Bal is as
pode
upu i
pena, que M.
Rudzy é
a8é não
la iy
dialek olog-
ijos
s udija, e
aos
es udan es
dialek olog-
ijos
ado élj.
Didak iniai
ikslai
e é jq
dés y i
alguns
elemen a i-
us
dialek olog-
ijos mokslo
dalykus, be
o ha ,
ado élio
p o ilis
a um
kaus é
au o és
men is,
a zé suas
sa a anki-
Skuma. Ela,
pa ece,
samoningai
engé
sudé inges-
niy
dialek olog-
ijas
his o iias
klausimy,
daZ
p incipalm-
en e
pasi enkin-
dama
e e odam-
as j seu
didZiojo
mes e
acadêmico
J.
Endzelyno
abalhos.
bidu
au o é, não
que édama
sk iaus i
seu
s uden y,
às ezes
Siek
an o,,nus-
k iaudé
bal y kalby
y iné oju-
s. Ta iau,
odo u
bi ,
en ende á,
que no
mesmo
li o e ao
mesmo
li o e uns,
e ou os
ika é
imensamen-
e di ícil.
Siaip ou
assim M.
Rudzy és
abalho
dél seu
gausios,
mui o
sis emica-
men e
i8dés y os
medZiagos
(Gia ele
ealmen e
oli
p asoka
ado élio
limi es) é
impo an -
es la iy
dialek olog-
ijos
Zingsnis, e
seu au o é
nusipelno
desdeSi d-
Zios isy
bal is y
padékos.
Da
no é ysi
a k eip i
démesj i
po a
smulkmenu-
y, k i usiy j
akis,
escaladan-
do Sio
abalho
plapius.
Au o é a
cada
abe a
ques ão
bas an e
de alhe
pa eike
aquilo k
lausimu
esan¢ia
li e a ii a,
a iau,
kalbédama
sob e
ku Siy
p oblema
(plg. 32, 64
p.),
kaZkodél
nenu odé
s ambiaus-
io Siai
p oblemai
aloca o
abalho V.
Kipa skio
Ku en a-
ge (Helsinki,
1939).
Também
ela, al ez
bi , sem
necesalo
ku Sius
deda j uma
g e a com
p isais (plg.
20 p.), eles
a um
sepa a da-
ndo do
okiy bal y
gen¢iu,
como séliai
ou
ziemgaliai.
Te minus
k us o ies
al
eikSme,
como ela
usa M.
Rudzy é
(plg. 34 p.),
né a
bas an e
ap op iado,
po que ele
nos úl imos
empos é
usado
linguo y o
quan o
di e en e
eik§ me‘.
A.
Sabaliausk-
as NAUJAS
TOPONIMU
ZODYNAS B.
A. Huxonos,
Kpa xuii
Tononuma-
yueckuii
cnopapb,
Mocksa,
1966, 510 p.
Toponiminiy
zodynu
misy Salyje
iSleis a
nemaZa.
Pasi odé e
okiy, que
de aco do
com seu
pe ilj
podem bi i
conside ad-
os
p ecu so -
es do
abalho
censu ado'.
Ta iau
maio ia ju
aiskiai
jáa i iko
misy Salies
e
mundialinés
oponomas-
ikos
exigim,
embo a
alguns ju
iSéjo
ela i ame-
n e
ecen eme-
n e. Todél
no o
Zodyno,
suda y o
Siy dienu
oponimik-
as mokslo
pama u,
p epa ação
oi mui o
ak ualus.
Recen em-
en e
apa eodes
V.
Nikono o,,T-
umpas
oponimy
Zodynas
inclui sob e
ke u is
iks an¢ius
iso Zemés
u ulio
i e amyjy
ie y, upiy,
eZe u, ji u
e
andenyny,
k aS u,
au ybiy e
ki okiy
a dy. Não
js di ícil
imagina ,
qual
didZiulj
abalho
execu ou
au o io,
a inkd
amas, e às
ezes e
aikindamas
deSim¢iy
mundo
kalby
ie o a dz-
ius.
