Homonimai, homoformos ir homografai tekstynų lingvistikos požiūriu
Full text
E ika RIMKUTE
Vy a il o D
idiioj o ni
e s i e a s
HOMONIMAI, HOMOF-ORMOS IR HOMOGRAFAI
TEKSTYNU LING II STIKO S es égalemen connu sous le nom de
POZIURJU
l. l adas
Vy au o DidZiqo de l'uni e si é
Kompuu e ines lingu is ikos cen e
es cumul eis e con inuup illé Ac uel
lic i q ex eyns de langue, quiuda o
plus de 100 millionsq iodLi,4
(ad esse:
h p://donelai is. du.l l eks ynas).
Thip pa
cons i uindjamas e
gé é I milijono
LodLiq mo lblogi5kai ano uo un
ex eynel.
u ilisé Thm Y. Zinke idiaus c éé
un p og amme kompu e ind
Lemuoklis (Zinke idius)
2000:
246),
galin i donne an a5 ini a4y ines
LodLio o me pa idalq, adinamd4 lem4,
aussi bien indique mo ologines
paZymas, exempleZiui, onna lauio
sulemuojama comme daik a a dis
lauias ou comme eiksmaZodis la dy i,
déc ldinama comme y i5kosios
giminds daik a a dZio emps
unaskai os kilmininkas ou pe sonne
di ec e des deposos es eiksma
P oc.Lodiio ediasis.47
isq ZodZiq ou LodLi4 o mq
mo ologi5kai son
Mo pholog5kai
beaucoupia eikSmiai.
pliéa echSmiais son appelés
ceux LodLiai ou LodLi4
o mes, auxquels au-
Le nuoklis oma i5kai é abli deux ou plus
lemq ou auxquels ou ni deux ou plus
possiblesq mo ologiniq paZymq, exemple. ;
- daik a a dis e p ie eiksmis (ndmo
oogas
- ais namd); possible
- b[d a dis e
pa icipan i n
@
imes a I
a s daik as); la
- obje a is e
ac ionmaLodis
(l d i mis
kildiki. -ii.
lain ds a 4bos)
i pan.
Au oma iSkai sulemuo i e mo ologiSkai
paZyme i pe eks ai enco e
Zil imi kalbininko, qui annule les
mul iia eik5mius cas. Telles
o mes mul ia eik5mds on é é
analysées iSsamiau. y imq
Thi nou elle
s i is, odel au
choisi e
apsib eZ i
e mes.
Mine os o me kalbo y oje i a dijamos i ai ie: g a ma inia i I
mo(ologinia i l omoni mai, homo o mos, homog a ai, daliniai
l omonimai. Ceuxu a icle eu é éle sommesq e minq
consomma ion nenuoseklumus, pag is i doki4 e me homo o mos
e nou eau e me mo ologinis plu ia eikimiikumas a osen4.
-
2. Homonimies concep s lki Siol lie u iq
pa lo y oje mo bloginiam
plu ia eikin i5kumui n'é ai seulemen
des inée beaucoup dimesio
- iSsamiausiai pa lo y oje
ai e e i leksiniai hon onimai. Todel
i a dy i gini beaucoupia eikimi5ku lil
e a skims.io ypes.
mo oloi kyla p oblemq, commen
2.1. Homo o mes e mo phologiques homonimai.
Pa bo y oje mo ologiniai su- g ami iniai
homonimai déc ldinami comme phe iSkai
an pandios o pa ies LodLi - di é en s o mes,
i anka ( ns. (Jakai iene
u iniios g ama incs eiklmcs, exemple. '. main nom.)
( ns.
jnag.)
1980: Co6o, esa 1980: 78). Vienq
p op e LodLio ski inneski iami
homoni42; kalbininkq g ama iniai
du gos o me (Z . anksdiau
mai homo o mq. Taigali b i o
mind us pa yzdZius) di é en
ZodZiu ou pana5iai o me, e di i
( ksm.
sonambandios
exemple. '.
sakai (dc . a d.)
sommes.
l. ns. 23;
II asm.) (LK I 1995: Ba auskai e
1979: ines 125). F, Ka amba
43-44:'
su ampandias q paiiq a
D o -
ski ingq langues daliq lo mas
1986:
1994:25).
appelle synk e isme
(Ka amba
E. Jakai iend homolo mq
ne con ondina a ec
mo ologiques
homonimais 1980: 42).
