LIETUVIU
KALBOS
SANDAROS
TYRINEJIMAI
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVI
(1987)
VINCENTAS
DROTVINAS
DEL
,,CLAVIS
GERMANICO-LITHVANA“
AUTORIAUS
Busimajai
lie u iy
leksikog a ijos
is o ijai
pa aSy i
eikia
isy
s a biausiyjy
Zo-
dyny
specialiy
y inéjimy.
Kai
ku ie
Zodynai
a ybiniais
me ais
jau
pa y iné i.
Iki
Siol
y iné ojy
laukia
Ry y
P iisijos
leksikog a ijos
paminklai.
No s
ne
ienas
i
ju
y a
apZ elg as
a
ben
pa iais
bend iausiais
b uozais
apibidin as®,
a iau
ai
ik
p adzia:
maZai
nag iné a
Siy
Zodyny
leksika,
eik’mé,
po eikis
élesnei
leksikog a-
ijai.
Kalbédami
apie
Ry y
P isijos
Zodynus,
iki
Siol
ebesi e giame
bend aja
biblio-
g a ine
ilologine
in o macija:
XVII—XVIII
a.
d ikalbiai
Zodynai
daugiau
minimi
kaip
bibliog a ijos
iene ai,
lie u iy
li e a i os
is o ijos
ei8kiniai
a ba
miisy
smul-
kiosios
au osakos
Sal iniai.
Siy
Zodyny
medzZiaga
ne
iki
galo
panaudo a
akade-
miniame
,,Lie u iy
kalbos
Zodyne“,
apie
jy
leksikos
isuma
be eik
nieko
neZino-
me.
Sie
Zodynai
maZai
epazjs ami
iek
leksikologiSkai,
iek
leksikog a iskai.
Ne
ienas
i8
jy,
pa yzdziui,
J.
B odo skio
lie u iy- okie iy
kalby
Zodynas,
pe
ka us
bus
g ei¢iausiai
dinges.
Dél
iesioginiy
is o iniy
duomeny
s okos
apie
Ry y
P isijos
seniausius
Zodynus
sunku
ka
aiSkiau
pasaky i.
Ta iau
ai,
kad
jie
iSlike
nespausdin i,
odos,
nebi u
p ie-
Zas is
jy
ne y iné i
(0
gal
jie
odél
iki
Siol
nepublikuo i,
kad
ne y iné i?).
Be
daugelio
neiS i y
dalyky,
kaip
an ai
pa aSymo
laikas,
au o iai,
ikslesnés
pasi odymo
aplin-
kybés,
Sal iniai
i
k .,
nezinome
aip
pa
galu inai,
kiek
u ime
y
XVII
a.
Ry y
P i-
sijos
leksikog a ijos
paminkly.
Pap as ai
nu odomi
ys iSlike?
ank aS iniai
okie-
éiu-lie u iy
kalby
Zodynai:
1)
,,Lexicon
Li huanicum“,
p iski iamas
i8
adicijos
D.
Kleinui,
2)
adinamasis
K auzés Zodynas
i
3)
,,Cla is
Ge manico-Li h ana“,
laikomas
F.
P e o ijaus
da bu.
»Lexicon
Li huanicum“
iden i ikuo i
su
D.
Kleino
Zodynu,
kaip
iki
Siol
da oma,
bi y
izikinga:
pe
maZai ezinome
iek
apie
D.
Kleino
a8y aji
Zodyna,
iek
apie
pa-
i
,.Lexicon
Li huanicum“.
I8
andenZenkliy
sp endzian ,
jis
a8y as
(=
pe aSy as)
1
Z .
J.
K uopo,
K.
Pakalkos,
B.
Tolu ienés,
B.
Vosyly és
da bus
apie
K.
Si ydo,
S.
Dau-
kan o,
J.
Pab éZos,
D.
Su ke iciaus,
A.
JuSkos,
K.
Bigos
i
k .
Zodynus.
2
Z .
BalaSai is
A.
Zodiiai
i
Zodynai.
—
V.,
1984.
—
142
p.;
Palionis
J.
Lie u iy
li e a i inés
kalbos
is o ija.
—
V.,
1979.
—
316
p.;
Sabaliauskas
A.
Lie uyiy
kalbos
y inéji--
mo
is o ija,
iki
1940
m.
—
V.,
1979.
—
252
p.;
aip
pa
jo.
