scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Keletas pastabų apie sistematikos terminiją

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Keletas pastabų apie sistematikos terminiją

Author: Kazimieras Gaivenis
Year: 2001
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/703/794
SVARSTYMAI. SIULYMAI
MELETAS PASTABU APIE SISTEMATIKOS TERMINUA
DidZiajame
,,Lie u iq
kalbos Zodyne"
( oliau - LKL) nem à
LodLio ka alys i, nem jun o Lodlio
ka alija não encon emos
o ganismoqpasaulio auk5diausio
lie upa adinimo.,,Daba ines iq
axono p incipal
idiomas Lodyne"
( oliau - DZ) jun o i,odLio ka alys i
-
ediosios p k. - Nec5mes onde alguém
,,s i is, ilius acini ka alys i, mas não como sis epa yzdig yb4
y auja, ie5pa auja" andame
ele ap esen ado ma ikos e mas. Alguns bo ânicos 5i axson4
chamam o e mo ka a-ys e AAS 17, e ou os - ka alija G 170. /
DaZnesnis e mais an igo e mo usado
- ka alys i. Ela e necesse q conside a no ma i o. Além
disso, às ezes ne aisyklingai nomeados (Sui
in e piniai aksonai an ka alys d
,p z. ; pe egnum) e poka alys i
(Sub egnum). Tu e q bi i:
an ka alys is e poka alys is.
Kai ku iq
nomes
aksonq em
especiaisimai e
la yni5kas, e
lie u i5kas
P a yzdui, augalq
p eessagas. in i ulado
sky iam consumLi
ama lie u i5ka
apesaga klas6ms
-unai (lo . -phy a),
-ainiai (lo . -opsida),
eildms
-ieiiai (lo . -ales),Seimoms
-iniai
(lo . -aceae).
Tadiau a jas ojan eque ido
eilems in i ulidi
consis ência ainda n6 a. An ai augalq
Salia
apêagos
-ieiiai u ilizado ainda e sandas
-iiediiai. ai uoja ie e q e
a-
eisliq Pana5ius ne ienodumus
denominainimas. paSalin i gale q
jun amen e com e minologais.
só mesmos q s idiq specialis ai
musq Sios s i ies e minq
Adian e discu e emos kele 4
da ypas ebe q bos e a osenos
nenuoseklumq.
1. A e minologia en omologia ainda não seu addjusi
Te igonia i idissima! Te igonia
i idissima!
NãoZino que
seu nome é
Sim mediq,
- kele q -
ele mesmo,
Sauk quan o só quise pie oj
ou y uose
- ninguém
Nea silieps nem la yni5kai, nem lie u iSkai, nem após mo e.
S.
,,Zaliasis
Jonauskas Ziogas'
138
Ci uo ame eile ai yje poe a
a siLaidLia la yni5ku nome.
Ziogo
Thdiau panaSiai eikale
a5oma e académico
,,Fauna da
Li uânia'
(I, V.,
1995), po exemplo. :
,,Tik Paj l yje Li uana andama
halo iliniq abalq. Ta [Sys,
adap adas às i e em d usking
solos Cicin-
(pgs., dela ma i ima, Dyschiius
obscu us, D. impuna ipennis, Bembidion
pal-
Iidipenne, Pogonus chalceus,
Dichei o ichus u i ho ax, Ce cyon
li o alis, Aegiala a enacia, C o ccinella
undecimpunc a a, Phyllon gibbus)
(p.24).
Só dia já não poe inis
Smaik5 a imas, dia
-
cien i ico
i a dijimo.
