Dėl „Clavis Germanico–Lithvana“ autoriaus

LIETUVIU KALBOS SANDAROS TYRINEJIMAI LIETUVIU KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXVI (1987) VINCENTAS DROTVINAS DEL ,,CLAVIS GERMANICO-LITHVANA“ AUTORIAUS Busimajai lie u iy leksikog a ijos is o ijai pa aSy i eikia isy s a biausiyjy Zo- dyny specialiy y inéjimy. Kai ku ie Zodynai a ybiniais me ais jau pa y iné i. Iki Siol y iné ojy laukia Ry y P iisijos leksikog a ijos paminklai. No s ne ienas i ju y a apZ elg as a ben pa iais bend iausiais b uozais apibidin as®, a iau ai ik p adzia: maZai nag iné a Siy Zodyny leksika, eik’mé, po eikis élesnei leksikog a- ijai. Kalbédami apie Ry y P isijos Zodynus, iki Siol ebesi e giame bend aja biblio- g a ine ilologine in o macija: XVII—XVIII a. d ikalbiai Zodynai daugiau minimi kaip bibliog a ijos iene ai, lie u iy li e a i os is o ijos ei8kiniai a ba miisy smul- kiosios au osakos Sal iniai. Siy Zodyny medzZiaga ne iki galo panaudo a akade- miniame ,,Lie u iy kalbos Zodyne“, apie jy leksikos isuma be eik nieko neZino- me. Sie Zodynai maZai epazjs ami iek leksikologiSkai, iek leksikog a iskai. Ne ienas i8 jy, pa yzdziui, J. B odo skio lie u iy- okie iy kalby Zodynas, pe ka us bus g ei¢iausiai dinges. Dél iesioginiy is o iniy duomeny s okos apie Ry y P isijos seniausius Zodynus sunku ka aiSkiau pasaky i. Ta iau ai, kad jie iSlike nespausdin i, odos, nebi u p ie- Zas is jy ne y iné i (0 gal jie odél iki Siol nepublikuo i, kad ne y iné i?). Be daugelio neiS i y dalyky, kaip an ai pa aSymo laikas, au o iai, ikslesnés pasi odymo aplin- kybés, Sal iniai i k ., nezinome aip pa galu inai, kiek u ime y XVII a. Ry y P i- sijos leksikog a ijos paminkly. Pap as ai nu odomi ys iSlike? ank aS iniai okie- éiu-lie u iy kalby Zodynai: 1) ,,Lexicon Li huanicum“, p iski iamas i8 adicijos D. Kleinui, 2) adinamasis K auzés Zodynas i 3) ,,Cla is Ge manico-Li h ana“, laikomas F. P e o ijaus da bu. »Lexicon Li huanicum“ iden i ikuo i su D. Kleino Zodynu, kaip iki Siol da oma, bi y izikinga: pe maZai ezinome iek apie D. Kleino a8y aji Zodyna, iek apie pa- i ,.Lexicon Li huanicum“. I8 andenZenkliy sp endzian , jis a8y as (= pe aSy as) 1 Z . J. K uopo, K. Pakalkos, B. Tolu ienés, B. Vosyly és da bus apie K. Si ydo, S. Dau- kan o, J. Pab éZos, D. Su ke iciaus, A. JuSkos, K. Bigos i k . Zodynus. 2 Z . BalaSai is A. Zodiiai i Zodynai. — V., 1984. — 142 p.; Palionis J. Lie u iy li e a i inés kalbos is o ija. — V., 1979. — 316 p.; Sabaliauskas A. Lie uyiy kalbos y inéji-- mo is o ija, iki 1940 m. — V., 1979. — 252 p.; aip pa jo. Lie u iy kalbos y inéjimo is o ija , 1940 —1980 m. — V., 1982. — 265 p. * Apie minimus, be g ei¢iausiai neiSlikusius XVII a. K is upo Sap ino, F yd icho Pa aci- Jaus, Jono Hu elijaus d ikalbius Zodynus ne u ime j ikinamesniy Ziniy. 