Terms in Texts and the Challenge for Terminology Management

1Te minologija | 2015 | 22 Te minų eks uose i e minologijos aldymo iššūkis KLAUS-DIRK SCHMITZ Kölno aikomųjų mokslų uni e si e as KEYWORDS: e minologijos aldymas, e minų eks akcija, są okų o ien acija, e minų au onomija, e minologijos į edimas, sinoniminė eikšmė, d ip asmiškumas 1. Pag indiniai eo iniai pag indai Te minologija apib ėžiama kaip " ienos specialios kalbos pa adinimų inkinys" (ISO 1087:1:2000). Šis a p au inis apib ėžimas labiau susijęs su specialios kalbos bend a imo ep ezen acijos dalimi i igno uoja koncep ualinį požiū į, esan į už pa adinimų. Išsamesnė apib ėž is pa eikiama okiečių e minologijos s anda e DiN 2342:2011, ku iame " e minologija y a są okų inkinys a ba są okų są ašas i jų ep ezen acijos konk ečioje dalyko s i yje". Ši apib ėž is apima ne ik šią są oką kaip s a bų e minologijos aspek ą; Jis aip pa pa odo pla esnį e minologijos są okos ep ezen acijos pusę, nes neapsi iboja e minais a ki ais su kalba susijusiais pa adinimais i į aukia simbolius, pik og amas, ges us a be kokius ki us mul imedijos ep ezen acijas. No ėdami paaiškin i sąsają a p są okos i e mino, e minologijos eo ikai i y ėjai p i aikė adinamąjį "semio išką ikampį", ku į p is a ė ame ikiečių ling is ai C. K. Ogden i i. A. Richa ds (Ogden, Richa ds 1923: 11) paaiškin i sąsają a p są okų i e minų (Fig. 1). T ikampis pa y ė ilgą modi ikacijų i in e p e acijų is o iją, aip pa bu o užpul as iš kelių pusių kaip pe nelyg supap as in as a klaidingai aizduojamas sudė ingas sąsajas, ku ios egzis uoja a p są okų i e minų. Nepaisan k i ikos, ku i bu o iš eikš a p ieš ikampį, jo pap as umas da o jį puikiu į ankiu ilius uo i są okų i e minų san ykius žmonėms, ku ie ik p adeda iden i ikuo i e minus eks uose i ku i e minologinius duomenų į ašus, kad juos dokumen uo ų. Ki i i sudė ingesni modeliai ap ašy i A n z, Pich , Schmi z (2014: 41 i oliau). 1 Klaus-Di k Schmi z […] Te minai eks uose i iššūkis […] e minologijos aldymui Te minologinis ikampis (pagal Ogdeną, Richa dsą 1923) Koncepcijos y a objek ų "kogni y iniai a s o ai" (Felbe is, Budinas 1989: 69) dėl o, kad žmonės a pažįs a bend ąsias sa ybes, ku ios egzis uoja daugumoje a ski ų o pa ies ipo objek ų, i ada saugo šias sa ybes i naudoja jas, kad į ed ų a ką objek ų pasaulyje, kad pasiek ų a pusa io sup a imą, kai jie bend auja su ki ais žmonėmis. ISO 1087-1:2000 apib ėžia są oką kaip "žinios iene ą, suku ą unikaliu sa ybių de iniu", o DiN 2342:2011 ėl aiškiau apibūdina są oką kaip "mąs ymo iene ą, suda y ą iš sa ybių, ku ios gaunamos ka ego izuojan objek us, u inčius daugybę iden iškų sa ybių". Abiejuose s anda uose pažymima, kad są okos nebū inai y a susijusios su konk ečiomis kalbomis, ačiau są okų suku iančių žmonių kul ū inė, socialinė i echninė is o ija bei aplinka, ku ioje są okos naudojamos, da o į aką jų iš aiškai be ku ioje konk ečioje si uacijoje. Regioniniai ski umai kalbos bend uomenėje (p z., Vokie ija i Aus ija) gali sukel i ski ingas są okos o ien acijas am pačiam e minui, o iena kul ū inė bend uomenė, ku ioje kalbama ski ingomis kalbomis (p z., Š eica ija), gali paski s y i iden išką są oką, a s o aujamą keliomis są okomis ski ingose kalbose. Kadangi są okos y a men aliniai a kogni y iniai aizdai, mums eikia apib ėžimų, kad paaišk ume i apibūdin ume są okas. daugeliu a ejų apib ėžimai nu odo į ki as są okas (p z., i šu