Bal is s
peu
upu i
pi e que M.
Rudzy é
a8é ne
la iy
dialek olog-
ijos
s udija, e
aux
é udian s
dialek olog-
ijos
ado élj.
Didak iniai
ikslai
e é jq
dés y i
quelques-u-
ns
elemen a i-
us
dialek olog-
ies science
suje s, de
plus,
ado élio
p o ilis
a um
kaus é
au o és
men is,
a zé ses
sa a anki-
Skuma. Elle,
semble,
samoningai
engé
sudé inges-
niy
dialek olog-
ijos
is o ijos
klausimy,
daZ
su ou
pasi enkin-
dama
é é oda-
ma j son
didZiojo
enseignio
académo J.
Endzelyno
a aux.
bidu
au o é,
neno éda-
ma
sk iaus i
son
s uden y,
pa ois
Siek
an ,,nusk-
iaudé
bal y kalby
y iné oju-
s. Ta iau,
chacun u
bi ,
comp end-
a que dans
le même
li e e aux
seuls, e
aux au es
se ike
es sans
in di icile.
Siaip ou
ainsi M.
Rudzy és
a ail dél
son
gausius,
ès
sys émém-
en
i8dés y os
medZiagos
(Gia il
aimen
oli
p asoka
ado élio
limi es) es
impo an
la iy
dialek olog-
ijos
Zingsnis, e
son au o é
nusipelno
depuisSi d-
Zios isy
bal is y
padékos.
Da
no é ysi
a k eip i
démesj i
po a
smulkmenu-
y, k i usiy j
akis,
sclayan
Sio a ail
ppagius.
Au o é à
chaque
exposé
ques ion
assez
dé aillée
pa eike
celui k
lausimu
esan¢ia
li e a ii a,
a iau,
pa lédama
su ku Siy
p oblema
(plg. 32, 64
p.),
kaZkodél
nenu odé
s ambiaus-
io Siai
p oblemai
allou o
a ail V.
Kipa skio
Ku en a-
ge (Helsinki,
1939). De
même elle,
peu bi ,
sans
p écaulu
ku Sius
deda j une
g e a a ec
p isais (plg.
20 p.), les
a um
sépa a da-
n du okiy
bal y
gen¢iu,
comme
séliai ou
ziemgaliai.
Le e me
k us o ies
elle
eikSme,
comme elle
u ilise M.
Rudzy é
(plg. 34 p.),
né a ou
app op ié,
ca il es
ces
de nie s
emps
u ilisé dans
le
lango y e
combien
di é en
eik§ me‘.
A.
Sabaliausk-
as NAUJAS
TOPONIMU
ZODYNAS B.
A. Huxonos,
Kpa xuii
Tononuma-
yueckuii
cnopapb,
Mocksa,
1966, 510 p.
Toponiminiy
zodynu
misy Salyje
iSleis a
nemaZa.
Pasi odé e
okiy, qui
selon leu
p o ilj
peu en
ê e
considé és
comme des
p écu seu-
s du
a ail
é isé'.
Ta iau la
plupa ju
aiskiai
nebea i iko
misy Salies
e
mondiinés
oponomas-
ikos
exigim, bien
que
ce ains ju
iSéjo
ela i eme-
n
écemmen-
. Todél
nou eau
Zodyno,
suda y o
Siy dienu
oponymik-
os mokslo
pama u,
p épa a io-
nim é ai
ès
ak ualus.
Néanmoins
appa audes
V.
Nikono o,,T-
umpas
oponimy
Zodynas
comp end
su qua e
iks an¢ius
ou Zemés
u ulio
habi amyjy
ie y, upiy,
eZe u, ji u
e
andenyny,
k aS u,
au ybiy e
ki okiy
a dy. Non
js'es
di icile
imagine ,
quel
didZiulj
a ail a
e ec ué
l'au eu ,
a inkd
amas, e
pa ois e
aikindamas
deSim¢iy
monde
kalby
ie o a dz-
ius.
