Te minologija | 2008 | 15 111
Va ian iniai s a ybos liaudies e minai
Lie u iųkalbosžodyne
ROBERTAS STUNŽINAS
Lie u iųkalbosins i u as
Va ian iškumas – kalbos ypa ybė, susijusi su kalbinio iene o ien isu-
mo nepažeidžiančiu u inio i o mos iene ų izomo inės a i ik ies
nuk ypimu (Сложеникина 2005: 8). Tai kalbos gebėjimas suku i o
pa ies kalbinio iene o a mainų į ai iuose kalbos lygmenyse ( one ikos (i
ašybos), akcen ologijos, g ama ikos, leksikos) (КРycР 2003: 104). Is o iniu
požiū iu a ian iškumas y a kalbos aidos, ski ingų kalbos s ičių ( a minės,
šnekamosios, p o esinės kalbos i k .) sąlyčių i į ai ių idinių sis eminių
eiksnių pada inys (КРycР 2003: 104). Va ija imas ypač būdingas i ilgą
laiką besi o ma usiai, ski ingose Lie u os ie ose a o ai i į ai ių kalbos
eiksnių pa eik ai liaudies e minijai.
Šiame s aipsnyje nag inėjama Lie u iųkalbosžodyno (LKŽe 2005) s a y-
bos liaudies e minija, . y. specialius s a ybos aizdinius a samp a as į a -
dijan ys gy osios kalbos žodžiai. Viena pag indinių liaudies e minų ski ia-
mųjų ypa ybių y a ai, kad, ski ingai nei mokslo, liaudies e minai į a dija
ne ka u su mokslu a si adusias specialiąsias są okas, o specialius aizdinius
a samp a as (plg. Гринев 1993: 48), liaudies e miniją nuo mokslo e mi-
nijos ski ia mažesnis eikšmių i a ojimo g iež umas (Klima ičius 1996:
6). S aipsnio ikslas – išsiaiškin i y aujančius s a ybos liaudies e minų
a ija imo a ejus i pa ody i a ija imo į ai o ę. Remian is Daba inės
lie u iųkalbosžodynu (DŽ6 2006) nus a omas liaudies e minų san ykis
su no mine kalba. Šį ka ą apsi ibojama o maliuoju s uk ū iniu e minų
a ija imo ipu i daugiausia dėmesio ski iama mažiausiai besiski ian iems
e minams. Šiame s aipsnyje nekalbama apie s a ybos liaudies e minų
a ija imo p iežas is, ai bus olesnių au o iaus y inėjimų objek as. Iš iso
analizuojama be eik 400 e minų a ija imo a ejų.
Kaip jau minė a, isi s aipsnyje analizuojami e minų a ija imo a ejai
p iski ini p ie o maliojo s uk ū inio e minų a ija imo. Šiuo a ija imu
laikomi ie a ejai, kai a ijuojančios kalbinės p iemonės nenu odo deno a-
112
o požymių ski ybių. Fo malusis s uk ū inis a ija imas neišeina už e mi-
nų ien isumo ibų i nesukelia e mino seman inių kai ų, . y. nesusijęs su
kokiomis no s p asminėmis e mino u inio ski ybėmis (Татаринов 2006:
173). Šio ipo a ian ai apib ėž ini kaip o maliosios, ą pačią unkciją a -
liekančios, egulia ių ga sinės sanda os ski ybių u inčios ų pačių kalbinių
iene ų a mainos (plg. КРycР 2003: 107).
Su ink os medžiagos y imas leidžia ski i d i dideles a ian ų g upes –
ki čia imo i one inius a ian us (suda o be eik du ečdalius isų a i-
an ų) i mo ologijos a ian us. Šios d i a ian ų g upės da ski s omos į
smulkesnes g upeles.
KIRČIAVIMO IR FONETINIAI VARIANTAI
Ki čia imo i one inių a ian ų g upėje y auja ki čia imo a ian ai,
suda an ys daugiau nei du ečdalius šio ipo a ian ų. Ki čia imo a ian ų
g upėje y auja ski ingos ki čio ie os a ian ai, suda an ys be eik is
ke i adalius isų ki čia imo a ian ų.
Ski ingos ki čio ie os a ian ų g upėje y auja a ian iniai pas o-
aus i nepas o aus ki čio pa adigmų e minai, ge okai e esni y a a ian-
iniai ik nepas o aus a ba ik pas o aus ki čio pa adigmų e minai. Pagal
ki čia imo pa adigmas y auja I i III, I i II ki čiuočių a ian ai.
I i III ki čiuo ės a ian ų g upelėje y auja a ian ų eilu ės su pa-
g indiniais no miniais I ki čiuo ės e minais, p z.: donkepis (1) Smn1, Šk –
duonkeps (3a) Už ; g ilka (1) V – ga ilk (3b) K , R , Š ; g ebs as (1)
B ž, Jnš, Pn, Rk, Ukm, K k, Klm, Upn, Dl – g ebs as (3) Š nč, Kš, Vžns,
Ml , Ds; kl is (1) T – klė s (3) An, Užp; lópe a (1) Paį, D , Vdn – lope 
(3a) Ds, K , M s, Mšk; mlkinė (1) Alk, T g, Sb, M k – malkin (3a) J b;
mukna „s o a medžio žie ė“ (1) S , K – maukn (3) Ss; palngė (1) Ūd,
M j, Nmč, Sdk – pãlangė (1) B s – palang(3b) D ; pãpama is (1) Škn –
papama s (34b) Als, Š s; pap eždis (1) Ds, An – pap iežds (3b) Skd ;
p esienis (1) Šln, Žg – p iesiens (3a) Š nč, Slk; p es i nis (1) Šl , K k,
Pb, Nmč – p ies i ns (3a) Ukm; sspa a (1) Rs, Vlk, Ad, Šmn, Vlkš, Kkl –
sąspa  (3a) Vl, G š, G l, Pkn, Kp, Alz, Dgl, Ln , R n, Žl, Kl , T gn; s óginė
(1) LKA I 57, K – s ogin (3a) LKA I 57, K , K n, Ms, Lnk, Plng, G šl,
Lkž; šbe kš is (1) K.Būg (Skp), Kp, Adm, K s – šebe kš s (3b) Dkk, Kp,
Šmn, Paį, Dg, K s, Dj; apangis (1) Rs – a pangs (3b) Va n, Šl; ùžkabo is
1 S aipsnyje a ojamos Lie u iųkalbosžodyno san umpos.
Robe as S unžinas | Va ian iniais a ybosliaudies e minai...
Te minologija | 2008 | 15 113
(1) Plk – užkabo s (34b) G až; e nda (1) LKA I 40, Sd, D – e and
(3b) LKA I 40 (Sg).