(Jakai iene Homo o mes si ik inai
déc i Zia comme dis inc ,
su ampandias bend ineje baboie son
a -
one ine s uk l a ous5kai b mas,
exemple.: ski ingq i.odLi,4 kiikis (dk . ns.
a d.) e kiikis
(sng .
ksm. liep. nuos. ns. II asm.). Homo o mes
conside ini e els ZodZiai, ku iq
one iSkai coïncida pas une, mais plusieu s
o mes. Pax yzdLiui: a) eiksmaZodZiai,
ku iq phe i5kai seulemen bend a is e
coincida iS S iesai nyk i, blds i" ses ai es
o mes: ges i, gqs a, g :so
,,ugniai, i
ges i, b)
Ziai gend 4
b[dgedo
,da i is nomZiai ou
ne inka nz -
daik a a d-
m"; e
uniscai os béné iciai e
pa icipan s
(skijasijq o mes pliskai os nomnieka e naudininko):
e emplaçan ,
communs,,appa ien à ous" 1980: LK e
communs,,bidiulis, ami" (Jakai iene 43). I els cas
homonymq, ai, là minimi seulemen classés à daliniq
eiksmaZodZiai (LK I 1995:24). LK I p ès homo o mq
se i i one iSkai heu euxniai su ampan s
(LK
1995 I: 23), mais se
pose la ques ion,
considé e
de quoi
heu euxnies,
di è en
coincampan s qui
nou elle bou iquues a im, exemple. '. ou e u e
- ou e an es deux
ailjes magasins.
V. D o inas q padiq des langues
daliq e uni o modai, e
di é emmen di es o mes appelle
egulic iosiomis homo-
34
J'o n , n is
(D o inns
1986: Ki i
93).
kalbininkai
neuZsimena
su le même
iodLio
di é emm-
en o mes.
p ésumé
2.2. Homo o mes e
pa iels homonimai.
E. Jakai icne dalinius
homonimus apib eZia
comme ku iq
ZodZius, i5 d'un ZodZio
ou es o mes coinciden
a ec une pa ie d'un au e
ZodZio o me.
DaZniausiz i ienas elles
homonimq paos iodis
appa ien à kai omqjq
langue daliq, e au e
- nekai omqju, exemple. : g e a
- claik a a dis e p é eiksmis,
deja
-
obje a is
e sensuk ukas
(Jakai iene 1980: 43).
I5 LK I donné du daliniq homonimq
apib eZimo (LK I 1995:24) possible déjà E.
sp gs i. que 5i homonymij<ls
lSis coïncide a ec anksiiau
Jakai ienes
(Jakai iene homo o momis)
mine omis
1980: 43), exemple: aus i,
ausia, . e..kas i.
auknis i" e ous i,
donam".
ous o, oudo,,da y is
KTZ homo o mes
son considé ées de
même p é endues e
aomes ski ingq
ZodZiq o mes
(KTZ 1990: 79). Vdinsi, à homo o mq
nep iski iamikeli su ampan s du même
Lodiio linksniai.
Si aip apib e-
Zus di é ence homo o me, en e
pasida o neai5kus, ca les de nie s
homo o n q e daliniq homonimq
déc idin i comme,,homonimai, ku iq
ne ou es mo emes ou es
coinc5kai ou qui appa iennen à
ski ing pa s du langage" Slonim
homq ypeE ilius uoja exemplez-
6T2 1990:
80).
dys g e a
- daik a a dis e p ie eiksmis,
e à homo o mq indiqué
pa yzdys an
- p ie eiksmis e
daik a a diio a as
inagininkas
KTZ odel oi aucune di é ence
1990: 79-80),
en e daliniq homonimq e
homo o mq.
2.3.
Homo o mes e homog aphes.
P incipalemen neai5kumq a icles-
Sio nio au o ei so a en analysan q
padiq ou ski ingq LodLiy o mes, qui
di è en p ozodiniais élémen s, . y.
ki io place, p iegaide balsio
quan i éybe, - commen les appele
a
homog a ais ou homo o mes?
