Bal is en-
em mag
upu i leid,
dass M.
Rudzy é
a8é ne
la iy
dialek olog-
ijas
s udija,
und
S uden en
dialek olog-
ijas
ado élj.
Didak ische
ziellai e é
jq dés y i
manchen
elemen a i-
us
dialek olog-
ies
wissensch-
a sachen,
beides,
ado élio
p o ilis
a um
kaus é
au o és
men is,
a zé ih e
sa a anki-
Skuma. Sie,
schein ,
samoningai
engé
sudé inges-
niy
dialek olog-
ijas
his o ijos
klausimy,
daZmeis
pasi enkin-
dama
Bezugodami
j seinen
didZiojo
Leh e io
akademiko
J.
Endzelyno
A bei en.
Tokio bidu
au o é,
neno éda-
ma
sk iaus i
seinen
s uden y,
manchmal
Siek
sowohl,,nu-
sk iaudé
bal y kalby
y iné oju-
s. Ta iau,
jede u
bi , wi d
e s ehen,
dass im
selben Buch
und Einem,
und
ande en
ik en is
endlos
schwie ig.
Siaip ode
so M.
Rudzy és
A bei dél
seinen
gausios,
seh
sys ema i-
ngai
i8dés y os
medZiagos
(Gia e
wi klich oli
p asoka
ado élio
g enas) is
wich igus
la iy
dialek olog-
ijos
Zingsnis,
und sein
au o é
nusipelno
onSi dZios
isy
bal is y
padékos.
Da
no é ysi
a k eip i
démesj i
po a
smulkmenu-
y, k i usiy j
akis,
schläan
Sio a be
sepius.
Au o é zu
jede
abge ch -
en F age
genug
De ali
pa eike
dami k
lausimu
esania
li e a ii a,
a iau,
kalbédama
übe ku Siy
p oblema
(plg. 32, 64
p.),
kaZkodél
nenu odé
s ambes -
en Siai
p oblemai
zu ih o
A bei V.
Kipa skio
Ku en a-
ge (Helsinki,
1939). So
auch sie,
ielleich
bi , ohne
bedalo
ku Sius
deda j eine
g e a mi
p isais (plg.
20 p.), sie
a um
ge enn a-
ma om
okiy bal y
gen¢iu, wie
séliai ode
ziemgaliai.
Te minus
k us o ies
solche
eikSme,
wie sie
benu z M.
Rudzy é
(plg. 34 p.),
né a ganz
passend,
weil e in
le z e
Zei
e wende
wi d
sp acho y-
o iel
andokia
eik§ me‘.
A.
Sabaliausk-
as NAUJAS
TOPONIMU
ZODYNAS B.
A. Huxonos,
Kpa xuii
Tononuma-
yueckuii
cnopapb,
Mocksa,
1966, 510 p.
Toponiminiy
zodynu
misy Salyje
iSleis a
nemaZa.
Pasi odé
und okiy,
die nach
ih em
P o ilj
können bi i
gel en als
Vo läu e n
des
ezensie -
en We kes'.
Ta iau die
meis en ju
aiskiai
nebea i iko
misy Salies
und
wel inés
oponomas-
ikos
e o de i-
m, obwohl
einige ju
iSéjo
e gleichs
kü zlich.
Todél neuen
Zodyno,
suda y o
Siy dienu
oponymik-
as
wissensch-
a
G undlage,
be ei im
wa seh
ak ualus.
Neusenhai
e scheodes
V.
Nikono o,,T-
umpas
oponimy
Zodynas
um ass
übe
ke u is
iks an¢ius
iso Zemés
u ulio
wohamyjy
ie y, upiy,
eZe u, ji u
und
andenyny,
k aS u,
au ybiy
und ki okiy
a dy.
Nich
jsuch zus-
ellen,
welche
didZiulj
A bei
du chge ü-
h ha
Au o ,
a inkd
amas, und
manchmal
und
aikindamas
deSim¢iy
wel kalby
ie o a dz-
ius.
