BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
AGNĖ ALEKSAITĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
EMOCINĖ-EKSPRESINĖ LEKSIKA KAIP KALBINĖ POLITIKŲ PORTRETŲ
KŪRIMO PRIEMONĖ NAUJIENŲ PORTALE DELFI.LT
ESMINIAI ŽODŽIAI: emocinė-eksp esinė leksika, s ilis ika.
Tačiau mūsų „lais oji spauda“ (kabu es jai pi mas uždėjo L. Jakima ičius) kasdien skelbia ik „pasaulio pabaigą“.
Spaudos lais ės p incipas pažeidžiamas jau ien uo, kad skai y ojai be eik ne u i iš ko ink is. Žiniasklaida is labiau
bul a ėja. Ji p ime a isuomenei emas, kalba ik apie gy enimo negalias i be eik nepa eikia kons uk y ios, ku iančios
in o macijos. Ne i ada, kai pa eikiama objek y i in o macija, bul a inis manipuliacinis an s a as neįgudusiam žmogui
užp og amuoja neadek ačią emocinę eakciją.
(V. Juknai ė „Išsiduosi. Balsu: esė, pokalbiai“. Vilnius, Lie u os ašy ojų s-gos leidykla, 2002, p. 168.)
ĮVADAS
Paž elgus į in e ne inės žiniasklaidos naujienų po alus, aki aizdžiai ma y i, kad spaudos
da buo ojai (žu nalis ai, edak o iai, an aščių kū ėjai i k .) naudojasi kalba, iksliau, s ilis iškai
žymė omis kalbinės aiškos p iemonėmis kaip s ip ia ku iamąja galia, o muojančia isuomenės
nuomonę. Bū en dėl iešosios nuomonės o ma imo masinės komunikacijos p iemonė –
žiniasklaida ka ais da adinama ke i ąja aldžia, no s pag indinė žiniasklaidos unkcija y a
in o macijos, žinių pla inimas (Gudonienė 1999: 23; da ž . Mažylė 2012: 163; Pe auskis 2012:
6). In e ne inė žiniasklaida apo manipuliacijos šal iniu, eikiančiu komunikacijos ak e
daly aujančių subjek ų nuos a as i elgesį, no s žu nalis ai p i alo išlik i acionalūs, neska in i
skai y ojų emocijų i nepe eik i sa o, kaip spaudos da buo ojų, e inimų (Juody ė 2011).
Vienas iš būdų, o muojančių isuomenės nuomonę, – manipulia imas emocine-eksp esine
leksika.
S aipsnyje nag inėjama naujienų po ale del i.l nuo 2012 m. spalio iki 2014 m. bi želio
mėn. i nuo 2015 m. ugsėjo iki 2016 m. bi želio mėn. paskelb ų s aipsnių emocinė-eksp esinė
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika kaip kalbinė poli ikų po e ų kū imo p iemonė naujienų po ale del i.l | 2
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
leksika, ku ia apibūdinami Lie u os poli ikos eikėjai (iš iso su ink i 464 a osenos
pa yzdžiai)
1
. In e ne inės žiniasklaidos naujienų po alo del i.l žu nalis ų, ašančių apie
Lie u os poli iką, pag indinis komunikacinis ikslas – in o muo i isuomenę i k i iškai e in i
poli inius į ykius (A cima ičienė 2010: 6). Nag inėjamuose emocinės-eksp esinės leksikos
pa yzdžiuose na pliojami poli iniai į ykiai, poli ikos eikėjų elgsena, čia „s a būs ampa
eks uose a ojami žodžiai, ku ių eikšmės ge iausiai a spindi disku so daly ių sąmonėje
susi o ma usį pasaulio aizdą i e ybines nuos a as“ (Būd y y ė-Gudienė 2013: 6). S aipsnio
ikslas – išsiaiškin i, kaip i kokia emocine-eksp esine leksika ku iami poli ikų po e ai ( . y.
kokios cha ak e io sa ybės i elgesys).