Lie u iy
kalbos
y inéjimo
is o ija
,
1940
—1980
m.
—
V.,
1982.
—
265
p.
*
Apie
minimus,
be
g ei¢iausiai
neiSlikusius
XVII
a.
K is upo
Sap ino,
F yd icho
Pa aci-
Jaus,
Jono
Hu elijaus
d ikalbius
Zodynus
ne u ime
j ikinamesniy
Ziniy.
102
XVII
a.
ke yi ame—penk ame
degim me yje,
aigi
D.
Kleino
laikais*,
Musy
a lik i
adinamojo
K auzés
Zodyno
popie iaus
andenZenkliy
y inéjimai
odo,
kad
ai
ne
XVII
a.
da bas:
Zodynas
pa a’y as
(=
pe a’y as)
XVIII
a.
e iame—ke i ame
-deSim me yje,
ad
jo
negalima
p iski i
1585
(1588)—1655
m.
gy enusiam
A.
K au-
zee,
Sa o
apim imi,
pa ia
leksika
i
jos
pa eikimu
eikSmingiausias
XVII
a.
Ry u
P isijos
lie u iy
leksikog a ijos
ank aS inis
paminklas
y a
okie iy-lie u iy
kalby
zodynas
,,Cla is
Ge manico-Li h ana“
( oliau
—
CGL).
Tai
d iejy
omy
(1
.
—
_Aal—Luj ,
I
.
—
Maal
—
Zwil e )
su
au osakos
p iedu
,,P o e bia
quedam
Li anica“
i
zodZiy
papildymu
da bas
(i8
iso
2322
p.).
Zodynas
ne u i
senos
y-
inéjimo
is o ijos.
Dél
jo
au o iaus
i
pa aSymo
laiko
bu o
pa eikS a
kele as
nuo-
moniy,
ku ias
Gia
i
apz elgsime.
Da
XIX
a.
idu yje
F.
Neselmanas
sa o
Zodyno
p a a méje
spéjo,
kad
CGL
a-
Sy as
XVIII
a.
an ajame
ke i yje,
i
adino
ji
anoniminiu
Zodynu.
I
éliau,
neZi-
nan
Zodyno
au o iaus,
ank aS is
bu o
p iski iamas
XVII
a.
gy enusiems
asme-
ims.
Taip
sp endé
bibliog a ai
i
Zzodyno
ank aX yje
esan¢iy
d iejy
pa a dés
i aSy.
Pi masis
j aSas
lo yny
kalba
y a
CGL
I
omo
uSéiame
p.9:
Sum
Ch is iani
F iede ici
S ime i
Sal.
Bo .
P.
Ge wi...
Kiek
iSsamiau
Sis
i aSas
paka o as
II
‘ omo
pi majame
nenume uo ame
puslapyje:
Sum
Ch is iani
F iede ici
S ime i
Sala .
Bo . Pa .
Ge wischk.
17468.
Kalbamasis
Zodynas
Ka aliauéiaus
als ybiniame
a chy e
u éjo
omy
signa i-
a
Msc.
85
in
4,
Msc.
86
in
4.
Ji,
kaip
i
ki us
li uanis ikos
Sal inius,
Pi mojo
pasauli-
nio
ka o
iS aka ése
s udija o
Kazimie as
Biga.
J.
Baléikonio
ado aujama
,,Lie-
u iy
kalbos
Zodyno“
edakcija
bu o
pa sisiysdinusi
Sio
Zodyno
ank a’ i
j
Kauna
zodziams
iS a8y i.
Po
Didziojo
Té ynés
ka o
(1946
m.)
J.
Ju ginis,
J.
K uopas,
ki i
mokslininkai
§j
Zodyna
d auge
su
J.
B odo skio,
K.
Donelaigio
ank aS iais
i
ki ais
li uanis ikos
unikumais
su ade
pa si ezé
i$
Ry y
P isijos.
Daba
CGL
saugomas
Lie-
u os
TSR
MA
Cen inéje
biblio ekoje.
Zodyno
au o ys és
klausima
iki
Siol
bene
nuodugniausiai
y inéjo
Ju gis
Lebe-
-dys’.
Remdamasis
Zodyno
ilius acijomis
i
ki ais
jame
nu ody ais
Sal iniais,
jis
ban-
dé
nus a y i
apy ik i
Zodyno
pa a’ymo
laika.
