E ika RIMKUTE
Vy a il o D
idiioj o ni e s
i e
a s
HOMONIMAI, HOMOF-ORMOS IR HOMOGRAFAI
TEKSTYNU LING II STIKO S
POZIURJU
l. l adas
Vy au o DidZiqo uni e si e o
Kompiu e ines ling is ikos cen e
y a sukaup eis
i oliau pildomas Daba inis lic i q
kalbos eks ynas,
ku isuda o
daugiau
nei 100 milijonq
iodLi,4
(ad esas: h p://donelai-
is. du.l l eks ynas).
Thip
pa suda indjamas
i a komas I milijono
LodLiq
mo lblogi5kai ano uo as eks ynelis.
Thm
naudojama Y. Zin-
ke idiaus
suku a kompiu e ind p og ama
Lemuoklis (Zinke idius
2000:
246),
galin i pa eik i an a5 ini
a5y ines LodLio
o mos pa ida-
lq,
adinamd4 lem4, aip pa nu ody i
mo ologines
paZymas,
pa yz-
dZiui, onna lauio sulemuojama
kaip daik a a dis
lauias a ba
kaip
eiksmaZodis la dy i,
apibldinama kaip y i5kosios
giminds
daik a-
a dZio ienaskai os
kilmininkas a ba
iesiogines nuosakos esamojo
laiko eiksmaLodiio ediasis asmuo.47
p oc.
isq ZodZiq a LodLi4
o mq
y a
mo ologi5kai
daugia eikSmiai. Mo ologi5kai
daugia eikS-
miais
adinami ie LodLiai a LodLi4
o mos, ku iems
Le nuoklis
au-
oma i5kai
nus a o d i a daugiau lemq a ba ku iems
pa eikia
d i a
daugiau
galimq mo ologiniq paZymq, p z.;
namo - daik a a dis i
p ie eiksmis (ndmo s ogas
- einu namd); galimas
- b[d a dis i
daly is
@
a I
i n a s daik as); la imes
- daik a a dis
i eiksmaLodis
(l d i -
mis kildiki. -ii.
lain ds a 4bos)
i pan.
Au oma iSkai sulemuo i i mo ologiSkai
paZyme i
eks ai da
pe -
Zil imi kalbininko, ku is panaikina
daugia eik5mius
a ejus. Tokios
daugia eik5mds
o mos
bu o analizuo os
iSsamiau.
Thi nauja
y imq
s i is,
odel eikia pasi ink i
i apsib eZ i
e minus.
Mine os o mos
kalbo y oje
i a dijamos
i ai iai:
g a
ma inia i I mo(ologinia i l omoni
-
mai, homo o mos,
homog a ai, daliniai l omonimai. Siuo s aipsniu
no ima a skleis i esamq
e minq a ojimo nenuoseklumus,
pag is i
ki oki4 e mino homo o mos i naujo e mino mo ologinis daugia-
eikimiikumas a osen4.
2. Homonimijos
samp a os
lki Siol lie u iq kalbo y oje mo bloginiam
daugia eikin i5kumui
nebu o
ski a daug dimesio
- iSsamiausiai kalbo y oje nag ine i
ik
leksiniai hon onimai. Todel
i kyla p oblemq, kaip
i a dy i
mo olo-
gini daugia eikimi5ku lil
i a skims.io ipus.
2.1. Homo o mos i mo ologiniai
homonimai. Kalbo y oje
mo -
ologiniai
/ g ami iniai homonimai apibldinami kaip one iSkai
su-
an pandios o pa ies
LodLi -
o mos, u iniios
ski ingas
g ama incs
eiklmcs,
p z.'. anka
( ns.
a d.) i anka ( ns.
jnag.)
(Jakai iene
1980:
42;
Co6o, esa 1980: 78). Vienq
kalbininkq g ama iniai
homoni-
mai
neski iami nuo
homo o mq. Taigali b i o pa ies
LodLio ski in-
gos o mos (Z . anksdiau mind us pa yzdZius)
a ba
ski ingu ZodZiu
pana5iai
skambandios
o mos,
p z.'.
sakai (dk . a d.)
i sakai
( ksm.
esam.
l. ns.