inę są oką) i nu odo konk ečias sa ybes, ku ios y a unikalios i būdingos apib ėžiamai są okai. Remian is apib ėžimais i są okos sa ybėmis, galima susie i 1Te minologija | 2015 | 22 są okos a pusa yje i ku i e minologines są okų sis emas, aksonomijas, on ologijas a ki as žinių o ganiza imo sis emas (SKOS). Šios są okų sis emos sis emingai aizduoja domeno a subdomeno žinias. Te minas apib ėžiamas iSO 1087 […]1:2000 kaip […]žodinis bend os są okos apib ėžimas konk ečioje dalyko s i yje[…] a ba DiN 2342:2011 kaip […]specialioje kalboje apib ėž os są okos apib ėžimas ling is ine iš aiška[…]. Te minas a nauja kaip są okos ep ezen acija i mes galime jį už ašy i, iš a i ga siai i naudo i bend a imui. Kalbėdami apie e minus, mes naudojame žodį "pasky imas" kaip i šu inę są oką, nes y a i ki ų būdų, kaip aizduo i są okas, p z., uos, ku ie nebū inai susideda iš žodžių, okių kaip simboliai, o mulės, pik og amos, ges as i . . Kai ku ie e minai susideda iš daugiau nei ieno žodžio. Šie e minai adinami daugiažodžiais e minais a junginiais, p z., "p in e is su ieno lapo mais u". Žodžių jungimo būdas ski iasi p iklausomai nuo kalbos. Kalban apie e minus, į žaidimą įeina e minologijos da bo ling is inė pusė. Mes ma ėme, kad e minas y a žodinis są okos aizda imas. Specialioje a echninėje kalboje labai pageidau ina, kad šis yšys bū ų ned ip asmis, ne i be kon eks o nuo odos, o ai eiškia, kad ienas e minas u ė ų bū i p iski as ienai są okai, suku ian sąlygą, adinamą iena eikšmiškumu. Kai y auja ši sąlyga, e minų eikšmė y a isiškai aiški, ne jei e minas pasi odo be jokio aiškinamojo kon eks o. Žinoma, šią idealią si uaciją sunku pasiek i a įgy endin i. D i p oblemos, susijusios su e minų i są okų p isky imu, dažnai pasi aiko ne echniniuose i moksliniuose eks uose: Sinonimija egzis uoja, jei du a daugiau e minų am ik oje kalboje eiškia ą pačią są oką. Taigi sinonimas y a e minas, naudojamas am pačiai są okai, kaip i ki am e minui, nu ody i. no s sinoniminiai žodžiai gali pakenk i ekspe ų a pusa io bend a imui, p ak ikoje jie pasi aiko gana dažnai. Tai gali a si ik i ypač eminėse s i yse, ku iose daugelis objek ų i są okų is da y a ku iami. Tokiose dinamiškose s i yse konku uojan ys e minai naudojami lygiag ečiai, kol palaipsniui, a ba na ū alios a ankos p ocesu, a ba sąmoningu s anda iza imu, a si anda neabejo inos są okos. ne jei žmonės y a isiškai sąmoningi su šiomis p oblemomis, a ian ai gali bū i naudojami ilgą laiką, a siž elgian į okius eiksnius 1 Klaus-Di k Schmi z | Są okos eks uose i iššūkis Te minologijos aldymas kaip na ū alus egioninis ski umas a ba, gana yčia, įmonės a p oduk o speci iniai pas angos naudo i e minologinius ski umus kaip ieną iš p iemonių pozicionuo i p oduk ą inkoje. Homonimija apima p iešingą si uaciją nei sinonimija: čia e minas a ba keli e minai, u in ys ą pačią išo inę o mą, nu odo kelias są okas1. ISO 1087:2000 homonimiškumą apib ėžia kaip yšį a p pa adinimų i są okų am ik oje kalboje, kai ienas pa adinimas a s o auja d iem a daugiau nesusijusių są okų. Homonimai kelia didžiulę p oblemą echniniam bend a imui. Todėl ekspe ai nuola s engiasi iš eng i homonimų echninių dalykų s i yse. Nepaisan o, kai išsi ys o naujos są okos, žmonės mėgs a su o muo i naujus e minus, de indami pažįs amus esamus e minus a ba p iimdami nus a y us e minus iš bend os kalbos (p z., pelę kompiu e io į es ies į enginiui) a ba iš ki ų susijusių dalykų s ičių (p z., i usą iš medicinos į kenkėjišką p og aminę į angą). 