Apz elges
anks esniu
y iné ojy
nuo-
mones,
jis
linkes
many i,
kad
Sio
Zodyno
pi masis
omas
bu o
pa aSy as
1672
m.
-(au o iui
u in
48
me us).
Kadangi
II
ome
paminé as
T.
Sulco
(Sapiino)
1673
m.
*
Zodyno
au o ys é,
ank a8 io
ypa ybés,
ZodZiy
leksikog a inis
pa eikimas
nag inéjami
io
s aipsnio
au o iaus
pa eng oje
,,Lexicon
Li huanicum“
publikacijoje,
ku ia
iSleido
,,Mokslo“
jJeidykla
(1987).
5
Plagiau
Z .
D o inas
V.
Kada
pa a’y as
adinamasis
K auzés
Zodynas.
—
Bal is ica,
1984,
.
20
(2),
p.
163—167.
®
K is ijonas
F yd ichas
S ime is
1746
m.
buyo
paski as
Ge iSkény
kunigu.
XIX
a.
p ad#io-
_je
Zodynas
p iklausé
Ziliy,
ku
iki
1695
m.
kunigayo
P e o ijus,
p ecen o iui
Vilhelmui
Teodo ui
Simelpenigiui.
?
Smulkioji
lie u in
au osaka
XVII—
XVIII
amiZiuje.
P ieZodziai,
pa a lés,
mijslés/Pa .
J.
‘Lebedys.
—
V.,
1956.
—
631
p.
103
»Compendium
G amma icae
Li h anicae“,
ai
isai
Zodynas
bu es
baig as
apie
1674
me us,
éliausiai
—
1675
me ais®.
Si
da a
daba
kone
isuo inai
p ipazis ama.
»Lie u iy
kalbos
Zodyno“
I
omo
naujajame
leidime
su umpinimas
C
eikia
»Cla is
Ge manico-Li h ana“
(buy.
Ka aliau iaus
a chy o
d iejy
omy
I
Msc.
85
in
4,
II
Msc.
86
in
4
ank as is,
pa a8y as
a pe
1673—1701
me y)®.
Zodyno
pa-
aSymo
da a
nu odoma
emian is
J.
Lebedzio
y inéjimais.
Bibliog a ijos
da buose
F,
P e o ijus
be
jokiy
i8lygy
a
komen a y
laikomas
ank aS yje
islikusio
okie iy-
lie u iy
kalby
Zodyno
au o iumi™.
Ku ie
ne
ku ie
kalbininkai
uo
né a
i ai
jsi i-
king".
Pasak
J.
LebedZio,
zodynui
eikalingas
biblijos
i8 aukas
e es
pa s
au o ius,
J.
B e kiino
biblijos
e imas
jam
bu es
nep ieinamas'®.
O
J.
Palionis
eigia,
kad
F yd ichas
P e o ijus,
aSydamas
XVII
a.
pabaigoje
okie iy-lie u iy
kalby
Zodyna,
émési
Zodziy
i
posakiy
i§
J.
B e kiino
biblijos
e imo!.
Misy
a lik as
a ankinis
CGL
naudojamy
konko dancy
i
J.
B e kiino
e imo
sug e inimas
odo,
kad
saki-
niy
e imui
J.
B e kino
biblijos
ank a8 iu
g ei iausiai
nesinaudo a.
Ve imo
au-
en iskuma
odo
gana
yskis
ZodZiy
pa inkimo,
Zodziy
o my
i
junginiy,
Zodziu
aSybos,
sakinio
kons ukcijy
i
ZodZiy
a kos
i ai a imai
i
su umpinimai"*.
Visa
ai
leidzia
laiky i
P e o ijy
i
biblijos,
ben
jos
konko dancuy,
e éju.
Taigi
s a s ydami
CGL
pa aSymo
laika,
pi miausia
u é ume
ski i
Zodyno
en-
gimo
p adzios
i
Zodyno
pa asymo
(=
pabaigimo)
me us.
S a bu
as i
Zodyno
a-
Symo
p adZios
me us.
Jais
laikomi
I
omo
1672,
II
omo
—
1673,
.
y.
éliausiai
ié-
jusio
i
Zodyne
panaudo o
kalbinio
da bo
me ai.
Ta iau
ai
né a
neabejo inas
eigi-
nys.
T.
Sulco
(Sapiino)
g ama ikos
pasi odymo
i
panaudojimo
me ai
nebi inai
u i
su ap i,
CGL
nebi inai
aSy as
uoj
g ama ikai
i8éjus.
