Skip to document
Back
Go to original Localized version was produced by AI. It may contain inaccuracies.
Preparing document pages…

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXVII (1988)

LIETUVIŲ KALBA IR BILINGVIZMAS

KAZIMIERAS EIGMINAS

APELLIDOS DE LOS ALREDEDORES DE GERVĖČIAI1

Al estudiar desde el punto de vista semántico los apellidos de los habitantes de Gervėčiai, los dividimos en dos grupos: los derivados de nombres personales y los derivados de apodos. Al examinar el origen y el significado de los apellidos de ambos grupos y tratar de destacar los elementos formativos, a su vez los subdividimos en grupos más pequeños.

Apellidos derivados de nombres personales. Nuestros apellidos derivados de nombres personales proceden de antiguos nombres paganos lituanos y de nombres cristianos que llegaron tras el bautismo de Lituania. Estos nombres cristianos proceden principalmente del hebreo, el griego antiguo, el latín, las lenguas germánicas y otras lenguas.

Apellidos derivados de nombres paganos lituanos. Entre los apellidos de los habitantes de Gervėčiai derivados de los antiguos nombres lituanos bisilábicos hay relativamente pocos. Son: Atminis: lituano at+min- (cf. atminti, atmintis. Būga, 1958, p. 223, Kuzavinis, Savukynas, 1971, p. 119); Būtvilà: lituano but- (cf. būtas «casa», būti) + vil- (cf. viltis «esperar») (Kuzavinis, Savukynas, 1971, p. 66, 152); Ūlvinas: lituano ul-+vin- «causa, culpa» (cf. vaina «causa») (Kuzavinis, Savukynas, 1971, p. 152).

En los alrededores de Gervėčiai no se encontraron apellidos derivados de antiguos nombres lituanos monosilábicos ni de formas abreviadas de nombres.

Algunos apellidos son derivados con sufijos de antiguos nombres lituanos; por ejemplo, Mileišis: lituano mil- (cf. pa-milti) + -eiðis; o derivados con sufijos patronímicos diminutivos y afectivos: Giedraitis y su variante dzūkija Giedraičius: lituano giedr- (cf. giedras) (Kuzavinis, Savukynas, 1971, p. 89) + -aitis; Radžiūlis (forma dialectal dzūkija Radžiulis): lituano rad- (cf. rādo) (Kuzavinis, Savukynas, 1971, p. 128) + -iulis (dj > dž > dz).

Apellidos derivados de nombres cristianos. Algunos apellidos de los habitantes de Gervėčiai proceden directamente de nombres cristianos, sin elementos formativos. Se trata, en su mayoría, de distintas variantes de nombres de bautismo.

Del nombre de origen griego Aleksandras se encuentran apellidos derivados de formas abreviadas, en su mayoría propias de las lenguas eslavas: Aliòchna (cf. bielorruso Алёхна), Aliòksa (cf. bielorruso Алёкса), Aliòkša (cf. bielorruso Алекша, Олекша), Aliòcha (cf. bielorruso Алёха). Del nombre de origen romano Emilijonas (lat. Aemilianus; Kuzavinis, Savukynas, 1971, p. 79), en Gervėčiai existe el apellido Amilionas.

1 Los apellidos fueron recopilados por Marytė Razmukaitė; la lista fue ampliada por Kazimieras Eigminas, Julius Šalkauskas, Aloyzas Vidugiris y Angelė Žalalytė.

5°

67

El apellido Jefremas deriva del nombre de bautismo ortodoxo Ефрем, mientras que Jeŕmakas deriva del nombre de bautismo ortodoxo Ермолай, de su variante coloquial Ермак.

El apellido Jeraminas, a nuestro parecer, podría ser una variante del nombre griego latinizado Hieronymus (cf. pol. Jaromin || Hieronim), mientras que Zidòras es una variante del nombre cristiano griego latinizado Izidorius, frecuente en los dialectos lituanos.

Algunos apellidos de los habitantes de Gervėčiai son formas abreviadas de nombres cristianos: Bazỹs es una forma abreviada del nombre griego latinizado Bazilijus (Bazilius) (cf. pol. Bazyli); Jõčius es una forma abreviada de Jaci̇̃ntas, que a su vez es una variante del nombre Hiacìntas (derivado de Hyacinthus, gr. Hyákinthos latinizado) (cf. pol. Jac, Jacek, bielorr. Яцко, Яцук, Яц); Jõčas, a nuestro parecer, tiene el mismo origen que Jõčius; Mikìsas deriva de Mikalõjus (cf. pol. Mikłaś, bielorr. Міклаш, Міхлік); Miklùšà deriva de Mikalõjus (cf. pol. Miktoszek); Mìziejùs deriva de Michailas (cf. bielorr. Міц, Міс, apellido lituano Misius). Ramỹs || Remỹs || Remis || Rėmis podría ser una forma abreviada del nombre de bautismo Jeremijas (cf. pol. Remiaz, de Jeremiasz). La variante Ramỹs podría considerarse una forma abreviada de un nombre más largo o derivarse directamente del lituano ramùs. Sin embargo, esta hipótesis no es fiable, pues Ramỹs alterna con Remỹs || Remis || Rėmis. Es cierto que algunas variantes podrían deberse únicamente a diferencias ortográficas.

