Homonimai, homoformos ir homografai tekstynų lingvistikos požiūriu

E ika RIMKUTE Vy a il o D idiioj o ni e s i e a s HOMONIMAI, HOMOF-ORMOS IR HOMOGRAFAI TEKSTYNU LING II STIKO S POZIURJU l. l adas Vy au o DidZiqo uni e si e o Kompiu e ines ling is ikos cen e y a sukaup eis i oliau pildomas Daba inis lic i q kalbos eks ynas, ku isuda o daugiau nei 100 milijonq iodLi,4 (ad esas: h p://donelai- is. du.l l eks ynas). Thip pa suda indjamas i a komas I milijono LodLiq mo lblogi5kai ano uo as eks ynelis. Thm naudojama Y. Zin- ke idiaus suku a kompiu e ind p og ama Lemuoklis (Zinke idius 2000: 246), galin i pa eik i an a5 ini a5y ines LodLio o mos pa ida- lq, adinamd4 lem4, aip pa nu ody i mo ologines paZymas, pa yz- dZiui, onna lauio sulemuojama kaip daik a a dis lauias a ba kaip eiksmaZodis la dy i, apibldinama kaip y i5kosios giminds daik a- a dZio ienaskai os kilmininkas a ba iesiogines nuosakos esamojo laiko eiksmaLodiio ediasis asmuo.47 p oc. isq ZodZiq a LodLi4 o mq y a mo ologi5kai daugia eikSmiai. Mo ologi5kai daugia eikS- miais adinami ie LodLiai a LodLi4 o mos, ku iems Le nuoklis au- oma i5kai nus a o d i a daugiau lemq a ba ku iems pa eikia d i a daugiau galimq mo ologiniq paZymq, p z.; namo - daik a a dis i p ie eiksmis (ndmo s ogas - einu namd); galimas - b[d a dis i daly is @ a I i n a s daik as); la imes - daik a a dis i eiksmaLodis (l d i - mis kildiki. -ii. lain ds a 4bos) i pan. Au oma iSkai sulemuo i i mo ologiSkai paZyme i eks ai da pe - Zil imi kalbininko, ku is panaikina daugia eik5mius a ejus. Tokios daugia eik5mds o mos bu o analizuo os iSsamiau. Thi nauja y imq s i is, odel eikia pasi ink i i apsib eZ i e minus. Mine os o mos kalbo y oje i a dijamos i ai iai: g a ma inia i I mo(ologinia i l omoni - mai, homo o mos, homog a ai, daliniai l omonimai. Siuo s aipsniu no ima a skleis i esamq e minq a ojimo nenuoseklumus, pag is i ki oki4 e mino homo o mos i naujo e mino mo ologinis daugia- eikimiikumas a osen4. 2. Homonimijos samp a os lki Siol lie u iq kalbo y oje mo bloginiam daugia eikin i5kumui nebu o ski a daug dimesio - iSsamiausiai kalbo y oje nag ine i ik leksiniai hon onimai. Todel i kyla p oblemq, kaip i a dy i mo olo- gini daugia eikimi5ku lil i a skims.io ipus. 2.1. Homo o mos i mo ologiniai homonimai. Kalbo y oje mo - ologiniai / g ami iniai homonimai apibldinami kaip one iSkai su- an pandios o pa ies LodLi - o mos, u iniios ski ingas g ama incs eiklmcs, p z.'. anka ( ns. a d.) i anka ( ns. jnag.) (Jakai iene 1980: 42; Co6o, esa 1980: 78). Vienq kalbininkq g ama iniai homoni- mai neski iami nuo homo o mq. Taigali b i o pa ies LodLio ski in- gos o mos (Z . anksdiau mind us pa yzdZius) a ba ski ingu ZodZiu pana5iai skambandios o mos, p z.'