LIETUVOS POLITIKŲ – SOCIALINIŲ ANTIHEROJŲ – ĮVAIZDŽIO KŪRIMAS
In e ne inės žiniasklaidos a s o ai, siekdami da y i į aką, sąmoningai a oja emocinę-
eksp esinę leksiką, ku i Kalbo y os e minų žodyne ( oliau – KTŽ) apib ėžiama kaip „žodžiai,
u in ys kalboje pas o ią iš aiškingumo i emocingumo kono aciją. Emocingi i eksp esy ūs es i
mažybiniai i maloniniai žodžiai, aip pa šiu kš ūs i amilia ūs žodžiai i k .“, ja iesiogiai a
ne iesiogiai iš eiškia iešųjų asmenų e inimą. Bū en aksiologiškai žymė os kalbinės aiškos
p iemonės iešuosius asmenis p is a o kaip yškius socialinius an ihe ojus.
„Nea sakingai su isuo inamas sa anaudiškas pa ienių poli ikų, aldininkų elgesys,
ko upcijos pasi eiškimai lėmė, kad įsi i ino nega y us s e eo ipinis požiū is į isus poli ikus,
Seimo na ius, aldininkiją: <...>“ (Žiba as 2012: 19), odėl naujienų po ale del i.l yškus
polinkis kone isus Lie u os poli ikus pa ody i kaip socialinius an ihe ojus (plg. Žiba as 2012:
17).
Vienas iš būdų ku i okį poli ikų po e ą – juos apibūdin i naujažodžiais. Naujažodžiai
būna d iejų ūšių (Pikčilingis 1975: 156), okie y a andami i in e ne inės žiniasklaidos po ale
del i.l :
1) uzualiniai naujažodžiai (nuola kalboje a si andan ys nauji žodžiai, ku ie į a dija naujas
są okas);
1
Šiame da be pa eikiamų a osenos pa yzdžių kalba ne aisy a, išsky us pap as as ko ek ū os klaidas.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika kaip kalbinė poli ikų po e ų kū imo p iemonė naujienų po ale del i.l | 3
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
2) okaziniai naujažodžiai (nauji žodžiai, a ojami ie oj įp as ų eiškinių a ba daik ų a dų
i eikian ys papildomą in o maciją a a liekan ys ki ą emocinę-eksp esinę paski į) (Aleksai ė
2014: 6).
Žiniasklaidoje poli ikus links ama į a dy i neigiamą emocinį e inimą u inčiais
naujažodžiais, iš ku ių gana populia ūs dū iniai su dėmeniu aldžia- (da ž . Gi čienė 2013: 80),
p z.: okazinis naujada as aldžiagy is „niek. aldžios a s o o pa adinimas“ i uzualinis
naujada as aldžiažmogis, -ė „menk. i on. aldžioje esan is žmogus; biu ok a as“, p z.:
„Tiek aš gaunu. Tiek man ūks a“ – ašo skundus į in e ne ą Lie u os piliečiai, aimanuodami dėl sa o p as o
gy enimo, k aupdami nuo da bda ių sa i alės i kal indami aldžiagy ius, kad nesi ūpina jais i nesuda o sąlygų
gau i ge esnių a lyginimų. (del i.l 2015 10 06, And ius Tapinas)
Šiandien ėjau p o „Lie u os“ kino ea o g iu ėsius, apkal us ane a, sos inėje. Kažkoks šmaikš us šlykš ynė,
debiliškomis sen encijomis epliojan is isą Senamies į, jau i en už ašė: „Lie u a – ši dis p ie ši dies, agis p ie
agies.“ Žmonės eina, skai o, šyp eli. Kaip g ažiai čia ai aldžiai užd ožė, sako pa ys sau. Žinos daba ie
aldžiažmogiai. (del i.l 2016 03 02, And ius Užkalnis)
Žu nalis ai, ašydami apie iešuosius asmenis i siekdami poli ikus p is a y i kaip yškius
socialinius an ihe ojus, publicis inio s iliaus eks uose dažniau a oja okazinius naujažodžius
2
,
ku ių e e en inę (in o macijos pe da imo) unkciją užgožia emocinė-eksp esinė unkcija, nes
okazinių naujada ų kū ybos p ocese lemiamas eiksnys – naujesnės, eksp esy esnės aiškos
po eikis, o ne siekis į a dy i naujas ealijas (Gi čienė 2013: 79).
Dėl s ilis inių p iežasčių a ojami i skoliniai, p z.:
Be eig i, kad dėl jos žmonės ažiuoja į Lenkiją apsipi k i y a poli inis e a de io požymis.
