scieee Open visual document viewer

Homonimai, homoformos ir homografai tekstynų lingvistikos požiūriu

Erika Rimkutė

Full text

E ika RIMKUTE Vy a il o D idiioj o ni e s i e a s HOMONIMAI, HOMOF-ORMOS IR HOMOGRAFAI TEKSTYNU LING II STIKO S es égalemen connu sous le nom de POZIURJU l. l adas Vy au o DidZiqo de l'uni e si é Kompuu e ines lingu is ikos cen e es cumul eis e con inuup illé Ac uel lic i q ex eyns de langue, quiuda o plus de 100 millionsq iodLi,4 (ad esse: h p://donelai is. du.l l eks ynas). Thip pa cons i uindjamas e gé é I milijono LodLiq mo lblogi5kai ano uo un ex eynel. u ilisé Thm Y. Zinke idiaus c éé un p og amme kompu e ind Lemuoklis (Zinke idius) 2000: 246), galin i donne an a5 ini a4y ines LodLio o me pa idalq, adinamd4 lem4, aussi bien indique mo ologines paZymas, exempleZiui, onna lauio sulemuojama comme daik a a dis lauias ou comme eiksmaZodis la dy i, déc ldinama comme y i5kosios giminds daik a a dZio emps unaskai os kilmininkas ou pe sonne di ec e des deposos es eiksma P oc.Lodiio ediasis.47 isq ZodZiq ou LodLi4 o mq mo ologi5kai son Mo pholog5kai beaucoupia eikSmiai. pliéa echSmiais son appelés ceux LodLiai ou LodLi4 o mes, auxquels au- Le nuoklis oma i5kai é abli deux ou plus lemq ou auxquels ou ni deux ou plus possiblesq mo ologiniq paZymq, exemple. ; - daik a a dis e p ie eiksmis (ndmo oogas - ais namd); possible - b[d a dis e pa icipan i n @ imes a I a s daik as); la - obje a is e ac ionmaLodis (l d i mis kildiki. -ii. lain ds a 4bos) i pan. Au oma iSkai sulemuo i e mo ologiSkai paZyme i pe eks ai enco e Zil imi kalbininko, qui annule les mul iia eik5mius cas. Telles o mes mul ia eik5mds on é é analysées iSsamiau. y imq Thi nou elle s i is, odel au choisi e apsib eZ i e mes. Mine os o me kalbo y oje i a dijamos i ai ie: g a ma inia i I mo(ologinia i l omoni mai, homo o mos, homog a ai, daliniai l omonimai. Ceuxu a icle eu é éle sommesq e minq consomma ion nenuoseklumus, pag is i doki4 e me homo o mos e nou eau e me mo ologinis plu ia eikimiikumas a osen4. - 2. Homonimies concep s lki Siol lie u iq pa lo y oje mo bloginiam plu ia eikin i5kumui n'é ai seulemen des inée beaucoup dimesio - iSsamiausiai pa lo y oje ai e e i leksiniai hon onimai. Todel i a dy i gini beaucoupia eikimi5ku lil e a skims.io ypes. mo oloi kyla p oblemq, commen 2.1. Homo o mes e mo phologiques homonimai. Pa bo y oje mo ologiniai su- g ami iniai homonimai déc ldinami comme phe iSkai an pandios o pa ies LodLi - di é en s o mes, i anka ( ns. (Jakai iene u iniios g ama incs eiklmcs, exemple. '. main nom.) ( ns. jnag.) 1980: Co6o, esa 1980: 78). Vienq p op e LodLio ski inneski iami homoni42; kalbininkq g ama iniai du gos o me (Z . anksdiau mai homo o mq. Taigali b i o mind us pa yzdZius) di é en ZodZiu ou pana5iai o me, e di i ( ksm. sonambandios exemple. '. sakai (dc . a d.) sommes. l. ns. 23; II asm.) (LK I 1995: Ba auskai e 1979: ines 125). F, Ka amba 43-44:' su ampandias q paiiq a D o - ski ingq langues daliq lo mas 1986: 1994:25). appelle synk e isme (Ka amba E. Jakai iend homolo mq ne con ondina a ec mo ologiques homonimais 1980: 42). (Jakai iene Homo o mes si ik inai déc i Zia comme dis inc , su ampandias bend ineje