Toponimik-
as
li e a ii a
seh gausi,
a iau
ih e
kokybé
ne ienoda
Be o, seh
un e schie-
dlich o
ponomas i-
kos ni eau
i ai iose
Salyse.
Todél
li e a ii o-
s,,a sijoji-
mo und
j e inimo
schwie um-
ai
p ak iSkai
sind
nelengyai
i eikiami.
Miné os
p ieZas ys,
be
doub nés,
lémé das,
dass und V.
Nikono o
Zodyne
nich alles
pe ula,
nich i- *
Plg.O. C.
Axmanopa,
Caonapb
JnH Buc H-
uecknx
TepmuHos,
Mocksa,
1966, p, 417.
+ M. H.
Meapxee-
s,
Teo pad-
uyeckue
umena.
Tononum-
uyeckui
cnonapb,
Mocksa,
1961; M.C.
Boguapc-
kui ,
Caosap
eo pac-
puuecknx
HasBanni-
, u371.
2-oe,
Moca,
1958; A. A.
HeaHoBC-
KH i,
Teo pac-
wyeckne
umena,
Mocksa,
1914 und
k . So
auch plg.
J.
Halicze ,
S ownik
geog a i-
czny.
Pochodz-
enie i
znaczen-
ie nazw
geog a i-
cznych,
Ta nopol,
1935.
198
Si
os s i es
we i
genu z o-
i, kai ku iy
o
oponimy
kilmés
ai&kinimai
zweo ini
ganz
nepag is i.
a
Abe
Zodyno
um ang i-
s, pobidis
i
oji
he umyb-
é, dass
musy
Salye e
kaum
un e u -
é e das
e o de-
liche
wissensc-
ha liche
Ni eau
iS aky, leidZia a laidziau
Zid é i
i
i
pasi aikandius
jame
ne ikslumus
und ikumus.
Ohne e mu e
zu bewe en
insgesam
Zodyno,
willé ysi
sagen ein
paa
Zodziy übe
bal iSky ie -
o a dziy
ju
aiSkinimus.
Ally
zue s ,
äll de
j
Auge das
Fak ,
dass
Zodyne
bal isKieji_ ie o a-
dZiai aiSkinami wo
was besse , als
ühesniuosie en
solchen pobidzio
A bei en.
Das sieh
i8
Siu
beispiziu:
Lie .
Ka inas.
M.
Bodna ski
in de Meinung?
(ku iq
éliau
pazodziui
wiede hol e
M.
Melcheje as*),
Sis S ad name
esas kiles
mi ologinés
lie u iy meilés
dei és
i§
Mildos
siinaus
o name.
J.
Haliée is*
o o a di
Kaiin
kildino
i8
eg.
Kaunas
( u ébi i
y
kainis
ode
kaiiné,
kaunia®
ko a).
Tagiau
noch
ge okai
beiS
jo
Zodyno
e scheody-
ma übe
Kaiino He me
wu den
e ö en lic-
h zwei ku
was
pa ikimesnés
hipo ezés®,
denen, leide ,
nei
J.
Haliée is,
als éliau
M.
Bodna skis
su
M.
Melcheje u
né a
nu zenudoje.
V.
Nikono
weis die
meis en
o o a dzio
Kaiinas
kilmés
aiSkinimy
i
wich igs e-
nq dem
F agimu
li e a i a,
ame a pe
pa iq
i
naujausiq.
Wah lich,
V.
Nikono kann
angeklag 8 wi d
das, dass
ühesnigsies
Meinungen e
Auswahlungen
bie e ,
manchmal soga
ohne zu sagen,
be
welche is
e auenswü -
digs e.
jy
Ve s ehe,
ne
imme is
das bina aiku,
a iau
miné u Fall
könn e wa
hinzu ügen,
dass
Kaiino
Siejimas
su
us.
