scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Variantiniai statybos liaudies terminai „Lietuvių kalbos žodyne“

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Variantiniai statybos liaudies terminai „Lietuvių kalbos žodyne“

Author: Robertas Stunžinas
Year: 2008
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/596/687
Te minologia | 2008 | 15 111
Va ian iniai cons u i os liaudies e mininai
Línguas Li uãs ocabulá io
ROBERTAS STUNŽINAS
Ins i u o das línguas Lie u ių
Va ian iškumas ca ac e ís ica da língua, elacionada com a unidade
c ia o mo não iolanção da con o midade isomo inê do con eúdo e da o ma
linguís ica ien isunuk ypim (Сложеникина 2005: 8). É a capacidade da língua
de unidades da p óp ia unidade linguís ica a aninas em á ios ní eis da
linguagem ( oné ica (e o og a ia), acen ologias, g amá icas, léxica) (КРycР
2003: 104). Do pon o de is a his ó ico, a ian iškumo é o desen ol imen o da
língua, di e en es á eas da língua ( a minės, šnekamosios, p o esinės kalbos
e k .) condições e á ios in e nos sis eminių eiksnių suba anio (КРycР 2003:
104). Va ija imas pa icula men e ca ac e ís ico e longo empo
besi o ma usia, em di e en es luga es da Li uânia us o a e de á ias línguas ações pa eik a liaudies e miniei.
Nes e a igo a a-se do ocodyno do idioma Li uânico (LKŽe 2005) cons uções
liaudies e minija, . i. especiais cons uções imaginá ios ou samp a as
į a dijan ys gy osios kalbos pala as. Uma das p incipais peculia idades
dis in i as dos liaudies e minos é que, di e en emen e do da ciência, liaudies
e mininai į a dia não jun amen e com a ciência su gidos concei os especialąs,
e especiais imagens ou concep a (plg. G ine 1993: 48), liaudies e miniją da
e minologia da ciência dis ingui um meno igo de signi ica i os e consumo
(Klima ičius 1996: 6). Obje i o do a igo escla eça os y aujančius
cons uções liaudies e mos de a ijamen o casos e mos a a ijamen o
di e sidade. Com base Daba inės lie u ių kalbos žodynu (DŽ6 2006)
de e mina-se liaudies e minų san ykis com no mine kalba. Es a ez ap io i-se
ao o maliu es u u iniu ipo de e minos a ija imo e p incipalmen e oco é
dado aos e mos menos se dis inguindo. Nes e a igo não ala-se sob e a azão
do a ijamen o de cons uções liaudies e minos, isso se á objec o de
u u as au o iaus in es igações. Do o al analisa-se quase 400 casos de
e mos de a ijamen o. Como já mencionado, odos os a igos analisados
casos de a iijamen o de e mos a ibuí eis ao o malio es u u inio
e minos a ijamen o. Nes a a ija imen o conside am-se aqueles casos em que a ijuojanças lingubinês ins umen os não deno am deno a-
112 Robe as S unžinas | Va ian iniai s a ybos liaudies e minai... o požymių
dos e mos e não dá o igem ao e mo seman inių kai ų, i. i. nesusijęs com
quaisque alguma signi icminiais di e ências do con eúdo do e mo (Татаринов
2006: 173). Es e ipo a ian es de ini ini como o maliosas, a mesma unção
exibindo, egula es di e enças de sanda os sono as con endo dos mesmos
unidades linguís icos a mainas (plg. КРycR 2003: 107).
O es udo da ma e ial cole ada pe mi e dis ingui duas g andes g upos de
a ian es ki čiação e one inius a ian es (suda o quase du ečdalius de
odas a ian es) e mo ologia a ian es. Es as duas g upos de a ian es
ainda se di o dam em smulkesnes g upeles.
KIRČIAVIMO IR FONETINIAI VARIANTAI Ki čia imo e one inių a ian ų g upėje
p edomina am a ian es ki čia imo, cons i uindo mais do que dois e çdalius
des e ipo a ian es. Ci čiação a ian es g upo p edominam em di e en es
a ian es de local de ki čio, cons i uindo quase ês qua adalias de odos
ki čiação a ian es.
Ski ingas ki čio luga a ian es g upo p edominam a ian iniai pa ág a os
de ki čio cons a aus e nons o aus, ge okai a esni são a ian iniai só
nepas o aus ou só pas o aus ki čio pa adigmais e mininai. Segundo o
pa adigma de ki čiação p e alece I e III, I e II a ian es ki čiuoços. I e III
ki čiuo ės a ian ų g upelėje p e alece a ian ų eilu ės com os p incipais
no mais I ki čiuo ės e minais, p z.: donkepis (1) Smn1, Šk duonkeps (3a) Už ;
g ilka (1) V ga ilk (3b) K , R , Š ; g ebs as (1) B ž, Jnš, Pn, Rk, Ukm, K k,
Klm, Upn, Dl g ebs as (3) Š nč, Kš, Vžns, Ml , Ds; kl is (1) T klė s (3) An, Užp;
lópe a (1) Paį, D , Vdn lope (3a) Ds, K , M s, Mšk; mlkinė (1) Alk, T g, Sb, M k
malkin (3a) J b; mukna s o a á o e éie ė (1) S , K maukn (3) Ss; palngė (1) Ūd,
M j, Nmč, Sdk pãlangė (1) B s palang (3b) D ; pãpama is (1) Škn papama s (34b)
Als, Š s; pap eždis (1) Ds, An pap iežds (3b) Skd ; p esienis (1) Šln, Žg p iesiens
(3a) Š nč, Slk; p es i nis (1) Šl , K k, Pb, Nmč p ies i ns (3a) Ukm; sspa a (1)
Rs, Vlk, Ad, Šmn, Vlkš, Kkl sąspa (3a) Vl, G š, G l, Pkn, Kp, Alz, Dgl, Ln , R n, Žl,
Kl , T gn; s óginė (1) LKA I 57, K s ogin (3a) LKA I 57, K , K n, Ms, Lnk, Plng,
G šl, Lkž; šbe kš is (1) K. Būg (Skp), Kp, Adm, K s šebe kš s (3b) Dkk, Kp, Šmn,
Paį, Dg, K s, Dj; apangis (1) Rs a pangs (3b) Va n, Šl; ùžkabo is
1 A ypsnyje u ilizadasadas Li u ians linguagem san u o.
ski ybių. Fo malus es u u al a ijando não ai o a dos limi es da unidade
Te minologia | 2008 | 15 113
(1) Plk zakabo s (34b) G až; e nda (1) LKA I 40, Sd, D e and
(3b) LKA I 40 (Sg).