baboie son a - one ine s uk l a ous5kai b mas, exemple.: ski ingq i.odLi,4 kiikis (dk . ns. a d.) e kiikis (sng . ksm. liep. nuos. ns. II asm.). Homo o mes conside ini e els ZodZiai, ku iq one iSkai coïncida pas une, mais plusieu s o mes. Pax yzdLiui: a) eiksmaZodZiai, ku iq phe i5kai seulemen bend a is e coincida iS S iesai nyk i, blds i" ses ai es o mes: ges i, gqs a, g :so ,,ugniai, i ges i, b) Ziai gend 4 b[dgedo ,da i is nomZiai ou ne inka nz - daik a a d- m"; e uniscai os béné iciai e pa icipan s (skijasijq o mes pliskai os nomnieka e naudininko): e emplaçan , communs,,appa ien à ous" 1980: LK e communs,,bidiulis, ami" (Jakai iene 43). I els cas homonymq, ai, là minimi seulemen classés à daliniq eiksmaZodZiai (LK I 1995:24). LK I p ès homo o mq se i i one iSkai heu euxniai su ampan s (LK 1995 I: 23), mais se pose la ques ion, considé e de quoi heu euxnies, di è en coincampan s qui nou elle bou iquues a im, exemple. '. ou e u e - ou e an es deux ailjes magasins. V. D o inas q padiq des langues daliq e uni o modai, e di é emmen di es o mes appelle egulic iosiomis homo- 34 J'o n , n is (D o inns 1986: Ki i 93). kalbininkai neuZsimena su le même iodLio di é emm- en o mes. p ésumé 2.2. Homo o mes e pa iels homonimai. E. Jakai icne dalinius homonimus apib eZia comme ku iq ZodZius, i5 d'un ZodZio ou es o mes coinciden a ec une pa ie d'un au e ZodZio o me. DaZniausiz i ienas elles homonimq paos iodis appa ien à kai omqjq langue daliq, e au e - nekai omqju, exemple. : g e a - claik a a dis e p é eiksmis, deja - obje a is e sensuk ukas (Jakai iene 1980: 43). I5 LK I donné du daliniq homonimq apib eZimo (LK I 1995:24) possible déjà E. sp gs i. que 5i homonymij<ls lSis coïncide a ec anksiiau Jakai ienes (Jakai iene homo o momis) mine omis 1980: 43), exemple: aus i, ausia, . e..kas i. auknis i" e ous i, donam". ous o, oudo,,da y is KTZ homo o mes son considé ées de même p é endues e aomes ski ingq ZodZiq o mes (KTZ 1990: 79). Vdinsi, à homo o mq nep iski iamikeli su ampan s du même Lodiio linksniai. Si aip apib e- Zus di é ence homo o me, en e pasida o neai5kus, ca les de nie s homo o n q e daliniq homonimq déc idin i comme,,homonimai, ku iq ne ou es mo emes ou es coinc5kai ou qui appa iennen à ski ing pa s du langage" Slonim homq ypeE ilius uoja exemplez- 6T2 1990: 80). dys g e a - daik a a dis e p ie eiksmis, e à homo o mq indiqué pa yzdys an - p ie eiksmis e daik a a diio a as inagininkas KTZ odel oi aucune di é ence 1990: 79-80), en e daliniq homonimq e homo o mq. 2.3. Homo o mes e homog aphes. P incipalemen neai5kumq a icles- Sio nio au o ei so a en analysan q padiq ou ski ingq LodLiy o mes, qui di è en p ozodiniais élémen s, . y. ki io place, p iegaide balsio quan i éybe, - commen les appele a homog a ais ou homo o mes? desib eZiés comme di é en es LodLiai ou jq o mes, de même a5omi, Homog a ai daZniausiai (di é en mais p é endus p iegaide, di ingai ou ou ki dio place), eg.: dui i,, es i, da y is neka 5 am" e aui i,,S is i, b ekS i" 44; (Jakai iene 1980: LK I 1995: 23;l{TZ 1990:23-24;Palme 1981: 101; D o inas 1986: 9I-92; Ba auskai d 7979: 44).Thus ou y q, p ozodiniais que élémen s se dis inguan appelés homog a ais, mais LK