Toponimik-
os
li e a ii a
mui o
gausi,
a iau suas
kokybé
ne ienoda
Além de,
mui o
di e en e
o
ponomas i-
kos ní el
i ai ios
Salyse.
Todél
li e a ii o-
s,,a sijoji-
mo e
j e inimo
di iculdum-
ai
p ak iSkai
são
nelengyai
i eikiami.
Miné os
p ieZas ys,
sem dú ida,
lémé isso,
que e V.
Nikono o
Zodyne não
udo
pe eula,
não i- *
Plg.O. C.
Axmanopa,
Caonapb
JnH Buc H-
uecknx
TepmuHos,
Mocksa,
1966, p, 417.
+ M. H.
Meapxee-
s,
Teo pad-
uyeckue
umena.
Tononum-
uyeckui
cnonapb,
Mocksa,
1961; M.C.
Boguapc-
kui ,
Caosap
eo pac-
puuecknx
HasBanni-
, u371.
2-oe,
Moca,
1958; A. A.
HeaHoBC-
KH i,
Teo pac-
wyeckne
umena,
Mocksa,
1914 e k .
Também
plg. J.
Halicze ,
S ownik
geog a i-
czny.
Pochodz-
enie i
znaczen-
ie nazw
geog a i-
cznych,
Ta nopol,
1935.
198
Si
os s i es
abalhosi
u iliza ,
quando
o
ku iy
oponimy
kilmés
ai&kinimai
doub o ini
de odo
a
nepag is i.
Mas
Zodyno
olume i-
s, pobidis
i
oji
en o no-
ybé, que
musy
Salyje ele
quase
nãou ei o
necessá-
io ní el
cien í i-
co iS aky,
leidZia
a laidziau
Zid é i
i
i
pasi aikandius
nele
ne ikslumus e
ikumus. Sem
éme a alia
odo
Zodyno,
que é y-
si dize
algumas
Zodziy sob e
bal iSky ie -
o a dziy
ju
aiSkinimus.
Visy
p imei o,
caiu o
j
olho o
a o de
que
Zodyne
bal isKieji_ ie o a-
dZiai aiSkinami
onde que melho ,
do que
anks esniuosiu e
ais pobidzio
abalhos.
Isso e
i8
Siu
exempziu:
Lie .
Ka inas.
M.
Na opinião
de Bodna skio?
(ku iq
éliau
pazodziui
epe iu
M.
Melcheje as*),
Sis nome da
cidade esas
kiles
mi ologinés
lie u iy meilés
i§
dei és
Mildos
siinaus
nome.
J.
Haliée is*
localo a di
Kaiino
kildino
i8
cho e.
Kaunas
( u ébi i
y
kainis ou
kaiiné,
kaunia®
ko a).
Tagiau
ainda
bomokai
p aS
jo
Zodyno
apa eody-
ma sob e
Kaiino o igme
o am
publicadas
duas ku que
pa ikimesnés
hipo ezés®,
pelas quais,
in elizmen e,
nei
J.
Haliée is,
nem
éliau
M.
Bodna skis
su
M.
Melcheje u
né a
ap o eudoje.
V.
Nikono
indica
maio ia
localo a dzio
Kaiinas
kilmés
aiSkinimy
i
mais
impo an -
esq naquele
ques ioni-
mu
li e a i a,
i
ame a pe
pa iq naujausiq.
É e dade, a
V.
Nikono pode
inculpa 8o o que
opiniões
p ecoesnigsias
ele ap esen a de
seleção, às
ezes mesmo
sem dize qual é
a mais con iá el.
be
jy
En endeu,
ne
semp e isso
bina aiku,
a iau
miné u caso
podia e
adicionado,
que
Kaiino
Siejimas
su
us.