Mui o menos exis em a ian es de eiluções com p incipais no minias III
ki čiuo ės e minais, exemplo: lenken (3b) Slk, G , T , Kp, Dglš, (3a) Dsn
lekena (1) Vs; en ins (3b) Vdk, K , Dkš, Pl e inis (1) G z; s ogdengs (3a) Vb,
Sk b, Mšk, K š, Sk s ógdengis (1) Tlž, K ž, Paį, S , . As ilei as de Žalan
com os ne minos memb os o mam a ian es de pala as da língua a ual,
po exemplo: ãpušė (1) Rm, Vkš, Ms., Kp apušmk (3b) G , M k pušė (1) 6, DŽ
pak éigė (1) Smn, Gž pak eigb (3b) Jgn Jabl (j), S k pak igė (1) M 6; DŽngis (1)
P k angaliass (3b) M j Ž Ž1 (1) 6, DŽ Ml as (1) 6, 6 (6) pm (6), DŽ (3b) Smu (3b)
K k, K k Š (1) 6, DŽ Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk
Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk
Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk
Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk
Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk
Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk
Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk p ie ij (3a) Lkm
p e ija (1) Ml, Plš; ske inis (1) Jz sąke ins (34a) Dglš; slógs is ka elės,
p elaikančios ogo k aigą (1) Rmš, Ūd slogs s
(3) K ok.
Didelę I e III ki čiuo ės a ian es pa e o mam es animidades, exemplo: ãkselis
( ok. Häcksel) (1) aksels (3b) Gs, Nm, Sk , Kl; g elis ( ok. a m. Ge el) d i sukal os
ca elas, que jága inam-se sob e a e aico, que o en o ned asky ų (1) gė els
(3a) Ld n, Rdm; g elis ( ok. a m. Ge el) s a usis galas do elhado, skliau ai (1)
gė els (3a) Up; kakals ( ok. Kachel) k osnis (3b) Šlu, Skd , Lnk , Vlk kãkalis (1) B ,
kkalis (1) P n; kiauno ( ok. Kelle ) namelis po ėms pil i (3a) Šn kiaunó ė (1) Klp;
klme is ( ok. Klamme ) geležinė sankaba (1) kleme s (3b) E ž, Vdk, Šll; skidelis ( ok.
Schindel) malksna (1) Adm, G , G ž, Vb skindels (3b) Skp; s alažia ( ok. a m.
s allâsche) (3b) Jnš s lažiai (1) Škn; s ede is ( ok. a m. s ände ) s ulpas (1) Vn,
K ž s ende s (3b) Rsn; špkė ė ( ok. Speiche ) s i nas (1) LKA I 47 (Rsn, Plšk)
špykė (3a) LKA I 47 (Vlkš, Pgg), V b, Nm, M j; š ede is ( ok. a m. s ände ) (1) B s
š ende s (3b) Pgg, D , B s, Ms; žiogspi a ( ok. Sägespäne) pju enos, d ožlės (3a)
Lk, Pln žiógspi ai (1) Gg , Ms. Kele ą eilučių cons i uem ne a o ini híb idos,
например.: pap pečkė (b us. припечак) ie a po p ipečka, pak osnė, pap ieždis
(1) Vdš, Kl pap ipečk (3b) T , Sn, Ad; skesbalkis ske ssijė (1) LKA I 130 (Sg)
ske sbalks (3b) Akm;
Robe as S unžinas | Va ian iniai s a ybos liaudies e minai... 114
Š s; ùžpečkis pie a pa a k osnies, zak osnis (1) DūnŽ zapečks (3b)
Up , B g, T k.
I e II ki čiuo ės a ian ų g upelėje p e alece eilu ės com p incipais I
ki čiuo ės e minais. Em elação à no ma, ê-se que po le el há a ių eilučių
com no minas II e com no minas I ki čiuo ės e minais, например.: s a nis (2)
Alz, Užp, Vb, Sk b s ã inis (1) Paį, Kp, Upn, Pkn, Ndz, Onš; šunga is išsikišę
d iejų sune ų ąs ų galai obesio sąspa oje (2) E ž šùngal is (1) Sl , J b;
ublãdė a ski as obesys, onde es á doonkepė k osnis ou onde é p epa ada
jo alas pa a animais (2) V , Kn , Pln ùbladė (1) Sln , Kl; spãlinė (1) Šmn spalnė
(2) Nč; š inė (1) Klb II 19 (Lkm), Ob, Žl, Pc, Gs, Kp, Km iš nė (2) LKA I 52, Plšk.
Fas a uma a ian as ilau é com ambos os no mais e minais, exemplo:
akie ius caimo habi amosios obos kamba ys (1) K n, T alki ius (2) Al, M j,
Šl n. Uma eilu é es á com no miniu I ki čiuo ės e mo: pas óginė (1) Rm
pas ognė (2) , Šd, T , Jn. Kele ą eilučių o ma a ian es de pala as da
língua a ual, po exemplo: g inči (2) S d g nčia (1) Žsl, Bgs g yči (2) DŽ6; šlna (1)
LD 215 (Ds, Lkm, Kl ), Jnšk, G , Rmš, Kl , Šmk, Pls, Rš, E ž, K k, K ns šlyn (2)
Vlk, J Jabl.
(Vlk) šlnas (1) DŽ6.
Em ou os casos eilu as o mam na língua a ual não ojamos e mos, ex:
al ã ija (1) V , Pn al a ij (2) G g; mū inė (1) An mū nė (2) Jnš; pãpa ie is
pas ogė (1) M s papa i is (2) D , V n; pa ies nis palėpė (2) Vkš, T k, Mžk, Lž
pã ies inis (1) Vkš; paš a pašiū ė (1) Sl , G dž pašė (2) E ž; šininė (1) LKA I
57 (Sk d, Žal, B b), Šil šiennė (2) LKA I 57 (Klp, Plšk, Alk), Gl , P k, Nm, Pgg;
ža dnis (2) V n ža dinis (1) Ds. Nemažą I e II ki čiuo ės a ian es pa e da
cons i uem na ala a ual ne a o ini e mos s e imybės e hib idai,
exemplo.: dù šliokas (l. du szlak) į ankis skylei železyje išmuš i (1) Sn,
dušliokas (1) du šlikas (2) Kal n Š, Ds; kaminyči (l. kamienica) mū iniai namai (2)
K. Būg (G l) kaminčia (1) Ms, Sln , K , Ds, Šln, A , Pk , K š, Dgl, Pc, Ds, Skp,
T gn; lėd (l. lada) p ie aisas ąs ams kel i (2) S k lda (1) Al , Nmn; mkolas
(b us. mahalalo) epamasis í anis, ep u as, ep ukas (1) Nm, PnmA, Vžns,
Dgl, Sb moklas (2) Jnšk; padame o pama as, undamen as (2) Skp, Vl, Sdb, Kp,
Ppl pãdamen as (1) Paį; pila nos (l. piowiny) pju enos, pjaulai (2) Vs pla inos
(1) Jnšk; s ali ius s alius (2) Al, Jon, Up s ãlio ius (1) T , Vdk; s oni (b us.
