Te minologia | 2008 | 15 111
Va ian iniai s a ybos liaudies e minai
delle lingue Li uanee dic ione
ROBERTAS STUNŽINAS
L'is i u o delle lingue Lie u ių
Va ian iškumas ca a e is ica linguis ica, lega a al uni à linguis ico
mo non iolen an e del con enu o e della o ma uni à isomo inė con o mi à
ien isunuk ypim (Сложеникина 2005: 8). È la capaci à della lingua di c ea e ha
della s essa uni à linguis ica a an nei a i li elli della lingua ( one ica (e
spellings), accen ologie, g amma iche, lessico) (КРycР 2003: 104). Da un pun o di
is a s o ico a ian iškumas è dello s iluppo della lingua, di e en i a ee
linguis iche ( a minės, šnekamosios, p o esinės kalbos e k .) condizioni e a ie
in e ninių sis eminių eiksnių deda yn (КРycР 2003: 104). Va ija imas
pa icola men e ca a e is ico e lungo empo besi o ma uscia, in di e en i
luoghi della Li uania a o a e delle a ie azioni linguis iche pa eik a liaudies e minijai.
In ques o a icolo iene esamina a la Li uanian lingua giodyno (LKŽe 2005)
s a ybos liaudies e minija, . i. specialius s a ybos aizdinius o samp a as
į a dijan ys gy osios kalbos žodžiai. Una delle p incipali ca a e is iche
dis in i e dei liaudies e minų è che, a di e enza della scienza, liaudies
e mininai a engonozia non insieme con la scienza eme si concep i speciali, e
specialius immagini o conce i (plg. Гринев 1993: 48), liaudies e miniją dalla
e minilia della scienza dis ingue un mino e igo e dei signi ica i i e del consumo
(Klima ičius 1996: 6). Obie i o dell'a icolo chia i eškinčius y aujančius
s a ybos liaudies e minų a ija imo casi e mos a e a ija imo a ie à. Sulla
base Daba inės lie u ių kalbos žodynu (DŽ6 2006) iene s abili o liaudies e minų
san ykis su no mine kalba. In ques a ol a ap io iamo al o mali s uc u ale
ipo di e mini a iijamen o e p incipalmen e a enzione iene p es a a ai
e mini meno besis enzian i. In ques o a icolo non si pa la sulla cos uzione
liaudies causa del e minì a ijamen o, ques o sa à ul e io men e au o eus
s udiazioni ogge o. Dal o ale iene analizza a quasi 400 casi di e mini di
a ijamen o. Come già menziona o, u i l'a icolo analizza i casi di e mini
a iijamen o a ibuibili al o malio s u u ino e mini di a ijamen o.
Ques a a ija imen o sono conside a i quei casi in cui a ijuojančios lingbinės p iemonės non deno a deno a-
112 Robe as S unžinas | Va ian iniai s a ybos liaudies e minai... o požymių
uni isimo e non susci a e mine seman inių kai ų, . i. nesusijęs con qualche
qualche signi icminėmis del e mine con eninio ski ybėmi (Татаринов 2006: 173).
Ques o ipo di a ian i de in ini come o mali, la s essa unzione esecu an i,
egola i delle sono i à sanda os di e enzienze con enen i degli s essi
linguis ici uni à di a iane (plg. КРycR 2003: 107).
L'analisi accol a ma e iale pe me e dis ingue e due g andi g uppi di
a ian i ki čiazione e one ini a ian i (suda o quasi du ečdalius di u e
a ian i) e mo ologia a ian i. Ques e due g uppi di a ian i anco a si
sca ano in smulkesnes g upeles.
KIRČIAVIMO IR FONETINIAI VARIANTAI Ki čia imo e one inių a ian ų g upėje
p edomina ki čia imo a ian i, che cos i uiscono più di due ečdalius ques o
ipo di a ian i. Il g uppo delle a ian i di ki chiamen o p edomina in di e se
a ian i di luogo di ki cio, che cos i uiscono quasi e qua iadali di u i i
a ian i di ki chiamen o.
Ski ingos ki čio luogo a ian i g uppo p edomina a a iiniai pa adigmios
cos an e e nons o aus ki čio e mini, ge okai a i sono a ian iniai solo
nons o aus oppu e solo cons an o aus ki čio pa adigmų e mini. Secondo il
pa adigma del ki chiamen o p e ale I e III, I e II a ian i ki čiuočių. I e III
ki čiuo ės a ian ų g upelėje p edomina a ian ų eilu ės con i p incipali
no minali I ki čiuo ės e mini, ecc.: donkepis (1) Smn1, Šk duonkeps (3a) Už ;
g ilka (1) V ga ilk (3b) K , R , Š ; g ebs as (1) B ž, Jnš, Pn, Rk, Ukm, K k,
Klm, Upn, Dl g ebs as (3) Š nč, Kš, Vžns, Ml , Ds; kl is (1) T klė s (3) An, Užp;
lópe a (1) Paį, D , Vdn lope (3a) Ds, K , M s, Mšk; mlkinė (1) Alk, T g, Sb, M k
malkin (3a) J b; mukna s o a leggio gyie ė (1) S , K maukn (3) Ss; palngė (1) Ūd,
M j, Nmč, Sdk pãlangė (1) B s palang (3b) D ; pãpama is (1) Škn papama s (34b)
Als, Š s; pap eždis (1) Ds, An pap iežds (3b) Skd ; p esienis (1) Šln, Žg p iesiens
(3a) Š nč, Slk; p es i nis (1) Šl , K k, Pb, Nmč p ies i ns (3a) Ukm; sspa a (1)
Rs, Vlk, Ad, Šmn, Vlkš, Kkl sąspa (3a) Vl, G š, G l, Pkn, Kp, Alz, Dgl, Ln , R n, Žl,
Kl , T gn; s óginė (1) LKA I 57, K s ogin (3a) LKA I 57, K , K n, Ms, Lnk, Plng,
G šl, Lkž; šbe kš is (1) K. Būg (Skp), Kp, Adm, K s šebe kš s (3b) Dkk, Kp, Šmn,
Paį, Dg, K s, Dj; apangis (1) Rs a pangs (3b) Va n, Šl; ùžkabo is
1 A icolisnyje u ilizza e Li u ians lingua san umpo del dizodyno.
ski ybių. Fo malus s u u aliis a ija imas non esce al di uo i dei e mini
Te minologia | 2008 | 15 113
(1) Plk zakabo s (34b) G až; e nda (1) LKA I 40, Sd, D e and
(3b) LKA I 40 (Sg).