2. CONCePT-ORieNTeD TeRMiNOLOGY MANAGeMeNT Be kokios ūšies e minologinio da bo ezul a ai šiandien u i bū i saugomi e minologinėse duomenų bazėse ( e minologinių duomenų bazėse) a ba e minologijos aldymo sis emose. No s p ieiga p ie e minų bazės u inio i jo paieškos daugeliu a ejų bus a liekamos pe (paieškos) e miną, šio e minologinio žinių šal inio o ganizacinis p incipas u i bū i są oka. Tai y a pag indinis ski umas a p leksikog a inio į ašo žodynas a leksikonas i e minologinis į ašas e minų bazėje a e minologijos aldymo sis emoje. Tuo a pu 2 pa eiksle pa ody a pag indinė žodynų į ašo (p z., Wik iona y) s uk ū a, ku ioje žodis ( e minas) y a ling is inės in o macijos o ganiza imo pag indas, 2 pa eiksle pa ody a p esk ipcinio e minologinio į ašo s uk ū a e minų bazėje (p z., Vikipedijoje), daugiausia dėmesio ski ian są okai. 3 pa eiksle aip pa pa ody a e minologijos aldymo p esk ipcinis me odas, ku į įgy endina s anda izuojančios o ganizacijos i bend o ės, kad bū ų suku a nuosekli i ned ip asmiška įmonių kalba; ik ienas e minas kiek ienai są okai y a pageidaujamas e minas, o ki i os pačios są okos e minai y a p ipažin i a ba a mes i. 1 Homonimijos i polisemijos ski umas čia nebus ap a iamas; ai nesusijusi su kompiu e izuo u e minologijos aldymu i odėl su šiuo s aipsniu. 1 9 Te minologija | 2015 | 22 2 pa eikslas. Leksikog a inio į ašo s uk ū a 3. Te minologinio į ašo s uk ū a (p esk ipcinė) Kaip apib ėž a ISO 1087-1:2000 i a spindė a e minologiniame me a modelyje ISO 16642:2003, e minologiniame į aše u i bū i isi e minologiniai duomenys, susiję su iena są oka. Todėl e minologinių duomenų modelia imas u i a spindė i są okų o ien acijos p incipą (ž . 3 pa eikslą), odėl galima išlaiky i ne ik isą su są okomis susijusią in o maciją, be i isus e minus isomis kalbomis su isa su e minų susijusi in o macija iename e minologiniame į aše. Te minologiniai į ašai, suku i pagal e minų o ien acijos p incipą (ž . 2 pa eikslą), ku į labai dažnai andame d ikalbiuose žodynuose a žodynuose, nė a inkami k uopščiai a ky i e minologiją i labai g ei ai sukels nesude inamų e minologijos inkinių, ku ie nė a labai naudingi, ypač jei eikalingas daugiakalbis e minologijos aldymas. Jei eikia suku i LSP leksikog a ijos p oduk us, ypač spausdin ą o mą, galima suku i e minų o ien uo ą abėcėlę iš są okų o ien uo os len elės. 2 0 Klaus-Di k Schmi z […] Te minų eks uose i iššūkis […] e minologijos adybos e minologinės duomenų bazės, nes ik koncepcinė o ganizacija gali ga an uo i inkamą domeno speci inių e minų inkimą, apdo ojimą, pe žiū ą i pa engimą. Be koncepcinės o ien acijos, an asis s a bus e minologinio aldymo p incipas y a e minų au onomija. Te minų au onomija ga an uoja, kad isi e minai, įskai an sinonimus, su umpin as o mas i ašybos a ian us, gali bū i dokumen uojami su isomis eikalingomis e minų duomenų ka ego ijomis, okiomis kaip g ama ikos, s iliaus, geog a iniai ap ibojimai a kon eks as. Šis me odas gali bū i įgy endin as p ojek uojan duomenų modelį aip, kad a o ojas galė ų suku i ne ibo ą skaičių e minų sky ių a ba e minų blokų, ku iuose y a a ski ų e minų i isų papildomų duomenų ka ego ijų, apibūdinančių e miną i jo naudojimą. Te minų au onomija e minologiniame me a modelyje (iSO 16642:2003) y a a s o aujama uo, kad kiek ienam e minų sky iui leidžiama u ė i ik ieną e