s aynya) a klidė (2) Šlčn, (4) Pl , Užg, Slm, K k, PnmR, U s ónia (1) LKA I 266, K.
Būg (Ds); š amplis ( ok.
ùžkaklis pie a en e a pa ede e k osnies, zak osnis Š (1) s, Up zakakls (3b)
Te minologia | 2008 | 15 115
S emmp ahl) il o polis (2) Dbč, Vlk, Ds š apolis (1) Sdk; eslčia (l. cieślica)
ašomasis ki is (1) KzR eslyči (2) LKA I 89 (Pj ); zomã as kuolų o a (2) Akm,
Sd, Rdn zóma as (1) Nmn; zo iskas y is (2) akmenyči (2) Pls, Plš akmenčia (1)
G k, G z, M j, Sn, Všk – z ieskas (1) Sln ;
Kl ; mū lio inis (l. mu a ) (1) Lk mū lio nis (2) P n; o pnė pašiū ė, onde
c ounham lenkos e du pės
(2) Lk pinė (1) An z.
I, II e III ki čiuo ės e mos de ina ių eilučių g upėje equen esnės a ian ų
eilu ės su pag indiniais no miniais I ki čiuo ės e minais, eg.: p ešinė pa alpa
kam pasidė i, kama a (1) Pl, Lš p iešin (3a) Gdl p ieš Ūnė (2)d; p ešinė p iemenė,
p ieškamba is (1) Pl, Lš, K ok p iešin (3a) Gdl, V p iešnė (2) Ūd.
Ras a uma linhau é com p incipal 3b ki čiuo ės e mo: plūk u (3b) K š, Gdž,
Jnš, Šd plūk ù ė (2) B ž plūk u ė (1) Jnšk, Škn, Šd, Žml. Va ian ų eilu ę com
neu miniais e minais o mam a ualidade das pala as a ian ų eilu ė,
exemplo: ga aladė (2) Ps, Rm, Klo , Sdb gã alaidė (1) Ds, Slm ga alaid (34b) Kp
g laidė (1) DŽ6.
I e IV ki čiuo ės a ian ų g upelėje p e alece a ian ų eilu ės com
p incipais I ki čiuo ės e minais. Vá ias linhas es ão com os p incipais
no mais I ki čiuo ės e minais, po exemplo: čé pė (1) B b, Vdn če p (4) Ds,
Lkš; kmša ogo, lubų ou issu a da pa ede, po qual kemša šieną ou hays a sob e a o
(1) Lkš, Gs kimš (4) Gs, G š.
Vá ias a ian es de eiluções es ão com não undamen ais no miniais III ou IV
ki čiuo ės e minais, ex.: sk da (1) DūnŽ, Sln , K š, Š , Pls ska d (4) Jš; ža (1)
Rg, Škn, Va n, Pc a ž (3) Slm, (4) Sdk. Uma a ilau ê o ma neno miniai
e mininai. Es as são a ian es da pala a da língua a ual: pan ske sinis,
jun aindo obesio spa us, gegnes (4) Vkš, Lc pn a (1) Mžk pn as (1) DŽ6.
Me ê des a g upelha o ma ileu ês com es animidades, po exemplo: blka
( ok. Blech, b us. бляха, l. blacha) ska da (1) Sln , G šl, G g, Yl blėk (2) Kp, Užp;
g da ( us. гряда, la . g ēds) seno ės pi kios uma das ka dčių iduj ao edo
das pa edes a á o e ou a ou o djio in i (1) Rdm, Vs, Lš g ėd (2) Ds, Jnš, (4)
Š nč, Dglš, T , T gn; liūdė ( ok. ž. lode) s ambalas (1) K , B ž , Šk liūd (4) Sk ;
s aini (b us. s aynya) a klių a as, a klidė (4) LKA I 51 (Žml, Škn, Rz, Klo ,
K s, Pc, Čk, K k, T s, Vdš, Lb), Mžš, Pk , Rd, Kp, An š s inia (1) LKA I 51 (Rš, Pb),
T ak; šiópa (l. szopa) pašiū ė, s oginė (1) BM 69 (Žb) šiop (4) KzR; opn kalkės
(2) Pns, Žl, (4) Al , Ds, Kp ópna (1) D skŽ, S j.

Robe as S unžinas | Va ian iniai s a ybos liaudies e minai... 116 casos de
qua o ezes menos. II e III ki čiuo ės a ian ų g upelėje eilučių su
pag inpadag ė pas ogė (2) Km, U , DŽ6 padang (3b) Ad; p iemen (3a) Ldk, Ign,
diniais no miniais i isais neno miniais na iais y a be eik po lygiai, p z.:
Plš, Vl, M j, B š, K k, Mšg, DŽ6 p iemnė (2) Jž; s a a s (3b) M c, K ok, Rud,
D sk, DŽ6 s a ã is (2) T gn, Sdk, Ml , K d, Lkm; padangš (3b) T gn padagš ė
(2) K k padag ė (2) DŽ6; papa i is (2) D papa ie s (34b) Nč, Rod, V n; iobėss
(3a) Rmš iobsis (2) G nk, Šk obess (3a) DŽ6; pag dai (heb.) (2) V b, M j
pag ėda (3b) Kl . II e IV ki čiuo ės a ian ų g upelėje p e alece a ian ų
eilu ės com os p incipais no meniais II ki čiuo ės e minais, quase pe pus
menos são e minų com os p incipais no meniais IV ki čiuo ės e minais, ex.:
aksnis (2) K n alksns (4) K. Būg (D , Lz); kklis (2) kokls (4) Up; kūlis (2) P k kūls
(4) Pp, K kl, Lž; kū ė (2) Sln kū (4) Pp, K š; mū is (2) D mū s (4) Š , Kl Ž;
žig is (2) Jn (K ) žiog s (4) Eig; kapls (4) Už kãplis (2) Pln; basls (4) Nj, Jnšk
bãslis (2) K č; kūl (4) Ds, Nmn, Ds, Ll kūlė (2) Tl; spy s (4) LKA I 97 (Pnm, Šmn,
Al ), LKA I 131 (Gd) sp is (2) DūnŽ, LKA I 131 (Pnm, Šl , Vlkj), Škn. Nemažą pa e
cons i ui a ian ų eilu ės com neno miniais memb os, p z.: spy iùs
K ns, Rs, Dkš sp ius (2) Up spy s (4) DŽ6; aknia S (4) Ldk, Upn, Gdl, ,
Up , K , Vb, G ž ãkniai (2) D skŽ ãknys (4) DŽ6; an (4) Kp, An š a ė
(2) Klp a is DŽ6; dablis (2) B dambls s iku Rmš dembls DŽ6; M k (2) M k
s ikuolia Lzd (4) (4) (4); s ū s (4)
K , Ob s ū is (2) Rk.
