Te minología | 2008 | 15 111
Va ian iniai cons uc i os liaudies e mininai
de la lengua Li u ias dicciona io
ROBERTAS STUNŽINAS
Ins i u o de lenguas Lie u ių
Va ian iškumas peculia idad de la lengua, elacionada con la unidad lingüina
ese mo no in ingido del con enido y la o ma de unidades isomo inas de
ien isunuk ypim (Сложеникина 2005: 8). Es la capacidad de la lengua de c ea
con o midad mismo de la unidad lingüís ica a anų en di e sos ni eles de la
lengua ( oné ica (y o og a ía), acen ologías, g amá icas, léxicos) (КРycР
2003: 104). Desde un pun o de is a his ó ico el a ian iškumo es el desa ollo
de la lengua, di e en es ámbi os lingüís icos ( a minės, šnekamosios,
p o esinės kalbos y k .) condiciona s y di e sos in inių sis eminių eiksnių
pada inas (КРycР 2003: 104). Va ija imas pa icula men e ca ac e ís ico y
la go iempo besi o ma usia, en dis in os luga es de Li uania us o a y de di e sos idiomas acciones pa eik a liaudies e minijai.
En es e a ículo se examina Lie u ių kalbos žodyno (LKŽe 2005) s a ybos
liaudies e minija, . i. especiales cons uc i os imagindinos o samp a as
į a dijan ys gy osios kalbos palab as. Una de los p incipales asgos dis in i os
de los é minos olkudies es que, a di e encia de la ciencia, los é minos
olkudies į a dija no jun o con la ciencia su gidos concep os especiales, y
imágenes o concep os especiales (plg. G ine 1993: 48), la e minología olkudies
de la e minología de la ciencia dis ingue un meno igo de signi ica i os y
consumo (Klima ičius 1996: 6). El obje i o del a ículo escla ece los
Vy aujančius cons ucciones liaudies casos de a ijamien o y mos a
a ijamien o di e sidad. Basándose Daba inės lie u ių kalbos žodynu (DŽ6
2006) es ablece se liaudies e minų san ykis con no mine kalba. Es a ez
ap ie a al o maliuo es uc u inio ipo de e minos a ija imo y
p incipalmen e a ención se p es a á los é minos menos se dis inguen. En es e
a ículo no hablama sob e la cons ucción liaudies azón de e minos
a ijamien o, es o se á obje o de pos e io es au o iaus es udiinamien os.
Del o al se analiza casi 400 casos de a ijamien o de é minos. Como ya se ha
mencionado, odos el a ículo analizados casos de e minos a ija imo
a ibuibles al o malio es uc u al e minos a ija imo. Es e a ija imien o se conside an aquellos casos en que a ijuojancias lingübinas no deno an deno a-
112 Robe as S unžinas | Va ian iniai s a ybos liaudies e minai... o požymių
uni isimo de e minos y no da luga al é mino seman ines kai ų, i. y. nesusijęs
con cualesquie a semanías del é mino di e encias del con enido (Ta a ino
2006: 173). Es e ipo de a ian es de ini ini como o maliosas, la misma unción
exhibiendo, egula es sonidas sanda os di e encias que ienen de los mismos
unidades lingüís icos a mainas (plg. КРycR 2003: 107).
El es udio ecogido ma e ial pe mi e dis ingui d i g andes g upos de
a ian es ki čiación y one inius a ian es (suda o casi du ečdalius de
odos a ian es) y mo ologías a ian es. Es as dos g upos de a ian es
aún se dis ibuyen en smulkesnes g upeles.
KIRČIAVIMO IR FONETINIAI VARIANTAI Ki čiamen o y one ines a ian es
g upée p edomina ki čiamen o a ian es, cons i uyen es más de dos
e čdalius des e ipo a ian es. El g upo de a ian es de ki chiación
p edomina en dis in as a ian es de luga de ki cio, cons i uyen es casi
es cua adalios de odos los a ian es de ki chiación.
Ski ingas ki cio luga a ian es g upo en p edomina a ian iniai
pa ádigmas de cons an e y nopas ous ki cio, ge okai a esni son
a ian iniai sólo nonpas ous ó sólo pas ous ki cio pa ádigmas e mininai.
Según el pa adigma de ki čiación p e alece I y III, I y II a ian es ki chiuocios. I
y III ki čiuo ės a ian ų g upelėje p edomina a ian ų eilu ės con los
p incipales no males I ki čiuo ės e minis, ej.: donkepis (1) Smn1, Šk duonkeps
(3a) Už ; g ilka (1) V ga ilk (3b) K , R , Š ; g ebs as (1) B ž, Jnš, Pn, Rk,
Ukm, K k, Klm, Upn, Dl g ebs as (3) Š nč, Kš, Vžns, Ml , Ds; kl is (1) T klė s (3)
An, Užp; lópe a (1) Paį, D , Vdn lope (3a) Ds, K , M s, Mšk; mlkinė (1) Alk, T g, Sb,
M k malkin (3a) J b; mukna s o a a žio žie ė (1) S , K maukn (3) Ss; palngė (1)
Ūd, M j, Nmč, Sdk pãlangė (1) B s palang (3b) D ; pãpama is (1) Škn papama s
(34b) Als, Š s; pap eždis (1) Ds, An pap iežds (3b) Skd ; p esienis (1) Šln, Žg
p iesiens (3a) Š nč, Slk; p es i nis (1) Šl , K k, Pb, Nmč p ies i ns (3a) Ukm;
sspa a (1) Rs, Vlk, Ad, Šmn, Vlkš, Kkl sąspa (3a) Vl, G š, G l, Pkn, Kp, Alz, Dgl,
Ln , R n, Žl, Kl , T gn; s óginė (1) LKA I 57, K s ogin (3a) LKA I 57, K , K n, Ms,
Lnk, Plng, G šl, Lkž; šbe kš is (1) K. Būg (Skp), Kp, Adm, K s šebe kš s (3b) Dkk,
Kp, Šmn, Paį, Dg, K s, Dj; apangis (1) Rs a pangs (3b) Va n, Šl; ùžkabo is
1 A igosnyje u ilizadasas Li u ias palab as del ocino san umpos.
ski ybių. Fo malus es uc u alis a ija imas no a más allá de los lími es
Te minología | 2008 | 15 113
(1) Plk zakabo s (34b) G až; e nda (1) LKA I 40, Sd, D e and
(3b) LKA I 40 (Sg).