KoBaTb
(a sei ,,,.ka-
l iy ama o
luga ) é
nemokslinis.
I
ob iamen e
melho ame-
n e bi y
bu e al
pobidzio no
abalho
aiSkiai
nemoksliniy
aiSkinimy
de odo
neminé i.
Lie .
Némunas.
M.
Bodna skis
i
M.
Melcheje as®
(pas a asis
emiasi
A.
I anoyski-
u) ka oja
no inal
passado
Sim me io
A.
Ko iubinskio
decla ada
ingênua
Némuno
kildinima
i8
cho e.
ndmas:
isso
esan i
misy,
lie u iska
upé!°.
Ainda mais
não saicais,
pode-se
dize ,
cu iosa é
V.
Zuéke i iaus
Nemuno
kilmés
ai&kinimas,
ela ado
iSéjusiame
1961
m.
abalho
»
Vie o a dziy
kilmé
(Bal a usijos
oponimika).
Segundo
ji
,,Né@munas
upés
zemupyje,
al ez bi ,
kilo
lie u iskos
i§
Saknies,
©
aukS upyje
—
i
iS
sla y
Saknies
nem,
da usios
p adzia a
mui os
Zodziy
(ue,,-
Moi,,,Hemei)
comum leksine
su
eikme silêncio,
não
comp eendida
som, não
comp eendida
língua".
Analogiskas
exemplo bi yu,
caso
a i mássemos
que upés nome
Mosk ad
aukS upyje
há
suomi8kos,
0
Zemupyje
—
sla iskos
kilmés.
V.
Nikono
agebéjo
desis i
Siy
nemokslisky
aiSkinimy
o inai
i
pa eiké
quase odo
*
M.
C.
Boguapcexnii,
op.
ou os,
p.
153.
*
M.
H.
Meabxees,
op.
ou os,
p.
44.
‘
J.
Halicze ,
op.
ou os,
p.
142.
®
Z .
Li uiy
línguas
Zodynas,
V,
Vilnius,
1959,
p.
436,
®
Z .
A.
Senn,,,Ta-
u a
i
Zodis, III,
1925,
p.
510;
D.
S ude us,
Zum
S ad namen
Kaunas,
Indoge manische
-
Fo schungen,
XLVII,
1929,
p.
350—356.
7M.
C.
Boxnapexnii,
op.
ou os,
p.
224.
*
M.
H.
Meapxees,
op.
ou os,
p.
62.
*
A. A.
Wpanoscknii,
op, ci .,
p.
75.
*
A.
A.
Kouy6uncxuii,
Teppu opus
zonc opayeckoii
Jiu e , KMHIT,
supaps,
1897,
p.
81.
B.A.
Ky4kesnu,
lpoucxoxzenne
eo pacayeckux
HasBannii
(TonoHHMHKAa
Beazopyccun),
Munck,
1961,
p.
13.
199°
mais con iá eis
Némuno
.
kilmés
hipó eses
(i%sky us,
e dade, bene
mais
impo an eja
—
K.
Biigos
élesniaja
hipo eze??).
Teigiamu
Zodyno b uozu
p ecisa
conside a
ainda isso, que
nele bas an e
i
consis en em-
en e
man omasi
oponiminio
po%ii io
ie o a dyius.
i
Y.
Nikonoyas,
di e en e-
men e do
anks esniy
oponiminiy
Zodyny
au o iy,
pa yzdziui,
nome da
cidade
Vilnius
jus amen-
e kildina
simplesm-
ne
en e
i§
apelia i -
o ilnis,
0
i§
upés
a do
(apie isso
Z .
Zemiau),
Pum
(Roma)
—
i§
upés
a do
Ruma, one
apelia y o,
ik
eiSkusio
ekéjima,
pan.
i
Ao
Zody a
no
p idé i odos
eque ingiau-
si p iedai
i adas,
li e a ii os,
—
e miny e
su umpini-
my sa aSas.
