Naujas toponimų žodynas

Bal is ams gal upu i gaila, kad M. Rudzy é a8é ne la iy dialek ologijos s u- dija, o s uden ams dialek ologijos ado élj. Didak iniai ikslai e é jq dés y i kai ku iuos elemen a ius dialek ologijos mokslo dalykus, be o, ado élio p o ilis a - um kaus é au o és min is, a zé jos sa a ankiSkuma. Ji, a odo, samoningai engé sudé ingesniy dialek ologijos is o ijos klausimy, daZniausiai pasi enkindama nuo- odomis j sa o didZiojo moky ojo akademiko J. Endzelyno da bus. Tokiu bidu au o é, neno édama sk iaus i sa o s uden y, ka ais Siek iek ,,nusk iaudé“ bal y kalby y iné ojus. Ta iau kiek ienas, u bi , sup as, kad oje pa ioje knygoje i ieniems, i ki iems j ik i y a be galo sunku. Siaip a aip M. Rudzy és da bas dél sa o gausios, labai sis emingai i8dés y os medZiagos (Gia jis ik ai oli p asoka ado- élio ibas) y a s a us la iy dialek ologijos Zingsnis, i jo au o é nusipelno nuo- Si dZios isy bal is y padékos. Da no é ysi a k eip i démesj i po a smulkmenuy, k i usiy j akis, sklaidan Sio da bo puslapius. Au o é p ie kiek ieno ap a’y o klausimo gana de aliai pa eike uo k lausimu esan¢ia li e a ii a, a iau, kalbédama apie ku Siy p oblema (plg. 32, 64 p.), kaZkodél nenu odé s ambiausio Siai p oblemai ski o da bo — V. Kipa skio »Ku en age“ (Helsinki, 1939). Taip pa ji, gal bi , be eikalo ku Sius deda j ie- na g e a su p isais (plg. 20 p.), juos a um a ski dama nuo okiy bal y gen¢iu, kaip séliai a ziemgaliai. Te minas k us o ies okia eikSme, kaip ji a oja M. Ru- dzy é (plg. 34 p.), né a isai inkamas, nes jis pas a uoju me u a ojamas kalbo- y oje kiek ki okia eik§ me‘. A. Sabaliauskas NAUJAS TOPONIMU ZODYNAS B. A. Huxonos, Kpa xuii Tononumayueckuii cnopapb, Mocksa, 1966, 510 p. Toponiminiy zodynu misy Salyje iSleis a nemaZa. Pasi odé i okiy, ku ie pa- gal sa o p o ilj gali bi i laikomi ecenzuojamo da bo pi m akais'. Ta iau dau- guma ju aiskiai nebea i iko misy Salies i pasaulinés oponomas ikos eikala imu, no s kai ku ie ju iSéjo palygin i neseniai. Todél naujo Zodyno, suda y o Siy dienu oponimikos mokslo pama u, pa engimas bu o labai ak ualus. Neseniai pasi odes V. Nikono o ,,T umpas oponimy Zodynas“ apima apie ke- u is iks an¢ius iso Zemés u ulio gy enamyjy ie y, upiy, eZe u, ji u i ande- nyny, k aS u, au ybiy i ki okiy a dy. Nesunku jsi aizduo i, koki didZiulj da ba a liko au o ius, a inkd amas, o ka ais i ai’kindamas deSim¢iy pasaulio kalby ie o a dzius. Toponimikos li e a ii a labai gausi, a iau jos kokybé ne ienoda Be o, labai ski ingas o ponomas ikos lygis i ai iose Salyse. Todél li e a ii os ,,a - sijojimo “ i j e inimo sunkumai p ak iSkai y a nelengyai i eikiami. Miné os p ie- Zas ys, be abejonés, lémé ai, kad i V. Nikono o Zodyne ne iskas obula, ne i- * Plg.O. C. Axmanopa, Caonapb JnH Buc Huecknx TepmuHos, Mocksa, 1966, p, 417. + M. H. Meapxees, Teo paduyeckue umena. Tononumuyeckui cnonapb, Mocksa, 1961; M.C. Boguapckui , Caosap eo pacpuuecknx HasBanni , u371. 2-oe, Moca, 1958; A. A. Hea- HoBCKH i, Teo pacwyeckne umena, Mocksa, 1914 i k . Taip pa plg. J. Halicze , S ownik geog a iczny. Pochodzenie i znaczenie nazw geog a icz- nych, Ta nopol, 1935. 