102 XVII a. ke yi ame—penk ame degim me yje, aigi D. Kleino laikais*, Musy a lik i adinamojo K auzés Zodyno popie iaus andenZenkliy y inéjimai odo, kad ai ne XVII a. da bas: Zodynas pa a’y as (= pe a’y as) XVIII a. e iame—ke i ame -deSim me yje, ad jo negalima p iski i 1585 (1588)—1655 m. gy enusiam A. K au- zee, Sa o apim imi, pa ia leksika i jos pa eikimu eikSmingiausias XVII a. Ry u P isijos lie u iy leksikog a ijos ank aS inis paminklas y a okie iy-lie u iy kalby zodynas ,,Cla is Ge manico-Li h ana“ ( oliau — CGL). Tai d iejy omy (1 . — _Aal—Luj , I . — Maal — Zwil e ) su au osakos p iedu ,,P o e bia quedam Li anica“ i zodZiy papildymu da bas (i8 iso 2322 p.). Zodynas ne u i senos y- inéjimo is o ijos. Dél jo au o iaus i pa aSymo laiko bu o pa eikS a kele as nuo- moniy, ku ias Gia i apz elgsime. Da XIX a. idu yje F. Neselmanas sa o Zodyno p a a méje spéjo, kad CGL a- Sy as XVIII a. an ajame ke i yje, i adino ji anoniminiu Zodynu. I éliau, neZi- nan Zodyno au o iaus, ank aS is bu o p iski iamas XVII a. gy enusiems asme- ims. Taip sp endé bibliog a ai i Zzodyno ank aX yje esan¢iy d iejy pa a dés i aSy. Pi masis j aSas lo yny kalba y a CGL I omo uSéiame p.9: Sum Ch is iani F iede ici S ime i Sal. Bo . P. Ge wi... Kiek iSsamiau Sis i aSas paka o as II ‘ omo pi majame nenume uo ame puslapyje: Sum Ch is iani F iede ici S ime i Sala . Bo . Pa . Ge wischk. 17468. Kalbamasis Zodynas Ka aliauéiaus als ybiniame a chy e u éjo omy signa i- a Msc. 85 in 4, Msc. 86 in 4. Ji, kaip i ki us li uanis ikos Sal inius, Pi mojo pasauli- nio ka o iS aka ése s udija o Kazimie as Biga. J. Baléikonio ado aujama ,,Lie- u iy kalbos Zodyno“ edakcija bu o pa sisiysdinusi Sio Zodyno ank a’ i j Kauna zodziams iS a8y i. Po Didziojo Té ynés ka o (1946 m.) J. Ju ginis, J. K uopas, ki i mokslininkai §j Zodyna d auge su J. B odo skio, K. Donelaigio ank aS iais i ki ais li uanis ikos unikumais su ade pa si ezé i$ Ry y P isijos. Daba CGL saugomas Lie- u os TSR MA Cen inéje biblio ekoje. Zodyno au o ys és klausima iki Siol bene nuodugniausiai y inéjo Ju gis Lebe- -dys’. Remdamasis Zodyno ilius acijomis i ki ais jame nu ody ais Sal iniais, jis ban- dé nus a y i apy ik i Zodyno pa a’ymo laika. Apz elges anks esniu y iné ojy nuo- mones, jis linkes many i, kad Sio Zodyno pi masis omas bu o pa aSy as 1672 m. -(au o iui u in 48 me us). Kadangi II ome paminé as T. Sulco (Sapiino) 1673 m. * Zodyno au o ys é, ank a8 io ypa ybés, ZodZiy leksikog a inis pa eikimas nag inéjami io s aipsnio au o iaus pa eng oje ,,Lexicon Li huanicum“ publikacijoje, ku ia iSleido ,,Mokslo“ jJeidykla (1987). 5 Plagiau Z . D o inas V. Kada pa a’y as adinamasis K auzés Zodynas. — Bal is ica, 1984, . 