Juškà yra krikštavardžio Юрий trumpinys: brus. Юшка, Юшко (Бірыла, 1966, c. 56); Lukšà — krikštavardžio Lùkas trumpinys (plg. brus. Лукаш, Лука, lenk. Łukasz (Бірыла, 1966, c. 110); mat Baltarusijoje įsigalėjo bažnytinė slavų kalbos forma Лука iš lenk. Lukasz (Бірыла, 1966, c. 110). Pavardę Lukšà galima sieti ir su mūsų bendriniu žodžiu lùkšas „nulinkusiomis ausimis; žioplys, ištižėlis“. Mockà — krikštavardžio Motiejus trumpinys (plg. brus. Мацко, Матвей, lenk. Maciewicz, Maciej) (Бірыла, 1966, c. 117); Sáukà — Sava || Savẽlijus trumpinys (plg. brus. Саўка, Савелій Бірыла, 1966, c. 142), lenk. Saw-czyk, Saw-icki, Sawa (Bystrón, 1936, p. 275), rus. Савицкий (Петровский, 1966, c. 351). Bet galima sieti ir su veiksmaž. šaukti „tęsiamu balsu šaukti“.

El origen del apellido Valeikà y de sus variantes Veleikà, Valaikà, Velaikà, Vėlaikà no está del todo claro. La raíz probablemente procede de las formas abreviadas de los nombres Valys, Valius, surgidas de nombres de origen latino como Valentinas, Valėrijus, entre otros.

En los alrededores de Gervėčiai hay bastantes apellidos derivados de nombres de bautismo que llevan sufijos patronímicos diminutivos y afectivos.

Un derivado con el sufijo -aitis es Bazáitis, de Bazỹs; Česnáitis (forma bielorrusa Часноў), de Čėsius, Česỹs (forma abreviada del nombre Čėslovas, cf. pol. Czesław); Ilijáitis (|| Ilijõitis), del nombre de bautismo ortodoxo Ilija; Jackáitis, de Jacka (forma abreviada del nombre de bautismo Jokūbas, cf. bielorr. Яцько, Яць, pol. Jacek, Jack-owski); Jurkáitis (forma bielorrusa Юркой, de Júrka, forma abreviada del nombre de bautismo Jūrijus (cf. bielorr. Юрко, ruso Юрка); Lukáitis (|| Lukõitis), de Lùkas; Marcin káitis — Marciñkus (derivado del nombre de bautismo Martýnas; lat. Martīnus <, lat. Martius; Mars «Marte» (Kuzavinis, Savukynas, 1971, p. 116), cf. bielorr. Марции, Марцинкой, Марцінкевіч, pol. Marcinek, Marcink-iewicz, Marcink-owski); Matuláitis (|| Matulõitis, forma bielorrusa Матулоў), de Matùlis, variante del nombre de bautismo Motiejus; Pacáitis, de Pãcas (forma abreviada del nombre de bautismo Игнатий; cf. bielorr. Пац (Бірыла, 1966,

68

p. 90); no está claro si Vilōitis (*Vilāitis) deriva de Vilius (forma abreviada de los nombres lituanos Vilmantas, Viltautas y similares) o de Vilius (forma abreviada del alemán Wilhelm).

En los alrededores de Gervėčiai solo se ha encontrado un derivado con el sufijo patronímico -ūnas: Morkūnas, cuya forma bielorrusa es Маркун, deriva del nombre de bautismo Mōrkus.

Algunos apellidos son derivados con el sufijo -ulis: Augulis deriva de Aūgus (forma abreviada del nombre de bautismo Augūstas, Augūstalis); Janulis, del nombre de bautismo Jōnas (cf. bielorr. Ян, pol. Jan); Paliulis podría derivar de Palys (forma abreviada del nombre Palemōnas, procedente del griego latinizado Palaimōn); Vaičiulis deriva de Vaičius [forma abreviada del antiguo nombre eslavo Vaitiekus (bielorr. Войтех, pol. Wojciech)].