198 Si os s i ies da bai panaudo i, o kai ku iy oponimy kilmés ai&kinimai abejo ini a isai nepag is i. Be Zodyno apim is, pobidis i oji aplinkybé, kad musy Salyje jis be eik ne u éjo eikiamo mokslinio lygio iS aky, leidZia a laidziau Zid é i i i pasi aikandius jame ne ikslumus bei ikumus. Nesiiman e in i iso Zodyno, no é ysi pasaky i kele a Zodziy apie bal iSky- ju ie o a dziy aiSkinimus. Visy pi ma, k in a j akis as ak as, kad Zodyne bal is- Kieji_ ie o a dZiai aiSkinami ku kas ge iau, negu anks esniuosiuose okio pobi- dzio da buose. Tai ma y i i8 Siu pa yzdziu: Lie . Ka inas. M. Bodna skio nuomone? (ku iq éliau pazodziui paka ojo M. Melcheje as*), Sis mies o a das esas kiles i§ mi ologinés lie u iy meilés dei és Mildos siinaus a do. J. Haliée is* ie o a di Kaiinas kildino i8 lie . Kaunas ( u é- y bi i kainis a ba kaiiné, kaunia® »ko a“). Tagiau da ge okai p ieS jo Zodyno pasi odyma apie Kaiino kilme bu o paskelb os d i ku kas pa ikimesnés hipo e- zés®, ku iomis, deja, nei J. Haliée is, nei éliau M. Bodna skis su M. Melcheje u né a pasinaudoje. V. Nikono as nu odo dauguma ie o a dzio Kaiinas kilmés aiSkinimy i s a biausiq uo klausimu li e a i a, ame a pe i pa iq naujausiq. Tiesa, V. Nikono ui galima p iki8 i ai, kad anks esnigsias nuomones jis pa eikia be a ankos, ka ais ne nepasakydamas, ku i jy y a pa ikimiausia. Sup an ama, ne isada ai bina ai’ku, a iau miné u a eju galima bu o p idu i, kad Kaiino Siejimas su us. KoBaTb (a sei , ,,.kal iy ama o ie a“) y a nemokslinis. I apsk i ai ge iausiai bi y bu e okio pobidzio da be aiSkiai nemoksliniy aiSkinimy isai neminé i. Lie . Némunas. M. Bodna skis’ i M. Melcheje as® (pas a asis emiasi A. I a- noyskiu’) ka oja p aei o Sim me io pabaigoje A. Ko iubinskio paskelb a nai u Némuno kildinima i8 lie . ndmas: ai esan i »misy, lie u iska upé“!°. Da labiau ne ykes, galima saky i, ku ioziskas y a V. Zuéke i iaus Nemuno kilmés ai&kini- mas, pa eik as 1961 m. iSéjusiame da be » Vie o a dziy kilmé (Bal a usijos opo- nimika)“. Pagal ji ,,Né@munas upés zemupyje, gal bi , kilo i§ lie u iskos Saknies, © aukS upyje — i iS sla y Saknies nem, da usios p adzia daugeliui Zodziy (,,ue- Moi“, ,,Hemei“) su bend a leksine eik’me » yluma, nesup an amas ga sas, nesu- p an ama kalba“". Analogiskas pa yzdys bi yu, jeigu i in ume, kad upés a - das Mask ad aukS upyje y a suomi8kos, 0 Zemupyje — sla iskos kilmés. V. Niko- no as sugebéjo a sispi i Siy nemokslisky aiSkinimy u inai i pa eiké be eik isas * M. C. Boguapcexnii, op. ci ., p. 153. * M. H. Meabxees, op. ci ., p. 44. ‘ J. Halicze , op. ci ., p. 142. ® Z . Lie u iy kalbos Zodynas, V, Vilnius, 1959, p. 436, ® Z . A. Senn, ,,Tau a i Zodis“, III, 1925, p. 510; D. S ude us, Zum S ad namen Kaunas, »Indoge manische - Fo schungen“, XLVII, 1929, p. 350—356. 7M. C. Boxnapexnii, op. ci ., p. 224. * M. H. Meapxees, op. ci ., p. 62. * A. A. Wpanoscknii, op, ci ., p. 75. * A. A. Kouy6uncxuii, Teppu opus zonc opayeckoii Jiu e , KMHIT, 1897, supaps, p. 81. “B.A. Ky4kesnu, lpoucxoxzenne eo pacayeckux HasBannii (TonoHHMHKAa Beazopyc- cun), Munck, 1961, p. 13. 