Kadangi
nuo
1673
iki
1695
me y
Ry y
P isijoje
nebu o
i8leis a nei
kalbiniy
eikalu,
nei
eliginiy
as y,
T.
Sulco
(Sapiino)
g ama ika
bu o
galima
panaudo i
i
éliau.
AiSku,
CGL
engimas
uko-
ne
iene ius
i
ne
d ejus
me us.
Juk
po
keliolikos
me y
1690
m.
T.
Lepne is
kons a-
a o,
kad
F.
P e o ijus,
seniausias
miisy
P iisy
Lie u os
pamokslininkas,
u js
pa a-
Sy a
Zodyna,
be
nea si anda
leidéjo ®.
Kaip
Zinoma,
o
leidéjo
nea si ado
iki
pa
F.
P e o ijaus
mi ies.
I
nea si ado
dél
os
pap as os
p ieZas ies,
kad
Zodynas
bu o
nebaig as
aSy i.
Tai
odo
ne
ik
palik i
I
omo
p adzioje
8
uS i
puslapiai
(J.
Lebe-
dzio
manymu,
ski i
i uliniam
puslapiui
i
p a a mei),
be
i
apsk i ai
palygin i
ne-
maza
us iy
puslapiy:
I
ome
—
jy
121,
II
—
88,
i¥
iso
u’ iy
puslapiy
—
209
(a ba
11,5%
isos
Zodyno
apim ies).
Pag indiné
Zodyno
s aipsniu
medziaga
pap as-
ai
iSdés oma
iename
puslapyje,
g eigiausiai
okie
puslapiai
i
pa a8y i
,,pi mosios
®
Smulkioji
lie u iy
au osaka...,
p.
512.
®
Lie u iy
kalbos
Zodynas/A s.
ed.
J.
K uopas.
—
V.,
1968,
.
1,
p.
XVIII.
%
Lie u os
TSR
bibliog a ija.
A
se ija.
Knygos
lie u iy
kalba,
1547-1861.
—
V.,
.
1,
p-
328.
™
Sabaliauskas
A.
Lie u iy
kalbos
y inéjimo
is o ija...
—
V.,
1979,
p.
31.
32
Smulkioji
lie u iy
au osaka...,
p.
509.
*
Jonas
B e k inas.
Rink iniai
a8 ai/Pa .
J.
Palionis
i
J.
Zukauskai é.
—
V.,
1983,
p.
25.
1
Si
ema
e a
specialaus
eks ologinio
nag inéjimo.
1®
Lepne
Th.
De
P eu che
Li haue .
—
Kénigsbe g,
1690,
S.
115.
104
edakcijos“
aSymo
laiku.
Papildymams,
.
y.
naujiems
an aS iniams
Zodziams
j e p-
i,
a
esamiems
ZodZiams
papildy i
ski i
puslapiai
p i ay i
ne ienodai:
su
ienu
dyiem
p ie aSais
a
ki okiais
papildymais
Zodyno
I
ome
y a
158,
II
—
122,
aigi
is
iso
280,
a ba
9%
eks o.
Sudéje
uS ius
i
ik
p adé us
puslapius,
ma ysime,
kad
penk adalis
Zodyno
puslapiy
y a
be
eks o.
Papildymai,
a odo,
aSy i
éliau,
a iau
a
pacia
pag indinio
au o iaus
anka.
Ma y ,
jeigu
CGL
au o ius,
asydamas
pag indinj
eks a,
bi
u éjes
kokio
Zodzio
kalbine
cha ak e is ika,
ai
bi y
jq
Gia
pa
i
su aSes.
Kas
ki a
smulkesni
kele o
asme-
ny
anky
p ie aSai.
Kad
i
negausiis,
jie
egaléjo
a si as i
pe
ilgesnj
laika,
po
o,
kai
pag indinis
CGL
eks as
bu o
pa aiy as,
o
pa s
Zodynas
jau
bu o
ki y
ankose.
d
Zinoma,
CGL
pa a’ymo
laikas
iesiogiai
nep iklauso
nuo
o,
a
jis
bu o
isi8-
kai
baig as,
a
ne.
S a bu
u é i
omenyje
ai,
kad
pe
2—3
me us
ienam
Zmogui
pa eng i
oki
milZiniska
Zodyna
a gu
a
imanoma.