. sakai (dk . a d.) i sakai ( ksm. esam. l. ns. II asm.) (LK I 1995: 23; Ba auskai e 1979: 43-44:' D o - inas 1986: 125). F, Ka amba su ampandias q paiiq a ski ingq kal- bos daliq lo mas adina sink e izmu (Ka amba 1994:25). E. Jakai iend homolo mq ne apa ina su mo ologiniais homoni- mais (Jakai iene 1980: 42). Homo o mas apib dZia kaip a ski as, a - si ik inai su ampandias bend ineje kalboje sa o one ine s uk l a isi5kai ski ingq i.odLi,4 b mas, p z.: kiikis (dk . ns. a d.) i kiikis (sng . ksm. liep. nuos. ns. II asm.). Homo o momis laiky ini i o- kie ZodZiai, ku iq one iSkai su ampa ne iena, o kelios o mos. Pa- x yzdLiui: a) eiksmaZodZiai, ku iq one i5kai su ampa ik bend a is i iS jos pada y os o mos: ges i, gqs a, g :so ,,ugniai, S iesai nyk i, blds i" i ges i, gend 4 gedo ,da y is ne inka nz m"; b) daik a a dZiai i b[d- a dZiai a daly iai (ski iasijq ienaskai os naudininko i ie ininko, daugiskai os a dininko i naudininko o mos): bend as,,p iklauso- mas isiems" i bend as,,bidiulis, d augas" (Jakai iene 1980: 43). LK I okie a ejai p iski i p ie daliniq homonimq, iesa, en minimi ik eiksmaZodZiai (LK I 1995:24). LK I p ie homo o mq ap a i one iSkai su ampan ys linksniai (LK I 1995: 23), be kyla klausimas, kuo laiky ini su ampan ys linksniai, ku ie ski iasi a imu, p z.'. naujos pa duo u es a ida ymas - a ida- n os d i ailjos pa duo u es. V. D o inas q padiq kalbos daliq i ienodai, i ski ingai a iamas o mas adina egulic iosiomis homo- 34 J'o n , n is (D o inns 1986: 93). Ki i kalbininkai neuZsimena apie o pa ies iodLio ski ingai a iamas o mas. 2.2. Homo o mos i daliniai homonimai. E. Jakai icne dalinius homonimus apib eZia kaip ZodZius, i5 ku iq ieno ZodZio isos o - mos su ampa su dalimi ki o ZodZio o mu. DaZniausiz i ienas okios homonimq po os iodis p iklauso p ie kai omqjq kalbos daliq, o ki as - nekai omqju, p z.: g e a - claik a a dis i p ie eiksmis, deja - daik- a a dis i jaus ukas (Jakai iene 1980: 43). I5 LK I pa eik o daliniq homonimq apib eZimo (LK I 1995:24) galima sp gs i. kad 5i homonimij<ls lSis su ampa su anksiiau jau E. Jakai ienes mine omis homo o momis (Jakai iene 1980: 43), p z: aus i, ausia, . e ..kas i. knis i" i aus i, ous o, audo,,da y is au- donam". KTZ homo o momis laikomos ienodai a iamos i a5omos ski - ingq ZodZiq o mos (KTZ 1990: 79). Vadinasi, p ie homo o mq ne- p iski iamikeli su ampan ys o pa ies Lodiio linksniai. Si aip apib e- Zus homo o mas, ski umas a p homo o n q i daliniq homonimq pasida o neai5kus, nes pas a ieji apib idin i kaip ,,homonimai, ku iq ne isos mo emos isi5kai su ampa a ku ie p iklauso ski ingoms kalbos dalims" 6T2 1990: 80). Sl homonimq ipE ilius uoja pa yz- dys g e a - daik a a dis i p ie eiksmis, o p ie homo o mq pa eik as pa yzdys an - p ie eiksmis i daik a a diio a as inagininkas KTZ 1990: 79-80), odel nema y i ski umo a p daliniq homonimq i ho- mo o mq. 2.3. Homo o mos i homog a ai. Daugiausia neai5kumq Sio s aips- nio au o ei kilo analizuojan q padiq a ski ingq LodLiy o mas, ku ios ski iasi p ozodiniais elemen ais, . y. ki io ie a, p iegaide a balsio kiekybe, - kaip jas pa adin i homog a ais a homo o momis? Homog a ai daZniausiai apib eZiami kaip ski ingi LodLiai a jq o - mos, ienodai a5omi, be a iami ski ingai (ski iasi a ba p iegaide, a ba ki dio ie a), p z.: dui i,, es i, da y is neka 5 am" i aui i,,S is i, b ekS i" (Jakai iene 1980: 44; LK I 1995: 23;l{TZ 1990:23-24;Pal- me 1981: 101; D o inas 1986: 9I-92; Ba auskai d 7979: 44).Taigi a ody q, kad p ozodiniais elemen ais besiski ian ys ne iena eik5miai a ejai u e q bu