Page 1LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXVII (1988)
LIETUVIŲ KALBA IR BILINGVIZMAS
KAZIMIERAS EIGMINAS
COGNOMI DEI DINTORNI DI GERVĖČIAI1
Esaminando dal punto di vista semantico i cognomi degli abitanti di Gervėčiai, li suddividiamo in due gruppi: patronimici e soprannominali. Analizzando l’origine e il significato dei cognomi appartenenti a entrambi i gruppi e cercando di mettere in evidenza gli elementi formativi, li suddividiamo a loro volta in sottogruppi più piccoli.
Cognomi patronimici. I nostri cognomi patronimici derivano dagli antichi nomi pagani lituani e dai nomi cristiani introdotti dopo il battesimo della Lituania. Questi nomi cristiani derivano per la maggior parte dall’ebraico, dal greco antico, dal latino, dalle lingue germaniche e da altre lingue.
Cognomi patronimici derivati da nomi pagani lituani. I cognomi patronimici degli abitanti di Gervėčiai derivati dai più antichi nomi lituani bisillabici sono relativamente pochi. Sono: Atminis: lituano at+min- (cfr. atminti, atmintis. Būga, 1958, p. 223, Kuzavinis, Savukynas, 1971, p. 119); Būtvilà: lituano but- (cfr. būtas «casa», būti) + vil- (cfr. viltis «sperare») (Kuzavinis, Savukynas, 1971, p. 66, 152); Ūlvinas: lituano ul-+vin- «causa, colpa» (cfr. vaina «causa») (Kuzavinis, Savukynas, 1971, p. 152).
Nei dintorni di Gervėčiai non sono stati trovati cognomi derivati da antichi nomi lituani monosillabici o da forme abbreviate.
Alcuni cognomi sono derivati con suffissi da antichi nomi lituani, per esempio Mileišis: lituano mil- (cfr. pa-milti) + -eišis, oppure derivati da suffissi patronimici diminutivi e vezzeggiativi: Giedraitis e la sua variante dzūkija Giedraičius: lituano giedr- (cfr. giedras) (Kuzavinis, Savukynas, 1971, p. 89) + -aitis; Radžiūlis (forma dialettale dzūkija Radžiulis): lituano rad- (cfr. rādo) (Kuzavinis, Savukynas, 1971, p. 128) + -iulis (dj > dž > dz).
Cognomi patronimici derivati da nomi cristiani. Alcuni cognomi degli abitanti di Gervėčiai derivano direttamente da nomi cristiani, senza alcun elemento formativo. Si tratta per lo più di diverse varianti di nomi di battesimo.
Dal nome di origine greca Aleksandras si riscontrano cognomi derivati da forme abbreviate, diffuse soprattutto nelle lingue slave: Aliòchna (cfr. bielorusso Алёхна), Aliòksa (cfr. bielorusso Алёкса), Aliòkša (cfr. bielorusso Алекша, Олекша), Aliòcha (cfr. bielorusso Алёха). Dal nome di origine romana Emilijonas (lat. Aemilianus; Kuzavinis, Savukynas, 1971, p. 79), a Gervėčiai si trova il cognome Amilionas.
1 I cognomi furono raccolti da Marytė Razmukaitė; l’elenco fu integrato da Kazimieras Eigminas, Julius Šalkauskas, Aloyzas Vidugiris e Angelė Žalalytė.
5°
67
Page 2Il cognome Jefremas deriva dal nome battesimale ortodosso Ефрем, mentre Jeŕmakas deriva dal nome battesimale ortodosso Ермолай, dalla sua variante colloquiale Ермак.
Il cognome Jeraminas, a nostro avviso, potrebbe essere una variante del nome greco latinizzato Hieronymus (cfr. pol. Jaromin || Hieronim), mentre Zidòras è una variante del nome cristiano greco latinizzato Izidorius, frequente nei dialetti lituani.