KoBaTb
(a sei ,,,.ka-
l iy ama o
s elle) is
nemokslinis.
I
obgleich am
bes en bi y
bu e
solchen
pobidzio
a be aiSkiai
nemoksliniy
aiSkinimy
ganz
neminé i.
Lie .
Némunas.
M.
Bodna skis
i
M.
Melcheje as®
(pas a asis
emiasi
A.
I anoyski-
u) ka oja
am Ende
p aei o
Sim me io
A.
Ko iubinskio
e künde
nai e
Némuno
kildinima
i8
eg.
ndmas:
das
esan i
misy,
lie u iska
upé!°.
Noch meh
ehlgesch-
wehe, kann
man sagen,
ku iosism
is
V.
Zuéke i iaus
Nemuno
kilmés
ai&kinimas,
e zähl
iSéjusiame
1961
m.
A bei
»
Vie o a dziy
kilmé
(Bal a usijs
oponymika).
Lau
ji
,,Né@munas
upés
zemupyje,
ielleich
bi , kilo
lie u iskos
i§
Saknies,
©
aukS upyje
—
i
iS
sla y
Saknies
nem,
da usios
p adzia
ielen zu
Zodziy
(ue,,-
Moi,,,Hemei)
gemeinsame
su
Leksine eikme
s ille, nich
e s ändliche
Lau e, nich
e s ändige
Sp ache".
Analogisches
Beispiel bi yu,
wenn behaup en
wi , dass upés
Name
Mask ad
aukS upyje
gib
suomi8kos,
0
Zemupyje
—
sla iskos
kilmés.
V.
Nikono
sucbéjo
abzuhal -
en
Siy
nemokslisky
aiSkinimy
u inai
i
pa eiké
as alle
*
M.
C.
Boguapcexnii,
op.
ci .,
p.
153.
*
M.
H.
Meabxees,
op.
ci .,
p.
44.
‘
J.
Halicze ,
op.
ci .,
p.
142.
®
Z .
Li uiy
Sp achen
Zodynas,
V,
Vilnius,
1959,
p.
436,
®
Z .
A.
Senn,,,Ta-
u a
i
Zodis, III,
1925,
p.
510;
D.
S ude us,
Zum
S ad namen
Kaunas,
Indoge manische
-
Fo schungen,
XLVII,
1929,
p.
350—356.
7M.
C.
Boxnapexnii,
op.
ci .,
p.
224.
*
M.
H.
Meapxees,
op.
ci .,
p.
62.
*
A. A.
Wpanoscknii,
op, ci .,
p.
75.
*
A.
A.
Kouy6uncxuii,
Teppu opus
zonc opayeckoii
Jiu e , KMHIT,
supaps,
1897,
p.
81.
B.A.
Ky4kesnu,
lpoucxoxzenne
eo pacayeckux
HasBannii
(TonoHHMHKAa
Beazopyccun),
Munck,
1961,
p.
13.
199°
zu e lässige
Némuno
.
kilmés
Hypo hesen
(i%sky us,
wah , bene
wich igs eja
—
K.
Biigos
élesniaja
hipo eze??).
Teigiamu
Zodyno b uozu
b auch zu
hal en noch
das, dass da in
ziemlich
i
konsequen li-
ch gehal enasi
oponyminis
po%ii io
o o a dyius.
i
Y.
Nikonoyas,
ande s als
ühesniy
oponiminiy
Zodyny
au o iy,
beispiziui,
S ad nam-
da
Vilnius
ech lich
kildina
ein ach
ne
appellia i-
i§
o ilnis,
0
i§
upés
a do
(apie das
Z .
Zemiau),
Pum
(Rome)
—
i§
upés
a do
Ruma, one
apelia y o,
ik
eiSkusio
ekéjima,
pan.
i
Bei
Zody a
no
p idé i alle
benö igs en
p iedai
i adas,
li e a ii os,
—
e miny und
su umpini-
my sa aSas.