Thdiau codel não ojami lie u i5ki
e mininai? Juk pos e io men e
ame padiame mine qjq abalq
lie u i5kai, p z. : Cicindela Dischi ius
chamados eikale mui os já
- nyl<i ukiygis, Bembidion - ba z-
- ioklys, duk gis,
Dichei o ichus u i ho ax -
udak u inis iyg s, Ce cyon -
pu esinuka, Aegiala a ena ia -
kopinis miila abalis, Coccinella -
bo uid, Phylan gibbus e . . I5
Siq ma o-
- pajuinis juod abalis exemploZiq
me, que en omologos la yni5ki
p o esionalizmai con o esni,
cien in6je li e a l oje un jais
daLnai e e diamasi. Li u i5ka
en omologia e minija ge okai
pa a ky a p o . S. Pileckio
knyleidZian gas auna". Tadiau e
su a lqy uose e academini
eikal4
,,Li uu os publicações
ainda pas ou aisy inq
a ejq. Pa yzdli i,
omemos dois
e minus: usuo iikasis
juod abalis
(Upis ce amboides L.) e
ilsuo i.ikasis
dulkiag aal
(Pseudocis ela ce amboides)
LF II 63,66. Exis e i
abalq Seima usuoiiai
(Ce ambycidae)
LF II 87. Ne a iq ala em Li uânia
só b id a dZio usuo iikas.
En omologi-
s as ela
seiku ia
u ilizando
panaSum4
Vadinasi, Upis p iesag4
-iikas.
ei5kiandi4
ce amboides
- isso i usuo i
panaSus juod abalis.
Também mo i ado e o e mo
k ypuniliikasis juod abal s
(C yp icus
L.) - i k ypilneli
quisquilius pa-
na5us o
juod abalis.
Tadiau e mo
mesmo
axono
kailia abalinis
juod abalis
(Cllind ino us pa
b idamas ais
de mes oides),
mo i ações, ei o
Beda dia mala;
apêndices já com
-inis.
apêndice
-in s
bld a dZiai
ambém
Kalbininkas
pode
Kniuk5 a, panaSum4. P.
p ecisa
poisugniai y inejgs
apêndagas
-i zis bud a dZius,
assim a5o:
,,Sinonimi-
3ki e -inis
p iesag 4
-iiks já es amos bedami sob e pana5umo bld a dZius,
bld a dZ-
iai,
como
em eikmes ski ybiq. BUd a dLiai com u i
minejg, kal-
b ldingosios eik5-
-i.ikas
peculia idades
Zym4j4 kokybing
mg, o su daik q
-inis - zymi
Vadinasi, 5iai
apêga [Si" PB L83.
i a dy i
Siuo caso
melho
ik q apêga
-inis, apêsaga 39 en omologiajs
mas com Sia
e minijoje doomi de ou ookias
mo i ações lS k yp iniai e minai,
kini a pinisundlz's например. :
(Pa omalus
pa allelipipedus),pjaklelinis
pan. iia indicoma não pana-
aisias aubi s c ux) (Cu culio i
Sumo, mas ge al insenos pana5ui
die e bos necess5me. Po que mui
eik5 i Sios s i ies e minijā
apesaga e ou os
-iicas u ilizada
casos kiauiiniikoji
dusia (Hyphyd us
(p z., L.),
o a us
u uliikasis
kud a abalis
(Coelos oma
o bicula e)
apêndagas e
isso
-in s eik5me ne eike q usa .
e c. ), Sia
Thdiau apêagos
Jcas iSinius b d a dZius p ecisa
i a dZiui, exemplo: k iauiiikns (:
k iaui iikasis) iliuialygis (L.), gaub lii -,
ka s (= gaub lii ka s is) ke p ab alis
C.lch us
ce aboides
(Amphicyllis globi o mis) e pan. É
bl q e minologinis a ian e da
no ma da linguagem bend ines.
Peik ini
uo uo oj i
e minai s j
ia (P
linea us)
o hyd us
p udadus
i pap as o-
ji halensis).
Um
(Sca ody es
assun o
na adusia
-
ne a o inasLodisp udas, e ou o
- sudu inio -ia,
b i ne be -i (plg.
pap as oji
i,odLio gallne u e q
kud aduse
- G ap ody es
g anula is
L.). Tudokai neai5ku, com quem necesse q ie i
doudu inio ZodZio na adusia pi mqii sand4.
Ka ais abalq denominainimas
es i pe nelyg g emezdi5kos
da ybos, p z. ; colonoides) e
pan. Daug ausia abaliikasis
(Nemadus pap asdiau abal4 chami i,
u a abalis
exempLi i, sim; ausia abaliikasis
e mo biauniliai. Ypad eike q paisi i
b i q 5i u unilis. Buna ia ab alius
(Mic opeplidae) bl q pode chama -se
gendiq pa adinimq simplumo. En ão e
iSiq b i q mais simples.
denominações
2. Augalq a dq k aipiniai
B k a laidi i boa
;,'w.
z olnclam Duillul.