Nemažą g upelė pa e cons i ui s e imybių a ian ų eilu ės, например.:
s anė (b us. стайня) a klių a as (2) LKA I 51 (Up), Šk , K š, Lk, G d, T , Vdk
s ain (4) LKA I 51 (Pc), Bsg; šiuba (b us. шыба) lango ėmai (4) Šn, Ld n, Rmš, K ,
KzR šiùbai (2) Se , Sk d; š èlius ( ok. Schwelle) sienojas, ąs as (2) Sn, Ūd,
Ld n, Dkš, Pns š eliùs (4) Lp; š els sienojas, ąs as (4) B š, Lkš, J b š lis (2)
Pgg; š elia ( ok. Schwelle) apa inis edi ício co onikas (4) LKA I 36 (Lkš, Sn ,
B ), Lkč, Čb, Sk š liai (2) Ūd; š ėls ( ok. Schwelle) pas a o s ulpas (4) Pg š lis
(2) Dj. Só cons an e de c uz pa adigmas e mos de a ijamen o casos são
ela i amen e a os. I ki čiuo ės a ian ų g upelę o ma na língua a ual
não ojamos e mos, exemplo: an ãmedis (1) Vj a amedis (1) Ds; ã b aila
a pjau as cabalas (1) Sln a b ila (1) Rdm; pakl ė (1) Gl, Ds pãklė ė (1) Sln , Š s.
Kele ą eilučių o ma ne a o ini híb idas, exemplo: pablkė (1) G š pãbalkė
a ijamen o de e mos de pa adigmas de c uço Nepas o aus de ec ou
Te minologia | 2008 | 15 117
(1) V n; iš inčia (1) LKA I 52, Vg , P k, Rsn, Pnd, Klp š inyčia (1) G š,
Pl , M j, Jz, Rk Vdšk, Rg .
As mesmas a ian es de p iegaidzes de luga de ki cio cons i uem
ela i amen e insigni ican e pa e das a ian es de ki čiação. Nes e g upo
p edominam nes e g upo de a ian es de linhas com p incipais e minais, que
con êm as mesmas luga es de ki cio i agalę p iegaidę. Em elação à no ma,
ê-se que maio pa e das a ian es eiluças es á com os p incipais e mos
no mais, ex.: a pama is (1) Sk n pama is (1) Šll, Up; pak ia ė lubos kibi kš ims
sulaiky i (2) Do , Sln , G g pak iu ė (1) Als, Kin; pas ógė (1) Nm, Jnš pas gė (2) G š,
Gs; pjalas (4) M k pjulas (3) Vlk , Kp; smagas (4) Pž l smigas (3) Ak, M s, Sk ;
šebé kš is (1) Nj šebekš is (2) Pb ; žigės due sô iš as ca ys a ąs , al o a
coluna cons ui (2) Ms ž gės (1) Nmn; pe as (2) Kl, (4) Va n, K ž pe as
(3) Šk .
Uma linha de a ian es es á com não subjacen iniu no miniu e mo: sienis
(1) LKA I 57 (B m), Ig, Skd isinis (2) LKA I Ms, Plng, Kl isenis (1) LKA I 57 (Ndz,
Eiš, Az ), R n, Slm, 57, Sn, Ž m, Nmj. Em ou os casos a ian as linhas
o mam a ian es de pala as da língua a ual e não ojam e mos, ex:
spadas ams is, paspa a (4) Vlk spndas (1) Lp spand (4) DŽ6; s ūmas du ų
skląs is (2) LKA I 40 s ūmas (1) K. Būg (Ds) s ūm DŽ6; gnkas (2) An, Ds gónkas (1)
Sml; pakelanis (2) Al, Al pakelinis (1) Lš, M s, Al pakelains (34b) Smn, K ok;
pagak is (1) Š s p gak ys (3b) Š s, Š k.
Nemžą pa e cons i ui s e imybių a ian ų eilu ės, po exemplo: ka kas
(l. a ak) len pjū ė (2) Pg , Up, Lž ka ókas (1) Sk; s adas ( ok. a m. s all)
a as (2) Al , Sl , Vn, R , B , K , Va n, Už , T k, Ž , P k, LKA I 50 (T g)
s ldas (1) LKA I 50 (Lk , Šlu, Pgg); s adis ( ok. a m. s all) a as (2) LKA I 50,
Tl, Kl n, K , Rsn s ldis (1) LKA I 50 (Do , Nd); s alenė s aliaus di b u ė (2) Jon,
G dž, Žml, Lk , Pl s alé nė (1) Pšl, Vkš; a kas (l. a ak) len pjū ė (2) D ,
End, Sln , Rs, Žg, Šmk, Sk , Lkč, Kdl, Lel, Ds, Jd , Az a ókas (1) R
a okas (3b) Smn, B m; epelis (nl .?) aumen o de e o em colunas (1) Šlu,
P k, B s, Lž, K p, T g émpelis (1) Up, Lk ; ikelis ( ok. Winkel) kampainis (1)
K nkelis (1) An z, Akm, Dkk, Šd.