Be
o, giebend
nu
ne
wich igesniu-
jy
geog a i iy
Objek e
a e imolog-
du
ίας, abe
manche
i
his o inés,
geog a inés
andokios
a
Küns e
übe pa-
Cius
Objekus.
:
No s
V.
Nikono as,
aigkindamas
bal iSkuju
ie o a dziy
kilme, is
pazenges wei e
ühesniuosius
panasiy da by
uz
au o ius
(A.
I ano ski,
M.
Bodna ski,
M.
Melcheje a
i
k .), a iau
i
jo
,,T umpas
oponimy
zodynas
Siuo
pozi i iu
noch
has
ikumy.
All zue s , es is
bal iSkyju
ie o a dziy
e imologiza imo
ne ikslumai, die
haup sächlich
en s and dél
das, dass
V.
Nikono as
ne
nu z e imme
schon ge okai
üh iau
e ö en lich-
en bal y
oponymikas
we kenis,
An as Thema,
mazinan is
Zodyno e e,
is
passaikan ys
ganz p ecizi§ki
ki y
wissenscha -
ininky opiniiy
a pasakojimai
ne
ode
absich lich
mangelkamas
p ecizigkas
medzZiagos
Dankung.
An ai,
aiSkindamas
Kaéino
kömmme,
au o
aSo:
,,Ki os
E imologi-
jos: bal y
i$
kalbu
,, oks
ka das
(nanam),
pe kel ine
Sinnes
ki éjas,
ki ikas
(ginklu),
F ukas,
auch
géda; go .
i
hauns
,,Zemasis
a bs
NusiZemines.
Toks
aiSkinimas
kann bi i
e s and-
en so: lie .
Kai wa
kildin as
nu lie .
ne
iS
Zodzio,
eiSkusio
,, oks
ka d;
ki éjas,
ki ikas,
auch
,,géda,
abe
i
ig
go .
hauns.
I§
iesu,
Kaiin is
nu
siejamas
la .
su
kauns
géda,
0
le z e jo
Zodzio
eik&mei
paaiSkin i
angegomen
go .
hauns
snied ig,
demii ig!4,
In ande en
Wo en,
ia
Kainas
né a
kildinamas
i§
bal y
Zodzio,
eiskusio
géda pan.,
i
ode go .
i§
hauns,
o,
basie e-
nd
Liais
ZodZiais, wa
nu ai
e such e
zu
ekons uie-
en
iki oponiminé
eikimé
i§
apelia y o,
dessen
galéjes kil i
miné asis
oponimas.
A ba él,
aiSkindamas
Klaipédos
Kilme,
Nikono
V.
iele
i
Meinungiy
enu odo
nu
G.
Ge ulio.
Be
o,
le z e jo
Meinungé
auch
e mi e-
l ganz
ne
p äzise:
nach
G.
Ge ulj de
Name
Klaipéda is
Kiles
i gendeins
Wi klichen
i8
ode
Allgemeins
Zodzio
klaipéda®,
odél
nich insagi i,
dass de
O snamen
Klaipéda
ka
zwei e
Komponen
is péda
i§
Te i o ia.
Zu bend esnio
pobiidzio
pas aby
gewisi noch
hinzu ügen
das, dass
wenn ku iy
ie o a dziy
kilmé
aiSkinama zu
iel beSaliSkai,
T umpas
oponimy
Zodynas,
abejonés, ü
sowohl
Spezialis en,
wie b ei en
skai y ojy
maséms, odél
e u é y bi i
be
nu
objek i us
ne
ziniy eikéjas,
abe
lei ende ,
Ge ai, kai
skai y ojas
suzino
au o iaus
meinung,
ealia dalyko
padé j. Ta iau
ne
is Fall, wo
i
i
i
Zodyau o i-
no
aus
Meinungés
nema y i,
o
lesi io ojui
gelieckama
pa iam
wählen,
welche
2
Dél
Némuno
kilmés
K.