Mucho menos hay a ian as eilučių con p incipales no mminas III ki čiuo ės
e minis, ej.: lenken (3b) Slk, G , T , Kp, Dglš, (3a) Dsn lekena (1) Vs; en ins
(3b) Vdk, K , Dkš, Pl e inis (1) G z; s ogdengs (3a) Vb, Sk b, Mšk, K š, Sk
s ógdengis (1) Tlž, K ž, Paį, S , . Las e siones de Žalan ú con miemb os
ad e sos o man a ian es de palab as de la lengua ac ual, po ejemplo:
ãpušė (1) Rm, Vkš, e c., Kp apušmk (3b) G , M k pušė (1) 6, DŽ pak éigė (1)
Smn, Gž pak eigb (3b) Jgn Jabl (j), S k pak igė (1) M 6, DŽngis (1) P k
angaliass (3b) M j Ž Ž1 (1) 6, DŽ M as (1) 6, 6 (6) pm (6), DŽ (3b) Smu (3b) K k,
K k Š (1) 6, DŽ Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk
Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk
Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk
Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk
Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk
Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk
Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Šk Š p ie ij (3a) Lkm
p e ija (1) Ml, Plš; ske inis (1) Jz sąke ins (34a) Dglš; slógs is ka elės,
p eleikančios ogo k aigą (1) Rmš, Ūd slogs s
(3) K ok.
Didelę I y III ki čiuo ės a ian es pa e o man s e imybės, ej.: ãkselis ( ok.
Häcksel) (1) aksels (3b) Gs, Nm, Sk , Kl; g elis ( ok. a m. Ge el) d i sukal os
ca eles, las cuales jaa ginadas sob e la ie a, que el ien o ned asky ų (1)
gė els (3a) Ld n, Rdm; g elis ( ok. a m. Ge el) s a usis galas del echo, skliau ai
(1) gė els (3a) Up; kakals ( ok. Kachel) k osnis (3b) Šlu, Skd , Lnk , Vlk kãkalis (1)
B , kkalis (1) P n; kiauno ( ok. Kelle ) namelis pa ėms pil i (3a) Šn kiaunó ė (1)
Klp; klme is ( ok. Klamme ) geležinė sankaba (1) kleme s (3b) E ž, Vdk, Šll; skidelis
( ok. Schindel) malksna (1) Adm, G , G ž, Vb skindels (3b) Skp; s alažia ( ok. a m.
s allâsche) (3b) Jnš s lažiai (1) Škn; s ede is ( ok. a m. s ände ) s ulpas (1) Vn,
K ž s ende s (3b) Rsn; špkė ė ( ok. Speiche ) s i nas (1) LKA I 47 (Rsn, Plšk)
špykė (3a) LKA I 47 (Vlkš, Pgg), V b, Nm, M j; š ede is ( ok. a m. s ände ) (1) B s
š ende s (3b) Pgg, D , B s, Ms; žiogspi a ( ok. Sägespäne) pju enos, d ožlės (3a)
Lk, Pln žiógspi ai (1) Gg , Ms. Kele ą eilučių cons i uye ne a o ini híb idos, ej.:
pap pečkė (b us. припечак) ie a po p ipečka, pak osnė, pap ieždis (1) Vdš, Kl
pap ipečk (3b) T , Sn, Ad; skesbalkis ske ssijė (1) LKA I 130 (Sg) ske sbalks (3b)
Akm;
Robe as S unžinas | Va ian iniai s a ybos liaudies e minai... ùžkaklis
ùžpečkis pue a po k osnies, zak osnis (1) DūnŽ zapečks (3b)
Up , B g, T k.
I y II ki čiuo ės a ian ų g upelėje p e alece eilu ės con p incipales I
ki čiuo ės e minis. Respec o a la no ma se e que po ni el hay a ias de
eilucias con no males II y con no males I ki čiuo ės e minis, ej.: s a nis (2)
Alz, Užp, Vb, Sk b s ã inis (1) Paį, Kp, Upn, Pkn, Ndz, Onš; šunga is išsikišę
d iejų sune ų ąs ų galai obesio sąspa oje (2) E ž šùngal is (1) Sl , J b;
ublãdė a ski as obesys, donde es á duonkepė k osnis o donde se epa a
jo alas pa a animales (2) V , Kn , Pln ùbladė (1) Sln , Kl; spãlinė (1) Šmn spalnė
(2) Nč; š inė (1) Klb II 19 (Lkm), Ob, Žl, Pc, Gs, Kp, Km iš nė (2) LKA I 52, Plšk.
Fas a una a ian e de eilu é con ambos no mmios e minis, ej.: akie ius
caimo habi amosios obos kamba ys (1) K n, T alki ius (2) Al, M j, Šl n. Una
eilu é es á con no miniu I ki čiuo ės é mino: pas óginė (1) Rm pas ognė (2) ,
Šd, T , Jn. Kele ą eilučių o ma a ian es de palab as de la lengua ac ual, ej.:
g inči (2) S d g nčia (1) Žsl, Bgs g yči (2) DŽ6; šlna (1) LD 215 (Ds, Lkm, Kl ), Jnšk,
G , Rmš, Kl , Šmk, Pls, Rš, E ž, K k, K ns šlyn (2) Vlk, J. Jabl
(Vlk) šlnas (1) DŽ6.
En o os casos eilu as o man en la lengua ac ual ne a ojami é minos,
ej.: al ã ija (1) V , Pn al a ij (2) G g; mū inė (1) An mū nė (2) Jnš; pãpa ie is
pas ogė (1) M s papa i is (2) D , V n; pa ies nis palėpė (2) Vkš, T k, Mžk, Lž
pã ies inis (1) Vkš; paš a pašiū ė (1) Sl , G dž pašė (2) E ž; šininė (1) LKA I
57 (Sk d, Žal, B b), Šil šiennė (2) LKA I 57 (Klp, Plšk, Alk), Gl , P k, Nm, Pgg;
ža dnis (2) V n ža dinis (1) Ds. Nemažą I y II ki čiuo ės a ian es pa e
o man en la ac ual habla ne a o ini é minos s e imybės y híb idos, ej.:
dù šliokas (l. du szlak) į ankis skylei železyje išmuš i (1) Sn, dušliokas (1)
du šlikas (2) Kal n Š, Ds; kaminyči (l. kamienica) mū iniai namai (2) K. Būg (G l)
kaminčia (1) Ms, Sln , K , Ds, Šln, A , Pk , K š, Dgl, Pc, Ds, Skp, T gn; lėd (l. lada)
p ie aisas ąs ams kel i (2) S k lda (1) Al , Nmn; mkolas (b us. mahalalo)
epamasis í anis, ep u as, ep ukas (1) Nm, PnmA, Vžns, Dgl, Sb moklas (2)
Jnšk; padame o pama as, undamen as (2) Skp, Vl, Sdb, Kp, Ppl pãdamen as
(1) Paį; pila nos (l. piowiny) pju enos, pjaulai (2) Vs pla inos (1) Jnšk; s ali ius
s alius (2) Al, Jon, Up s ãlio ius (1) T , Vdk; s oni (b us. s aynya) a klidė (2)
Šlčn, (4) Pl , Užg, Slm, K k, PnmR, U s ónia (1) LKA I 266, K. Būg (Ds); š amplis
( ok.