II asm.)
(LK I 1995:
23;
Ba auskai e 1979:
43-44:' D o -
inas
1986:
125). F, Ka amba su ampandias q paiiq a ski ingq kal-
bos daliq lo mas
adina sink e izmu
(Ka amba
1994:25).
E. Jakai iend
homolo mq ne apa ina
su mo ologiniais homoni-
mais
(Jakai iene
1980: 42).
Homo o mas
apib dZia kaip a ski as, a -
si ik inai su ampandias
bend ineje kalboje sa o one ine s uk l a
isi5kai
ski ingq i.odLi,4
b mas, p z.:
kiikis (dk . ns. a d.) i kiikis
(sng .
ksm. liep. nuos. ns. II asm.).
Homo o momis laiky ini i o-
kie ZodZiai,
ku iq one iSkai su ampa ne iena, o kelios
o mos.
Pa-
x yzdLiui: a) eiksmaZodZiai, ku iq one i5kai
su ampa
ik bend a is i
iS
jos pada y os o mos: ges i, gqs a, g :so
,,ugniai,
S iesai nyk i, blds i"
i ges i,
gend 4
gedo
,da y is
ne inka nz m";
b) daik a a dZiai
i b[d-
a dZiai a
daly iai
(ski iasijq
ienaskai os naudininko i ie ininko,
daugiskai os
a dininko i naudininko o mos): bend as,,p iklauso-
mas isiems"
i bend as,,bidiulis, d augas"
(Jakai iene
1980:
43).
LK
I okie
a ejai
p iski i p ie daliniq
homonimq, iesa, en minimi ik
eiksmaZodZiai (LK I 1995:24).
LK I p ie
homo o mq ap a i one iSkai
su ampan ys
linksniai
(LK
I 1995:
23), be kyla klausimas, kuo laiky ini
su ampan ys
linksniai,
ku ie ski iasi
a imu, p z.'.
naujos pa duo u es
a ida ymas
- a ida-
n os
d i ailjos pa duo u es.
V. D o inas q padiq kalbos daliq i
ienodai,
i ski ingai a iamas
o mas adina egulic iosiomis homo-
34
J'o n , n is
(D o inns
1986:
93).
Ki i kalbininkai
neuZsimena
apie o
pa ies
iodLio
ski ingai
a iamas
o mas.
2.2. Homo o mos i daliniai
homonimai.
E. Jakai icne dalinius
homonimus apib eZia
kaip
ZodZius, i5
ku iq
ieno ZodZio
isos o -
mos su ampa
su dalimi ki o ZodZio
o mu. DaZniausiz i ienas
okios
homonimq po os
iodis p iklauso p ie
kai omqjq
kalbos
daliq, o ki as
- nekai omqju, p z.: g e a
- claik a a dis i p ie eiksmis,
deja
- daik-
a a dis i
jaus ukas
(Jakai iene 1980: 43).
I5 LK I pa eik o
daliniq homonimq apib eZimo (LK I 1995:24)
galima
sp gs i. kad 5i homonimij<ls
lSis su ampa
su anksiiau
jau E.
Jakai ienes mine omis
homo o momis
(Jakai iene
1980: 43), p z:
aus i, ausia, . e
..kas i.
knis i" i aus i, ous o,
audo,,da y is
au-
donam".
KTZ homo o momis
laikomos ienodai
a iamos i a5omos
ski -
ingq ZodZiq
o mos
(KTZ 1990: 79). Vadinasi, p ie homo o mq ne-
p iski iamikeli
su ampan ys o pa ies
Lodiio linksniai.
Si aip apib e-
Zus
homo o mas,
ski umas
a p homo o n q i daliniq homonimq
pasida o
neai5kus, nes pas a ieji
apib idin i kaip ,,homonimai,
ku iq
ne isos
mo emos isi5kai
su ampa a ku ie p iklauso
ski ingoms
kalbos
dalims"
6T2 1990:
80).