i adinami homog a ais, be LK I a5oma, kad ,,y a i homo o mq, ku ios ienodai aSomos, be ski iasi ki diu" (LK I 35 1995: 23). Pa eikiami okie pz yzdLiai: .,bdl 1 i bal Q (bdl ai i b il- as), do c os i do 'c ( s ( lo and i do an6 i), n ) o i nd o" (LK I 1995: 23). V. D o inas p ie homo o mq nu odo pa .yzdZius supdn- lios ( ksm. bls. l. III asm.) i si pan ios (dl . mo . gim. ns. kilm. a ba dgs. a d.) (D c' inas 1986: 9l). Sie pa yzdZiai aip pa ski iasi ki dio ie a, no s p iski iami p ie homo o mq. Ki dio ie a besiski iandiq homo o mq samp a a a odo logi(ka, nes analizuojan mo ologiSkai ano uo us eks us pas ebe a nemaZai o mq, ku ios ski iasi a imu (apie 20 p oc. homo o mq ski iasi p o- zodiniais elemen ais) (Z . Rimku e 2002:9I-92). Be kyla klausimas, kokiais k i e ijais emian is galima ski i homo o mas nuo homog a- q, jei homo o moms nebI inas one inis apa umas. Galbu a imu besiski iandiomis homo o momis de e q laiky i ik o pa ies ZodZio o mas, p z.'. mamc ( ns. a d.) i n uma ( ns. Sauksm .), gali ( eiks- maZodZio gale i esam. l. ns. II asm.) i gali ( eiksmaZodLio gale i esam. l. III asm.), o ho nog a ais - ski ingos eik5mes ZodZius, p z.: kd is ,,pagalys" i kai is ,,ka umas" a kal is,,a klio sp andas; ie a, ku auga ka diai". ?liiau LK I i V. D o ino pa eik i pa yzdZiai ne a ski ingos o pa ies LodLio p ozodiniais elemen ais besiski iandios o - mos, o ski ingq eikSmiq Lodliai. Be o, ne isada aiSku, a ai o pa ies, a ski ingq LodLi'q o mos. Thigi a ody q, kad ski ingi Lodiiai a Lodliq o mos. ku ie ski ia- si p ozodiniais elemen ais, gali bh i laikomi homo o momis. Da ie- nas k i e ijus, paai5kinan is oki4 homo b mq samp a 4, y a ai, kad homog a ai daLnai apibldinami kaip ski ingos eikSmds ZodZiai, be 4 pab eZia ne isi kalbininkai. pa yzdliui, LKE asoma, kad homo- g a ai - ai ienodai a5omi LodLiai a ba LodLiq o mos (LKE 1999: 248). DaLnai su ampa keli o pa ies a daZodZio linksniai. Sa aime sup an ama, kad ai nd a ski ingos eik5mes i.odLiai. Thd neai5ku, p ie kokios homonimijos dalies p iski inos panaSios o mos. O. S. Achmano a uos a ejus, kai ski ingai a iamos o pa ies LodLio o mos, adina homog a inemis iodii l o momis i pab d,Lia, kad aind a homog a ai (Axuanoea 1986:436). V. D o inas homo- o mas, homog a us i homo onus si[lo adin i homoniminemis io- dii4 o mo nls (D o inas 1986: 91). Toks e minas a odo p iim inas, odel as LodL o mas, ku ios ski iasip ozodiniais elemen ais, bl q -10 galima adin i homog a inimis a homonin i in is iodii4 , mon is, be ie oj ilgo e mino pasi ink as umpesnis - iesiog homo o mos. Jau mine a, kad analize i5 dalies y a nulem a i iamo objek o - au o- ma iniu b idu mo blogiSkai ano uo o eks yno, odel i one inius ho- mo o mq ski umus pe daug nesigilinama, nes am eikalingi iSsa- mesni y imai. Sie k i e ijai leme, kad Siek iek pakeis a e mino / o- mo o mos a osena. No in iS eng i painia os, analizuojan mo ologiSkai ano uo a- me eks yne esandias mo ologi5kai daugia eik5mes o mas, laiko- masi nuos a os, kad ski ingoms a oms pacioms kalbos dalims p i- ski iamos ski ingos kai ybines o mos, nesu ampandios ki dio ie a, p iegaide a balsio kiekybe, gali b[ i i