Bal is ams
gal
upu i
gaila,
kad M.
Rudzy é
a8é
ne
la iy
dialek ologijos
s u-
dija,
o
s uden ams
dialek ologijos
ado élj.
Didak iniai
ikslai
e é
jq
dés y i
kai
ku iuos
elemen a ius
dialek ologijos
mokslo
dalykus,
be
o,
ado élio
p o ilis
a -
um
kaus é
au o és
min is,
a zé
jos
sa a ankiSkuma.
Ji,
a odo,
samoningai
engé
sudé ingesniy
dialek ologijos
is o ijos
klausimy,
daZniausiai
pasi enkindama
nuo-
odomis
j
sa o
didZiojo
moky ojo
akademiko
J.
Endzelyno
da bus.
Tokiu
bidu
au o é,
neno édama
sk iaus i
sa o
s uden y,
ka ais
Siek
iek
,,nusk iaudé“
bal y
kalby
y iné ojus.
Ta iau
kiek ienas,
u
bi ,
sup as,
kad
oje
pa ioje
knygoje
i
ieniems,
i
ki iems
j ik i
y a
be
galo
sunku.
Siaip
a
aip
M.
Rudzy és
da bas
dél
sa o
gausios,
labai
sis emingai
i8dés y os
medZiagos
(Gia
jis
ik ai
oli
p asoka
ado-
élio
ibas)
y a
s a us
la iy
dialek ologijos
Zingsnis,
i
jo
au o é
nusipelno
nuo-
Si dZios
isy
bal is y
padékos.
Da
no é ysi
a k eip i
démesj
i
po a
smulkmenuy,
k i usiy
j
akis,
sklaidan
Sio
da bo
puslapius.
Au o é
p ie
kiek ieno
ap a’y o
klausimo
gana
de aliai
pa eike
uo
k
lausimu
esan¢ia
li e a ii a,
a iau,
kalbédama
apie
ku Siy
p oblema
(plg.
32,
64
p.),
kaZkodél
nenu odé
s ambiausio
Siai
p oblemai
ski o
da bo
—
V.
Kipa skio
»Ku en age“
(Helsinki,
1939).
Taip
pa
ji,
gal
bi ,
be
eikalo
ku Sius
deda
j
ie-
na
g e a
su
p isais
(plg.
20
p.),
juos
a um
a ski dama
nuo
okiy
bal y
gen¢iu,
kaip
séliai
a
ziemgaliai.
Te minas
k us o ies
okia
eikSme,
kaip
ji
a oja
M.
Ru-
dzy é
(plg.
34
p.),
né a
isai
inkamas,
nes
jis
pas a uoju
me u
a ojamas
kalbo-
y oje
kiek
ki okia
eik§
me‘.
A.
Sabaliauskas
NAUJAS
TOPONIMU
ZODYNAS
B. A.
Huxonos,
Kpa xuii
Tononumayueckuii
cnopapb,
Mocksa,
1966,
510
p.
Toponiminiy
zodynu
misy
Salyje
iSleis a
nemaZa.
Pasi odé
i
okiy,
ku ie
pa-
gal
sa o
p o ilj
gali
bi i
laikomi
ecenzuojamo
da bo
pi m akais'.
Ta iau
dau-
guma
ju
aiskiai
nebea i iko
misy
Salies
i
pasaulinés
oponomas ikos
eikala imu,
no s
kai
ku ie
ju
iSéjo
palygin i
neseniai.
Todél
naujo
Zodyno,
suda y o
Siy
dienu
oponimikos
mokslo
pama u,
pa engimas
bu o
labai
ak ualus.
Neseniai
pasi odes
V.
Nikono o
,,T umpas
oponimy
Zodynas“
apima
apie
ke-
u is
iks an¢ius
iso
Zemés
u ulio
gy enamyjy
ie y,
upiy, eZe u,
ji u
i
ande-
nyny,
k aS u,
au ybiy
i
ki okiy
a dy.
Nesunku
jsi aizduo i,
koki
didZiulj
da ba
a liko
au o ius,
a inkd
amas,
o
ka ais
i
ai’kindamas
deSim¢iy
pasaulio
kalby
ie o a dzius.