Ben meno sono a ian dell'eilučių con p incipali no mminia III ki čiuo ės
e mini, ecc.: lenken (3b) Slk, G , T , Kp, Dglš, (3a) Dsn lekena (1) Vs; en ins
(3b) Vdk, K , Dkš, Pl e inis (1) G z; s ogdengs (3a) Vb, Sk b, Mšk, K š, Sk
s ógdengis (1) Tlž, K ž, Paį, S , . Le ile di Žalan ù con i memb i nonminimi
cos i uiscono a ian i di pa ole della lingua a uale, eg.: ãpušė (1) Rm, Vkš, e
DŽ, M6, DŽ, M6, DŽ, M6, DŽ, M6, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ,
DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ,
DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ,
DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ,
DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ,
DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ,
DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, DŽ, D, DŽ, DŽ, D, DŽ, D, D, D, D, D,
D, D, D, D, D, D, D, D, D, D, D, D, D, D, D, D, D, D, p ie ij (3a) Lkm p e ija (1) Ml, Plš;
ske inis (1) Jz sąke ins (34a) Dglš; slógs is ka elle, p iliikančios ogo
k aigą (1) Rmš, Ūd slogs s
(3) K ok.
Didelę I e III ki čiuo ės a ian e della pa e cos i uiscono s e imybės, ecc.:
ãkselis ( ok. Häcksel) (1) aksels (3b) Gs, Nm, Sk , Kl; g elis ( ok. a m. Ge el) d i
sukal os ca elle, che gia gnina e sul b ico che il en o ned asky ų (1) gė els (3a)
Ld n, Rdm; g elis ( ok. a m. Ge el) s a usis galas ogo, skliau ai (1) gė els (3a)
Up; kakals ( ok. Kachel) k osnis (3b) Šlu, Skd , Lnk , Vlk kãkalis (1) B , kkalis (1)
P n; kiauno ( ok. Kelle ) namelis bul ėms pil i (3a) Šn kiaunó ė (1) Klp; klme is
( ok. Klamme ) geležinė sankaba (1) kleme s (3b) E ž, Vdk, Šll; skidelis ( ok.
Schindel) malksna (1) Adm, G , G ž, Vb skindels (3b) Skp; s alažia ( ok. a m.
s allâsche) (3b) Jnš s lažiai (1) Škn; s ede is ( ok. a m. s ände ) s ulpas (1) Vn,
K ž s ende s (3b) Rsn; špkė ė ( ok. Speiche ) s i nas (1) LKA I 47 (Rsn, Plšk)
špykė (3a) LKA I 47 (Vlkš, Pgg), V b, Nm, M j; š ede is ( ok. a m. s ände ) (1) B s
š ende s (3b) Pgg, D , B s, Ms; žiogspi a ( ok. Sägespäne) pju enos, d ožlės (3a)
Lk, Pln žiógspi ai (1) Gg , Ms. Kele ą eilučių cos i uiscono ne a o ini hib idai, ecc.:
pap pečkė (b us. припечак) ie a po p ipečka, pak osnė, pap ieždis (1) Vdš, Kl
pap ipečk (3b) T , Sn, Ad; skesbalkis ske ssijė (1) LKA I 130 (Sg) ske sbalks (3b)
Akm;
Robe as S unžinas | Va ian iniai s a ybos liaudies e minai... 114
Š s; ùžpečkis pie a za k osnies, zak osnis (1) DūnŽ zapečks (3b)
Up , B g, T k.
I e II ki čiuo ės a ian ų g upelėje p e aleja eilu ės con p incipali I
ki čiuo ės e minai. Rela i amen e alla no ma si ede che so o le ia ci sono
a ių eilučių con no minia II e con no minia I ki čiuo ės e minis, ecc.: s a nis
(2) Alz, Užp, Vb, Sk b s ã inis (1) Paį, Kp, Upn, Pkn, Ndz, Onš; šunga is išsikišę
d iejų sune ų ąs ų galai obesio sąspa oje (2) E ž šùngal is (1) Sl , J b;
ublãdė a ski as obesys, do e si o a duonkepė k osnis oppu e do e iene
p epa a o jo alas pe gli animali (2) V , Kn , Pln ùbladė (1) Sln , Kl; spãlinė (1)
Šmn spalnė (2) Nč; š inė (1) Klb II 19 (Lkm), Ob, Žl, Pc, Gs, Kp, Km iš nė (2) LKA I
52, Plšk. Ras a una a ian e delle ilau è con en ambi no mi e mini, ecc.:
akie ius caimo abi amosios obos kamba ys (1) K n, T alki ius (2) Al, M j,
Šl n. Una eilu è è con no miniu I ki čiuo ės e mine: pas óginė (1) Rm
pas ognė (2) , Šd, T , Jn. Kele ą eilučių cos i uisce a ian i di pa ole della
lingua a uale, ecc.: g inči (2) S d g nčia (1) Žsl, Bgs g yči (2) DŽ6; šlna (1) LD 215
(Ds, Lkm, Kl ), Jnšk, G , Rmš, Kl , Šmk, Pls, Rš, E ž, K k, K ns šlyn (2) Vlk, J.
Jabl
(Vlk) šlnas (1) DŽ6.
In al i casi eilu e o mano nella lingua a uale non ojami e mini, ecc.:
al ã ija (1) V , Pn al a ij (2) G g; mū inė (1) An mū nė (2) Jnš; pãpa ie is
pas ogė (1) M s papa i is (2) D , V n; pa ies nis palėpė (2) Vkš, T k, Mžk, Lž
pã ies inis (1) Vkš; paš a pašiū ė (1) Sl , G dž pašė (2) E ž; šininė (1) LKA I
57 (Sk d, Žal, B b), Šil šiennė (2) LKA I 57 (Klp, Plšk, Alk), Gl , P k, Nm, Pgg;
ža dnis (2) V n ža dinis (1) Ds. Nemažą I e II ki čiuo ės a ian i pa e
cos i uiscono nella a uale pa lanza ne a o ini e mini s e imybės e
hib idai, ecc.: dù šliokas (l. du szlak) į ankis skylei železyje išmuš i (1) Sn,
dušliokas (1) du šlikas (2) Kal n Š, Ds; kaminyči (l. kamienica) mū iniai namai (2)
K. Būg (G l) kaminčia (1) Ms, Sln , K , Ds, Šln, A , Pk , K š, Dgl, Pc, Ds, Skp,
T gn; lėd (l. lada) p ie aisas ąs ams kel i (2) S k lda (1) Al , Nmn; mkolas
(b us. mahalo) epamasis į ankis, ep u as, ep ukas (1) Nm, PnmA, Vžns, Dgl,
Sb moklas (2) Jnšk; padame o pama as, undamen as (2) Skp, Vl, Sdb, Kp, Ppl
pãdamen as (1) Paį; pila nos (l. piowiny) pju enos, pjaulai (2) Vs pla inos (1)
Jnšk; s ali ius s alius (2) Al, Jon, Up s ãlio ius (1) T , Vdk; s oni (b us.
s aynya) a klidė (2) Šlčn, (4) Pl , Užg, Slm, K k, PnmR, U s ónia (1) LKA I 266, K.
