Terminijos standartai tarptautinių terminų duomenų bazių harmonizavimo aspektu

VALENTĪNA SKUJIŅA, ILZE IRENA ILZIŅA, ANDREJS VASIĻJEVS, JURIS BORZOVS

Latvijos mokslų akademijos Terminologijos komisija, Rygos informacinių technologijų institutas „Tilde“

ĮVADAS

Įstojus į Europos Sąjungą, visi Latvijos socialinio, politinio ir mokslinio gyvenimo aspektai turėjo atitikti globalizacijos reikalavimus ir prie jų prisitaikyti. Terminija nebuvo išimtis. Daugiakalbėje ES visuomenėje terminologams teko spręsti uždavinį sukurti bendrą platformą pagrindiniams terminijos srities dalyviams ir aprėpti terminų gausą, sutinkamą kiekvienoje kasdienio gyvenimo srityje.

Tarptautinio lygmens komunikacija ir sąveika tapo būtinybe; keitimasis pranešimais su kitomis kalbomis tapo įprastu reiškiniu. Vis dėlto pranešimai turi perduoti informaciją taip, kad gavėjas galėtų ją teisingai ir be klaidų interpretuoti.

Dėl poreikio užtikrinti terminų atitiktį daugiakalbėje komunikacijoje ir keičiantis atitinkamais duomenimis būtina standartizuoti terminų struktūrą ir kurti daugiakalbę duomenų bazę. Tai gana skubi problema, kurios negalima ilgai atidėlioti. Pagrindinis tikslas, dėl kurio pradėtas projektas „EuroTermBank“, – kurti europinį skaitmeninį turinį pasauliniams tinklams: telkti visos Europos terminijos išteklius bendradarbiaujant terminologijos institucijoms ir taip skatinti kalbinę įvairovę informacinėje visuomenėje. Projekte dalyvauja įvairių šalių institucijos: Vokietijos, Danijos, Vengrijos, Lenkijos, Lietuvos, Estijos ir Latvijos. Latvija taip pat yra projekto koordinatorė.

Pačioje projekto pradžioje konstatavome, kad terminijos plėtros procesas įvairiose šalyse yra gana fragmentiškas ir

Terminoloģija | 2006 | 13

17

jis nėra unifikuotas. Šiame straipsnyje pateikiamos kai kurios išvados, paremtos Latvijos patirtimi [11], ir nurodomi keli problemų sprendimo būdai.

EuroTermBank projekte numatyta įvairių užduočių ir temų hierarchija, o kiekvieną projekto etapą reikia koordinuoti ir derinti su kitais projekto dalyviais.

Standartizavimo srityje išskiriame tris problemas, kurias reikia spręsti tarptautiniu mastu derinant:

– bendrąsias terminų kūrimo ir jų apibrėžčių rengimo taisykles;

– daugiakalbių terminų atranką ir jų kokybės vertinimą dalykinių sričių terminų žodynuose bei tarptautiniuose standartuose;

– terminologinės medžiagos kodavimą ir techninį apdorojimą, skirtą duomenų įvedimui į daugiakalbę duomenų bazę.

Derinimą taip pat galima klasifikuoti pagal skirtingus lygmenis.

– Siekdami organizuoti terminologijos procesą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, visi partneriai turi susitarti dėl vienodų metodologinių principų, kurie užtikrintų terminologinių išteklių suderinamumą. Lietuva, Latvija ir Estija, bendradarbiaudamos su kitais ES partneriais, jau prisidėjo prie šio darbo; dabar atėjo laikas šiuos principus įgyvendinti.

– Daugiakalbei duomenų bazei reikia parengti pagrindinį bendrą terminų branduolį, kurį būtų galima papildyti lygiaverčiais terminais kitomis kalbomis. Patartina pasirinkti vieną kalbą kaip pagrindinę standartizuotiems terminams ir apibrėžtims.

– Taip pat išryškėjo duomenų kategorijų, duomenų struktūrų ir mainų formatų projektavimo, taip pat terminologinių išteklių skaitmeninimo ir modifikavimo pagal suderintus struktūrinius bei techninius reikalavimus būtinybė.

BENDROSIOS TERMINŲ KŪRIMO IR JŲ APIBRĖŽČIŲ TAISYKLĖS

Bendrąsias terminų kūrimo ir jų apibrėžčių taisykles tarptautiniu mastu standartizuoja Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO). Kaip apibrėžta ISO 1087-1:2000 [3], terminas yra „žodinis bendrosios sąvokos įvardijimas konkrečioje dalykinėje srityje“, o apibrėžtis – „sąvokos perteikimas aprašomuoju teiginiu, kuris padeda ją atskirti nuo susijusių sąvokų“. Be to, apibrėžčių pobūdį ir jų rengimą reglamentuoja ISO 704 [1], ISO 860 [2], ISO 10241 [4], taip pat šie klausimai aprašomi terminologijos teorijoje [10].