Be
o, dando-se
só
ne
impo an es-
esniujy
geog a iniy
objec e
a e imologi-
du
as, mas
algumas
i
his o inés,
geog a inés
alokios
a
Conheces
sob e pa-
Cius
obje os.
:
No s
V.
Nikono as,
aigkindamas
bal iSkuju
ie o a dziy
kilme, é
pazenges
con inua
anks esniuosius
uz
panasiy da by
au o ius
(A.
I ano ski,
M.
Bodna ski,
M.
Melcheje a
i
e c.),
a iau
i
jo
,,T umpas
oponimy
zodynas
Siuo
pozi i iu
ainda
em
ikumy.
Em p imei o
luga , isso
bal iSkyju
ie o a dziy
e imologizamen-
o ne ikslumai,
que
p incipalmen e
su gido dél o que
V.
Nikono
ne
semp e
ap o ei ou já
bem cedo
publicações em
abalhos
bal y
oponimicos,
An as
assun o,
mazinan e
Zodyno e e,
é pasaiikan es
oda p ecizi§ki
ki y
cien ininky
opiniiy
a pasakojimai
ne
ou em ge al
insu icikamas
p ecizigkas
medzZiagos
ag adamen o.
An ai,
aiSkindamas
Kaéino
o igme,
au o
aSo:
,,Oi os
e imologi-
as: bal y
i$
kalbu
,, oks
ka das
(nanam),
pe kel ine
sen ido
ki éjas,
ki ikas
(ginklu),
pe ukas,
mesmo
géda; go .
i
hauns
,,Zemasis
a bs
NusiZemines.
Toks
aiSkinimas
pode bi i
en endido
assim: lie .
Kai oi
kildin o
só lie ino.
ne
iS
Zodzio,
eiSkusio
,, oks
espada;
ki éjas,
ki ikas,
mesmo
,,géda,
mas
i
ig
go .
hauns.
I§
iesu,
Kaiin é só
siejamas
la .
su
kauns
géda, do
0
úl imo
Zodzio
eik&mei
paaiSkin i
indicom
go .
hauns
snied ig,
demii ig!4,
Em ou as
pala as,
ia
Kainas
né a
kildinamas
i§
bal y
Zodzio,
eiskusio
géda pan.,
i
ou go .
i§
hauns,
o,
baseado
Siais
ZodZiais, oi
apenas
en ada
econs ui
iki oponiminé
eikimé
apelia y o,
cujo galéjes
i§
su i
miné asis
oponimas.
A ba él,
aiSkindamas
Klaipédos
o igme,
Nikono
V.
mui os
i
opiniy
enu odo
só
G.
Ge ulio.
Be
o,
úl imojo
opinié
ambém
ansmi a
bem
ne
p ecisam-
en e:
segundo
G.
Ge ulj o nome
Klaipéda é
o iges de
algum algum
e dadei o
ou cole i o
i8
Zodzio
klaipéda®,
odél
nãoinsagi i,
que o
oponimo
Klaipéda
segundo
componen e
ka
é péda
i§
e i ó ia.
À bend esnio
pobiidzio
pas aby queisi
ainda
ac escen a
isso, que
quando ku iy
ie o a dziy
kilmé
aiSkinama po
mui o
beSaliSkai,
T umpas
oponimy
Zodynas,
abejonés,
des inado
an o
especialis as,
quan o amplos
skai y ojy
be
maséms, odél
ele u é y bi i
ne
só obje i us
ziniy eikéjas,
mas che e,
Ge ai, quando
skai y ojas
suzino
au o iaus
opinião, ealia
dalyko padé j.
Ta iau é caso,
ne
onde
i
i
i
Zodyau o i-
no
aus opiniés
nema y i,
lei ei ojui
o
deixiecka-
ma pa iam
escolhe ,
que
2
Dél
Némuno
kilmés
K.