Būg (Ds); š amplis ( ok.
ùžkaklis pie a a pa e e e k osnies, zak osnis Š (1) s, Up zakakls (3b)
Te minologia | 2008 | 15 115
S emmp ahl) il o polis (2) Dbč, Vlk, Ds š apolis (1) Sdk; eslčia (l. cieślica)
ašomasis ki is (1) KzR eslyči (2) LKA I 89 (Pj ); zomã as kuolų o a (2) Akm,
Sd, Rdn zóma as (1) Nmn; zo iskas y is (2) akmenyči (2) Pls, Plš akmenčia (1)
G k, G z, M j, Sn, Všk – z ieskas (1) Sln ;
Kl ; mū lio inis (l. mu a ) (1) Lk mū lio nis (2) P n; o pnė pašiū ė, do e
c ounano legkos e du pės
(2) Lk pinė (1) An z.
I, II e III ki čiuo ės e mini dei ina ių eilučių g upėje equen e nè a ian ų
eilu ė con p incipali no ma i i I ki čiuo ės e mini, eg.: p ešinė pa alpa kam
pasidė i, kama a (1) Pl, Lš p iešin (3a) Gdl p ieš Ūnė (2)d; p ešinė p iemenė,
p ieškamba is (1) Pl, Lš, K ok p iešin (3a) Gdl, V p iešnė (2) Ūd.
Ris a una igau è con p incipale 3b ki čiuo ės e mine: plūk u (3b) K š, Gdž,
Jnš, Šd plūk ù ė (2) B ž plūk u ė (1) Jnšk, Škn, Šd, Žml. Va ian ų eilu ę con
ano miniai e mini cos i uiscono a uali pa ole dei a ian ų eilu ė, ecc.:
ga aladė (2) Ps, Rm, Klo , Sdb gã alaidė (1) Ds, Slm ga alaid (34b) Kp g laidė (1)
DŽ6.
I e IV ki čiuo ės a ian ų g upelėje p edomina a ian ų eilu ės con
p incipali I ki čiuo ės e minais. Di e se lineeu ės sono con i p incipali
no ma i i I ki čiuo ės e mini, ecc.: čé pė (1) B b, Vdn če p (4) Ds, Lkš; kmša
ogo, lubų o pe one della pa e e, pe cui kemša šieną o e baudus su a o
(1) Lkš, Gs kimš (4) Gs, G š.
Di e se a ian i di eilučių sono con nong undini no mmi III o IV ki čiuo ės
e mini, ecc.: sk da (1) DūnŽ, Sln , K š, Š , Pls ska d (4) Jš; ža (1) Rg, Škn, Va n,
Pc a ž (3) Slm, (4) Sdk. Un'unica ilau è cos i uisce neno minii e minini.
Ques e sono le a ian i della pa ola della lingua a uale: pan ske sinis,
jungien e obesio spa us, gegnes (4) Vkš, Lc pn a (1) Mžk pn as (1) DŽ6.
Me à ques a g upelle cos i uisce igu è con s aniimi à, ecc.: blka ( ok.
Blech, b us. bljacha, l. blacha) ska da (1) Sln , G šl, G g, Yl blėk (2) Kp, Užp;
g da ( us. гряда, la . g ēds) seno ės pi kios una delle ca e Viduj in o no
alle pa e i ad un albe o o al o dkio in i (1) Rdm, Vs, Lš g ėd (2) Ds, Jnš, (4)
Š nč, Dglš, T , T gn; liūdė ( ok. ž. lode) s ambalas (1) K , B ž , Šk liūd (4) Sk ;
s aini (b us. s aynya) a klių a as, a klidė (4) LKA I 51 (Žml, Škn, Rz, Klo ,
K s, Pc, Čk, K k, T s, Vdš, Lb), Mžš, Pk , Rd, Kp, An š s inia (1) LKA I 51 (Rš, Pb),
T ak; šiópa (l. szopa) pašiū ė, s oginė (1) BM 69 (Žb) šiop (4) KzR; opn kalkės
(2) Pns, Žl, (4) Al , Ds, Kp ópna (1) D skŽ, S j.

Robe as S unžinas | Va ian iniai s a ybos liaudies e minai... 116 casi di
qua o ol e meno. II e III ki čiuo ės a ian ų g upelėje eilučių su
pag inpadag ė pas ogė (2) Km, U , DŽ6 padang (3b) Ad; p iemen (3a) Ldk, Ign,
diniais no miniais i isais neno miniais na iais y a be eik po lygiai, p z.:
Plš, Vl, M j, B š, K k, Mšg, DŽ6 p iemnė (2) Jž; s a a s (3b) M c, K ok, Rud,
D sk, DŽ6 s a ã is (2) T gn, Sdk, Ml , K d, Lkm; padangš (3b) T gn padagš ė
(2) K k padag ė (2) DŽ6; papa i is (2) D papa ie s (34b) Nč, Rod, V n; iobėss
(3a) Rmš iobsis (2) G nk, Šk obess (3a) DŽ6; pag dai (hebb .) (2) V b, M j
pag ėda (3b) Kl . II e IV ki čiuo ės a ian ų g upelėje p edomina a ian ų
eilu ės con p incipali no minali II ki čiuo ės e minai, quasi pe pus meno sono
e minų con p incipali no minali IV ki čiuo ės e minai, ecc.: aksnis (2) K n
alksns (4) K. Būg (D , Lz); kklis (2) kokls (4) Up; kūlis (2) P k kūls (4) Pp, K kl, Lž;
kū ė (2) Sln kū (4) Pp, K š; mū is (2) D mū s (4) Š , Kl Ž; žig is (2) Jn (K )
žiog s (4) Eig; kapls (4) Už kãplis (2) Pln; basls (4) Nj, Jnšk bãslis (2) K č; kūl (4)
Ds, Nmn, Ds, Ll kūlė (2) Tl; spy s (4) LKA I 97 (Pnm, Šmn, Al ), LKA I 131 (Gd) sp is
(2) DūnŽ, LKA I 131 (Pnm, Šl , Vlkj), Škn. Nemažą pa e cos i uisce a ian ų
eilu ės con neno minia memb i, p z.: spy iùs
K ns, Rs, Dkš sp ius (2) Up spy s (4) DŽ6; aknia S (4) Ldk, Upn, Gdl, ,
Up , K , Vb, G ž ãkniai (2) D skŽ ãknys (4) DŽ6; an (4) Kp, An š a ė
(2) Klp a is DŽ6; dablis (2) B dambls s iku Rmš dembls DŽ6; M liai (2)
M k s ikuolia Lzd (4) (4) (4); s ū s (4)
K , Ob s ū is (2) Rk.