Ku s ainda não5moko
Ao seu la yni5ko
nome, Musca
domes ica!
A. Nyka-Nili nas,,Musei"
Todas as plan as e
he aldlías já pagam
seus Juos la yni5kus
nomes. o iSmokd
K. Linejus e seus alunos. Só lie u i5kq a dq
ainda [ks a 40 ou eles são i5k aipomi.
Pa yzdZiui,,,FLOREXLIT PASASARIS
1998" anunciado geld, Ienk aiiedis imiiius (Salpiglossis
gasinua a) o a dq lenk aiiedis inyiius. Tokio a do nd a ni
LKZ, niLBZ, onde su a5i i não só cien í icos, mas e a miniai
plalq nomeinimas.
Pensa íamos que al
e mo nebu dlis su giu
i5 ko ek u os e os. Ou
el ou o exemplo.
Muo puo5niai e
o denkingai i5leis oje
li oe (V, 1996) andame
,,Sodo gdl6s"
e minq i ginini
kalaba pup i
(Physos egia
i giniana). Li os
pasi aisoma em
indicilhe
: i ginine kalaba pupi. E ainda assim mal.
Physos egia é pus a au is, Physos igma
o
- kalaba pupe. Po an o
somi5i i dois odos5ca
di e en es plan as. Jq lie u i5ki
nomesdai ambém, pode-se
dize , ninguémam ikg.
Pus a au i pode se deixado só
odel, que é ele usado LBZ,
o ie oje kalaba pupes melho
ik q lie u i5kas Zodispupudld.
Li u i5kiem egalq a dams eikd q
p es a pi menybg.
Pa yZiui, ago a conco em e mos ii as e
elebo as. Thi mui o cedo p azys andio,
mas poisingo nome.
ege al
O
p imei o
e mo é
a od
J. Pab eZos, mas
LI(Z) ap esen a-se
sem k yZelio (i. y.
a o inas), e
-ag ama izado
segundoas g eiki5kos
kilmds la yni5kas
e mo
Hellebo us.
J. Pab eZos e mo
ne eike q pami 5 i.
Alguns la yni5ki skoliniai
di icilmen e i5 a iami, a é
nepana5us iaugalq
nomesus. An ai g aLiai
i5leis oje gdl6s" (V.,
li oje
,,Kamba ines andame
1997)
insu icien emen e
sulie u in q augalq
a dq.
Um okiq
a dq
- el heimija (Vel heilmia).
J4 bl q pode se chamado naujada u
pluoi aiiddi, nesjos Ziedynas compõe i5 de
mui os maZq a pelio o ma Ziedeliq. Keis i
geliq denominainimas nidula ijus, p e is,
ia le a. P imei o414 gelg b i q pode se
chamado lodL u lapoki, pois suas olhas
i5 aizd is. An 4j4 gelg gale ume i a dy i
naujada u papa inas, po que as
suas,,gen inha exis em ce ca de 280 lSiq
asa Zaliq, meia isZaliq e isZaliq
papa diq"
KG 221.
Tiediajai apelini
gelei
gald q ik i
naujada as
iakd i, po que
sua s iebui mui o
bldingas
Sakojimasis. Li u i5kus
naujada us bl q pode
usa
Salia skoliniq, que ilgainiui
isi i in q
Sios s i ies
nomenkla [ oje.
Alguns quais lauko ou kamba iniq
geliq emp inin i denominainimas
noniksliai a5omi g ama inami.
ou inadequadamen e
Pa yzdLili, i5 Pe u e Equado o iginou-se
ag ada elmen e ama elo pe umado
chama-se e mo k apnusis elijo opas
Ti e q bi i: k apnusis helio opas,
(Helio opium a bo escens) SG 86.
po que suas Ziedeliai g gZiasi ku i
g eiki5kai chaminai saulg, ma i,odLiu
helios.