20 (2), p. 163—167. ® K is ijonas F yd ichas S ime is 1746 m. buyo paski as Ge iSkény kunigu. XIX a. p ad#io- _je Zodynas p iklausé Ziliy, ku iki 1695 m. kunigayo P e o ijus, p ecen o iui Vilhelmui Teodo ui Simelpenigiui. ? Smulkioji lie u in au osaka XVII— XVIII amiZiuje. P ieZodziai, pa a lés, mijslés/Pa . J. ‘Lebedys. — V., 1956. — 631 p. 103 »Compendium G amma icae Li h anicae“, ai isai Zodynas bu es baig as apie 1674 me us, éliausiai — 1675 me ais®. Si da a daba kone isuo inai p ipazis ama. »Lie u iy kalbos Zodyno“ I omo naujajame leidime su umpinimas C eikia »Cla is Ge manico-Li h ana“ (buy. Ka aliau iaus a chy o d iejy omy I Msc. 85 in 4, II Msc. 86 in 4 ank as is, pa a8y as a pe 1673—1701 me y)®. Zodyno pa- aSymo da a nu odoma emian is J. Lebedzio y inéjimais. Bibliog a ijos da buose F, P e o ijus be jokiy i8lygy a komen a y laikomas ank aS yje islikusio okie iy- lie u iy kalby Zodyno au o iumi™. Ku ie ne ku ie kalbininkai uo né a i ai jsi i- king". Pasak J. LebedZio, zodynui eikalingas biblijos i8 aukas e es pa s au o ius, J. B e kiino biblijos e imas jam bu es nep ieinamas'®. O J. Palionis eigia, kad F yd ichas P e o ijus, aSydamas XVII a. pabaigoje okie iy-lie u iy kalby Zodyna, émési Zodziy i posakiy i§ J. B e kiino biblijos e imo!. Misy a lik as a ankinis CGL naudojamy konko dancy i J. B e kiino e imo sug e inimas odo, kad saki- niy e imui J. B e kino biblijos ank a8 iu g ei iausiai nesinaudo a. Ve imo au- en iskuma odo gana yskis ZodZiy pa inkimo, Zodziy o my i junginiy, Zodziu aSybos, sakinio kons ukcijy i ZodZiy a kos i ai a imai i su umpinimai"*. Visa ai leidzia laiky i P e o ijy i biblijos, ben jos konko dancuy, e éju. Taigi s a s ydami CGL pa aSymo laika, pi miausia u é ume ski i Zodyno en- gimo p adzios i Zodyno pa asymo (= pabaigimo) me us. S a bu as i Zodyno a- Symo p adZios me us. Jais laikomi I omo 1672, II omo — 1673, . y. éliausiai ié- jusio i Zodyne panaudo o kalbinio da bo me ai. Ta iau ai né a neabejo inas eigi- nys. T. Sulco (Sapiino) g ama ikos pasi odymo i panaudojimo me ai nebi inai u i su ap i, CGL nebi inai aSy as uoj g ama ikai i8éjus. Kadangi nuo 1673 iki 1695 me y Ry y P isijoje nebu o i8leis a nei kalbiniy eikalu, nei eliginiy as y, T. Sulco (Sapiino) g ama ika bu o galima panaudo i i éliau. AiSku, CGL engimas uko- ne iene ius i ne d ejus me us. Juk po keliolikos me y 1690 m. T. Lepne is kons a- a o, kad F. P e o ijus, seniausias miisy P iisy Lie u os pamokslininkas, u js pa a- Sy a Zodyna, be nea si anda leidéjo ®. Kaip Zinoma, o leidéjo nea si ado iki pa F. P e o ijaus mi ies. I nea si ado dél os pap as os p ieZas ies, kad Zodynas bu o nebaig as aSy i. Tai odo ne ik palik i I omo p adzioje 8 uS i puslapiai (J. Lebe- dzio manymu, ski i i uliniam puslapiui i p a a mei), be i apsk i ai palygin i ne- maza us iy puslapiy: I ome — jy 121, II — 88, i¥ iso u’ iy puslapiy — 209 (a ba 11,5% isos Zodyno apim ies). Pag indiné Zodyno s aipsniu medziaga pap as- ai iSdés oma iename puslapyje, g eigiausiai okie puslapiai i pa a8y i ,,pi mosios ® Smulkioji lie u iy au osaka..., p. 512. ® Lie u iy kalbos Zodynas/A s. ed. J. K uopas. — V., 1968, . 1, p. XVIII. % Lie u os TSR bibliog a ija. A se ija. Knygos lie u iy kalba, 1547-1861. — V., . 