212
Kalbos Kul ū a | 86
INGRIDA BALČIŪNIENĖ
Vy au o Didžiojo uni e si e as
AGNĖ KALNINYTĖ
Vy au o Didžiojo uni e si e as
P IEŠMoKYKlINIo aMŽIaus VaIKŲ
IŠlIoJo PasaKoJIMo YPa YbĖs
ESMINIAI ŽODŽIAI:
aidos psicholing is ika, išlusis pasakojimas, p iešmokyklinis
amžius.
ĮVaDas
Vaikų kalbos aida i kokybė – isuomenei ak ualus klausimas, į ku į s en-
giasi a saky i ling is ai, pedagogai, psichologai. Vis dažniau kalbama apie
ai, kad suaugusiųjų i – ypač – aikų kalba pe pas a ąjį dešim me į pas-
ebimai sku dėja, lėčiau įsisa inama, sunkiau įgyjama kalbinių i komuni-
kacinių įgūdžių. Veiksnių, galinčių lem i kalbos aidą, gausa i į ai ialypiš-
kumas ska ina ieško i naujų y imo būdų, de in i ling is inius, socioling
is inius, psicholing is inius mokslinio y imo me odus.
lie u ių aikų kalbos aida susidomė a da p ieš II pasaulinį ka ą – p a-
dė a s ebė i i už ašinė i spon aninė aikų kalba (Kalnius 1993), ačiau
ne ukus ši eikla nu ūko. Vėliau, ku ian is i plė ojan is lie u ių logope-
dijos mokyklai, i in daug dėmesio ski a pedagoginiams aikų kalbos aidos
aspek ams, kalbos su ikimų diagnos ikai i ko ekcijai, kalbiniam aiko
pasi engimui mokyklai (Glebu ienė 1977; Fede a ičienė 1978; Gied ienė
1986; Ga š ienė, I ošku ienė 1993; I ošku ienė i k . 1997; Mazole skie-
nė 2000, 2003; G igai ė 2004 i k .). Pas a aisiais dešim mečiais lie u ių
aikų kalbai i i dažnai bu o pasi elkiama na ū aliojo ilgalaikio s ebėjimo
me odika (sa ickienė 1999, 2003; Wójcik 2000; balčiūnienė 2009; Kaman-
duly ė 2010). Vis dažniau a liekami ekspe imen iniai y imai (jiems p i-
klauso dauguma kalbinių es ų), išplės as i iamųjų aikų amžiaus diapazo-
nas (Dabašinskienė 2010; uzai ė, Dabašinskienė 2010; Kamanduly ėMe -
eldienė i k . 2010), ačiau pusiau ekspe imen inis – da adinamas specia
I. balčIūNIENĖ, a. KalNINY Ė. P iešmokyklinio amžiaus aikų išliojo pasakojimo ypa ybės
213
lios užduo ies – me odas da ik p adedamas aiky i (sa ickienė i k . 2009;
balčiūnienė 2013) lie u ių kalbai.
Vienas iš klasikinių pusiau ekspe imen inių me odų y a išliojo pasako-
jimo analizė. Šis me odas suku as JaV XX a. 7–8ajame deš. i ne ukus –
dėl o, kad y a ypač lanks us i leng ai p i aikomas į ai ioms i iamųjų
g upėms bei y imo ikslams – apo populia us isame pasaulyje. Šiuo me u
išliojo pasakojimo me odika aikoma lyginamiesiems kalbų y imams (be -
man, slobin 1994), e inan kalbinį aiko pasi engimą mokyklai (Hudson,
shapi o 1991), no in pa ik in i a pa ikslin i am ik os psichinės ligos
diagnozę (Ga ad 2005), į e in i kalbų in e e enciją d ikalbys ės (daugia-
kalbys ės) a eju (Gülzo , Gaga ina 2007; Gaga ina i k . 2012). lie u oje
išliojo pasakojimo me odika, kaip jau minė a, ik p adedama aiky i. Ku-
iamos i išbandomos diagnos inės i ko ekcinės kalbos aidos p iemonės
(balčiūnienė, Po ilai ienė 2012; Gaga ina i k . 2012), mėginama nus a y-
i na ū alią išliojo pasakojimo aidą (balčiūnienė 2013), p adė i d ikalbių
lie u ių aikų išliojo pasakojimo y imai (balčiūnienė i k . 2011; balčiū-
nienė, Kalniny ė 2013; Gaga ina i k . 2013). Šiame s aipsnyje apž elgia-
mos p iešmokyklinio amžiaus aikų išliojo pasakojimo ypa ybės, nus a y-
os aikan išliojo pasakojimo analizės ( iPa) me odiką (balčiūnienė 2013).
i iamoji g upė pasi ink a a siž elgian į ai, kad p iešmokyklinis amžius
( . y. pasku iniai me ai p ieš mokyklą) y a ypač s a bus kalbinės b andos
i kalbinio pasi engimo mokyklai požiū iu. ikimasi, kad y imo ezul a ai
ben šiek iek p aplės žinias apie p iešmokyklinio amžiaus aikų kalbą i
bus naudingi ne ik mokslininkams, be i p ak ikams, ku ių eikla iesio-
giai susijusi su kalbos aidos diagnos ika, ko ekcija i kalbiniu aiko ugdy-
mu mokyklai.
2. Y IMo MEDŽIaGa I ME oDIKa
2.1. Ty imo medžiagos kaupimas
a liekan p iešmokyklinio amžiaus lie u ių aikų išliojo pasakojimo y i-
mą, bu o pasi ink as pasakojimo apie išgal o ą į ykį kū imas pagal siuže-
inių pa eikslėlių seką. okį pasi inkimą lėmė užsienio šalių mokslinėje i
me odinėje li e a ū oje pa eikiami a gumen ai, kad a) pasakojimo kū imas
ge iau a skleidžia aiko išliojo pasakojimo kokybę negu a pasakojimas
214
Kalbos Kul ū a | 86
(Hedbe g, Wes by 1993, ci uojama iš Hughes i k . 1997), o b) pa eikslė-
lių seka ge iausiai padeda (lyginan su pa ieniais pa eikslėliais i ilmais)
aikui su ok i i ku i pasakojimo siuže ą i s uk ū ą (Hughes i k . 1997).
a siž elgian į i iamųjų amžių, kalbinę i kul ū inę pa i į, pasi ink os
okios pa eikslėlių sekos, ku iose aizduojami aikams pažįs ami eikėjai,
o pasakojimų siuže as – a imas lie u ių kul ū ai. a siž elg a į ai, kad
aikų ku iamų išliųjų pasakojimų ypa ybės – iesiogiai susijusios su kul-
ū ine pa i imi i aplinka (Gu ie ez, Quinn 1993), odėl enkan is aiz-
dinę medžiagą s a bu į e in i, a ji a i inka aiko aplinkos kul ū ą.
i iamųjų im is (24 ipiškos aidos ienakalbiai lie u iai aikai, lankan ys
da želį i ugdomi pagal P iešmokyklinio ugdymo p og amą, ž . www.smm.l ),
bu o es uo a du ka us – mokslo me ų p adžioje i pabaigoje. Pi mojo
es a imo me u aikai kū ė pasakojimą pagal siuže inių pa eikslėlių seką
Lapės is o ija (ž . 1 pa .).
1 PaV. Lapės is o ijos siuže inių pa eikslėlių seka (Gülzo , Gaga ina 2007)
an ojo es a imo me u aikai kū ė pasakojimą pagal siuže inių pa eiks-
lėlių seką Ka ės is o ija (ž . 2 pa .).