199° pa ikimesnes Némuno . kilmés hipo ezes (i%sky us, iesa, bene s a biausiaja — K. Biigos élesniaja hipo eze??). Teigiamu Zodyno b uozu eikia laiky i da i ai, kad jame gana nuosekliai lai- komasi oponiminio po%ii io i ie o a dyius. Y. Nikonoyas, ski ingai nuo anks- esniy oponiminiy Zodyny au o iy, pa yzdziui, mies o a da Vilnius eisingai kil- dina ne iesiog i§ apelia y o ilnis, 0 i§ upés a do (apie ai Z . Zemiau), Pum (Ro- ma) — i§ upés a do Ruma, one ik apelia y o, eiSkusio ekéjima, i pan. P ie Zody- no y a p idé i isi eikalingiausi p iedai — i adas, li e a ii os, e miny bei su um- pinimy sa aSas. Be o, duodamos ne ik s a besniujy geog a iniy objek y a - du e imologijos, be i kai ku ios is o inés, geog a inés a ki okios Zinios apie pa- Cius objek us. : No s V. Nikono as, aigkindamas bal iSkuju ie o a dziy kilme, y a pazenges oliau uz anks esniuosius panasiy da by au o ius (A. I ano ski, M. Bodna ski, M. Melcheje a i k .), a iau i jo ,,T umpas oponimy zodynas“ Siuo pozi i iu da u i ikumy. Visu pi ma, ai bal iSkyju ie o a dziy e imologiza imo ne- ikslumai, ku ie daugiausia a si ado dél o, kad V. Nikono as ne isada pasi- naudojo jau ge okai anks iau paskelb ais bal y oponimikos da bais, An as dalykas, mazinan is Zodyno e e, y a pasi aikan ys ne isai p ecizi§ki ki y moks- lininky nuomoniy a pasakojimai a ba apsk i ai nepakankamas p ecizigkas me- dzZiagos pa eikimas. An ai, aiSkindamas Kaéino kilme, au o ius aSo: ,,Ki os e i- mologijos: i$ bal y kalbu ,, oks ka das (nanam), pe kel ine p asme »ki éjas, ki - ikas (ginklu), pe’ ukas“, ne »géda“; i go . hauns ,,Zemasis“ a bs »NusiZemines“. Toks aiSkinimas gali bi i sup as as aip: lie . Kaiinas bu o kildin as ne ik iS lie . Zodzio, eiSkusio ,, oks ka das; ki éjas, ki ikas“, ne ,,géda“, be i ig go . hauns. I§ iesu, Kaiinas y a ik siejamas su la . kauns »géda“, 0 pas a ojo Zodzio eik&mei paaiSkin i nu odomas go . hauns snied ig, demii ig“!4, Ki aip a ian , ia Kainas né a kildinamas i§ bal y Zodzio, eiskusio »géda“ i pan., a ba i§ go . hauns, o, e- mian is Siais ZodZiais, bu o ik ai bandoma ekons uo i iki oponiminé eikimé apelia y o, i§ ku io galéjes kil i miné asis oponimas. A ba él, aiSkindamas Klai- pédos kilme, V. Nikono as i daugelio nuomoniy enu odo ik G. Ge ulio. Be o, pas a ojo nuomoné aip pa pe eik a ne isai iksliai: pagal G. Ge ulj a das Klai- péda y a kiles i8 kokio no s ik inio a ba bend inio Zodzio klaipéda’®, odél ne in- ka saky i, kad oponimo Klaipéda an asis komponen as y a i§ péda » e i o ija“. P ie bend esnio pobiidzio pas aby no isi da p idu i ai, kad kai ku iy ie o- a dziy kilmé aiSkinama pe daug beSaliSkai, »T umpas oponimy Zodynas“, be abejonés, ski as ne iek specialis ams, kiek pla ioms skai y ojy maséms, odél jis u é y bi i ne ik objek y us ziniy eikéjas, be i ado as, Ge ai, kai skai y ojas suzino i au o iaus nuomone, i ealia dalyko padé j. Ta iau y a a eju, ku Zody- no au o iaus nuomonés nema y i, o skai y ojui palieckama pa iam pasi ink i, ku i 2 Dél Némuno kilmés K. Bia y a paskelbes d i hipo ezes; dél pi mosios ju a. K.Biga, Rink iniai aS ai, I, Vilnius, 1958, p. 466; dél an osios — en pa , II, Vilnius, 1959, p. 214, 280— 284; IIL, Vilnius, 1961, p. 534, 875. V. Nikono as sa o Zodyne nu odo ik ai Pi maja K. Bigos hipo eze. % M. H. Meapxees, op. ci ., p. 71. ™ G. S ude us, op. ci ., p. 350—356. 