miną. Kele as ienoje kalboje esančių ų pačių są okų e minų (sinoniminiai pa adinimai) bus o ganizuojami naudojan kele ą e minų sky ių, ku ių kiek ienas u i iksliai ieną e miną i papildomas duomenų ka ego ijas, dokumen uojančias šį e miną. aikomųjų scena ijų, kai e minologijos aldymo sis ema a lieka e minologinių žinių bazės aidmenį kelioms aikomosioms p og amoms i p og amoms, e minų au onomija y a ik ai s a bi; Pa yzdžiui, kokybės kon olės p og ama, ku i ik ina eisingą e minų naudojimą eks uose, u i u ė i p ieigą p ie e minų bazės, ku ioje pageidaujami, p ipažin i i a sisaky i e minų y a saugomi ame pačiame e minologiniame į aše (ž . 3 pa eikslą), ačiau ski inguose e minų sky iuose. Są okų o ien acijos i e minų au onomijos p incipai a sispindi 4 pa eiksle pa ody o e minologinio į ašo modelyje. Te minologijos aldymo p og amos, suku os pagal šį modelį, gali įspė i, kai a o ojas bando į es i in o maciją, susijusią ik su iena są oka, į ski ingus e minologinius į ašus (ž . Schmi z 2011: 242 .). Są okų o ien acija i e minų au onomija y a domeno a įmonės e minologinių duomenų inkimo išanks inės sąlygos (ž . aip pa Schmi z, S aub 2010: 38 .). Sinoniminiai e minai, okie kaip "USB s ick", "USB memo y s ick", "USB lash d i e", "USB memo y key", "memo y s ick", "pend i e", " humbd i e" a ba "only key" kaip umpą o mą, saugomi iename e minologiniame į aše, ku iame y a ik ienas anglų kalbos apib ėžimas i są okos san ykiai su ki ais są okų į ašais; kiek ienas e minas gali bū i dokumen uojamas a ibu ais, nu odančiais, kad, p z., "USB lash d i e" y a pageidaujamas e minas dokumen ams i "USB key" p oduk ų ženklinimui, o isi ki i e minai ne u i bū i naudojami jokiuose dokumen uose. 2Te minologija | 2015 | 22 šios bend o ės men ai. Dėl koncepcinės o ien acijos be ku is a o ojas, ieškodamas e minų bazės, p z., "pend i e", as koncepcijos į ašą (su apib ėžimu), pama ys, kad "pend i e" nė a ekomenduojamas e minas, i as pageidaujamą e miną "USB lash disk". Ki a e us, ieškodamas ak ų, oje pačioje duomenų bazėje bus gau a kele as ezul a ų, nes e minas ak as y a kelių są okų (homoniminis a daugiakalbis žodis, p z., ak as kaip kla ia ū os dalis) pa adinimas i odėl saugomas keliuose į ašuose su ski ingais apib ėžimais i są okų yšiais. 3. TeRMS iN TeXTS No s e minologijos aldymo sis emose e minai y a suski s y i į koncep ualius į ašus, echninėse dokumen ose jie naudojami kaip eks o ling is inio pa i šiaus elemen ai. P iklausomai nuo am ik os kalbos mo ologinių i sin ak inių b uožų, e minai pasi odo užsik ė usia o ma, odan i, pa yzdžiui, daugybinį, geni i inį a p aei ies laiką. Sąsaja a p dokumen o e mino i a i inkamos są okos gali bū i nus a y a ik uo a eju, jei skai y ojas sup an a eks o žinią i sup an a e mino eikšmę. 4 pa eikslas. Te minologinio į ašo modelis, a spindin is są okų o ien aciją i e minų au onomiją 2 Klaus-Di k Schmi z […] Te minų eks uose i iššūkis […] Te minologijos aldymui specialiuose a echniniuose bend a imuose labai ekomenduojama naudo i ik ieną e miną ienai są okai (be sinonimų) i naudo i ik e minus, ku ie nė a d ip asmiški i nepa eikia d iejų a daugiau są okų (be homonimų). Tačiau ai ne isada leng a pasiek i, o pasaulis pilnas dokumen ų, ku ie nea i inka nuosekliai i iena eikšmiškai naudojamos e minologijos eikala imų. 5 pa eiksle pa ody a pa yzdžio dokumen as su 6 e minais, kai ku ie iš jų y a kelių žodžių e minai, ku ie (gali) a s