Toponymik-
os
li e a ii a
ès gausi,
a iau ses
kokybé
ne ienoda
De plus,
ès
di é en
o
ponomas i-
kos ni eau
i ai ies
Salyse.
Todél
li e a ii o-
s,,a sijoji-
mo e
j e isse-
men
di icul és
p ak iSkai
son
nelengyai
i eikiami.
Miné os
p ieZas ys,
sans
dou eoés,
lémé cela,
que e V.
Nikono o
Zodyne ne
ou
pa aula,
ne i- *
Plg.O. C.
Axmanopa,
Caonapb
JnH Buc H-
uecknx
TepmuHos,
Mocksa,
1966, p, 417.
+ M. H.
Meapxee-
s,
Teo pad-
uyeckue
umena.
Tononum-
uyeckui
cnonapb,
Mocksa,
1961; M.C.
Boguapc-
kui ,
Caosap
eo pac-
puuecknx
HasBanni-
, u371.
2-oe,
Moca,
1958; A. A.
HeaHoBC-
KH i,
Teo pac-
wyeckne
umena,
Mocksa,
1914 e
k . De
même plg.
J.
Halicze ,
S ownik
geog a i-
czny.
Pochodz-
enie i
znaczen-
ie nazw
geog a i-
cznych,
Ta nopol,
1935.
198
Si
os s i es
a auxi
u iliso i,
kai ku iy
o
oponimy
kilmés
ai&kinimai
dou eo ini
du ou
nepag is i.
a
Mais
Zodyno
olume i-
s, pobidis
i
oji
au ou y-
bé, que
musy
Salye il a
p esque
pasu é le
nécessai-
e ni eau
scien i i-
que
iS aky,
leidZia
a laidziau
Zid é i
i
i
pasi aikandius
jame
ne ikslumus
e ikumus.
En dé isan
d'é alue ou
Zodyno,
oé ysi
di e
quelques a
Zodziy su
bal iSky ie -
o a dziy
ju
aiSkinimus.
Tou y
p emiè -
e, omba
j
l'œil ce
ai que
Zodyne
bal isKieji_ ie o a-
dZiai aiSkinami où
ce mieux, que
p écédesniues de
el pobidzio
a auxes.
Ce oi
i8
Siu
exempleziu:
Lie .
Ka inas.
M.
Dans
l'opinion Bodna skio?
(ku iq
éliau
pazodziui
épé ai
M.
Melcheje as*),
Sis nom de ille
esas kiles
mi ologinés
lie u iy meilés
dei és
i§
Mildos
siinaus du
nom.
J.
Haliée is*
lieuo a di
Kaiin
kildino
i8
plu.
Kaunas
( u ébi i
y
kainis ou
kaiiné,
kaunia®
ko a).
Tagiau
enco e
bonokai
p èsS
jo
Zodyno
appa aody-
ma à p opos
Kaiino o igme
on é é
publiées deux
ku qui
us imesn-
és
hipo ezés®,
lesquelles,
malheu euse-
men , nei
J.
Haliée is,
ni éliau
M.
Bodna skis
su
M.
Melcheje u
né a
u ilisudoje.
V.
Nikono
indique la
majo i é
ie o a dzio
Kaiinas
kilmés
aiSkinimy
i
impo an -
siausiq celui
ques ioni-
mu
li e a i a,
ame a pe
i
pa iq
naujausiq.
Ce es, Nikono
V.
peu s'inculpe 8
que des opinions
p écesnigsies il
ou ni des
sélec ions,
pa ois même
sans di e
laquelle es la
plus c édible.
be
jy
Unde s ood,
ne
oujou s ce
bina aiku,
a iau
miné u cas
pou ai é ai
ajou e , que
Kaiino
Siejimas
su
us.
KoBaTb
(a sei ,,,.ka-
l iy ama o
place) es
nemokslinis.