Bia sind
e ö en-
be zwei
Hypo hes-
en; süd
e s e e
ju
a.
K. Biga,
Rink iniai
aS ai,
I,
Vilnius,
1958,
p.
466;
dél
an osios
—
do pa ,
II, Vilnius,
1959,
p.
214,
280—
284;
IIL,
Vilnius,
1961,
p.
534,
875.
V.
Nikono
seinen
Zodyne
weis
ik ai
E s e
K.
Bigos
Hypo hese.
%
M.
H.
Meapxees,
op.
ci .,
p.
71.
™
G.
S ude us,
op.
ci .,
p.
350—356.
18
Z ,,,A chi-
um
Philologicum,
I,
p.
208;
E.
F aenkel,
Li auisches
e ymologisches
Wé _ buch,
suminé y
I,
p.
263.
200
i8
nuomoniy
hipo eziy is
a
ech ingesné.
Abe wie iel
api as
lesi ojy,
ku ie das
könés machen
ohne zu i en?
An ai,
aiSkindamas
Lie u os
a do
kilme,
V.
Nikono as
eine
po
ande e
i8dés o
J.
O embskio
i
K.
Kuza inio*
Meinungen,
.
abe sag
nich , welche
annehminesn-
ju
é, obwohl
Siuo Fall
oponymiks
Spezialis -
em u é y
bi i aisku,
dass
,,le z e
Zodis is
K.
Kuza inio
aiSkinimas.
Be
des, einem
ande en
all, wenn
schwe zu
naschli,
dem iele
aiskinimy
a uie en
i¥
pi menybe,
au o ius
e w oja
Zodi
,meh hei
(,,6onbumucTB0).
Tas
Zodis
(dauguma)
manchmal
geh sa i u
a gumen u,
obwohl eine
Meinungés
Salininky
gausumas
noch
ne eiSkia,
dass dél,,
o
i
pa i Meinungé
is
e auiis e.
Beispielsweis-
e, wenn es um
Eu opas
upés
a do
Dundjaus
Kilme,
heiß es,
dass
,,meh hei
wissensch-
a niky
uz
sind kel i8ka
Dundéjaus
Kilme.
Ta iau
neZii in
¥ios
daugumos,
annehmends e
Siuo beim
sind
V.
Geo gije o
Hypo hesé, nach
de Dundjus
(Zemupys Teil
mi u upio) is
i
dakiSkas-miziskas
Name, denn
gewuksei
paaiSkina eigens
Namens kilme,
Beziehungen
zwischen
ji
i
i
*Danu i(s)
i
umunu
Dund e
bei sla u
Danube
i
Duna .
Toliau
willé ysi
he o i
démesj
i
konk e ius
nich ikslum-
us, die
pass iko
bal iSky
ie o a dziy
(i§
insgesam
ju
Zodyne
i§
Lie u os,
La ijos
i
bu usiy
bal i8ky
e i o iijy
ge eil übe
aiSkinimuose.
45)
Cna
(Ina).
AS un uoju
nume iu
pazymé a
Cna
lokalisie
wie:
USos de-
Sinysis
in akas
Li uanien.
Tagiau
nei
USa, ne
Cna pe
Lie u a
ne eka.
Tai aigkus
Lokaliza io-
ns ik as.
Ki siy
ma ios.
Siso a dis
O
Zodyne
aSomas
K
ypcku
saaue
ix
g e a
gegodamas
Va ian
Kypwicxu i
saaue.
Vie o a dis
kildinamas
i§
e nonimo
kyp.
Fo m
KypcKu i
3anue, die
usi8kuen
a en in
le z e Zei
pach ujak
ganz daznai,
is i eisend.
ma iy de
Name selbs
is
e noniminés
kilmés
—
i§
bal y
gen ies
o name
ka Siai
(la .
ku si! ).
Todél
usikas
Ku Siy
ma iy
benennung
egali bi i
nu so:
Kypwexu i
saaue.