I. balčIūNIENĖ, a. KalNINY Ė. P iešmokyklinio amžiaus aikų išliojo pasakojimo ypa ybės
215
2 PaV. Ka ės is o ijos siuže inių pa eikslėlių seka (Hickmann 2003)
I ieną, i ki ą pa eikslėlių seką suda o šešių nespal o ų pa eikslėlių
inkinys. a liekan y imą, pa odomi isi pa eikslėliai (išdėliojami an s a-
lo p iešais aiką iena ho izon alia eile iš kai ės į dešinę) i pasakoma, kad
juose y a nupieš a pasaka. uome pap ašoma a idžiai apžiū ė i pa eikslėlius
(laikas ne ibojamas). Vaikui apžiū ėjus pa eikslėlius, sakoma: O daba no-
ėčiau, kad pasek um man šią pasaką. Pasaka p asideda čia… (pa odoma į
pi mąjį pa eikslėlį). i iamajam pasakojan , y ėjas pasakojimo nepe aukia,
nepadeda, nesu le uoja, ik ska ina jį oliau kalbė i p i a damas žodžiais
aip, mhm, aha, ge ai i pan. bei a i inkama mimika i in onacija. Jeigu
aikas a žosi kalbė i, klausia pa a imo, y ėjas ne iesiogiai a sako, be
klausia: O kaip u manai? O kaip au a odo? Ką da galė um pasaky i? aip
siekiama da y i kuo mažesnę į aką pasakojimo siuže ui i s uk ū ai, am
ik ų leksemų a g ama inių ka ego ijų bei sin aksinių kons ukcijų pasi-
inkimui. Kiek ienas aikas es uojamas indi idualiai, jo pasakojimas į a-
216
Kalbos Kul ū a | 86
šomas dik o onu. Visi į ašy i pasakojimai (48 n .) bu o ansk ibuo i i
užkoduo i au oma inei kalbinei analizei CHIlDEs (angl. Child Language
Da a Exchange Sys em, MacWhinney 2010) p og ama. Iš šių ansk ipcijų
bu o suda y as mo ologiškai ano uo as išliųjų pasakojimų eks ynas (bend
a apim is – 17 861 žodžių) i pasi eng a išliojo pasakojimo analizei.
2.2. Rišliojo pasakojimo analizė
Iš išliojo pasakojimo me odų į ai o ės galima išski i du populia iausius,
daugiausia galimybių eikiančius me odus, leidžiančius g ei ai i objek y iai
į e in i išliojo pasakojimo kokybę; ai – išliojo pasakojimo kalbos (ang
lakalbėje mokslinėje li e a ū oje da adinamos mik os uk ū a) i s uk ū-
os (a i inkamai – mak os uk ū os) analizė.
i š l iojo p a sakoji m o kal b o s ana l izė apima am ik ų kalbinių
ypa ybių, ge iausiai a skleidžiančių pasakojimo kalbos kokybę, y imus. e-
mian is užsienio šalių mokslininkų pa i imi (loban 1976; Hughes i k . 1997;
Jus ice i k . 2006; Mäkinen, Kunna i 2009; soodla 2011), šiam y imui bu o
pasi ink i ys esminiai išliojo pasakojimo kalbinių ypa ybių odikliai: a) bend
asis p oduk y umas, b) leksinė į ai o ė i c) sin aksinis sudė ingumas.
išliojo pasakojimo bend asis p oduk y umas bu o nus a y as į e inus
du odiklius – idu inio pasakymo ilgio ( oliau – VPI) indeksą bei leksikos
i g ama inių o mų į ai o ės ( oliau – lGFĮ) indeksą. VPI y a ienas iš
esminių g ama ikos įsisa inimo odiklių, ypač dažnai eikalingas anks y-
osios kalbos aidos y imuose. Šis k i e ijus naudojamas i išliojo pasa-
kojimo analizei, nes padeda objek y iai į e in i kiekybines analizuojamo
pasakojimo ypa ybes. lGFĮ indeksas gali bū i apibūdin as kaip isų pa a -
o ų žodžių i ski ingų jų g ama inių o mų san ykis. Šis odiklis, kaip i
VPI, dažnai naudojamas anks y osios g ama ikos aidos y imuose, ačiau
ekomenduojamas i išliojo pasakojimo kalbos kiekybinei analizei. a lie-
kan p iešmokyklinio amžiaus aikų išliojo pasakojimo y imą, bu o skai-
čiuojamas a) bend asis ( isų žodžių), b) daik a a džių, c) eiksmažodžių
i d) būd a džių lGFĮ indeksas.
išliojo pasakojimo leksikos į ai o ė bu o i iama nag inėjan pag in-
dinių pasakojimo eikėjų į a dijimą a dažodžių junginiais. y imo me u
isi aikų pasakojimuose pa a o i eikėjų į a dijimai bu o suski s y i į
seman iškai neu alius1 (p z., šuo, paukš is), hipe onimus (p z., gy ūnas) i
1 apibūdinimas „seman iškai neu alus“ a ojamas kaip sąlygiškas, da binis, kol kas ne u in
inkamesnio.
I. balčIūNIENĖ, a. KalNINY Ė. P iešmokyklinio amžiaus aikų išliojo pasakojimo ypa ybės
217
hiponimus (p z., buldogas, ša ka), i uome bu o apskaičiuo as p ocen inis
jų pasiski s ymas.
išliojo pasakojimo sin aksės sudė ingumas bu o į e in as aikan ko-
munikacinių iene ų analizės me odą (loban 1976). laikan is šio me odo
eikala imų, isi pasakojimai bu o suskaidy i į komunikacinius iene us2,
uome apskaičiuo as jų skaičius i išnag inė a sanda a.
išliojo pasakojimo s uk ū os analizė apima eks o išlumo
i s uk ū inio subalansuo umo y imus. emian is užsienio šalių mokslinin-
kų pa i imi (bal axe, angiola 1996; benson 1997; Hughes i k . 1997; bliss
i k . 1998; ba o éo, Cos a 2000; Mäkinen, Kunna i 2009; soodla 2011), šiam
y imui bu o pasi ink i ke u i esminiai eks o išlumo i s uk ū os kokybės
odikliai: a) išliojo pasakojimo s uk ū inių dalių subalansuo umas, b) pag
indinės min ies a skleidimas, c) pa eikiamos in o macijos kiekis, d) eks o
išo inis išlumas. i ian pasakojimo s uk ū inių dalių subalansuo umą,
ik inama, a išlusis pasakojimas u i isas p i alomas s uk ū ines dalis, a
šios dalys inkamai išdės y os i aiškiai iš eikš os. Nus a an pag indinės min-
ies a skleidimą, ik inama, a išliojo pasakojimo siuže as a i inka pa eiks-
lėliuose aizduojamą siuže ą. Ve inan pa eikiamos in o macijos kiekį, a si-
ž elgiama į ai, a aikas pa eikia isą siuže inę in o maciją i papildomos
in o macijos. eks o išo inis išlumas e inamas pagal e e encijos aišką i
komunikacinių iene ų yšius išliuosiuose pasakojimuose.