Bia são
publicbes
duas
hipó eses;
dél
p imei as
ju
a.
K. Biga,
Rink iniai
aS ai,
I,
Vilnius,
1958,
p.
466;
dél
segundas
—
lá mesmo,
II, Vilnius,
1959,
p.
214,
280—
284;
IIL,
Vilnius,
1961,
p.
534,
875.
V.
Nikono
seu
Zodyne
indica
ik ai
P imei a
K.
Bigos
hipo eze.
%
M.
H.
Meapxees,
op.
ou os,
p.
71.
™
G.
S ude us,
op.
ou os,
p.
350—356.
18
Z ,,,A chi-
um
Philologicum,
I,
p.
208;
E.
F aenkel,
Li auisches
e ymologisches
Wé _ buch,
suminé y
I,
p.
263.
200
i8
nuomoniy
hipo eziy é
a
eisingesné.
Mas quan o
api as
lei y ojy,
ku ie isso
pudés aze
sem e a ?
An ai,
aiSkindamas
Li ués
a do
kilme,
V.
Nikono
uma
po
ou as
i8dés o
J.
O embskio
i
K.
Kuza inio*
opiniões, mas
.
não diz, que
aceim inesn-
é, embo a
ju
Siuo caso
oponimico
especialis a
u é y bi i
aisku, que
,,úl imo
Zodis é
K.
Kuza inio
aiSkinimas.
Be
do, um
ou o
caso,
quando
di ícil
nosc e , a
quem
mui os
i¥
aiskinimy
a adui
pi menybe,
au o ius
us oja
Zodi
,maio ia
(,,6onbumucTB0).
Tas
Zodis
(dauguma)
às ezes ai
sa i u
a gumen u,
embo a
umas opiniés
Salininky
gausumas
ainda
ne eiSkia,
que dél,,
o
i
pa i opiniãoé
é a mais
con iá el. Po
exemplozi,
alando de
Eu opos
upés
a do
Dundjaus
o igme,
diz-se que
,,maisuma
cien ininky
é kel i8ka
uz
Dundéjaus
o igme.
Ta iau
neZii in
¥ios
daugumos,
acei á el
Siuo
empo é
V.
Geo gije o
hipó esé, segundo
a qual Dundjus
(Zemupys pa e
idu upio) é
i
dakiSkas-miziskas
nome, po que
oco kussei
paaiSkina p óp io
nome kelme,
elações en e
ji
i
i
*Danu i(s)
i
em omeno
Dund e e
sla u
do Danúbio
i
Duna .
Toliau
que é ysi
des aca
démesj
i
conc e e i-
us
ne ikslumus,
que
pas agam
bal iSky
ie o a dziy
(i§ o al
ju
Zodyne
i§
Li uânia,
La ijas
i
bu usiy
bal i8ky
e i ijy
dodama
sob e
aiSkinimuose.
45)
Cna
(Ina).
AS un uoju
no núme o
pazymé a
Cna localizada
assim:
USos de-
Sinysis
in akas
na Li uânia.
Tagiau
não
USa, não
Cna pe
Li uânia
ne eka.
Tai aigkus
localização
ik as.
Ki siy
ma ios.
luga
Siso a dis
Zodyne
aSomas
K
ypcku
saaue
ix
g e a
dáodamas
a ian e
Kypwicxu i
saaue.
Vie o a dis
kildizado
i§
e nonimo
kyp.
Fo ma
KypcKu i
3anue, que
usi8kues
ondas nos
úl imos
empos
pa o ojada
bas an e
daznai, é
e audi a.
ma iy o
p óp io
nome é
e noniminés
kilmés
—
i§
bal y
gen ies
nado
ka Siai
(la .
ku si! ).
Todél
usikas
Ku Siy
ma iy
nomeamen-
o egali bi i
só assim:
Kypwexu i
saaue.