Nemažą g upelės pa e cos i uisce s e imybių a ian ų eilu ė, p z.: s anė
(b us. s aynya) a klių a as (2) LKA I 51 (Up), Šk , K š, Lk, G d, T , Vdk s ain
(4) LKA I 51 (Pc), Bsg; šiuba (b us. шыба) lango ėmai (4) Šn, Ld n, Rmš, K , KzR
šiùbai (2) Se , Sk d; š èlius ( ok. Schwelle) sienojas, ąs as (2) Sn, Ūd, Ld n,
Dkš, Pns š eliùs (4) Lp; š els sienojas, ąs as (4) B š, Lkš, J b š lis (2) Pgg;
š elia ( ok. Schwelle) apa inis edi icio co onikas (4) LKA I 36 (Lkš, Sn , B ), Lkč,
Čb, Sk š liai (2) Ūd; š ėls ( ok. Schwelle) pas a o s ulpas (4) Pg š lis (2) Dj. Solo
cos an e chicio pa adigmi e mini di a ijamen o i casi sono ela i amen e
a i. I ki čiuo ės a ian ų g upelę cos i uiscono nella a uale linguaggio
non ojami e mini, ecc.: an ãmedis (1) Vj a amedis (1) Ds; ã b aila a pjau o
pezzas (1) Sln a b ila (1) Rdm; pakl ė (1) Gl, Ds pãklė ė (1) Sln , Š s. Kele ą
eilučių cos i uiscono ne a o ini ib idi, ecc.: pablkė (1) G š pãbalkė
a ijamen o dei e mini dei pa adigmi nonas o aus ki čio è ile a a
Te minologia | 2008 | 15 117
(1) V n; iš inčia (1) LKA I 52, Vg , P k, Rsn, Pnd, Klp š inyčia (1) G š,
Pl , M j, Jz, Rk Vdšk, Rg .
Quelle s esse a ian i p iegaidzii di luogo di ci concio cos i uiscono
ela i amen e non piccola la pa e dei a ian i di ci conciazione. In ques o
g uppo p e algono a i di ilau è con p incipali e mini, con enen i delle s esse
luoghi di chicio i agalę p iegaidę. Rela i amen e alla no ma si ede che
maggio e pa e delle a ian eilučių è con i p incipali e mini no ma i i, eg.:
a pama is (1) Sk n pama is (1) Šll, Up; pak ia ė lubos kibi kš ims sulaiky i (2)
Do , Sln , G g pak iu ė (1) Als, Kin; pas ógė (1) Nm, Jnš pas gė (2) G š, Gs; pjalas
(4) M k pjulas (3) Vlk , Kp; smagas (4) Pž l smigas (3) Ak, M s, Sk ; šebé kš is (1)
Nj šebekš is (2) Pb ; žigės due s'in ys ca ys a ąs , al o pilas o cos ui (2)
Ms ž gės (1) Nmn; pes as (2) Kl, (4) Va n, K ž pes as
(3) Šk .
Una a ian e dello dine è con non basmininio no ma i o e mine: sienis (1)
LKA I 57 (B m), Ig, Skd isinis (2) LKA I Ms, Plng, Kl isenis (1) LKA I 57 (Ndz,
Eiš, Az ), R n, Slm, 57, Sn, Ž m, Nmj. In al i casi a i linee cos i uiscono
a ian i di pa ole della lingua a uale e non ojami e mini, eg.: spadas
ams is, paspa a (4) Vlk spndas (1) Lp spand (4) DŽ6; s ūmas du ų skląs is (2)
LKA I 40 s ūmas (1) K. Būg (Ds) s ūm DŽ6; gnkas (2) An, Ds gónkas (1) Sml;
pakelanis (2) Al, Al pakelinis (1) Lš, M s, Al pakelains (34b) Smn, K ok; pagak is
(1) Š s p gak ys (3b) Š s, Š k.
Nemažą pa e cos i uisce s e imybių a ian ų eilu ės, ecc.: ka kas (l.
a ak) len pjū ė (2) Pg , Up, Lž ka ókas (1) Sk; s adas ( ok. a m. s all)
a as (2) Al , Sl , Vn, R , B , K , Va n, Už , T k, Ž , P k, LKA I 50 (T g)
s ldas (1) LKA I 50 (Lk , Šlu, Pgg); s adis ( ok. a m. s all) a as (2) LKA I 50,
Tl, Kl n, K , Rsn s ldis (1) LKA I 50 (Do , Nd); s alenė s aliaus di b u ė (2) Jon,
G dž, Žml, Lk , Pl s alé nė (1) Pšl, Vkš; a kas (l. a ak) len pjū ė (2) D ,
End, Sln , Rs, Žg, Šmk, Sk , Lkč, Kdl, Lel, Ds, Jd , Az a ókas (1) R
a okas (3b) Smn, B m; epelis (nl .?) ago inc emen amen o su pilas i
(1) Šlu, P k, B s, Lž, K p, T g émpelis (1) Up, Lk ; ikelis ( ok. Winkel)
kampainis (1) K nkelis (1) An z, Akm, Dkk, Šd.
