Keletas pastabų apie sistematikos terminiją

SVARSTYMAI. SIULYMAI KELETAS PASTABU APIE SISTEMATIKOS TERMINUA DidZiajame ,,Lie u iq kalbos Zodyne" ( oliau - LKL) nei p ie LodLio ka alys i, nei p ie Lodlio ka alija ne asime o ganizmqpasau- lio auk5diausio pag indinio aksono pa adinimo.,,Daba ines lie u- iq kalbos Lodyne" ( oliau - DZ) p ie i,odLio ka alys i ediosios - p k. - eik5mes ,,s i is, ku kas no s y auja, ie5pa auja" andame ilius acini pa yzdig yb4 ka alys i, be jis pa eikiamas ne kaip sis e- ma ikos e minas. Vieni bo anikai 5i akson4 adina e minu ka a- /ys e AAS 17, o ki i - ka alija G 170. DaZnesnis i ilgiau a o as e minas - ka alys i. Ji i eike q laiky i no miniu. Be o, ka ais ne aisyklingai pa adinami i a piniai aksonai ,p z.; an ka alys d (Su- pe egnum) i poka alys i (Sub egnum). Tu e q bi i: an ka alys is i poka alys is. Kai ku iq aksonq pa adinimai u i specialias i lo yni5kas, i lie- u i5kas p iesagas. P a yzdLiui, augalq sky iams pa adin i a oj ama lie u i5ka p iesaga -unai (lo . -phy a), klas6ms -ainiai (lo . -opsida), eildms -ieiiai (lo . -ales),Seimoms -iniai (lo . -aceae). Tadiau jas a - ojan eikiamo nuoseklumo da n6 a. An ai augalq eilems pa adin i Salia p iesagos -ieiiai a ojamas da i sandas -iiediiai. ai uoja a- ie e q i eisliq pa adinimai. Pana5ius ne ienodumus gale q paSalin i ik pa ys q s idiq specialis ai ka u su e minologais. Toliau ap a sime kele 4 musq pas ebe q Sios s i ies e minq da y- bos i a osenos nenuoseklumq. 1. En omologijos e minija da nesu i djusi Te igonia i idissima! Te igonia i idissima! NeZino jis pa s, kad jo a das oks - kele q Sim mediq, - Sauk kiek ik no i pie oj a y uose - niekas Nea silieps nei lo yni5kai, nei lie u iSkai, nei po mi ies. S. Jonauskas ,,Zaliasis Ziogas" 138 Ci uo ame eile ai yje poe as a siLaidLia lo yni5ku Ziogo a du. Thdiau panaSiai a5oma i akademiniame eikale ,,Lie u os auna" (I, V., 1995), p z.: ,,Tik Lie u os paj l yje andama halo iliniq aba- lq. Tai [Sys, p isi aikiusios gy en i d uskingose di ose (p z., Cicin- dela ma i ima, Dyschiius obscu us, D. impuna ipennis, Bembidion pal- Iidipenne, Pogonus chalceus, Dichei o ichus u i ho ax, Ce cyon li o- alis, Aegiala a enacia, C o ccinella undecimpunc a a, Phyllon gibbus)" (p.24). Tik dia jau ne poe inis Smaik5 a imas, dia - mokslinis i a di- jimas. Thdiau kodel ne a ojami lie u i5ki e minai? Juk oliau ame padiame eikale daugelis mine qjq abalq adinami jau lie u i5kai, p z.: Cicindela - ioklys, Dischi ius - nyl<i ukiygis, Bembidion - ba z- duk gis, Dichei o ichus u i ho ax - udak u inis iyg s, Ce cyon - pu- esinukas, Aegiala a ena ia - kopinis miila abalis, Coccinella - bo u- id, Phylan gibbus - pajuinis juod abalis i . . I5 Siq pa yzdZiq ma o- me, kad en omologams lo yni5ki p o esionalizmai pa ogesni, moks- lin6je li e a l oje ien jais daLnai i e