homo o mos, i homog a ai, p z.:ka alia u s sos as-ka al iau s ilgai, n d mo s ogas- einu n a m 6,sidi s e n i a i - ai a si iko s e n iai. Taigi kai ku ios homo o - mos - su ampan ys a daZodZiq linksniai gali b[ i homog a ai, jei Zil ima a ies aspek u, o homog a ai - homo o mos a ski ingos q padiq ZodZiq linksniq o mos nag inejan mo ologi5kai. Pasi ink as pap asdiausias a ian as - isos mo ologiSkai daugia eik5mes o - mos, nepaisan o, a ski iasi p ozodiniais elemen ais, a ne, laiko- mos homo o momis, o e minas homog a ai apsk i ai ne a ojamas. 2.4.Ki i homonimijos a ejai. Kai ku iuose kalbiniuose da buose ne isai ai5ki homo o mq apim is: a homo o mas suda o ik q pa- diq, a i ski ingq kalbos daliq ZodZiq o mos. Remian is V. U budio i LKE pa eik ais pawzdZiais, galima sp gs i, kad homo o momis lai- komos kai ku ios su ampaniios, ik ski ingoms kalbos dalims p i- klausandiq LodL o mos, p z.: g ildo - daik a a dLio g udas ns. kilm. i g udo - eiksmaZodLio g us i b . ka . l. III asm. (U bu is 1956:4; LKE 1999: 247-248), odel neai5ku, a homo o momis gali- ma laiky i su ampandias os padios kalbos dalies Lodliq o mas, pa- yzdLid, apo (ski iasi ki os pag indines o mos: apy i, ape i ap i, ampa). IS LKE pa eik o homog a q apib eZimo neai5ku, kuo homog a ai ski iasi nuo homonimq i homo o mq, nes dia a5oma: ,,homog a ai - ip as ine a5yba ienodai aSomi kalbos elemen ai (ZodZiai a jq o mos). Lie u iq kalbos homog a ai daZniausiai ka u y a i homo- nimai", p z.'. kasa,,pyne" - kasa,,piniginiq ope acijq ie a" (ki + kal- -)l bininkq sup a imu, kusa y ik asis / absoliL usis homonin as; Sis pa yzdys gale q b[ i laikonlas homog a u, jei su ap q daik a a dZio k sa i eiksmaZodiio kas i esam. l. III asm. b mos). Daik a a dZio o y)u. ns. kilm. o ma u po i eiksmaZodLio n p)' i esam. l. III asn . b ma a po ip pa laikomos homog a ais (ki uose kalbiniuo- se da buose - homo o momis). LKE da aSoma, kad ski ingai a- iami hc mog a ai aip pa ne a jokia e enybd (p z: dui i - aui i, pd ejin as - pe ejin us, gi i i - gi id) (LKE 1999:248). Kalbininkq da buose da [ks a okiq a ejq ap a imo, kai su- ampa d i a daugiau nekai omq kalbos daliq, p z.: k ip, i , ik, iki:-'a jos aip pa p iski linos p ie homo o mq, a u e q bl i laikomos kokiu no s ki u daugia eikSmiSkumo a eju (5io s aipsnio au o i o- kius a ejus p iski ia p ie nekai om l kalbos daliq homo o mq (L .3. M o o loginis daugia e ikimii kuma s). 3. Mo ologinis daugia eikimiSkumas [5 o, kas i5des y a, aiSku, kad ski iasikalbiniuose da buose pa ei- kiama e minija. Kad nekil q neaiSkumq, kas is del o analizuojama - homo o mos, homog a ai a daliniai homonimai, - pasi ink as ben- d esnis e minas mo (ologinis daugia eikimiikumas. Thi ei5kinys, ap- iman is: 1) kai omas i nekai omas o mas; 2) ski ingq i q padiq kalbos daliu ZodZiq o mas; 3) am ik omis o momis, p ozodiniais elemen ais besiski iandias i isi5kai su ampandias ZodZiq o mas a ZodZius. Te minas da gia eikimiikumas a o inas ne ik analizuojan mo - ologiniais poZymiais besiski iandias homo o mas, be i kalban apie da ybini (p z., iiw^i kelis - dobilelzs: as pa s da ybos o man as su ei- kia ski ingas