Ge okai mino e pa e della s essa chicio luogo p iegaidžių a ian ų g upelėje
cos i uisce a ian ų eilu ės con p incipali i ap adę p iegaidę con enčiais
e minais. La maggio pa e eilučių è con i p incipali e mini no ma i i, ecc.:
čé pė (1) B b, Vdn čepė (2) Rs, K , Rdm, Lp, Lel, Šln, Dkš; nmpusė
118 Robe as S unžinas | Va ian iniai s a ybos liaudies e minai... (1) Šl, Pk , Rm
peme ė (1) ; n as (1) D , Šl a as (2) Jnš; mai (1) Žln mai (2) LKT 81 (Bd );
s ódainis len elė a kuoliukas s a inei o ai e i (1) Lž, Lc s dainis (1) LKA I 60
(Lž); nkas (1) Ps , Kp ikas (4) P , Gs; žnplės (1) K , V , Sn , Pln žnplės (4) Rdš.
Kele ą eilučių cos i uisce nella lingua a uale non ojami e mini, ecc.: palùndai
kluono šalinės lubos (1) Lp, Vs, Pns, Sn paludai (2) Šn; sienólis sienojas (1) T sienlis
(2) Dsn, Lz. Nemažą pa e cos i uisce eilu ės con s animybėmi e ne a o inais
ib idii, ecc.: blkis ( ok. Balken) sija, s o as ąs as (1) K č, Gs bakis (2) Pp, K , G g;
dù šliokas ( l. du szlak) į ankis skylei geležyje išmuš i (1) Sn dušliokas (1) Kal;
kn as (l. kan ) b iauna (1) Nmn, Lš ka as (2) Ds; liūkas ( ok. Lücke) a o ogo
anga o a ui k au i (1) Alk liūkas (2, 4) B , M j; mù lo as (l. mu a ) sienojų
ainikas an mu ino edi icio delle mu a gegnėms sudė i (1) Nm, Smn, Kp mulo as (1)
Kč; pečiù kė (l. pieczu ka) įdubimas, holė k osnies šone o kak oje pe i piccoli
ogge i pasidė i (1) Lp, KzR pečiukė (2) Pl , M j, Dkš; sklepéinė (b us. скляпенне, l.
sklepienie) išlenk as skliau as (pp . k osnies) (1) LKA I 43 (Al, D , B , Kpč) sklepenė
(2) LKA I 43 (Eiš), D ; klkpečius (heb) kalkėms deg i k osnis (1) Sk kakpečius (1) Pg ;
mbalkis (heb) ske sinė pag indinė sija (1) B g, Sml abalkis (1) Sk , Šl , Vdk,
E ž; i lnė (hebb .) a ski as cucina edi icio (1) T s i anė (2) Šd. Fone iniai
a ian i. Fone iche a ian i sono iska meno che ki chiazione a ian i.
Fone iche a ian i g uppo cos i uiscono e minini, con en i šaknies o a iksų
one inių quan i abbini e quali a i i di e enzien o al i one inių (balsių o
p iebalsių į e pimo o passidimo) peculia i à. Va ian i con quan i a i e
di e enzie di osi. Ques a g upelę cos i uisce a ian i con lungųjų e cu ųjų
balsių e šių balsių, o ma ančių d ibalsius e miš iuosius d iga sius, ski ybėmi. In
ques a g upele a le ighe di a ian cos i uiscono spesso e mini
co isponden i no me della lingua comune e a ian i, che hanno le
ca a e is iche di allungamen o dei osi, eg.: kljus (2) U kljus (2) J (Ds); kùkis
kūjis (2) Ndz, M k kūkis Užg; paužls e damojo kamino palubys (3b) Ms, Sln , T š,
Gg paūžlis (1) Škn, Kl Ž; pjù enos (1) Plk, G d pjū enos (1) M j; lius
nepe šlampamas de ua o ca one pe i e i cop i (2) P n lius (2) Č; iùšis
pap as oji nend ė (2) P k, Pgg, Smln, LKT 165 (K č), Rsn iūšis (2) P k; zalaidins
užleis a pas ogė
napusė (1) Žg, Sk nampus (3b) Škn; pé me ė ske sinė qualcosa jungian i sija (1) Rš
Te minologia | 2008 | 15 119
(34b) B b, Vlkj ūžlaidins (34a) Š (V n); zapladnis užleis a pas ogė (2) ūž
laidinis (1).
Nemažą pa e cos i uisce eilu ės con s aniimybėmi, ecc.: balsas (l. balas,
b us. баляс) s a inis (2) Pšl, Pb balèsas (2) G ž; b ùsas (l. b us, b us. брус)
ąs agalys, ke u kampis ąs as (2) Lkm b sas (2) Jž; dlė ( ok. a m. dil, dille)
s o a len a, g įs as (2) Škn, Rs dlė (2) Rd; kãkalis ( ok. Kachel) k osnis (1) B ,
kkalis (1) P n; mū lio as (l. mu a ) (1) Pln, Up, Tl, T mulio as (1) B s, K , Mžk,
Lž; mū lo as (l. mu a ) sienojų ainikas an sienų mūėms sudė i, gegninis (1)
Jnšk, Sn, G ž, Pns, (3a) Žal mù lo as (1) Nm, Kp, Pj , mulo as (1) Kč; s inia
(b us. s aynya) a klių a as (1) LKA I 266 s óinia (1) LKA I 266, Al , Vp; blis (l.
ebel) g ąž as (2) Šln èblis (2) Rd, G z, Sml; blius (l. ebel) (2) Rs, Šl , Lkm, K ž
èblius (2) Čk, Lp, Gd , K d, Sl, Kp, Kb; nas (l. yn, b us. yn) s a inys, žiog is,
baslys, pagalys (4) LKA I 62 (JnšM), Dbč, (2) LKA I 62 (Eiš) nas (4) LKA I 62 (D ),
LKA I 63 (Pls); z ūbas namo en inys (2) LzŽ z ùbas (2) D sk, Pls. Va ian i con
quali a i e di e enzie di balsi. Ques a g upelè cos i uisce a ian i con balsi
di ila e pakilimo e di ques i balsi, suda anziali d ibalsius e mis iuosius
d iga sius, ski ybėmi. Me à ques a g upelle cos i uiscono comunini no me
linguis iche co isponden i e mini e quali a i i a ian i di balsi con
di e enzie, eg.: bambls šiaudinio ogo k aš , galas (4) Pg, Sk b, Slm, Klo , Kp,
Rm, Vl bembls Sk (4)p; bambls mažas šiaudų kūlelis, posa o su bo do del e o
oppu e dall galo, zimblys (4) T , Slm, M j, Ldn bembls (4) Km; gn as (2) Als, Škn
gu as (2) Ukm, T gn, Dgl; k agas (4) Vlk , Skd k egas (4) Al, Vlk, Jz, G l, Al ,
T ak, Pkn, M j, Šn, Vs, S j; nãmas (4) G ž, Pb, M k, Pn, Sk nùmas (4) Sln , Š ,
P n, Pj, K , K n, Pln; palpė (1) M j, G š, V , Ld n, Š n, V b, Dkš, Rz pelpė (1)
Aps, Dglš, Ign, Ml; pas e bls pa e del ogo ino al collisione con la pa e e del
edi icio (3b) Šmn, E ž, Pg, Lel pas a bls (3b) Šd, Kp, Anč; mai (1) Žln, mai (2)
LKT 81 (Bd ) mai (2) Vkš, Sml, K ns, K k, LzP, Rmš, S , Žlb, K š; plės (2) P k,
Als, Jnšk, Do , Sg, G š, D , G , Yl ãplės (2) LD 165 (Pmp, K s), Mžš, Rdn;
a pùklė is (1) Kp, Slm e pùklė is (1) Pn, Ds, T gn, K s; ùžka pa (1) P k, Už
ùžke pa (1) G g.