Incon eni-
en e
ambém
ku Sius
usi§kai
chama
KYyp.
Si
l, is a,
omada
senyjyu
i§
okiSky ou
la yniSky
documen o,
onde
ku Siai
chamados
Co i,
Cu ones,
Ku en,
Cu i pan.
i
a iau
documen o
uz aymai
be
p iebalsio
§
(Ou
s)
po
são
an inés
kilmés,
i ado do
i
ly ikojo
ku siy
nomeamen o
*ko a(s)
ou
*ky a(s)!.
Ly iSkasis
nome
p óp io Z u
é kiles
senesnés
ly ies
i8
*ku ha<ku sa(s)®°,
Be
do, não ale dize
que a é
1946
m.
Ku Siu
ma ios
o am
chamadas
só
,,K
ypuil-eag)
(M.), po que
an eSue
i
anos oi
1946
uni e so in-
iai usado o
nome
lie u igkas
Ku siy
ma ios.
Ku zemé.
Kildina
i8
e nonimo
xypo .
Como já
oi di o
aukS iau,
e nonimas
é
ne
Kypol,
o
Kypuu
(lie .
ka siai,
la .
ku si).
La ija,
Dizoma só
an o, que
e nonimo
kilmé
neaiXki.
Ta iau
i
Zodynq
éi auk a
mui osybé
da ma Ziau
aiskiy
ie o a dziu,
negu
La ija,
i
ap esen ad-
as
hipo ezés
sob e
jy
o igme
(pa yzdziui,
Mosk a,
Nemunas,
Volga e c.).
i
Todél
Siuo caso
bi inai
p eciséo
indica
bas an e
con iá el
K.
Bigos
opinião
sob e
e nonimo
La ija
hid onimine
o igemme?.
4K
Kuza inio
pa a dé
pa agy a
mui o
iSk eip a:
K.
Ku a inij.
“
Ba.
Teop ues,
Jynaii,
Jlynae,
Duna e,,,-
S udia
linguis ica
in
hono em
Thaddaei
Leh -
Splawi ski*,
Wa szawa,
1963,
p.
87
.
*
K.
Biiga, op.
ci ., III,
p.
246.
*
K.
Biiga, op.
ci ., III,
p.
249.
*
Ampliamen e
Sias
o mas
aiSkina
K.
Biga op.
—
ou os,
I,
p.
249
.
*
K.
Biiga, op.
ci ., II,
p.
530,
629.
Lyda.
O nome da
cidade é
conside a-
do de i ado
iX
do comum
Zodzio,
eiSkusio,,-
skynima,
ki ima**,
18
iesu, Sis o
nome da
cidade é
kiles upés
na do
i8
Lydd?
Némunas,
Já oi
uisimin o
que,
aiSkinan
Sio na do
o igme,
indica-se
só ie-
na
i
doisiejy
K.
Bagos
e imologijy,
bi en
p imei oji,
de cuja
p óp io
K.
Baga é
a sisakes**.
Tai ypaé
pab éz ina;
po que
alguns
i
ou os
y iné ojai
uzmi a
an aja
K.
Bagos
opinião*,
segundo a
qual
Némunas
cla y in
j
Sakni
nem-
(plg.
némuogé,
nem-iné,
lo .
nemus
,,bi z a,
alkas,
miSkelis,
g .
océu
,,ganykla,
miSkelis
. .2°) e
i
apésaga
-unas
(plg.
kai ku iy
Zemai iy
Néman).
Ryga.
O nome da
cidade
kildin inas
ne
simplesm-
iS
en e apelia i o
(lie .
ingé),
mas upés
i§
a do
*Riga
(<*Ringd),
plg.
1297,
1304
m.
documen os,
onde
aSoma:
Riga
lumen*-
", Siauliai.
:
V.
Nikono
epe eja
nadau
nãoag is a
R.