Ge almen e meno pa e da mesma ki cio local p iegaidžių a ian ų g upelėje
cons i ui a ian ų eilu ės com p incipais i ap adę p iegaidę con enčiais
e minais. A maio pa e eilučių es á com os p incipais e minais no mais,
например: čé pė (1) B b, Vdn čepė (2) Rs, K , Rdm, Lp, Lel, Šln, Dkš; nmpusė
118 Robe as S unžinas | Va ian iniai s a ybos liaudies e minai... (1) Šl, Pk , Rm
peme ė (1) ; n as (1) D , Šl a as (2) Jnš; mai (1) Žln mai (2) LKT 81 (Bd );
s ódainis len elė a kuoliukas s a inei o ai e i (1) Lž, Lc s dainis (1) LKA I 60
(Lž); nkas (1) Ps , Kp ikas (4) P , Gs; žnplės (1) K , V , Sn , Pln žnplės (4) Rdš.
Kele ą eilučių o ma na língua a ual não ojamos e mos, ex.: palùndai kluono
šalinės lubos (1) Lp, Vs, Pns, Sn paludai (2) Šn; sienólis sienojas (1) T sienlis (2)
Dsn, Lz. Nemažą pa e cons i ui ileu ês com es animidades e ne a o inais
hib idais, exemplo: blkis ( ok. Balken) sija, o as ąs as (1) K č, Gs bakis (2) Pp, K ,
G g; dù šliokas ( l. du szlak) į ankis skylei geležyje išmuš i (1) Sn dušliokas (1) Kal;
kn as (l. kan ) b iauna (1) Nmn, Lš ka as (2) Ds; liūkas ( ok. Lücke) a o e o
anga o a ui k au i (1) Alk liūkas (2, 4) B , M j; mù lo as (l. mu a ) sienojų
ainikas em um edi ício de mu alha de sienų gegnėms sudė i (1) Nm, Smn, Kp
mulo as (1) Kč; pečiù kė (l. pieczu ka) įdubimas, skylė k osnies šone ou kak oje
pa a as pequenas coisas pasidė i (1) Lp, KzR pečiukė (2) Pl , M j, Dkš; sklepéinė
(b us. скляпенне, l. sklepienie) išlenk as skliau as (pp . k osnies) (1) LKA I 43 (Al,
D , B , Kpč) sklepenė (2) LKA I 43 (Eiš), D ; klkpečius (heb) kalkėms deg i k osnis (1)
Sk kakpečius (1) Pg ; mbalkis (heb) ske sinė pag indinė sija (1) B g, Sml
abalkis (1) Sk , Šl , Vdk, E ž; i lnė (hebb .) a ski as cozinhas edi ício (1) T s
i anė (2) Šd. Fone iniai a ian es. Fone á ios a ian es são iska menos do
que ki chiação a ian es. Fone á ios a ian es g upo cons i uem e mos, endo
šaknies ou a iksos one á ios quan i a i os e quali a i os di e enças ou ou os
one á ios (balsias ou p iebalsias inse pamen o ou passadimo) peculia idades.
Va ian es com quan i a i as di e enças de balsios. Šią g upelę cons i ui
a ian es com longų e cu ųjų balsių e šių balsių, o ma ančių d ibalsius e
miš iuosius d iga sius, ski ybėmis. Nes a g upele a as linhas de a ian as
ge almen e cons i uem e mos co esponden es no mas da língua comumesa e
a ian es, que êm ca ac e ís icas de alongamen o de alsias, ex: kljus (2) U
kljus (2) J (Ds); kùkis kūjis (2) Ndz, M k kūkis Užg; paužls e damojo caminho
palubys (3b) Ms, Sln , T š, Gg paūžlis (1) Škn, Kl Ž; pjù enos (1) Plk, G d pjū enos
(1) M j; lius nepe šlampamas de uado ca ão pa a cobe u as de elhados (2)
P n lius (2) Č; iùšis pap as oji nend ė (2) P k, Pgg, Smln, LKT 165 (K č), Rsn
iūšis (2) P k; zadlaidins užleis a pas ogė
napusė (1) Žg, Sk nampus (3b) Škn; pé me ė ske sinė algo jungian i sija (1) Rš
Te minologia | 2008 | 15 119
(34b) B b, Vlkj ūžlaidins (34a) Š (V n); zapladnis užleis a pas ogė (2) úž
laidinis (1).
Nemažą pa e o ma ileu ês com es animidades, exemplo: balsas (l. balas,
b us. баляс) s a inis (2) Pšl, Pb balèsas (2) G ž; b ùsas (l. b us, b us. брус)
ąs agalys, ke u kampis ąs as (2) Lkm b sas (2) Jž; dlė ( ok. a m. dil, dille)
s o a len a, g įs as (2) Škn, Rs dlė (2) Rd; kãkalis ( ok. Kachel) k osnis (1) B ,
kkalis (1) P n; mū lio as (l. mu a ) (1) Pln, Up, Tl, T mulio as (1) B s, K , Mžk,
Lž; mū lo as (l. mu a ) sienojų ainikas an mu inio edi icio sienų gegnėms
sudė i, gegninis (1) Jnšk, Sn, G ž, Pns, (3a) Žal mù lo as (1) Nm, Kp, Pj ,
mulo as (1) Kč; s inia (b us. s aynya) a klių a as (1) LKA I 266 s óinia (1)
LKA I 266, Al , Vp; blis (l. ebel) g ąž as (2) Šln èblis (2) Rd, G z, Sml; blius (l.