3. EZul a aI
3.1. Rišliojo pasakojimo kalbos ypa ybės
Bend asis p oduk y umas
a likus kiekybinę analizę, paaiškėjo, kad p iešmokyklinio amžiaus aikų
Lapės is o ijos sakinius suda o ~7–8 žodžiai, Ka ės is o ijos – ~9–10 žodžių,
o bend a ipiško VPI indekso skalė siekia nuo 4,700 iki 15,000. i iamųjų
g upėje už iksuo a ne ipiškų VPI indekso a ejų – ienas i in žemas (2,909)
2 W. lobanas komunikacinį iene ą apibūdino kaip sa a ankišką sakinį (a jo dalį) su isais
modi ikuojamaisiais elemen ais (1976: 9). adicinėje lie u ių kalbos g ama ikoje, komunika-
cinis iene as a i ik ų a) ien isinį sakinį; b) sudė inį p ijungiamąjį sakinį; c) sudė inio sujun-
giamojo sakinio dėmenį. skaidan miš ųjį a ba bejung ukį sakinį, komunikacinio iene o iba
nus a oma a siž elgian į sin aksinių yšių ipą, . y. sujungiamąjį a ba p ijungiamąjį yšį.
218
Kalbos Kul ū a | 86
i ienas i in aukš as (31,000) VPI indekso odikliai, . y. ienas pasakojimas
bu o suda y as iš ~3ų žodžių sakinių, o ki as – iš ~31o žodžio sakinių.
I in žemas VPI indeksas odo, kad išliajame pasakojime a ojama nepa-
kankamai (a siž elgian į amžiaus g upę) ilgų kons ukcijų i apsi ibojama
keliažodžiais sakiniais, p z.:
(1) Lapė paėmė žu į. Paukš ė jai įkando. Paukš is a ėmė iš lapės žu į.
I in aukš as VPI indeksas leidžia eig i, kad nepakankama išliojo pasa-
kojimo segmen a imo kompe encija, p z.:
(2) Pama ė ją šuo, kad ka ė lipa jau į medį, pa empė jai, įkando į uodegą i empė, o
uo laiku a sk ido paukš is i su ki minu, pas aikus, o paskui ka ė pasileido nuo
šakos i p adėjo šuo jį gaudy i, o uome paukš is mai ino paukščius.
Ga so į aše už iksuo os pasakojimo ypa ybės (in onacija, pauzės) a sklei-
džia ai, kad aikas nebando skaidy i eks o į a ski us agmen us, s engia-
si ienu sakiniu pasaky i kuo daugiau in o macijos.
Iš kiekybinės analizės ezul a ų ma y i, kad p iešmokyklinio amžiaus
aikų pasakojimams būdingas 0,596 (Lapės is o ija) – 0,727 (Ka ės is o ija)
bend ojo lGFĮ indekso idu kis. Pasakojimuose a ojama iš iso ~66 žo-
džiai3 (~38 ski ingos o mos), aigi lGFĮ indeksas lygus ~0,661. No in
iksliau į e in i išliojo pasakojimo leksikos i g ama inių o mų į ai o ę,
s a bu a siž elg i į eikšminius pasakojimo žodžius, aigi šio y imo me u
bu o nag inėjama daik a a džio, eiksmažodžio i būd a džio leksikos i
g ama inių o mų į ai o ė. a likus kiekybinius skaičia imus, paaiškėjo, kad
p iešmokyklinio amžiaus aikų pasakojimuose a ojama ~16 daik a a džių
(~9 ski ingos o mos), o lGFĮ indeksas lygus ~0,614 (Lapės is o ijoje –
0,491; Ka ės is o ijoje – 0,737). už iksuo i ke u i i in žemi (0,273; 0,286;
0,333 i 0,353) daik a a džio lGFĮ indekso odikliai ( ipiško daik a a džių
lGFĮ indekso idu kis = 0,641), odan ys sku džią daik a a dinę leksiką i
nedidelę g ama inių o mų į ai o ę, p z.:
(3) Puola ž u į p a u k š i s. Ją no i su algy . I no ėjo su algy ą ž u į. I ą ž u į
jis algė, i a ėjo l a p ė. L a p ė bu o nepa algius, alkana. Tada no ėjo jį pagau i,
3 skaičiuojan žodžius, neskaičiuojami pasi aisymai (p z., Čia a eina l a p ė . . . o i , ilkas),
nu ūkę žodžiai (p z., Bu o en žu... žu ies g iaučiai), pauzių užpildymai (p z., I p ašo,
kad m m m duo ų jam žu į). Mo ologinės samplaikos (p z., kaip no s, be koks) p ilygina-
mos ienam žodžiui.
I. balčIūNIENĖ, a. KalNINY Ė. P iešmokyklinio amžiaus aikų išliojo pasakojimo ypa ybės
219
nu, i jis no ėjo jį suės i. Tada paleido jau ž u į, i ada bū ų suėdus l a p ė. Tada
lapė nubėgo pasiėmus, be jau bandė pul i. Tada l a p ė bėg i no ėjo. Nes puolė
ją. Tada jis pasiėmė, ada l a p ė no ėjo y i, ą pagau i i paga o.
I in aukš as (1,000) daik a a džio lGFĮ indeksas eiškia, kad pasakojime
isiškai nė a pasika ojančių daik a a džių o mų, adinasi, aiko daik a a -
dinė leksika y a labiau išplė o a, p z.:
(4) Vieną ka ą p a u k š i s s ebėjo i s k ą, kad nea ei ų blogi ž ė y s. Paskui išsk i-
do sa o aikeliams pa neš i algy i k a ė no ėjo pa og a i k e l i u s i
su algy . Paskui jinai p adėjo lauk i, kada l i z d a s nuk is. Paskui pagal ojo, kad
pa i galė ų užsika i an š a k o s i su algy i. Ši ą pama ė š u o, iš ka o p iėjo su
iš įsusiu l i e ž u i u i įkando jai į u o d e g ą. Paskui ėmė auk i, kai nu aukė i
aikėsi k a ę, iki kol jinai g įžo namo.
Ki a e us, i in aukš as (1,000) daik a a džio lGFĮ indeksas gali bū i i
ypač sku daus bei umpo pasakojimo odiklis, p z.:
(5) Ka ė įlipo į m e d į. A sk ido b a l a n d i s. I jis nuo uo d e g o s i iš ijo ka ę.
Šiuo a eju pasakojimą suda o ik ys sakiniai, o juose iš iso pa a o-
i ik penki ski ingos leksinės i / a g ama inės o mos daik a a džiai.
Veiksmažodžio didesnis lGFĮ indeksas nei daik a a džio. P iešmokykli-
nio amžiaus aikų pasakojimuose a ojama ~16 eiksmažodžių (~13 ski -
ingų o mų), o lGFĮ indeksas lygus ~0,892. už iksuo i du i in žemi (0,600)
eiksmažodžio lGFĮ indekso odikliai ( ipiško eiksmažodžių lGFĮ indek-
so idu kis = 0,863). apsk i ai, eiksmažodis galė ų bū i apibūdin as kaip
didžiausiu lGFĮ indeksu pasižymin i kalbos dalis; ne i ais a ejais, kai
iksuojamas žemesnis nei ipiškas lGFĮ indeksas, negalima saky i, kad pa-
sakojime ūks a eiksmažodinės leksikos, p z.:
(6) Vieną ka ą a na p a d ė j o kiaušinius, iš jų i š s i i o a niukai. Jinai i š sk i d o
ieško i mais o, o ka ė uo pačiu me u p a m a ė lizdą susuk ą. Na, ji ilgai ž i ū ė -
jo i pa m a ė kiaušinius. P a d ė j o jinai l i p i, šuo p am a ė, n e n o ė j o, kad
jinai s u ė s ų uos paukščiukus, g i e b ė už uodegos, n u m e ė ka ę i po o mo-
ina g įž o su slieku, p am a i in o paukščiukus, o šuo n u s i i j o ka ę.