18 Z , ,,A chi um Philologicum“, I, p. 208; E. F aenkel, Li auisches e ymologisches Wé - _ buch, I, p. 263. 200 i8 suminé y nuomoniy a hipo eziy y a eisingesné. Be kiek a si as skai y ojy, ku- ie ai galés pada y i nesuklysdami? An ai, aiSkindamas Lie u és a do kilme, V. Nikono as iena po ki os i8dés o J. O embskio i K. Kuza inio* nuomones, . be nepasako, ku i ju p iim inesné, no s Siuo a eju oponimikos specialis ui u- é y bi i aisku, kad ,,pasku inis Zodis“ y a K. Kuza inio aiSkinimas. Be o, ienu ki u a eju, kai sunku nusp es i, ku iam i¥ daugelio aiskinimy a iduo i pi menybe, au o ius a oja Zodi »,dauguma“ (,,6onbumucTB0“). Tas Zodis (,,dauguma“) ka ais eina sa i u a gumen u, no s ienos nuomonés Salininky gausumas da ne- eiSkia, kad dél o i pa i nuomoné y a pa ikimiausia. Pa yzdziui, kalban apie Eu opos upés a do Dundjaus kilme, sakoma, kad ,,dauguma mokslininky y a uz kel i8ka“ Dundéjaus kilme. Ta iau neZii in ¥ios »daugumos“, p iim iniausia Siuo me u y a V. Geo gije o hipo ezé, pagal ku ia Dundjus (Zemupys i dalis i- du upio) y a dakiSkas-miziskas a das, nes ji ykusiai paaiSkina i pa ies a do kilme, i san yki a p *Danu i(s) i umunu Dund e bei sla u Dunajo i Duna . Toliau no é ysi a k eip i démesj i konk e ius ne ikslumus, ku ie pasi aiko bal- iSky ie o a dziy (i§ iso ju Zodyne i§ Lie u os, La ijos i bu usiy bal i8ky e i- o ijy duodama apie 45) aiSkinimuose. Cna (Ina). AS un uoju nume iu pazymé a Cna lokalizuojama aip: USos de- Sinysis in akas Lie u oje. Tagiau nei USa, nei Cna pe Lie u a ne eka. Tai aigkus lokalizacijos ik as. Ki siy ma ios. Sis ie o a dis Zodyne aSomas K ypcku saaue ix g e a duodamas a ian as Kypwicxu i saaue. Vie o a dis kildinamas i§ e nonimo kyp. Fo ma Kyp- cKu i 3anue, ku i usi8kuose a uose pas a uoju me u pa a ojama gana daz- nai, y a klaidinga. Pa s ma iy pa adinimas y a e noniminés kilmés — i§ bal y gen- ies a do ka Siai (la . ku si!). Todél usikas Ku Siy ma iy pa adinimas egali bi i ik oks: Kypwexu i saaue. Ne eisinga aip pa ku Sius usi§kai adin i KYyp. Si ly is, ma y i, paim a i§ senyjyu okiSky a ba lo yniSky dokumen u, ku ku Siai adinami Co i, Cu ones, Ku en, Cu i i pan. Ta iau dokumen u uz a’ymai be p ie- balsio § (a ba s) po y a an inés kilmés, paim i i ly ikojo ku siy pa adinimo *ko a(s) a ba *ky a(s)!. Ly iSkasis pa adinimas sa o uoZ u y a kiles i8 senes- nés ly ies *ku ha<ku sa(s)®°, Be o, ne inka saky i, kad iki 1946 m. Ku Siu ma- ios bu o adinamos ik ,,K ypuil-eag) (ueM.)“, nes i p ieS 1946 me us bu o i- suo iniai a ojamas lie u igkas a das Ku siy ma ios. Ku zemé. Kildina i8 e nonimo xypo . Kaip jau bu o saky a aukS iau, e nonimas y a ne Kypol, o Kypuu (lie . ka siai, la . ku si). La ija, Pasakoma ik iek, kad e nonimo kilmé neaiXki. Ta iau i Zodynq y a- i auk a daugybé da ma Ziau aiskiy ie o a dziu, negu La ija, i pa eikiamos hi- po ezés apie jy kilme (pa yzdziui, Mask a, Nemunas, Volga i k .). Todél Siuo a - eju bi inai eikéjo nu ody i gana pa ikima K. Bigos nuomone apie e nonimo La ija hid onimine kilme?. 