1Te minologija | 2015 | 22
Te minų eks uose i
e minologijos aldymo iššūkis
KLAUS-DIRK SCHMITZ
Kölno aikomųjų mokslų uni e si e as KEYWORDS: e minologijos aldymas, e minų
eks akcija, są okų o ien acija, e minų au onomija, e minologijos į edimas, sinoniminė
eikšmė, d ip asmiškumas
1. Pag indiniai eo iniai pag indai
Te minologija apib ėžiama kaip " ienos specialios kalbos pa adinimų inkinys"
(ISO 1087:1:2000). Šis a p au inis apib ėžimas labiau susijęs su specialios kalbos
bend a imo ep ezen acijos dalimi i igno uoja koncep ualinį požiū į, esan į už
pa adinimų. Išsamesnė apib ėž is pa eikiama okiečių e minologijos s anda e
DiN 2342:2011, ku iame " e minologija y a są okų inkinys a ba są okų są ašas
i jų ep ezen acijos konk ečioje dalyko s i yje". Ši apib ėž is apima ne ik
šią są oką kaip s a bų e minologijos aspek ą; Jis aip pa pa odo pla esnį
e minologijos są okos ep ezen acijos pusę, nes neapsi iboja e minais a
ki ais su kalba susijusiais pa adinimais i į aukia simbolius, pik og amas,
ges us a be kokius ki us mul imedijos ep ezen acijas. No ėdami paaiškin i
sąsają a p są okos i e mino, e minologijos eo ikai i y ėjai p i aikė
adinamąjį "semio išką ikampį", ku į p is a ė ame ikiečių ling is ai C. K.
Ogden i i. A. Richa ds (Ogden, Richa ds 1923: 11) paaiškin i sąsają a p są okų i
e minų (Fig. 1). T ikampis pa y ė ilgą modi ikacijų i in e p e acijų is o iją,
aip pa bu o užpul as iš kelių pusių kaip pe nelyg supap as in as a klaidingai
aizduojamas sudė ingas sąsajas, ku ios egzis uoja a p są okų i e minų.
Nepaisan k i ikos, ku i bu o iš eikš a p ieš ikampį, jo pap as umas da o jį
puikiu į ankiu ilius uo i są okų i e minų san ykius žmonėms, ku ie ik
p adeda iden i ikuo i e minus eks uose i ku i e minologinius duomenų
į ašus, kad juos dokumen uo ų. Ki i i sudė ingesni modeliai ap ašy i A n z,
Pich , Schmi z (2014: 41 i oliau).
1 Klaus-Di k Schmi z […] Te minai eks uose i iššūkis […] e minologijos
aldymui Te minologinis ikampis (pagal Ogdeną, Richa dsą 1923) Koncepcijos
y a objek ų "kogni y iniai a s o ai" (Felbe is, Budinas 1989: 69) dėl o, kad
žmonės a pažįs a bend ąsias sa ybes, ku ios egzis uoja daugumoje a ski ų
o pa ies ipo objek ų, i ada saugo šias sa ybes i naudoja jas, kad į ed ų
a ką objek ų pasaulyje, kad pasiek ų a pusa io sup a imą, kai jie
bend auja su ki ais žmonėmis. ISO 1087-1:2000 apib ėžia są oką kaip "žinios
iene ą, suku ą unikaliu sa ybių de iniu", o DiN 2342:2011 ėl aiškiau apibūdina
są oką kaip "mąs ymo iene ą, suda y ą iš sa ybių, ku ios gaunamos
ka ego izuojan objek us, u inčius daugybę iden iškų sa ybių".
Abiejuose s anda uose pažymima, kad są okos nebū inai y a susijusios su
konk ečiomis kalbomis, ačiau są okų suku iančių žmonių kul ū inė, socialinė i
echninė is o ija bei aplinka, ku ioje są okos naudojamos, da o į aką jų
iš aiškai be ku ioje konk ečioje si uacijoje. Regioniniai ski umai kalbos
bend uomenėje (p z., Vokie ija i Aus ija) gali sukel i ski ingas są okos
o ien acijas am pačiam e minui, o iena kul ū inė bend uomenė, ku ioje
kalbama ski ingomis kalbomis (p z., Š eica ija), gali paski s y i iden išką
są oką, a s o aujamą keliomis są okomis ski ingose kalbose. Kadangi
są okos y a men aliniai a kogni y iniai aizdai, mums eikia apib ėžimų, kad
paaišk ume i apibūdin ume są okas. daugeliu a ejų apib ėžimai nu odo į
ki as są okas (p z., i šu inę są oką) i nu odo konk ečias sa ybes, ku ios
y a unikalios i būdingos apib ėžiamai są okai. Remian is apib ėžimais i
są okos sa ybėmis, galima susie i
1Te minologija | 2015 | 22 są okos a pusa yje i ku i e minologines są okų
sis emas, aksonomijas, on ologijas a ki as žinių o ganiza imo sis emas
(SKOS). Šios są okų sis emos sis emingai aizduoja domeno a subdomeno
žinias.