Ge okai mažiau y a a ian ų eilučių su pag indiniais no miniais III ki -
čiuo ės e minais, p z.: lenken (3b) Slk, G , T , Kp, Dglš, (3a) Dsn –
lekena (1) Vs; en ins (3b) Vdk, K , Dkš, Pl – e inis (1) G z; s ogdengs
(3a) Vb, Sk b, Mšk, K š, Sk – s ógdengis (1) Tlž, K ž, Paį, S , Ė .
Va ian ų eilu es su neno miniais na iais suda o daba inės kalbos žodžių
a ian ai, p z.: ãpušė (1) Rm, Vkš, K , Kp – apuš (3b) G , M k – pušė
(1) DŽ6; pak éigė (1) Smn, Gž – pak eig (3b) J.Jabl (M j), S k – pak igė
(1) DŽ6; palngis (1) P k – palangs (3b) M j – palngė (1) DŽ6; pamū as
(1) – pãmū as (3b) Js , K k – pam ė (1) DŽ6; pap ežedė (1) Vdn, T gn –
pap iežed (3a) Ml – pap eždis (1) DŽ6; pap ežedis (1) – pap iežeds (3a)
Msn – pap eždis (1) DŽ6; pã ažė „šiaudinio s ogo apa inė dalis“ (1) Š s,
G ž – pa až (3b) E ž – pã ažės (3b) DŽ6; p emenis (1) Všk – p iemens (3a)
Šmk, B m – p iemen (3a) DŽ6; p epi ė (1) Sk, Pš, Sn – p iepi  (3a) Vlk,
Žal, Alk – p epi is (1) DŽ6, a ba daba inėje kalboje ne a ojami e mi-
nai, p z.: ply me s „kas da o (žalias) ply as“ (3b) Škn – pl me is (1) T k;
p ie ij (3a) Lkm – p e ija (1) Ml, Plš; ske inis (1) Jz – sąke ins (34a)
Dglš; slógs is „ka elės, p ilaikančios s ogo k aigą“ (1) Rmš, Ūd – slogs s
(3) K ok.
Didelę I i III ki čiuo ės a ian ų dalį suda o s e imybės, p z.: ãkselis
( ok. Häcksel) (1) – aksels (3b) Gs, Nm, Sk , Kl; g elis ( ok. a m. Ge el)
„d i sukal os ka elės, ku ios ža gdinamos an k aiko, kad ėjas ned asky ų“
(1) – gė els (3a) Ld n, Rdm; g elis ( ok. a m. Ge el) „s a usis s ogo galas,
skliau ai“ (1) – gė els (3a) Up; kakals ( ok. Kachel) „k osnis“ (3b) Šlu,
Skd , Lnk , Vlk – kãkalis (1) B , kkalis (1) P n; kiauno  ( ok. Kelle )
„namelis bul ėms pil i“ (3a) Šn – kiaunó ė (1) Klp; klme is ( ok. Klamme )
„geležinė sankaba“ (1) – kleme s (3b) E ž, Vdk, Šll; skidelis ( ok. Schindel)
„malksna“ (1) Adm, G , G ž, Vb – skindels (3b) Skp; s alažia( ok. a m.
s allâsche) (3b) Jnš – s lažiai (1) Škn; s ede is ( ok. a m. s ände ) „s ulpas“
(1) Vn, K ž – s ende s (3b) Rsn; špkė ė ( ok. Speiche ) „s i nas“ (1) LKA I
47 (Rsn, Plšk) – špykė  (3a) LKA I 47 (Vlkš, Pgg), V b, Nm, M j; š ede is
( ok. a m. s ände ) (1) B s – š ende s (3b) Pgg, D , B s, Ms; žiogspi a
( ok. Sägespäne) „pju enos, d ožlės“ (3a) Lk, Pln – žiógspi ai (1) Gg , Ms.
Kele ą eilučių suda o ne a o ini hib idai, p z.: pap pečkė (b us. прыпечак)
„ ie a po p ipečka, pak osnė, pap ieždis“ (1) Vdš, Kl – pap ipečk (3b) Sn,
T , Ad; skesbalkis „ske ssijė“ (1) LKA I 130 (Sg) – ske sbalks (3b) Akm;
114
ùžkaklis „ ie a a p sienos i k osnies, užk osnis“ (1) Š s, Up – užkakls
(3b) Š s; ùžpečkis „ ie a už k osnies, užk osnis“ (1) DūnŽ – užpečks (3b)
Up , B g, T k.
I i II ki čiuo ės a ian ų g upelėje y auja eilu ės su pag indiniais
I ki čiuo ės e minais. No mos a ž ilgiu ma y i, kad po lygiai y a a ian ų
eilučių su no miniais II i su no miniais I ki čiuo ės e minais, p z.: s a nis
(2) Alz, Užp, Vb, Sk b – s ã inis (1) Paį, Kp, Upn, Pkn, Ndz, Onš; šunga is
„išsikišę d iejų sune ų ąs ų galai obesio sąspa oje“ (2) E ž – šùngal is
(1) Sl , J b; ublãdė „a ski as obesys, ku y a duonkepė k osnis a ba ku
aisomas jo alas gy uliams“ (2) V , Kn , Pln – ùbladė (1) Sln , Kl; spãlinė
(1) Šmn – spalnė (2) Nč; š inė (1) Klb II 19 (Lkm), Ob, Žl, Pc, Gs, Kp,
Km – iš nė (2) LKA I 52, Plšk. Ras a iena a ian ų eilu ė su abiem no -
miniais e minais, p z.: akie ius „kaimo gy enamosios obos kamba ys“
(1) K n, T – alki ius (2) Al, M j, Šl n. Viena eilu ė y a su no miniu
I ki čiuo ės e minu: pas óginė (1) Rm – pas ognė (2) Ė , Šd, T , Jn.
Kele ą eilučių suda o daba inės kalbos žodžių a ian ai, p z.: g inči (2)
S d – g nčia (1) Žsl, Bgs – g yči (2) DŽ6; šlna (1) LD 215 (Ds, Lkm, Kl ),
Jnšk, G , Rmš, Kl , Šmk, Pls, Rš, E ž, K k, K ns – šlyn (2) Vlk, J.Jabl
(Vlk) – šlnas (1) DŽ6.
Ki ais a ejais eilu es suda o daba inėje kalboje ne a ojami e minai,
p z.: al ã ija (1) V , Pn – al a ij (2) G g; mū inė (1) An – mū nė (2) Jnš;
pãpa ie is „pas ogė“ (1) M s – papa i is (2) D , V n; pa ies nis „palėpė“
(2) Vkš, T k, Mžk, Lž – pã ies inis (1) Vkš; paš a „pašiū ė“ (1) Sl , G dž –
pašė  (2) E ž; šininė (1) LKA I 57 (Sk d, Žal, B b), Šil – šiennė (2) LKA
I 57 (Klp, Plšk, Alk), Gl , P k, Nm, Pgg; ža dnis (2) V n – ž dinis (1) Ds.
