. - b auchen5mes wo jemand we auja,
,,s i is, ilius acini ka alys i, abe nich wie sis epa yzdig yb4
ie5pa auja" andame
e angegeben ma ikos e mis. Manche Bo anike 5i akson4
nennen den Beg i ka a-ys e AAS 17, und ande e - ka alija G
170. / DaZnesnis und länge e e wende e Beg i
- ka alys i. Sie und eike q hal en no mimu. Auße dem
manchmal ne aisykligung genann (Sui zwischenpiniai
aksonai an ka alys d
,p z. ; pe egnum) und poka alys i
(Sub egnum). Tu e q bi i:
an ka alys is und poka alys is.
Kai ku iq
spezial
aksonq ha
benimimai und
la yni5kas, und
li a i5kas
P a yzdui, augalq
p eesag. namensigen
sky iam konsumLi
ama lie u i5ka
anesaga klas6ms
-unai (lo . -phy a),
-ainiai (lo . -opsida),
eildms
-ieiiai (lo . -ales),Seimoms
-ische
(lo . -aceae).
Tadiau a jas ha jan benö ig em
eilems namensi i
konsequenz noch n6 a. An ai augalq
Salia
Be ange-
-ieiiai e wende wi d noch und
sandas -iiediiai. ai uoja ie e q
nhei a-
und eisliq Pana5ius ne ienodumus
namensinimai. paSalin i gale q nu
zusammen mi Te minologais.
selbs q s idiq specialis i
Sios s i ies e minq
Folgiau behandeln wi kele 4 musq
da ypas ebe q bos und
a osenes nenuoseklumq.
1. En omologiej Te minie noch nich s e djies
Te igonia i idissima! Te igonia
i idissima!
NeZino kad
sein Name
Sim mediq,
is
- kele q -
e selbs ,
Sauk so iel nu will pie oj ode
y uose
- niemand
Nea silieps wede la yni5kai, noch lie u iSkai, noch nach Tod.
S.
,,Zaliasis
Jonauskas Ziogas'
138
Ci uo ame eile ai e e Poe a
a siLaidLia la yni5ku namens.
Ziogo
Thdiau panaSiai eikale
a5oma und
akademischem
,,Li u os
auna'
(I, V.,
1995), beispielsweise. :
,,Tik Lie u os paj l yje inde ama
halo iliniq abalq. Das [Sys,
angepass en zum Leben in
d uskigen Böden Cicin-
(p z., dela ma i ima, Dyschiius
obscu us, D. impuna ipennis, Bembidion
pal-
Iidipenne, Pogonus chalceus,
Dichei o ichus u i ho ax, Ce cyon
li o alis, Aegiala a enacia, C o ccinella
undecimpunc a a, Phyllon gibbus)
(p.24).
Tik dia schon nich poe ische
Smaik5 a imas, dia
-
wissensc-
ha liche iwa dijmus.
Thdiau kodel nich ojami li a i5ki
e minai? Juk wei e ame padiame
mine qjq abalq sogenann en
beispielsweise. : Cicindela Dischi ius
winkelale iele schon li a i5kai,
- nyl<i ukiygis, Bembidion - ba z-
- ioklys, duk gis,
Dichei o ichus u i ho ax -
udak u inis iyg s, Ce cyon -
pu esinukas, Aegiala a ena ia -
kopinis miila abalis, Coccinella -
bo uid, Phylan gibbus und . . I5
Siq ma o-
- pajuinis juod abalis exempelZiq
me, dass en omologen la yni5ki
p o essionalizmai pa ogesni,
wissenscha in6je li e a l oje
ein jais daLnai und e diamasi.
Lie u i5ka en omologijas
e minija ge okai pa a ky a
p o . S. Pileckio knyleidZian gas
auna". Tadiau und
su a lqy uose und akademini
eikal4
,,Li u os Publiknissen
noch pass eiko
aisy inq a ejq.