ebel) (2) Rs, Šl , Lkm, K ž èblius (2) Čk, Lp, Gd , K d, Sl, Kp, Kb; nas (l. yn,
b us. yn) s a inys, žiog is, baslys, pagalys (4) LKA I 62 (JnšM), Dbč, (2) LKA I 62
(Eiš) nas (4) LKA I 62 (D ), LKA I 63 (Pls); z ūbas namo en inys (2) LzŽ z ùbas
(2) D sk, Pls. Va ian es com quali a i as di e enças de balsios. Šią g upelę
cons i ui a ian es com balsios ilei as e pícilimo e desses balsios,
o ma anços d ibalsius e mis iuosius d iga sius, ski ybėmis. Me ê des a
g upelha cons i uem comunhinhas no mas linguís icas co esponden es
e mos e a ian es con endo qualybá ias balsias di e enças, ex.: bambls
šiaudinio ogo k aš , galas (4) Pg, Sk b, Slm, Klo , Kp, Rm, Vl bembls Sk (4)p;
bambls mažas šiaudų kūlelis, colocado sob e o k aig do elhado ou desde galo,
zimblys (4) T , Slm, M j, Ldn bembls (4) Km; gn as (2) Als, Škn gu as (2) Ukm,
T gn, Dgl; k agas (4) Vlk , Skd k egas (4) Al, Vlk, Jz, G l, Al , T ak, Pkn, M j,
Šn, Vs, S j; nãmas (4) G ž, Pb, M k, Pn, Sk nùmas (4) Sln , Š , P n, Pj, K ,
K n, Pln; palpė (1) M j, G š, V , Ld n, Š n, V b, Dkš, Rz pelpė (1) Aps, Dglš, Ign,
Ml; pas e bls pa e do ogo a é à colisão com a pa ede do edi ício (3b) Šmn,
E ž, Pg, Lel pas a bls (3b) Šd, Kp, Anč; mai (1) Žln, mai (2) LKT 81 (Bd ) mai (2)
Vkš, Sml, K ns, K k, LzP, Rmš, S , Žlb, K š; plės (2) P k, Als, Jnšk, Do , Sg,
G š, D , G , Yl ãplės (2) LD 165 (Pmp, K s), Mžš, Rdn; en eùklė is (1) Kp, Slm
e pùklė is (1) Pn, Ds, T gn, K s; ùžka pa (1) P k, Už ùžke pa (1) G g.
G ande pa e cons i ui s e imybių e ne a o inų hib idų a ian ų eilu ės,
p z.: ad  ija (sl.) „du ų s ak a“ (1) Pšl, Rz, Ob, M s, Pg, Lš, Š n, Ė –
ed ija (1) Čb, K č; blkis ( ok. Balken) sija, o as ąs as (1) K č, Gs, bakis
(2) Pp, K , G g blkis (2) Rm, K č, Pšl; klme is ( ok. Klamme , Šiek an o mais
126 Robe as S unžinas | Va ian iniai s a ybos liaudies e minai... Ps
pjūkliukas (1) J b, Vlk , G z š kžiogas Šk (1); žiogspi a ( ok. Sägespäne)
pju enos, d ožlės (3a) Lk, Pln, End, žiógspi ai (1) Gg , Ms žiógspi iai (1) Vkš.
Galūnių -(i)us e -is a ian es g upelėje alguns a ian es de eilučius es ão
com p incipais no miniais e minais, ex.: dag is s ogas (2) Gd , T gn, Lkm,
Rz, A m, Ds, LTR (Pnd), Ob, Kp, Rk, Š d dag (2) Skp, Km, Užp; blius (2) K d, Dkš
blis (2) G k, Pn; p ikl is (2) Pl , Šn, J b p iklčius
(2) Vlk , Sk , Vdžg.
são eilučių com es animidades e ne a o inais hib idais, p z. : dils ( ok.
a m. dil) s o a len a, g įs as (4) Žg, Sk dlius (2) Vlk, P ng; ka dilius (l.
ka del) gegnių aos a (2) Dkš, M j, Ldn ka dilis
(2) Ūd, K ok; pùspečis p ie omčiaus medidau ado soolas (1) V s, Vdš, Užp,
Dkš , Bgs pùspečius (1) Ad, Pbs; senpečis k osnies šildoma sienelė (1) Skd ,
P n, Vdk senpečius (1) DūnŽ, K ž, Už .
Galūnių -as e -(i)us a ian as g upelę cons i uem linhas de com p incipais
galūnės -as e minais. P incipalmen e is o são e mos co esponden es à
no ma da língua a ual, ex: jujas (1) Pln, Kl, K , Als, T gn, T , G g, Ds jujus (1)
Rk, Dkk, Ds, Jž; s ógas (1, 3) D , SD 38, Su , LKA I 266 s ogùs (3) LD 253 (B ž), LKA I
266, K s, Slm, Ps; u klas (2) G š, Sk u klius (2) Ms, Yl. Uma linhau ê o ma
ne a o ini híb idas: pečia s as plūk inio pečiaus undamen o madei o de
ąs ų (1) Ssk, Ldk, S , Žl pečia sčius (1) An , K k, Kl , K d.
Galūnių -is e -ė, -(i)us e -ys, -as e -ys a ian as eilu e as pa ienesas,
exemplo.: k ósnis (1) Skp, B ž, Km, Rm, B sl, T gn, Pnd, Paį, Vžns k ósnė
(1) An, Yl, T ak; s a ls (4) Š (Skp), Ln, Sml s alas (4) J.Jabl. (Pšl), Kp. Vieną
eilu ę o ma es animidades: dlius ( ok. a m. dille) s o a len a (2) Vlk,
P ng dils (4) S , Ob.
A ski ą mo ologinių a ian ų g upę cons i uem doybiniai a ian ai. No
alo y o Lie u ių é habi ual ala sob e p eesagų a ian es. V. U bučio
a gumen a, p eesagų a ian es são da lexió não pe ençânþa da mesma
p eesagão oma da emação (U bu is 1978: 214). Nes e a igo da ybiniais
a ian es são conside ados com a ian iniais da ybos a iksais (p iešdėliais,
p eesagoms) compos os e mos e e mininai u in ys de a ian inių a iksų.
Aqui a ian inais da ybos a iksais, em p imei o luga , conside am-se
comun inês linguagem e a mių a iksos a ijamen o casos. Também são de da ybiniais a ian es ambém aqueles casos em que da ybiniai
p epečkas (1) Ldk, Jz, Auk, Žln, B , Užg; š kžiogis ( ok. Säge) iena ankis

Te minologia | 2008 | 15 127 sua aiba e signi icado são semelhan es um ao
ou o. Às da ybinių a ian es a ibuem-se e dū inhos, u in ys dėmenos
junimen o di e enças. niai. Ge okai menos as a p eesagų edinių
Pagal da ybos ipą da ybinių a ian ų g upelėje y auja p iešdėlių edi-
a ija imo casos, nedidelę pa e cons i uem a ian iniai dū inia.