Taip, čia da ienas e o ikos deimančiukas, ku į šeš adienį panaudojo And ius Kubilius, ku is okį ge ą šo ė,
kai paaiškino, kad u i omeny au obuso mechanizmą. Sup ask, e a de is ai s abdžių sis ema i nieko blogo, be
is iek isi pagal os apie e a dus aldžioje, kas eikš ų p o iškai a silikusius, i ai bus labai šmaikš u. (del i.l
2016 03 14, And ius Tapinas)
2
Naujažodžių duomenyne ( oliau – ND) pa eikiama daugiau s ip ią neigiamą kono aciją u inčių dū inių, ku ių
pi masis dėmuo aldžia-, p z.: aldžiadu nis, -ė „juok. aldžioje esan is k ailys“, aldžiag obis „i on. kas užsig obęs
aldžią“, aldžiasnukis „menkinamasis aldžios a s o o į a dijimas“ i aldžia y is „i on. aldžioje esan is
žmogus“.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika kaip kalbinė poli ikų po e ų kū imo p iemonė naujienų po ale del i.l | 4
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Publicis inio s iliaus eks e pa a o as naujai skolin os šaknies žodis e a de is (angl.
e a de ), ku io pi moji eikšmė ND y a „lė in u as (au omobilių s abdymo sis ema, leidžian i
nenaudo i įp as ų s abdžių)“, pa ekęs į poli inį disku są įgyja i oniškąjį eksp esinį a spal į i
pe kel ine eikšme a ojamas kaip „a silikėlis; poli inių p ocesų s abdis“.
Žu nalis ai, no ėdami pa ody i poli ikus kaip socialinius an ihe ojus, enkasi i
me a o iškuosius daik a a džius, p z.:
S. Sk e nelis, p iešingai. Seimo kandys jo nesug aužė. Ne gaudamas į skudu us idaus eikalų minis as
laimi. Pabėgo agis na komanas i da nuginkla o du policininkus? Be ku ioje šalyje idaus eikalų minis ui bū ų
šakės. O čia S. Sk e nelio ei ingo šuolis ne y iausiam šalies ilmo ui žadą a ima. (del i.l 2015 12 20, Rim ydas
Vala ka)
Daik a a džiui kandis, ku is Lie u ių kalbos žodyne ( oliau – LKŽe) apib ėžiamas kaip „zool.
maža pe eliškė, ku ios ikš ai kapoja d abužius, ėda ja us, mil us, augalus i k .“, su eikiama
pe kel inė eikšmė, siekian pab ėž i Lie u os poli ikų da omą sk iaudą, žalą. Plg. LKŽe: kandis
„p k. sk iauda, žala“.
Kadangi „[k]alboje a sispindi isi mūsų e inimai – isuomenės p ipažin i, adiciniai,
„objek y ūs“, suda an ys mo alės no mų pag indą, i isiškai asmeniniai, indi idualūs,
subjek y ūs <...>“ (Guda ičius 2000: 119), abejonių nekelia publicis inio s iliaus eks ų yšys
su kalbos ku iamu pasaulė aizdžiu i pasaulėjau a, nes „[ ]iešajame disku se už iksuo a ne ik
kalbos pasaulė aizdžiui, konk ečiai kul ū ai būdinga pasaulio samp a a, be i esmingesni
pasaulio su okimo pokyčiai, ku ie kasdienes ak ualijas ap ašančiuose eks uose neiš engiami
<...>“ (K ašy ė, Papau ėly ė-Klo ienė 2013: 108). Bū en iš naujienų po alo del i.l
s aipsniuose a ojamos emocinės-eksp esinės leksikos ma y i, koks s e eo ipinio poli iko
į aizdis y auja isuomenėje. Poli ikos eikėjai kaip socialiniai an ihe ojai naujienų po ale
del i.l p is a omi dėl jiems p iski iamų neigiamų cha ak e io sa ybių i elgesio.
1. Pi miausia, žu nalis ai linkę išjuok i poli ikus dėl jų yž ingumo s okos, apa ijos
inkėjų in e esams bei neno o p iim i isuomenei s a bių i palankių sp endimų.
Siekian iš yškin i šią poli ikų sa ybę, a ojami me a o iškieji daik a a džiai, aizdingieji
eiksmažodžiai, ža gonybės i adiciniai azeologizmai.