Pa yzdli i, nahmen
wi zwei e minus:
usuo iikasis
juod abalis
(Upis ce amboides L.)
und ilsuo i.ikasis
dulkiag aal
(Pseudocis ela ce amboides)
LF II 63,66. gib und
abalq Seima usuoiiai
(Ce ambycidae)
LF II 87. Ne a iq in li auischem
Kalboje nu b id a dZio
usuo iikas.
En omolog-
en sie
sichiku ia
e wendod-
ami
ei5kiandi4 Vadinasi, Upis p iesag4
-iikas.
panaSum4
ce amboides
- das i usuo i
panaSus juod abalis.
Auch so mo i ie und Te min
k ypuniliikasis juod abal s
(C yp icus
L.) - i k ypilneli
quisquilius pa-
na5us o
juod abalis.
Tadiau
gleichen
aksono
Te minus
kailia abalinis juod abalis
(Cllind ino us pa
b idamas solche
de mes oides),
Mo i a ionen,
gemach Beda dia
mala; anhänge
-inis.
schon mi anhänge
-in s
bld a dZiai
auch kann
Kniuk5 a,
b auchen
panaSum4. P.
Kalbininkas
poisugniai y inejgs
be angenhei
-i zis bud a dZius, so
a5o:
,,Sinonimi-
3ki und
iai,
-iik schon sind wi bedami übe pana5umo bld a dZius,
-inis
bld a dZ-
p iesag 4
ha eikmes e schiedenybiq. BUd a dLiai mi u i
wie minejg, kal-
b ldingosios eik5-
-i.ikas
Besonde hei en
Zym4j4 kokybing
mg, o wi h daik q
L83.
-inis - zymi
Vadinasi, 5iai
anhangaga [Si" PB
i a dy i
Siuo Fall
abe mi Sia besse
ik q
-inis, Beesaga 39 en omologijos
Bei allaga
e minijoje da omi andokios mo i acijos
lS k yp iniai e minai, kini a pinisundlz's
beispielsweise. :
(Pa omalus
pa allelipipedus),pjaklelinis
und pan. iia angegoma ne pana-
aisias aubi s c ux) (Cu culio
Sumo, abe allgeme os Li sens
pana5ui Näh bos eik5me. Weil mui
eik5 i Sios s i es e minijoje
beesaga und ande en
-iikas e wende e
Fällen kiauiiniikoji
dusia (Hyphyd us
(p z., L.),
o a us
u uliikasis
kud a abalis
(Coelos oma
o bicula e)
Anhängagen
das sind
-in s eik5me ne eike q zu
und pan. Sia ),
e wenden. Thdiau Be angenhei
Jkas iSinie b d a dZius b auch
i a dZiu i, beispielsweise:
k iauiiikns (: k iaui iikasis) iliuialygis
(L.), gaub lii -, ka s (= gaub lii ka s is)
ke p ab alis
C.lch us
ce aboides
(Amphicyllis globi o mis) und pan.
Das bl q e minologische
Bend ines-Sp achno m a ian .
Peik ini
uo uo oj i
Te minai s j
ia (P
linea us)
o hyd us
p udadus
i pap as o-
ji halensis).
Ein
(Sca ody es
Sache
na adusia
-
ne a o inasLodisp udas, und ande es
- sudu inium -ia,
b i ne be -i (plg.
pap as oji
i,odLio gallne u e q
kud aduse
- G ap ody es
g anula is
L.). Alleskai neai5ku, mi wem nehe q wee i
sudu inio ZodZio na adusia pi mqii sand4.
Ka ez abalq namensinime
es i pe nelyg g emezdi5kos
da ybos, beispielsweise. ;
colonoides) und pan. Viele
(Nemadus pap asdiau abal4 nennen,
ausia abaliikasis u a abalis
beispiLi i, ja; ausia abaliikasis
Beg i biauniliai nennen. Ypad
b i q 5i u unilis. Buna ia ab alius
(Mic opeplidae) bl q kann den
eike q paisy i gendiq pa adinimq
ein achumo. Dann und iSiq b i q
ein ache .
benennungen
2. Augalq a dq k aipiniai
B k a laidi i gu e
;,'w.
z olnclam Duillul.
