scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Variantiniai statybos liaudies terminai „Lietuvių kalbos žodyne“

Robertas Stunžinas

Full text

Termini popolari varianti dell’edilizia nel Dizionario della lingua lituana ROBERTAS STUNŽINAS Istituto della lingua lituana La variabilità è una caratteristica della lingua, legata allo scostamento dalla corrispondenza isomorfa tra unità di contenuto e di forma che non compromette l’integrità dell’unità linguistica (Сложеникина 2005: 8). È la capacità della lingua di creare varianti della stessa unità linguistica a diversi livelli linguistici (fonetico (e ortografico), accentologico, grammaticale, lessicale) (КРусР 2003: 104). Dal punto di vista storico, la variabilità è il risultato dello sviluppo della lingua, dei contatti tra diversi ambiti linguistici (dialettale, colloquiale, professionale ecc.) e di vari fattori sistemici interni (КРусР 2003: 104). La variazione è particolarmente caratteristica anche della terminologia popolare, formatasi nel corso di un lungo periodo, usata in diverse località della Lituania e influenzata da vari fattori linguistici. Šiame straipsnyje nagrinėjama Lietuvių kalbos žodyne (LKŽe 2005) statybos liaudies terminija, t. y. specialius statybos vaizdinius ar sampratas įvardijantys gyvosios kalbos žodžiai. Viena pagrindinių liaudies terminų skiriamųjų ypatybių yra tai, kad, skirtingai nei mokslo, liaudies terminai įvardija ne kartu su mokslu atsiradusias specialiąsias sąvokas, o specialius vaizdinius ar sampratas (plg. Гринев 1993: 48), liaudies terminiją nuo mokslo terminijos skiria mažesnis reikšmių ir vartojimo griežtumas (Klimavičius 1996: 6). Straipsnio tikslas – išsiaiškinti vyraujančius statybos liaudies terminų varijavimo atvejus ir parodyti varijavimo įvairovę. Remiantis Dabartinės lietuvių kalbos žodynu (DŽ6 2006) nustatomas liaudies terminų santykis su normine kalba. Šį kartą apsiribojama formaliuoju struktūriniu terminų varijavimo tipu ir daugiausia dėmesio skiriama mažiausiai besiskiriantiems terminams. Šiame straipsnyje nekalbama apie statybos liaudies terminų varijavimo priežastis, tai bus tolesnių autoriaus tyrinėjimų objektas. Iš viso analizuojama beveik 400 terminų varijavimo atvejų. Come già menzionato, tutti i casi di variazione terminologica analizzati nell’articolo rientrano nella variazione terminologica formale strutturale. Si considerano variazioni di questo tipo i casi in cui i mezzi linguistici variabili non indicano le caratteristiche del denota- Terminologija | 2008 | 15 111 to. La variazione formale strutturale non oltrepassa i limiti dell’integrità dei termini e non comporta mutamenti semantici del termine, ossia non è legata ad alcuna differenza di significato nel contenuto del termine (Татаринов 2006: 173). Le varianti di questo tipo si definiscono come forme di una stessa unità linguistica caratterizzate da differenze formali e regolari nella struttura fonica, che svolgono la medesima funzione (cfr. К РусР 2003: 107). L’esame del materiale raccolto consente di distinguere due grandi gruppi di varianti: le varianti accentuali e fonetiche (che costituiscono quasi due terzi di tutte le varianti) e le varianti morfologiche. Questi due gruppi di varianti si suddividono ulteriormente in sottogruppi più specifici. VARIANTI DI ACCENTO E FONETICHE Nel gruppo delle varianti accentuali e fonetiche prevalgono le varianti accentuali, che costituiscono oltre due terzi delle varianti di questo tipo. Nel gruppo delle varianti accentuali prevalgono quelle con diversa posizione dell’accento, che costituiscono quasi tre quarti di tutte le varianti accentuali. Nel gruppo delle varianti con diversa posizione dell’accento prevalgono i termini varianti appartenenti a paradigmi con accento fisso e mobile; sono decisamente meno frequenti i termini varianti appartenenti a paradigmi con accento soltanto mobile o soltanto fisso. Quanto ai paradigmi accentuali, prevalgono le varianti delle classi accentuali I e III e I e II. Nel gruppo delle varianti delle classi accentuali I e III prevalgono le serie di varianti con termini principali normativi della classe accentuale I, ad es.: duónkepis (1) Smn1, Šk – duonke pỹs (3a) Užv; gárvilka (1) Vvr – garvilkà (3b) Kv, Rt, Šv; grebėstas (1) Brž, Jnš, Pn, Rk, Ukm, Krk, Klm, Upn, Dl – grebėstas (3) Švnč, Kš, Vžns, Mlt, Ds; klėtis (1) Tv – kletìs (3) An, Užp; lópeta (1) Paį, Dr, Vdn – lopetà (3a) Ds, Kv, Mrs, Mšk; málkinė (1) Alk, Trg, Sb, Mrk – malkinė (3a) Jrb; máukna «spessa corteccia d’albero» (1) Sr, Kv – mauknà (3) Ss; palángė (1) Ūd, Mrj, Nmč, Sdk – pālangė (1) Brs – palangė (3b) Dv; pãpamatis (1) Škn – papamatỹs (34b) Als, Šts; paprieždis (1) Ds, An – paprieždỹs (3b) Skdt; príesienis (1) Šln, Žg – priesienỹs (3a) Švnč, Slk; príesvirnis (1) Šlv, Ktk, Pb, Nmč – priesvirnỹs (3a) Ukm; sąspara (1) Rs, Vlk, Ad, Šmn, Vlkš, Kkl – sąsparà (3a) Vl, Grš, Grl, Pkn, Kp, Alz, Dgl, Lnt, Rtn, Žl, Klt, Trgn; stóginė (1) LKA I 57, Krt – stoginė (3a) LKA I 57, Kv, Krtn, Ms, Lnk, Plng, Gršl, Lkž; šėberkštis (1) K.Būg (Skp), Kp, Adm, Krs – šėberkštìs (3b) Dkk, Kp, Šmn, Paį, Dg, Krs, Dj; tãrpangis (1) Rs – tarpangỹs (3b) Varn, Šl; užkaboris 1Nell’articolo si utilizzano le abbreviazioni del Lietuvių kalbos žodynas. 112 Robertas Stunžinas | Variantiniai statybos liaudies terminai... (1) Plk – užkaborỹs (34b) Graž; veránda (1) LKA I 40, Sd, Dv – verandà (3b) LKA I 40 (Sg). Le serie di varianti con termini principali normativi della classe accentuale III sono decisamente meno numerose, ad es.: lenkenà (3b) Slk, Grv, Tvr, Kp, Dglš, (3a) Dsn – leñkena (1) Vs; rentinỹs (3b) Vdk, Kv, Dkš, Plv – reñtinis (1) Grz; stogdengỹs (3a) Vb, Skrb, Mšk, Krš, Skr – stógdengis (1) Tlž, Krž, Paį, Srv, Ėr. Le serie di varianti con forme non normative sono costituite da varianti di parole della lingua contemporanea, ad es.: ãpušė (1) Rm, Vkš, Kv, Kp – apušė (3b) Grv, Mrk – ė̃pušė (1) DŽ₆; pakrėigė (1) Smn, Gž – pakreigė (3b) J.Jabl (Mrj), Stk – pakráigė (1) DŽ₆; palángis (1) Prk – palangỹs (3b) Mrj – palángė (1) DŽ₆; pamūras (1) – pãmūras (3b) Jsv, Krk – pamūrė (1) DŽ₆; papriežedė (1) Vdn, Trgn – papriežėdė (3a) Mlt – papríeždis (1) DŽ₆; papriežedis (1) – papriežėdỹs (3a) Msn – papriežalis (1) DŽ₆; pãrażė «parte inferiore del tetto di paglia» (1) Šts, Grž – parażė (3b) Erž – pãražės (3b) DŽ₆; priemenis (1) Všk – priemenỹs (3a) Šmk, Btrm – priemenė (3a) DŽ₆; priepirtė (1) Sk, Pš, Sn – priepirtė (3a) Vlk, Žal, Alk – priepirtis (1) DŽ₆, oppure da termini non più in uso nella lingua contemporanea, ad es.: plytmetỹs «chi fabbrica mattoni (crudi)» (3b) Škn – plýtmetis (1) Trk; prieovija (3a) Lkm – prieóvija (1) Ml, Plš; sãqertinis (1) Jz – saqertinỹs (3⁴a) Dglš; slógstis «listelli che sostengono il colmo del tetto» (1) Rmš, Ūd – slogstis (3) Krok. Una parte consistente delle varianti delle classi accentuali I e III è costituita da germanismi, ad es.: ãkselis (ted. Häcksel) (1) – akselỹs (3ᵇ) Gs, Nm, Skr, Kl; gėvelis (ted. dial. Gevel) «due listelli inchiodati che vengono fissati alla copertura di paglia