1, p- 328. ™ Sabaliauskas A. Lie u iy kalbos y inéjimo is o ija... — V., 1979, p. 31. 32 Smulkioji lie u iy au osaka..., p. 509. * Jonas B e k inas. Rink iniai a8 ai/Pa . J. Palionis i J. Zukauskai é. — V., 1983, p. 25. 1 Si ema e a specialaus eks ologinio nag inéjimo. 1® Lepne Th. De P eu che Li haue . — Kénigsbe g, 1690, S. 115. 104 edakcijos“ aSymo laiku. Papildymams, . y. naujiems an aS iniams Zodziams j e p- i, a esamiems ZodZiams papildy i ski i puslapiai p i ay i ne ienodai: su ienu dyiem p ie aSais a ki okiais papildymais Zodyno I ome y a 158, II — 122, aigi is iso 280, a ba 9% eks o. Sudéje uS ius i ik p adé us puslapius, ma ysime, kad penk adalis Zodyno puslapiy y a be eks o. Papildymai, a odo, aSy i éliau, a iau a pacia pag indinio au o iaus anka. Ma y , jeigu CGL au o ius, asydamas pag indinj eks a, bi u éjes kokio Zodzio kalbine cha ak e is ika, ai bi y jq Gia pa i su aSes. Kas ki a smulkesni kele o asme- ny anky p ie aSai. Kad i negausiis, jie egaléjo a si as i pe ilgesnj laika, po o, kai pag indinis CGL eks as bu o pa aiy as, o pa s Zodynas jau bu o ki y ankose. d Zinoma, CGL pa a’ymo laikas iesiogiai nep iklauso nuo o, a jis bu o isi8- kai baig as, a ne. S a bu u é i omenyje ai, kad pe 2—3 me us ienam Zmogui pa eng i oki milZiniska Zodyna a gu a imanoma. Juk ne u é a analogo lie u iy leksikog a ijoje (neskai an duka iska mazesnio i elemen a esnio ank as i- nio okie¢iy-lie u iy kalby ,,Lexicon Li huanicum“), ne u é a leksikog a inio da - bo adicijy, pagaliau Zodyno engimas nebu o pag indinis F. P e o ijaus da bas. Dél o, ne u in dokumen uo y ak y, aip g ieZ ai apib éz i CGL pa a’ymo me us a gu a pag is a. A siz elgian i isa ai, ikslingiau laiky i, kad Zodynas bu o en- giamas ilgiau negu iki Siol eigiama. Pa ikslin i CGL pa a’ymo me us galé y padé i i Zodyno popie iaus gamybos laikas. Zodyno popie iaus andenZenkliy analizé odo, kad popie ius u i ke u iy asiy andenzenklius. 1. VandenZenklis N . 1 y a su aZuole upinéiais im kikiliais i aidémis NK. Popie iy su ienu, d iem a im kikiliais ( oki8kai Ein inkenpapie , Zwei inkenpa- pie , D ei inkenpapie ) gamino Finkeno popie iaus di b u é Ryiy P isijoje nuo 1680 m. iki XVIII a. pabaigos. Kikiliy skai¢ius nu odyda o ik lapo o ma a. CGL lapas y a pusés ,,T ijy kikiliy popie iaus“ (38 cm x 42 cm)!*. Biblio ekininky nu ody as CGL o ma as (20,2 cm x 16,3 cm) y a ne ikslus — ge okai sumazZin as. Raidés NK Zymi di b u és is eigéjo i meis o (N)icolaus (K) iige a da i pa a del’. Sj andenZenklj iden i ikuo i padeda i ai, kad popie ius su kikiliais bu o pla iai a - ojamas i Lie u oje*. 16 Lauce i ius E. Popie ius Lie u oje XV— XVIII a. — V., 1967, p. 138 ( andenzenkliy a laso pozicija N . 