desib eZiés comme di é en es
LodLiai ou jq o mes, de même a5omi,
Homog a ai daZniausiai
(di é en mais p é endus p iegaide,
di ingai ou ou ki dio place), eg.:
dui i,, es i, da y is neka 5 am" e
aui i,,S is i, b ekS i" 44;
(Jakai iene
1980: LK I 1995:
23;l{TZ
1990:23-24;Palme
1981: 101;
D o inas 1986: 9I-92; Ba auskai d
7979: 44).Thus ou y q, p ozodiniais que
élémen s se dis inguan
appelés homog a ais, mais LK I a5oma,
ne iena eik5mye cas u e q buien
qu,,y a e homo o mq, qui de même
aSomes, mais di é en es ki diu" (LK I
35
1995:
23). Les sui an es pz yzdLiai son ou nies:
.,bdl 1 e bal Q
(bdl ai e
b il as),
do c os e
do 'c ( s e
( lo and
do an6 i), e
n ) o
nd o' (LK I
1995:
23). à homo o mq
V.
nu odo pa .yzdZius
D o in-
as supdn lios
( ksm.
bls. l. III asm.) e si pan ios
(dl . mo . gim. ns. kilm.
ou dgs.
nom.)
(D c' inas
1986: 9l).
pa yzdZiai
Sie si
pa
di é en es
ki dio place, bien a ibués à
homo o mq. Ki dio place besiski iandiq
homo o mq samp a a semble logi(ka,
pa ce qu'analysan mo ologiSkai
ano uo us ex us nemaZai ema e a
o mq, lesquelles di é pa imu (au ou
elemen ais)
20 p oc. homo o mq di è e p ozodiniais
(Z Rimku e 2002:9I-92). Mais ques ion, su quels
c i è es base peu se dis ingue homo o mes
depuis homog a q, Galbu si homo o moms
nebI inas phe inis apa umas.
a im se di é encian homo o mes
de e q considé e seulemen o même
ZodZio o mes,
exemple. '. nom.) i
n uma ( ns.
( ns. peu
Sauksm.), mamc
( eiksmaZo-
dZio gale i
sommes. l.
II asm.) e peu en
ns. gale i
( eiksmaZodLio sommes. o
ZodZius, - di é en es
ho nog a ais l. III asm.),
nécess5mes exemple.: kd is
,,pagalys" e
kai is ou
,,ka uma" lieu où
culpis,,sp ands d'ho lio;
pousse les
ka diai".
liiau LK I e V. D o ino donne exempleZiai ne a
di é en es o ?Lio élémen aien p op e
besiski iandios o p ozodiniais mos, a ski ingq
eikSmiq Lodliai. De plus, ne pas oujou s aiSku, si
ce es du même, o mes.
a ski ingq LodLi'q
Thigi a ody q, que di é en s Lodiiai ou Lodliq o mos. qui
si
ci iap ozodiniais peu en bh i considé és homo o mims. Da
es ce que les homog aphes daLnai déc ldnis comme di é en es
élémen s, un c i e ium, oki4 homo b mq samp a 4, paai5kinan
eikSmds ZodZiai, mais 4 pab eZia pas ous kalbininkai.
exempleli-
LKE asoma, g aphai - c'es une iden iquemen aomi LodLiai ou
ui, que homo-
LodLiq o mes (LKE 1999:
248).
DaLnai keli le même
su ampa
nomZodZio heu euxniai.
Sa aime comp éhensible,
que ce nd a di é en es
besoins5mes i.odLiai.
homonymie de pa ie
neai5ku, Thd à quelle
o me.
a ibuables panaSios
O. S. Achmano a ceux cas, quand di é emmen di es du même LodLio
o mes, appelle homog a inemis iodii l o mes e pab d,Lia, que
aind a homog aphai
(Axuanoea 1986:436). Il s'agi d'une espèce ès a e dans le monde. V.
D o inas
homo o mes,
homog a us e
homo onus si[lo
adin i
homoniminemis iodii4 o mo nls
(D o in-
91). e me
as 1986:
accep abl-
Toks semble
e, odel
as
LodL o mes, qui se dis inguen ip ozodiniais élémen s, bl q peu
s'appele homog a inimis ou homonin i in is iodii4 , mon is, mais
-10
au lieu ilgo e me choisi le plus cou
- simplemen
homo o mos.
déjà que analyse
nullem e mine a,
de la pa ie i5 es
de l'obje é udié
- au oma ique mo blogiSkai b idu ano uo o
ex yno, odel i one inius homo o mq ski ums
nécessai es iSsamesni esea chimai. c i è es
op beaucoup ne nesigilinama, ca là
leme, Sie kad Siek an emplacée pa le
e me omo o mos a osena.