18

Valentīna Skujiņa et al. | Terminology Standarts in the Aspect of…

Kadangi pagrindinis mūsų tikslas – nustatyti daugiakalbių duomenų bazių derinimo aspektą, apsvarstykime dviejų sąvokų skirtumą – derinimas ir vienodinimas. Latvių terminologas E. Drezenas 1936 m. savo knygoje „Mokslinės ir techninės terminijos internacionalizavimas“ [8] paaiškino ir patikslino vienodinimo sąvoką. Daugelį metų sąvokų ir terminų vienodinimas buvo itin svarbus tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu; pavyzdžiui, XX a. pabaigoje Varšuvoje sukurta daugiakalbė terminų bazė IOUTN buvo pagrįsta būtent vienodinimo principu.

Palyginkime abiejų terminų – vienodinimo ir derinimo – turinį, remdamiesi Oksfordo žodynu.

Vienodinimo ir derinimo palyginimas

vienodinimas

derinimas

(Oksfordo žodynas)

(Oksfordo žodynas)

vienodinimas – vienodinimo veiksmas arba atvejis; suvienodinta būsena; suvienodinti – suvesti į vienovę arba vienodumą; vienovė – (1) vientisumas; buvimas vienu, atskiru ar individualiu; buvimas sudarytu iš dalių, kurios sudaro visumą.

derinti – (2) (dažnai vartojama su „su“) suvesti į darną arba būti darnoje; darna – (2) tinkamas arba estetiškas dalių išdėstymas; (3) sutarimas, santarvė.

Išvada: Vienodinimas skiriasi nuo derinimo. Pagrindinę jo esmę galima išreikšti žodžiu vienodumas, o pagrindinis derinimo tikslas – pasiekti santarvę, t. y. koordinavimą, proporcingą atitiktį, tinkamą reikšmę ir neatitikimų prevenciją.

Bendrąsias derinimo proceso taisykles tarptautiniu mastu standartizuoja ISO 860. Pagal šį standartą derinimo procesas vyksta taip:

– Derinimas pradedamas lyginant nagrinėjamas sąvokų sistemas pagal sąvokų skaičių, jų tarpusavio ryšius, struktūros gylį ir požymių tipus; taip sukuriamos suderintos sąvokų sistemos.

– Tuomet visas sąvokas reikia išanalizuoti lyginant apibrėžtis.

Terminologija | 2006 | 13

19

Jei apibrėžtys skiriasi, reikia nuspręsti, ar skirtumas yra reikšmingas, ar nereikšmingas. Jei jis reikšmingas, vadinasi, iš tiesų yra dvi ar daugiau skirtingų sąvokų, kurias reikia apibrėžti ir įtraukti į sąvokų sistemą.

– Reikia nustatyti esmines (dar vadinamas „apibrėžiamosiomis“) charakteristikas, būdingas suderintoms sąvokoms.

– Suderinus sąvokas, galima suderinti terminus, atsižvelgiant į kalbų skirtumus ir panašumus, terminų darybos tradicijas dalykinėje srityje ir konkrečioje kalboje, taip pat į jau nusistovėjusią terminiją.

Sąvokų derinimas ir terminų derinimas yra svarbūs ir įtraukti į terminų bei apibrėžčių standartą ISO 1087:

sąvokų derinimas (3.6.5) Veikla, kuria siekiama sumažinti ar panaikinti nedidelius dviejų ar daugiau tarpusavyje glaudžiai susijusių sąvokų skirtumus. PASTABA. Sąvokų derinimas yra neatsiejama terminijos standartizacijos dalis.

terminų derinimas (3.6.6) Veikla, kuria siekiama skirtingomis kalbomis įvardyti vieną sąvoką terminais, kurie atspindi tas pačias arba panašias charakteristikas arba yra vienodos ar šiek tiek besiskiriančios formos.

Kuriant daugiakalbes duomenų bazes, šie derinimo aspektai yra itin aktualūs ir svarbūs: reikia koordinuoti veiksmus, užkirsti kelią neatitikimams ir pasiekti sąvokų bei terminų tarpusavio adekvatumą. Trumpai tariant, nereikia unifikuoti, o atsižvelgiant į kiekvienos kalbos ypatumus stengtis suderinti duomenų bazės daugiakalbius terminus.

Iš šių apibrėžčių galime spręsti, kad sąvokų lygmeniu svarbu tiksliau apibrėžti glaudžiai tarpusavyje susijusias sąvokas ir taip išvengti galimų skirtumų. Kartu kalbų sistemos skiriasi, todėl terminų lygmeniu ne visada įmanoma tą pačią sąvoką išreikšti panašiu pavadinimu. Vis dėlto, kuriant apibrėžtis ir terminus, svarbu išreikšti esmines charakteristikas

20

Valentina Skujina et al. | Terminology Standards in the Aspect of…

sąvoką įvardyti skirtingų kalbų terminais. Tai pagrindinis reikalavimas kuriant tarptautines duomenų bazes ir užtikrinant jų praktinį pritaikomumą. Žinoma, formali atitinkamų terminų skirtingomis kalbomis panašumo savybė yra pageidautina.