Toponimikos
li e a ii a
labai
gausi,
a iau
jos
kokybé
ne ienoda
Be
o,
labai
ski ingas
o
ponomas ikos
lygis
i ai iose
Salyse.
Todél
li e a ii os
,,a -
sijojimo
“
i
j e inimo
sunkumai
p ak iSkai
y a
nelengyai
i eikiami.
Miné os
p ie-
Zas ys, be
abejonés,
lémé
ai,
kad
i
V.
Nikono o
Zodyne
ne
iskas
obula,
ne
i-
*
Plg.O.
C.
Axmanopa,
Caonapb
JnH Buc Huecknx
TepmuHos,
Mocksa,
1966,
p,
417.
+
M. H.
Meapxees,
Teo paduyeckue
umena.
Tononumuyeckui
cnonapb,
Mocksa,
1961;
M.C.
Boguapckui ,
Caosap
eo pacpuuecknx
HasBanni ,
u371.
2-oe,
Moca,
1958;
A.
A.
Hea-
HoBCKH
i,
Teo pacwyeckne
umena,
Mocksa,
1914
i
k .
Taip
pa
plg.
J.
Halicze ,
S ownik
geog a iczny.
Pochodzenie
i
znaczenie
nazw
geog a icz-
nych,
Ta nopol,
1935.
198
Si
os
s i ies
da bai
panaudo i,
o
kai
ku iy
oponimy
kilmés
ai&kinimai
abejo ini
a
isai
nepag is i.
Be
Zodyno
apim is,
pobidis
i
oji
aplinkybé,
kad
musy
Salyje
jis
be eik
ne u éjo
eikiamo
mokslinio
lygio
iS aky,
leidZia
a laidziau
Zid é i
i
i
pasi aikandius
jame
ne ikslumus
bei
ikumus.
Nesiiman
e in i
iso
Zodyno,
no é ysi
pasaky i
kele a
Zodziy
apie
bal iSky-
ju
ie o a dziy
aiSkinimus.
Visy
pi ma,
k in a
j
akis
as
ak as,
kad
Zodyne
bal is-
Kieji_ ie o a dZiai
aiSkinami
ku
kas
ge iau,
negu
anks esniuosiuose
okio
pobi-
dzio
da buose.
Tai
ma y i
i8
Siu
pa yzdziu:
Lie .
Ka inas.
M.
Bodna skio
nuomone?
(ku iq
éliau
pazodziui
paka ojo
M.
Melcheje as*),
Sis
mies o
a das
esas
kiles
i§
mi ologinés
lie u iy
meilés
dei és
Mildos
siinaus
a do.
J.
Haliée is*
ie o a di
Kaiinas
kildino
i8
lie .
Kaunas
( u é-
y
bi i
kainis
a ba
kaiiné,
kaunia®
»ko a“).
Tagiau
da
ge okai
p ieS
jo
Zodyno
pasi odyma
apie
Kaiino
kilme
bu o
paskelb os
d i
ku
kas
pa ikimesnés
hipo e-
zés®,
ku iomis,
deja,
nei
J.
Haliée is,
nei
éliau
M.
Bodna skis
su
M.
Melcheje u
né a
pasinaudoje.
V.
Nikono as
nu odo
dauguma
ie o a dzio
Kaiinas
kilmés
aiSkinimy
i
s a biausiq
uo
klausimu
li e a i a,
ame
a pe
i
pa iq
naujausiq.
Tiesa,
V.
Nikono ui
galima
p iki8 i
ai,
kad
anks esnigsias
nuomones
jis
pa eikia
be
a ankos,
ka ais
ne
nepasakydamas,
ku i
jy
y a
pa ikimiausia.
Sup an ama,
ne
isada
ai
bina
ai’ku,
a iau
miné u
a eju
galima
bu o
p idu i,
kad
Kaiino
Siejimas
su
us.
KoBaTb
(a sei ,
,,.kal iy
ama o
ie a“)
y a
nemokslinis.