Juk
ne u é a
analogo
lie u iy
leksikog a ijoje
(neskai an
duka
iska
mazesnio
i
elemen a esnio
ank as i-
nio
okie¢iy-lie u iy
kalby
,,Lexicon
Li huanicum“),
ne u é a
leksikog a inio
da -
bo
adicijy,
pagaliau
Zodyno
engimas
nebu o
pag indinis
F.
P e o ijaus
da bas.
Dél
o,
ne u in
dokumen uo y
ak y,
aip
g ieZ ai
apib éz i
CGL
pa a’ymo
me us
a gu
a
pag is a.
A siz elgian
i
isa
ai,
ikslingiau
laiky i,
kad
Zodynas
bu o
en-
giamas
ilgiau
negu
iki
Siol
eigiama.
Pa ikslin i
CGL
pa a’ymo
me us
galé y
padé i
i
Zodyno
popie iaus
gamybos
laikas.
Zodyno
popie iaus
andenZenkliy
analizé
odo,
kad
popie ius
u i
ke u iy
asiy
andenzenklius.
1.
VandenZenklis
N .
1
y a
su
aZuole
upinéiais
im
kikiliais
i
aidémis
NK.
Popie iy
su
ienu,
d iem
a
im
kikiliais
( oki8kai
Ein inkenpapie ,
Zwei inkenpa-
pie ,
D ei inkenpapie )
gamino
Finkeno
popie iaus
di b u é
Ryiy
P isijoje
nuo
1680
m.
iki
XVIII
a.
pabaigos.
Kikiliy
skai¢ius
nu odyda o
ik
lapo
o ma a.
CGL
lapas
y a
pusés
,,T ijy
kikiliy
popie iaus“
(38
cm
x
42
cm)!*.
Biblio ekininky
nu ody as
CGL
o ma as
(20,2
cm
x
16,3
cm)
y a
ne ikslus
—
ge okai
sumazZin as.
Raidés
NK
Zymi
di b u és
is eigéjo
i
meis o
(N)icolaus
(K) iige
a da
i
pa a del’.
Sj
andenZenklj
iden i ikuo i
padeda
i
ai,
kad
popie ius
su
kikiliais
bu o
pla iai
a -
ojamas
i
Lie u oje*.
16
Lauce i ius
E.
Popie ius
Lie u oje
XV—
XVIII
a.
—
V.,
1967,
p.
138
( andenzenkliy
a laso
pozicija
N .
2172).
Dél
j isimo
andenZenklis
a sidi é
ski inguose
puslapiuose
i
sunkiai
pe
idu j
ma omas.
1”
Z .
Koh z
H.
Die
He kun
os p eussische
Papie mache //Papie geschich e.
Mainz,
1954,
Jah gang
4,S.3;
aip
pa
jo:
Papie machen
und
Familien o schung
mi
besonde e Be uck-
sich igung
Os p eu ens//Os deu sche
Familienkunde.
Gé ingen,
1954, H.
3,
S.
119.
18
EB.
Lauce i iaus
minimi
dokumen ai
y a:
1)
Vilniaus
V.
Kapsuko
uni e si e o
Mokslinés
biblio ekos
ank a¥ iy
sky ius,
F—7,
Ip.
2
—
Zemai¢iy
eismy
knygos Raseiniuose
j aSas
senaja
bal a usiy
kalba
—
1683
m.
liepos
1
d.
Bazyliaus
Ski man o
i
jo
Zmonos
pa eiSkimas,
kad
naSlé
Judi a,
bu usi
Rasmusa i iené,
Mikalojaus
duk é
(zmona)
Songailiené
p ipazin y
jkai o
su a i;
2)
Vilniaus
V.
Kapsuko
uni e si e o
Mokslinés
biblio ekos
ank a8 iy
sky ius
F—7,
Ip.
2
—
Ze~
maiéiy
kunigaikS ys és
pilies
eismo
knygy
j a8as
senqja
bal a usiy
i
lenky
kalbomis
—
1686
m.
lapk igio
18
d.
a8 as,
ku iuo
Kons an as
Lukas
Semio a
i
jo
Zmona,
bu .
Komo o ska,
jkei ia
K izos imui
Os o skiui
Vie iSkiy
alaka
i
Lydu ény
d a o
Zeme.
—Kn.:
Popie ius
Lie u oje...,.
p.
205.
105
2.
VandenZenklis
N .
