scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Homonimai, homoformos ir homografai tekstynų lingvistikos požiūriu

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Homonimai, homoformos ir homografai tekstynų lingvistikos požiūriu

Author: Erika Rimkutė
Year: 2003
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/664/755
E ika RIMKUTE
Vy a il o D
idiioj o ni
e s i e a s
HOMONIMAI, HOMOF-ORMOS IR HOMOGRAFAI
TEKSTYNU LING II STIKO S es égalemen connu sous le nom de
POZIURJU
l. l adas
Vy au o DidZiqo de l'uni e si é
Kompuu e ines lingu is ikos cen e
es cumul eis e con inuup illé Ac uel
lic i q ex eyns de langue, quiuda o
plus de 100 millionsq iodLi,4
(ad esse:
h p://donelai is. du.l l eks ynas).
Thip pa
cons i uindjamas e
gé é I milijono
LodLiq mo lblogi5kai ano uo un
ex eynel.
u ilisé Thm Y. Zinke idiaus c éé
un p og amme kompu e ind
Lemuoklis (Zinke idius)
2000:
246),
galin i donne an a5 ini a4y ines
LodLio o me pa idalq, adinamd4 lem4,
aussi bien indique mo ologines
paZymas, exempleZiui, onna lauio
sulemuojama comme daik a a dis
lauias ou comme eiksmaZodis la dy i,
déc ldinama comme y i5kosios
giminds daik a a dZio emps
unaskai os kilmininkas ou pe sonne
di ec e des deposos es eiksma
P oc.Lodiio ediasis.47
isq ZodZiq ou LodLi4 o mq
mo ologi5kai son
Mo pholog5kai
beaucoupia eikSmiai.
pliéa echSmiais son appelés
ceux LodLiai ou LodLi4
o mes, auxquels au-
Le nuoklis oma i5kai é abli deux ou plus
lemq ou auxquels ou ni deux ou plus
possiblesq mo ologiniq paZymq, exemple. ;
- daik a a dis e p ie eiksmis (ndmo
oogas
- ais namd); possible
- b[d a dis e
pa icipan i n
@
imes a I
a s daik as); la
- obje a is e
ac ionmaLodis
(l d i mis
kildiki. -ii.
lain ds a 4bos)
i pan.
Au oma iSkai sulemuo i e mo ologiSkai
paZyme i pe eks ai enco e
Zil imi kalbininko, qui annule les
mul iia eik5mius cas. Telles
o mes mul ia eik5mds on é é
analysées iSsamiau. y imq
Thi nou elle
s i is, odel au
choisi e
apsib eZ i
e mes.
Mine os o me kalbo y oje i a dijamos i ai ie: g a ma inia i I
mo(ologinia i l omoni mai, homo o mos, homog a ai, daliniai
l omonimai. Ceuxu a icle eu é éle sommesq e minq
consomma ion nenuoseklumus, pag is i doki4 e me homo o mos
e nou eau e me mo ologinis plu ia eikimiikumas a osen4.
-
2. Homonimies concep s lki Siol lie u iq
pa lo y oje mo bloginiam
plu ia eikin i5kumui n'é ai seulemen
des inée beaucoup dimesio
- iSsamiausiai pa lo y oje
ai e e i leksiniai hon onimai. Todel
i a dy i gini beaucoupia eikimi5ku lil
e a skims.io ypes.
mo oloi kyla p oblemq, commen
2.1. Homo o mes e mo phologiques homonimai.
Pa bo y oje mo ologiniai su- g ami iniai
homonimai déc ldinami comme phe iSkai
an pandios o pa ies LodLi - di é en s o mes,
i anka ( ns. (Jakai iene
u iniios g ama incs eiklmcs, exemple. '. main nom.)
( ns.
jnag.)
1980: Co6o, esa 1980: 78). Vienq
p op e LodLio ski inneski iami
homoni42; kalbininkq g ama iniai
du gos o me (Z . anksdiau
mai homo o mq. Taigali b i o
mind us pa yzdZius) di é en
ZodZiu ou pana5iai o me, e di i
( ksm.
sonambandios
exemple. '.
sakai (dc . a d.)
sommes.
l. ns. 23;
II asm.) (LK I 1995: Ba auskai e
1979: ines 125). F, Ka amba
43-44:'
su ampandias q paiiq a
D o -
ski ingq langues daliq lo mas
1986:
1994:25).
appelle synk e isme
(Ka amba
E. Jakai iend homolo mq
ne con ondina a ec
mo ologiques
homonimais 1980: 42).