Ku s noch nich 5moko
Selben la eyni5ko
Namens, Musca
domes ica!
A. Nyka-Nili nas,,Musei"
Alle P lanzen und
P lanaldlia schon
agen ih e Juos
iSmokd
la yni5kus Namen. o
K. Linejus und seine Schüle . Tik li a i5kq
a dq is noch [ks a 40 ode sie sind
i5k aipomi. Pa yzdZiui,,,FLOREXLIT PASARIS
1998" eklamoje geld, Ienk aiiedis imiiius (Salpiglossis
gasinua a) o a dq lenk aiiedis inyiius. Tokio a do nd a nei
LKZ, neiLBZ, wo su a5y i nich nu wissenscha liche, abe und
a miniai p alq Nameninige.
Denk man, dass solch
Te min nebu dlis
en s anden i5
ko ek u os Fehle .
Ode el ande es
Beispiel.
Labai puo5niai i
a kingi i5leis oje
knjogoje (V, 1996)
,,Sodo gdl6s"
e minq i ginini
andame
kalaba pup i
(Physos egia
i giniana). Büche
pasisi ome im
Zeikle
: i ginine kalaba pupi. Und imme noch nich gu .
Physos egia is pus a au is, Physos igma
o
- kalaba pupe. Dahe summi5 i
zwei alle5ka un e schiedliche
P lanzen. Jq lie u i5ki namendai
auch, man sag i, niekam ikg.
Pus a au i läss sich nu odel,
dass is e benu z LBZ,
o ie oje kalaba pupes besse
ik q lie u i5kas Zodispupudld.
Lie u i5kiem augalq namensam
eikd q anbie en pi menybg.
Pa yZiui, je z konku ie en Te mine
ii as und elebo as. Thi seh üh zu
p azys andio, abe gi ingos Namen.
p lanze
E s e e
Te min
is
e wo
J. Pab eZos, abe
LI(Z) wi d ohne
k yZelio ( . y.
a o inas)
- sug ama isie
o ges ell , und zwei e g ieiki5kos
kilmds la yni5kas
Te min
Hellebo us.
J. Pab eZos Te min
ne eike q pami 5 i.
Einige la yni5ki skoliniai
schwe lich i5 a iami,
soga nepana5us iaugalq
Namenus. An ai g aLiai
i5leis oje gdl6s" (V.,
buchgoje
,,Kamba ines andame
1997)
insu icien
sulie u in q augalq
a dq.
Ein okiq
a dq
- el heimija (Vel heilmia).
J4 bl q kann nennen naujada u pluoi aiiddi,
nesjos Ziedynas bes eh i5 iele maZq
a pelio Fo m Ziedeliq. Keis i geliq
namensinimai nidula ijus, p e is, ia le a.
Pi m414 gelg b i q kann genann we den
lodL u lapoki, da ih e Blä e i5 aizd is.
An 4j4 gelg gale ume i a dy i naujada u
papa inas, denn ih ,,gen yje gib e wa
280 lSiq asa Zaliq, haliau isZaliq und
isZaliq papa diq"
KG 221.
Tiediajai
gelei
namensini gald q
ik i
neue ada as
iakd i, weil ih e
s iebui seh bldingas
Sakojimasis. Lie u i5kus
naujada us bl q kann
e wende we den
Salia skoliniq, dass
ilgainiui isi i in q
Sios s i ies
nomenkla [ oje.
Einige lauko ode kamba iniq geliq
lånin i Namenimiai ne iksliai a5omi
g ama inami.
ode unpassend
Pa yzdLili, i5 Pe u und Ecuado
ausge eich angenehm gelle iechend
heiß de Te min k apnusis elijo opas
Ti e q bi i: k apnusis helio opas, denn
(Helio opium a bo escens) SG 86.
ih e Ziedeliai g gZiasi welche g eiki5kai
nann en saulg, ma i,odLiu helios.
141
Wien i5 alpina iumo
geliq genann i,odLiu
e iionema
(Ae hionema)
SG 100. Ti e q bi i: e ionema. DaL wi d
meis nu eine ih [Sis g an-
- didZiaiiede
e ionema
(Ae hionema
di lo a).