Signi ican e pa e cos i uisce s e imybių e ne a o inų hib idų a ian ų
p z.: ad  ija (sl.) „du ų s ak a“ (1) Pšl, Rz, Ob, M s, Pg, Lš, Š n, Ė –
eilu ės, ed ija (1) Čb, K č; blkis ( ok. Balken) sija, s o as ąs as (1) K č,
Gs, bakis (2) Pp, K , G g blkis (2) Rm, K č, Pšl; klme is ( ok. Klamme , Šiek
126 Robe as S unžinas | Va ian iniai s a ybos liaudies e minai... Ps
pjūkliukas (1) J b, Vlk , G z š kžiogas Šk (1); žiogspi a ( ok. Sägespäne)
pju enos, d ožlės (3a) Lk, Pln, End, žiógspi ai (1) Gg , Ms žiógspi iai (1) Vkš.
Galūnių -(i)us e -is a ian ų g upelėje pa ecchie a ian ų eilučių sono con
p incipali e mini no mmi, ecc.: dag is s ogas (2) Gd , T gn, Lkm, Rz, A m, Ds,
LTR (Pnd), Ob, Kp, Rk, Š dag (2) Skp, Km, Užp; blius (2) K d, Dkš blis (2) G k, Pn;
p ikl is (2) Pl , Šn, J b p iklčius
(2) Vlk , Sk , Vdžg.
an o più sono eilučių con s animybėmis e ne a o inais hib idai, p z. :
dils ( ok. a m. dil) s o a len a, g įs as (4) Žg, Sk dlius (2) Vlk, P ng;
ka dilius (l. ka del) gegnių aos a (2) Dkš, M j, Ldn ka dilis
(2) Ūd, K ok; pùspečis p ie spčiaus misu u a o soolas (1) V s, Vdš, Užp,
Dkš , Bgs pùspečius (1) Ad, Pbs; senpečis k osnies šildoma sienelė (1) Skd ,
P n, Vdk senpečius (1) DūnŽ, K ž, Už .
Galūnių -as e -(i)us a ian ų g upelę cos i uiscono eilu ės con p incipali galūnės
-as e mini. Pe lo più si a a di e mini co isponden i alle no me della lingua
a uale, eg: jujas (1) Pln, Kl, K , Als, T gn, T , G g, Ds jujus (1) Rk, Dkk, Ds, Jž;
s ógas (1, 3) D , SD 38, Su , LKA I 266 s ogùs (3) LD 253 (B ž), LKA I 266, K s, Slm,
Ps; u klas (2) G š, Sk u klius (2) Ms, Yl. Una ilau è cos i uisce ne a o ini
ib idi: pečia s as plūk inio pečiaus legnis ondam aus ąs ų (1) Ssk, Ldk, S , Žl
pečia sčius (1) An , K k, Kl , K d.
Galūnių -is e -ė, -(i)us e -ys, -as e -ys a i lineu ės pa ienės, p z.: k ósnis
(1) Skp, B ž, Km, Rm, B sl, T gn, Pnd, Paį, Vžns k ósnė (1) An, Yl, T ak;
s a ls (4) Š (Skp), Ln, Sml s alas (4) J.Jabl. (Pšl), Kp. Vieną eilu ę
cos i uisce s e imybės: dlius ( ok. a m. dille) s o a len a (2) Vlk, P ng
dils (4) S , Ob.
A ski ą mo ologiche a ian i g uppo è cos i ui o da ybiniai a ian i. Nel
linguo y o Li uani è consue o pa la e di p eesaghi a ian i. V. U bučio
sos ene a, le p eesaghi a ian i sono dalla lessizione nep ispunancia a della
s essa p eesaglio modali embaina (U bu is 1978: 214). In ques o a icolo
da ybiniais a ian i si conside ano con a ian iniais da ybos a iksai
(p iešdėliais, p eesagmi) cos i ui i e mini e a ian inių a iksų u in ys
e mini. Qui a ian iniais da ybos a iksais sop a u o sono conside a i
comun ines lingua e a mių a iksų a ija imo casi. Anch'i daybiniais a ian i sono conside a i e quei casi in cui da ybiniai
p epečkas (1) Ldk, Jz, Auk, Žln, B , Užg; š kžiogis ( ok. Säge) iena ankis

Te minologia | 2008 | 15 127 la p op ia a iba e signi ica o sono simili uno
all'al o. Alle doybinių a ian ų a ibui i e dū inie, u in ys dėmenų
jungimen o di e enybių. niai. Ge okai meno as a p eesaghi dei edini
Pagal da ybos ipą da ybinių a ian ų g upelėje y auja p iešdėlių edi-
a ijamen o casi, nonpiccolă pa e cos i uiscono a ian iniai dū inie.