114 pue a en e la pa ed y k osnies, zak osnis Š (1) s, Up zakakls (3b) Š s;
Te minología | 2008 | 15 115
S emmp ahl) il o polis (2) Dbč, Vlk, Ds š apolis (1) Sdk; eslčia (l. cieślica)
ašomasis ki is (1) KzR eslyči (2) LKA I 89 (Pj ); zomã as kuolų o a (2) Akm,
Sd, Rdn zóma as (1) Nmn; zo iskas y is (2) akmenyči (2) Pls, Plš akmenčia (1)
G k, G z, M j, Sn, Všk – z ieskas (1) Sln ;
Kl ; mū lio inis (l. mu a ) (1) Lk mū lio nis (2) P n; o pnė pašiū ė, donde se
cosechan lechos y du pės
(2) Lk pinė (1) An z.
I, II y III ki čiuo ės e minos ina ių eilučių g upėje ecuen es de a ian ų
eilu ės con p incipales no males I ki čiuo ės e minos, ej.: p ešinė pa alpa
kam pasidė i, kama a (1) Pl, Lš p iešin (3a) Gdl p ieš Ūnė (2)d; p ešinė p iemenė,
p ieškamba is (1) Pl, Lš, K ok p iešin (3a) Gdl, V p iešnė (2) Ūd.
Ras a una líneau é con p incipal 3b ki čiuo ės é mino: plūk u (3b) K š, Gdž,
Jnš, Šd plūk ù ė (2) B ž plūk u ė (1) Jnšk, Škn, Šd, Žml. Va ian ų eilu ę con
neno minos e minos o man ac uales palab as de a ian ų eilu ė, ej.:
ga aladė (2) Ps, Rm, Klo , Sdb gã alaidė (1) Ds, Slm ga alaid (34b) Kp g laidė (1)
DŽ6.
I y IV ki čiuo ės a ian ų g upelėje p e alece a ian ų eilu ės con
p incipales I ki čiuo ės e minis. Va ias líneas es án con las p incipales
no ma i as I ki čiuo ės e minis, ej.: čé pė (1) B b, Vdn če p (4) Ds, Lkš;
kmša ogo, lubų o ho na hollė, po la cual kemša šieną o hays azos en el a o
(1) Lkš, Gs kimš (4) Gs, G š.
Va ias a ian es de eilučių es án con nonag undinais no mminas III o IV
ki čiuo ės e minos, ej.: sk da (1) DūnŽ, Sln , K š, Š , Pls ska d (4) Jš; ža (1)
Rg, Škn, Va n, Pc a ž (3) Slm, (4) Sdk. Una la ilau é cons i uye neno miniai
e mininai. Es as son a ian es de la palab a de la lengua ac ual: pan
ske sinis, jungiendo obesio spa us, gegnes (4) Vkš, Lc pn a (1) Mžk pn as (1)
DŽ6.
Mi é es a g upellas o man líneas con ex animidades, ej.: blka ( ok. Blech,
b us. bľaha, l. blacha) ska da (1) Sln , G šl, G g, Yl blėk (2) Kp, Užp; g da ( us.
гряда, la . g ēds) seno ės pi kios una de ka čių iduj al ededo de las
pa edes a á bol u o okom djio in i (1) Rdm, Vs, Lš g ėd (2) Ds, Jnš, (4) Š nč,
Dglš, T , T gn; liūdė ( ok. ž. lode) s ambalas (1) K , B ž , Šk liūd (4) Sk ;
s aini (b us. s aynya) a klių a as, a klidė (4) LKA I 51 (Žml, Škn, Rz, Klo ,
K s, Pc, Čk, K k, T s, Vdš, Lb), Mžš, Pk , Rd, Kp, An š s inia (1) LKA I 51 (Rš, Pb),
T ak; šiópa (l. szopa) pašiū ė, oginė (1) BM 69 (Žb) šiop (4) KzR; opn kalkės (2)
Pns, Žl, (4) Al , Ds, Kp ópna (1) D skŽ, S j.

Robe as S unžinas | Va ian iniai s a ybos liaudies e minai... 116 casos de
de ec a on cua o eces menos. II y III ki čiuo ės a ian ų g upelėje eilučių
su pag inpadag ė pas ogė (2) Km, U , DŽ6 padang (3b) Ad; p iemen (3a) Ldk,
diniais no miniais i isais neno miniais na iais y a be eik po lygiai, p z.:
Ign, Plš, Vl, M j, B š, K k, Mšg, DŽ6 p iemnė (2) Jž; s a a s (3b) M c, K ok, Rud,
D sk, DŽ6 s a ã is (2) T gn, Sdk, Ml , K d, Lkm; padangš (3b) T gn padagš ė
(2) K k padag ė (2) DŽ6; papa i is (2) D papa ie s (34b) Nč, Rod, V n; iobėss
(3a) Rmš iobsis (2) G nk, Šk obess (3a) DŽ6; pag dai (heb .) (2) V b, M j
pag ėda (3b) Kl . II y IV ki čiuo ės a ian ų g upelėje p edomina a ian ų
eilu ės con p incipales no males II ki čiuo ės e minais, casi pe pus menos
hay e minų con p incipales no males IV ki čiuo ės e minais, ej.: aksnis (2)
K n alksns (4) K. Būg (D , Lz); kklis (2) kokls (4) Up; kūlis (2) P k kūls (4) Pp,
K kl, Lž; kū ė (2) Sln kū (4) Pp, K š; mū is (2) D mū s (4) Š , Kl Ž; žig is (2)
Jn (K ) žiog s (4) Eig; kapls (4) Už kãplis (2) Pln; basls (4) Nj, Jnšk bãslis (2) K č;
kūl (4) Ds, Nmn, Ds, Ll kūlė (2) Tl; spy s (4) LKA I 97 (Pnm, Šmn, Al ), LKA I 131 (Gd)
sp is (2) DūnŽ, LKA I 131 (Pnm, Šl , Vlkj), Škn. Nemažą pa e cons i uye a ias
líneas con miemb os neno minos, ej.: spy iùs
K ns, Rs, Dkš sp ius (2) Up spy s (4) DŽ6; aknia S (4) Ldk, Upn, Gdl, ,
Up , K , Vb, G ž ãkniai (2) D skŽ ãknys (4) DŽ6; an (4) Kp, An š a ė
(2) Klp a is DŽ6; dablis (2) B Dambls s iku Rmš dembls DŽ6; M k (2) M k
s ikuolia Lzd (4) (4) (4); s ū s (4)
K , Ob s ū is (2) Rk.