Žu nalis ai, siekdami apie ne yž ingus, apa iškus aldžios a s o us pa ašy i užgauliau,
įžūliau, a oja s ip ų neigiamą emocinį k ū į u inčius me a o iškuosius daik a a džius, p z.:
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika kaip kalbinė poli ikų po e ų kū imo p iemonė naujienų po ale del i.l | 5
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Blogiau bus Vokie ijoje i kai ku iose ki ose Eu opos šalyse. Rankas į o ą iškėlę naciai a gu a gali ikė is
palankesnės e pės, negu y a šiandien: aldžios impo en ai sa o ne eiklumu i bejėgiškumu ne ik pasiduoda, jie
iesiog palieka aikš elę, i p iešininkai gali muš i kamuolius į uščius a us. Žaidimas iš esmės baig as. (del i.l
2016 01 08, And ius Užkalnis)
Šį me a o iškąjį daik a a dį impo en as de ė ų ap a i i e inės s ilis ikos a ž ilgiu.
Kazimie o Župe kos eigimu (2005: 25), „i in dažnai kalbinė aiška ad esa ui „užkliū a“ kaip
nee iška ada, kai ji y a s ilis iškai žymė a, ak ualizuo a, eksp esy i“. Me a o iškasis daik a a dis
impo en as publicis inio s iliaus eks e pa a ojamas pe kel ine eikšme kaip „ am ik oje
si uacijoje bejėgis y as“. Plg. LKŽe „kas ly iniu a ž ilgiu bejėgis“ i Daba inės lie u ių kalbos
žodyną ( oliau – DŽ6) „ly iniu a ž ilgiu bejėgis y as“. Čia ly inis bejėgiškumas g e inamas su
poli iniu, ačiau pasi ink a e iškai nelabai inkama i gana užgauli kalbinės aiškos p iemonė.
Žu nalis ai, siekdami o muo i audi o ijos poli inių p ocesų e inimą (Juody ė 2011: 70–
71), poli ikų eiksmams apibūdin i enkasi aizdinguosius eiksmažodžius i ža gonybes, p z.:
Vy iausybė mindžikuoja dėl VAE, o kaimynai enkasi a ominę ene ge iką [s aipsnio an aš ė] (del i.l 2013
03 27, Ramūnas Bogdanas)
A. Bu ke ičius nesikeičia. Būdamas inansų minis u, jis nusiplo ė į D uskininkus, kada eikėjo Seime gin i
jo minis e ijos pa eng ą me inį biudže ą, i paliko šį sunkų da bą pa aduo ojams. (del i.l 2013 09 21, Ramūnas
Bogdanas)
Pi majame pa yzdyje pe kel ine eikšme „nesugebė i apsisp ęs i, nepasi yž i“ pa a o as
aizdingasis eiksmažodis mindžikuo i i an ajame sakinyje esan i ža gonybė nusiplau i eikšme
„pasišalin i, siekian iš eng i a sakomybės“ pa yškina neigiamą poli ikų sa ybę – ne yž ingumą.
Poli ikų apa ija inkėjų in e esams, neno as p iim i isuomenei s a bių i palankių
sp endimų a skleidžiamas i adiciniais azeologizmais, p z.:
Policijos e o ma o iai šiandien slepia gal as, nes pas a ųjų į ykių, kai policija inkamai nesu eaga o į
p anešimus, šešėlis k en a bū en an jų – d as iškai nu ėžusių inansa imą policijai i nė pi š o nepajudinusių,
kad policijos sis ema nenuk aujuo ų. (del i.l 2013 04 07, Vi ginija Bal ai ienė)
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika kaip kalbinė poli ikų po e ų kū imo p iemonė naujienų po ale del i.l | 6
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Į F azeologijos žodyną ( oliau – FŽ) į auk as azeologizmas pi š o nepajudin i eikšme
„nieko neda y i“. No s adicinių azeologizmų eksp esija šiek iek nublanks a p ieš okazinius
azeologizmus (plg. Bu ku ė 2008: 46), is dėl o, siekdami pa eik i, o muo i isuomenės
nuomonę, žu nalis ai dažniau enkasi ne okazinius, o adicinius azeologizmus.
2. Naujienų po ale del i.l adiciniais azeologizmais i aizdingaisiais eiksmažodžiais
o muojamas a sainiai, nea sakingai besielgiančių poli ikų į aizdis (plg. Būd y y ė-
Gudienė 2013: 9), p z.:
Iš o, kas pasaky a, da y ina iš ada: aldymo k izė a si anda ada, kai į įs a ymus žiū ima p o pi š us.
