366
Kalbos Kul ū a | 83
JONAS PALIONIS
IŠKIlusIs bEND INĖs
lIE uVIŲ Kalbos uGDY oJas
KaZYs ulVYDas
(100-osioms akademiko gimimo me inėms)
Kazys ul ydas (1910–1996) – ienas iš XX a. an osios pusės kalbininkų,
daug i labai aisingai pasida ba ęs ne ik lie u ių kalbos mokslo (g ama-
ikos, leksikologijos bei leksikog a ijos), be i į ai iuose lie u ių bend inės
kalbos kul ū os ba uose. sunkiais poka io so ie inės okupacijos me ais jis
(d auge su ki ais) pa engė p ak ikos eikalui labai eikalingą Lie u ių kalbos
ašybos žodyną (1948), ku io pa adinimas nea spindi jo u inio, nes jame
konspek iškai apž elg i ne ik ašybos, be i sky ybos, ki čia imo, linksnių
a ojimo, a mių klasi ikacijos, a dyno dalykai, be o, pa eik as didokas
ašybai i ki čia imui ski as bend inių žodžių są ašas. Šis žodynas, kele ą
me ų bu ęs ienin elė daugialypė lie u ių kalbos sis emos pažinimo p ie-
monė, nenus ojo sa o p ak inės eikšmės i ligi mūsų laikų.
yškiausiai K. ul ydo lie u ių bend inės kalbos ugdomosios eiklos
apim is i u inys a siskleidžia jo inicia y a 1961 m. p adė oje leis i Kalbos
kul ū oje, nepe iodiniame leidinyje, ski ame plačiajai isuomenei, ku io
J. PalIoNIs. Iškilusis bend inės lie u ių kalbos ugdy ojas Kazys ul ydas
367
a sakomuoju edak o iumi jis bu o iki 1991 me ų, o edakcinės kolegijos
na iu ligi sa o gy enimo pabaigos. Čia y a paskelbęs ne 45 s aipsnius,
ku iuose nag inėjami ak ualūs eo iniai i p ak iniai bend inės kalbos no -
minimo dalykai.
Jau pi mojo Kalbos kul ū os nume io įžanginiame s aipsnyje „Kalbos
kul ū os ugdymo užda iniai“ K. ul ydas y a nub ėžęs pag indines šio lei-
dinio gai es: obulin i lie u ių ašomąją kalbą, ypač daug dėmesio ski ian
laik aščių kalbai, nuola os ūpin is, kad bend inė šnekamoji (anuome iniu
e minu li e a ū inė šnekamoji) kalba nea silik ų nuo ašomosios, ūpin is
naujai suda omų e minų aisyklingumu ( eikian kalbininkų konsul acijas)
i k . Čia iš eikš as i neginčy inas požiū is, kad „[į] kalbos kul ū ą u ė u-
me žiū ė i kaip į nea ski iamą asmens kul ū inio lygio dalį“ (p. 8).
Vėlesniųjų Kalbos kul ū os nume ių eo iniuose s aipsniuose, ku ių dau-
guma – įžanginiai (juos pag įs ai galima adin i p og aminiais), K. ul ydas
s a s ė kalbos kul ū os są okos (N . 9), kalbos no mos (N . 33), kalbos
isuomeninės esmės (N . 27), spaudos kalbos (N . 7, 28), mokyklos, kaip
s a biausio kalbos kul ū os kėlimo eiksnio, gim osios kalbos san ykio su
li e a ū a (N . 39), su s e imomis kalbomis (N . 45) i ki as p oblemas.
P ak inio pobūdžio s aipsniuose ašė apie p ielinksnio pas eikšmę i a -
oseną daba inėje lie u ių kalboje (N . 3), pa eikė „žiupsnelį“ a macijos
bei medicinos e minų (N . 21), ap a ė mais o p amonės e miniją (N . 43),
dise acijų kalbą (N . 4). Neišleido iš akių čia jis i a ski ų kalbininkų aid-
mens ugdan bend inę lie u ių kalbą. ašė aš uoniasdešim me inio jubilie-
jaus p oga apie akademiką Juozą balčikonį (N . 8), apie s aiga mi usį di-
džiojo Lie u ių kalbos žodyno y . edak o ių Joną K uopą (N . 30, 54), apie
sin aksės i leksikos y inė oją adelę Valeckienę (N . 30), apie Jono Jab-
lonskio pažiū as į kalbą (N . 42).