Nemažą g upelė pa e cons i uye s e imybių a ian ų eilu ės, ej.: s anė
(b us. s aynya) a klių a as (2) LKA I 51 (Up), Šk , K š, Lk, G d, T , Vdk s ain
(4) LKA I 51 (Pc), Bsg; šiuba (b us. шыba) lango ėmai (4) Šn, Ld n, Rmš, K , KzR
šiùbai (2) Se , Sk d; š èlius ( ok. Schwelle) sienojas, ąs as (2) Sn, Ūd, Ld n,
Dkš, Pns š eliùs (4) Lp; š els sienojas, ąs as (4) B š, Lkš, J b š lis (2) Pgg;
š elia ( ok. Schwelle) apa inis edi icio co onikas (4) LKA I 36 (Lkš, Sn , B ), Lkč,
Čb, Sk š liai (2) Ūd; š ėls ( ok. Schwelle) pas a o s ulpas (4) Pg š lis (2) Dj. Sólo
cons an e de c ucio pa adigmas é minos de a ijamien o casos son
ela i amen e a os. I ki čiuo ės a ian ų g upelę o man en la lengua ac ual
ne a ojamos é minos, ej.: an ãmedis (1) Vj a amedis (1) Ds; ã b aila
a pjau as pedas (1) Sln a b ila (1) Rdm; pakl ė (1) Gl, Ds pãklė ė (1) Sln , Š s.
Kele ą eilučių o ma ne a o ini híb idos, ej.: pablkė (1) G š pãbalkė
a ijamien o de é minos de pa adigmos de un c ucio impas o a se
Te minología | 2008 | 15 117
(1) V n; iš inčia (1) LKA I 52, Vg , P k, Rsn, Pnd, Klp š inyčia (1) G š,
Pl , M j, Jz, Rk Vdšk, Rg .
Las mismas a ian es de p iegaidzes de luga de ki cio cons i uyen
ela i amen e insigni icé a ian e de ki ciación pa e. En es e g upo
p edomina en es a línea de a ian es con e minales p incipales, que con ienen
las mismas luga es de ki cio i agalę p iegaidę. Con espec o a la no ma, se
e que mayo pa e de a ian as eilučių es á con los p incipales é minos
no ma i os, ej.: a pama is (1) Sk n pama is (1) Šll, Up; pak ia ė lubos
kibi kš ims sulaiky i (2) Do , Sln , G g pak iu ė (1) Als, Kin; pas ógė (1) Nm, Jnš
pas gė (2) G š, Gs; pjalas (4) M k pjulas (3) Vlk , Kp; smagas (4) Pž l smigas (3) Ak,
M s, Sk ; šebé kš is (1) Nj šebekš is (2) Pb ; žigės due s a is as ka ys a ąs ,
al o a pila cons ui (2) Ms ž gės (1) Nmn; pez as (2) Kl, (4) Va n, K ž pez as
(3) Šk .
Una ila de a ian es es á con no sub ayininio no minio é mino: sienis (1)
LKA I 57 (B m), Ig, Skd isinis (2) LKA I Ms, Plng, Kl isenis (1) LKA I 57 (Ndz,
Eiš, Az ), R n, Slm, 57, Sn, Ž m, Nmj. En o os casos las a ian es de
a ian es o man a ian es de palab as de la lengua con empo ánea y
non ojamos é minos, ej.: spadas ams is, paspa a (4) Vlk spndas (1) Lp
spand (4) DŽ6; s ūmas du ų skląs is (2) LKA I 40 s ūmas (1) K. Būg (Ds) s ūm
DŽ6; gnkas (2) An, Ds gónkas (1) Sml; pakelanis (2) Al, Al pakelinis (1) Lš, M s, Al
pakelains (34b) Smn, K ok; pagak is (1) Š s p gak ys (3b) Š s, Š k.
Nemažą pa e cons i uye s e imybių a ian ų eilu ės, ej.: ka kas (l.
a ak) len pjū ė (2) Pg , Up, Lž ka ókas (1) Sk; s adas ( ok. a m. s all)
a as (2) Al , Sl , Vn, R , B , K , Va n, Už , T k, Ž , P k, LKA I 50 (T g)
s ldas (1) LKA I 50 (Lk , Šlu, Pgg); s adis ( ok. a m. s all) a as (2) LKA I 50,
Tl, Kl n, K , Rsn s ldis (1) LKA I 50 (Do , Nd); s alenė s aliaus di b u ė (2) Jon,
G dž, Žml, Lk , Pl s alé nė (1) Pšl, Vkš; a kas (l. a ak) len pjū ė (2) D ,
End, Sln , Rs, Žg, Šmk, Sk , Lkč, Kdl, Lel, Ds, Jd , Az a ókas (1) R
a okas (3b) Smn, B m; epelis (nl .?) ajac amien o de echo en
columpios (1) Šlu, P k, B s, Lž, K p, T g émpelis (1) Up, Lk ; ikelis ( ok.
Winkel) kampainis (1) K nkelis (1) An z, Akm, Dkk, Šd.