2172). Dél j isimo andenZenklis a sidi é ski inguose puslapiuose i sunkiai pe idu j ma omas. 1” Z . Koh z H. Die He kun os p eussische Papie mache //Papie geschich e. Mainz, 1954, Jah gang 4,S.3; aip pa jo: Papie machen und Familien o schung mi besonde e Be uck- sich igung Os p eu ens//Os deu sche Familienkunde. Gé ingen, 1954, H. 3, S. 119. 18 EB. Lauce i iaus minimi dokumen ai y a: 1) Vilniaus V. Kapsuko uni e si e o Mokslinés biblio ekos ank a¥ iy sky ius, F—7, Ip. 2 — Zemai¢iy eismy knygos Raseiniuose j aSas senaja bal a usiy kalba — 1683 m. liepos 1 d. Bazyliaus Ski man o i jo Zmonos pa eiSkimas, kad naSlé Judi a, bu usi Rasmusa i iené, Mikalojaus duk é (zmona) Songailiené p ipazin y jkai o su a i; 2) Vilniaus V. Kapsuko uni e si e o Mokslinés biblio ekos ank a8 iy sky ius F—7, Ip. 2 — Ze~ maiéiy kunigaikS ys és pilies eismo knygy j a8as senqja bal a usiy i lenky kalbomis — 1686 m. lapk igio 18 d. a8 as, ku iuo Kons an as Lukas Semio a i jo Zmona, bu . Komo o ska, jkei ia K izos imui Os o skiui Vie iSkiy alaka i Lydu ény d a o Zeme. —Kn.: Popie ius Lie u oje...,. p. 205. 105 2. VandenZenklis N . 2 y a su lelijomis i ka ina ( oki8kai Lilienpapie ). Sio andenzenklio ap ik i i iden i ikuo i kol kas nepa yko. PanaSiausias i CGL anden- Zenklj N . 2 y a miné o E. Lauce igiaus a laso andenzenklis N . 2172, as as 1685 m. Pane ézyje a8y ame dokumen e??, 3. VandenZenklis N . 3 sa o elemen ais labai panagus j andenZenkli N . 2, ai ik jo modi ikacija. No s E. Lauce i ius pa eikia daugiau kaip 120 andenZenkliy su i ai iomis he aldinémis lelijomis, Sio CGL popie iaus andenZenklio a lase i gi né a g eiéiausiai dél o, kad a lase panaudo i ne isi Ry y P isijos Sal iniai. Siaip Popie ius su lelijomis ( ienomis a su ki ais a ibu ais) Lie uyoje i Lenkijoje bu o gaminamas labai plagiai. Ma d ilypé he aldiné lelija bu o a i 120 Seimy he by elemen as. Vien XVIII a. E. Lauce i ius nu odo 10 andenZenkliy su lelijomis a- ian y. Né a abejonés, kad lelijos bu o aizduojamos andenzenkliuose i ankséiau, ly. XVI a. pasku inj ke i i. Vadinasi, galé ume saky i, kad popie ius su anden- Zenkliais N . 2 i N . 3 pagamin as g eiciausiai i gi mazZdaug uo pa iu laiku. 4. Vandenzenklis N . 4 aizduoja lau y ainika su ka ina i Suje i suk yziuo- omis Sakelémis bei aidémis DVG (DOG ?) apa ioje. Pap as ai aidés Zymi popie- iaus di b u és sa ininko a meis o pa a de i a da. Sio andenzenklio a ibu i- kos iSsiai8kin i kol kas nepa yko. Taigi CGL popie iaus andenZenkliy analizé kol kas mazai epadeda nus a y i Zodyno’pa a’ymo ikslesnj laika. Ta iau i Siandien i& adas apie CGL pa asymo lai- ka galimej pako eguo i. Jeigu dalis popie iaus y a gamin a po 1680 m. i jeigu as Popie ius né a koks specialus p iedas, p idé as éliau negu isas ki as Zodyno Ppopie ius™, eikia many i, kad i isas popie ius (ben jau iman a ski ai — omais) y a ne anks esnis. Ne i a ian , kad 1683, 1686 me y dokumen ams im as popie ius galéjo bi i pagamin as p ieS d ejus ejus me us, is dél o a ne pe d asu i oliau laiky is nuomonés, kad isas CGL, pa aSy as 