Šiame pasakojime is ka us paka o as eiksmažodis pama ė, i ai ge-
okai sumažina eiksmažodžio lGFĮ indeksą.
Pa s aukščiausias eiksmažodžio lGFĮ indeksas (= 1,000) dažniausiai
odo, kad pasakojimui būdinga ypač išplė o a eiksmažodinė leksika, p z.:
220
Kalbos Kul ū a | 86
(7) G y e n o paukš ė, ku i u ė j o sa o paukščiukų i juos labai m y l ė j o. Vieną
ka ą ji n o ė j o išsk is i jiems p a n e š i a l g y i. Ka ė isa ai pa s e -
b ė j o i s u ga l o j o įl i p i į ą medį i p a s i g o b i uos paukščiukus. Už
kampo y k o j o šuo, ku is p a ž i n o j o paukš ę kaip sa o ge iausią d augę i p a -
ga l o j o, kad n e e i k i a l e i s i į l i p i į ą lizdą. Jis ją p a g i e b ė už uode-
gos, s u č i u p o i i š e m p ė iš o lizdo. Ka ė n u b ė g o, o šuo da ją už s i i j o,
o paukš ė laimingai g į ž o pas sa o paukščiukus su mais u.
Šiam pasakojimui būdinga ne ik eiksmažodžio sinonimija (pag iebė –
sučiupo) bei i d ina ės, ina ės a ne ke u na ės eiksmažodinės kons uk-
cijos (sugal ojo įlip i, ne eikia leis i įlip i, no ėjo išsk is i pa neš i algy i).
Visiškai ki okie ezul a ai iš yškėja išnag inėjus būd a džio lGFĮ odik lius –
ši kalbos dalis p iešmokyklinio amžiaus aikų išliuosiuose pasakojimuose
be eik ne a ojama. Iš isų 48 pasakojimų būd a džiai pa a o i ik šešiuose;
isi jie – ski ingos leksemos, odėl i jų lGFĮ indeksas = 1,000, p z.:
(8) D i d e l i s paukš is u ėjo is aikučius. […] Paskui žiū i ka ė. Pama ė lizdą. No i
su algy juos, m a ž i u k u s paukš yčius. […] O paskui mama l a i m i n g a, kad jos
paukščiukai s eiki.
a siž elgian į ai, kad būd a dis apsk i ai y a iena iš sunkiausiai įsisa-
inamų i ečiausiai šnekoje a ojamų kalbos dalių, bū ų galima hipo e-
iškai eig i, kad būd a džių a ojimas p iešmokyklinio amžiaus išliajame
pasakojime y a ypač spa čios kalbos aidos požymis.
Leksikos į ai o ė
a liekan y imą, isi pasakojimų eikėjų į a dijimai a dažodiniais junginiais
bu o suski s y i į seman iškai neu alius, hipe onimus i hiponimus. suskai-
čia us kiek ienos g upės žodžius (pa a ojimo a ejų skaičių), paaiškėjo, kad
isuose pasakojimuose y auja seman iškai neu alūs eikėjų pa adinimai, o
hipe onimų, seman iškai neu alių pa adinimų i hiponimų skaičiaus san y-
kis p iklauso nuo pa eikslėlių sekos. Lapės is o ijoje seman iškai neu alūs
pa adinimai (paukš is, paukš ė) suda o 77 p oc., hiponimai (e elis, žu ėd a) –
22 p oc., o hipe onimai (gy ūnas) – os 1 p oc. isų eikėjų pa adinimų.
Ka ės is o ijoje seman iškai neu alūs pa adinimai suda o ne 80 p oc., hipo-
nimai – 4 p oc., o hipe onimai – 16 p oc. isų eikėjų pa adinimų. Hipe o-
nimų, seman iškai neu alių pa adinimų i hiponimų san ykis p iklauso i
nuo o, ku is pasakojimo eikėjas į a dijamas. Į a dydami Lapės is o ijos
plėš ūną, aikai enkasi ik seman iškai neu alius pa adinimus lapė, lapinas,
ilkas, o paukščio į a dijimai y a į ai esni – nuo hipe onimų paukš is, paukš-
I. balčIūNIENĖ, a. KalNINY Ė. P iešmokyklinio amžiaus aikų išliojo pasakojimo ypa ybės
227
Galima eig i, kad jaunesnio amžiaus aikai ne isuome pajėgūs su ok-
i i a skleis i isas siuže ines g andis ( odėl pasakojimuose lieka am ik ų
sp agų), ačiau ėliau šie įgūdžiai is labiau obulėja.
eikė ų a k eip i ypa ingą dėmesį į okius a ejus, kai pasakojime pa ei-
kiama ne isa siuže inė in o macija, ačiau į e piama papildomos in o ma-
cijos i sa ų in e p e acijų, p z.:
(21) Va na ėjo paim i žu ies i paėmė ją. Tuome ji, uome ... A n s a l o s o ė j o
žolės. Tenai medis bu o. I enai gy eno am medy o e-
ai ė. Tenai an s alo s o ėjo puodukas su peiliu i šaku-
e. Va na a sk ido an medžio, i a ėjo lapė, o a lapė no ėjo pasiim i žu į, be
nepasiekė odėl, kad nemokėjo sk is i i medžio šakos bu o labai aukš a. Nes
a nos snapas paėmė žu į. To, ku gy e n o o e a i ė.
P iešmokyklinio amžiaus g upėje okie pasakojimai (jie suda o 4 p oc.
isų pasakojimų) gali bū i aiko negebėjimo su ok i siuže ą požymis: ma-
y i, kad aikas susi elkia į pi mąjį pa eikslėlį, suku ia pasakojimo si uaci-
jos p iešis o ę, ačiau negeba a skleis i pasakojimo siuže inių linijų.
Teks o išo inis išlumas
i ian išliojo pasakojimo eks o išo inį išlumą, bu o nag inė os d i ypa-
ybės – e e encijos aiška i sakinių dėmenų a pusa io yšiai. Gilinan is į
e e encijos aišką, emian is užsienio ling is ų pa i imi (Nicolopoulu i
k . 2011), pi miausia bu o išnag inė i kiek ieno pasakojimo eikėjo pi -
mieji ys į a dijimai i nus a y as šių į a dijimų ipas: a) į a dijimas daik-
a a džiu; b) p aleis as į a dijimas ( oliau pa yzdžiuose žymima 0 EF);
c) į a dijimas pa odomojo į a džio i daik a a džio junginiu; d) į a dijimas
asmeniniu į a džiu. uome isi išlieji pasakojimai pagal e e en o į a di-
jimą bu o suski s y i 3 g upes. Pi majai g upei p iklauso pasakojimai, ku-
iuose e e en ai isuome į a dijami daik a a džiais, p z.:
(22) Čia sk enda p a u k š i s ž u i e s. V i l k a s a ėjo ž u i e s, o ž u į paėmė
p a u k š i s. V i l k a s a sis ojo i no ėjo pag ieb i p a u k š į. Pa u k š i s pame-
ė ž u į, o i l k a s a sisuko. O žu i e s liko ik kauliukai. Vi l k a s pabėgo su
ž u i m. Va n a pag iebė ž u į, o i l k a s gaudė.