Alcuni cognomi della zona di Gervėčiai sono forme abbreviate di nomi cristiani: Bazỹs è un’abbreviazione del nome greco latinizzato Bazilijus (Bazilius) (cfr. pol. Bazyli); Jõčius è l’abbreviazione di Jaci̇̃ntas, a sua volta variante del nome Hiacìntas (derivato da Hyacinthus, gr. Hyákinthos) (cfr. pol. Jac, Jacek, biel. Яцко, Яцук, Яц); Jõčas, a nostro avviso, ha la stessa origine di Jõčius; Mikìsas deriva da Mikalõjus (cfr. pol. Mikłaś, biel. Міклаш, Міхлік), Miklùšà deriva da Mikalõjus (cfr. pol. Miktoszek); Mìziejùs deriva da Michailas (cfr. biel. Міц, Міс, cognome lituano Misius). Ramỹs || Remỹs || Remis || Rėmis potrebbe essere un’abbreviazione del nome battesimale Jeremijas (cfr. pol. Remiaz da Jeremiasz). La variante Ramỹs potrebbe essere considerata un’abbreviazione di un nome più lungo oppure derivare direttamente dal lituano ramùs. Tale ipotesi, tuttavia, non è attendibile, poiché Ramỹs alterna con Remỹs || Remis || Rėmis. È vero che alcune varianti potrebbero essere semplicemente il risultato di grafie diverse.
Juškà yra krikštavardžio Юрий trumpinys: brus. Юшка, Юшко (Бірыла, 1966, c. 56); Lukšà — krikštavardžio Lùkas trumpinys (plg. brus. Лукаш, Лука, lenk. Łukasz (Бірыла, 1966, c. 110); mat Baltarusijoje įsigalėjo bažnytinė slavų kalbos forma Лука iš lenk. Lukasz (Бірыла, 1966, c. 110). Pavardę Lukšà galima sieti ir su mūsų bendriniu žodžiu lùkšas „nulinkusiomis ausimis; žioplys, ištižėlis“. Mockà — krikštavardžio Motiejus trumpinys (plg. brus. Мацко, Матвей, lenk. Maciewicz, Maciej) (Бірыла, 1966, c. 117); Sáukà — Sava || Savẽlijus trumpinys (plg. brus. Саўка, Савелій Бірыла, 1966, c. 142), lenk. Saw-czyk, Saw-icki, Sawa (Bystrón, 1936, p. 275), rus. Савицкий (Петровский, 1966, c. 351). Bet galima sieti ir su veiksmaž. šaukti „tęsiamu balsu šaukti“.
L’origine del cognome Valeikà e delle sue varianti Veleikà, Valaikà, Velaikà, Vėlaikà non è del tutto chiara. La radice deriva probabilmente dall’abbreviazione del nome Valys, Valius, formato a partire da nomi di origine latina come Valentinas, Valėrijus e altri.
Nella zona di Gervėčiai si trova un numero considerevole di cognomi derivati da nomi battesimali con suffissi patronimici diminutivi e affettivi.
Un derivato con il suffisso -aitis è Bazáitis, da Bazỹs; Česnáitis (forma bielorussa Часноў) deriva da Čėsius, Česỹs (abbreviazione del nome Čėslovas, cfr. pol. Czesław); Ilijáitis (|| Ilijõitis) deriva dal nome battesimale ortodosso Ilija; Jackáitis deriva da Jacka (abbreviazione del nome battesimale Jokūbas, cfr. biel. Яцько, Яць, pol. Jacek, Jack-owski); Jurkáitis (la forma bielorussa Юркой deriva da Júrka, abbreviazione del nome battesimale Jūrijus (cfr. biel. Юрко, rus. Юрка); Lukáitis (|| Lukõitis) deriva da Lùkas; Marcin káitis — Marciñkus (derivato dal nome battesimale Martýnas; lat. Martīnus < lat. Martius; Mars «Marte» (Kuzavinis, Savukynas, 1971, p. 116), cfr. biel. Марции, Марцинкой, Марцінкевіч, pol. Marcinek, Marcink-iewicz, Marcink-owski); Matuláitis (|| Matulõitis, la forma bielorussa Матулоў deriva da Matùlis, variante del nome battesimale Motiejus); Pacáitis deriva da Pãcas (abbreviazione del nome battesimale Игнатий; cfr. biel. Пац (Бірыла, 1966,
68
Page 3p. 90); non è chiaro se Vilōitis (*Vilāitis) derivi da Vilius (abbreviazione lituana dei nomi Vilmantas, Viltautas e simili) oppure da Vilius (abbreviazione di Wilhelm in tedesco).
