Bal is am
puede
upu i
lás ima,
que M.
Rudzy é
a8é no
la iy
dialek olog-
ijos
s udija, y a
es udian -
es
dialek olog-
ijos
ado élj.
Didak iniai
ikslai
e é jq
dés y i
algunos
elemen a i-
us
dialek olog-
ías ciencia
emas,
además,
ado élio
p o ilis
a um
kaus é
au o és
men is,
a zé sus
sa a anki-
Skuma. Ella,
pa ece,
samoningai
engé
sudé inges-
niy
dialek olog-
ías
his o ia de
las
p egun as,
daZ menudo
pasi enkin-
dama
e e odam-
as j su
didZioyo
maes o
académico
J.
Endzelyno
abajos.
bidu
au o é,
neno éda-
ma
sk iaus i
su
s uden y, a
eces Siek
an o,,nus-
k iaudé
bal y kalby
y iné oju-
s. Ta iau,
cada u
bi ,
en ende á
que en el
mismo lib o
y unos, y
o os
ik i es sin
in di ícil.
Siaip o así
M.
Rudzy és
abajo dél
su gausios,
muy
sis emica-
men e
i8dés y os
medZiagos
(Gia él
ealmen e
oli
p asoka
ado élio
bo as) es
impo an -
es la iy
dialek olog-
ijos
Zingsnis, y
su au o é
nusipelno
desdeSi d-
Zios isy
bal is y
padékos.
Da
no é ysi
a k eip i
démesj i
po a
smulkmenu-
y, k i usiy j
akis,
deslayando
Sio abajo
pagpiius.
Au o é a
cada
desc ada
cues ión
bas an e
de allé
pa eike eso
k lausimu
esan¢ia
li e a ii a,
a iau,
kalbédama
sob e
ku Siy
p oblema
(plg. 32, 64
p.),
kaZkodél
nenu odé
ambes o
Siai
p oblemai
adi o
abajo V.
Kipa skio
Ku en a-
ge (Helsinki,
1939). Así
mismo ella,
al bi , sin
necesalo
ku Sius
deda j una
g e a con
p isais (plg.
20 p.), ellos
a um
sepa anda-
ma del okiy
bal y
gen¢iu,
como séliai
o ziemgaliai.
Te minus
k us o ies
al
eikSme,
como ella
usa M.
Rudzy é
(plg. 34 p.),
né a
bas an e
ap opiado,
po que él
úl imamen-
e se u iliza
lingüo y o
cuan o
dis okia
eik§ me‘.
A.
Sabaliausk-
as NAUJAS
TOPONIMU
ZODYNAS B.
A. Huxonos,
Kpa xuii
Tononuma-
yueckuii
cnopapb,
Mocksa,
1966, 510 p.
Toponiminiy
zodynu
misy Salyje
iSleis a
nemaZa.
Pasi odé y
okiy, que
según su
pe ilj
pueden bi i
conside ad-
os
p ecu so -
es del
abajo
e isado'.
Ta iau la
mayo ía ju
aiskiai
dejaa i iko
misy Salies
e
mundialinés
oponomas-
ikos
equisi oi-
m, aunque
algunos ju
iSéjo
ela i ame-
n e
ecien em-
en e. Todél
nue o
Zodyno,
suda y o
Siy dienu
oponimik-
as ciencia
pama u,
p epa ació-
nim ue muy
ak ualus.
Recen em-
en e
apa eodes
V.
Nikono o,,T-
umpas
oponimy
Zodynas
comp ende
sob e
ke u is
iks an¢ius
iso Zemés
u ulio
i iamyjy
ie y, upiy,
eZe u, ji u
y
andenyny,
k aS u,
au ybiy y
ki okiy
a dy. No
js di ícil
imagina ,
qué didZiulj
abajo
ealizó el
au o ,
a inkd
amas, a
eces y
aikindamas
deSim¢iy
mundo
kalby
ie o a dz-
ius.