Ką turime omenyje sakydami esminės charakteristikos? Terminologijos teorijoje, kaip ir logikoje, skiriame būtinas ir pakankamas charakteristikas, reikalingas kiekvienai sąvokai ir terminui klasifikuoti apibrėžtoje dalykinėje srityje, sąvokų ir terminų sistemoje. Sąvokos vietą apibrėžtoje sąvokų sistemoje lemia vertikaliosios (viršesnių ar žemesnių sąvokų) ir horizontaliosios (dviejų ar daugiau subordinuotų, t. y. koordinuotų, gretimų sąvokų) charakteristikos. Pavyzdžiui, horizontaliuoju požiūriu sąvokos „medis“ esmine charakteristika negalime laikyti sąvokos „žali lapai“, nes lapus turi ir krūmai bei žoliniai augalai. Kaip būtų galima apibūdinti medį arba visų medžių sąvoką? Ją galima apibūdinti kaip daugiametį augalą, tačiau nuo kitų daugiamečių augalų jis skiriasi sumedėjusiu kamienu ir laja.

Pateikiamos dvi schemos, iliustruojančios sąvokų ir terminų analizę bei sistemos kūrimo procesą, atsižvelgiant į vertikaliąsias ir horizontaliąsias charakteristikas.

1 pav. Sąvokos suskirstytos pagal vertikaliąsias charakteristikas

Terminologija | 2006 | 13

21

2 pav. Subordinuotos sąvokos suskirstytos pagal horizontaliąsias charakteristikas

Sąvokų klasifikavimas pagal atitinkamas vertikaliąsias ir horizontaliąsias charakteristikas yra būdas iš atitinkamos sąvokų srities bet kurioje dalykinėje srityje ir kalboje sukurti apibrėžtą sąvokų sistemą. Kad geriau suprastume sąvokas ir terminus sąvokų sritį ir sąvokų sistemą, palyginkime abu apibrėžimus, pateiktus ISO 1087:

sąvokų sritis (3.2.10) Tematiškai susijusių sąvokų nesusisteminta aibė. sąvokų sistema (3.2.11) Sąvokų aibė, susisteminta pagal jų tarpusavio ryšius.

Terminų lygmeniu skirtingus terminų elementus sudaro sritis ir sistema. Apibrėžčių lygmeniu esminė charakteristika, skirianti į terminus įtrauktas sąvokas, susijusi su struktūravimu: termino elementas sritis priskiriamas aibei, neturinčiai apibrėžtos struktūros, o termino elementas sis-tema – struktūruotai aibei. Esminė charakteristika, kurią reikėtų paminėti abiem atvejais, yra tematiškai susijusių sąvokų samprata. Antrajame apibrėžime ji numanomai įtraukta į žodžių junginį pagal jų tarpusavio ryšius.

Kuriant daugiakalbę duomenų bazę būtina pagrindinėje kalboje (tarpinėje kalboje) suformuoti vieningą pagrindinių terminų branduolį. Vėliau jį galima išplėsti kitų kalbų atitikmenimis, taip sudarant skirtingų kalbų terminų grupę. Šis branduolys turėtų būti pateiktas tarpine kalba, o esminės termino charakteristikos – apibrėžtyse.

22 Valentīna Skujiņa et al. | Terminology Standards in the Aspect of…

ORGANIZACIJOS, KURIŲ STANDARTAI NAUDOJAMI LATVIJOS IRT TEMINĖS SRITIES TERMINAMS KURTI

Kaip daugiakalbių terminų atrankos ir jų kokybės vertinimo šakos terminijoje pavyzdį aptarkime harmonizavimo ir standartizavimo problemas Latvijos mokslų akademijos Terminologijos komisijos (LAS TK) IRT pakomisėje.

Visų pirma turime suprasti termino sąvoką, patikrinti pagrindines (esmines) charakteristikas ir suformuluoti vienodą sąvokos apibrėžtį. Visi daugiakalbiai terminologai turi apsvarstyti, ištirti ir taikyti bendrą terminų šaltinio modelį. Kadangi kelios įvairių sričių organizacijos yra parengusios terminologijos rekomendacijų ir standartų, įskaitant terminų žodynus bei glosarijus, ši užduotis gali būti palengvinta. Paminėkime tik kai kurias iš šių organizacijų, nes jų standartus naudojome Latvijos IRT terminams kurti.

– Tarptautinė elektrotechnikos komisija (IEC) – tarptautinė standartizacijos organizacija, veikianti elektros, elektronikos ir susijusių technologijų srityse. Kai kurie jos standartai rengiami kartu su ISO.

– Elektros ir elektronikos inžinierių institutas (IEEE) – viena iš pirmaujančių tarptautinių standartų rengėjų; šie standartai yra daugelio šiandienos produktų ir paslaugų, ypač telekomunikacijų, informacinių technologijų ir elektros energijos gamybos srityse, pagrindas. Turėdamas beveik 1 300 galiojančių standartų ir rengiamų projektų, jis yra pagrindinis standartizacijos šaltinis daugelyje besiformuojančių technologijų sričių.

– Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) – tarptautinė standartus nustatanti institucija, kurią sudaro nacionalinių standartizacijos institucijų atstovai. Organizacija rengia visame pasaulyje taikomus pramonės ir prekybos standartus, vadinamuosius ISO standartus.

– Vis dėlto daugelis IRT įmonių, kuriančių aparatinę ir programinę įrangą, rengia savus standartus; jie kartais gana plačiai paplinta ir galiausiai įgyja nacionalinių šakinių standartų statusą.

– Daugiakalbės tarptautinės duomenų bazės taip pat yra būtina parama terminams kurti.

Terminologija | 2006 | 13

23

IF THE TERM IN SOURCE LANGUAGE IS POLYSEMANTIC...

Standartinės terminijos terminų duomenų bazės pateikiamos keliomis kalbomis, tačiau IKT srityje Latvijos terminologai teikia pirmenybę darbui su angliškomis duomenų bazėmis ir pagal jas kuria terminų apibrėžtis.

Vis dėlto net ir vienoje kalboje tas pats terminas skirtingose taikymo srityse gali turėti skirtingas reikšmes. Prieš pradedant tarptautinio termino suderinimo užduotį, turime nustatyti jo taikymo sritį ir išsiaiškinti, ar jis vartojamas ir kitose srityse. Trijų minėtų standartizacijos organizacijų pateikiamas raktinio žodžio security paaiškinimas:

1) informatikos srityje – metodų, ribojančių prieigą prie duomenų, buvimas ir jų taikymas, taip pat sąlygos, kuriomis galima gauti duomenis;

2) elektros energetikos srityje – elektros energijos sistemos gebėjimas tinkamai reaguoti į sistemoje kylančius trikdžius, įskaitant tiek vietinius, tiek plačiai išplitusius trikdžius ir didelių gamybos bei perdavimo įrenginių praradimą;

3) ginkluotės srityje – vadovybės taikomos priemonės apsisaugoti nuo šnipinėjimo, stebėjimo, sabotažo, trikdymo ar netikėto užpuolimo; būklė, susidaranti įgyvendinus ir palaikant apsaugos priemones, kurios užtikrina apsaugą nuo priešiškų veiksmų ar poveikio; atsargų ar jų saugojimo vietų apsauga nuo priešo atakų, gaisro, vagysčių ir sabotažo.

Šiais atvejais tas pats angliškas terminas security, nepaisant skirtingų apibrėžčių įvairiose dalykinėse srityse (informatikoje, elektros energetikoje, ginkluotėje), išreiškia tą pačią pagrindinę sąvoką, todėl remiantis šia sąvoka galima parinkti ir vieną atitikmenį latvių kalboje – drošība (bent jau pagrindine šio žodžio reikšme).

Ne visada tas pats latviškas terminas aprėpia visas angliško (šaltinio) termino reikšmes, nes gana dažnai vienas terminas žymi skirtingus objektus. Kartais yra vienas atitinkamas latviškas terminas, o kartais vienam angliškam terminui sukuriami skirtingi latviški terminai.

Terminas record vartojamas:

1) kompiuterinio duomenų apdorojimo srityje – duomenų elementų rinkinys, parengtas programai apdoroti;

2) duomenų bazėje – (kartais vadinamas eilute) – lentelės laukų grupė, susijusi su konkrečiu objektu;

24 Valentina Skujiņa et al. | Terminology Standards in the Aspect of...

3) Virtualiojo telekomunikacijų prieigos metodo atveju – IBM patentuotas telekomunikacijų prieigos metodas, skirtas pagrindiniams kompiuteriams ir esantis jos sistemų tinklo architektūros (SNA) dalimi – duomenų vienetas, kuris perduodamas iš siuntėjo gavėjui.

Pirmuoju ir antruoju atvejais atitinkamas latviškas terminas yra ieraksts, trečiuoju atveju – bloks.

Terminas frame vartojamas:

1) telekomunikacijų srityje – duomenys, perduodami tarp tinklo taškų kaip vientisas vienetas kartu su adresavimo ir būtina protokolo valdymo informacija;

2) filmų ir vaizdo įrašymo bei atkūrimo srityje – pavienis vaizdas vaizdų sekoje, kuri yra įrašoma ir atkuriama;

3) kompiuterinių vaizdo rodymo technologijų srityje – vaizdas, siunčiamas į vaizdo atvaizdavimo įrenginius.

Pirmuoju atveju frame į latvių kalbą verčiamas kaip kadrs, kitais atvejais – kaip ietvars.

Kartais skirtingos terminologijos šakos, susiformavusios savarankiškai ir net vartojančios skirtingas šaltinio kalbas, tą pačią termino reikšmę aiškina skirtingai ir vartoja skirtingus jo atitikmenis latvių kalboje; jų vartojimą pateisina ilgametė paties termino vartojimo tradicija. Šį atvejį galima iliustruoti verčiant anglišką terminą reliability, kuris informacinių ir ryšių technologijų (ICT) vartosenoje verčiamas kaip uzticamība pagal jo apibrėžtį: reliability – sistemos gebėjimas įprastomis, taip pat priešiškomis ar nenumatytomis aplinkybėmis atlikti ir išlaikyti savo funkcijas.