Ge okai meno pa e de la misma ki cio luga p iegaidžių a ian ų g upelėje
cons i uye a ian ų eilu ės con p incipales i ap adę p iegaidę con enčiais
e minais. La mayo pa e eilučių es á con los p incipales e minales no males,
ej.: čé pė (1) B b, Vdn čepė (2) Rs, K , Rdm, Lp, Lel, Šln, Dkš; nmpusė
118 Robe as S unžinas | Va ian iniai s a ybos liaudies e minai... (1) Šl, Pk , Rm
peme ė (1) ; n as (1) D , Šl a as (2) Jnš; mai (1) Žln mai (2) LKT 81 (Bd );
s ódainis len elė o kuoliukas s a inei o ai e i (1) Lž, Lc s dainis (1) LKA I 60
(Lž); nkas (1) Ps , Kp ikas (4) P , Gs; žnplės (1) K , V , Sn , Pln žnplės (4) Rdš.
Kele ą eilučių o man en la lengua ac ual e minos no ojamos, ej.: palùndai
kluono šalinės lubos (1) Lp, Vs, Pns, Sn paludai (2) Šn; sienólis sienojas (1) T sienlis
(2) Dsn, Lz. Nemažą pa e cons i uye eilu és con ex animidades y ne a o inais
hib idais, ej.: blkis ( ok. Balken) sija, o as ąs as (1) K č, Gs bakis (2) Pp, K , G g;
dù šliokas ( l. du szlak) į ankis skylei geležyje išmuš i (1) Sn dušliokas (1) Kal;
kn as (l. kan ) b iauna (1) Nmn, Lš ka as (2) Ds; liūkas ( ok. Lücke) a o eogo
anga o a ui k au i (1) Alk liūkas (2, 4) B , M j; mù lo as (l. mu a ) sienojos
co onaikas en un edi icio de mampiónas gegnėms sudė i (1) Nm, Smn, Kp mulo as
(1) Kč; pečiù kė (l. pieczu ka) įdubimas, holė k osnies šone o kak oje pa a
pequeñas cosas pasidė i (1) Lp, KzR pečiukė (2) Pl , M j, Dkš; sklepéinė (b us.
скляпенне, l. sklepienie) išlenk as skliau as (pp . k osnies) (1) LKA I 43 (Al, D , B ,
Kpč) sklepenė (2) LKA I 43 (Eiš), D ; klkpečius (hebb .) kalkėms deg i k osnis (1) Sk
kakpečius (1) Pg ; mbalkis (heb) ske sinė pag indinė sija (1) B g, Sml abalkis
(1) Sk , Šl , Vdk, E ž; i lnė (hebb .) a ski as cocina edi icio (1) T s i anė (2) Šd.
Fone iniai a ian es. Los a ian es one ís icos son iska menos que los
a ian es de ki chiación. Fone ines g upo de a ian es cons i uye e mininos,
u in ys šaknies o a iksos one ines quan i ibines y quali ines di e encias o
o os one inių (balsios o p iebalsios inse pimo o pasadomimo) peculia idades.
Va ian es con quan i a i as di e encias de balsios. Es aą g upelę cons i uye
a ian es con la gos y co os balsios y es os balsios, o ma ancias d ibalsius y
mix iuosius d iga sius, ski ybėmis. En es a g upele a las líneas de a ian es
suelen o ma é minos co espondien es no mas de la lengua gene alinés y
a ian es, que poseen las ca ac e ís icas de longación de alsios, ej.: kljus (2)
U kljus (2) J (Ds); kùkis kūjis (2) Ndz, M k kūkis Užg; paužls e damojo chimino
palubys (3b) Ms, Sln , T š, Gg paūžlis (1) Škn, Kl Ž; pjù enos (1) Plk, G d pjū enos
(1) M j; lius nepe šlampamas de uado ca ón pa a cobe u as (2) P n lius (2)
Č; iùšis pap as oji nend ė (2) P k, Pgg, Smln, LKT 165 (K č), Rsn iūšis (2) P k;
zadlaidins užleis a pas ogė
napusė (1) Žg, Sk nampus (3b) Škn; pé me ė ske sinė algo que jungian i sija (1) Rš
Te minología | 2008 | 15 119
(34b) B b, Vlkj ūžlaidins (34a) Š (V n); zapladnis užleis a pas ogė (2) úž
laidinis (1).
Nemažą pa e cons i uye eilu és con ex animidades, ej.: balsas (l. balas,
b us. balyas) s a inis (2) Pšl, Pb balèsas (2) G ž; b ùsas (l. b us, b us. b us)
ąs agalys, ke u kampis ąs as (2) Lkm b sas (2) Jž; dlė ( ok. a m. dil, dille)
s o a len a, g įs as (2) Škn, Rs dlė (2) Rd; kãkalis ( ok. Kachel) k osnis (1) B ,
kkalis (1) P n; mū lio as (l. mu a ) (1) Pln, Up, Tl, T mulio as (1) B s, K , Mžk,
Lž; mū lo as (l. mu a ) sienojos co onikas en un edi icio mú ino sienų
gegnėms sudė i, gegninis (1) Jnšk, Sn, G ž, Pns, (3a) Žal mù lo as (1) Nm, Kp,
Pj , mulo as (1) Kč; s inia (b us. s aynya) a klių a as (1) LKA I 266 s óinia
(1) LKA I 266, Al , Vp; blis (l. ebel) g ąž as (2) Šln èblis (2) Rd, G z, Sml; blius
(l. ebel) (2) Rs, Šl , Lkm, K ž èblius (2) Čk, Lp, Gd , K d, Sl, Kp, Kb; nas (l. yn,
b us. yn) s a inys, žiog is, baslys, pagalys (4) LKA I 62 (JnšM), Dbč, (2) LKA I 62
(Eiš) nas (4) LKA I 62 (D ), LKA I 63 (Pls); z ūbas namo en inys (2) LzŽ z ùbas
(2) D sk, Pls. Va ian es con cuali a i as di e encias de balsios. Šią g upelę
cons i uye a ian es con balsios ila y subilimo y es os balsios,
o ma ancios d ibalsius y mix iuosius d iga sius, ski ybėmis. Mi ę es a
g upelles o man comun ines no mas de lengua co espondien es é minos
y a ian es con cualybines de balsios di e encias, ej.: bambls šiaudinio eogo
k aš , galas (4) Pg, Sk b, Slm, Klo , Kp, Rm, Vl bembls Sk (4)p; bambls majas
hays audų kūlelis, colocándose sob e el bo de del echo ó desde galo, zimblys
(4) T , Slm, M j, Ldn bembls (4) Km; gn as (2) Als, Škn gu as (2) Ukm, T gn, Dgl;
k agas (4) Vlk , Skd k egas (4) Al, Vlk, Jz, G l, Al , T ak, Pkn, M j, Šn, Vs, S j;
nãmas (4) G ž, Pb, M k, Pn, Sk nùmas (4) Sln , Š , P n, Pj, K , K n, Pln; palpė
(1) M j, G š, V , Ld n, Š n, V b, Dkš, Rz pelpė (1) Aps, Dglš, Ign, Ml; pas e bls
pa e del ogo has a el choque con la pa ed del edi icio (3b) Šmn, E ž, Pg, Lel
pas a bls (3b) Šd, Kp, Anč; mai (1) Žln, mai (2) LKT 81 (Bd ) mai (2) Vkš, Sml,
K ns, K k, LzP, Rmš, S , Žlb, K š; plės (2) P k, Als, Jnšk, Do , Sg, G š, D ,
G , Yl ãplės (2) LD 165 (Pmp, K s), Mžš, Rdn; en eùklė is (1) Kp, Slm
e pùklė is (1) Pn, Ds, T gn, K s; ùžka pa (1) P k, Už ùžke pa (1) G g.