Da ybiniai dian edėlius a ian es. In es iamajame on e conseguiu
iden i ica apenas a míns an esdėlios a ijamen o casos. Nes e g upo, a
maio pa e cons i ui an esdėlius pa a-, p ieši zai seus a minių
a ian es a ijamen o casos. Ou os casos de a ijamen o de dian edėlios
são ela i amen e a os. Vediniai com p e idėlias pa a-, con ai suas
a ian es. Nes a g upelinha a maio pa e cons i ui a ian inių p iešdėlių
p ie-, p y- (plg. LKG 1965: 428) e p ieš-, p yš- ediniai, p z.: p egonkis (1) MPs, Nj
p gonkis (1) Mžk, Ms, T š, Klm, Rs, E ž; p epi is (1) Lnk , Pš, Žg, Jnš p pi is
(1) Vkš, Š s, Ms; p eškak is (1) Rm p škak is (1) Lk. Uma linhau ê o ma
híb idas: p elo ė ka elė šiaudams p ispaus i (1) Vl p lo ė (1) Š s. Encon a
alguns ou os casos de a iijamen o do p e i ício p ii seus a mainos, po
exemplo: p eklė is (1) G , Vj, Bsg p ikl is (2) M, Vlk , Sk , Vdžg, Žal, G š, Gl,
Čk; p iežed (3a) Rmš, Š p yžed (3a) G š, Pl , Jnš, Dkš, K , Ld n, Šn, p ižed (3b)
A , Bsg, S .
Vediniai com an ecedliu zai seus a ian es. Šią g upelę o mam a mių
p iešdėlių zau-, ažu-, ūž a ija imo casos, p z.: заùga dė (1) LKA I 55 (Žb), B ž,
Slm, Vb ažùga dė (1) Pnd, Kp; azùjaujis (1) Pl ažùjaujis (1) G , Ds, Užp;
zaùšalė (1) Slm, LTR (Pmp) ažùšalė (1) Kp, Ds; ùžlaidas (3b) DūnŽ, Jz, Gs ūžlaidas
(1) P n, Sk , Sl , M j, J b, Alk, E ž. Vediniai com ou os p e ixos e suas
a ian es, ex: pãpa ie is (1) M s, papa i is (2) D pópa ie is (1) P ; a pjo (3b)
Rm a ãpjo a (1) Ds; sspa a (1) K k, Km, V n, KzR, Dbč, Vs, sąspa (3a) Kl , KzR
obesio kampas, onde sune i ąs ai (1) Ign, Ob, An , B , Vlk sspa a (1) Dkš.
Da ybiniai p eesagų a ian es. Da ybinių p eesagų a ian ų g upą
cons i uem com a mių ou a mesma signi icação possuindo p eesagomas
o ma e mos. Nes e g upo de a ian es p edominam nesse g upo de
a ian es p eesagų -ininkas, -(i)nyčia, -yčia, -uolis e des es p eesagų
a ian ų ediniai.
Vediniai com p eesaga -ininkas e suas a ian es. A maio é g upelka com
mul idia unccèsa p e ega -ininkas e suas a ias -inykas, -(n)ykas (ž . LKG
1965: 403), -ninkas (ž . LKG 1965: 342) ediniais, zg.: Sk ininkas (1), V
mūū inykas Kp mū ninkas LTR (Pk ) mū nykas Dbk, Ds, Mps; š ininkas (1)
LKA I 52, Pj , Rdm, P , Ž , Smln, B s š inykas
Nmč, LKT 381 (Vs), Al , KzR.
128 Robe as S unžinas | Va ian iniai s a ybos liaudies e minai... Dignę część
pas ogė, s oginė (2) Vdk, Up kaladnkas (2) Žm , S k, P , Jz, Vdšk, Ldk, S , Ssk, Gl ,
B b; kaladnikas šaka o ai e i, s a inis (2) G k, Šl kaladnkas (2) K k, Bsg,
Šln, Klo , Sml; kaladnikas s a inių o a (2) Šl kaladnkas (2) Klo , Sml. Vediniai
com ou as p é-esagomas e suas a ian es. Vediniai com p e ei u as
a ian inas -idė, -ymas, -imas, -esys, -ėsys, -ūlis, -ulis, - a, -a a, -elė, -alė, -yčia,
-(i)nyčia são pa ienamen e, например.: daildė (2) G ž daildė (2) Vlk ; iš dė (2) LKA
I 52, Lš, B š iš dė (2) LKA I 52, Vlk; g éndimas (1, 3a) Smn, Sk d, V n, K , M s, Pns,
Dkš g éndimas (1) Dg; obess (3a) D skŽ, K , Sln , Rsn obėss (3a) Užg, D skŽ,
Dg; k i ūliai lenk os ka ys Vehículo a conduzi , p i aisados às zadu alines
d i ačių ašies ou ogučių ( ežan ilgus ąs us, sienojus); asei os bicicle čiai
ou ogu ės pa edes pa a anspo a ; pa a longos ans os (bo dojas)
anspo a anspo e (2) Lp k i ùliai (2) Kp, Kb, Vs, Dbč, M c; skied (3), (4) Lp,
LKT 179 (J b), LTR (Pl ) skieda
(3a) P l, Dbč, Vlk.
Nemažą g upelė pa e cons i ui híb idos ne a o ini, po exemplo: pečel
suolo al u a ou mais al a apšildomas mū elis ou ixada i a ao plūk inio
pečiaus a sisės i, a sigul i (3b) B ž, Šd, Všk, Pšl pečal (3b) Šln, LMD (Šl );
pl nyčia (nl .) ply inė (1) Slm, Do , Pl , Dj pl ninčė Als; ža dinčia pas a as sem
pa edes linams džio in i (1) Ms, T , B s ža di nnčia (1) Kl, Pln.
Dū inių a ian ų g upelę cons i uem sudu iniai e mininai com
jungiamaisiais balsiais e sem eles. P incipalmen e são eilučių com p incipais
sudu iniais e minais com jungiamaisiais balsias. As p incipais a ian es
ge almen e são os e mos no mais, ex: bandóda žis (1) K , Als, Už , Š k, Kl,
Vkš bandãda žis (1) Lž; kialia a is (1) V n, D sk, Lzd, Š nč, Dkš kial a is
(1) Ilg, E ž, LMD (Rs); obã ie ė (1) Smn, Vš , G dž, V ób ie ė (1) DūnŽ, Žlp,
Vn, Už ; dinda žis (1) Pš, G k, Rd, T , Bsg, Rm dienãda žis (1) Sdk; duonkep (3a)
Š nč duonakep (34a) JnšM, Kkl, Slk, Ds; len gals (3b) Ds, B s, Dkš len agals
(34b) Skd , Vlk, Ds; ply gals (3b) M j ply agals
(34b) Ds, Lkm, Dgl.