I
en géné al
le mieux
bi y bu e
el pobidzio
a ail
aiSkiai
nemoksliniy
aiSkinimy
du ou
neminé i.
Lie .
Némunas.
M.
Bodna skis
i
M.
Melcheje as®
(pas a asis
emiasi) es un médicamen con e le cance du oie g as.
A.
I anoyski-
u) ka oja
à la in
passé
Sim me io
A.
Ko iubinskio
décla ée
naï e
Némuno
kildinima
i8
pleu .
ndmas:
ce esan i
misy,
lie u iska
upé!°.
Plus enco e
ne éussis,
peu -on
di e,
cu ieuse
es
V.
Zuéke i iaus
Nemuno
kilmés
ai&kinimas,
p ésen é
iSéjusiame
1961
m.
a ail
»
Vie o a dziy
kilmé
(Bal a usie
oponymika).
Selon
ji
,,Né@munas
upés
zemupyje,
peu bi ,
kilo
lie u iskos
i§
Saknies,
©
auS upyje
—
i
iS
sla y
Saknies
nem,
da usios
p adzia
au plus
Zodziy
(ue,,-
Moi,,,Hemei)
commune
su
leksine eikme
silence, ne
comp endan
pas le son, ne
comp endan
pas la langue".
Analogiskas
exemple bi yu,
si a i mions
que upés nom
Mask ad
aukS upyje
es
suomi8kos,
0
Zemupyje
—
sla iskos
kilmés.
V.
Nikono
suebéjo
ésis e
à
Siy
nemokslisky
aiSkinimy
ou ineme-
i
n pa eiké
p esque
ou
*
M.
C.
Boguapcexnii,
op.
au es,
p.
153.
*
M.
H.
Meabxees,
op.
au es,
p.
44.
‘
J.
Halicze ,
op.
au es,
p.
142.
®
Z .
Li uiy
langues
Zodynas,
V,
Vilnius,
1959,
p.
436,
®
Z .
A.
Senn,,,Ta-
u a
i
Zodis, III,
1925,
p.
510;
D.
S ude us,
Zum
S ad namen
Kaunas,
Indoge manische
-
Fo schungen,
XLVII,
1929,
p.
350—356.
7M.
C.
Boxnapexnii,
op.
au es,
p.
224.
*
M.
H.
Meapxees,
op.
au es,
p.
62.
*
A. A.
Wpanoscknii,
op, ci .,
p.
75.
*
A.
A.
Kouy6uncxuii,
Teppu opus
zonc opayeckoii
Jiu e , KMHIT,
supaps,
1897,
p.
81.
B.A.
Ky4kesnu,
lpoucxoxzenne
eo pacayeckux
HasBannii
(TonoHHMHKAa
Beazopyccun),
Munck,
1961,
p.
13.
199°
plus iables
Némuno
.
kilmés
hypo heses
(i%sky us,
ai, bene la
plus
impo an eja
—
K.
Biigos
élesniaja
hypo hese??).
Teigiamu
Zodyno b uozu
au
considé e
enco e ce, que
dans lui assez
i
cohé emmen
ien omasi
oponyminien
po%ii io
ie o a dyius.
i
Y.
Nikonoyas,
di è e de
anks esniy
oponiminiy
Zodyny
au o iy,
exempleszi-
ui, nom de
ille
Vilnius
jus eme-
n kildina
simpleme-
ne
n
i§
appelai y-
o ilnis,
0
i§
upés
a do
(apie
c'es Z .
Zemiau),
Pum
(Rome)
—
i§
upés
a do
Ruma, one
apélia y o,
ik
eiSkusio
ekéjima,
pan.
i
P ie
Zody a
no
p idé i ous
nécessingiau-
si p iedai
i adas,
li e a ii os,
—
e miny e
su umpini-
my sa aSas.