No s K. ul ydas labai e ino Jono Jablonskio pažiū as i indėlį į ben-
d inės lie u ių kalbos kū imą bei no minimą, ačiau, s udijuodamas Kauno
Vy au o Didžiojo uni e si e e, u ėjo p ogos susipažin i i su naujomis P a-
hos ling is inės mokyklos bend inės kalbos eo ijomis, skleis omis J. Jab-
lonskio mokinių P ano ska džiaus, Pe o Joniko i ki ų. odėl K. ul ydo
bend inės kalbos kul ū os koncepcijoje susilydė jablonskinės adicijos i
no a o iškos pažiū os. Jis, kaip i J. Jablonskis, s a biausiu, pag indiniu
bend inės kalbos ugdymo šal iniu laikė a mes, ypač dėl susida iusių is o-
inių aplinkybių aš uose iškilusią ieną ku ią a mę (lie u ių bend inės
kalbos a eju – pie inių aka ų aukš aičių), ki a e us – bend inę kalbą,
368
Kalbos Kul ū a | 83
panašiai kaip p ahiškiai, ak a o kaip „ isiškai sa a ankišką i ieningą
sis emą, u inčią sa o one inę i g ama inę sanda ą, sa o no mas i aidos
dėsnius, egzis uojančią abiem sa o o momis: ašomąja i šnekamąja“ (KK,
N . 2, p. 5). Žinomas kalbininkas P anas Kniūkš a nek ologinio pobūdžio
s aipsnyje „Palūžo kalbos kul ū os ąžuolas“ (GK 1996, N . 4, p. 3) ašė:
„Jo [ . y. K. ul ydo] dės y os min ys i iš ados suda o ien isą kalbos kul-
ū os da bo sis emą, ku ią galima pa adin i ul ydo mokykla.“
Nedidelės apim ies s aipsnyje neįmanoma ap ėp i K. ul ydo į ai iapu-
sio bend inės lie u ių kalbos a kybos da bo. odėl oliau enka ibo is
ik kai ku iomis i mūsų dienomis ak ualiomis o da bo s i imis, bū en
ūpinimusi ge in i bend inę šnekamąją kalbą, obulin i į ai ių mokslų e -
miniją, skleis i kalbos kul ū ą.
apie K. ul ydo ūpinimąsi bend ine šnekamąja kalba byloja Kalbos kul-
ū oje (N . 2) paskelb as jo įžanginis s aipsnis „Daugiau dėmesio li e a ū i-
nei šnekamajai kalbai“. Čia jis pi miausia nu odė bend inės šnekamosios
kalbos a silikimo nuo ašomosios p iežas is. ai palygin i ėly as domėji-
masis jos žodine aiška, didelis šnekamosios kalbos a ojimo s i ies išsiplė-
imas poka io me ais, nepakankamas dėmesys a čiai i ki čia imui mokyk-
lose, paskai ose, p anešimuose i apsk i ai iešajame gy enime. be o, iena
iš a silikimo p iežasčių jis isai pag įs ai laikė i šnekamosios kalbos speci-
iką – jos aiškos skubo umą i s uk ū ines ski ybes, a si andančias dėl o
skubo umo i lais esnio bei spa esnio aiškos p iemonių s au o. ačiau o-
kiomis p iežas imis K. ul ydas ne eisino anuome , kaip i daba iniais laikais,
labai dažnų a ies i ki čia imo klaidų, da omų pe adiją, ele iziją i ki ais
iešojo kalbos a ojimo a ejais. P iešingai, jis i ino, kad „niekuo nepa-
eisinami okie a ejai, kai išsimokslinęs žmogus isiškai nesi ūpina a ba
menkai esi ūpina sa o šnekamosios kalbos kul ū a“ ( en pa , p. 9–10).
I galima ik ai apgailes au i, kad į ši okius K. ul ydo žodžius, pasaky-
us da 1962 m., mūsų š iesuomenės nebu o imčiau a siž elg a ne ik
so ie mečiu, be i a kū us lie u os nep iklausomybę, kai susida ė daug
palankesnės sąlygos bend inei lie u ių šnekamajai kalbai a p i. Daba ne
iš isuomenės iš ink ų seimo na ių lūpų dažnai galima išgi s i K. ul ydo
pag įs ai aisy as ne aisyklingai ki čiuojamas ly is: Lie u õje (=Lie u ojè),
sąjungà (=sjunga), kom e as (=komi è as), kilòg amas (=kilog ãmas) i
daugelį ki ų. u bū nesuklysiu pasakęs, kad ki čia imo i apsk i ai a ies
klaidų ne ik nesumažėjo, be a si ado aibės ki ų, naujų, apie ku ias dažniau
i ga siau u ė ų šnekė i mūsų daba iniai bend inės kalbos no min ojai.