an ajai g upei p iklauso pasakojimai, ku iuose e e en ai į a dijami
daik a a džiais a ba į a dijimas p aleidžiamas, p z.:
(23) Bu o ž u i s an s alo. I paėmė [žu į:0 EF] p a u k š i s . A ėjo l a p ė . I
pama ė, kad p a u k š i s paėmė ž u į. L a p ė no ėjo šok i, be nepasiekė. I
228
Kalbos Kul ū a | 86
p a u k š i s nume ė, nume ė l a p e i. I l a p ė pabėgo su žu i m . I ijosi pa u k š -
i s. I ada paėmė p a u k š i s iš l a p ė s [žu į:0 EF].
ečiajai g upei p iklauso pasakojimai, ku iuose e e en ai į a dijami
daik a a džiais, asmeniniais į a džiais i / a ba pa odomųjų į a džių i daik-
a a džių junginiais, o dalis į a dijimų – p aleidžiama, p z.:
(24) Puola ž u į p a u k š i s, j ą no i su algy . I no ėjo su algy i ą ž u į. I ą
ž u į j i s algė, i a ėjo l a p ė. L a p ė bu o nepa algius, alkana. Tada [la
pė:0 EF] no ėjo jį pagau i, nu i no ėjo ji s suės i. Tada paleido jau ž u į, i
ada bū ų suėdus l a p ė . Tada l a p ė nubėgo pasiėmus, be jau bandė pul i. Tada
l a p ė bėg i no ėjo. Nes puolė ją. Tada j i s pasiėmė, ada l a p ė no ėjo y i, ą
pagau i i paga o.
Pi mosios g upės pasakojimai i iamojoje p iešmokyklinio amžiaus g u-
pėje suda o 8 p oc. (ki ose amžiaus g upėse jų neuž iksuo a – balčiūnienė
2013), an osios g upės pasakojimai – 33 p oc., o ečiosios g upės – 58 p oc.
isų pasakojimų. Galima da y i iš adą, kad jaunesnio amžiaus aikams bū-
dinga į a dy i e e en us daik a a džiais, ėliau išmoks ama p aleis i į a di-
jimus am ik ose pozicijose ( okiu būdu eks as įgyja daugiau išlumo) i
galiausiai pe einama p ie miš aus e e en ų į a dijimo daik a a džiais (įp as-
ai – minin eikėją pi mą ka ą), pa odomųjų į a džių i daik a a džių jun-
giniais, asmeniniais į a džiais a p aleidžian į a dijimą. Vis dėl o eikia pa-
minė i, kad inkamas e e en ų į a dijimas p iešmokykliniame amžiuje y a
iena iš sunkiausių užduočių ku ian išlųjį pasakojimą. Ne i ais a ejais,
kai naudojamas miš usis ( ečiosios g upės) e e en ų į a dijimo būdas, ma-
y i, kad aikams ne isuome pa yks a inkamai pa a o i asmeninį į a dį
i / a p aleis i į a dijimą inkamoje pozicijoje, p z.:
(25) Vieną ka ą paukš is pagimdė is aikus i išsk ido pa neš i mais o, i a ėjo ka ė,
nes no ėjo su algy i paukš elius. Pa m a ė j ą š u o, k a d ka ė li p a j a u į
medį, i pa empė jai, įkando į uodegą [...].
as a i okių pasakojimų, kai pi miausia pa a ojamas asmeninis į a dis,
o ėliau suabejojama šiuo pasi inkimu i pasi aisoma – e e en as pa iksli-
namas daik a a džiu, p z.:
(26) [...] i a ėjo šuo. I j a i , k a e i , už uodegos paėmė.
(27) [...] Paskui žiū i ka ė. Pama ė lizdą. No i su algy j u o s, m a ž i u k u s p a u k š -
yčius […].
I. balčIūNIENĖ, a. KalNINY Ė. P iešmokyklinio amžiaus aikų išliojo pasakojimo ypa ybės
229
okie a ejai nelaikomi klaida – p iešingai, pasi aisymai, pa ikslinimai odo,
kad aikas su okia ana o inės į a džių a osenos aisykles i s engiasi p i ai-
ky i jas išliajam pasakojimui nepažeisdamas eks o išlumo. aigi a siž elgian
į e e en ų į a dijimo aidą i aikams kylančius sunkumus galima laiky i šį
k i e ijų ienu iš s a bių išliojo pasakojimo s uk ū os aidos odiklių.
an asis eks o išo inio išlumo k i e ijus – sakinių i (a ) jų dėmenų a -
pusa io yšiai. užsienio ling is ų ( eilly i k . 2011) y imai odo, kad išlio-
jo pasakojimo sakinių i (a ) dėmenų sanda ai i yšiams būdingi ke u i aidos
e apai. anks y iausiu e apu pasakojimą suda o a pusa yje nejungiami dėme-
nys (sakiniai), ku iais apibūdinami pa eikslėliuose pa aizduo i objek ai, p z.:
(28) Čia y a šuo. Čia y a ka ė.
Vėliau pe einama naują į e apą, kai pasakojimą suda o a pusa yje ne-
jungiami dėmenys / sakiniai, ku iais apibūdinami eikėjų a liekami eiks-
mai, p z.:
(29) Lapė paėmė žu į. Paukš ė jai įkando. Paukš is a ėmė iš lapės žu į.
Da ėliau išmoks ama jung i sakinius (dėmenis) linijiniu yšiu, p z.:
(30) A ėjo lapė, i a na uo me u upėjo an medžio šakos, i lapė biškį aip a sis ojo
an pagalio i bandė pajudin ą šaką. Pajudino biškį, i en a žu is nuk i o. Tada
lapė paga o i p adėjo bėg , o a na p adėjo y is i ga o ą žu į, i ada ėl lapė
bandė y is, i a na paskui jos nepasi ijo.
Galiausiai pasiekiamas e apas, kai išliojo pasakojimo sakiniai (dėmenys)
p adedami jung i p iežas ies ( ikslo) yšiu, p z.:
(31) Paskui ka ė empė už lizdo, be nenu empė, nes šuo jai empė už uodegos […].
a liekan y imą, bu o em asi šia klasi ikacija i apskaičiuo as kiek ie-
no iš šių yšių ipų dažnumo indeksas. Paaiškėjo, kad p iešmokykliniame
amžiuje y auja linijinis sakinių i (a jų dėmenų) a pusa io yšys – jo
dažnumo indeksas lygus ~0,656. Daug ečiau sakiniai i (a jų dėmenys)
isai nejungiami ( ik apibūdinami eikėjų eiksmai) – šio ipo dažnumo
indeksas ~0,321. ečiausias sakinių i (a jų dėmenų) a pusa io yšys y a
p iežas ies (pasekmės) – jo dažnumo indeksas ~0,023. be eik isuose iš-
liuosiuose pasakojimuose naudojamas ne ku is no s ienas, o keli sakinių
(dėmenų) jungimo būdai, ski iasi ik šių būdų san ykis. ačiau eikė ų
230
Kalbos Kul ū a | 86
a k eip i ypa ingą dėmesį į okius a ejus, kai sakiniai (dėmenys) išliajame
pasakojime isiškai nejungiami, . y. sakinių (dėmenų) a pusa io yšiai ė a
pasiekę pi mąjį aidos e apą. oks odiklis eiškia, kad pasakojime nesama
nei linijinių, nei p iežas ies ( ikslo) yšių, – ai gali bū i ne ipiškos na a y-
o s uk ū os aidos požymis.