Daugiame d
p e ijq gele
g ak5diais
Ziedynais nenn
sich sude iniu
e m
a po asis lija is
(Lia is spica a) SG 155. Ich weiß nich . Taisykliges u d q e mas
bi i lia is. Ansons en nich genau a auch de Beg i ii dlialapi
ija dld (Tia ella co di olia). Tu e q bn i: ii dZialapi ia eli.
Zema[gis kama inis papa is lendin u e m genann adijan as
(Adian um) KG 130. Ti e q bi i: adian as. Kamba inds
palmds, ku iq blai seh o iginal ls, endungen apspu g,
schein a y um genann we den e m ka io a
(Ca yo a) KG 150. Si e min4
auch b auch zu spS i be j,
bu en : kaio i.
Ve s indse Büche n
manche olimqjq k a5 q
p alq Namenime bleiben
nei5 e s i, weil nd a
lie u i5kq
en sp echendmen l,
beispielsweise.: obe-
Adenium sum, Beaucamea ecu a a, Exacum
ine, Ja opha podag ica, Medinilla magni ica
i k . (IGE 126). Pasi a dend mi Spezialis en,
e djai ihnen namensi i silly i und
naujada us, gald q dass kai ku iq pajuoba
mine q gdliq un e schiedamieji pozymiai sind
seh . Pa yzdZi:ui, Ade ySkls nium obesum bu l
kann genann we den Beg i ukli1ji
s ieb ind, weil ih e S iebes seh dick is,
pana5us kamien4. Aga iniq Seimos i medZio
i5
Mexikos en usieme
P lanze4Beaucamea
ecu a a bl q kann
genann we den
sudd iniu Te min
lenk aldpi aga ini.
Angenehmiesp iendige
Kamme weinelei
Exaccum ine pa adin i gale q ik i neue ada as eni gini
iiedundld, denn sie zydi seh maZais gausiais Ziedeliais und heilo
dep essionen sowie ak i ina pa adiniplaudius. In ande en Fällen
la yni5ki augalq mai ne e diami auch und dem Fall, wo
en sp echende li a i5ki Te mine e wende we den in dem
padioie Buch. Pa yzdL i i, ais inq mede kq (Calendula
o icinalis),, u zu kombinie en mi Age a um, Sal ia a inacea,
Tage es, Delphinium, Heliopsis, Rudbeckia, Calamag os , SGs'
Dahin, in ande en Tex so en, Age a um nenn
i d unu, Sal ia ainacea mil uo uoju iala iju,
Delphinium - pen inium, Heliopsis 82.
- saulakiu,
Rudbeckia
- udbekija,
Calamag os is
- lend unu.
Toks e minq
a osenos
nenuoseklumas is
nep eisinamas.
Beje, geliq
namensinimai
ne e diami.
eisliq sind
42
ABKRÜMMINIMI
AAS - Galinis V Auki esniqj q P lanzen4 sys ema ika,Yilnius,
1984.
DZ - Daba inis lie u i4 Sp ache iodynas, Mlnius, 1993. - G
U bon as Y. G ybai, Vilnius, 1986. KAE - Ho mann E. K.
Kambainiy P lan4 ene gie,Vilnius, 2000.
KG - Kamba inis
gilis, Vilnius, 1997.
LF - Lie u os
auna.
Vabalai 1, 2, Vilnius, 1995, 1997. LBZ -
Lie u iikas bo anikos iodynas. Red.
J. Dagys. Kaunas, 1938.
LKZ, - Lie u i4 kalbos odynas
5, Vilnius, 1959. - PB KniikS a P.
Piesagos bud a diial, Vilnius,
-inis
1976.
- He le B., Ky meje is P., Nikig M. Sodogilis,
Vilnius, Kazimie as GAIVENIS Gau a SG 06 10
1995.
Lie u iq Sp achins i u
An akalnio g.
6,2055 Mlnius
E. Pa.S as
[email p o ec ed]
Kazimie
GAIWNIS
2001
143