2
y a
su
lelijomis
i
ka ina
( oki8kai
Lilienpapie ).
Sio
andenzenklio
ap ik i
i
iden i ikuo i
kol
kas
nepa yko.
PanaSiausias
i
CGL
anden-
Zenklj
N .
2
y a
miné o
E.
Lauce igiaus
a laso
andenzenklis
N .
2172,
as as
1685
m.
Pane ézyje
a8y ame
dokumen e??,
3.
VandenZenklis
N .
3
sa o
elemen ais
labai
panagus
j
andenZenkli
N .
2,
ai
ik
jo
modi ikacija.
No s
E.
Lauce i ius
pa eikia
daugiau
kaip
120
andenZenkliy
su
i ai iomis
he aldinémis
lelijomis,
Sio
CGL
popie iaus
andenZenklio
a lase
i gi
né a
g eiéiausiai
dél
o,
kad
a lase
panaudo i
ne
isi
Ry y
P isijos
Sal iniai.
Siaip
Popie ius
su
lelijomis
( ienomis
a
su
ki ais
a ibu ais)
Lie uyoje
i
Lenkijoje
bu o
gaminamas labai
plagiai.
Ma
d ilypé
he aldiné
lelija
bu o
a i
120
Seimy
he by
elemen as.
Vien
XVIII
a.
E.
Lauce i ius
nu odo
10
andenZenkliy
su
lelijomis
a-
ian y.
Né a
abejonés,
kad
lelijos
bu o
aizduojamos
andenzenkliuose
i
ankséiau,
ly.
XVI
a.
pasku inj
ke i i.
Vadinasi,
galé ume
saky i,
kad
popie ius
su
anden-
Zenkliais
N .
2
i
N .
3
pagamin as
g eiciausiai
i gi
mazZdaug
uo
pa iu
laiku.
4.
Vandenzenklis
N .
4
aizduoja
lau y
ainika
su
ka ina
i Suje
i
suk yziuo-
omis
Sakelémis
bei
aidémis
DVG
(DOG
?)
apa ioje.
Pap as ai
aidés
Zymi
popie-
iaus
di b u és
sa ininko
a
meis o
pa a de
i
a da.
Sio
andenzenklio
a ibu i-
kos
iSsiai8kin i
kol
kas
nepa yko.
Taigi
CGL
popie iaus
andenZenkliy
analizé
kol
kas
mazai
epadeda
nus a y i
Zodyno’pa a’ymo
ikslesnj
laika.
Ta iau
i
Siandien
i& adas
apie
CGL
pa asymo
lai-
ka
galimej
pako eguo i.
Jeigu
dalis
popie iaus
y a
gamin a
po
1680
m.
i
jeigu
as
Popie ius
né a
koks
specialus
p iedas,
p idé as
éliau
negu
isas
ki as
Zodyno
Ppopie ius™,
eikia
many i,
kad
i
isas
popie ius
(ben
jau
iman
a ski ai
—
omais)
y a
ne
anks esnis.
Ne
i
a ian ,
kad
1683,
1686
me y
dokumen ams
im as
popie ius
galéjo
bi i
pagamin as
p ieS
d ejus
ejus
me us,
is
dél o
a
ne
pe
d asu
i
oliau
laiky is
nuomonés,
kad
isas
CGL,
pa aSy as
1672
(1673)
—1675
me ais.
Sia
da a,
sp endzian
ik
Ppopie iaus
andenzenkliy,
eiké y
nukel i
10
me y
éliau
i
CGL
laiky i
XVII
a.
de in ojo
de-
sim me io
da bu.
Pa ikslin a
CGL
pa aymo
da a
nep ieS a auja
amZininky
nuomonei,
kad
jo
au o ius
galéjes
bi i
F.
P e o ijus.
Ki y
kon a gumen y,
galinéiy
paneig i
Siuos
amZininky
a siliepimus,
i gi
né a.
P ieSingai,
u imos
Zinios
apie
F.
P e o ijaus
i-
lologing
k ali ikacija
i
jo
li uanis inj
uZsiangaZa ima,
pa s
Zodyno
pobiidis
i
jo
leksikog a iné
kokybé
leidzia
many i, kad
XVII
a.
an ojoje
puséje
nebu o
Zmogaus,
p ilygs anéio
F.
P e o ijui.
F.