À dū inių a ian ų de e ia a ibui e híb idas p e ea u as -yčia edinių, cujas
pama iniai pala as em jungiamųjų balsių ski ybių, eilu ę, например.:
lange e yči (2) Slk, U , K k, Dgl, Ml lang e čia (1) Slk. Miš ūs a ian es. A ski ai
mo ologinių a ian ų g upėje menė ini e miš ūs casos de a ijamen o de
e mos. Es as são a ian es mo ológicas de núme o,
składa s e imybių i ne eik inų hyb idų a ian ų eilu ės, np.: kaladnikas pašiū ė,
Te minologia | 2008 | 15 129 u in ys e one inių ski ybių, p z.: zùzeliai ga gažė
(1) E ž, Sk žiùželis
(1) P ng.
IŠVADOS
Va ian iniai e minai isso e minai, u in ys o mais de ins umen os
lingüís icos que não p ejudicam a unidade do con eúdo, seman inių kai ų
neukeliančių. Išanaliza us dicodyne da língua Li uânica as os cons uções
liaudies e minos a ijamen o casos de a ijuojan es ins umen os
lingüís icos e a uais linguagem aspec es, obse ado que a ian ų é nemaža e
di e en es. A maio pa e cons i ui de ki čiação e one iniai a ian es.
Ci čiação a ian es g upo é p incipalmen e cons i uído po di e en es
a ian es de luga de ki cio, bem mais a os da mesma ki cio luga p iegaidzes a ian es.
Didelê pa e das a ian es de ki čiação cons i ui a iões linhas com
p incipais no miniais e minais. Va ian ų eilu es com neno miniais e minais
cons i uem a ian es de pala as da língua a ual ou na língua a ual
ne a ojami e mos. Nemažą ki čiação a ian es eilučių pa e cons i ui
es animidades e ne a o ini híb idas.
O g upo das a ian es one ís icas p incipalmen e cons i ui a uais no mas da
língua co esponden es e mos e a minamen e a ian es u in is de
di e enças quan i a i as e quali a i as de balsios. Ge okai a os são a ian es,
u in ys p iebalsios di e ências. Mo ologicos g upos de a ian es, a qual
cons i ui comun ašakniai signi icado apa ūs galūnių e da ybos a iksos
di e ências e mo ologicas ca ego ias a mainų u in ys e mos, p e alece
giminês ca ego ia a mainų u in ys e mininai, são a os casos de a ijamen o
de ca ego ia. Galūnių a ian ų g upėje p e alece e mininai com galūnėmis -ė e
-(i)a, -as e -ys. Da ybinių a ian ų g upėje a maio ia cons i ui an e-, p ieš-, za-
p iešdėlių e suas a minių a ian ų ediniai, p eesagos -ininkas e suas a ian ų
ediniai. Não oda cons ução liaudies e minija suno min a de ini i amen e.
Pa e da cons ução liaudies e mos de a ijamen o casos é en ekę pa a a a ual língua.
LITERATŪRA E CHALTINIAI
DŽ6 2006: Daba inės lie u ių kalbos žodynas (3-ias edição ele ônica), Vilnius.
Klima ičius J. 1996: Desde liaudies e minijos a é cien í ica. Te minologia 3, 425. LKG
1965: Li u ians kalbos g ama ika 1, Vilnius. LKŽe 2005: Lie u ių kalbos žodynas
(elek oninis leidis, www.lkz.l ), Vilnius. U bu is V. 1978: Ve odžių da ybos eo ija,
Vilnius. Župe ka K. 1983: Li u ians kalbos s ilis ika, Vilnius.
Ахманова О. 2005: Словарьлингвистическихтерминов, Москва.
130 Robe as S unžinas |
Гринев С. 1993: Введениевтерминоведение, Москва.
КРусР 2003: Культурарусскойречи.Энциклопедическийсловарь-справочник, Москва.
Сложеникина Ю. 2005: Термин:семантическое,формальное,функциональноеварьирование, Москва.
Татаринов В. 2006: Общеетерминоведение.Энциклопедическийсловарь, Москва.
VARIANT FOLK TERMS OF CONSTRUCTION IN THE DICTIONARY OF LITHUANIAN This a icle deals
wi h a ian olk e ms o cons uc ion in he elec onic e sion o Lie u ių kalbos žodynas
(Dic iona y o Li huanian) (Vilnius, 2005). I was obse ed ha he majo i y o a ian s a e
a ian s o p onuncia ion accen ua ion a ian s and phone ics a ian s. The g oup o
a ian s o accen ua ion mainly consis s o a ian s whe e he accen is placed
di e en ly, o example, donkepis duonkeps (b ead s o e). Va ian es wi h he same place o
accen , bu wi h a di e en in ona ion a e no iceably a e , o example, a pama is
n pama is ( ise a ound ounda ions). A la ge pa o accen ua ion a ian s a e a ian s
wi h no ma i e e ms, o example, g ilka ga ilk (s eam duc ). Va ian s o non-no ma i e
e ms a e a ian s o he mode n language wo ds o e ms no used in mode n language,
o example, ãpušė apuš (asp). A signi ican p opo ion o a ian s a e ba ba isms and
hyb ids, o example, ãkselis aksels (chopped s aw). The g oup o phone ic a ian s mainly
consis s o e ms conco dan o no ms o mode n Li huanian and a ian s wi h
quan i a i e and quali a i e di e ences o owels, o example, kljus kljus (glue).
The g oup o mo phological a ian s consis s o e ms wi h he same oo and meaning,
bu wi h di e ences in in lec ional and de i a ional a ixes and a a ie y o
mo phological ca ego ies. In his g oup e ms wi h di e ences in gende (palubs palub)
(place unde a ceiling) p e ail, e ms wi h di e ences in numbe (d obnos d obyn)
(ladde ) a e a he a e.
In he g oup o a ian e ms wi h di e en in lec ional a ixes he majo i y o e ms ha e
in lexional endings -ė and -(i)a (p iemen p iemeni) (en ance hall) as well as -as and -is (sienójas
sienójis) (log). In he g oup o de i a ional a ian s he majo i y o e ms a e de i a es wi h
p e ixes p ie-, p ieš- and заand hei dialec al a ian s, o ins ance, (p egonkis p gonkis (po ch),
p eškak is p škak is (s o e on ), заùga dė ažùga dė (mow)) and de i a es wi h he su ix
-ininkas and i s a ian s (mū ininkas) mū inykas) (b icklaye ).
Recebido 2008-12-11
Robe as S unžinas
Ins i u o das línguas Lie u ių
P. Vileišio g. 5, LT10308
E-mail: [email p o ec ed]
Va ian iniai s a ybos liaudies e minai...