Da ybinie p eceden i a ian i. Nella on e s udia a è iusci o a s abili e solo
casi di a ijamen o degli in e minii an e idėli. In ques o g uppo in cui la
maggio pa e cos i uisce p eceden i di p e-, p ieši zai i lo o a minių
a ian i a ijamen o casi. Al ų p iešdėlių a ija imo casi ela i amen e
a i. Vediniai con p e dėlia p e-, p ieši lo o a ian i. In ques a g upele e la
maggio pa e cos i uiscono a ian ini p eceden i di p e-, p y- (plg. LKG 1965:
428) e p ima-, p yš- ediniai, ecc.: p egonkis (1) MPs, Nj p gonkis (1) Mžk, Ms,
T š, Klm, Rs, E ž; p epi is (1) Lnk , Pš, Žg, Jnš p pi is (1) Vkš, Š s, Ms;
p eškak is (1) Rm p škak is (1) Lk. Una ilau è cos i uisce ib idi: p elo ė
ka elė šiaudams p ispaus i (1) Vl p lo ė (1) Š s. T o a alcuni al i
p eceden i p ii i suoi a menì a ii azione casi, ecc.: p eklė is (1) G , Vj,
Bsg p ikl is (2) M, Vlk , Sk , Vdžg, Žal, G š, Gl, Čk; p iežed (3a) Rmš, Š p yžed
(3a) G š, Pl , Jnš, Dkš, K , Ld n, Šn, p ižed (3b) A , Bsg, S .
Vediniai con p e ideilio zai suoi a ian iis. Šią g upelę cos i uiscono a
e mini p eceden i zau-, ažu-, ūž a ija imo casi, eg.: zaùga dė (1) LKA I 55
(Žb), B ž, Slm, Vb ažùga dė (1) Pnd, Kp; zaùjaujis (1) Pl ažùjaujis (1) G , Ds,
Užp; zaùšalė (1) Slm, LTR (Pmp) ažùšalė (1) Kp, Ds; ùžlaidas (3b) DūnŽ, Jz, Gs
ūžlaidas (1) P n, Sk , Sl , M j, J b, Alk, E ž. Vediniai con al i p e issi e le lo o
a ian i, ecc.: pãpa ie is (1) M s, papa i is (2) D pópa ie is (1) P ; a pjo (3b)
Rm a ãpjo a (1) Ds; sspa a (1) K k, Km, V n, KzR, Dbč, Vs, sąspa (3a) Kl , KzR
obesio kampas, do e sune i ąs ai (1) Ign, Ob, An , B , Vlk sspa a (1) Dkš.
Da ybiniai p eesagų a ian i. Da ybinių p iesagų a ian ų g upę
cos i uiscono con a mių o le s esse signi icazioni con enen i p eesaghi
cos i u e mini. In ques o g uppo di a ian i p e ale in ques e p eesaghi
-ininkas, -(i)nyčia, -yčia, -uolis e ques i p eesaghi a ian ų ediniai.
Vediniai con p eesaga -ininkas e le sue a ian i. La più g ande è g upelina
con plu ia unccessa p eesaga -ininkas e le sue a ian i -inykas, -(n)ykas (ž .
LKG 1965: 403), -ninkas (ž . LKG 1965: 342) ediniais, zg.: Sk mū ininkas (1), V
mūū inykas Kp ninkas LTR (Pk ) mū nykas Dbk, Ds, Mps; š ininkas (1) LKA I
52, Pj , Rdm, P , Ž , Smln, B s š inykas
Nmč, LKT 381 (Vs), Al , KzR.
128 Robe as S unžinas | Va ian iniai s a ybos liaudies e minai... Della g an
kaladnikas pašiū ė, pas ogė, s oginė (2) Vdk, Up kaladnkas (2) Žm , S k, P , Jz,
Vdšk, Ldk, S , Ssk, Gl , B b; kaladnikas šaka o ai e i, s a inis (2) G k, Šl
kaladnkas (2) K k, Bsg, Šln, Klo , Sml; kaladnikas s a inių o a (2) Šl kaladnkas
(2) Klo , Sml. Vediniai con al e p eesagomi e lo o a ian i. Vediniai con le
a ian ine p e ix -idė, -ymas, -imas, -esys, -ėsys, -ūlis, -ulis, - a, -a a, -elė, -alė,
-yčia, -(i)nyčia sono pa ienni, ecc.: daildė (2) G ž daildė (2) Vlk ; iš dė (2) LKA I 52,
Lš, B š iš dė (2) LKA I 52, Vlk; g éndymas (1, 3a) Smn, Sk d, V n, K , M s, Pns, Dkš
g éndimas (1) Dg; obess (3a) D skŽ, K , Sln , Rsn obėss (3a) Užg, D skŽ, Dg;
k i ūliai lenk os ka ys ežimui guida e, p i aisi i alle zachienalinių d i ačių
ašies o ogučių ( ežan ilgus ąs us, sienojus); pos e io i bicičiai o ogu ės
pa ojini pe aspo a e; pe lunghi ąs oni (bo doj) aspo a e aspo (2)
Lp k i ùliai (2) Kp, Kb, Vs, Dbč, M c; skied (3), (4) Lp, LKT 179 (J b), LTR (Pl )
skieda
(3a) P l, Dbč, Vlk.
Nemažą g upelė pa e cos i uiscono ib idi ne a o ini, ad esempio: pečel
suolo al ezza o più al o apšildomas mū elis o issa a len a al plūk inio pečiaus
a sisės i, a sigul i (3b) B ž, Šd, Všk, Pšl pečal (3b) Šln, LMD (Šl ); pl nyčia (nl .)
ply inė (1) Slm, Do , Pl , Dj pl ninčė Als; ža dinčia pas a as wi hou sienų
linams džio in i (1) Ms, T , B s ža di nnčia (1) Kl, Pln.
Dū inių a ian ų g upelę cos i uiscono sudu iniai e mininai con
jungiamaisiais balsiais e senza lo o. P incipalmen e sono eilučių con p incipali
sudu iniais e minii con jungiamaisiais balsia. Le p incipali a ian i sono
spesso i e mini no ma i i, ecc.: bandóda žis (1) K , Als, Už , Š k, Kl, Vkš
bandãda žis (1) Lž; kialia a is (1) V n, D sk, Lzd, Š nč, Dkš kial a is (1) Ilg,
E ž, LMD (Rs); obã ie ė (1) Smn, Vš , G dž, V ób ie ė (1) DūnŽ, Žlp, Vn,
Už ; dinda žis (1) Pš, G k, Rd, T , Bsg, Rm dienãda žis (1) Sdk; duonkep (3a)
Š nč duonakep (34a) JnšM, Kkl, Slk, Ds; len gals (3b) Ds, B s, Dkš len agals
(34b) Skd , Vlk, Ds; ply gals (3b) M j ply agals
(34b) Ds, Lkm, Dgl.