perché il vento non la strappi» (1) – gėvelỹs (3ᵃ) Ldvn, Rdm; gėvelis (ted. dial. Gevel) «estremità ripida del tetto, frontoni» (1) – gevelỹs (3ᵃ) Up; kakalỹs (ted. Kachel) «forno» (3ᵇ) Šlu, Skdv, Lnkv, Vlkv – kãkalis (1) Br, kãkalis (1) Prn; kiaunorė (ted. Keller) «capanno per riporre le patate» (3ᵃ) Šn – kiaunórė (1) Klp; klėmeris (ted. Klammer) «morsetto di ferro» (1) – klemerỹs (3ᵇ) Erž, Vdk, Šil; skiñdelis (ted. Schindel) «scandola» (1) Adm, Gr, Grž, Vb – skindelỹs (3ᵇ) Skp; stalažiai (ted. dial. stallãsche) (3ᵇ) Jnš – stàlažiai (1) Škn; stẽnderis (ted. dial. ständer) «pilastro» (1) Vn, Krž – stenderỹs (3ᵇ) Rsn; špykerė (ted. Speicher) «granaio» (1) LKA I 47 (Rsn, Plšk) – špykerė (3ᵃ) LKA I 47 (Vlkš, Pgg), Vrb, Nm, Mrj; šteñderis (ted. dial. ständer) (1) Brs – štenderỹs (3ᵇ) Pgg, Dr, Brs, Ms; žiogspirai (ted. Sägespäne) «segatura, trucioli» (3ᵃ) Lk, Pln – žiógspirai (1) Ggr, Ms. Alcune serie sono costituite da ibridi non ammissibili, ad es.: papripečkė (bielor. прыпечак) «spazio sotto la sporgenza del forno, zona sotto la stufa, paprieždis» (1) Vdš, Klt – papripečkė (3ᵇ) Sn, Tvr, Ad; skėršbalkis «trave trasversale» (1) LKA I 130 (Sg) – skersbalkỹs (3ᵇ) Akm; Terminologija | 2008 | 15 113 parte posteriore della stufa «spazio tra la parete e la stufa, dietro la stufa» (1) Šts, Up – parte posteriore della stufa (3b) Šts; zona dietro la stufa «spazio dietro la stufa, dietro la stufa» (1) DunŽ – zona dietro la stufa (3b) Upt, Btg, Trk. Nel gruppo delle varianti con accento I e II predominano le serie con termini principali con accento I. Per quanto riguarda la norma, si osserva che le serie di varianti con termini normativi con accento II e con accento I sono in pari numero, ad es.: statinis (2) Alz, Užp, Vb, Skrb – statinis (1) Paį, Kp, Upn, Pkn, Ndz, Onš; šungalgvis «estremità sporgenti di due tronchi incastrati nella giuntura dell'edificio» (2) Erž – šungalvis (1) Slv, Jrb; ubladė «edificio separato in cui si trova un forno per cuocere il pane oppure dove si prepara una mangiatoia per il bestiame» (2) Vvr, Knt, Pln – ubladė (1) Slnt, Kl; spalinė (1) Šmn – spalinė (2) Nč; vištinė (1) Klb II 19 (Lkm), Ob, Žl, Pc, Gs, Kp, Km – vištinė (2) LKA I 52, Plšk. È stata trovata una serie di varianti con entrambi i termini normativi, ad es.: alkierius «stanza della casa abitativa di campagna» (1) Krtn, Tv – alkierius (2) Al, Mrj, Šlvn. Una serie presenta un termine normativo con accento I: pastoginė (1) Rm – pastoginė (2) Er, Šd, Tv, Jn. Alcune serie sono costituite da varianti di parole della lingua attuale, ad es.: grinčia (2) Srd – grinčia (1) Žsl, Bgs – gryčia (2) DŽ₆; šlyna (1) LD 215 (Ds, Lkm, Klt), Jnšk, Grv, Rmš, Klvr, Šmk, Pls, Rš, Erž, Ktk, Krns – šlyna (2) Vlk, J.Jabl (Vlk) – šlynas (1) DŽ₆. Negli altri casi le serie sono costituite da termini non usati nella lingua attuale, ad es.: altarija (1) Vvr, Pn – altarija (2) Grg; mūrinė (1) An – mūrinė (2) Jnš; papavietis «tettoia» (1) Mrs – papavietis (2) Dv, Vrn; pariestinis «soffitta» (2) Vkš, Trk, Mžk, Lž – pariestinis (1) Vkš; pašėtra «capanno» (1) Slv, Grdž – pašėtra (2) Erž; šieninė (1) LKA I 57 (Skrd, Žal, Brb), Šil – šieninė (2) LKA I 57 (Klp, Plšk, Alk), Glv, Prk, Nm, Pgg; žardinis (2) Vrn – žardinis (1) Ds. Una parte considerevole delle varianti di accentazione I e II è costituita da termini non più usati nella lingua attuale — forestierismi e ibridi, per esempio: dùršliokas (1. durszlak) «utensile per praticare un foro nel ferro» (1) Sn, duršļiokas (1) Kal – duršliõkas (2) Švn, Ds; kaminyčia (1. kamienica) «casa in muratura» (2) K.Būg (Grl) – kaminyčia (1) Ms, Slnt, Kv, Ds, Šln, Ar, Pkr, Krš, Dgl, Pc, Ds, Skp, Trgn; lėda (1. lada) «dispositivo per sollevare i motivi ornamentali» (2) Stk – lėda (1) Alv, Nmn; mõkolas (bielorusso махало) «utensile per imbiancare, pennello, spazzola» (1) Nm, PnmA, Vžns, Dgl, Sb – mokõlas (2) Jnšk; padamėntas «fondazione, fondamenta» (2) Skp, Vl, Sdb, Kp, Ppl – pãdamentas (1) Paį; pilavinos (1. piłowiny) «segatura, trucioli» (2) Vs – pilavinos (1) Jnšk; staliõrius «falegname» (2) Al, Jon, Upt – stãliorius (1) Tt, Vdk; stonià (bielorusso стайня) «stalla» (2) Šlčn, (4) Plv, Užg, Slm, Ktk, PnmR, Ut – stónia (1) LKA I 266, K.Būg (Ds); štampõlis (tedesco 114 Robertas Stunžinas | Variantiniai statybos liaudies terminai... Stemmpfahl) «palo del ponte» (2) Dbč, Vlk, Ds – štāmpolis (1) Sdk; teslyčia (1. cieślica) «ascia da squadratura» (1) KzR – teslyčia (2) LKA I 89 (Pjv); žomātas «recinto di pali» (2) Akm, Sd, Rdn – žómatas (1) Nmn; zovieškas «cerniera» (2) Grk, Grz, Mrj, Sn, Všk – zōvieskas (1) Slnt; akmenyčia (2) Pls, Plš – akmenýčia (1) Klvr; mū́rliotinis (1. murlat) (1) Lk – mū́rliotinis (2) Pvn; torpinė «capanno dove si accatastano legna e torba» (2) Lkv – tòrpinė (1) Antz. Nel gruppo delle I, II e III classi accentuali, le serie di varianti trinarinių eilučių dei termini sono più frequenti quando hanno come termine normativo principale quello della classe accentuale I, per esempio: priešinė «locale dove riporre qualcosa, ripostiglio» (1) Pl, Lš – priešinė (3ᵃ) Gdl – priešinė (2) Ūd; priešinė «vestibolo, ingresso» (1) Pl, Lš, Krok – priešinė (3ᵃ) Gdl, Vv – priešinė (2) Ūd. È stata trovata una riga con il termine principale della classe accentuale 3ᵇ: utensile per impastare (3ᵇ) Krš, Gdž, Jnš, Šd – utensile per impastare (2) Brž – utensile per impastare (1) Jnšk, Škn, Šd, Žml. La serie di varianti con termini non normativi è costituita da una serie di varianti di parole della lingua attuale, ad esempio: canale di gronda (2) Ps, Rm, Klov, Sdb – canale di gronda (1) Ds, Slm – canale di gronda (3⁴ᵇ) Kp – canale di gronda (1) DŽ₆. Il gruppo di varianti delle classi accentuali I e IV è dominato da serie di varianti con termini principali della classe accentuale I. Alcune serie presentano termini normativi principali della classe accentuale I, ad esempio: tegola (1) Brb, Vdn – tegola (4) Ds, Lkš; apertura nel tetto «apertura nel tetto, nel soffitto o nella parete attraverso la quale si spinge il fieno o la paglia nel fienile» (1) Lkš, Gs – apertura nel tetto (4) Gs, Grš. Alcune serie di varianti presentano termini normativi secondari delle classi accentuali III o IV, ad esempio: lamiera (1) DūnŽ, Slnt, Krš, Šv, Pls – lamiera (4) Jš; morsa (1) Rg, Škn, Varn, Pc – morsa (3) Slm, (4) Sdk. Una riga è costituita da termini non normativi. Si tratta di varianti di parole della lingua corrente: traversa «elemento trasversale che collega i puntoni, le travi del tetto di un edificio» (4) Vkš, Lc – traversa (1) Mžk – traversa (1) DŽ₆. La metà di questo gruppetto è costituita da righe con forestierismi, ad es.: lamiera (ted. Blech, bielor. бляха, pol. blacha) «lamiera» (1) Slnt, Gršl, Grg, Yl – lamiera (2) Kp, Užp; rastrelliera (rus. гряда, lett. grēds) «una delle pertiche all’interno dell’antica casa contadina, lungo le pareti, per essiccare legna o altro» (1) Rdm, Vs, Lš – rastrelliera (2) Ds, Jnš, (4) Švnč, Dglš, Tvr, Trgn; filo a piombo (ted. sett. lode) «filo a piombo» (1) Kv, Bržr, Šk – filo a piombo (4) Skr; stalla (bielor. стайня) «stalla per cavalli» (4) LKA I 51 (Žml, Škn, Rz, Klov, Krs, Pc, Čk, Krk, Trs, Vdš, Lb), Mžš, Pkr, Rd, Kp, Antš – stalla (1) LKA I 51 (Rš, Pb), Trak; capanna (1. szopa) «capanno, tettoia» (1) BM 69 (Žb) – capanna (4) KzR; calce «calce» (2) Pns, Žl, (4) Alv, Ds, Kp – calce (1) DrskŽ, Srj. Terminologija | 2008 | 15 1 1 5 I casi di variazione dei termini appartenenti a paradigmi con accento mobile sono stati rilevati in numero quattro volte inferiore. Nel gruppo delle varianti di accento II e III le serie comprendenti le forme normative principali e tutte quelle non normative sono quasi in numero uguale, ad es.: padangštė «riparo» (2) Km, Ut, DŽ₆ – padang­tė (3ᵇ) Ad; priemenė (3ᵃ) Ldk, Ign, Plš, Vl, Mrj, Brš, Ktk, Mšg, DŽ₆ – priemėnė (2) Įž; stavaryš (3ᵇ) Mrc, Krok, Rud, Drsk, DŽ₆ – stavāris (2) Trgn, Sdk, Mlt, Krd, Lkm; padangštė (3ᵇ) Trgn – padangštė (2) Ktk – padangė (2) DŽ₆; papavietis (2) Dv – papavietỹs (3⁴ᵇ) Nč, Rod, Vrn; triobėsys (3ᵃ) Rmš – triobėsis (2) Grnk, Šk – trobesys (3ᵃ) DŽ₆; pagrėdai (ibr.) (2) Vrb, Mrj – pagrėdai (3ᵇ) Klvr. Nel gruppo delle varianti di accento II e IV prevalgono le serie di varianti con termini normativi principali di accento II; i termini con termini normativi principali di accento IV sono quasi la metà, ad es.: alkšnis (2) Krtn – alkšnỹs (4) K.Būg (Dv, Lz); kōklis (2) – koklỹs (4) Up; kūlis (2) Prk – kūlỹs (4) Pp, Krkl, Lž; kūtė (2) Slnt – kūtė (4) Pp, Krš; mūris (2) Dr – mūrỹs (4) Šv, KlvrŽ; žiōgris (2) Jn (Kv) – žiogrỹs (4) Eig; kaplỹs (4) Užv – kāplis (2) Pln; baslỹs (4) Nj, Jnšk – bāslis (2) Krč; kūlē (4) Ds, Nmn, Ds, Ll – kūlē (2) Tl; spyrỹs (4) LKA I 97 (Pnm, Šmn, Alvt), LKA I 131 (Gd) – spỹris (2) DūnŽ, LKA I 131 (Pnm, Šlv, Vlkj), Škn. Una parte considerevole è costituita da serie di varianti con forme non normative, ad es.: spyrìus (4) Krns, Rs, Dkš – spỹrius (2) Up – spyrỹs (4) DŽ₆; trakniai (4) Sv, Ldk, Upn, Gdl, Ėr, Upt, Kvr, Vb, Grž – trākniai (2) DrskŽ – trāknys (4) DŽ₆; antė (4) Kp, Antš – ańtė (2) Klp – ańtis DŽ₆; dañblis (2) Btr – damblỹs (4) Rmš – demblỹs (4) DŽ₆; strikuoliai (2) Mrk – strikuoliai (4) Lzd; stūrỹs (4) Kvt, Ob – stūris (2) Rk. Una parte considerevole del gruppo è costituita da serie di varianti di prestiti, ad es.: stainė (bielor. ста́йня) «stalla per cavalli» (2) LKA I 51 (Up), Škt, Krš, Lk, Grd, Tt, Vdk – stainė (4) LKA I 51 (Pc), Bsg; šiubai (bielor. шиба) «infissi della finestra» (4) Šn, Ldvn, Rmš, Kt, KzR – šiubai (2) Ser, Skrd; švelius (ted. Schwelle) «trave di parete, tronco» (2) Sn, Ūd, Ldvn, Dkš, Pns – švelius (4) Lp; švelỹs «trave di parete, tronco» (4) Brš, Lkš, Jrb – švelis (2) Pgg; šveliai (ted. Schwelle) «corona inferiore dell’edificio» (4) LKA I 36 (Lkš, Snt, Br), Lkč, Čb, Skr – šveliai (2) Ūd; švelỹs (ted. Schwelle) «pilastro dell’edificio» (4) Pg – švelis (2) Dj. I casi di variazione dei termini appartenenti a paradigmi con accento fisso sono invece relativamente rari. Il gruppo delle varianti di accento I comprende termini oggi non più usati nella lingua, ad es.: antrāmedis (1) Vj – āñtramedis (1) Ds; ā́tbraila «pezzo segato» (1) Slnt – atbraila (1) Rdm; paklėte (1) Gl, Ds – pāklēte (1) Slnt, Šts. Alcune serie sono formate da ibridi non più in uso, ad es.: pabálkė (1) Grš – pābalkė 116 Robertas Stunžinas | Variantiniai statybos liaudies terminai... (1) Vrn; vištinyčia (1) LKA I 52, Vgr, Prk, Rsn, Pnd, Klp – vištinyčia (1) Grš, Plv, Mrj, Įz, Rk Vdšk, Rgv. Le varianti di intonazione con accento sulla stessa sillaba costituiscono una quota relativamente ridotta delle varianti accentuali. In questo gruppo prevalgono le serie di varianti con termini principali caratterizzati dall’intonazione circonflessa sulla stessa sillaba accentata. Dal punto di vista della norma, si osserva che la maggior parte delle serie di varianti comprende termini normativi principali, ad es.: ántpamatis (1) Skr – ántpamatis (1) Šil, Up; pakriautė «soffitto che trattiene le scintille» (2) Dov, Slnt, Grg – pakriautė (1) Als, Kin; pastógė (1) Nm, Jnš – pastõgė (2) Grš, Gs; pjáulas (4) Mrk – pjáulas (3) VIkv, Kp; smaigas (4) Pžrl – smáigas (3) Ak, Mrs, Skr; šebėrkštis (1) Nj – šebėrkštis (2) Pbr; žirgės «due pertiche legate insieme per innalzare un palo alto» (2) Ms – žirgės (1) Nmn; žvýras (2) Kl, (4) Varn, Krž – žvýras (3) Škt. Una serie di varianti presenta un termine normativo secondario: trisiēnis (1) LKA I 57 (Btrm), Ig, Skd – trisiēnis (2) LKA I 57, Ms, Plng, Kl – trisiēnis (1) LKA I 57 (Ndz, Eiš, Azr), Rtn, Slm, Sn, Žrm, Nmj. In altri casi, le serie di varianti sono costituite da varianti di parole della lingua contemporanea e da termini non più in uso, ad es.: spañdas «puntello, sostegno» (4) Vlk – spándas (1) Lp – spandà (4) DŽ⁶; stūmas «chiavistello della porta» (2) LKA I 40 – stūmas (1) K.Būg (Ds) – stūmà DŽ⁶; gõnkas (2) An, Ds – gónkas (1) Sm1; pakelainis (2) Al, Alv – pakeláinis (1) Lš, Mrs, Al – pakelainỹs (3ᵇ) Smn, Krok; pãrgaktis (1) Šts – párgaktys (3ᵇ) Šts, Štk. Una parte considerevole è costituita da serie di varianti di prestiti, ad es.: kartõkas (1. tartak) «segheria» (2) Pgr, Up, Lž – kartókas (1) Sk; stãldas (ted. dial. stall) «stalla» (2) Alvt, Slv, Vn, Rt, Bt, Kv, Varn, Užv, Trk, Žr, Prk, LKA I 50 (Trg) – stáldas (1) LKA I 50 (Lkv, Šlu, Pgg); stãldis (ted. dial. stall) «stalla» (2) LKA I 50, Tl, Kltn, Kv, Rsn – stáldis (1) LKA I 50 (Dov, Nd); staler̃nė «bottega del falegname» (2) Jon, Grdž, Žml, Lkv, Plt – staler̃nė (1) Pšl, Vkš; tartõkas (1. tartak) «segheria» (2) Dr, End, Slnt, Rs, Žg, Šmk, Skr, Lkč, Kdl, Lel, Ds, Jdr, Azr – tartõkas (1) Rtr – tãrtokas (3ᵇ) Smn, Btrm; trẽmpelis (lett.?) «sopraelevazione del tetto su pilastrini» (1) Šlu, Prk, Brs, Lž, Krp, Trg – trẽmpelis (1) Up, Lkv; viṅkelis (ted. Winkel) «squadra» (1) Kv – viṅkelis (1) Antz, Akm, Dkk, Šd. Una quota molto minore del gruppo delle varianti d’intonazione con accento sulla stessa sillaba è costituita da serie di varianti con termini principali caratterizzati dall’intonazione acuta. La maggior parte delle serie comprende termini normativi principali, ad es.: čérpė (1) Brb, Vdn – čérpė (2) Rs, Kt, Rdm, Lp, Lel, Šln, Dkš; nám pusė Terminologija | 2008 | 15 117 (1) Šl, Pkr, Rm – nañpuse (1) Žg, Sk – nampusė(3b) Škn; pėrmetė «trave trasversale che collega elementi» (1) Rš – pėrmetė (1) Ėr; rántas (1) Dv, Šl – rañtas (2) Jnš; rėmai (1) Žln – rėmai (2) LKT 81 (Bdr); stódainis «tavola o picchetto per costruire una recinzione a pali» (1) Lž, Lc – stódainis (1) LKA I 60 (Lž); tinkas (1) Pst, Kp – tĩnkas (4) Pv, Gs; žnýplės (1) Ky, Vvr, Snt, Pln – žnýplės (4) Rdš. Alcune righe sono costituite da termini non più usati nella lingua contemporanea, ad esempio: palūndai «soffitto laterale del fienile» (1) Lp, Vs, Pns, Sn – palūndai (2) Šn; sienólis «struttura di parete» (1) Tvr – sienólis (2) Dsn, Lz. Una parte considerevole è costituita da voci contenenti forestierismi e ibridi non ammessi, ad esempio: bálkis (ted. Balken) «trave, grosso tronco» (1) Krč, Gs – bálkis (2) Pp, Kv, Grg; dùršliokas (1. durszlak) «utensile per praticare un foro