I
apsk i ai
ge iausiai
bi y
bu e
okio
pobidzio
da be
aiSkiai
nemoksliniy
aiSkinimy
isai
neminé i.
Lie .
Némunas.
M.
Bodna skis’
i
M.
Melcheje as®
(pas a asis
emiasi
A.
I a-
noyskiu’)
ka oja
p aei o
Sim me io
pabaigoje
A.
Ko iubinskio
paskelb a
nai u
Némuno
kildinima
i8
lie .
ndmas:
ai
esan i
»misy,
lie u iska
upé“!°.
Da
labiau
ne ykes,
galima
saky i,
ku ioziskas
y a
V.
Zuéke i iaus
Nemuno
kilmés
ai&kini-
mas,
pa eik as
1961
m.
iSéjusiame
da be
»
Vie o a dziy
kilmé
(Bal a usijos
opo-
nimika)“.
Pagal
ji
,,Né@munas
upés
zemupyje,
gal
bi ,
kilo
i§
lie u iskos
Saknies,
©
aukS upyje
—
i
iS
sla y
Saknies
nem,
da usios
p adzia
daugeliui
Zodziy
(,,ue-
Moi“,
,,Hemei“)
su
bend a
leksine
eik’me
» yluma,
nesup an amas
ga sas,
nesu-
p an ama
kalba“".
Analogiskas
pa yzdys
bi yu,
jeigu
i in ume,
kad
upés
a -
das
Mask ad
aukS upyje
y a
suomi8kos,
0
Zemupyje
—
sla iskos
kilmés.
V.
Niko-
no as
sugebéjo
a sispi i
Siy
nemokslisky
aiSkinimy
u inai
i
pa eiké
be eik
isas
*
M.
C.
Boguapcexnii,
op.
ci .,
p.
153.
*
M.
H.
Meabxees,
op.
ci .,
p.
44.
‘
J.
Halicze ,
op.
ci .,
p.
142.
®
Z .
Lie u iy
kalbos
Zodynas,
V,
Vilnius,
1959,
p.
436,
®
Z .
A.
Senn,
,,Tau a
i
Zodis“,
III,
1925,
p.
510;
D.
S ude us,
Zum
S ad namen
Kaunas,
»Indoge manische
-
Fo schungen“,
XLVII,
1929,
p.
350—356.
7M.
C.
Boxnapexnii,
op.
ci .,
p.
224.
*
M.
H.
Meapxees,
op.
ci .,
p.
62.
*
A. A.
Wpanoscknii,
op,
ci .,
p.
75.
*
A.
A.
Kouy6uncxuii,
Teppu opus
zonc opayeckoii
Jiu e ,
KMHIT,
1897,
supaps,
p.
81.
“B.A.
Ky4kesnu,
lpoucxoxzenne
eo pacayeckux
HasBannii
(TonoHHMHKAa
Beazopyc-
cun),
Munck,
1961,
p.
13.
199°
pa ikimesnes
Némuno
.
kilmés
hipo ezes
(i%sky us,
iesa,
bene
s a biausiaja
—
K.
Biigos
élesniaja
hipo eze??).
Teigiamu
Zodyno
b uozu
eikia
laiky i
da
i
ai,
kad
jame
gana
nuosekliai
lai-
komasi
oponiminio
po%ii io
i
ie o a dyius.
Y.
Nikonoyas,
ski ingai
nuo
anks-
esniy
oponiminiy
Zodyny
au o iy,
pa yzdziui,
mies o
a da
Vilnius
eisingai
kil-
dina
ne
iesiog
i§
apelia y o
ilnis,
0
i§
upés
a do
(apie
ai Z .
Zemiau),
Pum
(Ro-
ma)
—
i§
upés
a do
Ruma,
one
ik
apelia y o,
eiSkusio
ekéjima,
i
pan.
P ie
Zody-
no
y a
p idé i
isi
eikalingiausi
p iedai
—
i adas,
li e a ii os,
e miny
bei
su um-
pinimy
sa aSas.
Be
o,
duodamos
ne
ik
s a besniujy
geog a iniy
objek y
a -
du
e imologijos,
be
i
kai
ku ios
is o inés,
geog a inés
a
ki okios
Zinios
apie
pa-
Cius
objek us.