Nella zona di Gervėčiai è stato trovato un solo derivato con il suffisso patronimico -ūnas: Morkūnas, nella forma bielorussa Маркун, deriva dal nome battesimale Mōrkus.
Alcuni cognomi sono derivati con il suffisso -ulis: Augulis deriva da Aūgus (abbreviazione del nome battesimale Augūstas, Augūstalis); Janulis dal nome battesimale Jōnas (cfr. biel. Ян, pol. Jan); Paliulis potrebbe derivare da Palys (abbreviazione del nome Palemōnas, a sua volta derivato dal greco latinizzato Palaimōn); Vaičiulis da Vaičius [abbreviazione dell’antico nome slavo Vaitiekus (biel. Войтех, pol. Wojciech)].
Si trovano anche un paio di derivati con i suffissi -elis, -elė: Petrėlis deriva dal nome battesimale Pētras; Mackelė (|| Mackelė) deriva da Mōckas (abbreviazione del nome battesimale Motiejus, cfr. biel. Мацько, Мацько).
Con il suffisso -ikas si trova un solo cognome: Pētrikas (|| Pētrikas), derivato dal nome battesimale Pētras (cfr. rus. Петрик, biel. Петрок, pol. Pietrzyk).
Un derivato con il suffisso -utis è il cognome Damūtis, con la variante dialettale dzūka Damūcis (forma bielorussa Дамурь), derivato da Dōmas (probabilmente abbreviazione anche del nome battesimale Dominykas || Domininkas).
Numerosi cognomi della zona di Gervėčiai sono derivati da nomi cristiani con suffissi slavi:
Con i suffissi -avičius, -evičius: Adamāvičius (|| forma bielorussa Адамович (Бірьіла, 1966, c. 22); cfr. biel. Адам, pol. Adam; Bagdonāvičius (cfr. biel. Багдан, pol. Bogdan, probabilmente calco del gr. Theodosius: gr. Theos «dio» e dotos «dono» (LPŽ, 1985, p. 154); Baltrukāvičius deriva da Baltrus (abbreviazione di Baltramiejus) con un doppio suffisso patronimico: il lituano -ukas e lo slavo -avičius; Bazāvičius (|| Bazēvičius) deriva da Bazys; Brazāvičius (|| Brazevičius) deriva da Brazys (abbreviazione di Ambraziejus); Česnāvičius (forma bielorussa attestata Часнович) deriva da Česys || Česus, abbreviazione di Česlovas; Grigarāvičius deriva da Grigorijus (cfr. biel. Грыгор); Janāvičius (cfr. biel. Ян, pol. Jan); Jankāvičius (cfr. biel. Янка, Янко, pol. Jankiewicz, biel. Янкович); Jančēvičius (cfr. biel. Янцевич: Иоанн); Kasandrāvičius (forma bielorussa Касандрович); Aleksandravičius: Aleksandrovīčius deriva da Aleksandras (LPŽ, 1985, p. 937); Laurināvičius (|| Laurynāvičius) deriva da Laurynas; Petrāvičius (|| Petrevičius): Pētras; Steponāvičius: Stēponas; Urbonāvičius (|| Urbanāvičius): Ūrbonas; Ustināvičius (forma bielorussa Устынович; cfr. rus. colloquiale Устин < Юстин); Valansāvičius (cfr. pol. Wotąsiewicz, dal nome Walenty); Andriuškēvičius [cfr. le varianti bielorusse Андрушкевич: Андрей (Бірьіла, 1966, c. 29), pol. Andruszkiewicz: Andrzej (Bystron, 1936, p. 266)]; Grinēvičius (cfr. biel. Грыневич: Григорий (Бірьіла, 1966, c. 55), pol. Hryniewicz: Grzegorz); Havrilkēvičius (forma bielorussa Гаўрылкевіч (Гаўрылкевич); cfr. la forma diminutiva bielorussa Гаўрылка da Гаврила); Habrukēvičius (forma bielorussa Габрукевич: Габрук, Гаврила); Ivaškēvičius | forma bielorussa Івашкевич: Иван (Бірьіла, 1966, c. 86); pol. Iwaszkiewicz: biel. Іваш, Івашка; Juknēvičius: Juknà (pol. Juchna, Juchno: Juryj, Jurij); Juodžēvičius (con le varianti fonetiche: Jedžēvičius, Jadžēvičius; forma bielorussa Юдзевич); Juodz- può talvolta derivare da Юда (Бірьіла, 1966, c. 22), ma può anche derivare dalla radice lituana Juod-; Marcinķēvičius (cfr. pol.