141
Viena i5 alpina iumo
geliq chama-se i,odLiu
e iionema
(Ae hionema)
SG 100. Ti e q bi i: e ionema. DaL mais
cul i ada só uma dela [Sis g an-
- didZiaiiede
e ionema
(Ae hionema
di lo a).
Daugiame d
p e ijq gele
g ak5diais
Ziedynais
chama-se
sude iniu e mo
a po asis lija is
(Lia is spica a) SG 155. Taisyklingas u d q e minas bi i lia is.
Igualmen e não exa amen e a"o é ambém o e mo ii dlialapi
ija dld (Tia ella co di olia). Tu e q bn i: ii dZialapi ia eli.
Zema[gis camba inis papa is emp in u e mo chamado adijan as
(Adian um) KG 130. Ti e q bi i: adian as. Kamba inds
palmds, ku iq olai mui o o iginal ls, ex emidades
apspu g, pa ece a y um chamadas e mo ka io a
(Ca yo a) KG 150. Si e min4
ambém p ecisa aSi i sem
j, bu en : kaio i.
Ve s indse li os em alguns
olimqjq k a5 q plan aalq
nomesima pe manecem
nei5 e s i, po que nd a
lie u i5kq a i ikmen l,
например.: obe-
Adenium sum, Beaucamea ecu a a, Exacum
ine, Ja opha podag ica, Medinilla magni ica
i k . (IGE 126). Pasi a dando com
especialis asis, e djai lhes chama zi silly i e
naujada us, gald q que kai ku iq pajuoba
mine q gdliq dis inguamieji pozymiai são mui o.
Pa yZi:ui, Ade ySkls nium obesum bu l pode
chama -se e mo ukli1ji s ieb ind, po que
suas s iebes mui o espos, pana5us kamien4.
Aga iniq Seimos i medZio
i5
mexico o iginusi
plan a4Beaucamea
ecu a a bl q pode
chama -se sudd iniu
e mo lenk aldpi
aga ini.
Dolo osio i ianduei a
de cama inha jelie
Exaccum ine pa adin i gale q ik i naujada as eni gini
iiedundld, pois ela zydi mui o maZais gausiais Ziedeliais e cu ao
dep essões bem ac i a pa adiniplaudius. Em ou os casos
la yni5ki augalq mai ne e diam mesmo e no caso em que
co esponden es e mos lie u i5ki são u ilizados naquele padio
de li o. Pa yzdL i i, ais inq mede kq (Calendula
o icinalis),, enda a combina comAge a um, Sal ia a inacea,
Tage es, Delphinium, Heliopsis, Rudbeckia, Calamag os , SGs'
Ali mesmo, em ou os luga es do ex o, Age a um é
chamado i d unu, Sal ia ainacea mil uo uoju iala iju,
Delphinium - pen inium, Heliopsis 82.
- saulakiu,
Rudbeckia
- udbekija,
Calamag os is
- lend unu.
Toks e minq
a osenos
nenuoseklumas é
nep ecisí el.
Byje, geliq
denominaisime
ne e diami.
eisliq são
42

ABRONDIMAI
AAS - Galinis V Auki esniqj q plan a4 sis ema ika,Yilnius, DZ -
1984.
Daba inis lie u i4 idioma iodynas, Mlnius, 1993. - G U bon as Y.
G ybai, Vilnius, 1986. KAE - Ho mann E. K. Kambainiy plan a4
ene gia,Vilnius, 2000.
KG - Kamba inis
gilis, Vilnius, 1997.
LF - Li uânia
auna.
Vabalai 1, 2, Vilnius, 1995, 1997. LBZ -
Lie u iikas bo anikos iodynas. Red.
J. Dagys. Kaunas, 1938.
LKZ, - Lie u i4 kalbos odynas
5, Vilnius, 1959. - PB KniikS a P.
Piesagos bud a diial, Vilnius,
-inis
1976.
- He le B., Ky meje is P., Nikig M. Sodogilis,
Vilnius, Kazimie as GAIVENIS Gau a SG 06 10
1995.
Lie u iq ins i u o da língua
An akalnio g.
6,2055 Mlnius
E pa.S as
[email p o ec ed]
Kazimie
GAIWNIS
2001
143