(del i.l 2012 11 08, Aloyzas Sakalas)
Poli ikai iš aškys pensijoms sukaup us milija dus [s aipsnio an aš ė] (del i.l 2013 10 17, Romas Sadauskas-
K ie ke ičius)
Neigiamą emocinį poli ikų e inimą a skleidžia FŽ iksuo as adicinis azeologizmus p o
pi š us žiū ė i „nek eip i dėmesio, nesi ūpin i“ i į LKŽe į auk as aizdingasis eiksmažodis
iš ašky i „šnek. išš ais y i, išeik o i“, ku is a ojamas poli ikų nea sakingiems eiksmams
pažymė i.
3. Pab ėžiamas ne ik a sainus, nea sakingas, be i amo alus poli ikos eikėjų elgesys,
kai no ą sąžiningai a s o au i inkėjų in e esams užgožia poli inės galios, pasipelnymo
oškimas. Siekian iš yškin i amo alų poli ikos eikėjų elgesį, a ojami me a o iškieji
daik a a džiai i okaziniai azeologizmai.
In e ne inės žiniasklaidos po ale del i.l a ojamus me a o iškuosius a dažodžius
(daik a a džius i būd a džius) galima suski s y i į d i g upes:
1) uzualiniai pe kel inės eikšmės žodžiai, ku ie da skyla į du mažesnius pog upius ( ienų
pé kel inės eikšmės žodžių apib ėž ys į auk os į DŽ6 a LKŽe, o ki ų pé kel inės éikšmės
ne iksuo os žodynuose, no s a osenoje plačiai papli usios i skai y ojų puikiai su okiamos);
2) okaziniai pe kel inės eikšmės žodžiai (jų apib ėžčių nė a nei DŽ6, nei LKŽe) (Aleksai ė
2014: 2).
Ti uose eks uose y auja uzualiniai me a o iškieji daik a a džiai, p z.:
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika kaip kalbinė poli ikų po e ų kū imo p iemonė naujienų po ale del i.l | 7
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
An as ikslas – ai e žimasis į aldžios bei p i ilegijos cen us i siekis išlaiky i sa o šil ą, pelningą bei jaukią
nišą Seime. Ki aip a ian , ilgam užsi ik in i sau ie ą p ie aldžios lo io, p ieš ku io eikiamas leng a as i
p i ilegijas jie aip a šiai, nuožmiai i be komp omisų ko ojo. (del i.l 2013 01 29, Ka olis Jo aišas)
Teks o au o ius, pasi inkęs uzualinį me a o iškąjį daik a a dį lo ys eikšme „pasipelnymo
šal inis“, sumenkina aldžios a s o us, da ydamas p ielaidą, kad iešuosius asmenis siek i
aldžios ska ina asmeniniai in e esai, iksliau, no as pasipelny i.
Valdžios a s o ai pajuokiami i a ojan okazinius azeologizmus, p z.:
Didesnis upu į suabejoja (galbū ), be pada o kaip paliep as a ba š elniai pap ašy as. Gal da o iesiog iš ge os
ši dies, o gal ga ęs saldumynų į le eną - kas daba išaiškins. (del i.l 2012 11 12, Vy au as Landsbe gis)
S aipsnio au o ius, a odamas okazinį azeologizmą – iename publicis iniame eks e
sus ingusį i iš šio eks o ibų e ai kada išeinan į aizdingąjį žodžių junginį (da ž . Bu ku ė
2008: 16–24) – gau i saldumynų į le eną, . y. „im i kyšį“, ne iesiogiai užsimena, kad poli ikų
elgesį, p iimamus sp endimus gali pa eik i pape kamosios do anos, nes esama okių poli ikos
eikėjų, ku ie siekia ne eisė ai pasipelny i, naudodamiesi sa o pa eigomis.
Aki aizdu, kad šiuose a osenos pa yzdžiuose neminimi konk e ūs asmenys, odėl
skai y ojams siunčiamas su isuo in as amo alių, nesąžiningų poli ikų į aizdis.
4. Naujienų po ale del i.l poli ikai e inami kaip socialiniai an ihe ojai, nes jie nesugeba
aldy i als ybės, šių iešųjų asmenų pasi ink i aldymo me odai – ne inkami. Šią
poli ikų sa ybę ilius uoja aizdingųjų eiksmažodžių o mos (a ibu iniai daly iai), s e imos
kalbos in a pai i uzualiniai naujada ai.