IŠVaDos
apibend inan p iešmokykliniam amžiui būdingas išliojo pasakojimo ypa-
ybes, eikė ų pab ėž i indi idualių odiklių nuok ypio nuo nus a y o i-
du kio gausą. iek išliojo pasakojimo kalbos, iek s uk ū os lygmenyje
šių nuok ypių už iksuo a dažniausiai, lyginan su ki omis amžiaus g upėmis
(balčiūnienė 2013). ai gali bū i susiję su indi idualiais kalbinės i kogni-
y inės aidos ski umais, aiko pa i imi klausy is pasakų i jas sek i, šeimos
adicijomis i nuos a omis skai y i a sek i aikui pasakas i į auk i jas į
kasdienę komunikaciją4.
1. P iešmokyklinio amžiaus aikų išliajam pasakojimui būdingos šios ypa-
ybės: idu inis pasakymo ilgis y a ~8–9 žodžiai, ačiau indi idualus šio į e -
čio indeksas s y uoja nuo 2,909 iki 31,000, adinasi, esama pasakojimų, ku-
ių pasakymus suda o ik ~3 žodžiai (i in žemas odiklis), i p iešingai – okių,
ku ių pasakymus suda o daugiau kaip ~30 žodžių (i in aukš as odiklis). Vis
dėl o, nepaisan šių ne ipiškų a ejų, galima eig i, kad daugumos aikų iš-
liojo pasakojimo idu inis pasakymo ilgis nedaug nu olęs nuo ipiško VPI
idu kio (8,295), aigi šį skaičių bū ų galima laiky i a skai os ašku e inan
p iešmokyklinio amžiaus aikų išliojo pasakojimo idu inį pasakymo ilgį.
2. Pasakojimus pagal šešių siuže inių pa eikslėlių seką suda o ~66 žo-
džiai (neskaičiuojan pasi aisymų i nu ūkusių žodžių), iš jų – ~38 ski -
ingos o mos. Vadinasi, leksikos i g ama inių o mų į ai o ės (lGFĮ)
indeksas lygus ~0,661, ki aip a ian , kiek ienas pasakojimo žodis ka o-
4 Pasak i iamųjų aikų, namuose jiems ė ai, y esni b oliai i sese ys dažnai skai o aikiš-
kas knygas („apie ožiuką“, „meškiuką“, „p incesę“, „Coliukę“, „ audonkepu ai ę“, „bembį“,
„ba uo ą ka iną“, „Ha į Po e į“), da želyje auklė ojos ka ais skai o knygas p ieš pie ų mie-
gą. Kai ku ie aikai eigė pa ys skai an ys knygas, ačiau okius a sakymus eikė ų e in i
a sa giai (kai ku ie okį a sakymą pa eikę aikai eigė nepažįs an ys aidžių, be o, kalban-
is su kai ku iais aikais paaiškėjo, kad knyga laikoma pe skai y a ada, kai būna pe žiū ė-
i isi knygos pa eiksliukai). Dalis aikų minėjo mėgs an ys ne ik knygas, be i aikams
ski us žu nalus „ba bė“, „Donaldas“, „Flin as“ i k .
I. balčIūNIENĖ, a. KalNINY Ė. P iešmokyklinio amžiaus aikų išliojo pasakojimo ypa ybės
231
jamas ~1,7 ka o. Pasakojimams būdinga pla i indi idualaus lGFĮ indekso
skalė – nuo 0,422 iki 0,800, o ne ipiški (i in žemo indekso) a ejai i in
nu olę nuo ipiško lGFĮ indekso. Papildomai apskaičia us eikšminių kal-
bos dalių lGFĮ indeksą, galima eig i, kad p iešmokyklinio amžiaus aikų
pasakojimuose a ojama ~16 daik a a džių (~9 ski ingos o mos, lGFĮ –
~0,614), ~16 eiksmažodžių (~13 ski ingų o mų, lGFĮ indeksas – ~0,892).
eikia paminė i, kad iek i in aukš as, iek i in žemas daik a a džių lGFĮ
indeksas šioje amžiaus g upėje gali bū i žemos pasakojimo kokybės (sku džios
daik a a dinės leksikos a ba neišplė o o pasakojimo siuže o) požymis. Veiks-
mažodžio lGFĮ indeksas – p iešingai – ne i ais a ejais, kai y a i in žemas,
ne eiškia didelio eiksmažodinės leksikos ūkumo. Išski iniu p iešmokyk
linio amžiaus aikų išliojo pasakojimo požymiu (lyginan su ki omis amžiaus
g upėmis, balčiūnienė 2013) galima laiky i e ą būd a džio a oseną. a -
siž elgian į ai, kad būd a dis apsk i ai y a iena iš sunkiausiai įsisa inamų
i ečiausiai šnekoje a ojamų kalbos dalių, galima da y i p ielaidą, kad ne
i ieno būd a džio pa a ojimas p iešmokyklinio amžiaus išliajame pasa-
kojime gali bū i y a spa esnės nei ipiška kalbos aidos požymis.
3. leksikai būdinga seman iškai neu alių daik a a džių, ku iais į a di-
jami pasakojimo eikėjai (paukš is, paukš ė, lapė, ka ė), gausa. seman iškai
neu alūs eikėjų pa adinimai suda o ne 79 p oc., hiponimai (ša ka, a -
na) – 13 p oc., hipe onimai (gy ūnas, ž ė is) – 8 p oc. isų eikėjų į a di-
jimų (pa a ojimo a ejų). Šioje amžiaus g upėje už iksuo a i okių pa a-
dinimų, ku ie nė a isiškai inkami pasakojimo siuže ui (s azdas, žu ėd a),
ačiau ai gali bū i susiję ne su kalbine, o su kogni y ine aiko aida.
4. sin aksei būdingas komunikacinių iene ų skaičiaus i g ama inių
cen ų skaičiaus san ykio indeksas – ~1,084. Didelę dalį pasakojimų (23 iš
48) suda o ienana iai komunikaciniai iene ai (sa a ankiški dėmenys su
p iklausomaisiais elemen ais), . y. šių pasakojimų komunikacinis iene as
apima ik ieną g ama inį cen ą.
5. Pasakojimo s uk ū ą apsk i ai galima laiky i besi o muojančia i-
na e – ji būdinga 36iems iš 48ies nag inė ų pasakojimų. Dažniausiai
pasakojimai u i p adžią i dės omąją dalį, ačiau pabaiga nė a iš eikš a.
Ne 10 pasakojimų isiškai nea i inka išliojo pasakojimo s uk ū os eika-
la imų. ik 2ų šios amžiaus g upės pasakojimų s uk ū a galė ų bū i api-
būdin a kaip isiškai susi o ma usi ina ė, . y. pasakojimas u i aiškiai
iš eikš ą p adžią, dės omąją dalį i pabaigą.