Sl homonimq ipE ilius uoja pa yz-
dys g e a
- daik a a dis i p ie eiksmis,
o p ie homo o mq pa eik as
pa yzdys
an
- p ie eiksmis
i daik a a diio a as
inagininkas
KTZ
1990: 79-80),
odel nema y i
ski umo a p daliniq homonimq i ho-
mo o mq.
2.3.
Homo o mos i homog a ai. Daugiausia
neai5kumq
Sio
s aips-
nio au o ei kilo analizuojan
q padiq a ski ingq LodLiy o mas,
ku ios ski iasi p ozodiniais
elemen ais, . y. ki io ie a, p iegaide
a
balsio kiekybe,
- kaip jas pa adin i homog a ais
a homo o momis?
Homog a ai daZniausiai
apib eZiami
kaip ski ingi LodLiai
a jq o -
mos, ienodai
a5omi,
be a iami
ski ingai
(ski iasi
a ba
p iegaide,
a ba ki dio ie a), p z.:
dui i,, es i,
da y is neka 5 am" i aui i,,S is i,
b ekS i"
(Jakai iene
1980:
44;
LK I 1995: 23;l{TZ 1990:23-24;Pal-
me 1981:
101; D o inas 1986:
9I-92; Ba auskai d
7979: 44).Taigi
a ody q,
kad
p ozodiniais
elemen ais
besiski ian ys
ne iena eik5miai
a ejai u e q bu i adinami
homog a ais,
be LK I a5oma, kad ,,y a
i homo o mq, ku ios ienodai aSomos,
be ski iasi
ki diu" (LK I
35
1995:
23). Pa eikiami okie pz yzdLiai:
.,bdl 1
i bal Q
(bdl ai i b il-
as), do c os
i do 'c ( s
( lo and
i do an6 i),
n ) o
i nd o" (LK I
1995:
23).
V. D o inas
p ie homo o mq nu odo pa .yzdZius
supdn-
lios
( ksm.
bls. l. III asm.) i si pan ios
(dl . mo . gim. ns. kilm.
a ba
dgs. a d.)
(D c' inas
1986: 9l). Sie
pa yzdZiai
aip
pa
ski iasi
ki dio
ie a, no s p iski iami p ie homo o mq.
Ki dio ie a besiski iandiq
homo o mq samp a a a odo logi(ka,
nes analizuojan
mo ologiSkai ano uo us eks us
pas ebe a
nemaZai
o mq, ku ios
ski iasi
a imu (apie 20 p oc.
homo o mq ski iasi
p o-
zodiniais elemen ais)
(Z . Rimku e 2002:9I-92). Be kyla klausimas,
kokiais k i e ijais
emian is galima ski i homo o mas nuo homog a-
q,
jei homo o moms nebI inas one inis apa umas.
Galbu
a imu
besiski iandiomis
homo o momis de e q laiky i ik o pa ies
ZodZio
o mas,
p z.'.
mamc
( ns.
a d.) i n uma ( ns. Sauksm .),
gali ( eiks-
maZodZio
gale i esam. l. ns.
II asm.) i gali ( eiksmaZodLio
gale i
esam.
l. III asm.),
o ho nog a ais
- ski ingos
eik5mes
ZodZius,
p z.:
kd is
,,pagalys"
i kai is
,,ka umas"
a kal is,,a klio sp andas;
ie a,
ku auga ka diai".
?liiau LK I i V. D o ino pa eik i pa yzdZiai ne a
ski ingos
o
pa ies
LodLio
p ozodiniais
elemen ais
besiski iandios o -
mos, o ski ingq eikSmiq Lodliai. Be o, ne isada
aiSku,
a ai o
pa ies,
a ski ingq LodLi'q
o mos.
Thigi a ody q, kad ski ingi Lodiiai a Lodliq o mos. ku ie ski ia-
si
p ozodiniais
elemen ais,
gali bh i laikomi homo o momis. Da
ie-
nas
k i e ijus,
paai5kinan is
oki4 homo b mq samp a 4,
y a ai, kad
homog a ai daLnai apibldinami kaip ski ingos eikSmds ZodZiai,
be
4 pab eZia ne isi kalbininkai.
pa yzdliui,
LKE asoma,
kad homo-
g a ai - ai ienodai a5omi LodLiai a ba LodLiq o mos (LKE 1999:
248).