A ibu iniai daly iai „palygin i ge ai išlaikė būd a dinę sa o ka ego ijos p igim į i ,
ne u ėdami aldomų a p išlie ų žodžių, dažnai iš iso sunkiai a ski iami nuo būd a džių“
(Amb azas 1971: 8), odėl jų a osena naujienų po ale del i.l niekuo nesiski ia nuo
me a o iškųjų būd a džių, p z.:
P aėjusios Vy iausybės s um a aukš ojo mokslo e o ma jei i pa yko, ai ik iš dalies: s uden ams įduo a
alia sp ęs i paska ino ne s udijų kokybę, o į aizdžio ko as, uni e si e ai nepuolė jung is i op imizuo is kaip
many a, o nemokamo aukš ojo mokslo p ieinamumas ne sumažėjo. (del i.l 2013 01 26, Ma ijus Ši inskas)
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika kaip kalbinė poli ikų po e ų kū imo p iemonė naujienų po ale del i.l | 8
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
Šiame publicis inio s iliaus eks e pe kel ine eikšme a ojama eiksmažodžio o ma
(a ibu inis daly is) s um as, -a „apie ą, ku į no ima p iim i, iš ink i, paski i, p akiš i“. Plg.
DŽ6: s um i „p k. s eng is, kad kas pa ek ų į am ik ą padė į“ i LKŽe: p as um i „p k. slepian
ik uosius ikslus, pada y i, kad p iim ų, p akiš i“.
Poli ikų kaip socialinių an ihe ojų po e ams ku i naujienų po ale del i.l pa a ojami i
s e imos kalbos in a pai, p z.:
Koalicija: k ugo aja po uka [s aipsnio an aš ė]
Rusų kalboje y a išsi eiškimas „k ugo aja po uka“, ku į į lie u ių kalbą galima bū ų iš e s i kaip
„p i išimas“. Šis e minas a ojamas a p nusikal ėlių. Kai į nusikals amą gaują s oja naujas na ys, jam ski iama
k iminalinė užduo is, kad šis sulaužy ų įs a ymus, susipu in ų i ap ų oks pa pažeidžiamas kaip i ki i gaujos
na iai. Tada naujas na ys ampa lojalus i pa ikimas, nes jo likimas būna glaudžiai susie as su bend ų likimu.
Galima įž elg i, kad šie me odai pe sikelia į šios dienos poli iką. Pasku iniai balsa imai odo, kad koalicija
cemen uojama nesigėdijan ado au is minė u k iminaliniu p incipu. (del i.l 2012 11 28, Kęs u is Masiulis)
Šio eks o au o ius usų kalbos in a pą k ugo aja po uka s aipsnio an aš e pasi enka labai
a sakingai, jis eks e ne ik paaiškina šio usų nusikal ėlių a ojamo e mino eikšmę, be i
nu odo, kodėl Lie u os poli ikams apibūdin i inka k iminalinis e minas. Poli ikų i
k iminalinio pasaulio a s o ų sug e inimas į aigiai ku ia i in neigiamą Lie u os poli ikų kaip
socialinių an ihe ojų po e ą.
Naujienų po ale del i.l nes inga uzualinių naujada ų, pasida y ų su p iesaginiais da ybos
o man ais iš poli ikų
3
– socialinių an ihe ojų – pa a džių, p z.:
Pa ikėjęs, kad iki pi madienio A. Bu ke ičiaus nuomonė nespės pasikeis i, bandau įsi aizduo i, kaip jam
pa yks į ikin i ijų aldančiosios koalicijos pa ijų a s o us Seime užmi š i iską, ką jie šiomis dienomis p ikalbėjo
apie V. Landsbe gį, i nubalsuo i už Lais ės p emijos sky imą šiam. Nes pi mojo balsa imo ezul a as nebu o
3
Į ND į auk i okie naujažodžiai: g ažulėjimas „i on. da ymasis panašiam į Pe ą G ažulį (LR Seimo na į,
pasižymin į išski iniu sma kiu būdu, elgesiu i dekla uojamomis pažiū omis)“, g ažulesnis, -ė „juok. panašus į
G ažulį ( u imas gal oje LR Seimo na ys Pe as G ažulis)“, g ažuliada „gende izmui p iešinga ideologija,
p opaguojama LR Seimo na io Pe o G ažulio“, g ažuliškai „juok. kaip būdinga G ažuliui ( u imas gal oje Seimo
na ys Pe as G ažulis, išga sėjęs sa o k aš u ine nuomone apie LGBT)“ i g ažulizmas „menk. LR Seimo na io
Pe o G ažulio k aš u inės pažiū os kaip eiškinys“. Kaip ma y i iš ND pa eik ų duomenų, Seimo na io P. G ažulio
pa a dė y a i in p oduk y i, siekian suda y i menkinamąjį, i oniškąjį a juokaujamąjį a spal į u inčius bei
neigiamą emocinį e inimą pe eikiančius naujada us.