I a5oma, ne iena eik5mye cas u e q buien qu,,y a e homo o mq, qui de même aSomes, mais di é en es ki diu" (LK I 35 1995: 23). Les sui an es pz yzdLiai son ou nies: .,bdl 1 e bal Q (bdl ai e b il as), do c os e do 'c ( s e ( lo and do an6 i), e n ) o nd o' (LK I 1995: 23). à homo o mq V. nu odo pa .yzdZius D o in- as supdn lios ( ksm. bls. l. III asm.) e si pan ios (dl . mo . gim. ns. kilm. ou dgs. nom.) (D c' inas 1986: 9l). pa yzdZiai Sie si pa di é en es ki dio place, bien a ibués à homo o mq. Ki dio place besiski iandiq homo o mq samp a a semble logi(ka, pa ce qu'analysan mo ologiSkai ano uo us ex us nemaZai ema e a o mq, lesquelles di é pa imu (au ou elemen ais) 20 p oc. homo o mq di è e p ozodiniais (Z Rimku e 2002:9I-92). Mais ques ion, su quels c i è es base peu se dis ingue homo o mes depuis homog a q, Galbu si homo o moms nebI inas phe inis apa umas. a im se di é encian homo o mes de e q considé e seulemen o même ZodZio o mes, exemple. '. nom.) i n uma ( ns. ( ns. peu Sauksm.), mamc ( eiksmaZo- dZio gale i sommes. l. II asm.) e peu en ns. gale i ( eiksmaZodLio sommes. o ZodZius, - di é en es ho nog a ais l. III asm.), nécess5mes exemple.: kd is ,,pagalys" e kai is ou ,,ka uma" lieu où culpis,,sp ands d'ho lio; pousse les ka diai". liiau LK I e V. D o ino donne exempleZiai ne a di é en es o ?Lio élémen aien p op e besiski iandios o p ozodiniais mos, a ski ingq eikSmiq Lodliai. De plus, ne pas oujou s aiSku, si ce es du même, o mes. a ski ingq LodLi'q Thigi a ody q, que di é en s Lodiiai ou Lodliq o mos. qui si ci iap ozodiniais peu en bh i considé és homo o mims. Da es ce que les homog aphes daLnai déc ldnis comme di é en es élémen s, un c i e ium, oki4 homo b mq samp a 4, paai5kinan eikSmds ZodZiai, mais 4 pab eZia pas ous kalbininkai. exempleli- LKE asoma, g aphai - c'es une iden iquemen aomi LodLiai ou ui, que homo- LodLiq o mes (LKE 1999: 248). DaLnai keli le même su ampa nomZodZio heu euxniai. Sa aime comp éhensible, que ce nd a di é en es besoins5mes i.odLiai. homonymie de pa ie neai5ku, Thd à quelle o me. a ibuables panaSios O. S. Achmano a ceux cas, quand di é emmen di es du même LodLio o mes, appelle homog a inemis iodii l o mes e pab d,Lia, que aind a homog aphai (Axuanoea 1986:436). Il s'agi d'une espèce ès a e dans le monde. V. D o inas homo o mes, homog a us e homo onus si[lo adin i homoniminemis iodii4 o mo nls (D o in- 91). e me as 1986: accep abl- Toks semble e, odel as LodL o mes, qui se dis inguen ip ozodiniais élémen s, bl q peu s'appele homog a inimis ou homonin i in is iodii4 , mon is, mais -10 au lieu ilgo e me choisi le plus cou - simplemen homo o mos. déjà que analyse nullem e mine a, de la pa ie i5 es de l'obje é udié - au oma ique mo blogiSkai b idu ano uo o ex yno, odel i one inius homo o mq ski ums nécessai es iSsamesni esea chimai. c i è es op beaucoup ne nesigilinama, ca là leme, Sie kad Siek an emplacée pa le e me omo o mos a osena. No in iS eng i con inies, en analysan mo ologiSkai ano uo ame eks yne esandias mo ologi5kai plu ia eik5mes o mes, obse e-si disposi ions, que di ingens ou oms paci pa s du langage son a ibuées di é en es kai ybines o mes, nesu ampandios place, ki dio p