DaLnai
su ampa
keli o pa ies a daZodZio linksniai. Sa aime
sup an ama,
kad ai nd a ski ingos
eik5mes i.odLiai.
Thd
neai5ku,
p ie kokios
homonimijos dalies
p iski inos panaSios
o mos.
O. S. Achmano a
uos a ejus,
kai ski ingai a iamos o pa ies
LodLio o mos, adina homog a inemis iodii l o momis i pab d,Lia,
kad aind a homog a ai
(Axuanoea 1986:436). V.
D o inas homo-
o mas, homog a us
i homo onus si[lo adin i
homoniminemis
io-
dii4 o mo nls
(D o inas 1986:
91).
Toks
e minas
a odo
p iim inas,
odel as
LodL o mas, ku ios ski iasip ozodiniais
elemen ais, bl q
-10
galima adin i homog a inimis a homonin i in is iodii4 , mon is,
be ie oj ilgo e mino pasi ink as
umpesnis
- iesiog
homo o mos.
Jau
mine a,
kad analize i5 dalies y a nulem a
i iamo
objek o
- au o-
ma iniu
b idu
mo blogiSkai
ano uo o
eks yno, odel
i one inius ho-
mo o mq ski umus pe daug nesigilinama, nes
am eikalingi iSsa-
mesni y imai.
Sie
k i e ijai leme,
kad Siek iek pakeis a
e mino / o-
mo o mos
a osena.
No in iS eng i painia os,
analizuojan mo ologiSkai
ano uo a-
me eks yne esandias
mo ologi5kai daugia eik5mes o mas,
laiko-
masi nuos a os, kad ski ingoms a oms pacioms
kalbos dalims p i-
ski iamos ski ingos kai ybines o mos,
nesu ampandios
ki dio
ie a,
p iegaide
a balsio kiekybe,
gali
b[ i i homo o mos,
i homog a ai,
p z.:ka
alia u s sos as-ka al iau s ilgai,
n d mo s ogas-
einu
n a m 6,sidi s e n i a i - ai
a si iko s e n iai. Taigi kai ku ios
homo o -
mos
- su ampan ys a daZodZiq linksniai gali
b[ i homog a ai,
jei
Zil ima a ies aspek u, o homog a ai
- homo o mos
a ski ingos q
padiq
ZodZiq linksniq
o mos nag inejan mo ologi5kai.
Pasi ink as
pap asdiausias
a ian as
- isos mo ologiSkai
daugia eik5mes
o -
mos, nepaisan
o, a ski iasi p ozodiniais
elemen ais,
a ne, laiko-
mos
homo o momis,
o e minas
homog a ai apsk i ai ne a ojamas.
2.4.Ki i homonimijos
a ejai.
Kai ku iuose
kalbiniuose
da buose
ne isai ai5ki homo o mq apim is: a homo o mas
suda o
ik q pa-
diq, a i ski ingq kalbos
daliq ZodZiq o mos. Remian is
V.
U budio
i LKE pa eik ais pawzdZiais, galima
sp gs i, kad homo o momis
lai-
komos kai ku ios su ampaniios,
ik ski ingoms kalbos
dalims
p i-
klausandiq LodL o mos, p z.: g ildo - daik a a dLio g udas ns.
kilm. i g udo
- eiksmaZodLio
g us i
b . ka . l. III asm.
(U bu is
1956:4; LKE 1999: 247-248),
odel neai5ku,
a homo o momis
gali-
ma laiky i su ampandias os padios
kalbos
dalies Lodliq o mas, pa-
yzdLid, apo (ski iasi ki os pag indines
o mos: apy i, ape i ap i,
ampa).