69
Page 4Marcin, Marčinėk, Marcinkiewicz, bielor. Марцін); Petkevičius (cfr. bielor. Пяткевіч, Пятко); Rinkēvičius (forma bielorussa Рынкевич, cfr. la forma diminutiva del nome bielorusso Рыма Рымка e il cognome da essa derivato con suffisso patronimico Рымкевич); Sienkevičius (forma bielorussa Сенкевич, cfr. Сёмка, Сень, Сенка, Сенko, Сенько, derivati da Simeon); Stankēvičius (cfr. bielor. Станко, Станько, derivati da Станислав; pol. Stanieк, Stankiewicz – da Stanisław); Tunkelēvičius (forma bielorussa Тункелевич, bielor. Томка (?), derivato da Томас; rus. Томка – da Том). Questo cognome presenta due suffissi: lit. -elis e slavo -evičius. Vaitkēvičius (cfr. la variante del nome Vaitiekus rus. Войтко, Войтка – da Войтех, pol. Wojtek; cognome Wojtkiewicz – da Wojciech).
Con il suffisso -(i)auskas: Petkāuskas (cfr. bielor. Петко, Петько – da Петр); Petrāuskas (cfr. bielor. Пятроўскі, pol. Petrowski); Stakauskas (cfr. bielor. Стах, Стахій; cognome Стахоўскі – da Стахій); Vitkauskas (cfr. bielor. Вітка, Вітко, lit. Vitkus da But, pol. Wit).
Jанčiauškas (baltarusiška forma Янчэўскі: Іоанн (Бірыла, 1966, c. 87); plg. lenk. Janczewski, Janczowski: Janczak, Janczyk, Janczyk – iš Jan, brus. Янчук, Янчык – iš Іоанн); Tamašiauskas (plg. lenk. Tomaszewski: Tomasz); Vasiliauskas (baltarusiška forma Васілеўскі; plg. brus. Васіль – iš Василий); Zacharauskas (plg. brus. Захария).
Con i suffissi -eckas, -ickas: Janēckas (forma bielorussa Янецкі, cfr. pol. Janecki: Jan, bielor. Ян); Jakovickas (cfr. pol. Jakowicki: Jakub, bielor. Якавіцкі: Иаков, Яков); Savickas || Savickis (cfr. bielor. Сава, Савенка, Савеня; il pol. Sawicki è collegato al nome Sawa).
Cognomi derivati da soprannomi. I cognomi soprannominali dei Gervėtiškiai sono numerosi. Si suddividono in diversi gruppi semantici.
Cognomi etnonimici. Nei dintorni di Gervėčiai ne sono stati registrati alcuni. Dal nome etnico gūdas, con suffissi patronimici lituani e slavi, si hanno i seguenti cognomi: Gudaitis, Gudauskas, Gudinskas (sono state registrate soltanto forme femminili del cognome: Gudinskaitė e Gudinskienė), con la variante dialettale dzūkija Gudzińskas (|| Gudzinskas) e la forma bielorussa Гудзінскі.
Cognomi che indicano un mestiere, diverse cariche, una posizione sociale o un determinato gruppo di persone. Anche in queste zone i cognomi di questo tipo sono pochi: Karadys (|| Karadis; cfr. kárudas); Kareivis (è stata registrata una forma con desinenza non lituana Kareivy; Kare iwo; cfr. kareivis); Kazōkas (cfr. kazōkas); Slūžulis (|| variante bielorussa Slūželi; cfr. slūžyti); Šaulys (cfr. šaulys); Ulōnas (cfr. ulōnas).
Cognomi derivati da nomi di animali. Qui questi cognomi sono più numerosi. Vi sono sia basi non suffissate sia derivati suffissati. Per esempio: Avienis (è stata riportata la forma bielorussa Авен?; cfr. avis); Kiškėlis (cfr. kiškis); Kurmėlis (cfr. kūrmis); Meškà (nel cimitero di Gervėčiai è stata registrata, probabilmente per errore, la forma Meska; cfr. meškà); Meškys (|| Meškis, Miesz kis; cfr. meškà); Vilkas (cfr. vilkas); Būblys (cfr. būblȳs), Bublēvičius; Gaigalas (nel cimitero di Gervėčiai è stata registrata soltanto la forma plurale Gaigalai; cfr. gaigalas); Kikilis (cfr. kikilis); derivati dalla radice gulbė: Gulbināvičius, Gulbinskis (registrato come Gulbinskij), Gulbickis (registrato come Gulbickij); Paukštienė (cfr. paukštis).