:
No s
V.
Nikono as,
aigkindamas
bal iSkuju
ie o a dziy
kilme,
y a
pazenges
oliau
uz
anks esniuosius
panasiy
da by
au o ius
(A.
I ano ski,
M.
Bodna ski,
M.
Melcheje a
i
k .),
a iau
i
jo
,,T umpas
oponimy
zodynas“
Siuo
pozi i iu
da
u i
ikumy.
Visu
pi ma,
ai
bal iSkyju
ie o a dziy
e imologiza imo
ne-
ikslumai,
ku ie
daugiausia
a si ado
dél
o,
kad
V.
Nikono as
ne
isada
pasi-
naudojo
jau
ge okai
anks iau
paskelb ais
bal y
oponimikos
da bais,
An as
dalykas,
mazinan is
Zodyno
e e,
y a
pasi aikan ys
ne
isai
p ecizi§ki
ki y
moks-
lininky
nuomoniy
a pasakojimai
a ba
apsk i ai
nepakankamas
p ecizigkas
me-
dzZiagos
pa eikimas.
An ai,
aiSkindamas
Kaéino
kilme,
au o ius
aSo:
,,Ki os
e i-
mologijos:
i$
bal y
kalbu
,, oks
ka das
(nanam),
pe kel ine
p asme
»ki éjas,
ki -
ikas
(ginklu),
pe’ ukas“,
ne
»géda“;
i
go .
hauns
,,Zemasis“
a bs
»NusiZemines“.
Toks
aiSkinimas
gali
bi i
sup as as
aip:
lie .
Kaiinas
bu o
kildin as
ne
ik
iS
lie .
Zodzio,
eiSkusio
,, oks
ka das;
ki éjas,
ki ikas“,
ne
,,géda“,
be
i
ig
go .
hauns.
I§
iesu,
Kaiinas
y a
ik
siejamas
su
la .
kauns
»géda“,
0
pas a ojo
Zodzio
eik&mei
paaiSkin i
nu odomas
go .
hauns
snied ig,
demii ig“!4,
Ki aip
a ian ,
ia
Kainas
né a
kildinamas
i§
bal y
Zodzio,
eiskusio
»géda“
i
pan.,
a ba
i§
go .
hauns,
o,
e-
mian is
Siais
ZodZiais,
bu o
ik ai
bandoma
ekons uo i
iki oponiminé
eikimé
apelia y o,
i§
ku io
galéjes
kil i
miné asis
oponimas.
A ba
él,
aiSkindamas
Klai-
pédos
kilme,
V.
Nikono as
i
daugelio
nuomoniy
enu odo
ik
G.
Ge ulio.
Be
o,
pas a ojo
nuomoné
aip
pa
pe eik a
ne
isai
iksliai:
pagal
G.
Ge ulj
a das
Klai-
péda
y a
kiles
i8
kokio
no s
ik inio
a ba
bend inio
Zodzio
klaipéda’®,
odél
ne in-
ka
saky i,
kad
oponimo
Klaipéda
an asis
komponen as
y a
i§
péda
» e i o ija“.
P ie
bend esnio
pobiidzio
pas aby
no isi
da
p idu i
ai,
kad
kai
ku iy
ie o-
a dziy
kilmé
aiSkinama
pe
daug
beSaliSkai,
»T umpas
oponimy
Zodynas“,
be
abejonés,
ski as
ne
iek
specialis ams,
kiek
pla ioms
skai y ojy
maséms,
odél
jis
u é y
bi i
ne
ik
objek y us
ziniy
eikéjas,
be
i
ado as,
Ge ai,
kai
skai y ojas
suzino
i
au o iaus
nuomone,
i
ealia
dalyko
padé j.
Ta iau
y a
a eju,
ku
Zody-
no
au o iaus
nuomonés
nema y i,
o
skai y ojui
palieckama
pa iam
pasi ink i,
ku i
2
Dél
Némuno
kilmés
K.
Bia
y a
paskelbes
d i
hipo ezes;
dél
pi mosios
ju
a.