nel ferro» (1) Sn – duršliokas (1) Kal; kántas (1. kant) «spigolo» (1) Nmn, Lš – kañtas (2) Ds; liùkas (ted. Lücke) «apertura nel tetto del fienile per caricare il foraggio» (1) Alk – liùkas (2, 4) Brt, Mrj; mùrlotas (1. murtat) «corona muraria su pareti in muratura per appoggiare le travi del tetto» (1) Nm, Smn, Kp – mùrlotas (1) Kč; pečiùrkė (1. pieczurka) «incavo, nicchia sul fianco o sulla fronte della stufa per riporvi piccoli oggetti» (1) Lp, KzR – pečiùrkė (2) Plv, Mrj, Dkš; sklepėinė (biel. скляпенне, pol. sklepienie) «volta arcuata (di solito della stufa)» (1) LKA I 43 (Al, Dv, Btr, Kpč) – sklepėinė (2) LKA I 43 (Eiš), Dv; kálkpečius (ibr.) «fornace per cuocere la calce» (1) Skr – kálkpečius (1) Pgr; trámbalkis (ibr.) «trave principale trasversale» (1) Btg, Sml – trañbalkis (1) Skr, Šlv, Vdk, Erž; virálnė (ibr.) «edificio separato adibito a cucina» (1) Trs – virálnė (2) Šd. Varianti fonetiche. I varianti fonetici sono tre volte meno numerosi dei varianti accentuali. Il gruppo dei varianti fonetici comprende termini con differenze fonetiche quantitative e qualitative nella radice o negli affissi, oppure con altre caratteristiche fonetiche (inserimento o omissione di vocali o consonanti). Varianti con differenze quantitative vocaliche. Questo sottogruppo comprende varianti con differenze tra vocali lunghe e brevi e tra le vocali che formano dittonghi e dittonghi misti. In questo sottogruppo, le serie di varianti sono costituite per lo più da termini conformi alle norme della lingua standard e da varianti caratterizzati dall’allungamento vocalico, ad esempio: klĩjus (2) Ut – klỹjus (2) J (Ds); kùkis «martello» (2) Ndz, Mrk – kūkis Užžg; paužlýs «parte alta della cappa del camino da fumo» (3b) Ms, Slnt, Trš, Ggr – paužlis (1) Škn, KlvrŽ; pjùvenos (1) Plk, Grd – pjū́venos (1) Mrj; tòlius «cartone catramato impermeabile per coperture» (2) Prn – tõlius (2) Č; triùšis «canna comune» (2) Prk, Pgg, SmIn, LKT 165 (Ktč), Rsn – triùšis (2) Prk; užlaidinỹs «tettoia sporgente» 118 Robertas Stunžinas | Variantiniai statybos liaudies terminai... (34b) Brb, Vlkj – užlaidinį (34a) Š (Vrn); užlaidinis «tettoia sporgente» (2) – užlaidinis (1). Una parte considerevole è costituita da voci contenenti forestierismi, ad esempio: balėsas (1. balas, biel. баляс) «staccionata» (2) Pšl, Pbr – balėsas (2) Grž; brūsas (1. brus, biel. брус) «tronco squadrato, trave a sezione quadrata» (2) Lkm – brūšas (2) Įž; dilė (ted. dial. dil, dille) «tavola spessa, lastricata» (2) Škn, Rs – dỹlė (2) Rd; kākalis (ted. Kachel) «stufa» (1) Br, kākalis (1) Prn; mū́rliotas (1. murtat) (1) Pln, Up, Tl, Tv – mū́rliotas (1) Brs, Kv, Mžk, Lž; mū́rlotas (1. murtat) «corona muraria su pareti di un edificio in muratura, su cui poggiano le travi del tetto; struttura portante delle travi» (1) Jnšk, Sn, Grž, Pns, (3a) Žal – mūrlotas (1) Nm, Kp, Pjv, murlotas (1) Kč; stòinia (biel. стайня) «stalla per cavalli» (1) LKA I 266 – stòinia (1) LKA I 266, Alv, Vp; tėblis (1. tebel) «trapano» (2) Šln – tėblis (2) Rd, Grz, Sml; tėblius (1. tebel) (2) Rs, Šlv, Lkm, Krž – tėblius (2) Čk, Lp, Gdr, Krd, Sl, Kp, Kb; tỹnas (1. tyn, biel. тын) «costruzione, palo, pertica, bastone» (4) LKA I 62 (JnšM), Dbč, (2) LKA I 62 (Eiš) – tìnas (4) LKA I 62 (Dv), LKA I 63 (Pls); zrūbas «struttura in tronchi di una casa» (2) LzŽ – zrūbas (2) Drsk, Pls. 1. klamra «giunto di ferro» (1) Tv, Vdk – klėmaris (1) Lnkv, Brs; koptūras (1. kaptur) «parte anteriore del forno per il pane» (2) LMD (Pns), Dv, Klvr, Grl, Ds, Pnd, Krsn – kaptūras (2) Vj, Pnm, Ign, Žmt, Ps; liveris (1. liwar, lewar) «sollevatore» (1) Jnš – livorius (1) Rs, Vdk; parkānas (1. parkan) «tavola per costruire una staccionata» (2) Mžk, Kln, Vvr, Slnt, Gršl, Pln – parkōnas (2) Kls, Kt, Grk, Skp; stalāžiai (ted. dial. stalläsche) «impalcature» (2) Šl, Krp – staložiai (2) Dgl; špykerė (ted. Speicher) «edificio o parte superiore dell’edificio in cui si versano i cereali; granaio, magazzino» (1) LKA I 47 (Rsn, Plšk), špykerė (1) LKA I 47 (Plik, Rmč, Ktč, Plšk); švelỹs (ted. Schwelle) «struttura di parete, costruzione in tronchi» (4) Brš, Lkš, Jrb – švelỹs (4) Pg; vopnà (1. wapno) «calce» (2) Pns, Žl, (4) Alv, Ds – vapnà (4) Slnt, Prk, Šk; pašvártė (ted. dial. schwarte) «prima tavola segata dal tronco» (1) Gs, Plv – pašvėrtė (1) Sg; trāmbalkis (ibr.) «trave principale trasversale che sostiene le travi longitudinali» (1) Skr – treñbalkis (1) Ar; vapnỹnė (ibr.) «terreno umido, argilloso» (2) End – vopnỹnė (2) Č. Varianti con vocali e dittonghi. In questo sottogruppo le serie di varianti sono costituite soprattutto da termini conformi alle norme della lingua contemporanea e da varianti con una sola vocale, ad esempio: búomas «pertica piuttosto grossa per sollevare oggetti pesanti, leva» (1, 3) Jrb, Vrb, Lp – būmas (1) Krkl; búomas «pertica a cui si appoggia il costruttore del tetto» (1, 3) Žvr – būmas (1) Vvr; priemenià (3ᵃ) Vklv, Lzd, Jnšk, Žal, KzR, Rdm, Igl – prymenià (3ᵃ) LKT 99 (Užv), LTR (Klvr); strikuõliai (2) Mrk, strikuoliai (4) Lzd – strikōliai (2) LKA I 60 (Mrc), strikòliai (2) LKA I 60 (Vrn, Mrc); strikuõlis «palo della staccionata, paletto» (2) Bd – strikōlis, strikòlis (2) Mrk; strikuõlis «tavola per costruire una staccionata» (2) Vs, Lš, LKA I 60 (Lp, Mrk) – strikōlis (2) Pv, LKA I 60 (Trak, Ndz). Una serie di varianti è costituita da forestierismi: pelčiai (biel. пяльцы) «telai» (2) Klov, Kč, Vs, LzP – pieļčiai (2) Ps, Paį, Vad, Vdk, Krč, Grv, LzP. Le serie dei varianti con dittonghi e dittonghi misti comprendono forestierismi e ibridi non ammessi con dittonghi e dittonghi misti, ad esempio: dõkauka (1. dachówka) «tegola» (1) Kp – dõkalka (1) Rd, Kt, Lž; pamūrâuka (ibr.) (1. podmurówka) «zoccolo» (1) Vžns, Č, Ds, PnmR, Dbk, Rd, Užp, Pl – pamūrėnka (1) Vkš, Šauk, Krš – pamūrānka (1) Brs, Slnt. Varianti con differenze consonantiche. In questo sottogruppo alcune serie sono costituite da termini conformi alle norme della lingua contemporanea e da varianti con alternanza di consonanti sorde e sonore, ad esempio: krai̇̃gas (4) Vlkv, Skdv – kraikas (4) Grš, Lkš, Skr, Vl, Dv, Pls; šelmუõ (3ᵃ) Glv, Ukm, Kvr, Dbk, Skp, Rk – želmuõ (3ᵃ) Slk, Sug, Dglš, Dgl, Rš, Blnk, Lel, Ob, Rk, Sdk, Mlk, Ktk, Dkk, Ds. 120 Robertas Stunžinas | Variantiniai statybos liaudies terminai... Questo tipo di variazione è caratteristico anche dei forestierismi, ad es.: pastriegė (1. podstrzesze) «spazio sotto la gronda del tetto» (1) LŠ, Mrj – pastriekė (1) Lp, Dsm. Alcune serie sono costituite da termini conformi alle norme della lingua contemporanea e da varianti con caratteristiche di palatalizzazione delle consonanti, ad es.: krósnis (1) Skp, Brž, Km, Rm, Brsl, Trgn, Pnd, Lš, Pp – kriósnis (1) Alk; trobà (3) Sut, Sn, Azr, Vžn – triobà (3) LKA I 34, (4) Slv; tróbos (3) DūnŽ, Tlž, Strn, Švnč, Skdt – trióbos (3) (4) Slm, Mžš, Vl, Stak, Jrb, Krs, Gdž, Dkš, (4) Slv. Questo tipo di variazione è caratteristico anche dei forestierismi, ad es.: zrūbas (sl.) «struttura lignea della casa» (2) LzŽ, zrūbas (2) Drsk, Pls – zriūbas (2) Vrn, Kls. Sono stati rilevati alcuni casi di variazione tra le consonanti fricative s e š, ad es.: stùlpas (4) Dkš, Skrb, Grv, Ktk, BsP II 309–310 (Įž), Vdn, Gsč – štùlpas (4) DūnŽ, End, Slnt, Plt, Als, Lpl, Rt, Akm, Krž, Grd, Skd. Questa variazione è caratteristica soprattutto dei forestierismi, ad es.: lištvà (1. liszwa) «tavola da fissare con chiodi» (2) Sml, Krkl, Vrn̄v – listvà (2) Grg, Kt; teslýčia (1. cieslica) «ascia da squadratura» (1), teslyčia (2) LKA I 89 (Pjv) – tešlyčia (2) Ll, Kbr, Erž. Nel materiale esaminato si riscontrano anche casi isolati di variazione terminologica, in cui le serie di varianti sono costituite da termini conformi alle norme della lingua contemporanea e da varianti con vocali o consonanti inserite oppure omesse, ad es.: alksnis (2) Krtn, Dkš, Tt – alikisnis (2) An, Km, Brž, Ut, Kp, Rk, Pn; priežda (4) Antš, Km, An, Imb, Mžš – priežėda (3ᵃ) Rmš, Št; grebėstas (1) Brž, Jnš, Pn, Rk, Ukm, Krk, Klm, Upn, Dkš – grebėšas (2) Lž; žiegždra (4) Srj – žiegždà (4) Ml, LTR (Mrs). Alcune serie sono costituite da forestierismi e ibridi non ammessi nell’uso, ad es.: bindõkas (ted. Bindax t) «ascia da falegname» (2) Pns, Šts – bindzokas Pns, Šts; dùršliokas (1. durszlak) «attrezzo per praticare un foro nel ferro» (1) Sn – durkšliokas Lp; gėvelỹs (dial. ted. Gevel, ted. Giebel) «estremità verticale del tetto» (3ᵃ) Up – ėvelis (1) Kv; grėdai «soffitto di stalla o di fienile fatto di pali» (2) Šv, Škn, Mšk – grėzdai (2) Alk, Mrs; parkānas (1. parkan) «tavola per costruire una recinzione a barili» (2) – šparkānas (2) LKA I 61 (Lnkv); kãlkpečius (1) Skr, kal̃kpečius (1) Pgr – kal̃pėčius (1) Pgr; pùspečis «panca in muratura costruita accanto alla stufa» (1) Vvs, Vdž, Užp, Dkšt, Bgs – pùspečkis (1) Ukm, Ln. VARIANTI MORFOLOGICHE Per varianti morfologiche si intendono generalmente parole con la stessa radice che presentano differenze negli affissi derivazionali e flessivi (Župerka 1983: 28; Ахманова 2005: 71). Qui sono considerate varianti morfologiche le parole identiche nel significato e diverse nelle desinenze Terminologija | 2008 | 15 121 termini che presentano tali varianti, nonché termini con varianti nelle categorie morfologiche di genere e numero e termini formati con affissi derivazionali varianti. Nel gruppo delle varianti morfologiche del materiale esaminato, la parte più consistente (più di un terzo) è costituita dai casi di variazione delle categorie morfologiche di genere e numero dei termini. I casi di variazione delle desinenze e le varianti d’uso sono presenti in proporzioni quasi uguali. Nel gruppo delle varianti delle categorie morfologiche prevalgono i casi di variazione di genere. I casi di variazione del numero e quelli misti (di numero e genere) sono rari. Nel gruppo delle varianti di genere alcune voci sono costituite da termini normativi, per esempio: palubys (3ᵇ) ŠIl, Vn, Šts – palubė (3ᵇ) Pj, Kp, Mrk, Mrj, Ob, Dgl, Šts, Šv, Sdk; paspara «puntello, sostegno» (3ᵇ) Kvr, LzP – pāšparas (3ᵇ) Als, Trgn, Slnt; užlaidas «aggetto del tetto, riparo sotto il tetto, tettoia» (3ᵇ) N (Rg), Gdž, Prn, Skr, Slv, DūnŽ – užlaida (1) DūnŽ, Šd, Škn, Dkš. Una parte considerevole del gruppo delle varianti di genere è costituita da voci con termini maschili normativi principali e varianti femminili, per esempio: bamblỹs (4) Nj, Kp, Rm, Vl – bamb lė (4) Sb; lángas (3) Mrc, Dv, Ėr, Šts, Mrj – langà (4) Arm; pántas (1) Všt, Šlv, Zp, Pun, Vv, Klvr, Rs, Kt – pánta (1) Lkš, Grk, Pžrl, Snt, Čk, Jrb, Šmk, Žvr, Erž, Gs, Vl; plyšỹs (4) Ggr, Slm – plyšė (4) Kv, Škn, Grd, Gršl; prieškaktis (1) Rm, Lk, Srv – prieškakta (1) Žml; rántas (1) Dv, Šl – ránta (1) Trg. Sono leggermente meno numerose le voci con termini femminili normativi e varianti maschili, per esempio: garvilkà (3ᵇ) Kv, Vvr, Šv – gárvilkas (3ᵃ) Kl, Slnt, Vdk, Grk; garinė (2) Rt, Žgč, Jrb, Kv, Krkl, Užv – garìnis (2) Mrj, Ig, Gs, Alk, Šn; jáuja (1) Slm, Trgn, Rm, Rz, Pln, Ds, Skdt, Lel, Grž – jáujas (1) Pln, Kl, Krt, Als, Trgn, Tvr, Grg, Ds, jáujis (1) Dsn, Tvr, jáujus (1) Rk, Dkk, Ds, Jž; pakriáutė (1) Vdk – pākri autis (1) KlvrŽ; pastógė (1) Nm, pastõgė (2) Grš, Gs, pāstogė (1) Slnt, Brs – pastógis (1) Lp, Brt; pašiūrė (1) Pmp, Šn, Lkš, Pns, Šv, Krkl, Sdk, KzR, Vlkš, Vv, Jrb, Lzd – pašiūris (1) Kpč, Ūd, Al, Mrs. Alcune voci sono costituite da varianti di termini non normativi (varianti di parole della lingua contemporanea), per esempio: krėklas «travetto del tetto» (2, 4) Ds, Lkm, Sl, Jž, Užp, Dbk, Vžns, Lel, Ob, An, Arm – krėklė (2) Dgl, Ukm, Ut, Kš, Kkl – krėklà (2, 4) Lš, Glv, Ldk, Šš, Vdn, Mlt – krėklas (4) DŽ₆; kreĩgas (4) Al, Vlk, Jz, Grl, Alv, Pkn, Mrj, Šn, Vs, Srj, Vlkv – kreigà (4) Ppr, Kty – kraĩgas (4) DŽ₆; priklėtis (2) Vlkv, Skr, Vdžg, Žal, Grš, Pšš, Gl – priklėtė (2) Erž – prieklėtis (1) DŽ₆; priežeda (4) Rnš, Št – priežedas (1) Gdr, Šš, Kš – priežeda (4) DŽ₆. Una parte considerevole è costituita da varianti di termini non più in uso nella lingua contemporanea 122 Robertas Stunžinas | Variantiniai statybos liaudies terminai... voci con termini maschili principali e termini femminili principali, per esempio: ânčlaida «aggetto del tetto» (1) Užv, Varn – ânčlaidas (1) Varn; galverka «apertura che regola il calore del forno per cuocere il pane» (1) Vdžg – galverkas Rs, galverkis (1) Ms; gėlžuonės «gargāžė» (1) Škn, Krkl – gėlžuonys (3ᵃ) Kv, Als, Rt; gniūtelė «sottile listello per legare strettamente la paglia» (1) Įnš, Lnkv, Brž, Krik – gniūtelis (1) Žg, Įnš, Mšk; pakreblė «spazio sotto le travi, sotto i puntoni del tetto» (3ᵇ) Ob, Kp, Ml – pakreklȳs (3ᵇ) Brž, Ds, Sl, Dbk, Žl; pāpalepė (1) Tvr, Švnč, Dglš, Grv, Rš – papalėpys (3⁴ᵇ) Rod, Dv; pārażė «parte inferiore di un tetto di paglia» (1) Šts, paražė (3ᵇ) Erž – paražys (3ᵇ) Šts, Grg; pasaņgė «angolo presso la porta della casa» (2) Pg, Dl – pasaņgis (2) Št; paspānda «puntello» (1) Lš, Arm, Srj – paspāndis (1) Kč; strāigas «vimini della recinzione» (3) Vrn, Lp – straigà (4) Rtn; terpūtvar tis (1) VIkv, Brt – terpūtvarte (1) Ml, Gž, Šil, Klt; užerkila «angolo remoto della trebbiatrice» (1) Įnš – užerkilys (3⁴ᵇ) Škn. Più di un terzo di questo gruppo è costituito da voci con forestierismi e ibridi sconsigliati. Le voci di varianti con termini maschili principali e termini femminili principali sono in numero uguale, per esempio: bálkis (ted. Balken) «trave spessa, tronco» (1) Krč, Gs, bálkis (2) Pp, Kv, Grg – bálkė (1) Pn, Ut; dilius (dial. ted. dil, dille) «tavola spessa, pavimentazione» (2) Vlk, Prng – dilià (4) Krd, Ut, Mlt, Kp, dilė (2) Škn, Rs; garādas (rus. зородумб) «paletto di recinzione» (2) Grž, Lnkv, Sln, Grž, Šd – garadà (2) Paį, garādė (2) Šd; jēpkis (germ.) «cortile in città dove lasciare i cavalli» (2) Slnt, Skd, Yl – jēpkė (2) Kv, KlvrŽ, Up; kántas (pol. kant) «spigolo» (1) Nmn, Lš, PnmA, kaņtas (2) Ds, PnmR – kánta (1) Žr, Gr, kántė (1) KlvrŽ, Als; kāparas (pol. kaֆar) «leva» (3ᵇ) Dkš, VIkv, Mrj, Užv, Plv, Kp, Vl, Grz, Krsn – kāpara (1) Lk; krūnas (ted. Krahn) «gru» (1) Kl, Yl – krūnė (1) Plt, Slnt, Šv, Šts, Brs; liūkas (ted. Lücke) «apertura nel