Elektros energetikos sektoriuje tas pats terminas vartojamas drošums.

Ši situacija rodo, kad prieš harmonizuojant terminus tarptautiniu lygmeniu, pirmiausia reikia žengti pirmąjį harmonizavimo žingsnį – nacionaliniu lygmeniu tikslinėje kalboje nustatyti bendrąsias terminų vartojimo ir jų apibrėžčių kūrimo taisykles.

EUROTERMBANK – TARPTAUTINIS TERMINOLOGIJOS KONSOLIDAVIMO PROJEKTAS

Terminologijos duomenų konsolidavimas ir derinimas tarptautiniu lygmeniu buvo pagrindinis EuroTermBank projekto uždavinys 0. EuroTermBank tikslas – rinkti, derinti ir skleisti naujųjų ES valstybių narių terminologijos išteklius. Projekto rezultatas – internetinis terminologijos portalas

Terminoloģija | 2006 | 13

25

www.eurotermbank.com. Nors iš pradžių projektas buvo sutelktas į Latvijos, Lietuvos, Estijos, Vengrijos ir Lenkijos terminologijos išteklius, jį galima lengvai išplėsti, o jo metodą taip pat galima taikyti ir kitose šalyse.

EuroTermBank projektas yra ES eContent programos dalis. Ja siekiama skatinti Europos skaitmeninio turinio kūrimą ir naudojimą pasauliniuose tinkluose bei propaguoti kalbinę įvairovę informacinėje visuomenėje.

Projekto partneriai iš Vokietijos, Danijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos ir Lenkijos sudaro gerą universitetų, privačių įmonių ir valstybės terminologijos koordinavimo bei reguliavimo institucijų derinį.

Projekto partneriai nustatė ir aprašė daugiau kaip 500 terminologijos išteklių. Ištekliai buvo suskirstyti pagal prioritetus ir pasirašyti susitarimai dėl daugiau kaip 200 išteklių įtraukimo į EuroTermBank; bendras jų įrašų skaičius viršija 700 000. Projekto metu buvo plačiu mastu skaitmeninti terminologijos ištekliai: daugiau kaip 200 000 terminų iš popierinio formato perkelta į vienodai struktūruotus skaitmeninius duomenis.

EuroTermBank yra ne tik terminologijos duomenų saugykla, bet ir prieigos centras, jungiantis daugybę terminologijos duomenų bazių. Taip naudotojui suteikiamas vienas prieigos taškas prie plataus terminologijos duomenų rinkinio. Šiuo metu su EuroTermBank sujungtos šios išorinės duomenų bazės:

– Termnet.lv – oficiali LAS Terminologijos komisijos latvių kalbos terminologijos duomenų bazė;

– PolTerm – Lenkijos teisės terminologijos duomenų bazė;

– Vengrijos teisės aktų terminologijos duomenų bazė.

TERMINOLOGIJOS DUOMENŲ APDOROJIMO STANDARTAI

Standartizavimas yra būtinas įvairiems terminologijos ištekliams konsoliduoti ir terminologijos duomenų mainams užtikrinti. Vykdant projektą „EuroTermBank“ buvo įvertinti ir taikyti terminologijos duomenų apdorojimo standartai, skirti duomenų modeliavimui ir duomenų mainų sąsajoms 0.

Labiausiai pripažinta standartizacijos institucija yra Tarptautinės standartizacijos organizacijos Techninis komitetas 37 (ISO TC37) terminologija ir kiti kalbos bei turinio ištekliai. ISO TC37 parengtuose standartuose aprašyti pagrindiniai terminologijos duomenų modeliavimo, apdorojimo, saugojimo ir mainų principai.

26

Valentīna Skujiņa et al. | Terminology Standarts in the Aspect of…

Saugojimo ir paieškos tikslais terminologijos duomenys organizuojami į terminologinius įrašus. Kiekviename įraše pateikiama informacija apie vieną sąvoką. Šis į sąvokas orientuotas metodas skiriasi nuo daugelyje žodynų paplitusios praktikos organizuoti įrašus pagal leksinius vienetus. Norint konsoliduoti skirtingų kalbų ir skirtingų šaltinių terminologijos įrašus, būtina juos grupuoti pagal abstrakčias, nuo kalbos nepriklausančias sąvokas (žr. 3 pav.).