Nemažą I i II ki čiuo ės a ian ų dalį suda o daba inėje kalboje ne a o-
ini e minai – s e imybės i hib idai, p z.: dù šliokas (l. du szlak) „į ankis
skylei geležyje išmuš i“ (1) Sn, dušliokas (1) Kal – du šlikas (2) Š n, Ds;
kaminyči (l. kamienica) „mū iniai namai“ (2) K.Būg (G l) – kaminčia
(1) Ms, Sln , K , Ds, Šln, A , Pk , K š, Dgl, Pc, Ds, Skp, T gn; lėd
(l. lada) „p ie aisas ąs ams kel i“ (2) S k – lda (1) Al , Nmn; mkolas
(b us. махало) „ epamasis į ankis, ep u as, ep ukas“ (1) Nm, PnmA,
Vžns, Dgl, Sb – moklas (2) Jnšk; padame as „pama as, undamen as“ (2)
Skp, Vl, Sdb, Kp, Ppl – pãdamen as (1) Paį; pila nos (l. piɫowiny) „pju enos,
pjaulai“ (2) Vs – pla inos (1) Jnšk; s ali ius „s alius“ (2) Al, Jon, Up –
s ãlio ius (1) T , Vdk; s oni (b us. стайня) „a klidė“ (2) Šlčn, (4) Pl , Užg,
Slm, K k, PnmR, U – s ónia (1) LKA I 266, K.Būg (Ds); š amplis ( ok.
Robe as S unžinas | Va ian iniais a ybosliaudies e minai...
Te minologija | 2008 | 15 115
S emmp ahl) „ il o polis“ (2) Dbč, Vlk, Ds – š apolis (1) Sdk; eslčia (l.
cieślica) „ ašomasis ki is“ (1) KzR – eslyči (2) LKA I 89 (Pj ); zomã as
„kuolų o a“ (2) Akm, Sd, Rdn – zóma as (1) Nmn; zo iskas „ y is“ (2)
G k, G z, M j, Sn, Všk – z ieskas (1) Sln ;
akmenyči (2) Pls, Plš – akmenčia (1) Kl ; mū lio inis (l. mu ɫa ) (1)
Lk – mū lio nis (2) P n; o pnė „pašiū ė, ku k aunamos malkos i du pės“
(2) Lk –  pinė (1) An z.
I, II i III ki čiuo ės e minų ina ių eilučių g upėje dažnesnės a i-
an ų eilu ės su pag indiniais no miniais I ki čiuo ės e minais, p z.: p ešinė
„pa alpa kam pasidė i, kama a“ (1) Pl, Lš – p iešin (3a) Gdl – p iešnė (2)
Ūd; p ešinė „p iemenė, p ieškamba is“ (1) Pl, Lš, K ok – p iešin (3a) Gdl,
V – p iešnė (2) Ūd.
Ras a iena eilu ė su pag indiniu 3b ki čiuo ės e minu: plūk u  (3b) K š,
Gdž, Jnš, Šd – plūk ù ė (2) B ž – plūk u ė (1) Jnšk, Škn, Šd, Žml.
Va ian ų eilu ę su neno miniais e minais suda o daba inės kalbos žodžių
a ian ų eilu ė, p z.: ga aladė (2) Ps, Rm, Klo , Sdb – gã alaidė (1) Ds,
Slm – ga alaid (34b) Kp – g laidė (1) DŽ6.
I i IV ki čiuo ės a ian ų g upelėje y auja a ian ų eilu ės su pag in-
diniais I ki čiuo ės e minais. Kelios eilu ės y a su pag indiniais no miniais
I ki čiuo ės e minais, p z.: čé pė (1) B b, Vdn – če p (4) Ds, Lkš; kmša
„s ogo, lubų a sienos skylė, p o ku ią kemša šieną a šiaudus an a o“
(1) Lkš, Gs – kimš (4) Gs, G š.
Kele as a ian ų eilučių y a su nepag indiniais no miniais III a IV ki -
čiuo ės e minais, p z.: sk da (1) DūnŽ, Sln , K š, Š , Pls – ska d (4) Jš;
 ža (1) Rg, Škn, Va n, Pc – a ž (3) Slm, (4) Sdk.
Vieną eilu ę suda o neno miniai e minai. Tai y a daba inės kalbos žo-
džio a ian ai: pan  „ske sinis, jungian is obesio spa us, gegnes“ (4) Vkš,
Lc – pn a (1) Mžk – pn as (1) DŽ6.
Pusę šios g upelės suda o eilu ės su s e imybėmis, p z.: blka ( ok. Blech,
b us. бляха, l. blacha) „ska da“ (1) Sln , G šl, G g, Yl – blėk (2) Kp, Užp;
g da ( us. гряда, la . g ēds) „seno ės pi kios iena iš ka čių iduj aplink
sienas medžiui a ki kam džio in i“ (1) Rdm, Vs, Lš – g ėd (2) Ds, Jnš,
(4) Š nč, Dglš, T , T gn; liūdė ( ok. ž. lode) „s ambalas“ (1) K , B ž ,
Šk – liūd (4) Sk ; s aini (b us. стайня) „a klių a as, a klidė“ (4) LKA
I 51 (Žml, Škn, Rz, Klo , K s, Pc, Čk, K k, T s, Vdš, Lb), Mžš, Pk , Rd,
Kp, An š – s inia (1) LKA I 51 (Rš, Pb), T ak; šiópa(l. szopa) „pašiū ė,
s oginė“ (1) BM 69 (Žb) – šiop (4) KzR; opn „kalkės“ (2) Pns, Žl, (4)
Al , Ds, Kp – ópna (1) D skŽ, S j.

116
Nepas o aus ki čio pa adigmų e minų a ija imo a ejų ap ik a ke u is
ka us mažiau. II i III ki čiuo ės a ian ų g upelėje eilučių su pag in-
diniais no miniais i isais neno miniais na iais y a be eik po lygiai, p z.:
padag ė „pas ogė“ (2) Km, U , DŽ6 – padang  (3b) Ad; p iemen (3a) Ldk,
Ign, Plš, Vl, M j, B š, K k, Mšg, DŽ6 – p iemnė (2) Jž; s a a s (3b) M c,
K ok, Rud, D sk, DŽ6 – s a ã is (2) T gn, Sdk, Ml , K d, Lkm;
padangš  (3b) T gn – padagš ė (2) K k – padag ė (2) DŽ6; papa i is (2)
D – papa ie s (34b) Nč, Rod, V n; iobėss (3a) Rmš – iobsis (2) G nk,
Šk – obess (3a) DŽ6; pag dai (hib .) (2) V b, M j – pag ėda (3b) Kl .