IS
LKE pa eik o
homog a q
apib eZimo neai5ku,
kuo homog a ai
ski iasi nuo homonimq i homo o mq,
nes dia a5oma:
,,homog a ai
- ip as ine
a5yba ienodai aSomi kalbos
elemen ai
(ZodZiai
a jq
o mos). Lie u iq kalbos
homog a ai daZniausiai
ka u y a i homo-
nimai",
p z.'.
kasa,,pyne"
- kasa,,piniginiq ope acijq
ie a" (ki +
kal-
-)l

bininkq sup a imu, kusa
y ik asis
/ absoliL usis homonin as;
Sis
pa yzdys gale q b[ i laikonlas
homog a u,
jei su ap q daik a a dZio
k sa i eiksmaZodiio
kas i
esam.
l. III asm.
b mos). Daik a a dZio
o y)u. ns. kilm. o ma u po i eiksmaZodLio n p)' i
esam. l. III
asn .
b ma a po
ip
pa laikomos homog a ais
(ki uose
kalbiniuo-
se da buose
- homo o momis). LKE da aSoma,
kad
ski ingai
a-
iami hc mog a ai aip pa ne a
jokia e enybd
(p z: dui i
- aui i,
pd ejin as
- pe ejin us, gi i i - gi id) (LKE 1999:248).
Kalbininkq da buose da [ks a okiq a ejq ap a imo,
kai su-
ampa d i a
daugiau nekai omq
kalbos daliq,
p z.:
k ip, i , ik, iki:-'a
jos aip pa p iski linos
p ie homo o mq,
a u e q bl i laikomos
kokiu no s ki u daugia eikSmiSkumo a eju
(5io
s aipsnio au o i o-
kius a ejus
p iski ia p ie
nekai om l
kalbos
daliq homo o mq (L .3.
M o o loginis daugia
e
ikimii kuma s).
3.
Mo ologinis
daugia eikimiSkumas
[5 o, kas
i5des y a,
aiSku,
kad
ski iasikalbiniuose da buose
pa ei-
kiama e minija.
Kad nekil q neaiSkumq,
kas
is
del o
analizuojama
- homo o mos,
homog a ai
a daliniai homonimai,
- pasi ink as
ben-
d esnis e minas mo
(ologinis daugia eikimiikumas.
Thi
ei5kinys,
ap-
iman is: 1) kai omas i nekai omas o mas; 2) ski ingq i q padiq
kalbos daliu ZodZiq o mas;
3) am ik omis
o momis, p ozodiniais
elemen ais
besiski iandias
i isi5kai
su ampandias ZodZiq o mas a
ZodZius.
Te minas da gia eikimiikumas a o inas
ne ik analizuojan
mo -
ologiniais
poZymiais besiski iandias homo o mas,
be
i kalban apie
da ybini
(p z.,
iiw^i kelis
- dobilelzs: as
pa s
da ybos o man as
su ei-
kia ski ingas eikSmes), leksini seman ini (p z., ik asis homonimas
Ziedas), sin aksini seman ini
(p z.,
junginyje
n ok ojo
pak ie inms
ddl
ski ingq sin aksiniq
ySiq
neaiSku, a k iedia moky ojas,
a jis pa s
y a k ieiiamas), eks ini (p z., jis iia iisedejo isq aka q: no in su-
p as i deik ikus jis i iia, eikalingas
pla esnis
kon eks as)
daugia-
eik5miSkum4.
B[ ina nu ody i, kad mo ologinio daugia eikSmi5kumo analizd,
y a gana
speci ine
- analizuojamos a5y ines,
be
ki dio
Zenklq ZodZiq
38
o mos. Au oma ing
mo ologi n
g
analizg
a liekan i
p og am
a Len uo k-
/i.s ne u i
jokiq Ziniq apie analizuojamq
iodiiq seman ikq,
jq a oji-
mo daZnum4,
odel Lod'ziai analizuojami
nea siZ elgian
i kon eks il.
Del o ka ais andama okiq
homo o mq. ku ios
galimos ik co i5-
kai,
pa yzdZiui, lo ma kokio gali
bl i mo lblogiSkai
apibldin a kaip
daik a a dis o is,
eiSkian is
,,kokybi",
i j a dis
o s.