tetto della stalla per caricare il foraggio» (1) Alk, liūkas (2, 4) Brt, Mrj – liūka (1) Gl; pripečkas (bielor. прыпечак) «forno accanto alla stufa» (1) Pns, Klvr, Kpč, Žln, Arm, Dv, Dglš, Slk, Švnč, Lp, Mrs, On, Str, Smn, Rud, Krsn – pripečka (1) Ldvn, LTR (Rm); štrėvas (dial. ted. štręw) «puntello, sostegno» (1) Lkš, Klvr, Snt – štrėva (1) Prk, Mrj; trėpas (ted. Treppe) «piastra trasversale di una scala o di una scaletta, gradino» (2) Nmk – trėpė (2) Kdl, Rsn; dilė (dial. ted. dil, dille) «tavola spessa, pavimentazione» (2) Škn, Rs, dylė (2) Rd – dilis (4) Žg, Sk, dilius (2) Vlk, Prng; kiaunorė (ted. Keller) «capanno seminterrato per conservare le patate» (3ᵃ) Šn, kiaunorė (1) Klp – kiaunorys (3ᵇ) Grk, Ar; lotà (ted. Latte, pol. lata) «listello trasversale alle travi del tetto, a cui si inchiodano le scandole; listello di supporto» (4) Všn, (2) Trg – lōtas (2, 4) Kv, Yl, Plt; pavietis (bielor. павецу) «capanno» (2) Užp, Dbk – pavietė (2) Rm, Tj, KrvP (Ndz); peciōnė Terminologija | 2008 | 15 1 2 3 (1. pieczura) «incavo, apertura nel fianco o nella fronte della stufa per riporvi oggetti piccoli» (2) Brž, Kp, Ukm, Dbk, Krkn, Vb, Vkš – pečionis (2) Pg, Žl; pečiūra (1. pieczura) «incavo, apertura nel fianco o nella fronte della stufa per riporvi oggetti piccoli» (2) Č, Rk, JnšM, Ob, Ds, Strn – pečiūras (2) Dl; pieskà (biel. пясок) «sabbia» (2) Lkč, Mrc, Vlkv, Pls, Dv – piėskas (2) Mrc, Kb, Plv, Nč; stùtė (ted. dial. stutte) «puntello» (2) Šts, Žd, Sk, Žml, Trk, Brž, Grž – stùtas (4) Lš, Švd, Ob, Skp, Ml; šárpa (ted. Scharfe) «affilatura dei denti (della sega)» (1) Šts – šárpas (3) Šts; šiòpa (1. szopa) «capanna» (1) KzR – šiòpas (2) LKA I 57 (Plšk); pasvártė (ted. dial. schwarte) «prima tavola segata dal bordo del tronco» (1) Gs, Plv – pašvártis (1) Ms, Kl; pėčangė «apertura del forno per cuocere il pane» (1) Jdr, Brs, Krtn – pėčangis (1) Kal, Štk; pùspėčis «panca in muratura addossata alla stufa» (1) Vvs, Vdš, Užp, Dkšt, Bgs – pùspėčė (1) Klt, Tvr, Dglš, Švd; pėčkaklė «spazio dietro la stufa» (1) Jdr, Grg – pėčkaklis (1) Brs, Krt. Il gruppo delle varianti di numero è costituito soprattutto da serie con termini principali al plurale e forme singolari semplici, per esempio: lùbos (2) Jrb, Lzd, Šv, Dkš, Lkm, Pn – lubà (4), (2) Žgn; ùžlos «soffitto del granaio o del locale antistante» (2) Mlt, Ds, Alk – užlà (2) Vdšk, Ps. Una serie è costituita da forme straniere: drobỳnos «scala» (2) Kv, Ms, Mžk, Glv – drobỳnà (2) Krtn, Skd. Alcune serie sono costituite da termini in forma singolare e plurale, per esempio: pãmatas (3b) Kv, Ds – pamataĩ (3b) Jnš, Trgn; turėklai (2) Dgl, Ds – turėklas (2) Grš, Skr. Il gruppo delle varianti di desinenza comprende termini con diverse desinenze varianti. Nel piccolo gruppo di varianti delle desinenze -ė e -(i)a, le serie con termini principali normativi sono sporadiche, per esempio: priemenė (3a) Ldk, Ign, Plš, Vl, Mrj, Brš – priemenìa (3a) Vlkv, Lzd, Jnšk, Žal, KzR, Rdm, Igl, LTR (Klvr); sijà (4) Ldk, LzP – sijė (4) LD 225 (Krt). Negli altri casi sono più frequenti le serie di varianti con termini principali aventi la desinenza -ė, per esempio: klėtsangė «anticamera del granaio» (1) Plt – klėtsanga (1) Kv, Sr, Lkv; ùžkertė (1) Grž – ùžkerčia (1) Grž. Nel gruppo delle varianti di forme straniere e ibridi non accettabili si incontrano soprattutto serie con termini principali aventi le desinenze -a, -(i)a, per esempio: fùrtka (1. furtka) «sportello, finestrella» (1) Vdk, Pmp – fùrtkė (1) Smn; garadà (rus. городить) «paletto della recinzione» (2) Paj – garãdė (2) Šd; kántà (ted. Kante) «spigolo» (1) Žr, Gr – kántė (1) KlvrŽ, Als; kuknià (biel. кухня) «cucina» (2) Btr, Vv, Ds – kùknė (2) Rs, Žg, Prk; pečiorà (1. pieczura) «spazio sul lato anteriore della stufa dove si spazzano fuori dal forno per cuocere il pane le ceneri e le braci» (2) Ktk, Trgn – 124 Robertas Stunžinas | Variantiniai statybos liaudies terminai... pečiōre (2) Vžns; sáłka (1. salka) «stanza sotto il tetto» (1) Ds, Skrb, Lc, Ps, Mžs – sálkė (1) Br; smalà (1. smota) «catrame ottenuto per riscaldamento, pece» (4) Vkš, Slm – smalė (4) Lnkv, Ėr; stadàlà (biel. стадола) «locanda con riparo per i cavalli» (3b) Vdn, (4) Vdšk, Kls, Sut – stadãlė (2) Kp; stoinià (biel. стайня) «stalla per cavalli» (2) K.Būg, stòinia (1) LKA I 266, stóinia (1) LKA I 266, Alv, Vp – stoinė TDr V 4 (Ukm); kelnė (1. kielnia) «pala» (2) Pns, Lš, Vb, Grz, Čk, Lž – kelnià (4) Ds, Trgn; krúnie (ted. Krahn) «gru» (1) Plt, Slnt, Šv, Šts, Brs – krúnia (1) Slnt; lazaũnė (1. wozównia) «capanno per custodire carri, finimenti e vari attrezzi» (2) Rz, Všk, Šl, Rd, Gršl, Vvr, Ps, Jnš – lazaunià (2) Grž, Ds, Skp; skūnė (ted. dial. schūne) «fienile» (2) LKA I 53 (Kin), 57 (Sg, Šv, Kv, Pj, Vn, Trg, Bt), Plšk, Prk – skūnià (2) Vrb, (4) LKA I 53 (Nm), 57 (Vlkj), Nm, Mrj, Šn, Kdl; stalevōnė «soffitto del granaio» (2) LKA I 49 (Lel, Ukm, Dbč), Žmt, Aln, Ktk – stalevonià (2) LKA I 49 (Šlčn, Btrm, Vrn); šlénge (ted. Schlenge) «telaio di porta o finestra» (1) Pp, Vkš, Krž, Btg, Jnšk, Pn, Sml – šlénga (1) Vr; vazaũnė (1. wozównia) «locale per custodire carri, slitte, attrezzi agricoli, finimenti e simili, rimessa» (2) Gs, Šmk, Grdm, Nmk, Varn, Kl, Plt, Skd, Žd, Vkš, Krp, Žg, Grz – vazaunià (2) K.Būg (Ds, Jž), Antz, Trgn, Dbk, PnmR, Pnm, Antš, Slm, Dkk, Svn, Kp; zembà «luogo presso la stufa» (4) Žr, Tv, Ub, Užv, Všv – zembė (2) Všv, Žlb, Sd; pėčangė (ibr.) (1) Jdr, Brs, Krtn – pečangà (3b) Trk. Nel gruppo di varianti delle desinenze -as e -is, -ys, la maggior parte delle serie presenta come termini principali quelli normativi in -as, per esempio: sienójas (1) Užp, Skdt, Ign, Dv, Šr, Km, Skrb, LKT 258 (Ps), Nmč – sienójis (1) Dglš, Sld, Krd, Pb, Lkm, Lp; turėklai (2) Tvr, Dgl, Ds – turėkliai (2) Grdž; turėklas (2) Grš, Skr – turėklis (2) Jrb, Lkš, Grdž; žardis «struttura fatta di pali» (2) Skrd, Vrb – žárdas (1) LKA I 46 (Alk, Dkš), Zp, Sv. Tutte le altre serie di varianti presentano termini principali con la desinenza -as, per esempio: dūmalākas (2) Plt – dūmalakis (1) Ktč; galverkas «apertura del forno per cuocere il pane» Rs – galverkis (1) Ms; gāroilkas (3a) Kl, Slnt, Vdk, Grk – gāroilkis (1) Trš, Gršl, Plng, Yl; jáujas (1) Pln, Kl, Krt, Als, Trgn, Tvr, Grg, Ds – jáujis (1) Dsn, Tvr. Alcune serie di varianti presentano forme straniere, per esempio: koptũras (1. kaptur) «parte anteriore del forno per cuocere il pane, muretto sopra la fronte del forno, tettoia presso l'apertura del forno» (2) LMD (Pns), Dv, Klvr, Grl, Ds – koptũris (2) Švn; padãčkas «vassoio» (2) Kv, Rs, Kl, Vdk, Pln – padãčkis (2) Slnt, Yl; priepečkīs (biel. припечак) «parte anteriore della vecchia stufa, apertura del forno» (1) Jnšk, Krm, LžP, Terminologija | 2008 | 15 1 2 5 Ps – priepečkas (1) Ldk, Jz, Auk, Žln, Btr, Užg; šitikžiogis (ted. Säğe) «piccola sega a una mano» (1) Jrb, VIkv, Grz – šitikžiogas (1) Šk; žiogspirai (ted. Sägespäne) «segatura, trucioli» (3a) Lk, Pln, End, žiógspirai (1) Ggr, Ms – žiógspiriai (1) Vkš. Nel gruppo dei suffissi –(i)us e –is, alcune serie di varianti