Smi leino
hipó ese
sob e o
nome da
cidade
Siauliai o igme
ge many
i
asmena a dzio
ou Saul
Sa ilis.
R.
Smi leino
opiniés
klaidingumas já
oi mencionado
na imp udoje®,
Siaulia é_
compa a
aiSkios kilmés
localo a dis:
ele é
apa eceades
asmena a dzio
i
Siaul s
(ou
apelia y o
Siaul s)
mui osiskai os.
Sio
localo a dz-
io bal iska
o igme
á ias ezes
pla-
Giai são
aiSkines
K.
BigaTM,
a iau nei
R.
Smi leins,
não
V.
Nikono as
icou
aisimais
nesi emia.
Ven a. O
au o
o nece
alguns
Sio a do
kilmés
aiSkinimus,
a iau
bene mais
impo an -
eho
—
K.
Biagos
élesniojo
—
nemamini.
K.
Baga,
p adZioje
8i
upés
a da
siejes sl.
su
e o-
,,bigel®,
éliau os
opiniés
a isaké
i
Ven a
kildino
i§
bal-
y
Sonies
en -,len-
k i link i,
:
plg.
én e is®,
Vilnius.
Co e amen-
e
conside ado
hid oniminés
kilmés
localo a dzi-
u, a iau
g ei iausiai
ele é kiles
ne
i§
upés
a do
Vilija
(Ne is)
como
posi i a
Zodyne,
o
i§
Vilnia
(Ne ies
kai ysis
in akas).
Senesné
(a
g e iminé)
do nome
da cidade
Vilnius ly is,
e , oi
mulhe iskosi-
os giminés:
Vilnia.
Taip
Vilniy
i
Siandien
chama de
alguns
Pane ézio,
Sedu os,
Ukme gés,
Ge é iy**,
Zie elos**
apylinkiy
habi an es.
22
Tal ez
bi , em
na
cabeça
cho e .
ydimas /
,,i8ki s a
luga
miSke,
skynimas,
ki imas;
abalha-
mas
campoas
i8ki s o
miko luga .
*
K.
Biiga, op.
ci ., Tl,
p.
492,
787.
**
K.
Biiga, op.
ci ., Ill,
p.
875.
©
Pa yzdziui, M.
Vasme ,
Russisches
e ymologisches
Wo e buch, II,
Heidelbe g,
1955,
p.
21
1.
*
K.
Biiga, op.
ci ., II,
p.
280—284;
III,
p.
534,
875.
i
Zea
Bielens ein,
Die
limi es des
le ischen
Volkss ammes
und de
le ischen
(es amos popula es e dos le ões)
de
in
Sp ache
Gegenwa
und
im
13.
Jah hunde .
S ,
Pe e sbu g,
1892,
p.
37, 38.
Be
A.
BylenS eino,
nome da
cidade
Ryga
laiké
kilusiu
ig
iés
na do
i
K.
Biiga
(z .
K.
Biga, op.
ci ., III,
p.
515).
*
Z
A.
Vanagas.
Dél kai
ku iy
Lie u os
mies y
a dy
e imologijy,
Lie u iy
kalbo y os
Klausimai,
VI, Vilnius,
1963,
p.
333.
*
K.
Biiga, op.
ci ., II,
p.
98,
349, 588.
%
K.
Baga, op.
ou os,
I,
p.
490,
519
. ;
III,
p.
546.
*
K.
Baga, op.
ci ., III,
p.
243,
244,
*
Z .
A.
Banbunxounc,
Haspanua
JIMTOBCKHX
HaceJeHHBIX
MYHKTOB,
OGpagopanHble
OT
Haspanuli
pex
x
osep,,,Lin-
gua
Posnaniensis,
VII,
p.
241.
*°
A.
Vidugi is,
Zie elos
lie uyiu
a mé
( ilol.
m.
kand.
disse ação,
maSin ai is),
Vilnius,
1961,
p.
469,
471.
202