Mo ologiikai ano uo ame eks yne ski iamos
ys homo o mq
[-
5ys:
1) kai omqjq, 2) kai omujq
i nekai omqjq i 3)
ien
ik nekai o-
mqjq kalbos daliq
homo o mos. Pi n qjq
homo o mq [Siilius uoja
okie pa ,yzdiiai: sukale iuniui b u d c1
- iisiugde
ge q
b 7 d 4 (su ampa
o ma budq,ku i
gali
bl i daik a a dZiqb ida a babildas
ns. gal.);
s a bi
p a s I a p i s - iida e
p a s I a
p i s (su ampa
daik a a dZio
paslap is ns. a d. i dgs.
gal. linksniai). An uoju a eju su ampa,
pa yzdZiui, daik a a dZio
o ma, p ie eiksmis i p ielinksnis:
any o
sL
nano
p i e i a i s - p i e i a i s ma au n iikq - s o i
p i e i a i s
nane. P ie nekai omqjq
kalbos daliq homo o mq
p iski inas Zodelis
i - jis
gali
bl i jung ukas,
dalely e i p ie eiksmis.
Kaip ma y i i5 pa eik q pa yzd'zi 1, homo o momis laikomi i ie
LodLiai a LodLil o mos, ku ie a iami ski ingai. O mo ologinis
daugia eik5miSkumas,
kaip eiSkinys, apima isas Sias homo o mq
[-
Sis.
Taigi au oma iniu bldu mo ologi5kai ano l o ame eks ynelyje
analizuojamos
homo o mos, o ne homog a ai a homonimai.
Del o,
kad analizuojamos
a5y ines odLiq
o mos,
daugiz usia
demesio ski -
a mo ologiniams, o ne bne iniams a seman iniams ski umams.
Del analizes
pobldZio pakeis a homo o mq samp a a, odel
jos
i5 dalies apima
i homog a us, i dalinius
homonimus.
S aipsnio
au-
o e mano, kad ge iau pasi ink i ien4 ai5kq e min4, o ne kelis a -
pusaq,je
susijusius
homonimijos e minus.
Tikimasi, kad okia ho-
mo o mq samp a a analizuojan
mo ologiSkai daugia eikimes o -
mas ilgainiui
p igis.
4. I5 ados
S aipsnyje
nag indjama, kaip kalbininkq
a ojami
su
homonimi-
ja susijg e minai
i kaip u d q bl i i a dija nos
i5
au oma inds
mo -
bloginds analizds
i5ai5kejusios
mo ologi5kai daugia eik5mes o mos.
39
1. Kalbiniuose
da buose nus a y a
kele as
ski ingq o pa ies
e -
mino samp a q:
1) homo o mos i mo ologiniai
/ g ama iniai
homonimaiy a lai-
komi a padia
a ba
ski ingomis homonimijos
dalimis;
2) i5
esamq homonimijos
apib eZimq neai5ku,
a homo o mas
su-
da o:
a) q padiq
a ski ingq kalbos daliq
ZodZiq b mos,
b) one i5kai
ienodos
a i ski ingos
o pa ies
ZodLio o mos;
3) ienq kalbininkq
os
padios
o mos
i a dijamos
kaip homo o -
mos, ki q - kaip daliniai homonimai;
4) ienu eigiama, kad homo o mos
ienodai
a iamos, ki u -
kad gali
ski is
a imu;
5) ne iksliai apib eZiami
k i e ijai, kaip
ski inos homo o mos,
ho-
monimai
i homog a ai:
6) neaiSku, kuo laikomi a nybiniq kalbos
daliq
su apimai.
2. Del e minijos ne ienodumo i gana
speci inio
analizds
pobu-
dZio
pasi ink as
e min as mo ologinis
daugia eikimiikumas,
ku is su-
okiamas
kaip eiSkinys,
apiman is: 1) kai omas
i nekai omas
o -
mas; 2) ski ingq
i q padiq
kalbos
daliq ZodZiq o mas;
3) am ik o-
mis o momis, p ozodiniais
elemen ais besiski iandias
i isiSkai
su ampandias ZodZiq
o mas a ZodZius.