II i IV ki čiuo ės a ian ų g upelėje y auja a ian ų eilu ės su pa-
g indiniais no miniais II ki čiuo ės e minais, be eik pe pus mažiau y a
e minų su pag indiniais no miniais IV ki čiuo ės e minais, p z.: aksnis
(2) K n – alksns (4) K.Būg (D , Lz); kklis (2) – kokls (4) Up; kūlis (2)
P k – kūls (4) Pp, K kl, Lž; kū ė (2) Sln – kū  (4) Pp, K š; mū is (2) D –
mū s (4) Š , Kl Ž; žig is (2) Jn (K ) – žiog s (4) Eig;
kapls (4) Už – kãplis (2) Pln; basls (4) Nj, Jnšk – bãslis (2) K č; kūl
(4) Ds, Nmn, Ds, Ll – kūlė (2) Tl; spy s (4) LKA I 97 (Pnm, Šmn, Al ),
LKA I 131 (Gd) – sp is (2) DūnŽ, LKA I 131 (Pnm, Šl , Vlkj), Škn.
Nemažą dalį suda o a ian ų eilu ės su neno miniais na iais, p z.: spy iùs
(4) K ns, Rs, Dkš – sp ius (2) Up – spy s (4) DŽ6; aknia (4) S , Ldk,
Upn, Gdl, Ė , Up , K , Vb, G ž – ãkniai (2) D skŽ – ãknys (4) DŽ6;
an  (4) Kp, An š – a ė (2) Klp – a is DŽ6; dablis (2) B – dambls (4)
Rmš – dembls (4) DŽ6; s ikuliai (2) M k – s ikuolia (4) Lzd; s ū s (4)
K , Ob – s ū is (2) Rk.
Nemažą g upelės dalį suda o s e imybių a ian ų eilu ės, p z.: s anė
(b us. стайня) „a klių a as“ (2) LKA I 51 (Up), Šk , K š, Lk, G d, T ,
Vdk – s ain (4) LKA I 51 (Pc), Bsg; šiuba(b us. шыба) „lango ėmai“ (4)
Šn, Ld n, Rmš, K , KzR – šiùbai (2) Se , Sk d; š èlius ( ok. Schwelle) „sie-
nojas, ąs as“ (2) Sn, Ūd, Ld n, Dkš, Pns – š eliùs (4) Lp; š els „sienojas,
ąs as“ (4) B š, Lkš, J b – š lis (2) Pgg; š elia( ok. Schwelle) „apa inis
pas a o ainikas“ (4) LKA I 36 (Lkš, Sn , B ), Lkč, Čb, Sk – š liai (2) Ūd;
š ėls ( ok. Schwelle) „pas a o s ulpas“ (4) Pg – š lis (2) Dj.
Tik pas o aus ki čio pa adigmų e minų a ija imo a ejai y a palygin i
e i. I ki čiuo ės a ian ų g upelę suda o daba inėje kalboje ne a ojami
e minai, p z.: an ãmedis (1) Vj – a amedis (1) Ds; ã b aila „a pjau as
gabalas“ (1) Sln – a b ila (1) Rdm; pakl ė (1) Gl, Ds – pãklė ė (1) Sln , Š s.
Kele ą eilučių suda o ne a o ini hib idai, p z.: pablkė (1) G š – pãbalkė
Robe as S unžinas | Va ian iniais a ybosliaudies e minai...
Te minologija | 2008 | 15 117
(1) V n; iš inčia (1) LKA I 52, Vg , P k, Rsn, Pnd, Klp – š inyčia (1)
G š, Pl , M j, Jz, Rk Vdšk, Rg .
Tos pačios ki čio ie os p iegaidžių a ian ai suda o palygin i nedi-
delę ki čia imo a ian ų dalį. Šioje g upėje y auja a ian ų eilu ės su pa-
g indiniais e minais, u inčiais os pačios ki čio ie os i agalę p iegaidę.
No mos a ž ilgiu ma y i, kad didesnė a ian ų eilučių dalis y a su pag in-
diniais no miniais e minais, p z.: a pama is (1) Sk – n pama is (1) Šll,
Up; pak ia ė „lubos kibi kš ims sulaiky i“ (2) Do , Sln , G g – pak iu ė
(1) Als, Kin; pas ógė (1) Nm, Jnš – pas gė (2) G š, Gs; pjalas (4) M k –
pjulas (3) Vlk , Kp; smagas (4) Pž l – smigas (3) Ak, M s, Sk ; šebé kš is
(1) Nj – šebekš is (2) Pb ; žigės „d i su iš os ka ys ąs ui, aukš am s ulpui
pas a y i“ (2) Ms – ž gės (1) Nmn; ž  as (2) Kl, (4) Va n, K ž – ž  as
(3) Šk .
Viena a ian ų eilu ė y a su nepag indiniu no miniu e minu: sienis (1)
LKA I 57 (B m), Ig, Skd – isinis (2) LKA I 57, Ms, Plng, Kl – isenis
(1) LKA I 57 (Ndz, Eiš, Az ), R n, Slm, Sn, Ž m, Nmj.
Ki ais a ejais a ian ų eilu es suda o daba inės kalbos žodžių a ian ai
i ne a ojami e minai, p z.: spadas „ ams is, paspa a“ (4) Vlk – spndas
(1) Lp – spand (4) DŽ6; s ūmas„du ų skląs is“ (2) LKA I 40 – s ūmas (1)
K.Būg (Ds) – s ūm DŽ6; gnkas (2) An, Ds – gónkas (1) Sml; pakelanis (2)
Al, Al – pakelinis (1) Lš, M s, Al – pakelains (34b) Smn, K ok; pagak is
(1) Š s – p gak ys (3b) Š s, Š k.
Nemažą dalį suda o s e imybių a ian ų eilu ės, p z.: ka kas (l. a ak)
„len pjū ė“ (2) Pg , Up, Lž – ka ókas (1) Sk; s adas ( ok. a m. s all)
„ a as“ (2) Al , Sl , Vn, R , B , K , Va n, Už , T k, Ž , P k, LKA I
50 (T g) – s ldas (1) LKA I 50 (Lk , Šlu, Pgg); s adis ( ok. a m. s all)
„ a as“ (2) LKA I 50, Tl, Kl n, K , Rsn – s ldis (1) LKA I 50 (Do , Nd);
s alenė „s aliaus di b u ė“ (2) Jon, G dž, Žml, Lk , Pl – s alé nė (1) Pšl,
Vkš; a kas (l. a ak) „len pjū ė“ (2) D , End, Sln , Rs, Žg, Šmk, Sk ,
Lkč, Kdl, Lel, Ds, Jd , Az – a ókas (1) R – a okas (3b) Smn, B m;
epelis (nl . ?) „s ogo paaukš inimas an s ulpelių“ (1) Šlu, P k, B s, Lž,
K p, T g – émpelis (1) Up, Lk ; ikelis ( ok. Winkel) „kampainis“ (1)
K – nkelis (1) An z, Akm, Dkk, Šd.