Alle dū ini a ian ì do ebbe a ibui e e hyb idine p eesaggi -yčia edinių, le
cui pama iniai pa ole ha jungiamųjų balsių ski ybių, eilu ę, ecc.: lange e yči (2)
Slk, U , K k, Dgl, Ml lang e čia (1) Slk. Miš ūs a ian i. A ski ai mo ologiche
a iazioni g uppe menė ini e mis e ūs e mini a iijamen o casi. Ques e sono
le mo ologiche a ian i di nume o,
pa e cos i uiscono s e imybių e ne eik inų hyb idų a ian ų eilu ės, p z.:
Te minologia | 2008 | 15 129 u in ys e one inių ski ybių, p z.: zùzeliai ga gažė
(1) E ž, Sk žiùželis
(1) P ng.
IŠVADOS
Va ian iniai e minai ques o e minai, u in ys o malii con inio uni àzumo
non iolzian i, seman inių kai ų neukeliančių linguinių p iemonių ski ybių.
Išanaliza us dicodyne della lingua Li uania as ų s a ybos liaudies e minų
a ija imo casius a ijuojančių kalbinių p iemonių e a uale lingua aspekgiais,
no a a che a ian ų è nemaža e į ai ių. La maggio pa e cos i uisce
ki chia o e one iniai a ian i. Il g uppo dei a ian i di ki chiamen o
cos i uisce p incipalmen e di e se a ian i di luogo di ki cio, benokai a i la
s essa locali à di ki cio p iegaidžių a ian i.
Didelę ki chiazione a ian i pa e cos i uisce a ian di ilau è con
p incipali no minali e mini. Va ian ų eilu e con neno miniais e minii
cos i uiscono a uali pa ole di pa ole a ian i o a uale pa lò non ojami
e mininai. Nemažą ki čia imo a ian i eilučių pa e cos i uisce s e imybės
e ne a o ini ib idi.
Fone iche a ian i g uppo p incipalmen e cos i uiscono a uale della lingua
no me co isponden i e mini e a minamen e quan i a i i e quali a i i a ian i
che hanno di e enzie di osi. Benokai a i sono a ian i, u in ys p iebalsių
ski ybių. Mo ologiche g uppi di a ian i, che cos i uisce comun ašakniai
signi ica o apa ūs galūnių e da ybos a iksų ski ybių i mo ologinių ka ego ijų
a mainų u in ys e mini, p edomina giminės ka ego ijos a mainų u in ys
e mini, sono a e ca ego ie di nume o a ijamen o casi. Galūnių a ian ų
g upėje p e ale e minini con galūnėmis -ė e -(i)a, -as e -ys. Da ybinių a ian ų
g upėje la maggio pa e cos i uisce p e-, p ieš-, za- p iešdėlių e le lo o a minių
a ian ų ediniai, p eesagos -ininkas e le sue a ian ų ediniai. Non u a la
cos uzione liaudies e minija suno min a de ini i amen e. Pa e dei casi di
cos uzione liaudies e mini di a ijamen o è passekę nella a uale lingua.
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
DŽ6 2006: Daba inės lie u ių kalbos žodynas (3-ias edizione ele onica), Vilnius.
Klima ičius J. 1996: Dai liaudies e minijos p esso scien i iche. Te minologia 3, 425.
LKG 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1, Vilnius. LKŽe 2005: Lie u ių kalbos žodynas
(ele oninis leidimas, www.lkz.l ), Vilnius. U bu is V. 1978: Ve odžių da ybos
eo ija, Vilnius. Župe ka K. 1983: Lie u ių kalbos s ilis ika, Vilnius.
Ахманова О. 2005: Словарьлингвистическихтерминов, Москва.
130 Robe as S unžinas |
Гринев С. 1993: Введениевтерминоведение, Москва.
КРусР 2003: Культурарусскойречи.Энциклопедическийсловарь-справочник, Москва.
Сложеникина Ю. 2005: Термин:семантическое,формальное,функциональноеварьирование, Москва.
Татаринов В. 2006: Общеетерминоведение.Энциклопедическийсловарь, Москва.
VARIANT FOLK TERMS OF CONSTRUCTION IN THE DICTIONARY OF LITHUANIAN This a icle deals
wi h a ian olk e ms o cons uc ion in he elec onic e sion o Lie u ių kalbos žodynas
(Dic iona y o Li huanian) (Vilnius, 2005). I was obse ed ha he majo i y o a ian s a e
a ian s o p onuncia ion accen ua ion a ian s and phone ics a ian s. The g oup o
a ian s o accen ua ion mainly consis s o a ian s whe e he accen is placed
di e en ly, o example, donkepis duonkeps (b ead s o e). Va ian i wi h he same place o
accen , bu wi h a di e en in ona ion a e no iceably a e , o example, a pama is
n pama is ( ise a ound ounda ions). A la ge pa o accen ua ion a ian s a e a ian s
wi h no ma i e e ms, o example, g ilka ga ilk (s eam duc ). Va ian s o non-no ma i e
e ms a e a ian s o he mode n language wo ds o e ms no used in mode n language,
o example, ãpušė apuš (asp). A signi ican p opo ion o a ian s a e ba ba isms and
hyb ids, o example, ãkselis aksels (chopped s aw). The g oup o phone ic a ian s mainly
consis s o e ms conco dan o no ms o mode n Li huanian and a ian s wi h
quan i a i e and quali a i e di e ences o owels, o example, kljus kljus (glue).
The g oup o mo phological a ian s consis s o e ms wi h he same oo and meaning,
bu wi h di e ences in in lec ional and de i a ional a ixes and a a ie y o
mo phological ca ego ies. In his g oup e ms wi h di e ences in gende (palubs palub)
(place unde a ceiling) p e ail, e ms wi h di e ences in numbe (d obnos d obyn)
(ladde ) a e a he a e.
In he g oup o a ian e ms wi h di e en in lec ional a ixes he majo i y o e ms ha e
in lexional endings -ė and -(i)a (p iemen p iemeni) (en ance hall) as well as -as and -is (sienójas
sienójis) (log). In he g oup o de i a ional a ian s he majo i y o e ms a e de i a es wi h
p e ixes p ie-, p ieš- and заand hei dialec al a ian s, o ins ance, (p egonkis p gonkis (po ch),
p eškak is p škak is (s o e on ), užùga dė ažùga dė (mow)) and de i a es wi h he su ix
-ininkas and i s a ian s (mū ininkas) mū inykas (b icklaye ).
Rice u a 2008-12-11
Robe as S unžinas
L'is i u o delle lingue Lie u ių
P. Vileišio g. 5, LT10308
E. pos a: [email p o ec ed]
Va ian iniai s a ybos liaudies e minai...