También hay un par de derivados con los sufijos -elis, -elė: Petrėlis deriva del nombre de bautismo Pētras; Mackelė (|| Mackelė), de Mōckas (forma abreviada del nombre de bautismo Motiejus, cf. bielorr. Мацько, Мацько).

Con el sufijo -ikas solo hay un apellido: Pētrikas (|| Pētrikas), derivado del nombre de bautismo Pētras (cf. ruso Петрик, bielorr. Петрок, pol. Pietrzyk).

El apellido Damūtis es un derivado con el sufijo -utis y tiene la variante dialectal dzūka Damūcis (forma bielorrusa Дамурь); deriva de Dōmas (probablemente una forma abreviada del nombre de bautismo Dominykas || Domininkas).

Muchos apellidos de los habitantes de Gervėčiai son derivados de nombres cristianos con sufijos eslavos:

Con los sufijos -avičius, -evičius: Adamāvičius (|| forma bielorrusa Адамович (Бірьіла, 1966, c. 22); cf. bielorr. Адам, pol. Adam); Bagdonāvičius (cf. bielorr. Багдан, pol. Bogdan, que probablemente es un calco del griego Theodosius: gr. Theos «dios» y dotos «don» (LPŽ, 1985, p. 154); Baltrukāvičius deriva de Baltrus (forma abreviada de Baltramiejus) con doble sufijo patronímico: el lituano -ukas y el eslavo -avičius; Bazāvičius (|| Bazēvičius) deriva de Bazys; Brazāvičius (|| Brazevičius) deriva de Brazys (forma abreviada de Ambraziej us); Česnāvičius (se da la forma bielorrusa Часнович) deriva de Česys || Česus, formas abreviadas de Česlovas; Grigarāvičius deriva de Grigorijus (cf. bielorr. Грыгор); Janāvičius (cf. bielorr. Ян, pol. Jan); Jankāvičius (cf. bielorr. Янка, Янко, pol. Jankiewicz, bielorr. Янкович); Jančēvičius (cf. bielorr. Янцевич: Иоанн); Kasandrāvičius (forma bielorrusa Касандрович); Aleksandravičius: Aleksandrovīčius deriva de Aleksandras (LPŽ, 1985, p. 937); Laurināvičius (|| Laurynāvičius) deriva de Laurynas; Petrāvičius (|| Petrevičius): Pētras; Steponāvičius: Stēponas; Urbonāvičius (|| Urbanāvičius): Ūrbonas; Ustināvičius (forma bielorrusa Устынович; cf. ruso coloquial Устин < Юстин); Valansāvičius (cf. pol. Wotąsiewicz, derivado del nombre Walenty); Andriuškēvičius [cf. variantes bielorrusas Андрушкевич: Андрей (Бірьіла, 1966, c. 29), pol. Andruszkiewicz: Andrzej (Bystron, 1936, p. 266)]; Grinēvičius (cf. bielorr. Грыневич: Григорий (Бірьіла, 1966, c. 55), pol. Hryniewicz: Grzegorz); Havrilkēvičius (forma bielorrusa Гаўрылкевіч (Гаўрылкевич); cf. la forma diminutiva bielorrusa Гаўрылка, de Гаврила); Habrukēvičius (forma bielorrusa Габрукевич: Габрук, Гаврила); Ivaškēvičius | forma bielorrusa Івашкевич: Иван (Бірьіла, 1966, c. 86); pol. Iwaszkiewicz: bielorr. Іваш, Івашка; Juknēvičius: Juknà (pol. Juchna, Juchno: Juryj, Jurij); Juodžēvičius (con variantes fonéticas: Jedžēvičius, Jadžēvičius; forma bielorrusa Юдзевич); Juodz- puede derivar a veces de Юда (Бірьіла, 1966, c. 22), pero también puede proceder de la raíz lituana Juod-; Marcinķēvičius (cf. pol.

69

Marcin, Marčinėk, Marcinkiewicz, bielorr. Марцін); Petkevičius (cf. bielorr. Пяткевіч, Пятко); Rinkēvičius (forma bielorrusa Рынкевич, cf. el hipocorístico del nombre bielorruso Рыма, Рымка, y el apellido derivado de este con un sufijo patronímico Рымкевич); Sienkevičius (forma bielorrusa Сенкевич, cf. Сёмка, Сень, Сенка, Сенko, Сенько, derivados de Simeon); Stankēvičius (cf. bielorr. Станко, Станько, derivados de Станислав; pol. Stanieк, Stankiewicz – de Stanisław); Tunkelēvičius (forma bielorrusa Тункелевич, bielorr. Томка (?), derivado de Томас; ruso Томка – de Том). Este apellido tiene dos sufijos: lituano -elis y eslavo -evičius. Vaitkēvičius (cf. la variante del nombre Vaitiekus, ruso Войтко, Войтка – de Войтех; pol. Wojtek; el apellido Wojtkiewicz – de Wojciech).