diamasi. Lie u i5ka en omo- logijos e minija ge okai pa a ky a leidZian p o . S. Pileckio kny- gas i akademini eikal4 ,,Lie u os auna". Tadiau i su a lqy uose leidiniuose da pasi aiko aisy inq a ejq. Pa yzdli i, paimkime du e minus: usuo iikasis juod abalis (Upis ce amboides L.) i ilsuo i.i- kasis dulkiag aal (Pseudocis ela ce amboides) LF II 63,66. Y a i abalq Seima usuoiiai (Ce ambycidae) LF II 87. Ne a lie u iq kal- boje ik b id a dZio usuo iikas. En omologai ji susiku ia panaudoda- mi panaSum4 ei5kiandi4 p iesag4 -iikas. Vadinasi, Upis ce amboides - ai i usuo i panaSus juod abalis. Taip pa mo y uo as i e minas k ypuniliikasis juod abal s (C yp icus quisquilius L.) - i k ypilneli pa- na5us juod abalis. Tadiau o pa ies aksono e minas kailia abalinis juod abalis (Cllind ino us de mes oides), b idamas okios pa mo y- acijos, pada y as jau su p iesaga -inis. Beda dia mala; p iesagos -in s bld a dZiai i gi gali eik5 i panaSum4. Kalbininkas P. Kniuk5 a, nuodugniai y inejgs p iesagos -i zis bud a dZius, aip a5o: ,,Sinoni- mi3ki p iesag 4 -iikas i -inis bld a dZiai, kaip jau esame minejg, kal- bedami apie pana5umo bld a dZius, u i eik5mes ski ybiq. BUd- a dLiai su -i.ikas u i b ldingosios ypa ybes Zymim4j4 kokybing eik5- mg, o su p iesaga -inis - zymi daik q [Si" PB L83. Vadinasi, 5iai i a dy i Siuo a eju ge iau ik q p iesaga -inis, be su Sia p iesaga 39 en omologijos e minijoje da omi ki okios mo y acijos lSiniai e - minai, p z.: kini a pinis k ypundlz's (Pa omalus pa allelipipedus),pjak- lelinis aisias aubi s (Cu culio c ux) i pan. iia nu odoma ne pana- Sumo, be bend os gy ensenos i mi ybos eik5me. Kadangi pana5u- mui eik5 i Sios s i ies e minijoje p iesaga -iikas a ojama i ki ais a ejais (p z., kiauiiniikoji dusia (Hyphyd us o a us L.), u uliikasis kud a abalis (Coelos oma o bicula e) i pan.), ai p iesagos -in s Sia eik5me ne eike q a o i. Thdiau p iesagos -,Jkas iSinius b d a - dZius eikia i a dZiuo i, p z.: k iauiiikns (: k iaui iikasis) iliuialygis ( C.lch us ce aboides L.), gaub lii ka s (= gaub lii ka s is) ke p ab alis (Am- phicyllis globi o mis) i pan. Tai bl q e minologinis bend ines kal- bos no mos a ian as. Peik ini e minai j uo s uo oj i p udadus ia (P o hyd us linea us) i pa- p as oji na adusia (Sca ody es halensis). Vienas dalykas - ne a o i- nasLodisp udas, o ki as - sudu inio i,odLio gallne u e q b i ne -ia, be -i (plg. pap as oji kud aduse - G ap ody es g anula is L.). Visi5- kai neai5ku, su kuo eike q sie i sudu inio ZodZio na adusia pi mqii sand4. Ka ais abalq pa adinimai es i pe nelyg g emezdi5kos da ybos, p z.; ausia abaliikasis u a abalis (Nemadus colonoides) i pan. Daug pap asdiau b i q 5i abal4 adin i, pa yzdLi i, aip; ausia abaliikasis u unilis . B iauna ab alius (Mic opeplidae) bl q galima adin i e - minu biauniliai. Ypad eike q paisy i gendiq