K.Biga,
Rink iniai
aS ai,
I,
Vilnius,
1958,
p.
466;
dél
an osios
—
en
pa ,
II,
Vilnius,
1959,
p.
214,
280—
284;
IIL,
Vilnius,
1961,
p.
534,
875.
V.
Nikono as
sa o
Zodyne
nu odo
ik ai
Pi maja
K.
Bigos
hipo eze.
%
M.
H.
Meapxees,
op.
ci .,
p.
71.
™
G.
S ude us,
op.
ci .,
p.
350—356.
18
Z ,
,,A chi um
Philologicum“,
I,
p.
208;
E.
F aenkel,
Li auisches
e ymologisches
Wé -
_ buch,
I,
p.
263.
200
i8
suminé y
nuomoniy
a
hipo eziy
y a
eisingesné.
Be
kiek
a si as
skai y ojy,
ku-
ie
ai
galés
pada y i
nesuklysdami?
An ai,
aiSkindamas
Lie u és
a do
kilme,
V.
Nikono as
iena
po
ki os
i8dés o
J.
O embskio
i
K.
Kuza inio*
nuomones,
.
be
nepasako,
ku i
ju
p iim inesné,
no s
Siuo
a eju
oponimikos
specialis ui
u-
é y
bi i
aisku,
kad
,,pasku inis
Zodis“
y a
K.
Kuza inio
aiSkinimas.
Be
o,
ienu
ki u
a eju,
kai
sunku
nusp es i,
ku iam
i¥
daugelio
aiskinimy
a iduo i
pi menybe,
au o ius
a oja
Zodi
»,dauguma“
(,,6onbumucTB0“).
Tas
Zodis
(,,dauguma“)
ka ais
eina
sa i u
a gumen u,
no s
ienos
nuomonés
Salininky
gausumas
da
ne-
eiSkia,
kad
dél
o
i
pa i
nuomoné
y a
pa ikimiausia.
Pa yzdziui,
kalban
apie
Eu opos
upés
a do
Dundjaus
kilme,
sakoma,
kad
,,dauguma
mokslininky
y a
uz
kel i8ka“
Dundéjaus
kilme.
Ta iau
neZii in
¥ios
»daugumos“,
p iim iniausia
Siuo
me u
y a
V.
Geo gije o
hipo ezé,
pagal ku ia
Dundjus
(Zemupys
i
dalis
i-
du upio)
y a
dakiSkas-miziskas
a das,
nes
ji
ykusiai
paaiSkina
i
pa ies
a do
kilme,
i
san yki
a p
*Danu i(s)
i
umunu
Dund e
bei
sla u
Dunajo
i
Duna .
Toliau
no é ysi
a k eip i
démesj
i
konk e ius
ne ikslumus,
ku ie
pasi aiko
bal-
iSky
ie o a dziy
(i§
iso
ju
Zodyne
i§
Lie u os,
La ijos
i
bu usiy
bal i8ky
e i-
o ijy
duodama
apie
45)
aiSkinimuose.
Cna
(Ina).
AS un uoju
nume iu
pazymé a
Cna
lokalizuojama
aip:
USos
de-
Sinysis
in akas
Lie u oje.
Tagiau
nei
USa,
nei
Cna
pe
Lie u a
ne eka.
Tai
aigkus
lokalizacijos
ik as.
Ki siy
ma ios.
Sis
ie o a dis
Zodyne
aSomas
K
ypcku
saaue
ix
g e a
duodamas
a ian as
Kypwicxu i
saaue.
Vie o a dis
kildinamas
i§
e nonimo
kyp.
Fo ma
Kyp-
cKu i
3anue,
ku i
usi8kuose
a uose
pas a uoju
me u
pa a ojama
gana
daz-
nai,
y a
klaidinga.
Pa s
ma iy
pa adinimas
y a
e noniminés
kilmés
—
i§
bal y
gen-
ies
a do
ka Siai
(la .
ku si!).
Todél
usikas
Ku Siy
ma iy
pa adinimas
egali
bi i
ik
oks:
Kypwexu i
saaue.