P e o ijaus
CGL
bibliné
i
kasdieniné
Snekamoji
leksika,
jos
pa eikimas
ge-
iausiai
ep ezen uoja
Ry y
P isijos
XVII
a.
aS u
(i8
dalies
i
a miy)
Zodyna.
Dél
iso
o
,,Cla is
Ge manico-Li h ana“
nusipelno
isoke iopo
leksikog a y
i
apsk i-
18
Z .
Vilniaus
V.
Kapsuko
uni e si e o
Mokslinés
biblio ekos
ank aS iy
sky ius,
F-8,
423,
Ip.
3,
o ma as
33
cm
x
20
cm,
a¥y a
1685
m.
(ne
1681,
kaip
nu odo
BE.
Lauce i ius)
ugséjo
19
d.
lenky
kalba
—
aS as,
ku iuo
Zag obskiai
i
Ciemnolonskiai
p ipazjs a
Upy és
seniinui
Pe ui
Blisiui
eise
j
Palé ene
( andenzenklis
—
e iame
aS o
puslapyje).
2°
Popie iaus
Zodyno
lapai
su
im
kikiliais
as i
ik
du
sykius:
CGL
pi mojo
omo
228
(229)
—
234
(235)
i
244
(245)
—
250
(251)
puslapiuose.
106

ai
kalbininky
demesio.
Ddiugu,
kad
senas
planas
—
¥alia
ki y
leksikog a ijos
pa-
minkly
i8leis i
,,Cla is
Ge manico-Li h ana“@!
—
pagaliau
igy endinamas.
Lie u-
os
TSR
Moksly
Akademijos
Cen iné
biblio eka
numa o
ileis i
Sio
s aipsnio
au-
o iaus
pa eng a
F.
P e o ijaus
Zodyno
ke u iy
daliy
(su
lie u i8ky
Zodziy
odyk-
le)
publikacija.
OB
ABTOPE
CJIOBAPA
,,CLAVIS
GERMANICO-LITHVANA“
Pes ome
C aTba
MocBxlleHa
yTOuHeHMIO
aBTOpcTBa
uM
OOcTOsTeNSCTB
HallMcaHMA
KpynHeiaue o
B
Boc ownoi
Mpyccun
XVII
B,
Heme ko-nMToBcKo o
pyKomucHo o
cmoBapa
,,Cla is
Ge manico-
Li h ana“.
O6 em
u
comepxaHHe
cHopapd
Mo_TBepxKTAIOT
CBUeTEMLCTBA
COBPeMeHHMKOB
Mi
cy2KaT
OCHOBaHHeM
J
3aKJO4eHUA,
ITO
aBTOpOM
,,Cla is
Ge manico-Li h ana“
sBaseTcx
MepenoqaHkK
MeceH,
WieH
KOMMCCHH
IO
epecMoTpy
paMMaTHKH
uM
neceHHUKa
JI.
Knelinaca,
Onec ammi
3Ha-
TOK
NMTOBCKO O
#3bIKa
Mpuzpux
Ipe opu oc
(1624-1695).
B
c a be
osopu cs,
u o
aBTOp
Wi
chopapA
KOHKOpAAaHUbI
HeMe Kol
Gu6nuu
M.
JioTepa
TlepeBOAMN
Ha
JHTOBCKHI
A3bIK
CaM,
a
He
MOMb30BaJICH
PAaHHUMM
HepesozaMu.
Cnosapp
®.
IIipe opu oca
no
cyTH
esa
Gni
nepeBOgHBIM
CHOBapeM,
He
MMeBINIMM
aHasO oB
B
JMTOBCKOH
Mexcuko padun.
Tlos omy
neoOxo umMo
pa3iMyaTb
MepHoy
MOATOTOBKM
cHOBApA
M
BPeMA#
HeIOcpelcTBeHHOTO
HalucaHud
cuoBaps.
[ly em
ueHTupukayMn
BOAHLIX
3HAKOB
Yc-
TaHOBNeHO,
4TO
Syma a
cioBaps
W3 oTOBMeHa
He
paHbile,
yem
B
1680
.,
MOsTOMY
CpOK
HalHca-
nua
,,Cla is
Ge manico-Li h ana“*
c
1672—1675
.
cnemyeT
MepeHecTH
Ha
TeCATb
eT
MoO3%Ke.
%
Palionis
J.
Lie u iy
kalbo y os
laiméjimai
a ybinés
san a kos
me ais.
—
Kalbo y a,
1958,
.
1,
p.
13.
107