Toponimik-
os
li e a ii a
muy gausi,
a iau sus
kokybé
ne ienoda
Además de,
muy
di e en e
o
ponomas i-
kos ni el
i ai ios
Salyse.
Todél
li e a ii o-
s,,a sijoji-
mo e
j e inimo
di icul ad-
es
p ak iSkai
son
nelengyai
i eikiami.
Miné os
p ieZas ys,
sin
dudaoés,
lémé es o,
que y V.
Nikono o
Zodyne no
odo
pe ula, no
i- * Plg.O.
C.
Axmanopa,
Caonapb
JnH Buc H-
uecknx
TepmuHos,
Mocksa,
1966, p, 417.
+ M. H.
Meapxee-
s,
Teo pad-
uyeckue
umena.
Tononum-
uyeckui
cnonapb,
Mocksa,
1961; M.C.
Boguapc-
kui ,
Caosap
eo pac-
puuecknx
HasBanni-
, u371.
2-oe,
Moca,
1958; A. A.
HeaHoBC-
KH i,
Teo pac-
wyeckne
umena,
Mocksa,
1914 y k .
También
plg. J.
Halicze ,
S ownik
geog a i-
czny.
Pochodz-
enie i
znaczen-
ie nazw
geog a i-
cznych,
Ta nopol,
1935.
198
Si
os
en es
abajosi
u iliza , kai
o
ku iy
oponimy
kilmés
ai&kinimai
dudao ini
del odo
a
nepag is i.
Pe o
Zodyno
olumen -
is, pobidis
i
oji
al ededo-
ybé, que
musy
Salía él
casi no
éu é el
eque ido
ni el
cien í i-
co iS aky,
leidZia
a laidziau
Zid é i
i
i
pasi aikandius
jame
noikslumus y
ikumus. Po
p escindi
alo a odo
Zodyno,
que é y-
si deci
unase a
Zodziy sob e
bal iSky ie -
o a dziy
ju
aiSkinimus.
Visy
p ime o,
caía el
j
ojo el
hecho de
que
Zodyne
bal isKieji_ ie o a-
dZiai aiSkinami
donde que mejo ,
que
anks esniuosien -
es al pobidzio
abajoses.
Es o se
e
i8
Siu
ejemziu:
Lie .
Ka inas.
M.
En opinión
de Bodna skio?
(ku iq
éliau
pazodziui
epi ió
M.
Melcheje as*),
Sis nomb e de
ciudad esas
kiles
mi ologinés
lie u iy meilés
i§
dei és
Mildos
siinaus de
nomb e.
J.
Haliée is*
localo a di
Kaiinas
kildino llu.
i8
Kaunas
( u ébi i
y
kainis o
kaiiné,
kaunia®
ko a).
Tagiau
aún
ge okai
p iS
jo
Zodyno
apa eody-
ma sob e
Kaiino
o igenme
ue on
publicadas
dos ku kas
pa ikimesnés
hipo ezés®,
las cuales,
desa o una-
damen e, nei
J.
Haliée is,
ni éliau
M.
Bodna skis
su
M.
Melcheje u
né a
ap o eudoje.
V.
Nikono
indica
mayo ía
localo a dzio
Kaiinas
kilmés
aiSkinimy
i
más
impo an -
esq en ese
cues ioni-
mu
li e a i a,
i
ame a pe
pa iq naujausiq.
Es cie o, a
V.
Nikono se le
puede acusa 8
que las opiniones
p ecoesnigsias
él p esen a
selecciones, a
eces incluso sin
deci lo, cuál es la
más con iable.
be
jy
En endida,
ne
siemp e es o
bina aiku,
a iau
miné u caso
pod ía
habe
añadido, que
Kaiino
Siejimas
su
us.
KoBaTb
(a sei ,,,.ka-
l iy ama o
luga ) es
nemokslinis.