Te minas apib ėžiamas iSO 1087 […]1:2000 kaip […]žodinis bend os są okos
apib ėžimas konk ečioje dalyko s i yje[…] a ba DiN 2342:2011 kaip […]specialioje
kalboje apib ėž os są okos apib ėžimas ling is ine iš aiška[…]. Te minas
a nauja kaip są okos ep ezen acija i mes galime jį už ašy i, iš a i
ga siai i naudo i bend a imui. Kalbėdami apie e minus, mes naudojame žodį
"pasky imas" kaip i šu inę są oką, nes y a i ki ų būdų, kaip aizduo i
są okas, p z., uos, ku ie nebū inai susideda iš žodžių, okių kaip simboliai,
o mulės, pik og amos, ges as i . .
Kai ku ie e minai susideda iš daugiau nei ieno žodžio. Šie e minai adinami
daugiažodžiais e minais a junginiais, p z., "p in e is su ieno lapo
mais u". Žodžių jungimo būdas ski iasi p iklausomai nuo kalbos. Kalban apie
e minus, į žaidimą įeina e minologijos da bo ling is inė pusė.
Mes ma ėme, kad e minas y a žodinis są okos aizda imas. Specialioje a
echninėje kalboje labai pageidau ina, kad šis yšys bū ų ned ip asmis, ne
i be kon eks o nuo odos, o ai eiškia, kad ienas e minas u ė ų bū i
p iski as ienai są okai, suku ian sąlygą, adinamą iena eikšmiškumu. Kai
y auja ši sąlyga, e minų eikšmė y a isiškai aiški, ne jei e minas
pasi odo be jokio aiškinamojo kon eks o. Žinoma, šią idealią si uaciją sunku
pasiek i a įgy endin i. D i p oblemos, susijusios su e minų i są okų
p isky imu, dažnai pasi aiko ne echniniuose i moksliniuose eks uose:
Sinonimija egzis uoja, jei du a daugiau e minų am ik oje kalboje eiškia
ą pačią są oką. Taigi sinonimas y a e minas, naudojamas am pačiai
są okai, kaip i ki am e minui, nu ody i. no s sinoniminiai žodžiai gali
pakenk i ekspe ų a pusa io bend a imui, p ak ikoje jie pasi aiko gana
dažnai. Tai gali a si ik i ypač eminėse s i yse, ku iose daugelis objek ų i
są okų is da y a ku iami. Tokiose dinamiškose s i yse konku uojan ys
e minai naudojami lygiag ečiai, kol palaipsniui, a ba na ū alios a ankos
p ocesu, a ba sąmoningu s anda iza imu, a si anda neabejo inos są okos.
ne jei žmonės y a isiškai sąmoningi su šiomis p oblemomis, a ian ai gali
bū i naudojami ilgą laiką, a siž elgian į okius eiksnius
1 Klaus-Di k Schmi z | Są okos eks uose i iššūkis
Te minologijos aldymas kaip na ū alus egioninis ski umas a ba, gana yčia,
įmonės a p oduk o speci iniai pas angos naudo i e minologinius ski umus
kaip ieną iš p iemonių pozicionuo i p oduk ą inkoje.
Homonimija apima p iešingą si uaciją nei sinonimija: čia e minas a ba keli
e minai, u in ys ą pačią išo inę o mą, nu odo kelias są okas1. ISO
1087:2000 homonimiškumą apib ėžia kaip yšį a p pa adinimų i są okų am
ik oje kalboje, kai ienas pa adinimas a s o auja d iem a daugiau
nesusijusių są okų. Homonimai kelia didžiulę p oblemą echniniam
bend a imui. Todėl ekspe ai nuola s engiasi iš eng i homonimų echninių
dalykų s i yse. Nepaisan o, kai išsi ys o naujos są okos, žmonės mėgs a
su o muo i naujus e minus, de indami pažįs amus esamus e minus a ba
p iimdami nus a y us e minus iš bend os kalbos (p z., pelę kompiu e io
į es ies į enginiui) a ba iš ki ų susijusių dalykų s ičių (p z., i usą iš
medicinos į kenkėjišką p og aminę į angą). 2. CONCePT-ORieNTeD
TeRMiNOLOGY MANAGeMeNT Be kokios ūšies e minologinio da bo
ezul a ai šiandien u i bū i saugomi e minologinėse duomenų bazėse
( e minologinių duomenų bazėse) a ba e minologijos aldymo sis emose.