Ge okai mažesnę dalį os pačios ki čio ie os p iegaidžių a ian ų g upe-
lėje suda o a ian ų eilu ės su pag indiniais i ap adę p iegaidę u inčiais
e minais. Didžioji eilučių dalis y a su pag indiniais no miniais e minais,
p z.: čé pė (1) B b, Vdn – čepė (2) Rs, K , Rdm, Lp, Lel, Šln, Dkš; nmpusė
118
(1) Šl, Pk , Rm – napusė (1) Žg, Sk – nampus (3b) Škn; pé me ė „ske sinė
ką no s jungian i sija“ (1) Rš – peme ė (1) Ė ; n as (1) D , Šl – a as (2)
Jnš; mai (1) Žln – mai (2) LKT 81 (Bd ); s ódainis „len elė a kuoliukas
s a inei o ai e i“ (1) Lž, Lc – s dainis (1) LKA I 60 (Lž); nkas (1)
Ps , Kp – ikas (4) P , Gs; žnplės (1) K , V , Sn , Pln – žnplės (4) Rdš.
Kele ą eilučių suda o daba inėje kalboje ne a ojami e minai, p z.:
palùndai „kluono šalinės lubos“ (1) Lp, Vs, Pns, Sn – paludai (2) Šn;
sienólis „sienojas“ (1) T – sienlis (2) Dsn, Lz.
Nemažą dalį suda o eilu ės su s e imybėmis i ne a o inais hib idais,
p z.: blkis ( ok. Balken) „sija, s o as ąs as“ (1) K č, Gs – bakis (2) Pp,
K , G g; dù šliokas (l. du szlak) „į ankis skylei geležyje išmuš i“ (1) Sn –
dušliokas (1) Kal; kn as (l. kan ) „b iauna“ (1) Nmn, Lš – ka as (2) Ds;
liūkas ( ok. Lücke) „ a o s ogo anga paša ui k au i“ (1) Alk – liūkas (2, 4)
B , M j; mù lo as (l. mu ɫa ) „sienojų ainikas an mū inio pas a o sienų
gegnėms sudė i“ (1) Nm, Smn, Kp – mulo as (1) Kč; pečiù kė (l. pieczu ka)
„įdubimas, skylė k osnies šone a kak oje smulkiems daik ams pasidė i“ (1)
Lp, KzR – pečiukė (2) Pl , M j, Dkš; sklepéinė (b us. скляпенне, l. sklepie-
nie) „išlenk as skliau as (pp . k osnies)“ (1) LKA I 43 (Al, D , B , Kpč) –
sklepenė (2) LKA I 43 (Eiš), D ; klkpečius (hib .) „kalkėms deg i k osnis“
(1) Sk – kakpečius (1) Pg ; mbalkis (hib .) „ske sinė pag indinė sija“
(1) B g, Sml – abalkis (1) Sk , Šl , Vdk, E ž; i lnė (hib .) „a ski as
i u ės pas a as“ (1) T s – i anė (2) Šd.
Fone iniai a ian ai. Fone inių a ian ų y a iska mažiau nei ki čia-
imo a ian ų. Fone inių a ian ų g upę suda o e minai, u in ys šaknies a
a iksų one inių kiekybinių i kokybinių ski ybių a ki ų one inių (balsių
a p iebalsių į e pimo a p aleidimo) ypa ybių.
Va ian ai su kiekybinėmis balsių ski ybėmis. Šią g upelę suda o
a ian ai su ilgųjų i umpųjų balsių i šių balsių, suda ančių d ibalsius i
miš iuosius d iga sius, ski ybėmis. Šioje g upelėje a ian ų eilu es daž-
niausiai suda o bend inės kalbos no mas a i inkan ys e minai i a ian ai,
u in ys balsių ilginimo ypa ybių, p z.: kljus (2) U – kljus (2) J (Ds);
kùkis „kūjis“ (2) Ndz, M k – kūkis Užg; paužls „ e damojo kamino pa-
lubys“ (3b) Ms, Sln , T š, Gg – paūžlis (1) Škn, Kl Ž; pjù enos (1) Plk,
G d – pjū enos (1) M j; lius „nepe šlampamas de uo as ka onas s ogams
deng i“ (2) P n – lius (2) Č; iùšis „pap as oji nend ė“ (2) P k, Pgg,
Smln, LKT 165 (K č), Rsn – iūšis (2) P k; užlaidins „užleis a pas ogė“
Robe as S unžinas | Va ian iniais a ybosliaudies e minai...
Te minologija | 2008 | 15 119
(34b) B b, Vlkj – ūžlaidins (34a) Š (V n); užlaidnis „užleis a pas ogė“ (2) –
ūžlaidinis (1).
Nemažą dalį suda o eilu ės su s e imybėmis, p z.: balsas (l. balas, b us.
баляс) „s a inis“ (2) Pšl, Pb – balèsas (2) G ž; b ùsas (l. b us, b us. брус)
„ ąs agalys, ke u kampis ąs as“ (2) Lkm – b sas (2) Jž; dlė ( ok. a m.
dil, dille) „s o a len a, g įs as“ (2) Škn, Rs – dlė (2) Rd; kãkalis ( ok. Ka-
chel) „k osnis“ (1) B , kkalis (1) P n; mū lio as (l. mu ɫa ) (1) Pln, Up, Tl,
T – mulio as (1) B s, K , Mžk, Lž; mū lo as (l. mu ɫa ) „sienojų ainikas
an mū inio pas a o sienų gegnėms sudė i, gegninis“ (1) Jnšk, Sn, G ž,
Pns, (3a) Žal – mù lo as (1) Nm, Kp, Pj , mulo as (1) Kč; s inia (b us.
стайня) „a klių a as“ (1) LKA I 266 – s óinia (1) LKA I 266, Al , Vp;
blis (l. ebel) „g ąž as“ (2) Šln – èblis (2) Rd, G z, Sml; blius (l. ebel)
(2) Rs, Šl , Lkm, K ž – èblius (2) Čk, Lp, Gd , K d, Sl, Kp, Kb; nas
(l. yn, b us. тын) „s a inys, žiog is, baslys, pagalys“ (4) LKA I 62 (JnšM),
Dbč, (2) LKA I 62 (Eiš) – nas (4) LKA I 62 (D ), LKA I 63 (Pls); z ūbas
„namo en inys“ (2) LzŽ – z ùbas (2) D sk, Pls.