I
en gene al
mejo ame-
n e bi y
bu e al
pobidzio
abajo
aiSkiai
nemoksliniy
aiSkinimy
de odo
neminé i.
Lie .
Némunas.
M.
Bodna skis
i
M.
Melcheje as®
(pas a asis
emiasi
A.
I anoyski-
u) ka oja
al inal
pasado
Sim me io
A.
Ko iubinskio
decla ada
ingenua
Némuno
kildinima
i8
llu.
ndmas:
es o
esan i
misy,
lie u iska
upé!°.
Toda ía
más no
sucede as,
puede
deci se,
cu iosa es
V.
Zuéke i iaus
Nemuno
kilmés
ai&kinimas,
dicho en
iSéjusiame
1961
m.
abajo
»
Vie o a dziy
kilmé
(Bal a usía
oponimika).
Según
ji
,,Né@munas
upés
zemupyje,
al bi , kilo
lie u iskos
i§
Saknies,
©
aukS upyje
—
i
iS
sla y
Saknies
nem,
da usios
p adzia a
muchos
Zodziy
(ue,,-
Moi,,,Hemei)
común leksine
su
necesme
silencio, no
en endido uido,
no en endida
lengua".
Análogos
ejemplo bi yu,
si a i má amos
que upés
nomb e
Mosk ad
aukS upyje
hay
suomi8kos,
0
Zemupyje
—
sla iskos
kilmés.
V.
Nikono
supebéjo
despond-
e
Siy
nemokslisky
aiSkinimy
u inai
i
pa eiké casi
odo
*
M.
C.
Boguapcexnii,
op.
e c.,
p.
153.
*
M.
H.
Meabxees,
op.
e c.,
p.
44.
‘
J.
Halicze ,
op.
e c.,
p.
142.
®
Z .
Li uiy
idiomas
Zodynas,
V,
Vilnius,
1959,
p.
436,
®
Z .
A.
Senn,,,Ta-
u a
i
Zodis, III,
1925,
p.
510;
D.
S ude us,
Zum
S ad namen (nomb es de ciudad)
Kaunas,
Indoge manische
-
Fo schungen,
XLVII,
1929,
p.
350—356.
7M.
C.
Boxnapexnii,
op.
e c.,
p.
224.
*
M.
H.
Meapxees,
op.
e c.,
p.
62.
*
A. A.
Wpanoscknii,
op, ci .,
p.
75.
*
A.
A.
Kouy6uncxuii,
Teppu opus
zonc opayeckoii
Jiu e , KMHIT,
supaps,
1897,
p.
81.
B.A.
Ky4kesnu,
lpoucxoxzenne
eo pacayeckux
HasBannii
(TonoHHMHKAa
Beazopyccun),
Munck,
1961,
p.
13.
199°
más iables
Némuno
.
kilmés
hipó esis
(i%sky us,
e dad, bene
más
impo an eja
—
K.
Biigos
élesniaja
hipo eze??).
Teigiamu
Zodyno b uozu
hay que
conside a
aún es o, que
en él bas an e
i
consecuen e-
men e
man omasi
oponiminio
po%ii io
ie o a dyius.
i
Y.
Nikonoyas,
a
di e encia
de
anks esniy
oponiminiy
Zodyny
au o iy,
pa yzdziui,
nomb e de
ciudad
Vilnius
jus amen-
e kildina
simpleme-
ne
n e
i§
apelia y o
ilnis,
0
i§
upés
a do
(apie
es o Z .
Zemiau),
Pum
(Roma)
—
i§
upés
a do
Ruma, one
apelia y o,
ik
eiSkusio
ekéjima,
pan.
i
An e
Zody a
no
p idé i odos
eque ingiau-
si p iedai
i adas,
li e a ii os,
—
e miny y
su umpini-
my sa aSas.
Be
o, dadas sólo
impo an es-
ne
esniujy
obje os
geog a iniy
a e imolog-
ías, pe o
du
algunas
his o inés,
i
geog a inés
o ookios
a
Conoces
sob e pa-
Cius
obje os.