Ne eisinga
aip
pa
ku Sius
usi§kai
adin i
KYyp.
Si
ly is,
ma y i,
paim a
i§
senyjyu
okiSky
a ba
lo yniSky
dokumen u,
ku
ku Siai
adinami
Co i,
Cu ones,
Ku en,
Cu i
i
pan.
Ta iau
dokumen u
uz a’ymai
be
p ie-
balsio
§
(a ba
s)
po
y a
an inés
kilmés,
paim i
i
ly ikojo
ku siy
pa adinimo
*ko a(s)
a ba
*ky a(s)!.
Ly iSkasis
pa adinimas
sa o
uoZ u
y a
kiles
i8
senes-
nés
ly ies
*ku ha<ku sa(s)®°,
Be
o,
ne inka
saky i,
kad
iki
1946
m.
Ku Siu
ma-
ios
bu o
adinamos
ik
,,K
ypuil-eag)
(ueM.)“,
nes
i
p ieS
1946
me us
bu o
i-
suo iniai
a ojamas
lie u igkas
a das
Ku siy
ma ios.
Ku zemé.
Kildina
i8
e nonimo
xypo .
Kaip
jau
bu o
saky a
aukS iau,
e nonimas
y a
ne
Kypol,
o
Kypuu
(lie .
ka siai,
la .
ku si).
La ija,
Pasakoma
ik
iek,
kad
e nonimo
kilmé
neaiXki.
Ta iau
i
Zodynq
y a-
i auk a
daugybé
da
ma Ziau
aiskiy
ie o a dziu,
negu
La ija,
i
pa eikiamos
hi-
po ezés
apie
jy
kilme
(pa yzdziui,
Mask a,
Nemunas,
Volga
i
k .).
Todél
Siuo
a -
eju
bi inai
eikéjo
nu ody i
gana
pa ikima
K.
Bigos
nuomone
apie
e nonimo
La ija
hid onimine
kilme?.
4K
Kuza inio
pa a dé
pa agy a
labai
iSk eip a:
K.
Ku a inij.
“
Ba.
Teop ues,
Jynaii,
Jlynae,
Duna e,
,,S udia
linguis ica
in
hono em
Thaddaei
Leh -
Splawi ski*,
Wa szawa,
1963,
p.
87
.
*
K.
Biiga,
op.
ci .,
III,
p.
246.
*
K.
Biiga,
op.
ci .,
III,
p.
249.
*
Pla iai
Sias
o mas
aiSkina
K.
Biga
—
op.
ci .,
I,
p.
249
.
*
K.
Biiga,
op.
ci .,
II,
p.
530,
629.
Lyda.
Mies o
a das
laikomas
kilusiu
iX
bend inio
Zodzio,
eiSkusio
,,skynima,
ki ima“**,
18
iesu,
Sis
mies o
a das
y a
kiles
i8
upés
a do
Lydd?
Némunas,
Jau
bu o
uisimin a,
kad,
aiSkinan
Sio
a do
kilme,
nu odoma
ik
ie-
na
i
d iejy
K.
Bagos
e imologijy,
bi en
pi moji,
nuo
ku ios
pa s
K.
Baga
y a
a sisakes**.
Tai
ypaé
pab éz ina;
nes
i
kai
ku ie
ki i
y iné ojai
uzmi a
an aja
K.
Bagos
nuomone*,
pagal
ku ia
Némunas
skaidy inas
j
Sakni
nem-
(plg.
ném-
uogé,
nem-iné,
lo .
nemus
,,bi z a,
alkas,
miSkelis“,
g .
éuoc
,,ganykla,
miSke-
lis“
i
. .2°)
bei
p iesaga
-unas
(plg.
kai
ku iy
Zemai iy
Némanas).
Ryga.
Mies o
a das
kildin inas
ne
iesiog
iS
apelia y o
(lie .
ingé),
be
i§
upés
a do
*Riga
(<*Ringd),
plg.
1297,
1304
m.
dokumen us,
ku
aSoma:
Riga
lu-
men*",
:
Siauliai.
V.