No in iS eng i con inies, en analysan
mo ologiSkai ano uo ame eks yne esandias
mo ologi5kai plu ia eik5mes o mes, obse e-si
disposi ions, que di ingens ou oms paci pa s du
langage son a ibuées di é en es kai ybines
o mes, nesu ampandios place, ki dio p iegaide
peu ou balsio quan , b[ i e homo o mos, e
homog aphes, exemple. :ka alia u s sos as-ka al
iau s ilgai, n d mo s ogaseinu n a m 6,sidi s e n i a i -
cela a i éiko s e n iai. Donc quelques homo o mes
- coincan s a daZodZiq linksniai
peu en b[ i homog aphes, si
Zil ima a ies aspek u, o homog aphes
- homo o mes
ou di é en es
q padiq
ZodZiq linksniq o mes nag inejan
mo ologi5kai.
Choisi la plus
simple op ion
- ou es les mo ologiSkai
plia eik5mes o mes,
indépendammen de ce que di é en
p ozodiniais élémen s, ou pas, son
considé ées o e me homo o mims,
homog aphai en géné al
ne a ojamas.
2.4. Au es cas
d'homonymie.
Ce ains a aux con enan pas ou ai5ki
linguis iques
homo o mq po ée: ou homo o mes cons i ue
jus e q padiq, ou e ski ingq langues daliq
ZodZiq o mes. Réla i
V.
U budio e LKE p ésen és pawzdZiais, on peu sp gs i, que
homo o mes son considé ées ce aines su ampaniios, jus e aux
di é en ons p idalims de langue klausandiq Lod L o mes,
exemple.: g ildo - daik a a dLio g udas ns.
kilm. e g audo
-
ac ionmaZodLio
g us i b .
ka . l. III asm. (U bu is)
1956:4; LKE 1999: 247-248), odel neai5ku, si
homo o mes peu en ê e considé ées
les su ampandies de ce e pa ie de la
langue padios Lodliq o mes, exempLid,
es de enu (se dis inguen au es
o mes p incipales: apy i, ape e
de eni , de ien ).
IS
LKE donné homog a q apib eZimo
neai5ku, quoi homog aphes di è en
du homonimq e homo o mq, ca dia
a5oma:
,,homog aphes
- ip as ine a5yba unodai
aSomi élémen s de langue
(ZodZiai ou jq o mes).
Li u iq langues ensemble
es e homonimai",
homog a ai daZniausiai
kasa,,pyne" exemple. '.
- kasa,,piniginiq
opé a ioncijq place"
(ki + kal-
-)l
bininkq sup a imu, kusa
y aiis
absololiL usis homonin ;
Sis exemple gale q b[ i
laikonlas homog a u, si
su ap q daik a a dZio
k sa e eiksmaZodiio
kas i l. III asm.
sommes. b mos). Daik a a dZio o y)u. ns. kilm. o ma
u po e eiksmaZodLio n p)' i sommes. l. III asn .
ipinu linguo b ma o po p même considé ées
homog a ais (d'au es se a auxos que a- -
homo o mes). LKE da aSoma, di é emmen iami
hc mog aphes aussi bien ne a aucunia e enybd
(p.ex: dui i
- aui i,
pd ejiné
- pe ejin us, gi i i - gi id) (LKE 1999:248).
Kalbininkq a aux dans enco e [ks a
okiq casjq discussion, quand coïncide
d i a langues daliq, k ip, e ,
homo o mq, ou u e q bl i son
seulemen , jusqu:-'a plus nekai omq
considé ées quelqueu quel au e
exemple.: elles aussi p iski linos à
plia eikSmiSkumo cas au eu s de
l'a icle o-
(5 kius casseux
nekai om l daliq
a ibue
homo o mq
à la langue
(L .3.
M o o loginis
beaucoupia
e ikimii kuma s).
3.
Mo phologinis
plu ia eikimiSkumas
[5 de ce, ce
niuose
aiSku,
a auxes
dis incasikalbi-
i5des y a, que
p ésen ée
Kad nekil q
e minija. kas
neaiSkumq,
del o
oujou s analysée
- homo o mos, - choisi
homonimai, gén esnis e m
mo Thi ap- (ologinis
homog aphes ou daliniai
mul ia eikimiikumas.
Rei5kinx, p enan : 1) o mes noci es e non noci es; 2) ski ingq e
q padiq langues daliu ZodZiq o mes; 3) ce ainsmimes o mes,
p ozodiniais élémen s e ous5ca coincampandies o mes ZodZiq
ou besdixandies
ZodZius.