:
No s
V.
Nikono as,
aigkindamas
bal iSkuju
ie o a dziy
kilme, es
pazenges
adelan e
anks esniuosius
uz
panasiy da by
au o ius
(A.
I ano ski,
M.
Bodna ski,
M.
Melcheje a
i
e c.),
a iau
i
jo
,,T umpas
oponimy
zodynas
Siuo
pozi i iu
aún iene
ikumy.
De odo p ime ,
es bal iSkyju
ie o a dziy
e imologizamie-
n o ne ikslumai,
que
p incipalmen e
su gido dél lo
que
V.
Nikono
ne
siemp e
ap o echó ya
bas an e
emp iau
publicados
bal y
oponimica
abajosis,
An as
asun o,
mazinan e
Zodyno e e,
es
pasaiikan ys
isai p ecizi§ki
ki y
cien í icininky
ne
opiniiy
a pasakojimai
o en gene al
insu icikamas
p ecizigkas
medzZiagos
ag adecimien-
o.
An ai,
aiSkindamas
Kaéino
o igenm-
e, au o
au o aSo:
,,O os
e imologí-
as: bal y
i$
kalbu
,, oks
ka das
(nanam),
pe kel ine
sen ido
ki éjas,
ki ikas
(ginklu),
pe ukas,
incluso
géda; go .
i
hauns
,,Zemasis
a bs
NusiZemines.
Toks
aiSkinimas
puede bi i
en endido
así: llu.
Kai ue
kildin o
sólo
ne
lluinas.
iS
Zodzio,
eiSkusio
,, oks
espada;
ki éjas,
ki ikas,
incluso
,,géda,
pe o
i
ig
go .
hauns.
I§
iesu,
Kaiinas
es sólo
siejamas
la .
su
kauns
géda, del
0
úl imo
Zodzio
eik&mei
paaiSkin i
indicaomas
go .
hauns
snied ig,
demii ig!4,
En o as
palab as,
ia
Kainas
né a
kildinamas
i§
bal y
Zodzio,
eiskusio
géda pan.,
i
o go .
i§
hauns,
o,
basado
Siais
ZodZiais, ue
an ai
in en ado
econs ui
iki oponiminé
eikimé
apelia y o,
cuyo galéjes
i§
kil i
miné asis
oponimas.
A ba él,
aiSkindamas
Klaipédos
o igenme,
Nikono
V.
muchos
i
opiniy
enu odo
sólo
G.
Ge ulio.
Be
o,
úl imojo
opinié
ambién
exp esada
muy con
ne
p ecisión:
según
G.
Ge ulj el
nomb e
Klaipéda es
kiles de
alguno
e dade oino
i8
o comúnino
Zodzio
klaipéda®,
odél
noinsaki i que
el oponimo
Klaipéda
segundo
componen e
ka
es péda
i§
e i o ia.
P e
bend esnio
pobiidzio
pas aby
quisie a aún
añadi es o,
que cuando
ku iy
ie o a dziy
kilmé
aiSkinama
demasiado
beSaliSkai,
T umpas
oponimy
Zodynas,
abejonés,
des inado
an o a
especialis as,
cuan o
be
amplios
cui y ojy
ne
maséms, odél
él u é y bi i
sólo obje i us
ziniy eikéjas,
pe o je e,
Ge ai, cuando
cui y ojas
suzino
au o iaus
opinión, ealia
ne
dalyko padé j.
Ta iau es
caso, donde
i
i
i
Zodyau o i-
no
aus opiniés
nema y i,
lei a ojui
o
salieckama
pa iam
elegi , que
2
Dél
Némuno
kilmés
K.
Bia son
publicbes
dos
hipó esis;
dél
p ime as
ju
a.
K. Biga,
Rink iniai
aS ai,
I,
Vilnius,
1958,
p.