6. Iš yškėja pasakojimų pag indinės min ies a skleidimo sunkumai. ik
pusei pasakojimų būdinga isiškai a skleis a pag indinė pasakojimo min is,
232
Kalbos Kul ū a | 86
ki iems (35 p oc.) – iš dalies a skleis a a ba (15 p oc.) isiškai nea skleis a,
. y. pusė i iamųjų aikų nesup a o isų pasakojimo siuže inių linijų i (a ba)
nesugebėjo inkamai jų iš eikš i. Ku dami išlųjį pasakojimą, didelė dalis
aikų (62 p oc.) nu odė isą bū iną siuže inę in o maciją, ačiau nepa eikė
jokių in e p e acijų a in o macijos apie ai, ko nė a nupieš a, be galima
bū ų numany i a spė i emian is kon eks u. Kele as pasakojimų (14 p oc.)
ne ik a skleidė isą siuže inę in o maciją, be i bu o papildy a naujomis
de alėmis a in e p e acijomis, ačiau ne 18 p oc. pasakojimų ūko dalies
siuže inės in o macijos. ai leidžia da y i p ielaidą, kad p iešmokyklinio
amžiaus aikai da ne isuome pajėgūs su ok i i a skleis i isas siuže ines
g andis, odėl pasakojimuose lieka am ik ų sp agų. Šioje amžiaus g upė-
je daugiau nei ki ose (balčiūnienė 2013) as a okių a ejų, kai pasakojime
pa eikiama ne isa siuže inė in o macija, ačiau į e piama papildomos in-
o macijos i sa ų in e p e acijų.
7. būdinga didelė e e encijos aiškos į ai o ė. Vieniems pasakojimams
(4 iš 48) būdingas ik pa s pap asčiausias e e encijos aiškos būdas – eikė-
jų į a dijimas daik a a džių junginiais, ki uose (16 iš 48) be daik a a džių
junginių a ojimo už iksuo as gebėjimas p aleis i eikėjo į a dijimą en, ku
jis nebū inas, o daugiau kaip pusė (28 iš 48) išliųjų pasakojimų odo gebė-
jimą pasi elk i isus galimus e e encijos aiškos būdus: daik a a džio jungi-
nius, p aleis ą eikėjo į a dijimą, pa odomuosius i asmeninius į a džius.
Nag inėjan sakinių i (a ) jų dėmenų junglumą, ma y i, kad p iešmokykli-
nio amžiaus aikams jau nebūdingas pa s pap asčiausias išliojo pasakojimo
kū imo būdas, kai ik apibūdinami pasakojimo pa eikslėliuose esan ys objek-
ai. Maždaug ečdalis išliojo pasakojimo sakinių a jų dėmenų da nė a jun-
giama, ačiau jais apibūdinami ne ik objek ai, be i eiksmai, aigi y a numa-
nomų siuže o yšių. apy iksliai d iem ečdaliams pasakojimų sakinių a jų
dėmenų būdingas linijinis yšys, . y. jungimas jung ukais i , o. sakinių i jų
dėmenų jungimas p iežas ies ( ikslo) yšiais y a ypač e as, ačiau dėl šio yšio
su okimo i aiškos sudė ingumo ai nelaiky ina dideliu pasakojimo išlumo
ūkumu. Ki a e us, iš eikš as p iežas ies ( ikslo) yšys p iešmokyklinio am-
žiaus pasakojime galė ų bū i spa esnės išliojo pasakojimo aidos požymis.
a lik as y imas, no s i nedidelės apim ies, a skleidė esminius p iešmo-
kyklinio amžiaus aikų išliojo pasakojimo polinkius, odėl ikimasi, kad
šiame s aipsnyje apž elg i y imo ezul a ai bus naudingi a liekan diagnos-
inius kalbos aidos su ikimų y imus i (a ) suda an kalbos ko ekcijos
indi idualiuosius planus.
I. balčIūNIENĖ, a. KalNINY Ė. P iešmokyklinio amžiaus aikų išliojo pasakojimo ypa ybės
233
lI E a ū a
balčiūnienė I. 2009: Pokalbio s uk ū os analizė kalbos įsisa inimo požiū iu.
Dak a o dise acija, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as.
balčiūnienė I. 2013: Rišliojo pasakojimo analizės me odas kalbos aidos y-
imui. Podok o an ū os y imo „ išliojo pasakojimo analizės me odas kalbos
aidos y imui“ mokslinė a askai a, Vilnius: lie u os mokslo a yba.
balčiūnienė I., Kalniny ė a. 2013: Na a i e p oduc ion in li huanian
D Mono and bilingual 56yea olds. P anešimas skai y as a p au inėje
mokslinėje kon e encijoje Child Language Semina -2013, 2013 m. bi želio
24–25 d. Mančes e is: Mančes e io uni e si e as.
balčiūnienė I., K i ickai ė E., Kalniny ė a. 2011: lie u ių kilmės
aikų, gy enančių ne lie u oje, kalba: nuos a os, į akos, endencijos. P a-
nešimas skai y as a pdalykinėje mokslinėje kon e encijoje Pasaulio lie u y-
bės idėja: šiuolaikinės mig acijos pa i ys, 2011 m. spalio 20 d. Kaunas: Vy-
au o Didžiojo uni e si e as.
balčiūnienė I., Po ilai ienė G. 2012: išliosios kalbos ugdymas iki-
mokykliniame amžiuje: pasakojimo pagal pa eikslėlių seką me odas. P a-
nešimas skai y as P o . a ū o uozuolo 48ojoje a p au inėje kon e enci-
joje Kalbos g ama inė i leksinė sis ema, jos unkcionalumas i no ma y umas,
2012 m. ko o 15–16 d. yga: la ijos uni e si e as.
bal axe a. M., D’angiola N. 1996: e e encing skills in child en wi h
au ism and speci ic language impai men . – Eu opean Jou nal o Diso de s
o Communica ion 31, 245–258.
ba o éo H. J., Cos a a. 2000: e e ence mechanisms in child en’s o al
and w i en na a i es a he age o en. – Psycholinguis ics on he T eshold
o he yea , 265–270.
benson M. s. 1997: Psychological causa ion and goalbased episodes: low
income child en’s eme ging na a i e skills. – Ea ly Childhood Resea ch
Qua e ly 12, 439–457.
be man . a., s l o b i n D. I. 1994: Rela ing E en s in Na a i e. A C osslin-
guis ic De elopmen al S udy. Psychology P ess, Hillsdale, NJ: E lbaum.
bliss l. s., MacCabe a., Mi anda a. E. 1998: Na a i e assessmen
p o ile: discou se analysis o schoolage child en. – Jou nal o Communica-
ion Diso de s 31, 347–363.
Dabašinskienė I. 2010: he comp ehension o de i a ional mo phemes
in ea ly childhood: an expe imen al s udy o li huanian. – Es onian Pape s
in Applied Linguis ics 6, 43–51.
Fede a ičienė E. 1978: Ikimokyklinio amžiaus aikų išliosios kalbos ugdy-
mas, Vilnius.
Gaga ina N., Klop D., Kunna i s., an ele K., Välimaa . , bal-
čiūnienė I., bohnacke u., Wal e s J. 2012: MAIN: Mul ilingual As-
sessmen Ins umen o Na a i es. ZASPil 56 – Decembe 2012, be lin: Zas.
234
Kalbos Kul ū a | 86
Gaga ina N., Klop D., Kunna i s., an ele K., Välimaa ., bal-
čiūnienė I., bohnacke u., Wal e s J. 2013: P oduc ion and pe -
cep ion o na a i e ex s ac oss languages and cul u es: MaIN. P anešimas
skai y as a p au inėje mokslinėje kon e encijoje Child Language Impai men
in Mul ilingual Con ex s, 2013 m. gegužės 27–29 d. K oku a: K oku os
Jogailaičių uni e si e as.
Ga a d P. 2005: he e ec s o e y ea ly alzheime ’s disease on he cha -
ac e is ics o w i ing by a enowned au ho . – B ain 128 (2), 250–260.
Ga š ienė a., I ošku ienė . 1993: Logopedija, Kaunas: Š iesa.
Gied ienė . 1986: P adinukų kalbėjimo su ikimai, Kaunas: Š iesa.