G an pa eę cons i uye s e imybių y ne a o inų hib idų a ian ų
p z.: ad  ija (sl.) „du ų s ak a“ (1) Pšl, Rz, Ob, M s, Pg, Lš, Š n, Ė –
eilu ės, ed ija (1) Čb, K č; blkis ( ok. Balken) sija, o as ąs as (1) K č, Gs,
bakis (2) Pp, K , G g blkis (2) Rm, K č, Pšl; klme is ( ok. Klamme , Šiek an o
126 Robe as S unžinas | Va ian iniai s a ybos liaudies e minai... Ps
pjūkliukas (1) J b, Vlk , G z š kžiogas Šk (1); žiogspi a ( ok. Sägespäne)
pju enos, d ožlės (3a) Lk, Pln, End, žiógspi ai (1) Gg , Ms žiógspi iai (1) Vkš.
Galūnių -(i)us y -is a ian es g upelėje algunos a ian os eilučius es án con
p incipales no miais e minis, ej.: dag is s ogas (2) Gd , T gn, Lkm, Rz, A m,
Ds, LTR (Pnd), Ob, Kp, Rk, Š d dag (2) Skp, Km, Užp; blius (2) K d, Dkš blis (2)
G k, Pn; p ikl is (2) Pl , Šn, J b p iklčius
(2) Vlk , Sk , Vdžg.
más son eilučių con s e imybėmis y ne a o inais hib idais, p z. : dils ( ok.
a m. dil) s o a len a, g įs as (4) Žg, Sk dlius (2) Vlk, P ng; ka dilius (l.
ka del) gegnių aos a (2) Dkš, M j, Ldn ka dilis
(2) Ūd, K ok; pùspečis p ie hombčiaus dimú o o soolas (1) V s, Vdš, Užp,
Dkš , Bgs pùspečius (1) Ad, Pbs; senpečis k osnies šildoma sienelė (1) Skd ,
P n, Vdk senpečius (1) DūnŽ, K ž, Už .
Galūnių -as y -(i)us a ian os g upelę o man líneas con p incipales galūnės -as
e minis. En su mayo ía se a a de é minos ac uales que co esponden
no mas de la lengua, po ejemplo: jujas (1) Pln, Kl, K , Als, T gn, T , G g, Ds
jujus (1) Rk, Dkk, Ds, Jž; s ógas (1, 3) D , SD 38, Su , LKA I 266 s ogùs (3) LD 253
(B ž), LKA I 266, K s, Slm, Ps; u klas (2) G š, Sk u klius (2) Ms, Yl. Una líneau é
o man ne a o ini híb idos: pečia s as plūk inio pečiaus madinis
undamen o iz ąs ų (1) Ssk, Ldk, S , Žl pečia sčius (1) An , K k, Kl , K d.
Galūnių -is y -ė, -(i)us y -ys, -as y -ys a ian es eilu ės pa ienės, ej.:
k ósnis (1) Skp, B ž, Km, Rm, B sl, T gn, Pnd, Paį, Vžns k ósnė (1) An, Yl,
T ak; s a ls (4) Š (Skp), Ln, Sml s alas (4) J.Jabl. (Pšl), Kp. Vieną eilu ę
cons i uye s e imybės: dlius ( ok. a m. dille) s o a len a (2) Vlk, P ng
dils (4) S , Ob.
A ski ą mo ologicos g upos de a ian es o man ha ybiniai a ian es. En la
lengua li a ias es habi ual habla sob e p eesagos a ian es. V. U bucio
a gumen ando, p eesagų a ian es son de lexión no pe enezca la misma
p eesag a de oma ebaña (U bu is 1978: 214). En es e a ículo da ybiniais
a ian es se conside an con a ian iniais da ybos a iksais (p iešdėliais,
p eesagos) o ma é minos y a ian inių a iksų u in ys é minos. Aquí
a ian iniais da ybos a iksais sob e odo se conside an bend inés lengua y
a mių a iksos a ijamien o casos. También se conside an de da ybiniais a ian es y aquellos casos en que da ybiniai
p epečkas (1) Ldk, Jz, Auk, Žln, B , Užg; š kžiogis ( ok. Säge) iena ankis

Te minologija | 2008 | 15 127 su hacía y signi icado son simila es uno a o o.
P é da ybinių a ian os asignan y dū inos, u in ys dėmenos unión
di e encias. niai. Ge okai menos as a p iesagos edinių a ija imo casos,
Pagal da ybos ipą da ybinių a ian ų g upelėje y auja p iešdėlių edi-
nedidelę pa e cons i uyen a ian iniai dū inia.
Da ybiniai an esdėlių a ian es. In es iamaje en uen e log ó es ablece
sólo in e míns an esdėlios a ijamien o casos. En es e g upo en la mayo
pa e cons i uyen an edėlius an e-, p ieši zai sus a minių a ian es
a ija imo casos. O os de los an e io es a ijamien o casos
ela i amen e a os. Vediniai con p e idélias an e-, delan ei sus a ian es.