iegaide peu ou balsio quan , b[ i e homo o mos, e homog aphes, exemple. :ka alia u s sos as-ka al iau s ilgai, n d mo s ogaseinu n a m 6,sidi s e n i a i - cela a i éiko s e n iai. Donc quelques homo o mes - coincan s a daZodZiq linksniai peu en b[ i homog aphes, si Zil ima a ies aspek u, o homog aphes - homo o mes ou di é en es q padiq ZodZiq linksniq o mes nag inejan mo ologi5kai. Choisi la plus simple op ion - ou es les mo ologiSkai plia eik5mes o mes, indépendammen de ce que di é en p ozodiniais élémen s, ou pas, son considé ées o e me homo o mims, homog aphai en géné al ne a ojamas. 2.4. Au es cas d'homonymie. Ce ains a aux con enan pas ou ai5ki linguis iques homo o mq po ée: ou homo o mes cons i ue jus e q padiq, ou e ski ingq langues daliq ZodZiq o mes. Réla i V. U budio e LKE p ésen és pawzdZiais, on peu sp gs i, que homo o mes son considé ées ce aines su ampaniios, jus e aux di é en ons p idalims de langue klausandiq Lod L o mes, exemple.: g ildo - daik a a dLio g udas ns. kilm. e g audo - ac ionmaZodLio g us i b . ka . l. III asm. (U bu is) 1956:4; LKE 1999: 247-248), odel neai5ku, si homo o mes peu en ê e considé ées les su ampandies de ce e pa ie de la langue padios Lodliq o mes, exempLid, es de enu (se dis inguen au es o mes p incipales: apy i, ape e de eni , de ien ). IS LKE donné homog a q apib eZimo neai5ku, quoi homog aphes di è en du homonimq e homo o mq, ca dia a5oma: ,,homog aphes - ip as ine a5yba unodai aSomi élémen s de langue (ZodZiai ou jq o mes). Li u iq langues ensemble es e homonimai", homog a ai daZniausiai kasa,,pyne" exemple. '. - kasa,,piniginiq opé a ioncijq place" (ki + kal- -)l bininkq sup a imu, kusa y aiis absololiL usis homonin ; Sis exemple gale q b[ i laikonlas homog a u, si su ap q daik a a dZio k sa e eiksmaZodiio kas i l. III asm. sommes. b mos). Daik a a dZio o y)u. ns. kilm. o ma u po e eiksmaZodLio n p)' i sommes. l. III asn . ipinu linguo b ma o po p même considé ées homog a ais (d'au es se a auxos que a- - homo o mes). LKE da aSoma, di é emmen iami hc mog aphes aussi bien ne a aucunia e enybd (p.ex: dui i - aui i, pd ejiné - pe ejin us, gi i i - gi id) (LKE 1999:248). Kalbininkq a aux dans enco e [ks a okiq casjq discussion, quand coïncide d i a langues daliq, k ip, e , homo o mq, ou u e q bl i son seulemen , jusqu:-'a plus nekai omq considé ées quelqueu quel au e exemple.: elles aussi p iski linos à plia eikSmiSkumo cas au eu s de l'a icle o- (5 kius casseux nekai om l daliq a ibue homo o mq à la langue (L .3. M o o loginis beaucoupia e ikimii kuma s). 3. Mo phologinis plu ia eikimiSkumas [5 de ce, ce niuose aiSku, a auxes dis incasikalbi- i5des y a, que p ésen ée Kad nekil q e minija. kas neaiSkumq, del o oujou s analysée - homo o mos, - choisi homonimai, gén esnis e m mo Thi ap- (ologinis homog aphes ou daliniai mul ia eikimiikumas. Rei5kinx, p enan : 1) o mes noci es e non noci es; 2) ski ingq e q padiq langues daliu ZodZiq o mes; 3) ce ainsmimes o mes, p ozodiniais élémen s e ous5ca coincampandies o mes ZodZiq ou besdixandies ZodZius. Te minus a o inas mo ne da gia eikimiikumas seulemen analysojan besiski iandias ologiques mais poZymiais homo o mes, e en pa lan de da ybini