(Jakai iene Homo o mes si ik inai
déc i Zia comme dis inc ,
su ampandias bend ineje baboie son
a -
one ine s uk l a ous5kai b mas,
exemple.: ski ingq i.odLi,4 kiikis (dk . ns.
a d.) e kiikis
(sng .
ksm. liep. nuos. ns. II asm.). Homo o mes
conside ini e els ZodZiai, ku iq
one iSkai coïncida pas une, mais plusieu s
o mes. Pax yzdLiui: a) eiksmaZodZiai,
ku iq phe i5kai seulemen bend a is e
coincida iS S iesai nyk i, blds i" ses ai es
o mes: ges i, gqs a, g :so
,,ugniai, i
ges i, b)
Ziai gend 4
b[dgedo
,da i is nomZiai ou
ne inka nz -
daik a a d-
m"; e
uniscai os béné iciai e
pa icipan s
(skijasijq o mes pliskai os nomnieka e naudininko):
e emplaçan ,
communs,,appa ien à ous" 1980: LK e
communs,,bidiulis, ami" (Jakai iene 43). I els cas
homonymq, ai, là minimi seulemen classés à daliniq
eiksmaZodZiai (LK I 1995:24). LK I p ès homo o mq
se i i one iSkai heu euxniai su ampan s
(LK
1995 I: 23), mais se
pose la ques ion,
considé e
de quoi
heu euxnies,
di è en
coincampan s qui
nou elle bou iquues a im, exemple. '. ou e u e
- ou e an es deux
ailjes magasins.
V. D o inas q padiq des langues
daliq e uni o modai, e
di é emmen di es o mes appelle
egulic iosiomis homo-
34
J'o n , n is
(D o inns
1986: Ki i
93).
kalbininkai
neuZsimena
su le même
iodLio
di é emm-
en o mes.
p ésumé
2.2. Homo o mes e
pa iels homonimai.
E. Jakai icne dalinius
homonimus apib eZia
comme ku iq
ZodZius, i5 d'un ZodZio
ou es o mes coinciden
a ec une pa ie d'un au e
ZodZio o me.
DaZniausiz i ienas elles
homonimq paos iodis
appa ien à kai omqjq
langue daliq, e au e
- nekai omqju, exemple. : g e a
- claik a a dis e p é eiksmis,
deja
-
obje a is
e sensuk ukas
(Jakai iene 1980: 43).
I5 LK I donné du daliniq homonimq
apib eZimo (LK I 1995:24) possible déjà E.
sp gs i. que 5i homonymij<ls
lSis coïncide a ec anksiiau
Jakai ienes
(Jakai iene homo o momis)
mine omis
1980: 43), exemple: aus i,
ausia, . e..kas i.
auknis i" e ous i,
donam".
ous o, oudo,,da y is
KTZ homo o mes
son considé ées de
même p é endues e
aomes ski ingq
ZodZiq o mes
(KTZ 1990: 79). Vdinsi, à homo o mq
nep iski iamikeli su ampan s du même
Lodiio linksniai.
Si aip apib e-
Zus di é ence homo o me, en e
pasida o neai5kus, ca les de nie s
homo o n q e daliniq homonimq
déc idin i comme,,homonimai, ku iq
ne ou es mo emes ou es
coinc5kai ou qui appa iennen à
ski ing pa s du langage" Slonim
homq ypeE ilius uoja exemplez-
6T2 1990:
80).
dys g e a
- daik a a dis e p ie eiksmis,
e à homo o mq indiqué
pa yzdys an
- p ie eiksmis e
daik a a diio a as
inagininkas
KTZ odel oi aucune di é ence
1990: 79-80),
en e daliniq homonimq e
homo o mq.
2.3.
Homo o mes e homog aphes.
P incipalemen neai5kumq a icles-
Sio nio au o ei so a en analysan q
padiq ou ski ingq LodLiy o mes, qui
di è en p ozodiniais élémen s, . y.
ki io place, p iegaide balsio
quan i éybe, - commen les appele
a
homog a ais ou homo o mes?