En es a g upele a la mayo pa e o man a ian ines an esdėlių an e-, p y-
(plg. LKG 1965: 428) y an es-, p yš- ediniai, ej.: p egonkis (1) MPs, Nj p gonkis
(1) Mžk, Ms, T š, Klm, Rs, E ž; p epi is (1) Lnk , Pš, Žg, Jnš p pi is (1) Vkš,
Š s, Ms; p eškak is (1) Rm p škak is (1) Lk. Una elu é o man híb idos:
p elo ė ka elė šiaudams p ispaus i (1) Vl p lo ė (1) Š s. Encuen a algunos
o os casos de a iijamien o del p e iñado p ii sus a mainos, ej.: p eklė is
(1) G , Vj, Bsg p ikl is (2) M, Vlk , Sk , Vdžg, Žal, G š, Gl, Čk; p iežed (3a) Rmš,
Š p yžed (3a) G š, Pl , Jnš, Dkš, K , Ld n, Šn, p ižed (3b) A , Bsg, S .
Vediniai con an ecedliu zai sus a ian esis. Šią g upelę componen a mių
an esdėlių zau-, ažu-, ūž a ija imo casos, ej.: zaùga dė (1) LKA I 55 (Žb), B ž,
Slm, Vb ažùga dė (1) Pnd, Kp; azùjaujis (1) Pl ažùjaujis (1) G , Ds, Užp;
zaùšalė (1) Slm, LTR (Pmp) ažùšalė (1) Kp, Ds; ùžlaidas (3b) DūnŽ, Jz, Gs ūžlaidas
(1) P n, Sk , Sl , M j, J b, Alk, E ž. Vediniai con o os p e ixos y sus
a ian es, ej.: pãpa ie is (1) M s, papa i is (2) D pópa ie is (1) P ; a pjo
(3b) Rm a ãpjo a (1) Ds; sspa a (1) K k, Km, V n, KzR, Dbč, Vs, sąspa (3a) Kl ,
KzR obesio kampas, donde sune i ąs ai (1) Ign, Ob, An , B , Vlk sspa a (1)
Dkš. Da ybiniai p iesagos a ian es. Da ybinių p iesagų a ian ų g upą
o man con a mių o la misma signi icación que ienen los p eesagomas
o ma e mininos. En es e g upo de a ian es p edomina p eesagų
-ininkas, -(i)nyčia, -yčia, -uolis y es os p eesagų a ian ų ediniai.
Vediniai con p eesaga -ininkas y sus a ian esis. La más g ande es g upelina
con múl iples uncccés p ejes -ininkas y sus a ias -inykas, -(n)ykas (ž . LKG
1965: 403), -ninkas (ž . LKG 1965: 342) ediniais, ej.: Sk mū ininkas (1), V
mūū inykas Kp ninkas LTR (Pk ) mū nykas Dbk, Ds, Mps; š ininkas (1) LKA I
52, Pj , Rdm, P , Ž , Smln, B s š inykas
Nmč, LKT 381 (Vs), Al , KzR.
128 Robe as S unžinas | Va ian iniai s a ybos liaudies e minai... Di e en e
kaladnikas pašiū ė, pas ogė, s oginė (2) Vdk, Up kaladnkas (2) Žm , S k, P , Jz,
Vdšk, Ldk, S , Ssk, Gl , B b; kaladnikas šaka o ai e i, s a inis (2) G k, Šl
kaladnkas (2) K k, Bsg, Šln, Klo , Sml; kaladnikas s a inių o a (2) Šl kaladnkas
(2) Klo , Sml. Vediniai con o as p ecesagos y sus a ian es. Vediniai con
a ia i as p e acias -idė, -ymas, -imas, -esys, -ėsys, -ūlis, -ulis, - a, -a a, -elė, -alė,
-yčia, -(i)nyčia son pa ienamen e, ej.: daildė (2) G ž daildė (2) Vlk ; iš dė (2) LKA I
52, Lš, B š iš dė (2) LKA I 52, Vlk; g éndimas (1, 3a) Smn, Sk d, V n, K , M s, Pns,
Dkš g éndimas (1) Dg; obess (3a) D skŽ, K , Sln , Rsn obėss (3a) Užg, D skŽ,
Dg; k i ūliai lenk os ka ys Vehículo pa a conduci , p i aisi os a las zadakalinių
d i ačių ašies o ogučių ( ežan ilgus ąs us, sienojus); espaldos bicičiai o
ogu ės pa edes pa a anspo a ; pa a la gos ans os (bo dojos)
anspo a anspo e (2) Lp k i ùliai (2) Kp, Kb, Vs, Dbč, M c; skied (3), (4) Lp,
LKT 179 (J b), LTR (Pl ) skieda
(3a) P l, Dbč, Vlk.
Nemažą g upelė pa e o man híb idos ne a o ini, po ejemplo: pečel suolo
al u a o más al o apšildomas mū elis o ijación cin a al plūk inio pečiaus
a sisės i, a sigul i (3b) B ž, Šd, Všk, Pšl pečal (3b) Šln, LMD (Šl ); pl nyčia (nl .)
ply inė (1) Slm, Do , Pl , Dj pl ninčė Als; ža dinčia pas a as sin pa edes linams
djio in i (1) Ms, T , B s ža di nnčia (1) Kl, Pln.
Dū inių a ian ų g upelę cons i uye sudu iniai e mininai con
jungiamaisiais balsias y sin ellos. P incipalmen e hay eilučių con p incipales
sudu iniais e minis con jungiamaisiais balsias. Las p incipales a ian es
suelen se los é minos no ma i os, ej.: bandóda žis (1) K , Als, Už , Š k, Kl,
Vkš bandãda žis (1) Lž; kialia a is (1) V n, D sk, Lzd, Š nč, Dkš kial a is
(1) Ilg, E ž, LMD (Rs); obã ie ė (1) Smn, Vš , G dž, V ób ie ė (1) DūnŽ, Žlp,
Vn, Už ; dinda žis (1) Pš, G k, Rd, T , Bsg, Rm dienãda žis (1) Sdk; duonkep (3a)
Š nč duonakep (34a) JnšM, Kkl, Slk, Ds; len gals (3b) Ds, B s, Dkš len agals
(34b) Skd , Vlk, Ds; ply gals (3b) M j ply agals
(34b) Ds, Lkm, Dgl.
En e dū inių a ian ų eikė ų p iski i y hyb idines p ecesagas -yčia edinių,
cuyas pama iniai palab as iene jungicien es balsios di e encias, eilu ę, ej.:
lange e yči (2) Slk, U , K k, Dgl, Ml lang e čia (1) Slk. Miš ūs a ian es. A ski ai
mo ologinių a ian ų g upėje menė ini y miš ūs e minos a ija imo casos.