Te minus
a o inas mo ne
da gia eikimiikumas
seulemen analysojan
besiski iandias
ologiques mais poZymiais
homo o mes, e en pa lan
de da ybini iiw^i kelis
(p.ex., lui
da ybos o man
- dobilzs: ce kia di é en eikSmes), leksini seman ini (p z., aiis
su ei-
homonimas Ziedas), sin aksini seman ini n ok ojo ddl
(p.ex., pak ie inms composi eu ski ingq sin aksiniq neaiSku, ou
iisedejo isq aka q: pou comp end e deik ikus il e iia, nécessai e
k iedia p o esseu , ou il lui ySiq es quieiiamas), ex ini (p.ex., il iia
con ex e) plus la ge plu ia eik5miSkum4.
B[ ina indique que le mo phologique plia eikSmi5kuma analysed,
es assez spéci iqueine ki dio
- analysées a5y ines, be
Zenklq ZodZiq o me.
Au oma ing mo ologi n
38
analyseg g p og am
a liekan i a Len uo k-
Lodi.s n'a aucunq Ziniq su
analysuojamq iodiiq
seman ikq, jq consomma ion
daZnum4, odel'ziai
analysuojami
nea siZ elgian i kon eks il.
Del o pa ois on ou e
okiq homo o mq. lesquelles
possibles seulemen
co i5kai, exempleZiui, lo ma
kokio peu bl i mo lblogiSkai
déc ldi e comme
daik a a dis o is,
eiSkian is
,,kokybi",
e
j a dis o s.
Mo ologiikai ano uo ame eks yne
dis inguées ois homo o mq [-
5ys:
1) kai omqjq, 2) kai omujq e
nekai omqjq e 3) seulemen
homo o mes. Pi qnjq homo o mq
nekai o ien mqjq langues daliq
[Siilius uoja els pa ,yzdiiai: sukale
iuniui b u d c1
- iisiugde ge q b 7 d 4 (su ampa o ma
budq,ku i bl i daik a a dZiqb ida
a babildas gali ns. gal.); impo an e p a s I a
p i s - iida e p a s I a p i s (su ampa
gal. linksniai). Deuxième cas su ampa,
daik a a dZio paslap is ns. a d. e dgs.
pa yzdZiui, daik a a dZio o me,
p ie eiksmis e p ielinksnis: any o sL
nano p i e i a i s - p i e i a i s n i ma auikq -
s o i p i e i a i s nane. P ie nekai omqjq
langue daliq homo o mq p iski inas Zodelis
e - il bl i swi ch uks, peu dalely e e
p ie eiksmis.
Comme oi i5 di q exemple'zi 1, homo o mes son considé ées e
ces LodLiai ou LodLil o mes, qui son di es di é emmen . O le
plu i mo phologique eiSkumis, comme eiSkinys, englobe ou
Sias homo o mq [-
Sis.
Ainsi au oma ique bldu mo ologi5kai ano l o ame ex ynelle
analysées homo o mes, e non homog aphes ou homonimai.
Del ce que analysées a5y ines odLiq mul iz usia o mes, demesio
es des inée mo ologiques, e non bne inai es ou séman icines
dis incum.
Del analyses pobldZio changis a homo o mq samp a a, odel ses i5
pa ies comp end e homog aphus, e pa iuns homonimus
S aipsnio. l'au eu pense que mieux choisi un4 ai5kq e min4, e
non plusieu s a pusaq,je homonymijos e mes.
liés
On s'a end à ce que elle
homo o mq no ion analysezan
mo ologiSkai mul iia eikimes
o mes ilgainiui p igis.
4. I5 ados
L'a iclenyje nag indjama, comme
kalbininkq a ec u ilisés homonymija
i a dija nos au oma inds i5blog
liésg e mes e comme u d q bl i
mo inds analizds i5ai5kejusios
mo ologi5 o mes plu ia eik5meskai.
39
1. Des a aux
linguis iques on
é abli quelques
ski ingq o même
e me samp a q:
1) homo o mos e mo ologiniai
g amma iques
homonimaiy a son
considé és a padia ou des
di é en es po ions
d'homonymie /;
2) i5 sommesq
homonymies apib eZimq
neai5ku, a homo o mes
composen : a) q padiq
a ski ingq langues
daliq
ZodZiq b mos,
b) phone i5ka
iden iques ou
e di é en es
o mes de la
même ZodLio;
3) ienq kalbininkq padios ce e
homo o mos, ki q - comme daliniai
o me i a diyen comme
homonimai; 4) uni es a i mé que
homo o mes de même p é enden ,
au e pa que peu en di é e de
a im;
5) imp écisémen
desib eZiami c i è es,
comme dis inguables
homo o mes,
homonimes e
homog aphes:
6) neaiSku, quoi considé és se icebiniq
langues daliq su apimes.