No s p ieiga p ie e minų bazės u inio i jo paieškos daugeliu a ejų bus
a liekamos pe (paieškos) e miną, šio e minologinio žinių šal inio
o ganizacinis p incipas u i bū i są oka.
Tai y a pag indinis ski umas a p leksikog a inio į ašo žodynas a
leksikonas i e minologinis į ašas e minų bazėje a e minologijos
aldymo sis emoje. Tuo a pu 2 pa eiksle pa ody a pag indinė žodynų į ašo
(p z., Wik iona y) s uk ū a, ku ioje žodis ( e minas) y a ling is inės
in o macijos o ganiza imo pag indas, 2 pa eiksle pa ody a p esk ipcinio
e minologinio į ašo s uk ū a e minų bazėje (p z., Vikipedijoje),
daugiausia dėmesio ski ian są okai.
3 pa eiksle aip pa pa ody a e minologijos aldymo p esk ipcinis me odas,
ku į įgy endina s anda izuojančios o ganizacijos i bend o ės, kad bū ų
suku a nuosekli i ned ip asmiška įmonių kalba; ik ienas e minas kiek ienai
są okai y a pageidaujamas e minas, o ki i os pačios są okos e minai y a
p ipažin i a ba a mes i.
1 Homonimijos i polisemijos ski umas čia nebus ap a iamas; ai nesusijusi su kompiu e izuo u
e minologijos aldymu i odėl su šiuo s aipsniu.
1 9 Te minologija | 2015 | 22
2 pa eikslas. Leksikog a inio į ašo s uk ū a 3. Te minologinio į ašo
s uk ū a (p esk ipcinė) Kaip apib ėž a ISO 1087-1:2000 i a spindė a
e minologiniame me a modelyje ISO 16642:2003, e minologiniame į aše u i
bū i isi e minologiniai duomenys, susiję su iena są oka. Todėl
e minologinių duomenų modelia imas u i a spindė i są okų o ien acijos
p incipą (ž . 3 pa eikslą), odėl galima išlaiky i ne ik isą su są okomis
susijusią in o maciją, be i isus e minus isomis kalbomis su isa su
e minų susijusi in o macija iename e minologiniame į aše.
Te minologiniai į ašai, suku i pagal e minų o ien acijos p incipą (ž . 2
pa eikslą), ku į labai dažnai andame d ikalbiuose žodynuose a žodynuose,
nė a inkami k uopščiai a ky i e minologiją i labai g ei ai sukels
nesude inamų e minologijos inkinių, ku ie nė a labai naudingi, ypač jei
eikalingas daugiakalbis e minologijos aldymas. Jei eikia suku i LSP
leksikog a ijos p oduk us, ypač spausdin ą o mą, galima suku i e minų
o ien uo ą abėcėlę iš są okų o ien uo os len elės.

2 0 Klaus-Di k Schmi z […] Te minų eks uose i iššūkis […] e minologijos
adybos e minologinės duomenų bazės, nes ik koncepcinė o ganizacija gali
ga an uo i inkamą domeno speci inių e minų inkimą, apdo ojimą,
pe žiū ą i pa engimą.
Be koncepcinės o ien acijos, an asis s a bus e minologinio aldymo
p incipas y a e minų au onomija. Te minų au onomija ga an uoja, kad isi
e minai, įskai an sinonimus, su umpin as o mas i ašybos a ian us, gali
bū i dokumen uojami su isomis eikalingomis e minų duomenų
ka ego ijomis, okiomis kaip g ama ikos, s iliaus, geog a iniai ap ibojimai a
kon eks as. Šis me odas gali bū i įgy endin as p ojek uojan duomenų modelį
aip, kad a o ojas galė ų suku i ne ibo ą skaičių e minų sky ių a ba
e minų blokų, ku iuose y a a ski ų e minų i isų papildomų duomenų
ka ego ijų, apibūdinančių e miną i jo naudojimą. Te minų au onomija
e minologiniame me a modelyje (iSO 16642:2003) y a a s o aujama uo, kad
kiek ienam e minų sky iui leidžiama u ė i ik ieną e miną. Kele as ienoje
kalboje esančių ų pačių są okų e minų (sinoniminiai pa adinimai) bus
o ganizuojami naudojan kele ą e minų sky ių, ku ių kiek ienas u i iksliai
ieną e miną i papildomas duomenų ka ego ijas, dokumen uojančias šį
e miną. aikomųjų scena ijų, kai e minologijos aldymo sis ema a lieka
e minologinių žinių bazės aidmenį kelioms aikomosioms p og amoms i
p og amoms, e minų au onomija y a ik ai s a bi; Pa yzdžiui, kokybės
kon olės p og ama, ku i ik ina eisingą e minų naudojimą eks uose, u i
u ė i p ieigą p ie e minų bazės, ku ioje pageidaujami, p ipažin i i
a sisaky i e minų y a saugomi ame pačiame e minologiniame į aše (ž . 3
pa eikslą), ačiau ski inguose e minų sky iuose.