Be
o, donnan
seulemen
ne
impo an es-
niujy
géog aphiy
obje
a e imologi-
du
jas, mais
ce aines
i
his o inés,
geog a inés
dokios
a
Des
connaiss-
ances su pa-
Cius
obje s.
:
No s
V.
Nikono as,
aigkindamas
bal iSkuju
ie o a dziy
kilme, es
pazenges
da an age
anks esniuosius
uz
panasiy da by
au o ius
(A.
I ano ski,
M.
Bodna ski,
M.
Melcheje a
i
e c.),
a iau
i
jo
,,T umpas
oponimy
zodynas
Siuo
pozi i iu
enco e a
ikumy.
Tou d'abo d,
c'es bal iSkyju
ie o a dziy
e imologiza imo
ne ikslumai, qui
p incipalemen
appa u o dél ce
que
V.
Nikono a
ne
oujou s usé
déjà de bien
ô ia publiés
bal y
oponymiques
a auxis,
An as suje ,
mazinan
Zodyno e e,
es
pasi aikan s
ou e
p ecizi§ki ki y
sa ininky
opiniiy
a pasakojimai
ou en géné al
ne
insu icikamas
p ecizigkas
medzZiagos
Thanksgi ing.
An ai,
aiSkindamas
Kaéino
o igme,
au eu
aSo:
,,O es
é imologi-
es: bal y
i$
kalbu
,, oks
ka das
(nanam),
pe kel ine
sens de
ki éjas,
ki ikas
(ginklu),
pe ukas,
même
géda; go .
i
hauns
,,Zemasis
a bs
NusiZemines.
Toks
aiSkinimas
peu bi i
comp is
ainsi: plu.
Kai a é é
kildin as
seuleme-
ne
n lie .
iS
Zodzio,
eiSkusio
,, oks
ka das;
ki éjas,
ki ikas,
même
,,géda,
mais
i
ig
go .
hauns.
I§
iens,
Kaiin es
seuleme-
n
siejamas
su
la .
kauns
géda,
0
de nie jo
Zodzio
eik&mei
paaiSkin i
indiquéom
go .
hauns
snied ig,
demii ig!4,
En
d'au es
e mes, ia
Kainas
né a
kildinamas
i§
bal y
Zodzio,
eiskusio
géda pan.,
i
ou go .
i§
hauns,
o,
basé
Siais
ZodZiais, a
é é
seulemen
en ée de
econs ui e
iki oponiminé
eikimé
apelia y o,
i§
don galéjes
kil i
miné asis
oponimas.
A ba él,
aiSkindamas
Klaipédos
o igme,
Nikono
V.
de
i
nomb eux
opinioniy
enu odo
seulemen
G.
Ge ulio.
Be
o, ce
de nie 's
a isé a
égalemen
ansmis
ou
ne
p écisém-
en : selon
G.
Ge ulj le nom
Klaipéda es
o iges d'un
quelconque
éel ou
communin
i8
Zodzio
klaipéda®,
odél
neinsay i que
le oponime
Klaipéda
deuxième
composan
es péda
ka
i§
e i oi e.
À bend esnio
pobiidzio
pas aby oisi
enco e
ajou e ce,
que quand
ku iy
ie o a dziy
kilmé
aiSkinama
op beaucoup
beSaliSkai,
T umpas
oponimy
Zodynas,
dou eonés,
des iné an
aux
spécialis es,
combien aux
g ands
be
leci y ojy
maséms, odél
ne
il u é y bi i
seulemen
objec i us
ziniy eikéjas,
mais che ,
Ge ai, quand
leci y ojas
suzino
au o iaus
opinion, ealia
ne
dalyko padé j.
Ta iau es
dans le cas où
i
i
i
Zodyau o i-
no
aus opiniés
nema y i, le
lec eu oj-
o
ui laieckama
pa iam
choisi , qui
2
Dél
Némuno
kilmés
K.
Bia son
publibes
deux
hypo hès-
es; dél
p emiè es
ju
a.