3. Au oma iniu bldu mo ologiSkai
ano uo ame eks ynelyje
dau-
giau kaip 47 p oc.
o mq y a daugia eikSmes.
Sioms konk edioms
o moms
i a dy i
pasi ink as
e minas /zo mo o mo
s. Ski iamos 1
) kai-
omqjq, 2) kai om jq i nekai omqj l,3) ien
ik nekai omqjq
kalbos
daliq homo o mos, ku ios gali ski is
p ozodiniais
elemen ais,
. y.
ki dio ie a, p iegaide
a balsio kiekybe.
Te minas
homo o mos
ap-
ima i dall adici5kai homog a ais
a daliniais
homonimais laikomq
o mq.
LITERATORA
Ax n a H o B a O. C. 1986: C ceapu
o.MoHu.uo6
pyccKo?o
azu ca, Moc za.
Ba auskai eJ.19'79:Leksikologijosp admenys(Leksiniseman ika),Vilnius.
D o i n a s V 7986: Pag indinis leksikologijos sq okos,Vilnius.
J a k a i i e n e E. 1980: Lie :i4 kalbos leksikolog 7a,
Vilnius.
40
K a a m b a F. 199,1:
Englisl
Ili l, , Lonclon iu cl New You .
KTZ 199(): K. Gai cnis, S.
Kcinys. Kulbo y os L'nnin l 2od nas, Kaunas.
LK I 1995:
Lie u i l
kalba 1,
Vilnius.
LKE 1999: Lie u i4 kalb , s e ciklopcd Ta. Vilnius.
P a lm c F. R. l98l:.lenul lc. , Can b idge.
R im k u e E.2(102: Homo o mos
daba inds lie u iu kalbos
eks ync.-Li uunis i-
cz
2 (50),
86-101.
Co6oneBa l.A. l9 i ): C,n soo1pcnoeame b o o. uca. u uo.uoHuilun.NlocK-
Ba.
U b u i s V. 1956:
Lic u 'i4 kalbos
leksikos l on o inul s sida ynn
b ida
(Filologi-
jos mokshl kanclicla o disc acijos
au o e c a as).
Vilnius.
Zinkc id iu s V.2000: L ' uoklis
- mo ologinci analizci.
- Da bui
i
Dienos24,
z+ )- /- | -) .
HON{ONYMS, HOMOFORMS AND HONIOGRAPHS FRONI THE
VIEWPOINT OF CORPUS
LINGTJISTICS
S y
Thc a iclc
deals
i h a small pa o he co pus o he
Li huanian
language. which
was
au omalicall
agged. Thc co pus
wi h mo phological ags has shown a high le el
dcg ee o ambigui y
o he language : abou 47
pc cen
o o d
o n s: e ambiguous.
In hc Li huanian
linguis ics adi ionally hc g ea es a en ion has becn de o ed
o he lcxical homon n s. O hc le cls o ambigui l,ha c
no
becn analysed. Fo
his
cason i was neccssa y o dc ine hc main c ms
o he n o phological ambigui y and
o sol e
he p oblcma ic issues
o he
ele an
e minology.
I was
di icul o dc ine wha a e hc main di c ences be ween homog aphs,
homonyms
and
homo b ms. Tiadi ionally in linguis ics i is
a i med ha
ho no o ms
nus coincide phonc ically,
while
homog aphs a c p onounccd di c cn ly. This a icle
shows ha somc homo o ms can di e by hc
place
o accen , hc
quali y
o
owels
o
in ona ion.
Homo o ms
we e
analysed
i s cacl o ho nog aphs o homonyms. because
hc main a en ion
was de - ed o mo phological bu no phonc ic o scman ic
di e enccs-
E ika RIMKUTE
Vy au o DidZiojo uni e si e as
Donelaidio g.
58,
Kaunas
E. pa5 as
[email p o ec ed]
Gau a 2003-03-18
41