comprendono termini normativi principali, ad es.: dañgtis «tetto» (2) Gdr, Trgn, Lkm, Rz, Arm, Ds, LTR (Pnd), Ob, Kp, Rk, Švd – dañgčius (2) Skp, Km, Užp; öblius (2) Krd, Dkš – öblis (2) Grk, Pn; priklėtis (2) Plv, Šn, Jrb – priklėčius (2) VIkv, Skr, Vdžg. Vi sono un po’ più numerose le serie con forme straniere e ibridi sconsigliati, ad es.: dilis (dial. ted. dil) «tavola spessa, pavimento» (4) Žg, Sk – dilius (2) VIk, Prng; kardielius (pol. kardel) «trave di collegamento delle travi del tetto» (2) Dkš, Mrj, Ldnv – kardielis (2) Ūd, Krok; pùspečis «panca murata accanto alla stufa» (1) Vvs, Vdš, Užp, Dkšt, Bgs – pùspečius (1) Ad, Pbs; sienpečis «parete riscaldata dalla stufa» (1) Skdv, Pvn, Vdk – sienpečius (1) DūnŽ, Krž, Užv. Il gruppo di varianti con suffissi –as e –(i)us è costituito da serie comprendenti termini principali con il suffisso –as. Si tratta per lo più di termini conformi alle norme della lingua attuale, ad es.: jāujas (1) Pln, Kl, Krt, Als, Trgn, Tvr, Grg, Ds – jāujus (1) Rk, Dkk, Ds, Jž; stōgas (1, 3) Dt, SD 38, Sut, LKA I 266 – stogūs (3) LD 253 (Brž), LKA I 266, Krs, Slm, Ps; turėklas (2) Grš, Skr – turėklius (2) Ms, Yl. Una serie è costituita da ibridi sconsigliati: pečiauvystas «fondazione lignea della stufa in terra battuta, fatta di tronchi» (1) Ssk, Ldk, Sv, Žl – pečiauvyščius (1) Ant, Ktk, Klt, Krd. Le serie di varianti con i suffissi –is e –ė, –(i)us e –ys, –as e –ys sono sporadiche, ad es.: krósnis (1) Skp, Brž, Km, Rm, Brsl, Trgn, Pnd, Paį, Vžns – krósnė (1) An, Yl, Trak; svarlỹs (4) Š (Skp), Ln, Sml – svarlas (4) J.Jabl. (Pšl), Kp. Una serie è costituita da forme straniere: dilius (dial. ted. dille) «tavola spessa» (2) VIk, Prng – dilỹs (4) Sv, Ob. Un gruppo distinto di varianti morfologiche è costituito dalle varianti derivazionali. Nella linguistica lituana è consueto parlare di varianti dei suffissi. Secondo V. Urbutis, le varianti dei suffissi sono forme alternative dello stesso suffisso, indipendenti dalla flessione (Urbutis 1978: 214). In questo articolo sono considerate varianti derivazionali i termini formati con affissi derivazionali varianti (prefissi, suffissi) e i termini che presentano affissi varianti. Per affissi derivazionali varianti si intendono anzitutto i casi di variazione tra affissi della lingua standard e quelli dialettali. Sono inoltre considerate varianti derivazionali anche le forme in cui i derivati 126 Robertas Stunžinas | Variantiniai statybos liaudies terminai... sono simili tra loro per funzione e significato. Tra le varianti derivazionali sono inclusi anche i composti che presentano differenze nel collegamento dei loro elementi. In base al tipo di derivazione, nel gruppo delle varianti derivazionali prevalgono i derivati prefissali. Sono stati riscontrati molti meno casi di variazione nei derivati suffissali; una quota ridotta è costituita da composti varianti. Varianti derivazionali dei prefissi. Nella fonte esaminata è stato possibile individuare soltanto casi di variazione dei prefissi dialettali. In questo gruppo, la maggior parte dei casi riguarda la variazione dei prefissi prie-, prieš- e už-, nonché delle loro varianti dialettali. I casi di variazione degli altri prefissi sono relativamente rari. Derivati con i prefissi prie-, prieš- e le loro varianti. Questo gruppo è costituito prevalentemente da derivati con i prefissi varianti prie-, pry- (cfr. LKG 1965: 428) e prieš-, pryš-, ad es.: priegonkis (1) MPs, Nj – prygonkis (1) Mžk, Ms, Trš, Klm, Rs, Erž; priepirtis (1) Lnkv, Pš, Žg, Jnš – prypirtis (1) Vkš, Šts, Ms; prieškaktis (1) Rm – pryškaktis (1) Lk. Una serie è costituita da forme ibride: prielotė «assicella per trattenere la paglia» (1) Vl – prylotė (1) Šts. Sono stati riscontrati alcuni altri casi di variazione del prefisso prie- e delle sue forme alternative, ad es.: priekletis (1) Grv, Vj, Bsg – priklėtis (2) M, Vlkv, Skr, Vdžg, Žal, Grš, Gl, Čk; prieżedà (3a) Rmš, Št – pryžedà (3a) Grš, Plv, Jnš, Dkš, Kt, Ldvn, Šn, prižedà (3b) Ar, Bsg, Srv. Derivati con il prefisso už- e le sue varianti. Questo gruppo comprende casi di variazione dei prefissi dialettali užu-, ažu-, ūž-, ad es.: užūgardė (1) LKA I 55 (Žb), Brž, Slm, Vb – ažūgardė (1) Pnd, Kp; užžūjau jis (1) Pl – ažžūjaujis (1) Grv, Ds, Užp; užžūšalė (1) Slm, LTR (Pmp) – ažžūšalė (1) Kp, Ds; užžlaidas (3b) DunŽ, Jz, Gs – ūžlaidas (1) Prn, Skr, Slv, Mrj, Jrb, Alk, Erž. Derivati con altri prefissi e le loro varianti, ad es.: pāpavietis (1) Mrs, papavietis (2) Dv – pópavietis (1) Pv; atpjo v̇a (3b) Rm – atàpjova (1) Ds; sąspara (1) Ktk, Km, Vrn, KzR, Dbč, Vs, sąsparà (3a) Klt, KzR «angolo dell’edificio in cui si incastrano i tronchi» (1) Ign, Ob, Ant, Br, Vlk – súšpara (1) Dkš. Varianti derivazionali dei suffissi. Il gruppo delle varianti dei suffissi derivazionali comprende termini formati con suffissi dialettali o con suffissi aventi lo stesso significato. In questo gruppo prevalgono i derivati con i suffissi -ininkas, -(i)nyčia, -yčia, -uolis e le varianti di questi suffissi. Derivati con il suffisso -ininkas e le sue varianti. Il gruppo più numeroso è quello dei derivati con il suffisso multifunzionale -ininkas e le sue varianti -inykas, -(n)ykas (cfr. LKG 1965: 403), -ninkas (cfr. LKG 1965: 342), ad es.: mūrininkas (1) Skr, Vkš – mūrin ykas Kp – mūrninkas LTR (Pkr) – mūrnykas Dbk, Ds, Mps; vištininkas (1) LKA I 52, Pjv, Rdm, Pv, Žvr, SmIn, Brs – vištinykas Nmč, LKT 381 (Vs), Alv, KzR. Terminologija | 2008 | 15 127 Una parte considerevole è costituita da serie di varianti di forestierismi e ibridi non ammessi, per esempio: kaladninkas «capanno, riparo, tettoia» (2) Vdk, Up – kaladnykas (2) Žmt, Stk, Pv, Jz, Vdšk, Ldk, St, Ssk, Glv, Brb; kaladniñkas «ramo per costruire una recinzione, palizzata» (2) Grk, Šlv – kaladnykas (2) Krk, Bsg, Šln, Klov, Sml; kaladniñkas «recinzione di pali» (2) Šlv – kaladnykas (2) Klov, Sml. Derivati con altri suffissi e relative varianti. I derivati con suffissi varianti -idė, -ymas, -imas, -esys, -ėsys, -ūlis, -ulis, -ra, -ara, -elė, -alė, -yčia, -(i)nyčia sono sporadici, per esempio: dailidė (2) Grž – dailydė (2) Vlkv; vištidė (2) LKA I 52, Lš, Brš – vištydė (2) LKA I 52, Vlk; gréndymas (1, 3a) Smn, Skrd, Vrn, Kt, Mrs, Pns, Dkš – gréndimas (1) Dg; trobėšys (3a) DrskŽ, Kv, Slnt, Rsn – trobėšys (3a) Užg, DrskŽ, Dg; krivūliai «pertiche ricurve per guidare il carro, fissate all’asse posteriore di un carro a due ruote o di una slitta (per trasportare tronchi lunghi); carri a due ruote o slitte posteriori per trasportare tronchi; carro per trasportare tronchi lunghi» (2) Lp – krivūliai (2) Kp, Kb, Vs, Dbč, Mrc; skiedrà (3), (4) Lp, LKT 179 (Jrb), LTR (Plv) – skiedarà (3a) Prl, Dbč, Vlk. Una parte non trascurabile del gruppo è costituita da ibridi non ammessi, per esempio: pečėlė «muretto alto quanto una panca o più alto, oppure tavola fissata accanto alla stufa in terra battuta, per sedersi o sdraiarsi» (3b) Brž, Šd, Všk, Pšl – pečalė (3b) Šln, LMD (Šlv); plītnyčia (non standard) «fornace per mattoni» (1) Slm, Dov, Plv, Dj – plītnincė