466;
dél
an osios
—
allí pa , II,
Vilnius,
1959,
p.
214,
280—
284;
IIL,
Vilnius,
1961,
p.
534,
875.
V.
Nikono
su
Zodyne
indica
ik ai
P ime aja
K.
Bigos
hipóze.
%
M.
H.
Meapxees,
op.
e c.,
p.
71.
™
G.
S ude us,
op.
e c.,
p.
350—356.
18
Z ,,,A chi-
um
Philologicum,
I,
p.
208;
E.
F aenkel,
Li auisches
e ymologisches
Wé _ buch,
suminé y opiniiy
I,
p.
263.
200
i8
hipo eziy es
eisingesné.
a
Pe o cuán s
api as
lei y ojy,
ku ie eso
podés hace
sin incumpli ?
An ai,
aiSkindamas
Li ués
a do
kilme,
V.
Nikono
una o as
po
i8dés o
J.
O embskio
i
K.
Kuza inio*
opiniones,
.
pe o no dice,
cuál
admi inesn-
ju
é, aunque
Siuo caso al
especialis a
oponymico
u é y bi i
aisku, que
,,úl imo
Zodis es
K.
Kuza inio
aiSkinimas.
Be
o, un o o
caso,
cuando
di ícil
nosc cia ,
a quien
muchos
aiskinimy
i¥
a admeny-
be, au o
u iliza
Zodi
,mayo ía
(,,6onbumucTB0).
Tas
Zodis
(dauguma) a
eces a
sa i u
a gumen u,
aunque unas
opiniés
Salininky
gausumas
aún
ne eiSkia,
que dél,,
o
i
pa i opinióné
es la más
con iable. Po
ejemplo, al
habla de
Eu opos
upés
na do
Dundjaus
kilme, se
dice que
,,madoma
cien í icin-
inky es
uz
kel i8ka
Dundéjaus
o igenme.
Ta iau
noZii in
¥ios
daugumos,
acep able
Siuo
iempo
es
V.
Geo gije o
hipó esisé, según
la cual Dundjus
(Zemupys pa e
idu upio) es
i
dakiSkas-miziskas
nomb e, po que
desa ollusiai
paaiSkina p opio
nomb e kilme,
elaciones en e
ji
i
i
*Danu i(s)
i
umunu
Dund e
bei sla u
del Danubio
i
Duna .
Toliau
no é ysi
señala
démesj
i
conc e e i-
us
ne ikslumus,
que pasaciko
bal iSky
ie o a dziy
(i§ o al
ju
Zodyne
i§
Li uania,
La ijas
i
bu usiy
bal i8ky
e i o ioijy
danodama
sob e
aiSkinimuose.
45)
Cna
(Ina). (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (Ina) (
AS un uoju
núme ome-
o pazymé a
Cna localizada
así:
USos de-
Sinysis
in akas
Li uania.
Tagiau
nei
USa, no
Cna po
Li uania
noeka.
Tai aigkus
localizcijos
ik as.
Ki siy
ma ios.
luga
Siso a dis
Zodyne
aSomas
K
ypcku
saaue
ix
g e a
daodamas
a ian e
Kypwicxu i
saaue.
Vie o a dis
kildinamas
i§
e nonimo
kyp.
Fo ma
KypcKu i
3anue, que
usi8ku en las
ondas
úl imamen e
pa o ojada
bas an e
daznai, es
e ónea.
ma iy el
p opio
nomb e es
e noniminés
kilmés
—
i§
bal y
gen es
de
nomb e
ka Siai
(la .
ku si! ).
Todél
usikas
Ku Siy
ma iy
nomb e
egali bi i
sólo así:
Kypwexu i
saaue.
No es
jus a
ambién
ku Sius
usi§kai
llama
KYyp.