70
Page 5Cognomi che indicano diverse carenze fisiche e difetti. Tra i cognomi registrati in questo gruppo figurano: Bukelis (cfr. būkas); Kairys (cfr. kairys); Mažeika (cfr. mažas); Maknočius² (cfr. maknoti); Miklys (cfr. miklus); Mikna (cfr. mikseti, nonché Mikna in slavo, cfr. bielor. Mixna, Mixnevič); Pūiša (cfr. pūiša); Pukšta || Pūkštas (cfr. pūkš, pūkšti); Pliauga (cfr. pliaugoti); Šėmis || Šėmys (cfr. šėmus, šėmis); Tridūlis (cfr. triesti).
Cognomi che indicano vari oggetti, le loro proprietà, caratteristiche ecc. Kūlys (cfr. kūlys); Kuolaitis (cfr. kuolas); Reketys || Rekėtis || dial. dzūk. Rekėkis (cfr. rekėtis, reketys); Statinis (cfr. status, statinis); Šukelis (cfr. šukė).
Cognomi derivati da soprannomi che indicano varie caratteristiche. Gražulis (|| Gražūl, cfr. gražus); Glaudėlis (cfr. glaustis, glaudūs); Raudonovičius (forma bielorussa Paўdонаві, cfr. raudonas); Skirūtis || Škirūtis (cfr. skirti); Trepšys (cfr. trepšėti?).
Cognomi soprannominali di origine non lituana. Nei dintorni di Gervėčiai ve ne sono parecchi. La maggior parte sono derivati suffissati.
Con il suffisso -ka: Apriškė; Buckà (|| Bùcka), Bucko (includeremo anche Bùckus; cfr. bielor. Будзька, Будзько, Буцько: дз > ц); Gluska, cfr. rus. Глушко, Глушок; Kaharka, Kocharko; Kučka (a questo gruppo includeremo anche Kùckus; cfr. bielor. Куць, Куцько); Meleszka (cfr. pol. Meleszko); Mereška (cfr. pol. Mereszka); Palaika; Popka (cfr. bielor. Папко, Попка, rus. Попко); Rožko (cfr. bielor. Рожка, Рожко); Skurka (cfr. Скурка, Скурко).
Con il suffisso -yčius: Babičius (cfr. bielor. Бабіч).
Con i suffissi -avičius, -evičius: Šafranovičius; Černušėvičius (forma bielorussa Чарнушэвіч, cfr. bielor. Чарнушевич); Subatkėvičius (|| Subotkėvičius; cfr. bielor. Субаткевич); Šaškevičius (cfr. bielor. Шашкевич).
Con il suffisso -auskas: Astrauskas (forma bielorussa Астроўскі, cfr. pol. Ostrowski, rus. Островский); Baranauskas (forma bielorussa Бараноўскі; cfr. pol. Baranowski, bielor. Бараноўскі, rus. Барановский); Barauskas (cfr. pol. Barowski); Barkauskas (cfr. pol. Barkowski, Borkowski); Bučiauskas; Chmieliauskas (cfr. pol. Chmielewski, bielor. Хмялеўскі, rus. Хмелевский); Čaikauskas (cfr. pol. Czajkowski, bielor. Чайкоўскі, rus. Чайковский); Čiulauškas (forma bielorussa Чулоўскі; Dambrauskas (cfr. pol. Dąbrowski); Jarauskas (forma bielorussa Яроўскі); Kalinauskas (cfr. bielor. Каліноўскі, rus. Калиновский, pol. Kalinowski); Katkauskas (cfr. bielor. Хаткоўскі, pol. Kotkowski; Kavaliauskas (cfr. bielor. Кавалеўскі, rus. Ковалевский, pol. Kowalewski); Kazlauskas (cfr. bielor. Казлоўскі, rus. Козловский, pol. Kozłowski); Koženiauskas || Kaženiauskas (cfr. bielor. Казаневецкі, pol. korzeń); Kulikauskas (cfr. bielor. Кулікоўскі, rus. Куликовский; pol. Kulikowski); Labačiauskas (cfr. bielor. Лабачэўскі, rus. Лобачевский); Lisauskas (cfr. bielor. Лісоўскі, Malinauskas (cfr. bielor. Малноўскі, rus. Малиновский, pol. Malinowski); Mankauskas (cfr. bielor. Манкоўскі, pol. Mankowski); Mlinkauskas (cfr. bielor. Млынкоўскі); Sadauskas (cfr. bielor. Садоўскі, rus. Садовский, pol. Sadowski); Saikauskas (cfr. bielor. Сайкоўскі, Šab-