Glebu ienė V. 1977: Vaikų anks y osios ga sinės kalbos aida: me odinė me-
džiaga, Vilnius: Pedagogikos mokslinio y imo ins i u as.
G igai ė b. 2004: Lie u os aikų b andumas mokyklai: y imas i p oblemos,
Vilnius: VPu.
Gülzow I., Gaga ina N. 2007: Noun ph ases, p onouns and anapho ic
e e ence in young child en na a i es. – ZAS Pape s in Linguis ics 48,
203–223.
Gu ie ezClellen V., Quinn . 1993: assessing na a i es o child en
om di e se Cul u al/linguis ic g oups. – Language, Speech, and Hea ing
Se ices in Schools 24, 2–9.
H i c k m a n n M. 2003: Child en’s discou se: pe son, space and ime ac oss lan-
guages. Camb idge: Camb idge uni e si y P ess.
Hudson J. a., shapi o l. b. 1991: F om knowing o elling: he de elop-
men o child en’s sc ip s, s o ies and pe sonal na a i es. – De eloping
na a i e s uc u e (eds. a. McCabe and C. Pe e son), Hillsdale NJ: E lbaum,
89–136.
Hughes D., McGilli ay l., schmidek M. 1997: Guide o Na a i e
Language. P ocedu es o Assessmen , aus in: P oED, Inc.
I ošku ienė ., Mamonienė Z., Pečiulienė o., su eizdienė V.
1997. Ikimokyklinio amžiaus aikų žymiai i idu iniškai neišsi ysčiusios kal-
bos ugdymas, Šiauliai.
Jus ice l. E., bowles . P., Kade a ek J. N., uk aine z . a.,
Eisenbe g s. l., Gillam . b. 2006: he index o na a i e mic o-
s uc u e: a clinical ool o analyzing schoolage child en’s na a i e pe -
o mances. – Ame ican Jou nal o Speech-Language Pa hology 15, 177–191.
Kalnius a. 1939: Vaikas i kalba. Pe spausdin a: Gim oji kalba, 1997 (1),
16–23.
Kamanduly ė l. 2010: Lie u ių kalbos būd a džio įsisa inimas: leksinės i
mo osin aksinės ypa ybės. Dak a o dise acija, Kaunas: Vy au o Didžiojo
uni e si e as.
I. balčIūNIENĖ, a. KalNINY Ė. P iešmokyklinio amžiaus aikų išliojo pasakojimo ypa ybės
235
Kamanduly ėMe eldienė l., Fü s b., D essle W. u., saue -
land u. 2010: on he acquisi ion o adjec i e g ada ion in li huanian and
Ge man. – Da bai i dienos 54, 267–276.
loban W. 1976: Language De elopmen : Kinde ga en h ough g ade wel e,
Na ional Council o eache s o English.
Mäkinen l., Kunna i s. 2009: Na a i e as an assessmen me hod in
child en wi h slI and as/HFa. P anešimas skai y as Cos eiklos Is0804
da bo g upės WG2 Na a i es Mee ing na ių susi ikime, 2009 m. lapk ičio
16–18 d. ams e damas: ams e damo uni e si e as.
Mazole skienė a. 2000: D ikalbys ė lie u os šeimose. – Pedagogika 42,
52–55.
Mazole skienė a. 2003: D ikalbių aikų lie u ių kalbos mokėjimo ypa-
umai. – Mano aikai. P iešmokyklinis aiko ugdymas (sud. o. Monke ičie-
nė), Kaunas: Š iesa, 76–96.
Nicolopoulou a., aksuKoc a., Kün ay a., ande sen Ch.,
Chang Ch., Ignacio M., slanco á D. 2011: a c osslinguis ic s udy
o cha ac e e e ence in young child en’s na a i es. P anešimas skai y as
XIIajame a p au iniame kong ese 12 h In e na ional Cong ess o he S udy
o Child Language, 2011 m. liepos 19–23 d. Mon ealis: Mon ealio K ebeko
uni e si e as.
eilly J. s., i k . 2011: Eme ging na a i es: a c osslinguis ic s udy. P a-
nešimas skai y as XIIajame a p au iniame kong ese 12 h In e na ional Con-
g ess o he S udy o Child Language, 2011 m. liepos 19–23 d. Mon ealis:
Mon ealio K ebeko uni e si e as.
uzai ė J., Dabašinskienė I. 2010: speci ic language impai men and
diagnosis: adap a ion o a diagnos ic es o li huanian. – Da bai i dienos 54,
277–300.
sa ickienė I. 1999: Lie u io aiko daik a a džio mo ologija. Dak a o dise -
acija, Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as.
sa ickienė I. 2003: The Acquisi ion o Li huanian Noun Mo phology, Wien:
Ve lag de Ös e eichischen akademie de Wissenscha en.
sa ickienė I., Kempe V., b ooks P. 2009: acquisi ion o Gende ag ee-
men in li huanian: Explo ing he E ec o Diminu i e usage in an Elici ed
P oduc ion ask. – Jou nal o Child Language 36, 477–494.
soodla P. 2011: Pic u e-Elici ed Na a i es o Es onian Child en a he Kin-
de ga en-School T ansi ion as a Measu e o Language Compe ence. PhD Dis-
se a ion, a u: a u uni e si y P ess.
Wójcik P. 2000: The Acquisi ion o Li huanian Ve b Mo phology: a Case S udy,
K aków: Qua is.
Gau a 2013 10 06
P iim a 2013 12 20
236
Kalbos Kul ū a | 86
HE MaIN CHa aC E Is ICs
oF Na a IVE IN P EsCHoolE s
Summa y
he a icle p esen s he s udy o monologue (cohe en ) language o p eschoolage
child en es ablishing he main mic o and mac os uc u al indica ions o li hua-
nian p eschool age child en’s na a i es. he s udy was based on he me hod o
s o y gene a ion acco ding o a pic u e sequence: he child en pa icipa ing in he
s udy we e asked o ell a s o y acco ding o a sequence o six ela ed pic u es.
24 child en o 56 yea s old a ending p eschool educa ion g oups pa icipa ed in
he s udy; he sample was balanced in espec o social p ope ies; all child en we e
monolingual; hey we e no diagnosed wi h any speech ela ed o o he de elop-
men al diso de s. E e y child was indi idually es ed wice; hence, 48 na a i es
in o al we e collec ed. he na a i es we e eco ded by a oice eco de , ansc ibed
and mo phologically anno a ed o an au oma ic analysis o na a i e language and
s uc u e using CHIlDEs so wa e. he analysis o he da a collec ed iden i ied
he ollowing indi idual and gene al p ope ies: gene al p oduc i i y (including
Mlu and ), lexical di e si y (namely, NP e e ences), syn ac ic complexi y
(namely, Cu s uc u e), na a i e s uc u e, quan i y o in o ma ion and cohesion
(namely, e e en ial and linkage de elopmen ) o he na a i e. he esul s ob ained
enable us o compa e indi idual esul s, o make gene al conclusions and o iden-
i y he gene al endencies o na a i e de elopmen .
KEYWORDS:
de elopmen al psycholinguis ics, na a i e, p eschool age.
ING IDa balčIūNIENĖ
Vy au o Didžiojo uni e si e as
K. Donelaičio g. 58, l 44248 Kaunas
[email p o ec ed]
aGNĖ KalNINY Ė
Vy au o Didžiojo uni e si e as
K. Donelaičio g. 58, l 44248 Kaunas
[email p o ec ed]