AGNĖ ALEKSAITĖ. Emocinė-eksp esinė leksika kaip kalbinė poli ikų po e ų kū imo p iemonė naujienų po ale del i.l | 9
BENDRINĖ KALBA 89 (2016) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
kažkoks ku ioziškas a si ik inumas, ku ių Seime aip pa nu inka, kai p ieš posėdžio pabaigą likę salėje pasku iniai
da nespėję išsi aikščio i pa lamen a ai pi mu s a s ymu p i a ia do ai nė nepe skai y am g ažuliškam a
sysiškam įs a ymo p ojek ui. (del i.l 2015 11 29, Romas Sadauskas-K ie ke ičius)
Šiame pa yzdyje eikšmėmis „menkai apgal o as, skubo as“ a ojami uzualiniai naujada ai
g ažuliškas, -a i sysiškas, -a. Aki aizdu, kad publicis inio s iliaus eks e da oma užuomina į
skubo ais, neapgal o ais sp endimais i pa eiškimais išsiski iančius Seimo na ius, o iš jų
pa a džių pada y iems būd a džiams su eikiami ne indi idualūs, o apibend in os eikšmės
požymiai.
5. Naujienų po ale del i.l aps u emocinį e inimo aspek ą u inčių s e eo ipinių
nuomonių (Guda ičius 2000: 61–62) apie poli ikos eikėjų iškalbą, ne gi p o inius
sugebėjimus, odėl aizdingaisiais eiksmažodžiais, jų o momis (p edika iniais daly iais,
padaly iais), me a o iškaisiais daik a a džiais i adiciniais azeologizmais o muojamas
als ybės nesugebančių aldy i i inkėjams poli inių p ocesų nemokančių paaiškin i
poli ikų į aizdis.
Naujienų po ale del i.l gausiai a ojamos emocinės-eksp esinės leksikos p iemonės
( aizdingieji eiksmažodžiai, jų o mos (p edika iniai daly iai, padaly iai) i iš jų pada y i
me a o iškieji daik a a džiai), a skleidžiančios nea ikuliuo ą poli ikų kalbėjimą, p z.:
So ie ų su oga u p ad isę a gy enos, pais ančios apie Žaliojo il o bal onų meninę e ę, komunis ų pa ijos
senbu iai besmegeniai, a s o aujan ys Lie u ai Eu opos ins i ucijose, mekenan ys apie ekonominę sankcijų
Rusijai žalą i bū inybę as i su nusikal ėliais dialogą, kaip įmanydami neigia be kokią galimybę pseudomeną a
ekonominę naudą sie i su p opaganda ( iksline dezin o macija). (del i.l 2016 01 28, Au imas Na ys)
Po o gi dėjosi ik neaiškus Vilniaus poli ikų memlenimas, jog esą kažkas da oma B iuselio ko ido iuose,
jog gi di, galbū (balse abejonė) K emlius pyks a dėl ak y aus daly a imo s umian į p iekį Ry ų pa ne ys ės
p ojek ą. (del i.l 2013 09 17, Valen inas Mi ė)
L. G aužinienės či škimo à la „blogas Sk e nelis, labai blogas“ nė a ne kaip ci uo i. Kai Seimo pi mininkė
im u eidu dės o, kad uo me u, kai policija gaudė bėglį su au oma u, idaus eikalų minis as miegojo, nes aip
pa s jai sakęs, lieka ik guos is, kad ada, kai Die as žmonėms dalijo humo ą i ealybės pojū į, iena būsimoji
šalies „ ado ių“ kolchozo sandėlyje sudygusias i supu usias bul es pe inkinėjo. (del i.l 2015 11 22, Rim ydas
Vala ka)