2. Del e me de l'homogéi é e assez
spéci ique pobuanalizds dZio choisi le
plia eikimiikums, qui es pe çu comme
e me as mo phologique
eiSkinys, engloban : 1) kai omes e
nekai omas o mes; 2) ski ingq e q
padiq langues daliq ZodZiq o mes;
3) am ce ains omis
o mes, p ozodiniais
élémen s besiski iandias
e ousSkai su ampandias
ZodZiq o mes ou ZodZius.
3. Au oma ique bldu mo ologiSkai
ano uo ame ex ynelle plus que 47
pou cen .
o mq es plu ia eikSmes.
Siems conc edies
o mes choisi i a di e
s. Di isiamos 1 /
e minaszo mo o mo
) kai omqjq, 2) kai om jq e nekai omqj l,3)
ien seulemen nekai omqjq langues daliq
homo o mes, qui peu en di é is
p ozodiniais élémen ai es, . y.
ki dio place, p iegaide
ou balsio quan i éybe.
Le e me homo o mos comp end
e dall adici5kai homog a ais ou
daliniais homonimais laikomq
o mq.
LITERATORA
Ax n a H o B a O. C.
pyccKo?o o.MoHu.uo6
1986: C ceapu
azu ca, Moc za.
Ba auskai eJ.19'79:Leksikologijosp admenys(Leksiniseman ika),Vilnius. D
o i n a s V 7986: P incipal lexiquologijos sq okos,Vilnius. J a k a i i e n
e E. 1980: Lie :i4 langues leksikolog 7a, Vilnius.
40
K a a m b a F. 199,1:
Anglisl
Ili l, , Lonclon iu cl New You .
KTZ 199(): K. Gai cnis, S. Kcinys.
Kulbo y os L'nnin l 2od nas, Kaunas.
LK I 1995:
Lie u i l
kalba 1,
Vilnius.
LKE 1999: Li u i4 kalb , s e ciklopcd Ta. Vilnius. P
a lm c F. R. l98l:.lenul lc. , Can b idge. R im k u e
E.2(102: Homo o mos daba inds lie u iu kalbos
eks ync.-Li uunis icz 86-101.
2 (50),
Co6oneBa l.A. l9 i ): C,n soo1pcnoeame b o o. uca. u uo.uoHuilun.NlocK-
Ba.
U b u i s V. 1956: Lic u 'i4 langues
b ida leksikos l on o inul
kanclicla o disc acijos
s sida ynn (Filologijos mokshl
au o e c a as).
Vilnius.
Zinkc id iu s V.2000:
mo ologinci analysci.
-Pou
i
L ' uoklis Dienos24, -
a ail z+ )-- | / -).
HON{ONYMS, HOMOFORMS AND HONIOGRAPHS FRONI THE
VIEWPOINT OF CORPUS
LINGTJISTICS
S y
Thc a iclc deals
language. which i h a
o he Li huanian was
wi h mo phological ags
small pa o he co pus
has shown a high le el
co pus dcg ee o
ambigui y o o d
au omalicall agged. Thc
o n s: e ambiguous.
o he language: abou 47
pc cen
In hc Li huanian linguis ics adi ionally hc
g ea es a en ion has becn de o ed o he lcxical
homon n s. O hc le cls o ambigui l,ha c becn
dc ine hc main c ms o he n o phological
analysed. Fo no his cason i was neccssa y o
ambigui y and o sol e he p oblcma ic issues
e minology.
o he
ele an
I was di icul o dc ine wha a e hc
main di c ences be ween homog aphs,
homonyms homo b ms. Tiadi ionally in
homog aphs a c p onounccd di c cn ly.
linguis ics i is ho no o ms and a i med
This a icle while shows ha somc
ha nus coincide phonc ically,
homo o ms can di e by hc o accen ,
we e i s cacl o ho nog aphs o
hc o o place quali y owels in ona ion.
homonyms. because
Homo o ms analysed hc main a en ion
was de - ed o mo phological bu no
phonc ic o scman ic di e enccs-
E ika RIMKUTE
Vy au as DidZiojo uni e si é
Donelaidio
58,
g. Kaunas
E pa.5 as
[email p o ec ed]
Reçu 2003-03-18
41