K. Biga,
Rink iniai
aS ai,
I,
Vilnius,
1958,
p.
466;
dél
deuxième
—
là même,
II, Vilnius,
1959,
p.
214,
280—
284;
IIL,
Vilnius,
1961,
p.
534,
875.
V.
Nikono
son
Zodyne
indique
ik ai
P emiè e
K.
Bigos
hypo hese.
%
M.
H.
Meapxees,
op.
au es,
p.
71.
™
G.
S ude us,
op.
au es,
p.
350—356.
18
Z ,,,A chi-
um
Philologicum,
I,
p.
208;
E.
F aenkel,
Li auisches
e ymologisches
Wé _ buch,
suminé y opiniiy
I,
p.
263.
200
i8
hypo hziy es
eisingesné.
a
Mais combien
api s
leci y ojy,
ku ie cela
peu és ai e
sans s'y
ompe ?
An ai,
aiSkindamas
Li ués
a do
kilme,
V.
Nikono
une
po
au es
i8dés o
J.
O embskio
i
K.
Kuza inio*
opinions,
.
mais ne di ,
qui
accep inesn-
ju
é, quoi
Siuo cas au
spécialis e
oponymiq-
ue u é y
bi i aisku,
que
,,lesde nie
Zodis es
K.
Kuza inio
aiSkinimas.
Be
de ce, un
au e cas,
quand
di icile de
nusc i e,
auquel de
nomb eux
aiskinimy
i¥
a ibue
pi menybe,
au o ius
us oja
Zodi
,majo i é
(,,6onbumucTB0).
Tas
Zodis
(dauguma)
pa ois a
sa i u
a gumen u,
bien que
d'une
opinionés
Salininky
gausumas
enco e
ne eiSkia,
que dél,,
o
i
pa i opinioné
es la plus
iable. Pa
exemplezi, en
pa lan de
Eu opés
upés
a do
Dundjaus
o igme,
di -on que
,,majo i é
scien i iqu-
ey es
uz
kel i8ka
Dundéjaus
o igme.
Ta iau
neZii in
¥ios
daugumes,
accep able la plus
Siuo
emps
es
V.
Geo gije o
hypo hesé, selon
laquelle Dundjus
(Zemupys pa ie
idu upio) es
i
dakiSkas-miziskas
nom, ca eucusiai
paaiSkina p op e
nom kilme,
ela ions en e
ji
i
i
*Danu i(s)
i
en oumainu
Dund e
e sla u
du Danube
i
Duna .
Toliau
oé ysi
a i i
démesj
i
conc e ius
inikslums, qui
appaiko
bal iSky
ie o a dziy
(i§ o al
ju
Zodyne
i§
Li uanie,
La ijas
i
bu usiy
bal i8ky
e i o iijy
donodama
su
aiSkinimuose.
45)
Cna
(Ina).
AS un uoju
numé i
pazymé a
Cna localisée
comme sui :
USos de-
Sinysis
in akas
en Li uanie.
Tagiau
non
USa, non
Cna pa
Li uanie
pe eka.
Tai aigkus
localisa ions
ik as.
Ki siy
ma ios.
lieu
Siso a dis
Zodyne
aSomas
K
ypcku
saaue
ix
g e a
duodamas
le a ian
Kypwicxu i
saaue.
Vie o a dis
kildiné
i§
e nonimo
kyp.
Fo m
KypcKu i
3anue, qui
usi8kues
ondes de ces
de nie s
emps
pa o ojée
assez daznai,
es e onée.
ma iy le nom
lui es
e noniminés
kilmés
—
i§
bal y du
nom de
gen
ka Siai
(la .
ku si! ).
Todél
usikas
Ku Siy
ma iy i e
egali bi i
jus e el:
Kypwexu i
saaue.
N'es pas
jus e
aussi
ku Sius
us§kai
appele
KYyp.