pa adinimq pap as u- mo. Tada i iSiq pa adinimai b i q pap as esni. 2. Augalq a dq k aipiniai B k a laidi i ge a ;,'w. z olnclam Duillul. Ku s is da nei5moko Sa o lo yni5ko a do, Musca domes ica! A. Nyka-Nili nas,,Musei" Visi augalai i augaldliai jau moka sa o lo yni5kus a dus. Juos o iSmokd K. Linejus i jo mokiniai. Tik lie u i5kq a dq is da [ks a 40 a ba jie y a i5k aipomi. Pa yzdZiui, ,,FLOREXLIT PAVASARIS 1998" eklamoje geld, Ienk aiiedis imiiius (Salpiglossis sinua a) ga- o a dq lenk aiiedis inyiius. Tokio a do nd a nei LKZ, neiLBZ, ku su a5y i ne ik moksliniai, be i a miniai augalq pa adinimai. Many ume, kad oks e minas nebu dlis a si ado i5 ko ek u os klai- dos. A ba el ki as pa yzdys. Labai puo5niai i a kingai i5leis oje knygoje ,,Sodo gdl6s" (V, 1996) andame e minq i ginini kalaba - pup i (Physos egia i giniana). Knygos odykleje pasi aisoma : i gi- nine kalaba pupi. I is iek nege ai. Physos egia y a pus a au is, o Physos igma - kalaba pupe.Taigi sumai5y i du isi5kai ski ingi auga- lai. Jq lie u i5ki a dai i gi, galima saky i, niekam ikg. Pus a au i galima palik i ik odel, kad jis y a a o as LBZ, o ie oje kalaba pu- pes ge iau ik q lie u i5kas Zodispupudld. Lie u i5kiems augalq a dams eikd q eik i pi menybg. Pa yz- dZiui, daba konku uoja e minai ii as i elebo as. Thi labai anks i p azys andio, be nuodingo augalo pa adinimas. Pi masis e minas y a a o as J. Pab eZos, be LI(Z pa eikiamas be k yZelio ( . y. a - o inas), o an asis - sug ama in as g aiki5kos kilmds lo yni5kas e - minas Hellebo us. J. Pab eZos e mino ne eike q pami 5 i. Kai ku ie lo yni5ki skoliniai sunkiai i5 a iami, ne nepana5us iau- galq a dus. An ai g aLiai i5leis oje knygoje ,,Kamba ines gdl6s" (V., 1997) andame nepakankamai sulie u in q augalq a dq. Vienas o- kiq a dq - el heimija (Vel heilmia). J4 bl q galima adin i nauja- da u pluoi aiiddi, nesjos Ziedynas susideda i5 daugelio maZq a pe- lio o mos Ziedeliq. Keis i geliq pa adinimai nidula ijus, p e is, ia le- a. Pi m414 gelg b i q galima adin i lodL u lapoki, nes jos lapai i5- aizd is. An 4j4 gelg gale ume i a dy i naujada u papa inas, nes jos ,,gen yje y a apie 280 lSiq asa Zaliq, pusiau isZaliq i isZaliq papa diq" KG 221. Tiediajai gelei pa adin i gald q ik i naujada as iakd i, nes jos s iebui labai bldingas Sakojimasis. Lie u i5kus nauja- da us bl q galima a o i Salia skoliniq, kad ilgainiui isi i in q Sios s i ies nomenkla [ oje. Kai ku ie lauko a kamba iniq geliq skolin i pa adinimai ne iks- liai a5omi a ba ne inkamai g ama inami. Pa yzdLili, i5 Pe u i Ek- ado o kilusi maloniai k epian i gele adinama e minu k apnusis elijo opas (Helio opium a bo escens) SG 86. Ti e q bi i: k apnusis 141 helio opas, nes jos Ziedeliai g gZiasi i saulg, ku i g aiki5kai adina- ma i,odLiu helios. Viena i5 alpina iumo geliq adinama i,odLiu e iio- nema (Ae hionema) SG 100. Ti e q bi i: e ionema.DaLniausiai au- ginama ik iena jos [Sis - didZiaiiede e ionema (Ae hionema g an- di lo a). Daugiame d p e ijq gele g ak5diais Ziedynais adinama su- de iniu e minu a po asis lija is (Lia is spica a) SG 155. Taisyklin- gas e minas u d q bi i lia is. Pana5iai ne iksliai a5omas i e mi- nas ii dlialapi ija dld (Tia ella co di olia). Tu e q bn i: ii dZialapi ia eli. Zema[gis kamba inis papa is adinamas skolin u e minu adijan as (Adian um) KG 130. Ti e q bi i: adian as. Kamba inds pal- mds, ku iq lapai labai o iginal ls, galuose a odo a y um apspu g, adinamos e minu ka ijo a (Ca yo a) KG 150. Si e min4 i gi eikia aSy i be j, bu en : kaio i. Ve s indse knygose kai ku ie olimqjq k a5 q augalq pa adinimai lieka nei5 e s i, nes nd a lie u i5kq a i ikmen l, p z.: Adenium obe- sum, Beaucamea ecu a a, Exacum ine, Ja opha podag ica, Medi- nilla magni ica i k . (IGE 126). Pasi a dami su specialis ais, e djai jiems pa adin i gald q silly i i naujada us, juoba kad kai ku iq pa- mine q gdliq ski iamieji pozymiai y a labai ySkls . Pa yzdZi:ui, Ade- nium obesum bu l galima adin i e minu ukli1ji s ieb ind, nes jos s iebas labai s o as, pana5us i medZio kamien4. Aga iniq Seimos i5 Meksikos kilusi augal4Beaucamea ecu a a bl q galima adin i su- dd iniu e minu lenk aldpi aga ini. Maloniai k epiandiai kamba i- nei gelei Exaccum ine pa adin i gale q ik i naujada as eni gini iiedundld, nes ji zydi labai gausiais maZais Ziedeliais i gydo dep esi- jas bei ak y ina plaudius. Ki ais a ejais lo yni5ki augalq pa adini- mai ne e diami ne i uo a eju, kai a i inkami lie u i5ki e minai a ojami oje padioje knygoje. Pa yzdL i i, ais inq mede kq (Calen- dula o icinalis) ,, inka de in i suAge a um, Sal ia a inacea, Tage es, Delphinium, Heliopsis, Rudbeckia, Calamag os ,s" SG 82. Ten pa , ki- ose eks o ie ose, Age a um adinama i d unu, Sal ia ainacea - mil uo uoju iala iju, Delphinium - pen inium, Heliopsis - saulakiu, Rudbeckia - udbekija, Calamag os is - lend unu. Toks e minq a o- senos nenuoseklumas y a nepa eisinamas. Beje, geliq eisliq pa adinimai y a ne e diami. 42 SUTRUMPINIMAI AAS - Galinis V Auki esniqj q augal4 sis ema ika,Yilnius, 1984. DZ - Daba inis lie u i4 kalbos iodynas, Mlnius, 1993. G - U bon as Y. G ybai, Vilnius, 1986. KAE - Ho mann E. K. Kambainiy augal4 ene gija,Vilnius, 2000. KG - Kamba inis gilis, Vilnius, 1997. LF - Lie u os auna. Vabalai 1, 2, Vilnius, 1995, 1997. LBZ - Lie u iikas bo anikos iodynas. Red. J. Dagys. Kaunas, 1938. LKZ, - Lie u i4 kalbos odynas 5, Vilnius, 1959. PB - KniikS a P. Piesagos -inis bud a diial, Vilnius, 1976. SG - He le B., Ky meje is P., Nikig M.Sodogilis, Vilnius, 1995. Kazimie as GAIVENIS Lie u iq kalbos ins i u as An akalnio g. 6,2055 Mlnius E. paS as [email p o ec ed] Kazimie as GAIWNIS Gau a 2001 06 10 143