iiw^i kelis (p.ex., lui da ybos o man - dobilzs: ce kia di é en eikSmes), leksini seman ini (p z., aiis su ei- homonimas Ziedas), sin aksini seman ini n ok ojo ddl (p.ex., pak ie inms composi eu ski ingq sin aksiniq neaiSku, ou iisedejo isq aka q: pou comp end e deik ikus il e iia, nécessai e k iedia p o esseu , ou il lui ySiq es quieiiamas), ex ini (p.ex., il iia con ex e) plus la ge plu ia eik5miSkum4. B[ ina indique que le mo phologique plia eikSmi5kuma analysed, es assez spéci iqueine ki dio - analysées a5y ines, be Zenklq ZodZiq o me. Au oma ing mo ologi n 38 analyseg g p og am a liekan i a Len uo k- Lodi.s n'a aucunq Ziniq su analysuojamq iodiiq seman ikq, jq consomma ion daZnum4, odel'ziai analysuojami nea siZ elgian i kon eks il. Del o pa ois on ou e okiq homo o mq. lesquelles possibles seulemen co i5kai, exempleZiui, lo ma kokio peu bl i mo lblogiSkai déc ldi e comme daik a a dis o is, eiSkian is ,,kokybi", e j a dis o s. Mo ologiikai ano uo ame eks yne dis inguées ois homo o mq [- 5ys: 1) kai omqjq, 2) kai omujq e nekai omqjq e 3) seulemen homo o mes. Pi qnjq homo o mq nekai o ien mqjq langues daliq [Siilius uoja els pa ,yzdiiai: sukale iuniui b u d c1 - iisiugde ge q b 7 d 4 (su ampa o ma budq,ku i bl i daik a a dZiqb ida a babildas gali ns. gal.); impo an e p a s I a p i s - iida e p a s I a p i s (su ampa gal. linksniai). Deuxième cas su ampa, daik a a dZio paslap is ns. a d. e dgs. pa yzdZiui, daik a a dZio o me, p ie eiksmis e p ielinksnis: any o sL nano p i e i a i s - p i e i a i s n i ma auikq - s o i p i e i a i s nane. P ie nekai omqjq langue daliq homo o mq p iski inas Zodelis e - il bl i swi ch uks, peu dalely e e p ie eiksmis. Comme oi i5 di q exemple'zi 1, homo o mes son considé ées e ces LodLiai ou LodLil o mes, qui son di es di é emmen . O le plu i mo phologique eiSkumis, comme eiSkinys, englobe ou Sias homo o mq [- Sis. Ainsi au oma ique bldu mo ologi5kai ano l o ame ex ynelle analysées homo o mes, e non homog aphes ou homonimai. Del ce que analysées a5y ines odLiq mul iz usia o mes, demesio es des inée mo ologiques, e non bne inai es ou séman icines dis incum. Del analyses pobldZio changis a homo o mq samp a a, odel ses i5 pa ies comp end e homog aphus, e pa iuns homonimus S aipsnio. l'au eu pense que mieux choisi un4 ai5kq e min4, e non plusieu s a pusaq,je homonymijos e mes. liés On s'a end à ce que elle homo o mq no ion analysezan mo ologiSkai mul iia eikimes o mes ilgainiui p igis. 4. I5 ados L'a iclenyje nag indjama, comme kalbininkq a ec u ilisés homonymija i a dija nos au oma inds i5blog liésg e mes e comme u d q bl i mo inds analizds i5ai5kejusios mo ologi5 o mes plu ia eik5meskai. 39 1. Des a aux linguis iques on é abli quelques ski ingq o même e me samp a q: 1) homo o mos e mo ologiniai g amma iques homonimaiy a son considé és a padia ou des di é en es po ions d'homonymie /; 2) i5 sommesq homonymies apib eZimq neai5ku, a homo o mes composen : a) q padiq a ski ingq langues daliq ZodZiq b mos, b) phone i5ka iden iques ou e di é en es o mes de la même ZodLio; 3) ienq kalbininkq padios ce e homo o mos, ki q - comme daliniai o me i a diyen comme homonimai; 4) uni es a i mé que homo o mes de même p é enden , au e pa que peu en di é e de a im; 5) imp écisémen desib eZiami c i è es, comme dis inguables homo o mes, homonimes e homog aphes: 6) neaiSku, quoi considé és se icebiniq langues daliq su apimes. 