Si
l, oi y is,
p ise a
senyjyu
i§
okiSky ou
la yniSky
dans un
documen ,
où ku Siai
son
appelés
Co i,
Cu ones,
Ku en,
Cu i pan.
i
Ta iau
documen
uz aymai
be
p iebalsio
§
(Ou
s)
po
es
an inés
kilmés, p is
du nom de
i
ly ikojo
ku siy
*ko a(s)
ou
*ky a(s)!.
Ly iSkasis
nom du son
ou Z u es
kiles
senesnés
ly ies
i8
*ku ha<ku sa(s)®°,
Be
de, ne con ien pas
di e que jusqu
1946
m.
Ku Siu
ma ios
on é é
appelées
seulemen
,,K
ypuil-eag)
(M.), pa ce
que p ieS
i
années
1946
é ai
uni e somi-
niai u ilisé
lie u igkas
nom
Ku siy
ma ios.
Ku zemé.
Kildina
i8
e nonimo
xypo .
Comme a
déjà é é
di
aukS iau,
e nonimas
es
ne
Kypol,
o
Kypuu
(lie .
ka siai,
la .
ku si).
Le onie,
Di oma
seuleme-
n an
que que
e nonimo
kilmé
neaiXki.
Ta iau
i
Zodynq
es i auk a
beaucoupybé
da ma Ziau
aiskiy
lieuo a dziu,
negu
Le onie,
i
ou nis pa
hypo hèse
su o igine
jy
(pa yzdziui,
Mosk a,
Nemunas,
Volga e c.).
i
Todél
Siuo cas
bi inai
alléio
indique
assez
iable
K.
Bigos a is
su
l'e hnonime
La ija
hyd onimi-
ne o igme?.
4K
Kuza inio
pa a dé
pa agy a
ès
iSk eip a:
K.
Ku a inij.
“
Ba.
Teop ues,
Jynaii,
Jlynae,
Duna e,,,-
S udia
linguis ica
in
hono em
Thaddaei
Leh -
Splawi ski*,
Wa szawa,
1963,
p.
87
.
*
K.
Biiga, op.
ci ., III,
p.
246.
*
K.
Biiga, op.
ci ., III,
p.
249.
*
La ge
Sias
o mes
aiSkina
K.
Biga op.
—
au es,
I,
p.
249
.
*
K.
Biiga, op.
ci ., II,
p.
530,
629.
Lyda.
Le nom de
la ille es
considé é
issu du
iX
communini-
um Zodzio,
eiSkusio,,-
skynima,
ki ima**,
18
iesu, Sis le
nom de la
ille es
kiles upés
na do
i8
Lydd?
Némunas,
J'a é é
uisimin
que,
aiSkinan
Sio
noma do
o igme,
indiquai
seuleme-
n ie-
na
i
deuxiejy
K.
Bagos
e imologijy,
bi en
p emie ji,
de laquelle
lui
K.
Baga es
a sisakes**.
Tai ypaé
pab éz ina;
ca
ce ains
i
au es
y iné ojai
uzmi a
second aja
K.
Bagos
selon
opinion*,
selon laquelle
Némuns
clai y ine
j
Sakni ne-
(plg.
némuogé,
ne-iné,
lo .
nemus
,,bi z a,
alkas,
miSkelis,
g .
océu
,,ganykla,
miSkelis
. .2°) e
i
apesaga
-unas
(plg.
kai ku iy
Zemai iy
Néman).
Ryga.
Le nom de
la ille
kildin inas
ne
simpleme-
iS
n apelia i o
(lie .
ingé),
mais
i§
upés
a do
*Riga
(<*Ringd),
plg.
1297,
1304
m.
documen s,
où aSoma:
Riga
lumen*-
", Siauliai.
:
V.
Nikono
épè e
ienu
neag is a
R.
Smi lein
hypo hè-
se su le
nom de la
ille
Siauliai o igme
ge many
i
asmena a dzio
Saul ou
Sa ilis.
R.