Va ian ai su kokybinėmis balsių ski ybėmis. Šią g upelę suda o
a ian ai su balsių eilės i pakilimo i šių balsių, suda ančių d ibalsius i
miš iuosius d iga sius, ski ybėmis. Pusę šios g upelės suda o bend inės
kalbos no mas a i inkan ys e minai i kokybinių balsių ski ybių u in ys
a ian ai, p z.: bambls „šiaudinio s ogo k aš as, galas“ (4) Pg, Sk b, Slm,
Klo , Kp, Rm, Vl – bembls (4) Skp; bambls „mažas šiaudų kūlelis, deda-
mas an s ogo k aigo a ba iš galo, zimblys“ (4) T , Slm, M j, Ldn – bembls
(4) Km; gn as (2) Als, Škn – gu as (2) Ukm, T gn, Dgl; k agas (4) Vlk ,
Skd – k egas (4) Al, Vlk, Jz, G l, Al , T ak, Pkn, M j, Šn, Vs, S j; nãmas
(4) G ž, Pb, M k, Pn, Sk – nùmas (4) Sln , Š , P n, Pj, K , K n, Pln;
palpė (1) M j, G š, V , Ld n, Š n, V b, Dkš, Rz – pelpė (1) Aps, Dglš,
Ign, Ml; pas e bls „s ogo dalis iki susidū imo su pas a o siena“ (3b) Šmn,
E ž, Pg, Lel – pas a bls (3b) Šd, Kp, Anč; mai (1) Žln, mai (2) LKT
81 (Bd ) – mai (2) Vkš, Sml, K ns, K k, LzP, Rmš, S , Žlb, K š; plės
(2) P k, Als, Jnšk, Do , Sg, G š, D , G , Yl – ãplės (2) LD 165 (Pmp,
K s), Mžš, Rdn; a pùklė is (1) Kp, Slm – e pùklė is (1) Pn, Ds, T gn, K s;
ùžka pa (1) P k, Už – ùžke pa (1) G g.
Didelę dalį suda o s e imybių i ne a o inų hib idų a ian ų eilu ės,
p z.: ad  ija (sl.) „du ų s ak a“ (1) Pšl, Rz, Ob, M s, Pg, Lš, Š n, Ė –
ed  ija (1) Čb, K č; blkis ( ok. Balken) „sija, s o as ąs as“ (1) K č, Gs,
bakis (2) Pp, K , G g – blkis (2) Rm, K č, Pšl; klme is ( ok. Klamme ,
126
Ps – p epečkas (1) Ldk, Jz, Auk, Žln, B , Užg; š kžiogis ( ok. Säge) „ ie-
na ankis pjūkliukas“ (1) J b, Vlk , G z – š kžiogas (1) Šk; žiogspi a ( ok.
Sägespäne) „pju enos, d ožlės“ (3a) Lk, Pln, End, žiógspi ai (1) Gg , Ms –
žiógspi iai (1) Vkš.
Galūnių -(i)us i -is a ian ų g upelėje kele as a ian ų eilučių y a su pa-
g indiniais no miniais e minais, p z.: dag is „s ogas“ (2) Gd , T gn, Lkm,
Rz, A m, Ds, LTR (Pnd), Ob, Kp, Rk, Š d – dagčius (2) Skp, Km, Užp;
blius (2) K d, Dkš – blis (2) G k, Pn; p ikl is(2) Pl , Šn, J b–p iklčius
(2) Vlk , Sk , Vdžg.
Šiek iek daugiau y a eilučių su s e imybėmis i ne a o inais hib idais,
p z.:dils ( ok. a m. dil) „s o a len a, g įs as“ (4) Žg, Sk – dlius (2) Vlk,
P ng; ka dilius (l. ka del) „gegnių juos a“ (2) Dkš, M j, Ldn – ka dilis
(2) Ūd, K ok;
pùspečis „p ie pečiaus išmū y as suolas“ (1) V s, Vdš, Užp, Dkš , Bgs –
pùspečius (1) Ad, Pbs; senpečis „k osnies šildoma sienelė“ (1) Skd , P n,
Vdk – senpečius (1) DūnŽ, K ž, Už .
Galūnių -as i -(i)us a ian ų g upelę suda o eilu ės su pag indiniais
galūnės -as e minais. Daugiausia ai daba inės kalbos no mas a i inkan ys
e minai, p z.: jujas (1) Pln, Kl, K , Als, T gn, T , G g, Ds – jujus (1)
Rk, Dkk, Ds, Jž; s ógas (1, 3) D , SD 38, Su , LKA I 266 – s ogùs (3) LD 253
(B ž), LKA I 266, K s, Slm, Ps; u klas (2) G š, Sk – u klius (2) Ms, Yl.
Vieną eilu ę suda o ne a o ini hib idai: pečia s as „plūk inio pečiaus
medinis pama as iš ąs ų“ (1) Ssk, Ldk, S , Žl – pečia sčius (1) An , K k,
Kl , K d.
Galūnių -is i -ė, -(i)us i -ys, -as i -ys a ian ų eilu ės pa ienės, p z.:
k ósnis (1) Skp, B ž, Km, Rm, B sl, T gn, Pnd, Paį, Vžns – k ósnė (1) An,
Yl, T ak; s a ls (4) Š (Skp), Ln, Sml – s alas (4) J.Jabl. (Pšl), Kp. Vieną
eilu ę suda o s e imybės: dlius ( ok. a m. dille) „s o a len a“ (2) Vlk,
P ng – dils (4) S , Ob.
A ski ą mo ologinių a ian ų g upę suda o da ybiniai a ian ai. Lie-
u ių kalbo y oje įp as a kalbė i apie p iesagų a ian us. V. U bučio eigimu,
p iesagų a ian ai y a nuo leksijos nep iklausančios os pačios p iesagos
pa idalo a mainos (U bu is 1978: 214). Šiame s aipsnyje da ybiniais a i-
an ais laikomi su a ian iniais da ybos a iksais (p iešdėliais, p iesagomis)
suda y i e minai i a ian inių a iksų u in ys e minai. Čia a ian iniais
da ybos a iksais isų pi ma laikomi bend inės kalbos i a mių a iksų a ija-
imo a ejai. Taip pa da ybiniais a ian ais laikomi i ie a ejai, kai da iniai
Robe as S unžinas | Va ian iniais a ybosliaudies e minai...

Te minologija | 2008 | 15 127
sa o da yba i eikšme y a panašūs ienas į ki ą. P ie da ybinių a ian ų
p iski iami i dū iniai, u in ys dėmenų jungimo ski ybių.
Pagal da ybos ipą da ybinių a ian ų g upelėje y auja p iešdėlių edi-
niai. Ge okai mažiau as a p iesagų edinių a ija imo a ejų, nedidelę dalį
suda o a ian iniai dū iniai.
Da ybiniai p iešdėlių a ian ai. Ti iamajame šal inyje pa yko nu-
s a y i ik a minių p iešdėlių a ija imo a ejų. Šioje g upėje didžiausią
dalį suda o p iešdėlių p ie-, p ieš- i už- i jų a minių a ian ų a ija imo
a ejai. Ki ų p iešdėlių a ija imo a ejai palygin i e i.