3 pav. Perėjimas nuo leksikografinio metodo prie į sąvokas orientuoto metodo

Atskiri terminologiniai įrašai sudaromi iš duomenų elementų pagal pasirinktą duomenų modelį ir duomenų kategoriją [15]. Tarptautiniame standarte ISO 12620 Kompiuterinės terminologijos taikomosios programos. Duomenų kategorijos [6]0 nurodomos duomenų kategorijos, skirtos terminologinei informacijai fiksuoti tiek kompiuterizuotoje, tiek nekompiuterizuotoje aplinkoje, taip pat terminologinei informacijai keistis ir ją gauti nepriklausomai nuo vietinių programinės įrangos ar aparatinės įrangos aplinkų, kuriose šios duomenų kategorijos naudojamos. Vienodų, standartą atitinkančių duomenų kategorijų pavadinimų ir apibrėžčių vartojimas labai palengvina duomenų mainus tarp skirtingų sistemų ir didina duomenų pakartotinio panaudojimo galimybes 0.

Kiekvienas į sąvokas orientuotas „EuroTermBank“ įrašas sudarytas iš keturių lygių [9] (žr. 4 pav.). Įrašo lygmenyje pateikiama nuo kalbos nepriklausanti informacija, pavyzdžiui, įrašo identifikatorius, paveikslėlis ir kt. Kalbos lygmenyje pateikiama konkrečiai kalbai būdinga informacija, pavyzdžiui, apibrėžtis, nuoroda, paaiškinimas ir kt. Termino lygmenyje pateikiamas terminas – konkrečia kalba kalbine išraiška įvardyta apibrėžta sąvoka – ir kita su terminu susijusi informacija. Žodžio

Terminologija | 2006 | 13

27

lygmuo apima konkrečius žodžius, sudarančius terminą, ir leksinę informaciją apie šiuos žodžius.

4 pav. „EuroTermBank“ sistemos keturių lygių duomenų struktūra

Terminologijos duomenų mainams parengtas tarptautinis standartas ISO 12200 Kompiuterinės terminologijos taikomosios programos. Mašininiu būdu skaitomas terminologijos mainų formatas (MARTIF) [5]. Jis leidžia atskirai identifikuoti skirtingus duomenų rinkinius ir duomenų kategorijas, taip pat jų priklausomybes bei ryšius. Šis formatas daugiausia remiasi standarte ISO 12620 pateiktais duomenų kategorijų pavadinimais ir apibrėžtimis. MARTIF pagrįstas ISO 8879 Standartine apibendrintąja žymėjimo kalba (SGML).

MARTIF suteikia atvirą ir lanksčią duomenų mainų tarp skirtingų terminologijos valdymo sistemų priemonę. Pagrindinėje MARTIF standarto dalyje apibrėžiami formalūs reikalavimai, kurių reikia laikytis rengiant terminologijos duomenų rinkinius mainams: apibrėžiama SGML dokumento tipo apibrėžtis (DTD) ir išvardijamos tinkamos žymos (žymėjimas), naudojamos duomenims struktūruoti. Norminiame standarte taip pat nurodomas MARTIF aplinkoje naudotinas atskirų terminologijos duomenų kategorijų žymėjimas, pagrįstas ISO 12620.

Tarptautinis standartas ISO 16642 Kompiuterinės terminologijos taikomosios programos. Terminologinis žymėjimo modelis (TMF) [7] palengvina terminologijos duomenų rinkinių naudojimą ir pakartotinį naudojimą, atsižvelgiant į realias sąlygas

28 Valentīna Skujiņa et al. | Terminology Standards in the Aspect of...

skirtingų formatų, duomenų bazių aplinkų ir terminų bankų sistemų, taip pat įvairių duomenų modelių, kuriais grindžiami rinkiniai. Standarte taip pat aptariamas poreikis užtikrinti geresnes sąsajas tarp terminologinių duomenų bazių ir kitų leksinių išteklių, naudojamų, pavyzdžiui, mašininio vertimo ar natūraliosios kalbos apdorojimo srityse.

Lokalizacijos pramonės standartų asociacija (LISA) sukūrė pramonės standartą TBX (TermBase eXchange trumpinys). Tai labai praktiškas terminologijos mainų formatas, atitinkantis terminologijos žymėjimo sistemą TMF. TBX grindžiamas struktūriniu TMF metamodeliu; jame apibrėžiamas ISO 12620 duomenų kategorijų rinkinys ir taikomas su MARTIF suderinamas XML stilius.

EuroTermBank sistema įgyvendina TBX standartą, kad būtų galima keistis duomenimis tarp skirtingų sistemos modulių, keistis duomenimis su išorinėmis terminologinėmis duomenų bazėmis, importuoti ir eksportuoti duomenis, juos saugoti ir redaguoti.

Šiame tyrime nagrinėjamos automatinio duomenų bazės įrašų jungimo galimybės ir apribojimai – dvikalbių įrašų iš kelių šaltinių sujungimas į vieną daugiakalbį įrašą. Esminis aspektas – atskirti, suderinti ir sujungti tuos įrašus iš kelių išteklių, kurie tiesiogiai susiję su ta pačia sąvoka. Šiame straipsnyje aprašyti teoriniai ir kai kurie praktiniai tarptautinio terminologijos derinimo aspektai. Tolesni tyrimai ir praktinis vertinimas tęsiami įgyvendinant EuroTermBank projektą.