4K Kuza inio pa a dé pa agy a labai iSk eip a: K. Ku a inij. “ Ba. Teop ues, Jynaii, Jlynae, Duna e, ,,S udia linguis ica in hono em Thaddaei Leh - Splawi ski*, Wa szawa, 1963, p. 87 . * K. Biiga, op. ci ., III, p. 246. * K. Biiga, op. ci ., III, p. 249. * Pla iai Sias o mas aiSkina K. Biga — op. ci ., I, p. 249 . * K. Biiga, op. ci ., II, p. 530, 629. Lyda. Mies o a das laikomas kilusiu iX bend inio Zodzio, eiSkusio ,,skynima, ki ima“**, 18 iesu, Sis mies o a das y a kiles i8 upés a do Lydd? Némunas, Jau bu o uisimin a, kad, aiSkinan Sio a do kilme, nu odoma ik ie- na i d iejy K. Bagos e imologijy, bi en pi moji, nuo ku ios pa s K. Baga y a a sisakes**. Tai ypaé pab éz ina; nes i kai ku ie ki i y iné ojai uzmi a an aja K. Bagos nuomone*, pagal ku ia Némunas skaidy inas j Sakni nem- (plg. ném- uogé, nem-iné, lo . nemus ,,bi z a, alkas, miSkelis“, g . éuoc ,,ganykla, miSke- lis“ i . .2°) bei p iesaga -unas (plg. kai ku iy Zemai iy Némanas). Ryga. Mies o a das kildin inas ne iesiog iS apelia y o (lie . ingé), be i§ upés a do *Riga (<*Ringd), plg. 1297, 1304 m. dokumen us, ku aSoma: Riga lu- men*", : Siauliai. V. Nikono as paka oja niekuo nepag is a R. Smi leino hipo eze apie mies o a do Siauliai kilme i ge many asmena a dzio Saul a ba Sa ilis. R. Smi - leino nuomonés klaidingumas jau bu o nu ody as spaudoje®, Siaulia y a_ paly- gin i aiSkios kilmés ie o a dis: jis y a a si ades i asmena a dzio Siaul s (a ba apelia y o Siaul s) daugiskai os. Sio ie o a dzio bal iska kilme kelis ka us pla- Giai y a aiSkines K. Biga™, a iau nei R. Smi leinas, nei V. Nikono as ais aiki- nimais nesi emia. Ven a. Au o ius pa eikia kelis Sio a do kilmés aiSkinimus, a iau bene s a - biausiojo — K. Biagos élesniojo — nepamini. K. Baga, p adZioje 8i upés a da siejes su sl. e o- ,,didelis“®, éliau os nuomonés a sisaké i Ven a kildino i§ bal- y Saknies en - ,lenk i : link i“, plg. én e is®, Vilnius. Teisingai laikomas hid oniminés kilmés ie o a dziu, a iau g ei iau- siai jis y a kiles ne i§ upés a do Vilija (Ne is), kaip eigiama Zodyne, o i§ Vilnia (Ne ies kai ysis in akas). Senesné (a g e iminé) mies o a do Vilnius ly is, ma y i, bu o mo e iskosios giminés: Vilnia. Taip Vilniy i Siandien adina kai ku ie Pane ézio, Sedu os, Ukme gés, Ge é iy**, Zie elos** apylinkiy gy en ojai. 22 Gal bi , u ima gal oje lie . /ydimas ,,i8ki s a ie a miSke, skynimas, ki imas; di bamas laukas i8ki s o mi’ko ie oje“. * K. Biiga, op. ci ., Tl, p. 492, 787. ** K. Biiga, op. ci ., Ill, p. 875. © Pa yzdziui, M.Vasme , Russisches e ymologisches Wo e buch, II, Heidelbe g, 1955, p. 21 1. * K. Biiga, op. ci ., II, p. 280—284; III, p. 534, 875. i Zea Bielens ein, Die G enzen des le ischen Volkss ammes und de le ischen Sp ache in de Gegenwa und im 13. Jah hunde . S , Pe e sbu g, 1892, p. 37, 38. Be A. BylenS eino, mies o a da Ryga laiké kilusiu ig upés a do i K. Biiga (z . K. Biga, op. ci ., III, p. 515). * Z A. Vanagas. Dél kai ku iy Lie u os mies y a dy e imologijy, »Lie u iy kalbo y os Klausimai“, VI, Vilnius, 1963, p. 333. * K. Biiga, op. ci ., II, p. 98, 349, 588. % K. Baga, op. ci ., I, p. 490, 519 .; III, p. 546. * K. Baga, op. ci ., III, p. 243, 244, * Z . A. Banbunxounc, Haspanua JIMTOBCKHX HaceJeHHBIX MYHKTOB, OGpagopanHble OT Haspanuli pex x osep, ,,Lingua Posnaniensis“, VII, p. 241. *° A. Vidugi is, Zie elos lie uyiu a mé ( ilol. m. kand. dise acija, maSin ai is), Vilnius, 1961, p. 469, 471. 202