eikSmes), leksini seman ini (p z., ik asis homonimas Ziedas), sin aksini seman ini (p z., junginyje n ok ojo pak ie inms ddl ski ingq sin aksiniq ySiq neaiSku, a k iedia moky ojas, a jis pa s y a k ieiiamas), eks ini (p z., jis iia iisedejo isq aka q: no in su- p as i deik ikus jis i iia, eikalingas pla esnis kon eks as) daugia- eik5miSkum4. B[ ina nu ody i, kad mo ologinio daugia eikSmi5kumo analizd, y a gana speci ine - analizuojamos a5y ines, be ki dio Zenklq ZodZiq 38 o mos. Au oma ing mo ologi n g analizg a liekan i p og am a Len uo k- /i.s ne u i jokiq Ziniq apie analizuojamq iodiiq seman ikq, jq a oji- mo daZnum4, odel Lod'ziai analizuojami nea siZ elgian i kon eks il. Del o ka ais andama okiq homo o mq. ku ios galimos ik co i5- kai, pa yzdZiui, lo ma kokio gali bl i mo lblogiSkai apibldin a kaip daik a a dis o is, eiSkian is ,,kokybi", i j a dis o s. Mo ologiikai ano uo ame eks yne ski iamos ys homo o mq [- 5ys: 1) kai omqjq, 2) kai omujq i nekai omqjq i 3) ien ik nekai o- mqjq kalbos daliq homo o mos. Pi n qjq homo o mq [Siilius uoja okie pa ,yzdiiai: sukale iuniui b u d c1 - iisiugde ge q b 7 d 4 (su ampa o ma budq,ku i gali bl i daik a a dZiqb ida a babildas ns. gal.); s a bi p a s I a p i s - iida e p a s I a p i s (su ampa daik a a dZio paslap is ns. a d. i dgs. gal. linksniai). An uoju a eju su ampa, pa yzdZiui, daik a a dZio o ma, p ie eiksmis i p ielinksnis: any o sL nano p i e i a i s - p i e i a i s ma au n iikq - s o i p i e i a i s nane. P ie nekai omqjq kalbos daliq homo o mq p iski inas Zodelis i - jis gali bl i jung ukas, dalely e i p ie eiksmis. Kaip ma y i i5 pa eik q pa yzd'zi 1, homo o momis laikomi i ie LodLiai a LodLil o mos, ku ie a iami ski ingai. O mo ologinis daugia eik5miSkumas, kaip eiSkinys, apima isas Sias homo o mq [- Sis. Taigi au oma iniu bldu mo ologi5kai ano l o ame eks ynelyje analizuojamos homo o mos, o ne homog a ai a homonimai. Del o, kad analizuojamos a5y ines odLiq o mos, daugiz usia demesio ski - a mo ologiniams, o ne bne iniams a seman iniams ski umams. Del analizes pobldZio pakeis a homo o mq samp a a, odel jos i5 dalies apima i homog a us, i dalinius homonimus. S aipsnio au- o e mano, kad ge iau pasi ink i ien4 ai5kq e min4, o ne kelis a - pusaq,je susijusius homonimijos e minus. Tikimasi, kad okia ho- mo o mq samp a a analizuojan mo ologiSkai daugia eikimes o - mas ilgainiui p igis. 4. I5 ados S aipsnyje nag indjama, kaip kalbininkq a ojami su homonimi- ja susijg e minai i kaip u d q bl i i a dija nos i5 au oma inds mo - bloginds analizds i5ai5kejusios mo ologi5kai daugia eik5mes o mos. 39 1. Kalbiniuose da buose nus a y a kele as ski ingq o pa ies e - mino samp a q: 1) homo o mos i mo ologiniai / g ama iniai homonimaiy a lai- komi a padia a ba ski ingomis homonimijos dalimis; 2) i5 esamq homonimijos apib eZimq neai5ku, a homo o mas su- da o: a) q padiq a ski ingq kalbos daliq ZodZiq b mos, b) one i5kai ienodos a i ski ingos o pa ies ZodLio o mos; 3) ienq kalbininkq os padios o mos i a dijamos kaip homo o - mos, ki q - kaip daliniai homonimai; 4) ienu eigiama, kad homo o mos ienodai a iamos, ki u - kad gali ski is a imu; 5) ne iksliai apib eZiami k i e ijai, kaip ski inos homo o mos, ho- monimai i homog a ai: 6) neaiSku, kuo laikomi a nybiniq kalbos daliq su apimai. 