Vediniai su p iešdėliais p ie-, p ieš- i jų a ian ais. Šioje g upelėje
didžiąją dalį suda o a ian inių p iešdėlių p ie-, p y- (plg. LKG 1965: 428)
i p ieš-, p yš- ediniai, p z.: p egonkis (1) MPs, Nj – p gonkis (1) Mžk,
Ms, T š, Klm, Rs, E ž; p epi is (1) Lnk , Pš, Žg, Jnš – p pi is (1) Vkš,
Š s, Ms; p eškak is (1) Rm – p škak is (1) Lk. Vieną eilu ę suda o hib idai:
p elo ė „ka elė šiaudams p ispaus i“ (1) Vl – p lo ė (1) Š s.
Ras a kele as ki ų p iešdėlio p ie- i jo a mainų a ija imo a ejų, p z.:
p eklė is (1) G , Vj, Bsg – p ikl is (2) M, Vlk , Sk , Vdžg, Žal, G š, Gl,
Čk; p iežed (3a) Rmš, Š – p yžed (3a) G š, Pl , Jnš, Dkš, K , Ld n, Šn,
p ižed (3b) A , Bsg, S .
Vediniai su p iešdėliu už- i jo a ian ais. Šią g upelę suda o a mių
p iešdėlių užu-, ažu-, ūž- a ija imo a ejai, p z.: užùga dė (1) LKA I 55
(Žb), B ž, Slm, Vb – ažùga dė (1) Pnd, Kp; užùjaujis (1) Pl – ažùjaujis (1)
G , Ds, Užp; užùšalė (1) Slm, LTR (Pmp) – ažùšalė (1) Kp, Ds; ùžlaidas
(3b) DūnŽ, Jz, Gs – ūžlaidas(1) P n, Sk , Sl , M j, J b, Alk, E ž.
Vediniai su ki ais p iešdėliais i jų a ian ais, p z.: pãpa ie is(1)
M s, papa i is (2) D – pópa ie is (1) P ; a pjo  (3b) Rm – a ãpjo a (1)
Ds; sspa a(1) K k, Km, V n, KzR, Dbč, Vs, sąspa  (3a) Kl , KzR „ obe-
sio kampas, ku sune i ąs ai“ (1) Ign, Ob, An , B , Vlk–sspa a(1) Dkš.
Da ybiniai p iesagų a ian ai. Da ybinių p iesagų a ian ų g upę
suda o su a mių a ba ą pačią eikšmę u inčiomis p iesagomis suda y i
e minai. Šioje a ian ų g upėje y auja p iesagų -ininkas,-(i)nyčia, -yčia,
-uolis i šių p iesagų a ian ų ediniai.
Vediniai su p iesaga -ininkas i jos a ian ais. Didžiausia y a g upelė
su daugia unkcės p iesagos -ininkasi jos a ian ų -inykas, -(n)ykas(ž .
LKG 1965: 403), -ninkas(ž . LKG 1965: 342) ediniais, p z.: mū ininkas
(1) Sk , Vkš – mū inykas Kp – mū ninkas LTR (Pk ) – mū nykas Dbk, Ds,
Mps; š ininkas (1) LKA I 52, Pj , Rdm, P , Ž , Smln, B s – š inykas
Nmč, LKT 381 (Vs), Al , KzR.
128
Didelę dalį suda o s e imybių i ne eik inų hib idų a ian ų eilu ės, p z.:
kaladnikas „pašiū ė, pas ogė, s oginė“ (2) Vdk, Up – kaladnkas (2) Žm ,
S k, P , Jz, Vdšk, Ldk, S , Ssk, Gl , B b; kaladnikas „šaka o ai e i,
s a inis“ (2) G k, Šl – kaladnkas (2) K k, Bsg, Šln, Klo , Sml; kaladnikas
„s a inių o a“ (2) Šl – kaladnkas (2) Klo , Sml.
Vediniai su ki omis p iesagomis i jų a ian ais. Vediniai su a i-
an inėmis p iesagomis -idė, -ymas,-imas,-esys,-ėsys,-ūlis,-ulis,- a,-a a,
-elė,-alė,-yčia, -(i)nyčiay a pa ieniai, p z.: daildė (2) G ž – daildė (2)
Vlk ; iš dė (2) LKA I 52, Lš, B š – iš dė (2) LKA I 52, Vlk; g éndymas
(1, 3a) Smn, Sk d, V n, K , M s, Pns, Dkš – g éndimas (1) Dg; obess (3a)
D skŽ, K , Sln , Rsn – obėss (3a) Užg, D skŽ, Dg; k i ūliai „lenk os
ka ys ežimui ai uo i, p i aisy os p ie užpakalinių d i ačių ašies a ogučių
( ežan ilgus ąs us, sienojus); užpakaliniai d i ačiai a ogu ės sienojams
ež i; ilgiems ąs ams (sienojams) ež i ežimas“ (2) Lp – k i ùliai (2) Kp,
Kb, Vs, Dbč, M c; skied  (3), (4) Lp, LKT 179 (J b), LTR (Pl ) – skieda 
(3a) P l, Dbč, Vlk.
Nemažą g upelės dalį suda o ne a o ini hib idai, p z.: pečel „suolo
aukš umo a aukš esnis apšildomas mū elis a p i i in a len a p ie plūk-
inio pečiaus a sisės i, a sigul i“ (3b) B ž, Šd, Všk, Pšl – pečal (3b) Šln,
LMD (Šl ); pl nyčia (nl .) „ply inė“ (1) Slm, Do , Pl , Dj – pl ninčė Als;
ža dinčia „pas a as be sienų linams džio in i“ (1) Ms, T , B s – ža dinn-
čia (1) Kl, Pln.
Dū inių a ian ų g upelę suda o sudu iniai e minai su jungiamaisiais
balsiais i be jų. Daugiausia y a eilučių su pag indiniais sudu iniais e mi-
nais su jungiamaisiais balsiais. Pag indiniai a ian ai dažniausiai y a no mi-
niai e minai, p z.: bandóda žis (1) K , Als, Už , Š k, Kl, Vkš – bandãda žis
(1) Lž; kialia a is (1) V n, D sk, Lzd, Š nč, Dkš – kial a is (1) Ilg,
E ž, LMD (Rs); obã ie ė (1) Smn, Vš , G dž, V – ób ie ė (1) DūnŽ,
Žlp, Vn, Už ; dinda žis (1) Pš, G k, Rd, T , Bsg, Rm – dienãda žis(1)
Sdk; duonkep (3a) Š nč –duonakep (34a) JnšM, Kkl, Slk, Ds; len gals (3b)
Ds, B s, Dkš – len agals (34b) Skd , Vlk, Ds; ply gals (3b) M j – ply agals
(34b) Ds, Lkm, Dgl.