desib eZiés comme di é en es
LodLiai ou jq o mes, de même a5omi,
Homog a ai daZniausiai
(di é en mais p é endus p iegaide,
di ingai ou ou ki dio place), eg.:
dui i,, es i, da y is neka 5 am" e
aui i,,S is i, b ekS i" 44;
(Jakai iene
1980: LK I 1995:
23;l{TZ
1990:23-24;Palme
1981: 101;
D o inas 1986: 9I-92; Ba auskai d
7979: 44).Thus ou y q, p ozodiniais que
élémen s se dis inguan
appelés homog a ais, mais LK I a5oma,
ne iena eik5mye cas u e q buien
qu,,y a e homo o mq, qui de même
aSomes, mais di é en es ki diu" (LK I
35
1995:
23). Les sui an es pz yzdLiai son ou nies:
.,bdl 1 e bal Q
(bdl ai e
b il as),
do c os e
do 'c ( s e
( lo and
do an6 i), e
n ) o
nd o' (LK I
1995:
23). à homo o mq
V.
nu odo pa .yzdZius
D o in-
as supdn lios
( ksm.
bls. l. III asm.) e si pan ios
(dl . mo . gim. ns. kilm.
ou dgs.
nom.)
(D c' inas
1986: 9l).
pa yzdZiai
Sie si
pa
di é en es
ki dio place, bien a ibués à
homo o mq. Ki dio place besiski iandiq
homo o mq samp a a semble logi(ka,
pa ce qu'analysan mo ologiSkai
ano uo us ex us nemaZai ema e a
o mq, lesquelles di é pa imu (au ou
elemen ais)
20 p oc. homo o mq di è e p ozodiniais
(Z Rimku e 2002:9I-92). Mais ques ion, su quels
c i è es base peu se dis ingue homo o mes
depuis homog a q, Galbu si homo o moms
nebI inas phe inis apa umas.
a im se di é encian homo o mes
de e q considé e seulemen o même
ZodZio o mes,
exemple. '. nom.) i
n uma ( ns.
( ns. peu
Sauksm.), mamc
( eiksmaZo-
dZio gale i
sommes. l.
II asm.) e peu en
ns. gale i
( eiksmaZodLio sommes. o
ZodZius, - di é en es
ho nog a ais l. III asm.),
nécess5mes exemple.: kd is
,,pagalys" e
kai is ou
,,ka uma" lieu où
culpis,,sp ands d'ho lio;
pousse les
ka diai".
liiau LK I e V. D o ino donne exempleZiai ne a
di é en es o ?Lio élémen aien p op e
besiski iandios o p ozodiniais mos, a ski ingq
eikSmiq Lodliai. De plus, ne pas oujou s aiSku, si
ce es du même, o mes.
a ski ingq LodLi'q
Thigi a ody q, que di é en s Lodiiai ou Lodliq o mos. qui
si
ci iap ozodiniais peu en bh i considé és homo o mims. Da
es ce que les homog aphes daLnai déc ldnis comme di é en es
élémen s, un c i e ium, oki4 homo b mq samp a 4, paai5kinan
eikSmds ZodZiai, mais 4 pab eZia pas ous kalbininkai.
exempleli-
LKE asoma, g aphai - c'es une iden iquemen aomi LodLiai ou
ui, que homo-
LodLiq o mes (LKE 1999:
248).
DaLnai keli le même
su ampa
nomZodZio heu euxniai.
Sa aime comp éhensible,
que ce nd a di é en es
besoins5mes i.odLiai.
homonymie de pa ie
neai5ku, Thd à quelle
o me.
a ibuables panaSios
O. S. Achmano a ceux cas, quand di é emmen di es du même LodLio
o mes, appelle homog a inemis iodii l o mes e pab d,Lia, que
aind a homog aphai
(Axuanoea 1986:436). Il s'agi d'une espèce ès a e dans le monde. V.
D o inas
homo o mes,
homog a us e
homo onus si[lo
adin i
homoniminemis iodii4 o mo nls
(D o in-
91). e me
as 1986:
accep abl-
Toks semble
e, odel
as
LodL o mes, qui se dis inguen ip ozodiniais élémen s, bl q peu
s'appele homog a inimis ou homonin i in is iodii4 , mon is, mais
-10
au lieu ilgo e me choisi le plus cou
- simplemen
homo o mos.
déjà que analyse
nullem e mine a,
de la pa ie i5 es
de l'obje é udié
- au oma ique mo blogiSkai b idu ano uo o
ex yno, odel i one inius homo o mq ski ums
nécessai es iSsamesni esea chimai. c i è es
op beaucoup ne nesigilinama, ca là
leme, Sie kad Siek an emplacée pa le
e me omo o mos a osena.