2. Del e minijos ne ienodumo i gana speci inio analizds pobu- dZio pasi ink as e min as mo ologinis daugia eikimiikumas, ku is su- okiamas kaip eiSkinys, apiman is: 1) kai omas i nekai omas o - mas; 2) ski ingq i q padiq kalbos daliq ZodZiq o mas; 3) am ik o- mis o momis, p ozodiniais elemen ais besiski iandias i isiSkai su ampandias ZodZiq o mas a ZodZius. 3. Au oma iniu bldu mo ologiSkai ano uo ame eks ynelyje dau- giau kaip 47 p oc. o mq y a daugia eikSmes. Sioms konk edioms o moms i a dy i pasi ink as e minas /zo mo o mo s. Ski iamos 1 ) kai- omqjq, 2) kai om jq i nekai omqj l,3) ien ik nekai omqjq kalbos daliq homo o mos, ku ios gali ski is p ozodiniais elemen ais, . y. ki dio ie a, p iegaide a balsio kiekybe. Te minas homo o mos ap- ima i dall adici5kai homog a ais a daliniais homonimais laikomq o mq. LITERATORA Ax n a H o B a O. C. 1986: C ceapu o.MoHu.uo6 pyccKo?o azu ca, Moc za. Ba auskai eJ.19'79:Leksikologijosp admenys(Leksiniseman ika),Vilnius. D o i n a s V 7986: Pag indinis leksikologijos sq okos,Vilnius. J a k a i i e n e E. 1980: Lie :i4 kalbos leksikolog 7a, Vilnius. 40 K a a m b a F. 199,1: Englisl Ili l, , Lonclon iu cl New You . KTZ 199(): K. Gai cnis, S. Kcinys. Kulbo y os L'nnin l 2od nas, Kaunas. LK I 1995: Lie u i l kalba 1, Vilnius. LKE 1999: Lie u i4 kalb , s e ciklopcd Ta. Vilnius. P a lm c F. R. l98l:.lenul lc. , Can b idge. R im k u e E.2(102: Homo o mos daba inds lie u iu kalbos eks ync.-Li uunis i- cz 2 (50), 86-101. Co6oneBa l.A. l9 i ): C,n soo1pcnoeame b o o. uca. u uo.uoHuilun.NlocK- Ba. U b u i s V. 1956: Lic u 'i4 kalbos leksikos l on o inul s sida ynn b ida (Filologi- jos mokshl kanclicla o disc acijos au o e c a as). Vilnius. Zinkc id iu s V.2000: L ' uoklis - mo ologinci analizci. - Da bui i Dienos24, z+ )- /- | -) . HON{ONYMS, HOMOFORMS AND HONIOGRAPHS FRONI THE VIEWPOINT OF CORPUS LINGTJISTICS S y Thc a iclc deals i h a small pa o he co pus o he Li huanian language. which was au omalicall agged. Thc co pus wi h mo phological ags has shown a high le el dcg ee o ambigui y o he language : abou 47 pc cen o o d o n s: e ambiguous. In hc Li huanian linguis ics adi ionally hc g ea es a en ion has becn de o ed o he lcxical homon n s. O hc le cls o ambigui l,ha c no becn analysed. Fo his cason i was neccssa y o dc ine hc main c ms o he n o phological ambigui y and o sol e he p oblcma ic issues o he ele an e minology. I was di icul o dc ine wha a e hc main di c ences be ween homog aphs, homonyms and homo b ms. Tiadi ionally in linguis ics i is a i med ha ho no o ms nus coincide phonc ically, while homog aphs a c p onounccd di c cn ly. This a icle shows ha somc homo o ms can di e by hc place o accen , hc quali y o owels o in ona ion. Homo o ms we e analysed i s cacl o ho nog aphs o homonyms. because hc main a en ion was de - ed o mo phological bu no phonc ic o scman ic di e enccs- E ika RIMKUTE Vy au o DidZiojo uni e si e as Donelaidio g. 58, Kaunas E. pa5 as [email p o ec ed] Gau a 2003-03-18 41