IŠVADOS

1. Norint sukurti apibrėžtį, būtina nustatyti esminius sąvokos požymius ir jos vietą dalykinės srities sąvokų sistemoje. Apibrėžtis ir konkretaus termino pasirinkimas grindžiami būtinaisiais ir pakankamaisiais sąvokos požymiais. Tarpvalstybinių sąvokų analizė kiekvienos kalbos terminologiniame darbe turi būti panaši. Konkretus terminas daugiausia pasirenkamas atsižvelgiant į specifines tikslinės kalbos ypatybes.

2. Siekiant palaipsniui gerinti tarptautinės duomenų bazės naudojimą, labai svarbu metodiškai koordinuoti darbą kiekvieno nacionalinio partnerio kalba ir kiekvienoje dalykinės srities terminų sistemoje.

3. Įgyvendinant ES projektą „EuroTermBank“ buvo parengta daugiakalbės terminų duomenų bazės kūrimo metodika, sukurta daug išteklių

Terminologija | 2006 | 13

29

buvo konsoliduoti ir integruoti į internetinę sistemą. Pagrindinis EuroTermBank sistemos kūrimo principas – remtis tarptautiniais standartais, kad būtų sukurtas tvirtas pagrindas įvairiems išskaidytiems terminologijos ištekliams konsoliduoti ir užtikrinti jų suderinamumą su kitomis sistemomis bei taikomosiomis programomis.

REFERENCES

ISO Standards: Publisher: Geneva, International Organization for Standardization:

[1] ISO 704-2: 2000, Terminology work — Principles and methods.

[2] ISO 860:1996 Terminology work — Harmonization of concepts and terms.

[3] ISO 1087-1: 2000 Terminology work — Vocabulary — Part 1: Theory and application.

[4] ISO 10241-1: 1992 International terminology standards — Preparation and layout.

[5] ISO 12200 Computer applications in terminology – Machine-readable terminology interchange format (MARTIF).

[6] ISO 12620:1999 Computer applications in terminology – Data categories.

[7] ISO 16642 Computer applications in terminology – Terminological markup framework.

[8] Drezen, E. Internationalization of Scientific-technical Terminology. Riga, 1936/2002, — 71 p.

[9] Henriksen, L.; Povlsen, C.; Vasiljevs, A. 2005: EuroTermBank – a Terminology Resource based on Best Practice. In Proceedings of LREC 2006, the 5th International Conference on Language Resources and Evaluation, Genoa, on CD-ROM.

[10] Picht, H.; Draskau, J. Terminology: An Introduction. Copenhagen, CSE, 1985, p. 36–61.

[11] Skujiņa, V. The Principles of Formation of Latvian Terminology. Riga, 2002, LAS/LLI of LU. 224 p. (in Latvian).

[12] Vasiljevs, A.; Skadiņš, R. Eurotermbank terminology database and cooperation network // The Second Baltic Conference on Human Language Technologies. – Tallinn: 2005. – p. 347–352.

[13] Vasiljevs, A.; Borzovs, J.; Skadiņš, R.; Liedskalniņš, A. Development of web-based terminology database for new EU member countries – problems and opportunities. Seventh International Baltic Conference on Databases and Information Systems, Vilnius, 2006, p. 228–238.

[14] Vasiljevs, A.; Schmitz, K.-D. Collection, harmonization and dissemination of dispersed multilingual terminology resources in an online terminology databank. International Conference on Terminology, Standardization and Technology Transfer, Beijing, 2006, p. 265–272.

[15] Wright, S. E. A Guide to Terminological Data Categories. Conference on Terminology and Content Development, Copenhagen, 2005, p. 63–66.

TERMINOLOGIJOS STANDARTAI TARPTAUTINĖS TERMINŲ DUOMENŲ BAZĖS DERINIMO ASPEKTU

Europos Sąjungos daugiakalbei visuomenei būtina turėti bendrą prieigą prie įvairių kalbų įvairių sričių terminijos, kad bet kurios mokslo ar praktinės srities specialistai galėtų bendradarbiauti ir vienas kitą suprasti. Šiam tikslui įgyvendinti reikia nedelsiant imtis terminų ir sąvokų derinimo tarptautiniu mastu. Pirmiausia toks darbas turėtų būti atliktas kiekvienoje kalboje, t. y. nacionaliniu mastu. Tam reikia terminologijos darbo bendrosios metodologijos, kitaip bus labai sunku gretinti skirtingų kalbų terminų atitikmenis.

Dabartinėmis iš tobulintų technologijų sąlygomis sėkmingo tarptautinio bendradarbiavimo uždavinius galima spręsti sukuriant plačiai prieinamą daugiakalbę terminų duomenų bazę. Tokių tikslų siekia tarptautinis projektas EuroTermBank, kuriame pastaruosius dvejus metus dalyvavo terminologai iš septynių ES šalių narių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vengrijos, Vokietijos ir Danijos. Buvo parengta bendra metodika ir sukurti elektroninės duomenų bazės straipsnių sudarymo pavyzdžiai.