o au i a pačia są oka. No ėdamas sup as i eks o žinią, skai y ojas u i išsp ęs i klausimą, a isi e minai eiškia ą pačią są oką, a u i ski ingas eikšmes. Kai ku ie, ku ie nė a ekspe ai šiame dokumen e ap a iamoje s i yje, gali bū i supainio i, pažemin i a ne pe nelyg į emp i. 5 pa eikslas. Pa yzdžio dokumen as su e minų, ku ie gali a s o au i ą pačią są oką Be ne ik žmogaus skai y ojai echninių dokumen ų u ės p oblemų susido o i su eks ais, ku iuose y a sinonimiškų i homonimiškų e minų. Kompiu e inės eks ų apdo ojimo p iemonės u ės panašių a ne daugiau p oblemų. Daugelyje o ganizacinių aplinkų i e minologijos da bo aikymo scena ijų ekomenduojama išgau i e minologiją iš esamų eks inių medžiagų. Tipiški scena ijai y a pa engiamasis e minologinis da bas dideliems e imo p ojek ams su keliais e ėjais, p ieš p adedan e imą i kiek ienas e ėjas u i a lik i ( ik iausiai ą pa į) ad hoc e minologinį da bą, i p adinis naujų e minų bazės mai inimas kom- 2Te minologija | 2015 | 22 pany a ba konk ečios emos e minologija, kad bū ų galima nus a y i pag indinį eikalingą są okų i e minų inkinį. Te minologijos eks akcija apima e minologinės in o macijos, daugiausia pačių e minų, eks akcijos iš eks inės medžiagos užduo is. Teks inė medžiaga gali bū i ienkalbinių dokumen ų inkinys, lygiag ečių eks ų po a, suku a abiem kalbomis, šal inės kalbos eks as ka u su jo e imu a ba eks ų ko pusas su s uk ū izuo u i sis emingai su ink u sakinių inkiniu. Žmogaus e minų eks akcija, ku ią a lieka domeno ekspe ai a pa y ę e minologai, y a ilgiausiai unkančio i b angiausio me odo, ačiau ik iausiai lemia ge iausius ezul a us. Kompiu e inės e minų eks akcijos p og amos gali a ky i eks us (be eik) isomis kalbomis, jei jos naudoja ik s a is inius me odus. Jei jų e minų iden i ika imo algo i mas y a pag įs as ling is iniais me odais, e minų eks akcijos ezul a ai bus daug ge esni, ypač daugiažodžių e minų i azių a eju, ačiau (kome ciniai) ling is iniai e minų eks akcijos į ankiai y a p ieinami ik "didžiosioms" kalboms, okioms kaip anglų, p ancūzų, okiečių, ispanų i kelioms ki oms. Te minų eks akcijos į ankiai siūlo bend as unkcijas, žinomas iš konko dancijos p og amų (p z., "Wo dSmi h": jie iden i ikuoja eks inio dokumen o žodžius, suku ia žodžių dažnio s a is iką, odo KWiC indeksą ( ak o žodis kon eks e) i odo ezul a us, suski s y us pagal abėcėlę a ba pagal dažnį. Kadangi žodžiai eks uose pasi odo suš elnin omis o momis, ling is inės e minų eks akcijos p iemonės gali sumažin i žodžio eks inę o mą iki pag indinės kanoninės o mos; ai eikalinga ealiems žodžių s a is ikos i pa ikimų e minų kandida ų są ašams, ačiau eikia ling is inių žinių apie a i inkamos kalbos mo ologiją. Kadangi e minologija isada susijusi su am ik os s i ies kalba, e minų eks akcijos p iemonės u ė ų galė i il uo i i igno uo i unkcinius žodžius (p z., s aipsnius, junginius, p epozicijas i . .), aip pa bend us kalbos žodžius; Dėl šios unkcijos dauguma į ankių naudoja adinamus "s op" žodžių są ašus, ku ie p iklauso nuo kalbos i ku iuos gali papildy i a o ojas. Be ka ais nė a aip leng a nusp ęs i, a žodis y a bend as kalbos žodis, a specialus kalbos e minas. No s e minų eks akcijos į ankiai gali bū i labai naudingi konk ečiuose aikymo scena ijuose, eikia a siž elg i į šiuos klausimus: • Te minų eks akcijos p oceso ezul a as y a e minų kandida ų są ašas; šį są ašą u i pa ik in i i "iš aly i" e minologas.