Als; žardinýčia «edificio senza pareti per essiccare il lino» (1) Ms, Tv, Brs – žardinīnčia (1) Kl, Pln. Il gruppo delle varianti dei composti comprende termini composti con e senza vocali di collegamento. Le serie più numerose sono quelle dei termini composti principali con vocali di collegamento. Le varianti principali sono per lo più termini normativi, per esempio: bandódaržis (1) Kv, Als, Užv, Štk, Kl, Vkš – bandādaržis (1) Lž; kiaūliatvartis (1) Vrn, Drsk, Lzd, Švnč, Dkš – kiaūltvartis (1) Ilg, Erž, LMD (Rs); trobāvietė (1) Smn, Všt, Grdž, Vv – tróbuvietė (1) DūnŽ, Žlp, Vn, Užv; dièndaržis (1) Pš, Grk, Rd, Tt, Bsg, Rm – dienādaržis (1) Sdk; duonkepė (3a) Švnč – duonakepė (34a) JnšM, Kkl, Slk, Ds; lentgalys (3b) Ds, Brs, Dkš – lentagalys (34b) Skdt, Vlk, Ds; plytgalys (3b) Mrj – plytagalys (34b) Ds, Lkm, Dgl. Tra le varianti dei composti andrebbe inclusa anche la serie dei derivati con il suffisso ibrido -yčia, le cui basi presentano differenze nelle vocali di collegamento, per esempio: langeveryčia (2) Slk, Ut, Ktk, Dgl, Mlt – langverýčia (1) Slk. Varianti misti. Nel gruppo delle varianti morfologiche vanno menzionati a parte anche i casi misti di variazione dei termini. Si tratta di varianti morfologiche di numero, 128 Robertas Stunžinas | Variantiniai statybos liaudies terminai... che presentano anche differenze fonetiche, per esempio: žiūželiai «gargažė» (1) Erž, Skr – žiūželis (1) Prng. CONCLUSIONI I termini varianti sono termini che presentano differenze formali tra mezzi linguistici che non compromettono l’unità del contenuto né producono cambiamenti semantici. Dall’analisi delle variazioni dei termini popolari dell’edilizia attestati nel Lietuvių kalbos žodyne, rispetto ai mezzi linguistici variabili e alla lingua contemporanea, è emerso che le varianti sono numerose e diverse. La quota maggiore è costituita da varianti accentuali e fonetiche. Il gruppo delle varianti accentuali comprende soprattutto varianti con diversa posizione dell’accento; sono decisamente più rare le varianti di intonazione con la medesima posizione dell’accento. Una parte considerevole delle varianti accentuali è costituita da serie di varianti con termini principali normativi. Le serie di varianti con termini non normativi comprendono varianti di parole della lingua contemporanea oppure termini non più usati nella lingua attuale. Una quota significativa delle serie di varianti accentuali è costituita da forestierismi e ibridi non ammessi. Il gruppo delle varianti fonetiche è costituito soprattutto da termini conformi alle norme della lingua contemporanea e da varianti dialettali caratterizzate da differenze quantitative e qualitative tra vocali. Le varianti con differenze consonantiche sono decisamente più rare. Nel gruppo delle varianti morfologiche, composto da termini con la stessa radice e identici nel significato, ma con differenze nelle desinenze e negli affissi derivativi e con diverse varianti di categorie morfologiche, prevalgono i termini che presentano varianti della categoria del genere; sono rari i casi di variazione della categoria del numero. Nel gruppo delle varianti di desinenza prevalgono i termini con le desinenze -ė e -(i)a, -as e -ys. Nel gruppo delle varianti derivazionali la maggior parte è costituita da derivati con i prefissi prie-, prieš-, už- e le loro varianti dialettali, nonché da derivati con il suffisso -ininkas e le sue varianti. Non tutta la terminologia popolare dell’edilizia è stata definitivamente standardizzata. Alcuni casi di variazione dei termini popolari dell’edilizia sono entrati nella lingua contemporanea. LETTERATURA E FONTI DŽ6 2006: Dizionario della lingua lituana contemporanea (3ª edizione elettronica), Vilnius. Klimavičius J. 1996: Nuo liaudies terminijos prie mokslinės. – Terminologija 3, 4–25. LKG 1965: Lietuvių kalbos gramatika 1, Vilnius. LKŽe 2005: Lietuvių kalbos žodynas (elektroninis leidimas, www.lkz.lt), Vilnius. Urbutis V. 1978: Žodžių darybos teorija, Vilnius. Župerka K. 1983: Lietuvių kalbos stilistika, Vilnius. Ахманова О. 2005: Словарь лингвистических терминов, Москва. Terminologija | 2008 | 15 129 Гринев С. 1993: Введение в терминоведение, Москва. КРусР 2003: Культура русской речи. Энциклопедический словарь-справочник, Москва. Сложеникина Ю. 2005: Термин: семантическое, формальное, функциональное варьирование, Москва. Татаринов В. 2006: Общее терминоведение. Энциклопедический словарь, Москва. TERMINI POPOLARI VARIANTI DELLA COSTRUZIONE NEL DIZIONARIO DELLA LINGUA LITUANA Questo articolo tratta dei termini popolari varianti della costruzione presenti nella versione elettronica di Lietuvių kalbos žodynas (Dizionario della lingua lituana) (Vilnius, 2005). È stato osservato che la maggior parte delle varianti riguarda la pronuncia: varianti accentuali e fonetiche. Il gruppo delle varianti accentuali è costituito principalmente da varianti in cui l’accento cade in una posizione diversa, per esempio, duónkelis– duonke­pýs (forno per il pane). Le varianti con la stessa posizione dell’accento, ma con un’intonazione diversa, sono sensibilmente più rare, per esempio, añtpamatis – ántpamatis (rialzo attorno alle fondamenta). Una parte consistente delle varianti accentuali riguarda termini normativi, per esempio, gárvilka – garvilkà (condotto del vapore). Le varianti dei termini non normativi sono varianti di parole della lingua moderna o termini non più in uso nella lingua moderna, per esempio, ápusė – apušė (pioppo tremulo). Una quota significativa delle varianti è costituita da barbarismi e forme ibride, per esempio, ákšelis – akselýs (paglia tritata). Il gruppo delle varianti fonetiche comprende soprattutto termini conformi alle norme del lituano moderno e varianti che presentano differenze quantitative e qualitative nelle vocali, per esempio, klijus – klýjus (colla). Il gruppo delle varianti morfologiche comprende termini con la stessa radice e lo stesso significato, ma con differenze negli affissi flessivi e derivazionali e nelle categorie morfologiche. In questo gruppo prevalgono i termini che differiscono per genere (palubỹs – palubė (spazio sotto il soffitto)); sono invece piuttosto rare le varianti che differiscono per numero (drobỹnos – drobynà (scala)). Nel gruppo delle varianti terminologiche con affissi flessivi diversi, la maggior parte dei termini presenta le desinenze flessive -ė e -(i)a (priemeñė – priemenìà) (atrio d’ingresso), nonché -as e -is (sienójas – sienójis) (tronco). Nel gruppo delle varianti derivazionali prevalgono i derivati con i prefissi prie-, prieš- e už- e le loro varianti dialettali, per esempio, (príegonkis – prýgonkis (portico), príeškaktis – prýškaktis (parte anteriore della stufa), užžgardė – ažūgardė (fienile)), nonché i derivati con il suffisso -ininkas e le sue varianti (múrininkas – mūrinýkas) (muratore). Ricevuto il 2008-12-11 Robertas Stunžinas, Istituto della lingua lituana, via P. Vileišio 5, LT–10308. E-mail: [email protected] 130 Robertas Stunžinas | Variantiniai statybos liaudies terminai...