Es as son las a ian es mo ológicas de núme o,
pa e cons i uye s e imybių y ne eik inų hyb idų a ian ų eilu ės, ej.:
Te minología | 2008 | 15 129 u in ys y one inių ski ybių, p z.: zùzeliai
ga gažė (1) E ž, Sk žiùželis
(1) P ng.
IŠVADOS
Va ian iniai e mininai es e minai, u in ys o males con enido del uni isumo
no ulnejan es, seman ines kai ų noukelian es lingüines ins umen os
di e encias. Išanaliza us dicodyne de la lengua Li uania as as
cons ucciones liaudies e minos a ijamien o casos de a ijuojan es
ins umen os lingüís icos y aspec os de la lengua ac ual, obse ada que
a ian ų es nemaža y di e sos. La mayo pa e cons i uye ki chiación y
one iniai a ian es. Ki čiación a ian es g upoé p incipalmen e componen
di e en es a ian es de luga de ki cio, guai a os de la misma luga de ki cio p iegaidzes a ian es.
Didelę ki chiación de a ian es pa e cons i uye a ian os eilu és con
p incipales no mminiais e minis. Va ian ų eilu es con neno minías e minis
o man a ian as de palab as de la lengua ac ual o en la lengua ac ual
ne a ojami e mininai. Nemažą ki čiación a ian es eilučių pa e
cons i uye s e imybės y ne a o ini híb idos.
El g upo de a ian es one icas p incipalmen e cons i uye ac uales no mas de la
lengua co espondien es e minos y a minamen e a ian es u in is de
di e encias cuán ibas y cuali a i as de balsios. Ge okai menos ecuen es son
a ian es, u in ys p iebalsios di e encias. Mo ologías en el g upo de
a ian es, la cual cons i uye comun ašakniai signi icado apa ūs galūnių y
da ybos a iksų ski ybių y mo ologinių ka ego ijų a mainų u in ys e mininai,
p edomina giminés ka ego ías a mainų u in ys e mininai, son a os casos de
a ijamien o de ca ego ía. Galūnių a ian os g upėje p edomina e mininos con
galūnėmis -ė y -(i)a, -as y -ys. Da ybinių a ian ų g upėje la mayo ía cons i uye
an e-, an es-, za- an esdėlių y sus a minių a ian ų ediniai, p eesagos -ininkas y
sus a ian ų ediniai. No oda cons ucciones liaudies e minija suno min a
de ini i amen e. Pa e de la cons ucción liaudies é minos de a ijamien o casos es en ekę a la ac ual lengua.
LITERATŪRA Y ŠALTINIAI
DŽ6 2006: Daba inės lie u ių kalbos žodynas (3-ias edición elec ónica), Vilnius.
Klima ičius J. 1996: Desde liaudies e minijos an e cien í ica. Te minología 3, 425.
LKG 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1, Vilnius. LKŽe 2005: Lie u ių kalbos žodynas
(elec oninis leidis, www.lkz.l ), Vilnius. U bu is V. 1978: Woodžių da ybos eo ija,
Vilnius. Župe ka K. 1983: Li u ians kalbos s ilis ika, Vilnius.
Ахманова О. 2005: Словарьлингвистическихтерминов, Москва.
130 Robe as S unžinas |
Гринев С. 1993: Введениевтерминоведение, Москва.
КРусР 2003: Культурарусскойречи.Энциклопедическийсловарь-справочник, Москва.
Сложеникина Ю. 2005: Термин:семантическое,формальное,функциональноеварьирование, Москва.
Татаринов В. 2006: Общеетерминоведение.Энциклопедическийсловарь, Москва.
VARIANT FOLK TERMS OF CONSTRUCTION IN THE DICTIONARY OF LITHUANIAN This a icle deals
wi h a ian olk e ms o cons uc ion in he elec onic e sion o Lie u ių kalbos žodynas
(Dic iona y o Li huanian) (Vilnius, 2005). I was obse ed ha he majo i y o a ian s a e
a ian s o p onuncia ion accen ua ion a ian s and phone ics a ian s. The g oup o
a ian s o accen ua ion mainly consis s o a ian s whe e he accen is placed
di e en ly, o example, donkepis duonkeps (b ead s o e). Va ian es wi h he same place o
accen , bu wi h a di e en in ona ion a e no iceably a e , o ins ance, a pama is
n pama is ( ise a ound ounda ions). A la ge pa o accen ua ion a ian s a e a ian s
wi h no ma i e e ms, o ins ance, g ilka ga ilk (s eam duc ). Va ian s o non-no ma i e
e ms a e a ian s o he mode n language wo ds o e ms no used in mode n language,
o example, ãpušė apuš (asp). A signi ican p opo ion o a ian s a e ba ba isms and
hyb ids, o ins ance, ãkselis aksels (chopped s aw). The g oup o phone ic a ian s mainly
consis s o e ms conco dan o no ms o mode n Li huanian and a ian s wi h
quan i a i e and quali a i e di e ences o owels, o ins ance, kljus kljus (glue).
The g oup o mo phological a ian s consis s o e ms wi h he same oo and meaning,
bu wi h di e ences in in lec ional and de i a ional a ixes and a a ie y o
mo phological ca ego ies. In his g oup e ms wi h di e ences in gende (palubs palub)
(place unde a ceiling) p e ail, e ms wi h di e ences in numbe (d obnos d obyn)
(ladde ) a e a he a e.
In he g oup o a ian e ms wi h di e en in lec ional a ixes he majo i y o e ms ha e
in lexional endings -ė and -(i)a (p iemen p iemeni) (en ance hall) as well as -as and -is (sienójas
sienójis) (log). In he g oup o de i a ional a ian s he majo i y o e ms a e de i a es wi h
p e ixes p ie-, p ieš- and заand hei dialec al a ian s, o ins ance, (p egonkis p gonkis (po ch),
p eškak is p škak is (s o e on ), užùga dė ažùga dė (mow)) and de i a es wi h he su ix
-ininkas and i s a ian s (mū ininkas) mū inykas) (b icklaye ).
Recibió 2008-12-11
Robe as S unžinas
Ins i u o de lenguas Lie u ių
P. Vileišio g. 5, LT10308
E. po co eo: [email p o ec ed]
Va ian iniai s a ybos liaudies e mininai...