30 Valentina Skujiņa et al. | Terminology Standarts in the Aspect of...

Siekiant tarptautinio derinimo iš Latvijos patirties galima skirti tris neatidėliotinai spręstinų pagrindinių problemų kompleksus:

1) bendrą terminų ir apibrėžčių kūrimo metodologiją ir suderinti reikalavimai;

2) skirtingų kalbų terminų apibendrinimas, terminų žodynuose ir tarptautiniuose standartuose teikiamų terminų kokybės vertinimas;

3) terminologinės medžiagos kodifikavimas ir skaitmeninimas, techninis duomenų apdorojimas plačiai ir lengvai prieinamai daugiakalbei terminų bazei.

Tarptautinių standartų nagrinėjimas rodo, kad terminų ir apibrėžčių reikalavimai iš esmės nustatyti. Šiuo metu svarbu, pirma, išskirti būtinus ir pakankamus požymius, kad būtų galima tiksliai ir vienodai suvokti sąvokas ir tuo remiantis parinkti nacionalinius terminų atitikmenis. Būtinas daugiakalbės duomenų bazės kūrimo reikalavimas taip pat yra viena pagrindinė kalba, t. y. tokia kalba, prie kurios būtų jungiami nacionaliniai terminai, reiškiantys bendrą sąvoką.

Antra, būtina sukurti bendrą metodologinį įvairių kalbų ir veiklos sričių terminologinio darbo pagrindą.

Trečia, būtina nuolat tobulinti ir atnaujinti kiekvienos kalbos terminų duomenų bazę.

ТЕРМИНОЛОГИЧЕСКИЕ СТАНДАРТЫ В АСПЕКТЕ ГАРМОНИЗАЦИИ ДЛЯ ИНТЕРНАЦИОНАЛЬНОЙ ТЕРМИНОЛОГИЧЕСКОЙ БАЗЫ ДАННЫХ

В мультилингвальном обществе Европейского Союза необходима общая платформа доступа к терминологии различных языков в любой сфере человеческой деятельности, чтобы стало возможным сотрудничество и однозначное общение специалистов любой отрасли знания и практической деятельности. Для достижения этой цели неотложно необходима работа по гармонизации и стандартизации терминологии. Чтобы была возможна гармонизация терминов и понятий на интернациональном уровне, прежде всего соответствующая работа должна быть проведена в каждом отдельном языке, т. е., на национальном уровне. При этом необходима общая методология терминологической работы, иначе сопоставление терминов-эквивалентов на различных языках будет в большой мере затруднено.

В нынешних условиях высокоразвитой технологии необходимые для успешного интернационального общения задачи могут быть разрешены с созданием широкодоступной мультилингвальной базы терминологических данных. Именно на достижение вышеупомянутой цели направлен интернациональный проект Евро-ТермБанк, участниками которого в течение двух последних лет были терминологи семи стран-участниц ЕС – Литвы, Латвии, Эстонии, Польши, Венгрии, Германии и Дании. Разработана общая методика и образцы построения каждой статьи (entry) электронной базы данных.

Из опыта Латвии для достижения международной гармонизации могут быть выделены три комплекса основных проблем, которые необходимо разрешить прежде всего:

1) единая методология и согласованные требования к созданию терминов и разработке дефиниций;

2) обобщение терминов различных языков, оценка качества терминов, опубликованных в терминологических словарях и международных стандартах;

Terminologija | 2006 | 13

31

3) кодификация и дигитализация терминологического материала и техническая обработка данных для широко и легко доступной мультилингвальной базы терминов.

Исследование интернациональных стандартов показывает, что требования к терминам и дефинициям в основном разработаны. В настоящее время основное: во-первых, – необходимость выявления необходимых и достаточных признаков (a. characteristics) для точного, гармонизованного восприятия понятий и на основе этого – отбор национальных терминов-эквивалентов. Необходимым требованием для образования многоязычной базы данных является также единый язык-основа, т. е., центральный язык, к которому можно присоединить национальные термины, относящиеся к общему (единому) понятию.

Во-вторых, необходима общая методологическая основа терминологической работы в различных языках и отраслях знания.

В-третьих, необходима постоянная работа над усовершенствованием и обновлением терминологической базы данных на каждом из языков.

Gauta 2006-11-13

Valentina Skujiņa Terminology Commission at the Academy of Sciences of Latvia Akademijas lauk. 1, Riga, LV-1050, Latvia E-mail: [email protected]

Ilze Ilziņa Riga Information Technology Institute Kuldigas iela 45b, Riga, LV-1083, Latvia E-mail: Ilze.Ilziņ[email protected]

Andrejs Vasiļjevs Tilde Vienibas gatve 75a, Riga, LV-1004, Latvia E-mail: [email protected]

Juris Borzovs Riga Information Technology Institute Kuldigas iela 45b, Riga, LV-1083, Latvia E-mail: [email protected]

32 Valentina Skujiņa et al. | Terminology Standards in the Aspect of...