No in iS eng i con inies, en analysan
mo ologiSkai ano uo ame eks yne esandias
mo ologi5kai plu ia eik5mes o mes, obse e-si
disposi ions, que di ingens ou oms paci pa s du
langage son a ibuées di é en es kai ybines
o mes, nesu ampandios place, ki dio p iegaide
peu ou balsio quan , b[ i e homo o mos, e
homog aphes, exemple. :ka alia u s sos as-ka al
iau s ilgai, n d mo s ogaseinu n a m 6,sidi s e n i a i -
cela a i éiko s e n iai. Donc quelques homo o mes
- coincan s a daZodZiq linksniai
peu en b[ i homog aphes, si
Zil ima a ies aspek u, o homog aphes
- homo o mes
ou di é en es
q padiq
ZodZiq linksniq o mes nag inejan
mo ologi5kai.
Choisi la plus
simple op ion
- ou es les mo ologiSkai
plia eik5mes o mes,
indépendammen de ce que di é en
p ozodiniais élémen s, ou pas, son
considé ées o e me homo o mims,
homog aphai en géné al
ne a ojamas.
2.4. Au es cas
d'homonymie.
Ce ains a aux con enan pas ou ai5ki
linguis iques
homo o mq po ée: ou homo o mes cons i ue
jus e q padiq, ou e ski ingq langues daliq
ZodZiq o mes. Réla i
V.
U budio e LKE p ésen és pawzdZiais, on peu sp gs i, que
homo o mes son considé ées ce aines su ampaniios, jus e aux
di é en ons p idalims de langue klausandiq Lod L o mes,
exemple.: g ildo - daik a a dLio g udas ns.
kilm. e g audo
-
ac ionmaZodLio
g us i b .
ka . l. III asm. (U bu is)
1956:4; LKE 1999: 247-248), odel neai5ku, si
homo o mes peu en ê e considé ées
les su ampandies de ce e pa ie de la
langue padios Lodliq o mes, exempLid,
es de enu (se dis inguen au es
o mes p incipales: apy i, ape e
de eni , de ien ).
IS
LKE donné homog a q apib eZimo
neai5ku, quoi homog aphes di è en
du homonimq e homo o mq, ca dia
a5oma:
,,homog aphes
- ip as ine a5yba unodai
aSomi élémen s de langue
(ZodZiai ou jq o mes).
Li u iq langues ensemble
es e homonimai",
homog a ai daZniausiai
kasa,,pyne" exemple. '.
- kasa,,piniginiq
opé a ioncijq place"
(ki + kal-
-)l

bininkq sup a imu, kusa
y aiis
absololiL usis homonin ;
Sis exemple gale q b[ i
laikonlas homog a u, si
su ap q daik a a dZio
k sa e eiksmaZodiio
kas i l. III asm.
sommes. b mos). Daik a a dZio o y)u. ns. kilm. o ma
u po e eiksmaZodLio n p)' i sommes. l. III asn .
ipinu linguo b ma o po p même considé ées
homog a ais (d'au es se a auxos que a- -
homo o mes). LKE da aSoma, di é emmen iami
hc mog aphes aussi bien ne a aucunia e enybd
(p.ex: dui i
- aui i,
pd ejiné
- pe ejin us, gi i i - gi id) (LKE 1999:248).
Kalbininkq a aux dans enco e [ks a
okiq casjq discussion, quand coïncide
d i a langues daliq, k ip, e ,
homo o mq, ou u e q bl i son
seulemen , jusqu:-'a plus nekai omq
considé ées quelqueu quel au e
exemple.: elles aussi p iski linos à
plia eikSmiSkumo cas au eu s de
l'a icle o-
(5 kius casseux
nekai om l daliq
a ibue
homo o mq
à la langue
(L .3.
M o o loginis
beaucoupia
e ikimii kuma s).
3.
Mo phologinis
plu ia eikimiSkumas
[5 de ce, ce
niuose
aiSku,
a auxes
dis incasikalbi-
i5des y a, que
p ésen ée
Kad nekil q
e minija. kas
neaiSkumq,
del o
oujou s analysée
- homo o mos, - choisi
homonimai, gén esnis e m
mo Thi ap- (ologinis
homog aphes ou daliniai
mul ia eikimiikumas.
Rei5kinx, p enan : 1) o mes noci es e non noci es; 2) ski ingq e
q padiq langues daliu ZodZiq o mes; 3) ce ainsmimes o mes,
p ozodiniais élémen s e ous5ca coincampandies o mes ZodZiq
ou besdixandies
ZodZius.