Si
l,y is is o,
omada
senyjyu
i§
okiSky o
la yniSky
documen o,
donde
ku Siai
llamados
Co i,
Cu ones,
Ku en,
Cu i pan.
i
a iau
documen o
uz aymai
be
p iebalsio
§
(o
s)
po
son
an inés
kilmés,
omados
i
ly ikojo
ku siy
nomb e del
*ko a(s)
ó
*ky a(s)!.
Ly iSkasis
nomb e su
pa eZ u es
kiles
senesnés
ly ies
i8
*ku ha<ku sa(s)®°,
Be
de, no ale deci que
has a
1946
m.
Ku Siu
ma ios
ue on
llamadas
sólo
,,K
ypuil-eag)
(M.), po que
an eSue
i
años ue
1946
uni e so in-
iai u ilizado
el nomb e
lie u igkas
Ku siy
ma ios.
Ku zemé.
Kildina
i8
e nonimo
xypo .
Como ya
ha sido
dicho
aukS iau,
e nonimas
es
ne
Kypol,
o
Kypuu
(lie .
ka siai,
la .
ku si).
La ija,
Digaoma
sólo an o
que
e nonimo
kilmé
neaiXki.
Ta iau
i
Zodynq
esi auk a
muchosybé
da ma Ziau
aiskiy
ie o a dziu,
negu
La ija,
i
p esen ad-
as
hipo ezés
sob e
jy
o igenme
(pa yzdziui,
Mosk a,
Nemunas,
Volga e c.).
i
Todél
Siuo caso
bi inai
neceséjo
indica
bas an e
con iable
K.
Bigos
opinión
sob e
e nonimo
La ija
hid onimine
o igenme?.
4K
Kuza inio
pa a dé
pa agy a
muy
iSk eip a:
K.
Ku a inij.
“
Ba.
Teop ues,
Jynaii,
Jlynae,
Duna e,,,-
S udia
linguis ica
in
hono em
Thaddaei
Leh -
Splawi ski*,
Wa szawa,
1963,
p.
87
.
*
K.
Biiga, op.
ci ., III,
p.
246.
*
K.
Biiga, op.
ci ., III,
p.
249.
*
Ampliamen e
Sias
o mas
aiSkina
K.
Biga op.
—
e c.,
I,
p.
249
.
*
K.
Biiga, op.
ci ., II,
p.
530,
629.
Lyda.
El nomb e
de la ciudad
se
conside a
iX
de i ado
del
comúnino
Zodzio,
eiSkusio,,-
18
skynima,
ki ima**,
iesu, Sis el
nomb e de
la ciudad es
kiles upés
i8
na do
Lydd?
Némunas,
Ya ha sido
uisimin o
que,
aiSkinan
Sio na do
o ime,
indica- do
sólo ie-
na
i
dosiejy
K.
Bagos
e imologijy,
bi en
p ime oji,
de la cual
mismo
K.
Baga es
a sisakes**.
Tai ypaé
pab éz ina;
po que
algunos
i
o os
y iné ojai
uzmi a
segundaja
K.
Bagos
opinión*,
según la
cual
Némunas
cla y inas
j
Sakni no-
(plg.
némuogé,
no-iné,
lo .
nemus
,,bi z a,
alkas,
miSkelis,
g .
océu
,,ganykla,
miSkelis
. .2°) y
i
apesaga
-unas
(plg.
kai ku iy
Zemai iy
Néman).
Ryga.
Nomb e de
la ciudad
kildin inas
ne
simpleme-
iS
n e apelia i o
(lie .
ingé),
pe o
i§
upés
a do
*Riga
(<*Ringd),
plg.
1297,
1304
m.
documen os,
donde
aSoma:
Riga
lumen*-
", Siauliai.
:
V.
Nikono
epi eja
nadau
noag is a
R.
Smi leino
hipó esis
sob e el
nomb e
de la ciudad
Siauliai o igme
ge many
i
asmena a dzio
Saul o
Sa ilis. ¿Qué es es o?
R.