Są okų o ien acijos i e minų au onomijos p incipai a sispindi 4 pa eiksle
pa ody o e minologinio į ašo modelyje. Te minologijos aldymo p og amos,
suku os pagal šį modelį, gali įspė i, kai a o ojas bando į es i in o maciją,
susijusią ik su iena są oka, į ski ingus e minologinius į ašus (ž . Schmi z 2011:
242 .). Są okų o ien acija i e minų au onomija y a domeno a įmonės
e minologinių duomenų inkimo išanks inės sąlygos (ž . aip pa Schmi z, S aub
2010: 38 .). Sinoniminiai e minai, okie kaip "USB s ick", "USB memo y s ick",
"USB lash d i e", "USB memo y key", "memo y s ick", "pend i e", " humbd i e"
a ba "only key" kaip umpą o mą, saugomi iename e minologiniame į aše,
ku iame y a ik ienas anglų kalbos apib ėžimas i są okos san ykiai su ki ais
są okų į ašais; kiek ienas e minas gali bū i dokumen uojamas a ibu ais,
nu odančiais, kad, p z., "USB lash d i e" y a pageidaujamas e minas
dokumen ams i "USB key" p oduk ų ženklinimui, o isi ki i e minai ne u i bū i
naudojami jokiuose dokumen uose.
2Te minologija | 2015 | 22 šios bend o ės men ai. Dėl koncepcinės o ien acijos
be ku is a o ojas, ieškodamas e minų bazės, p z., "pend i e", as
koncepcijos į ašą (su apib ėžimu), pama ys, kad "pend i e" nė a
ekomenduojamas e minas, i as pageidaujamą e miną "USB lash disk".
Ki a e us, ieškodamas ak ų, oje pačioje duomenų bazėje bus gau a
kele as ezul a ų, nes e minas ak as y a kelių są okų (homoniminis a
daugiakalbis žodis, p z., ak as kaip kla ia ū os dalis) pa adinimas i odėl
saugomas keliuose į ašuose su ski ingais apib ėžimais i są okų yšiais.
3. TeRMS iN TeXTS
No s e minologijos aldymo sis emose e minai y a suski s y i į
koncep ualius į ašus, echninėse dokumen ose jie naudojami kaip eks o
ling is inio pa i šiaus elemen ai. P iklausomai nuo am ik os kalbos
mo ologinių i sin ak inių b uožų, e minai pasi odo užsik ė usia o ma,
odan i, pa yzdžiui, daugybinį, geni i inį a p aei ies laiką. Sąsaja a p
dokumen o e mino i a i inkamos są okos gali bū i nus a y a ik uo a eju,
jei skai y ojas sup an a eks o žinią i sup an a e mino eikšmę.
4 pa eikslas. Te minologinio į ašo modelis, a spindin is są okų o ien aciją i e minų au onomiją
2 Klaus-Di k Schmi z […] Te minų eks uose i iššūkis […] Te minologijos
aldymui specialiuose a echniniuose bend a imuose labai ekomenduojama
naudo i ik ieną e miną ienai są okai (be sinonimų) i naudo i ik e minus,
ku ie nė a d ip asmiški i nepa eikia d iejų a daugiau są okų (be homonimų).
Tačiau ai ne isada leng a pasiek i, o pasaulis pilnas dokumen ų, ku ie
nea i inka nuosekliai i iena eikšmiškai naudojamos e minologijos
eikala imų. 5 pa eiksle pa ody a pa yzdžio dokumen as su 6 e minais, kai
ku ie iš jų y a kelių žodžių e minai, ku ie (gali) a s o au i a pačia są oka.