1672 (1673) —1675 me ais. Sia da a, sp endzian ik Ppopie iaus andenzenkliy, eiké y nukel i 10 me y éliau i CGL laiky i XVII a. de in ojo de- sim me io da bu. Pa ikslin a CGL pa aymo da a nep ieS a auja amZininky nuomonei, kad jo au o ius galéjes bi i F. P e o ijus. Ki y kon a gumen y, galinéiy paneig i Siuos amZininky a siliepimus, i gi né a. P ieSingai, u imos Zinios apie F. P e o ijaus i- lologing k ali ikacija i jo li uanis inj uZsiangaZa ima, pa s Zodyno pobiidis i jo leksikog a iné kokybé leidzia many i, kad XVII a. an ojoje puséje nebu o Zmogaus, p ilygs anéio F. P e o ijui. F. P e o ijaus CGL bibliné i kasdieniné Snekamoji leksika, jos pa eikimas ge- iausiai ep ezen uoja Ry y P isijos XVII a. aS u (i8 dalies i a miy) Zodyna. Dél iso o ,,Cla is Ge manico-Li h ana“ nusipelno isoke iopo leksikog a y i apsk i- 18 Z . Vilniaus V. Kapsuko uni e si e o Mokslinés biblio ekos ank aS iy sky ius, F-8, 423, Ip. 3, o ma as 33 cm x 20 cm, a¥y a 1685 m. (ne 1681, kaip nu odo BE. Lauce i ius) ugséjo 19 d. lenky kalba — aS as, ku iuo Zag obskiai i Ciemnolonskiai p ipazjs a Upy és seniinui Pe ui Blisiui eise j Palé ene ( andenzenklis — e iame aS o puslapyje). 2° Popie iaus Zodyno lapai su im kikiliais as i ik du sykius: CGL pi mojo omo 228 (229) — 234 (235) i 244 (245) — 250 (251) puslapiuose. 106 ai kalbininky demesio. Ddiugu, kad senas planas — ¥alia ki y leksikog a ijos pa- minkly i8leis i ,,Cla is Ge manico-Li h ana“@! — pagaliau igy endinamas. Lie u- os TSR Moksly Akademijos Cen iné biblio eka numa o ileis i Sio s aipsnio au- o iaus pa eng a F. P e o ijaus Zodyno ke u iy daliy (su lie u i8ky Zodziy odyk- le) publikacija. OB ABTOPE CJIOBAPA ,,CLAVIS GERMANICO-LITHVANA“ Pes ome C aTba MocBxlleHa yTOuHeHMIO aBTOpcTBa uM OOcTOsTeNSCTB HallMcaHMA KpynHeiaue o B Boc ownoi Mpyccun XVII B, Heme ko-nMToBcKo o pyKomucHo o cmoBapa ,,Cla is Ge manico- Li h ana“. O6 em u comepxaHHe cHopapd Mo_TBepxKTAIOT CBUeTEMLCTBA COBPeMeHHMKOB Mi cy2KaT OCHOBaHHeM J 3aKJO4eHUA, ITO aBTOpOM ,,Cla is Ge manico-Li h ana“ sBaseTcx MepenoqaHkK MeceH, WieH KOMMCCHH IO epecMoTpy paMMaTHKH uM neceHHUKa JI. Knelinaca, Onec ammi 3Ha- TOK NMTOBCKO O #3bIKa Mpuzpux Ipe opu oc (1624-1695). B c a be osopu cs, u o aBTOp Wi chopapA KOHKOpAAaHUbI HeMe Kol Gu6nuu M. JioTepa TlepeBOAMN Ha JHTOBCKHI A3bIK CaM, a He MOMb30BaJICH PAaHHUMM HepesozaMu. Cnosapp ®. IIipe opu oca no cyTH esa Gni nepeBOgHBIM CHOBapeM, He MMeBINIMM aHasO oB B JMTOBCKOH Mexcuko padun. Tlos omy neoOxo umMo pa3iMyaTb MepHoy MOATOTOBKM cHOBApA M BPeMA# HeIOcpelcTBeHHOTO HalucaHud cuoBaps. [ly em ueHTupukayMn BOAHLIX 3HAKOB Yc- TaHOBNeHO, 4TO Syma a cioBaps W3 oTOBMeHa He paHbile, yem B 1680 ., MOsTOMY CpOK HalHca- nua ,,Cla is Ge manico-Li h ana“* c 1672—1675 . cnemyeT MepeHecTH Ha TeCATb eT MoO3%Ke. % Palionis J. Lie u iy kalbo y os laiméjimai a ybinés san a kos me ais. — Kalbo y a, 1958, . 1, p. 13. 107