P ie dū inių a ian ų eikė ų p iski i i hib idinės p iesagos -yčia edi-
nių, ku ių pama iniai žodžiai u i jungiamųjų balsių ski ybių, eilu ę, p z.:
lange e yči (2) Slk, U , K k, Dgl, Ml – lang e čia (1) Slk.
Miš ūs a ian ai. A ski ai mo ologinių a ian ų g upėje minė ini i
miš ūs e minų a ija imo a ejai. Tai y a mo ologiniai skaičiaus a ian ai,
Robe as S unžinas | Va ian iniais a ybosliaudies e minai...
Te minologija | 2008 | 15 129
u in ys i one inių ski ybių, p z.: zùzeliai „ga gažė“ (1) E ž, Sk – žiùželis
(1) P ng.
IŠVADOS
Va ian iniai e minai – ai e minai, u in ys o malių u inio ien isumo
nepažeidžiančių, seman inių kai ų nesukeliančių kalbinių p iemonių ski -
ybių. Išanaliza us Lie u iųkalbosžodyne as ų s a ybos liaudies e minų
a ija imo a ejus a ijuojančių kalbinių p iemonių i daba inės kalbos
a ž ilgiais, pas ebė a, kad a ian ų y a nemaža i į ai ių. Didžiausią dalį
suda o ki čia imo i one iniai a ian ai. Ki čia imo a ian ų g upę dau-
giausia suda o ski ingos ki čio ie os a ian ai, ge okai e esni os pačios
ki čio ie os p iegaidžių a ian ai.
Didelę ki čia imo a ian ų dalį suda o a ian ų eilu ės su pag indiniais
no miniais e minais. Va ian ų eilu es su neno miniais e minais suda o
daba inės kalbos žodžių a ian ai a ba daba inėje kalboje ne a ojami
e minai. Nemažą ki čia imo a ian ų eilučių dalį suda o s e imybės i
ne a o ini hib idai.
Fone inių a ian ų g upę daugiausia suda o daba inės kalbos no mas
a i inkan ys e minai i a miniai kiekybinių i kokybinių balsių ski ybių
u in ys a ian ai. Ge okai e esni y a a ian ai, u in ys p iebalsių ski ybių.
Mo ologinių a ian ų g upėje, ku ią suda o bend ašakniai eikšme apa-
ūs galūnių i da ybos a iksų ski ybių i mo ologinių ka ego ijų a mainų
u in ys e minai, y auja giminės ka ego ijos a mainų u in ys e minai,
e i y a skaičiaus ka ego ijos a ija imo a ejai.
Galūnių a ian ų g upėje y auja e minai su galūnėmis -ė i -(i)a, -as i
-ys. Da ybinių a ian ų g upėje daugumą suda o p ie-,p ieš-,už-p iešdėlių
i jų a minių a ian ų ediniai, p iesagos -ininkas i jos a ian ų ediniai.
Ne isa s a ybos liaudies e minija suno min a galu inai. Dalis s a ybos
liaudies e minų a ija imo a ejų y a pa ekę į daba inę kalbą.
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
DŽ6 2006: Daba inėslie u iųkalbosžodynas (3-ias elek oninis leidimas), Vilnius.
Klima ičius J. 1996: Nuo liaudies e minijos p ie mokslinės. – Te minologija 3, 4–25.
LKG 1965: Lie u iųkalbosg ama ika1, Vilnius.
LKŽe 2005: Lie u iųkalbosžodynas(elek oninis leidimas, www.lkz.l ),Vilnius.
U bu is V. 1978: Žodžiųda ybos eo ija, Vilnius.
Župe ka K. 1983: Lie u iųkalboss ilis ika, Vilnius.
Ахманова О. 2005: Словарьлингвистическихтерминов, Москва.
130
Гринев С. 1993: Введениевтерминоведение, Москва.
КРусР 2003: Культурарусскойречи.Энциклопедическийсловарь-справочник, Москва.
Сложеникина Ю. 2005: Термин:семантическое,формальное,функциональноеварьирование, Москва.
Татаринов В. 2006: Общеетерминоведение.Энциклопедическийсловарь, Москва.
VARIANT FOLK TERMS OF CONSTRUCTION IN THE DICTIONARY OF LITHUANIAN
This a icle deals wi h a ian olk e ms o cons uc ion in he elec onic e sion o
Lie u iųkalbosžodynas(Dic iona yo Li huanian)(Vilnius, 2005). I was obse ed ha
he majo i y o a ian s a e a ian s o p onuncia ion – accen ua ion a ian s and pho-
ne ics a ian s. The g oup o a ian s o accen ua ion mainly consis s o a ian s whe e
he accen is placed di e en ly, o ins ance, donkepis– duonkeps(b eads o e). Va i-
an s wi h he same place o accen , bu wi h a di e en in ona ion a e no iceably a e ,
o ins ance, a pama is – n pama is( isea ound ounda ions).
A la ge pa o accen ua ion a ian s a e a ian s wi h no ma i e e ms, o ins ance,
g ilka – ga ilk(s eamduc ). Va ian s o non-no ma i e e ms a e a ian s o he
mode n language wo ds o e ms no used in mode n language, o ins ance, ãpušė –
apuš(asp). A signi ican p opo ion o a ian s a e ba ba isms and hyb ids, o in-
s ance, ãkselis – aksels(choppeds aw).
The g oup o phone ic a ian s mainly consis s o e ms conco dan o no ms o
mode n Li huanian and a ian s wi h quan i a i e and quali a i e di e ences o owels,
o ins ance, kljus – kljus(glue).
The g oup o mo phological a ian s consis s o e ms wi h he same oo and mean-
ing, bu wi h di e ences in in lec ional and de i a ional a ixes and a a ie y o mo -
phological ca ego ies. In his g oup e ms wi h di e ences in gende (palubs – palub)
(placeunde aceiling)p e ail, e ms wi h di e ences in numbe (d obnos – d obyn)
(ladde ) a e a he a e.
In he g oup o a ian e ms wi h di e en in lec ional a ixes he majo i y o e ms
ha e in lexional endings -ė and -(i)a(p iemen – p iemeni) (en ancehall)as well as
-as and -is(sienójas – sienójis) (log). In he g oup o de i a ional a ian s he majo i y
o e ms a e de i a es wi h p e ixes p ie-,p ieš-anduž- and hei dialec al a ian s, o
ins ance, (p egonkis – p gonkis(po ch),p eškak is – p škak is(s o e on ),užùga dė –
ažùga dė(mow)) and de i a es wi h he su ix -ininkas and i s a ian s (mū ininkas –
mū inykas) (b icklaye ).
Gau a 2008-12-11
Robe as S unžinas
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT–10308
E. paš as: [email p o ec ed]
Robe as S unžinas | Va ian iniais a ybosliaudies e minai...