Falsisinga
auch
woSius
usi§kai zu
nennen
KYyp.
Si
l, gesehen,
genommen-
a senyjyu
i§
okiSky
ode
la yniSky
dokumen ,
wo ku Siai
genann
we den
Co i,
Cu ones,
Ku en,
Cu i pan.
i
Ta iau
dokumen
uz aymai
be
p iebalsio
§
(ode
s)
po
sind
an inés
kilmés,
genommen
i
des
ly ikojo
ku siy namens
*ko a(s)
ode
*ky a(s)!.
Ly iSkasis
Name sein
zu eZ u is
kiles
senesnés
ly ies
i8
*ku ha<ku sa(s)®°,
Be
des, nich eib zu
sagen, dass bis
1946
m.
Ku Siu
ma ios
wu den
genann
wu den
nu
,,K
ypuil-eag)
(M.), weil
o Sue
i
Jah en wa
1946
uni e so in-
iai
e wende -
e
li au igkas
Name
Ku siy
ma ios.
Ku zemé.
Kildina
i8
e nonimo
xypo .
Wie schon
gesag
wu de
aukS iau,
e nonimas
is
ne
Kypol,
o
Kypuu
(lie .
ka siai,
la .
ku si).
La ija,
Sagoma
nu so,
dass
e nonimo
kilmé
neaiXki.
Ta iau
i
Zodynq
is i auk a
ielybé da
ma Ziau
aiskiy
ie o a dziu,
negu
La ija,
i
o gelegam-
en
Hypo hesen
übe He me
jy
(pa yzdziui,
Mosk a,
Nemunas,
Volga k .).
i
Todél
Siuo Fall
bi inai
b auéjo
angegeb-
en
ziemlich
zu e läs-
sig
K.
Bigos
meinung
übe
e nonime
La ija
hid onimine
he me?.
4K
Kuza inio
pa a dé
pa agy a
seh
iSk eip a:
K.
Ku a inij.
“
Ba.
Teop ues,
Jynaii,
Jlynae,
Duna e,,,-
S udia
linguis ica
in
hono em
Thaddaei
Leh -
Splawi ski*,
Wa szawa,
1963,
p.
87
.
*
K.
Biiga, op.
ci ., III,
p.
246.
*
K.
Biiga, op.
ci ., III,
p.
249.
*
B ei
Sias
o men
aiSkina
K.
Biga op.
—
ci .,
I,
p.
249
.
*
K.
Biiga, op.
ci ., II,
p.
530,
629.
Lyda.
De Name
de S ad
gil als
en s amm-
iX
en des
Gemeinens
Zodzio,
eiSkusio,,-
skynima,
18
ki ima**,
iesu, Sis
de
S ad name
is kiles
upés na do
i8
Lydd?
Némunas,
Be e wa
uisimin ,
dass,
aiSkinan
Sio na do
he me,
angegeb-
en nu
ie-
na
i
zweiejy
K.
Bagos
e imologijy,
bi en
e s enji,
on welche
selbs
K.
Baga is
a sisakes**.
Tai ypaé
pab éz ina;
weil einige
ande e
i
y iné ojai
uzmi a
and aja
K.
Bagos
Meinung*
nach
welche
Némunas
kla y in
j
Sakni
nem-
(plg.
némuogé,
nem-iné,
lo .
nemus
,,bi z a,
alkas,
miSkelis,
g .
océu
,,ganykla,
miSkelis
. .2°)
i
und
Beansaga
-unas
(plg.
kai ku iy
Zemai iy
Néman).
Ryga.
S ad na-
me
kildin inas
ne
ein ach
iS
apelia i wo
(lie .
ingé),
abe
i§
upés
a do
*Riga
(<*Ringd),
plg.
1297,
1304
m.
Dokumen e,
wo aSoma:
Riga
lumen*-
", Siauliai.
:
V.