Te minus
a o inas mo ne
da gia eikimiikumas
seulemen analysojan
besiski iandias
ologiques mais poZymiais
homo o mes, e en pa lan
de da ybini iiw^i kelis
(p.ex., lui
da ybos o man
- dobilzs: ce kia di é en eikSmes), leksini seman ini (p z., aiis
su ei-
homonimas Ziedas), sin aksini seman ini n ok ojo ddl
(p.ex., pak ie inms composi eu ski ingq sin aksiniq neaiSku, ou
iisedejo isq aka q: pou comp end e deik ikus il e iia, nécessai e
k iedia p o esseu , ou il lui ySiq es quieiiamas), ex ini (p.ex., il iia
con ex e) plus la ge plu ia eik5miSkum4.
B[ ina indique que le mo phologique plia eikSmi5kuma analysed,
es assez spéci iqueine ki dio
- analysées a5y ines, be
Zenklq ZodZiq o me.
Au oma ing mo ologi n
38
analyseg g p og am
a liekan i a Len uo k-
Lodi.s n'a aucunq Ziniq su
analysuojamq iodiiq
seman ikq, jq consomma ion
daZnum4, odel'ziai
analysuojami
nea siZ elgian i kon eks il.
Del o pa ois on ou e
okiq homo o mq. lesquelles
possibles seulemen
co i5kai, exempleZiui, lo ma
kokio peu bl i mo lblogiSkai
déc ldi e comme
daik a a dis o is,
eiSkian is
,,kokybi",
e
j a dis o s.
Mo ologiikai ano uo ame eks yne
dis inguées ois homo o mq [-
5ys:
1) kai omqjq, 2) kai omujq e
nekai omqjq e 3) seulemen
homo o mes. Pi qnjq homo o mq
nekai o ien mqjq langues daliq
[Siilius uoja els pa ,yzdiiai: sukale
iuniui b u d c1
- iisiugde ge q b 7 d 4 (su ampa o ma
budq,ku i bl i daik a a dZiqb ida
a babildas gali ns. gal.); impo an e p a s I a
p i s - iida e p a s I a p i s (su ampa
gal. linksniai). Deuxième cas su ampa,
daik a a dZio paslap is ns. a d. e dgs.
pa yzdZiui, daik a a dZio o me,
p ie eiksmis e p ielinksnis: any o sL
nano p i e i a i s - p i e i a i s n i ma auikq -
s o i p i e i a i s nane. P ie nekai omqjq
langue daliq homo o mq p iski inas Zodelis
e - il bl i swi ch uks, peu dalely e e
p ie eiksmis.
Comme oi i5 di q exemple'zi 1, homo o mes son considé ées e
ces LodLiai ou LodLil o mes, qui son di es di é emmen . O le
plu i mo phologique eiSkumis, comme eiSkinys, englobe ou
Sias homo o mq [-
Sis.
Ainsi au oma ique bldu mo ologi5kai ano l o ame ex ynelle
analysées homo o mes, e non homog aphes ou homonimai.
Del ce que analysées a5y ines odLiq mul iz usia o mes, demesio
es des inée mo ologiques, e non bne inai es ou séman icines
dis incum.
Del analyses pobldZio changis a homo o mq samp a a, odel ses i5
pa ies comp end e homog aphus, e pa iuns homonimus
S aipsnio. l'au eu pense que mieux choisi un4 ai5kq e min4, e
non plusieu s a pusaq,je homonymijos e mes.
liés
On s'a end à ce que elle
homo o mq no ion analysezan
mo ologiSkai mul iia eikimes
o mes ilgainiui p igis.
4. I5 ados
L'a iclenyje nag indjama, comme
kalbininkq a ec u ilisés homonymija
i a dija nos au oma inds i5blog
liésg e mes e comme u d q bl i
mo inds analizds i5ai5kejusios
mo ologi5 o mes plu ia eik5meskai.
39
1. Des a aux
linguis iques on
é abli quelques
ski ingq o même
e me samp a q:
1) homo o mos e mo ologiniai
g amma iques
homonimaiy a son
considé és a padia ou des
di é en es po ions
d'homonymie /;
2) i5 sommesq
homonymies apib eZimq
neai5ku, a homo o mes
composen : a) q padiq
a ski ingq langues
daliq
ZodZiq b mos,
b) phone i5ka
iden iques ou
e di é en es
o mes de la
même ZodLio;
3) ienq kalbininkq padios ce e
homo o mos, ki q - comme daliniai
o me i a diyen comme
homonimai; 4) uni es a i mé que
homo o mes de même p é enden ,
au e pa que peu en di é e de
a im;
5) imp écisémen
desib eZiami c i è es,
comme dis inguables
homo o mes,
homonimes e
homog aphes:
6) neaiSku, quoi considé és se icebiniq
langues daliq su apimes.