Smi leino
opiniés
aidingumas a
déjà é é
indiqué à la
p esse®,
Siaulia es _
compa aiSkios
kilmés
lieuo a dis: il
es
appa aades
asmena a dzio
i
Siaul s
(ou apélia i o
Siaul s)
plusieu scai-
os.
Sio a dzio
bal iska
o igme
plusieu s
ois pla-
Giai son
aiSkines
K.
BigaTM,
a iau ne
R.
Smi leins,
ni
V.
Nikono as
gag
aisimais
nesi emia.
Ven a.
L'au eu
ou ni
quelques
Sio a do
kilmés
aiSkinimus,
a iau
bene le
plus
impo an
—
K.
Biagos
élesniojo
—
neamini.
K.
Baga,
p adZioje
8i
upés
a da
siejes sl.
su
e o-
,,bigel®,
éliau os
a isés
a sisaké
i
Ven a
kildino
i§
bal-
y
Voknies
en -,len-
k i link i,
:
plg.
én e is®,
Vilnius.
Co ec eme-
n considé é
hid oniminés
kilmés
lieuo a dziu,
a iau
g ei iausiai il
es kiles
ne
i§
upés
a do
Vilija
(Ne is)
comme
posi i e
Zodyne,
o
i§
Vilnia
(Ne ies
kai ysis
in akas).
Senesné
(a
g e iminé)
du nom de
la ille
Vilnius ly is,
oi , é ai
emmeiskosi-
os giminés:
Vilnia.
Oui
Vilniy
i
Siandien
appelle
ce ains
Pane ézio,
Sedu os,
Ukme gés,
Ge é iy**,
Zie elos**
apylinkiy
habi an s.
22
Peu bi ,
'a dans
la ê e
pleu.
ydimas /
,,i8ki s a
place
miSke,
skynimas,
ki imas;
a ailla-
mas
champas
i8ki s o
miko lieu.
*
K.
Biiga, op.
ci ., Tl,
p.
492,
787.
**
K.
Biiga, op.
ci ., Ill,
p.
875.
©
Pa yzdziui, M.
Vasme ,
Russisches
e ymologisches
Wo e buch, II,
Heidelbe g,
1955,
p.
21
1.
*
K.
Biiga, op.
ci ., II,
p.
280—284;
III,
p.
534,
875.
i
Zea
Bielens ein,
Die, qui es si ué dans la égion de Bielens ein, en Allemagne, es si ué dans la égion de Bielens ein, en Allemagne.
limi es des
le ischen
Volkss ammes
und de
le ischen
(Volkss ammes e des le ischen) es une o ganisa ion non gou e nemen ale basée en Le onie.
de
in
Sp ache
Gegenwa
und
im
13.
Jah hunde .
S ,
Pe e sbu g,
1892,
p.
37, 38.
Be
A.
BylenS eino,
nom de ille
Ryga
laiké
kilusiu
ig
ués
na do
i
K.
Biiga
(z .
K.
Biga, op.
ci ., III,
p.
515).
*
Z
A.
Vanagas.
Dél kai
ku iy
Lie u os
mies y
a dy
e imologijy,
Lie u iy
kalbo y os
Klausimai,
VI, Vilnius,
1963,
p.
333.
*
K.
Biiga, op.
ci ., II,
p.
98,
349, 588.
%
K.
Baga, op.
au es,
I,
p.
490,
519
. ;
III,
p.
546.
*
K.
Baga, op.
ci ., III,
p.
243,
244,
*
Z .
A.
Banbunxounc,
Haspanua
JIMTOBCKHX
HaceJeHHBIX
MYHKTOB,
OGpagopanHble
OT
Haspanuli
pex
x
osep,,,Lin-
gua
Posnaniensis,
VII, qui es
p.
241.
*°
A.
Vidugi is,
Zie elos
lie uyiu
a mé
( ilol.
m.
kand.
disse a io-
n,
maSin ai is), Vilnius,
1961,
p.
469,
471.
202