Nikono
wiede hol-
ja niekuo
nepag is a
R.
Smi leins
Hypo he-
se übe
den
S ad namen
Siauliai o igme
ge many
i
asmena a dzio
Saul ode
Sa ilis.
R.
Smi leino
opiniés
klaidingum
wu de schon
angegeben in
spaudoje®,
Siaulia is _
e gleich
aiSkios kilmés
o o a dis: e
is e scheades
asmena a dzio
i
Siaul s
(ode
apelia i o
Siaul s)
ieliskai os.
Sioo a dzio
bal iska
he me
meh mals
pla-
Giai sind
aiSkines
K.
BigaTM,
a iau nei
R.
Smi leins,
ne
V.
Nikono as
di ek
aisimais
nesi emia.
Ven a.
Au o
s ell
einige
Sio a do
kilmés
aiSkinimus,
a iau
bene
wich igs -
es
—
K.
Biagos
élesnijo
—
nepamini.
K.
Baga,
p adZioje
8i
upés
a da
siejes sl.
su
e o-
,,bigels®,
éliau os
Meinung-
és
a sisaké
i
Ven a
kildino
i§
bal-
y
Saknies
en -,len-
k i link i,
:
plg.
én e is®,
Vilnius.
Rich ig
be ach e
hid oniminés
kilmés
o o a dziu,
a iau
g ei iausiai
e is kiles
ne
i§
upés
a do
Vilija
(Ne is),
wie
posi i
Zodyne,
o
i§
Vilnia
(Ne ies
kai ysis
in akas).
Senesné
(a
g e iminé)
S ad na-
mens
Vilnius ly is,
sehen, wa
F aueniskosi-
os giminés:
Vilnia.
Taip
Vilniy
i
Siandien
nenn
manche
Pane ézio,
Sedu os,
Ukme gés,
Ge é iy**,
Zie elos**
apylinkiy
Bewohne .
22
Vielleich
bi ,
gehä ig
im Kop
egen.
ydimas /
,,i8ki s a
O
miSke,
skynimas,
ki imas;
a beamas
Feldas
i8ki s o
miko
s a .
*
K.
Biiga, op.
ci ., Tl,
p.
492,
787.
**
K.
Biiga, op.
ci ., Ill,
p.
875.
©
Pa yzdziui, M.
Vasme ,
Russisches
e ymologisches
Wo e buch, II,
Heidelbe g,
1955,
p.
21
1.
*
K.
Biiga, op.
ci ., II,
p.
280—284;
III,
p.
534,
875.
i
Zea
Bielens ein,
Die
G enzen
des
le ischen
Volkss ammes
und de
le ischen
Sp ache
in
de
Gegenwa
und
im
13.
Jah hunde .
S ,
Pe e sbu g,
1892,
p.
37, 38.
Be
A.
BylenS eino,
S ad name
Ryga
laiké
kilusiu
ig
lés
na do
i
K.
Biiga
(z .
K.
Biga, op.
ci ., III,
p.
515).
*
Z
A.
Vanagas.
Dél kai
ku iy
Lie u os
mies y
a dy
e imologijy,
Lie u iy
kalbo y os
Klausimai,
VI, Vilnius,
1963,
p.
333.
*
K.
Biiga, op.
ci ., II,
p.
98,
349, 588.
%
K.
Baga, op.
ci .,
I,
p.
490,
519
. ;
III,
p.
546.
*
K.
Baga, op.
ci ., III,
p.
243,
244,
*
Z .
A.
Banbunxounc,
Haspanua
JIMTOBCKHX
HaceJeHHBIX
MYHKTOB,
OGpagopanHble
OT
Haspanuli
pex
x
osep,,,Lin-
gua
Posnaniensis,
VII,
p.
241.
*°
A.
Vidugi is,
Zie elos
li auyiu
a mé
( ilol.
m.
kand.
disse acij-
a,
maSin ai is), Vilnius,
1961,
p.
469,
471.
202