J. PalIoNIs. Iškilusis bend inės lie u ių kalbos ugdy ojas Kazys ul ydas
369
K. ul ydo ūpinimąsi mūsų e minijos obulinimu odo Kalbos kul ū-
oje, Kul ū os ba uose i ki u paskelb i s aipsniai. Minė ame s aipsnyje
apie kai ku iuos a macijos i medicinos e minus jis s a s ė okių pasa-
kymų, kaip akių lašai ǁ lašai akims, aikų pud a ǁ pud a aikams, a o-
jimo ski ybę, aiškino žodžių junginių iš es i iš na kozės, iš es i iš šoko
būsenos i k . nege umą dėl o, kad jie esą pažodiniai e iniai iš usų
kalbos. Iš iso šiame s aipsnyje jis pa eikė a sakymus į 17 e minologinio
pobūdžio klausimų (N . 21).
Ki ame o pa ies leidinio s aipsnyje „Dėl kai ku ių e minų a šiaip
žodžių da ybos i a osenos“ (N . 25) K. ul ydas ašė apie mais o p amo-
nininkų a ojamus, labai panašiai skambančius, be u inčius ski ingas
eikšmes e minus ske dena „išsk os o gy ulio mėsa“ i ske denà „paske s-
as gy ulys“, aip pa apie iškaulinė i „išpjaus y i kaulus“ ( ie oj iškaulinė a
mėsa eikė bekaulę mėsą) i k .
Mais o p amonės ema ikai ski as i 1982 m. Kalbos kul ū oje išspaus-
din as jo s aipsnis „Mais o p amonės e miniją ikslinan “ (N . 43). Čia
kaip ne ikusius e inius iš usų kalbos K. ul ydas k i ika o ūšinius pieno
pa adinimus pilnas pienas (=nenug ieb as pienas), sausas pienas (=pieno
mil eliai), ačiau kažkodėl ole a o žalią pieną ( . y. ik ką p is a y ą), no s
okį ge iau inka adin i įp as iniu junginiu š iežias pienas. eikė a o i su
pieno p amone susijusius e minus p imilžis, o ne išmilžis, p imelžimas –
p imelž o pieno kiekiui eikš i.
apsk i ai, K. ul ydui bu o būdingas pla us požiū is į e minų kodi i-
kaciją, kaip i į pa į bend inės kalbos kul ū os ugdymą. Jis nelaikė s a -
biausiu e minų e inimo k i e ijumi, kaip kai ku ie ki i kalbininkai, jų
lie u iškumo, be žiū ėjo e mino da ybos aisyklingumo, jo a osenos
papli imo, eikšmės didesnio yškumo. odėl nesme kė nei am ik ų pla-
čiai a ojamų skolin inių, ypač a p au inių, e minų, nei kū ybiškai, lai-
kan is lie u ių kalbos da ybos dėsnių, suku ų naujų specialių pa adinimų.
„Nauji e minai u i bū i įsi edami ik labai įsigilinus į jais eiškiamų są-
okų esmę“ (KK 1965, N . 9, p. 5).
ipiškas pa yzdys, odan is K. ul ydo gilinimąsi į e minais eiškiamas są-
okas, gali bū i jau minė ų mais o e minų ske dena i ske denà aiškinimas:
Žodžio ske dena jokiu būdu negalima painio i su žodžiu ske denà, ku-
is suda y as iš o pa kamieno su p iesaga -ena. specialis ams eikia
d iejų e minų: ske denà i ske dena, nes jie čia g iež ai ski ia d i są-
okas. Paske s ą gy ulį iki jo išsk odimo, apdo ojimo mėsos p amonės
370
Kalbos Kul ū a | 83
specialis ai adina žodžiu ske denà, i o žodžio a ojama daugiskai a.
Pa yzdžiui, ske denos skaičiuojamos, plg.: d i skedenos, du šim ai
ske den i . . Išsk os o, apdo o o gy ulio mėsa, pa uoš a a o i, a-
dinama ske denos e minu. aigi pa duo u ėje mes galime nusipi k i
ske denos, o mėsos kombina o da buo ojai, ik ką paske dę gy ulį, jau
u i skedeną, paske dę du gy ulius – d i skedenas i . . I ik ada,
kai ske dena išsk odžiama, apdo ojama i pa uošiama a o i, ją adina
ske denos a du.