2. Del e me de l'homogéi é e assez
spéci ique pobuanalizds dZio choisi le
plia eikimiikums, qui es pe çu comme
e me as mo phologique
eiSkinys, engloban : 1) kai omes e
nekai omas o mes; 2) ski ingq e q
padiq langues daliq ZodZiq o mes;
3) am ce ains omis
o mes, p ozodiniais
élémen s besiski iandias
e ousSkai su ampandias
ZodZiq o mes ou ZodZius.
3. Au oma ique bldu mo ologiSkai
ano uo ame ex ynelle plus que 47
pou cen .
o mq es plu ia eikSmes.
Siems conc edies
o mes choisi i a di e
s. Di isiamos 1 /
e minaszo mo o mo
) kai omqjq, 2) kai om jq e nekai omqj l,3)
ien seulemen nekai omqjq langues daliq
homo o mes, qui peu en di é is
p ozodiniais élémen ai es, . y.
ki dio place, p iegaide
ou balsio quan i éybe.
Le e me homo o mos comp end
e dall adici5kai homog a ais ou
daliniais homonimais laikomq
o mq.
LITERATORA
Ax n a H o B a O. C.
pyccKo?o o.MoHu.uo6
1986: C ceapu
azu ca, Moc za.
Ba auskai eJ.19'79:Leksikologijosp admenys(Leksiniseman ika),Vilnius. D
o i n a s V 7986: P incipal lexiquologijos sq okos,Vilnius. J a k a i i e n
e E. 1980: Lie :i4 langues leksikolog 7a, Vilnius.
40
K a a m b a F. 199,1:
Anglisl
Ili l, , Lonclon iu cl New You .
KTZ 199(): K. Gai cnis, S. Kcinys.
Kulbo y os L'nnin l 2od nas, Kaunas.
LK I 1995:
Lie u i l
kalba 1,
Vilnius.
LKE 1999: Li u i4 kalb , s e ciklopcd Ta. Vilnius. P
a lm c F. R. l98l:.lenul lc. , Can b idge. R im k u e
E.2(102: Homo o mos daba inds lie u iu kalbos
eks ync.-Li uunis icz 86-101.
2 (50),
Co6oneBa l.A. l9 i ): C,n soo1pcnoeame b o o. uca. u uo.uoHuilun.NlocK-
Ba.
U b u i s V. 1956: Lic u 'i4 langues
b ida leksikos l on o inul
kanclicla o disc acijos
s sida ynn (Filologijos mokshl
au o e c a as).
Vilnius.
Zinkc id iu s V.2000:
mo ologinci analysci.
-Pou
i
L ' uoklis Dienos24, -
a ail z+ )-- | / -).
HON{ONYMS, HOMOFORMS AND HONIOGRAPHS FRONI THE
VIEWPOINT OF CORPUS
LINGTJISTICS
S y
Thc a iclc deals
language. which i h a
o he Li huanian was
wi h mo phological ags
small pa o he co pus
has shown a high le el
co pus dcg ee o
ambigui y o o d
au omalicall agged. Thc
o n s: e ambiguous.
o he language: abou 47
pc cen
In hc Li huanian linguis ics adi ionally hc
g ea es a en ion has becn de o ed o he lcxical
homon n s. O hc le cls o ambigui l,ha c becn
dc ine hc main c ms o he n o phological
analysed. Fo no his cason i was neccssa y o
ambigui y and o sol e he p oblcma ic issues
e minology.
o he
ele an
I was di icul o dc ine wha a e hc
main di c ences be ween homog aphs,
homonyms homo b ms. Tiadi ionally in
homog aphs a c p onounccd di c cn ly.
linguis ics i is ho no o ms and a i med
This a icle while shows ha somc
ha nus coincide phonc ically,
homo o ms can di e by hc o accen ,
we e i s cacl o ho nog aphs o
hc o o place quali y owels in ona ion.
homonyms. because
Homo o ms analysed hc main a en ion
was de - ed o mo phological bu no
phonc ic o scman ic di e enccs-
E ika RIMKUTE
Vy au as DidZiojo uni e si é
Donelaidio
58,
g. Kaunas
E pa.5 as
[email p o ec ed]
Reçu 2003-03-18
41