2. Del e me de l'homogéi é e assez spéci ique pobuanalizds dZio choisi le plia eikimiikums, qui es pe çu comme e me as mo phologique eiSkinys, engloban : 1) kai omes e nekai omas o mes; 2) ski ingq e q padiq langues daliq ZodZiq o mes; 3) am ce ains omis o mes, p ozodiniais élémen s besiski iandias e ousSkai su ampandias ZodZiq o mes ou ZodZius. 3. Au oma ique bldu mo ologiSkai ano uo ame ex ynelle plus que 47 pou cen . o mq es plu ia eikSmes. Siems conc edies o mes choisi i a di e s. Di isiamos 1 / e minaszo mo o mo ) kai omqjq, 2) kai om jq e nekai omqj l,3) ien seulemen nekai omqjq langues daliq homo o mes, qui peu en di é is p ozodiniais élémen ai es, . y. ki dio place, p iegaide ou balsio quan i éybe. Le e me homo o mos comp end e dall adici5kai homog a ais ou daliniais homonimais laikomq o mq. LITERATORA Ax n a H o B a O. C. pyccKo?o o.MoHu.uo6 1986: C ceapu azu ca, Moc za. Ba auskai eJ.19'79:Leksikologijosp admenys(Leksiniseman ika),Vilnius. D o i n a s V 7986: P incipal lexiquologijos sq okos,Vilnius. J a k a i i e n e E. 1980: Lie :i4 langues leksikolog 7a, Vilnius. 40 K a a m b a F. 199,1: Anglisl Ili l, , Lonclon iu cl New You . KTZ 199(): K. Gai cnis, S. Kcinys. Kulbo y os L'nnin l 2od nas, Kaunas. LK I 1995: Lie u i l kalba 1, Vilnius. LKE 1999: Li u i4 kalb , s e ciklopcd Ta. Vilnius. P a lm c F. R. l98l:.lenul lc. , Can b idge. R im k u e E.2(102: Homo o mos daba inds lie u iu kalbos eks ync.-Li uunis icz 86-101. 2 (50), Co6oneBa l.A. l9 i ): C,n soo1pcnoeame b o o. uca. u uo.uoHuilun.NlocK- Ba. U b u i s V. 1956: Lic u 'i4 langues b ida leksikos l on o inul kanclicla o disc acijos s sida ynn (Filologijos mokshl au o e c a as). Vilnius. Zinkc id iu s V.2000: mo ologinci analysci. -Pou i L ' uoklis Dienos24, - a ail z+ )-- | / -). HON{ONYMS, HOMOFORMS AND HONIOGRAPHS FRONI THE VIEWPOINT OF CORPUS LINGTJISTICS S y Thc a iclc deals language. which i h a o he Li huanian was wi h mo phological ags small pa o he co pus has shown a high le el co pus dcg ee o ambigui y o o d au omalicall agged. Thc o n s: e ambiguous. o he language: abou 47 pc cen In hc Li huanian linguis ics adi ionally hc g ea es a en ion has becn de o ed o he lcxical homon n s. O hc le cls o ambigui l,ha c becn dc ine hc main c ms o he n o phological analysed. Fo no his cason i was neccssa y o ambigui y and o sol e he p oblcma ic issues e minology. o he ele an I was di icul o dc ine wha a e hc main di c ences be ween homog aphs, homonyms homo b ms. Tiadi ionally in homog aphs a c p onounccd di c cn ly. linguis ics i is ho no o ms and a i med This a icle while shows ha somc ha nus coincide phonc ically, homo o ms can di e by hc o accen , we e i s cacl o ho nog aphs o hc o o place quali y owels in ona ion. homonyms. because Homo o ms analysed hc main a en ion was de - ed o mo phological bu no phonc ic o scman ic di e enccs- E ika RIMKUTE Vy au as DidZiojo uni e si é Donelaidio 58, g. Kaunas E pa.5 as [email p o ec ed] Reçu 2003-03-18 41