Žodis ske denà suda y as ge ai, i be eikalo edak o iai ka ais ne-
no i jo p ipažin i, be eikalo keičia jį žodžiu ske dena. abu ie žodžiai
eikalingi, jie eiškia ski ingas są okas, juos abu eikia i a o i. (KK
25, p. 34).
Nus a y i K. ul ydo indėlį į lie u ių e minijos kū imą bei kodi ikaciją
y a gana sunku, nes jo eiklos apim is šioje s i yje bu o labai pla i. Ji eiš-
kėsi ne ik specialiais e minų p oblemoms ski ais s aipsniais, be ypač
no minių lie u ių kalbos žodynų edaga imu, nes K. ul ydas bu o ne
ieno okio žodyno edakcinės kolegijos na ys – be minė o Lie u ių kalbos
ašybos žodyno, jis edaga o Daba inės lie u ių kalbos žodyno 1954, 1972
i 1993 m. leidimus, be o, bu o III–V i XI–XVI omų didžiojo Lie u ių
kalbos žodyno a sakomasis edak o ius. Nė a abejonės, kad jis y a ak y iai
daly a ęs ų žodynų e minijos kodi ikacijoje, i K. ul ydo balsas lėmęs
ne ieno e mino likimą.
apie eikalą daugiau ūpin is kalbos kul ū os skleidimu, apie kalbos
kul ū os kėlimo eiksnius K. ul ydas y a ašęs ne iename sa o s aipsny-
je. s a biausiu bend inės kalbos kėlimo eiksniu jis pag įs ai laikė mokyk-
lą: „... ik mokykla daugiausia lemia kiek ieno besimokančio jaunuolio kal-
bos kul ū os lygį“ (KK, N . 14, p. 3). ačiau lie u ių kalbos moky ojai
dažnai nusiskundžią, kad jų da bą gadina p as a kalba dės an ys i iš iso
kalbos kul ū a nesi ūpinan ys ki ų dalykų moky ojai ( en pa , p. 5). Šie
žodžiai inka i daba inei a ku os nep iklausomos lie u os mokyklai.
be mokyklos, K. ul ydas, kaip i ki i bend inės kalbos eo e ikai, y a
dažnai minėjęs spaudos, ypač pe iodinės, li e a ū os, kino, ea o, adijo,
ele izijos, šeimos eikšmę lie u ių bend inės kalbos kul ū ai kel i. Nemi-
nėjo jis ik kompiu e io aidmens, nes jo laikais da nebu o išpli usi kom-
piu e izacija, ku i daba nus elbia daugelį ki ų eiksnių i , deja, dažnu
a eju neigiamai eikia mokyklos i bend inės kalbos kul ū in ojų pas an-
gas ge in i kalbą.

J. PalIoNIs. Iškilusis bend inės lie u ių kalbos ugdy ojas Kazys ul ydas
371
P ie bend inės kalbos kul ū os plė imo da so ie mečiu p isidėjo lie u-
os adijo alandėlė „ aisyklingai kalbėkime i ašykime“, ku ioje K. ul-
ydas aiškinda o isuomenei ak ualius one ikos, mo ologijos, sin aksės,
ašybos dalykus. oji alandėlė bu o labai mėgs ama i į aigi dėl kalbė ojo
yškios a ies, minčių dės ymo logikos i pap as umo.
baigdamas čia p obėkšmais apž elg us būdingesnius K. ul ydo, ieno
iš žymiausių XX a. an osios pusės lie u ių bend inės kalbos ugdy ojų,
eiklos b uožus, no ėčiau da p idu i, kad jo, kaip i daugelio ki ų so ie -
mečio lie u ių mokslininkų, da buose neapsiei a be uome inio ideologinio
pamušalo: bend inės (li e a ū inės) lie u ių kalbos kul ū os menkinimo
p ieška inėje nep iklausomoje lie u oje i os kul ū os plė ojimosi sąlygų
aukš inimo so ie mečiu. ačiau ne ienu a eju ai bu o bū ina, no in
apsk i ai iešai s a s y i ak ualias, jo žodžiais a ian , „didžiulio au os u -
o“ – lie u ių bend inės kalbos – p oblemas. as pamušalas nenus elbia
labai s a aus Kazio ul ydo indėlio į mūsų bend inės kalbos ugdymą.