No ėdamas sup as i eks o žinią, skai y ojas u i išsp ęs i klausimą, a isi
e minai eiškia ą pačią są oką, a u i ski ingas eikšmes. Kai ku ie, ku ie
nė a ekspe ai šiame dokumen e ap a iamoje s i yje, gali bū i supainio i,
pažemin i a ne pe nelyg į emp i. 5 pa eikslas. Pa yzdžio dokumen as su
e minų, ku ie gali a s o au i ą pačią są oką Be ne ik žmogaus skai y ojai
echninių dokumen ų u ės p oblemų susido o i su eks ais, ku iuose y a
sinonimiškų i homonimiškų e minų. Kompiu e inės eks ų apdo ojimo
p iemonės u ės panašių a ne daugiau p oblemų. Daugelyje o ganizacinių
aplinkų i e minologijos da bo aikymo scena ijų ekomenduojama išgau i
e minologiją iš esamų eks inių medžiagų. Tipiški scena ijai y a pa engiamasis
e minologinis da bas dideliems e imo p ojek ams su keliais e ėjais, p ieš
p adedan e imą i kiek ienas e ėjas u i a lik i ( ik iausiai ą pa į) ad hoc
e minologinį da bą, i p adinis naujų e minų bazės mai inimas kom-
2Te minologija | 2015 | 22 pany a ba konk ečios emos e minologija, kad
bū ų galima nus a y i pag indinį eikalingą są okų i e minų inkinį.
Te minologijos eks akcija apima e minologinės in o macijos, daugiausia
pačių e minų, eks akcijos iš eks inės medžiagos užduo is. Teks inė
medžiaga gali bū i ienkalbinių dokumen ų inkinys, lygiag ečių eks ų po a,
suku a abiem kalbomis, šal inės kalbos eks as ka u su jo e imu a ba
eks ų ko pusas su s uk ū izuo u i sis emingai su ink u sakinių inkiniu.
Žmogaus e minų eks akcija, ku ią a lieka domeno ekspe ai a pa y ę
e minologai, y a ilgiausiai unkančio i b angiausio me odo, ačiau ik iausiai
lemia ge iausius ezul a us. Kompiu e inės e minų eks akcijos p og amos
gali a ky i eks us (be eik) isomis kalbomis, jei jos naudoja ik s a is inius
me odus. Jei jų e minų iden i ika imo algo i mas y a pag įs as ling is iniais
me odais, e minų eks akcijos ezul a ai bus daug ge esni, ypač daugiažodžių
e minų i azių a eju, ačiau (kome ciniai) ling is iniai e minų eks akcijos
į ankiai y a p ieinami ik "didžiosioms" kalboms, okioms kaip anglų, p ancūzų,
okiečių, ispanų i kelioms ki oms.
Te minų eks akcijos į ankiai siūlo bend as unkcijas, žinomas iš
konko dancijos p og amų (p z., "Wo dSmi h": jie iden i ikuoja eks inio
dokumen o žodžius, suku ia žodžių dažnio s a is iką, odo KWiC indeksą
( ak o žodis kon eks e) i odo ezul a us, suski s y us pagal abėcėlę a ba
pagal dažnį. Kadangi žodžiai eks uose pasi odo suš elnin omis o momis,
ling is inės e minų eks akcijos p iemonės gali sumažin i žodžio eks inę
o mą iki pag indinės kanoninės o mos; ai eikalinga ealiems žodžių
s a is ikos i pa ikimų e minų kandida ų są ašams, ačiau eikia ling is inių
žinių apie a i inkamos kalbos mo ologiją.
Kadangi e minologija isada susijusi su am ik os s i ies kalba, e minų
eks akcijos p iemonės u ė ų galė i il uo i i igno uo i unkcinius žodžius
(p z., s aipsnius, junginius, p epozicijas i . .), aip pa bend us kalbos
žodžius; Dėl šios unkcijos dauguma į ankių naudoja adinamus "s op" žodžių
są ašus, ku ie p iklauso nuo kalbos i ku iuos gali papildy i a o ojas. Be
ka ais nė a aip leng a nusp ęs i, a žodis y a bend as kalbos žodis, a
specialus kalbos e minas.
No s e minų eks akcijos į ankiai gali bū i labai naudingi konk ečiuose
aikymo scena ijuose, eikia a siž elg i į šiuos klausimus: • Te minų
eks akcijos p oceso ezul a as y a e minų kandida ų są ašas; šį
są ašą u i pa ik in i i "iš aly i" e minologas.