Smi leino
opiniés
klaidingumas ya
ha sido
mencionado en
imp udo®,
Siaulia es_
compa a
aiSkios kilmés
opo a dis: él
es
apa eceades
asmena a dzio
i
Siaul s
(o apelia i o
Siaul s)
múl iplesicai-
os.
Sio
luga o a dz-
io bal iska
o igenme
a ias eces
pla-
Giai son
aiSkines
K.
BigaTM,
a iau nei
R.
Smi leins,
ni
V.
Nikono as
cac
aisimais
nesi emia.
Ven a. El
au o
p opo cio-
na unos
Sio a do
kilmés
aiSkinimus,
a iau
bene más
impo an -
ejo
—
K.
Biagos
élesniojo
—
nepamini.
K.
Baga,
p adZioje
8i
upés
a da
siejes sl.
su
e o-
,,digel®,
éliau os
opiniés
a sisaké
i
Ven a
kildino
i§
bal-
y
Sacnies
en -,len-
k i link i,
:
plg.
én e is®,
Vilnius.
Jus omen e
conside ado
hid oniminés
kilmés
luga o a dzi-
u, a iau
g ei iausiai él
es kiles
ne
i§
upés
a do
Vilija
(Ne is)
como
posi i a
Zodyne,
o
i§
Vilnia
(Ne ies
kai ysis
in akas).
Senesné
(a
g e iminé)
nomb e de
la ciudad
Vilnius ly is,
e , ue
emeniskosios
giminés:
Vilnia.
Sí
Vilniy
i
Siandien
llama
algunos
Pane ézio,
Sedu os,
Ukme gés,
Ge é iy**,
Zie elos**
apylinkiy
habi an es.
22
Tal bi ,
enida en
men e llu.
ydimas /
,,i8ki s a
luga
miSke,
skynimas,
ki imas;
abaja-
mas
campoas
i8ki s o
miko luga .
*
K.
Biiga, op.
ci ., Tl,
p.
492,
787.
**
K.
Biiga, op.
ci ., Ill,
p.
875.
©
Pa yzdziui, M.
Vasme ,
Russisches
e ymologisches
Wo e buch, II,
Heidelbe g,
1955,
p.
21
1.
*
K.
Biiga, op.
ci ., II,
p.
280—284;
III,
p.
534,
875.
i
Zea
Bielens ein,
Die
lími es
des
le ischen
Volkss ammes
und de
le ischen
Volkss ammes und de le ischen Volkss ammes und de le ischen Volkss ammes und de le ischen Volkss ammes und de le ischen Volkss ammes und de le ischen Volkss ammes und de le ischen Volkss ammes und de le ischen Volkss ammes
de
in
Sp ache
Gegenwa
und
im
13.
Jah hunde .
S ,
Pe e sbu g,
1892,
p.
37, 38.
Be
A.
BylenS eino,
nomb e de la
ciudad
Ryga
laiké
kilusiu
ig
iés
na do
i
K.
Biiga
(z .
K.
Biga, op.
ci ., III,
p.
515).
*
Z
A.
Vanagas.
Dél kai
ku iy
Lie u os
mies y
a dy
e imologijy,
Lie u iy
kalbo y os
Klausimai,
VI, Vilnius,
1963,
p.
333.
*
K.
Biiga, op.
ci ., II,
p.
98,
349, 588.
%
K.
Baga, op.
e c.,
I,
p.
490,
519
. ;
III,
p.
546.
*
K.
Baga, op.
ci ., III,
p.
243,
244,
*
Z .
A.
Banbunxounc,
Haspanua
JIMTOBCKHX
HaceJeHHBIX
MYHKTOB,
OGpagopanHble
OT
Haspanuli
pex
x
osep,,,Lin-
gua
Posnaniensis,
VII, que incluye:
p.
241.
*°
A.
Vidugi is,
Zie elos
lie uyiu
a mé
( ilol.
m.
kand.
dise ación,
maSin ai is),
Vilnius,
1961,
p.
469,
471.
202