1 Questo cognome è probabilmente di origine slava (cfr. pp. 62 ss. di questa pubblicazione). – Red.
71
Page 6lauškas (cfr. bielor. Шаблоўскі); Šalauškas (cfr. bielor. Шалойскі); Zdanaūskas (cfr. bielor. Здан, pol. Zdanowski, Żdanowski).
Con il suffisso -ickas: Katkavickas (è documentato soltanto il cognome femminile con il suffisso doppio Katkavickaitė; cfr. bielor. Хадко, Хадкевич); Muchnickas (doc. Muchnickaja?); Sinickas (cfr. bielor. Сініцкі, rus. Синицкий, pol. Sinicki); Žimnickas || Zimnickis (cfr. bielor. Зімніцкі, rus. Зимницкий).
Con il suffisso -eckas: Paneckas (cfr. bielor. Пана仔ька); Zalėckas / cfr. bielor. Залецкі, pol. Zaleski (z Zalesia) /.
Con il suffisso -ockis: Zablòckis (cfr. bielor. Заблоцкі, pol. Zablocki).
Con il suffisso -skis: Lipskis (cfr. bielor. Лінскі, rus. Липский, pol. Lipski).
Con i suffissi -inskas, -inskis: Bučinskas || Bučinskis (cfr. bielor. Бучынскі); Ripinskas (forma bielorussa Рыпінскі) / Ripìnskas; Rudzinskis || Rudzińskas (cfr. bielor. Рудзінскі, rus. Рудзинский); / Rusińskas (cfr. bielor. Русінскі); Sečinskas (forma bielorussa Сячынскі || Siečynskas (doc. Siečynska) || Sičińskas || Sečinskas (cfr. bielor. Шыць, Шыцік, Шыцікаў).
Con il suffisso -onskis: Polònskis (forma bielorussa Палонскі).
Con il suffisso -uckas: Prauluckas (forma bielorussa Праулучкі).
К. ЭЙГМИНАС
I COGNOMI NEI DINTORNI DI GERVĖČIAI (GERVĖTY)
Riassunto
L’articolo esamina i cognomi dei dintorni di Gervėčiai (Gervėty) sotto il profilo semantico. I cognomi sono suddivisi in due grandi gruppi: quelli di origine onomastica e quelli derivati da soprannomi. Analizzando l’origine e il significato dei cognomi appartenenti a questi due gruppi, essi vengono ulteriormente ripartiti in gruppi più piccoli in base agli elementi derivazionali.
К. EIGMINAS
I COGNOMI NELL’AREA LINGUISTICA DI GERVĖČIAI
Riassunto
L’articolo esamina e caratterizza i cognomi dell’area linguistica di Gervėčiai dal punto di vista semantico. In questo contesto, i cognomi vengono suddivisi, in base alla loro origine, in due grandi gruppi: i cognomi derivati da nomi propri e quelli derivati da soprannomi. Nell’analizzare l’origine e il significato di questi cognomi, i due gruppi vengono ulteriormente suddivisi in gruppi più piccoli, così da mettere in evidenza gli elementi di formazione delle parole.
LITERATŪRA
Bystron. Nazwiska polskie. Lwów-Warszawa, 1936.
Būga K. Rinktiniai raštai. V., 1958. T. 1.
Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų etimologinis žodynas // Vardai ir žodžiai. V., 1971. Lietuvių pavardžių žodynas. A-K. V., 1985 (LPŽ).
Бирила М. Б. Беларуская антрапанімія. Мінск, 1966.
Петровский И. А. Словарь русских личных имен. М., 1966.
72