Nikono as
paka oja
niekuo
nepag is a
R.
Smi leino
hipo eze
apie
mies o
a do
Siauliai
kilme
i
ge many
asmena a dzio
Saul
a ba
Sa ilis.
R.
Smi -
leino
nuomonés
klaidingumas
jau
bu o
nu ody as
spaudoje®,
Siaulia
y a_
paly-
gin i
aiSkios
kilmés
ie o a dis:
jis
y a
a si ades
i
asmena a dzio
Siaul s
(a ba
apelia y o
Siaul s)
daugiskai os.
Sio
ie o a dzio
bal iska
kilme
kelis
ka us
pla-
Giai
y a
aiSkines
K.
Biga™,
a iau
nei
R.
Smi leinas,
nei
V.
Nikono as
ais
aiki-
nimais
nesi emia.
Ven a.
Au o ius
pa eikia
kelis
Sio
a do
kilmés
aiSkinimus,
a iau
bene
s a -
biausiojo
—
K.
Biagos
élesniojo
—
nepamini.
K.
Baga,
p adZioje
8i
upés
a da
siejes
su
sl.
e o-
,,didelis“®,
éliau
os
nuomonés
a sisaké
i
Ven a
kildino
i§
bal-
y
Saknies
en -
,lenk i
:
link i“,
plg.
én e is®,
Vilnius.
Teisingai
laikomas
hid oniminés
kilmés
ie o a dziu,
a iau
g ei iau-
siai
jis
y a
kiles
ne
i§
upés
a do
Vilija
(Ne is),
kaip
eigiama
Zodyne,
o
i§
Vilnia
(Ne ies
kai ysis
in akas).
Senesné
(a
g e iminé)
mies o
a do
Vilnius
ly is,
ma y i,
bu o
mo e iskosios
giminés:
Vilnia.
Taip
Vilniy
i
Siandien
adina
kai
ku ie
Pane ézio,
Sedu os,
Ukme gés,
Ge é iy**,
Zie elos**
apylinkiy
gy en ojai.
22
Gal
bi ,
u ima
gal oje
lie .
/ydimas
,,i8ki s a
ie a
miSke,
skynimas,
ki imas;
di bamas
laukas
i8ki s o
mi’ko
ie oje“.
*
K.
Biiga,
op.
ci .,
Tl,
p.
492,
787.
**
K.
Biiga,
op.
ci .,
Ill,
p.
875.
©
Pa yzdziui,
M.Vasme ,
Russisches
e ymologisches
Wo e buch,
II,
Heidelbe g,
1955,
p.
21
1.
*
K.
Biiga,
op.
ci .,
II,
p.
280—284;
III,
p.
534,
875.
i
Zea
Bielens ein,
Die
G enzen
des
le ischen
Volkss ammes
und
de
le ischen
Sp ache
in
de
Gegenwa
und
im
13.
Jah hunde .
S ,
Pe e sbu g,
1892,
p.
37, 38.
Be
A.
BylenS eino,
mies o
a da
Ryga
laiké
kilusiu
ig
upés
a do
i
K.
Biiga
(z .
K.
Biga,
op.
ci .,
III,
p.
515).
*
Z
A.
Vanagas.
Dél
kai
ku iy
Lie u os
mies y
a dy
e imologijy,
»Lie u iy
kalbo y os
Klausimai“,
VI,
Vilnius,
1963,
p.
333.
*
K.
Biiga,
op.
ci .,
II,
p.
98,
349, 588.
%
K.
Baga,
op.
ci .,
I,
p.
490,
519
.;
III,
p.
546.
*
K.
Baga,
op.
ci .,
III,
p.
243,
244,
*
Z .
A.
Banbunxounc,
Haspanua
JIMTOBCKHX
HaceJeHHBIX
MYHKTOB,
OGpagopanHble
OT
Haspanuli
pex
x
osep,
,,Lingua
Posnaniensis“,
VII,
p.
241.
*°
A.
Vidugi is,
Zie elos
lie uyiu
a mé
( ilol.
m.
kand.
dise acija,
maSin ai is),
Vilnius,
1961,
p.
469,
471.
202