Con el sufijo -(i)auskas: Petkāuskas (cf. bielorr. Петко, Петько – de Петр); Petrāuskas (cf. bielorr. Пятроўскі, pol. Petrowski); Stakauskas (cf. bielorr. Стах, Стахій; el apellido Стахоўскі – de Стахій); Vitkauskas (cf. bielorr. Вітка, Вітко, lituano Vitkus de But, pol. Wit).

Jанčiauškas (baltarusiška forma Янчэўскі: Іоанн (Бірыла, 1966, c. 87); plg. lenk. Janczewski, Janczowski: Janczak, Janczyk, Janczyk – iš Jan, brus. Янчук, Янчык – iš Іоанн); Tamašiauskas (plg. lenk. Tomaszewski: Tomasz); Vasiliauskas (baltarusiška forma Васілеўскі; plg. brus. Васіль – iš Василий); Zacharauskas (plg. brus. Захария).

Con los sufijos -eckas, -ickas: Janēckas (forma bielorrusa Янецкі, cf. pol. Janecki: Jan, bielorr. Ян); Jakovickas (cf. pol. Jakowicki: Jakub, bielorr. Якавіцкі: Иаков, Яков); Savickas || Savickis (cf. bielorr. Сава, Савенка, Савеня; pol. Sawicki se relaciona con el nombre Sawa).

Apellidos basados en apodos. Entre los habitantes de Gervėčiai abundan los apellidos basados en apodos. Se dividen en varios grupos semánticos.

Apellidos derivados de etnónimos. En los alrededores de Gervėčiai se registraron algunos. A partir del etnónimo gūdas, con sufijos patronímicos lituanos y eslavos, se encuentran los siguientes apellidos: Gudaitis, Gudauskas, Gudinskas (solo se registraron formas femeninas de los apellidos: Gudinskaitė y Gudinskienė), con la variante dialectal dzūkija Gudzińskas (|| Gudzinskas) y la forma bielorrusa Гудзінскі.

Apellidos que designan oficios, cargos diversos, posición social o un determinado grupo de personas. También hay pocos apellidos de este tipo en estos alrededores: Karadys (|| Karadis; cf. kárudas); Kareivis (se registró la forma con terminación no lituana Kareivy; Kare iwo; cf. kareivis); Kazōkas (cf. kazōkas); Slūžulis (|| variante bielorrusa Slūželi; cf. slūžyti); Šaulys (cf. šaulys); Ulōnas (cf. ulōnas).

Apellidos de origen animal. Aquí hay más apellidos de este tipo. Los hay de raíz simple y también derivados con sufijos. Por ejemplo: Avienis (se ofrece la forma bielorrusa Авен?; cf. avis); Kiškėlis (cf. kiškis); Kurmėlis (cf. kūrmis); Meškà (en el cementerio de Gervėčiai se registró, probablemente por error, Meska; cf. meškà); Meškys (|| Meškis, Miesz kis; cf. meškà); Vilkas (cf. vilkas); Būblys (cf. būblȳs), Bublēvičius; Gaigalas (en el cementerio de Gervėčiai solo se registró la forma plural Gaigalai; cf. gaigalas); Kikilis (cf. kikilis); derivados de la raíz gulbė: Gulbināvičius, Gulbinskis (registrado como Gulbinskij), Gulbickis (registrado como Gulbickij); Paukštienė (cf. paukštis).

70

Apellidos que aluden a diversos defectos físicos y vicios. En este grupo se registraron los siguientes apellidos: Bukelis (cf. būkas); Kairys (cf. kairys); Mažeika (cf. mažas); Maknočius² (cf. maknoti); Miklys (cf. miklus); Mikna (cf. mikseti, también Mikna en eslavo, cf. bielorr. Mixna, Mixnevič); Pūiša (cf. pūiša); Pukšta || Pūkštas (cf. pūkš, pūkšti); Pliauga (cf. pliaugoti); Šėmis || Šėmys (cf. šėmus, šėmis); Tridūlis (cf. triesti).

Apellidos que designan diversos objetos, sus propiedades, características, etc. Kūlys (cf. kūlys); Kuolaitis (cf. kuolas); Reketys || Rekėtis || dialecto dzūkija Rekėkis (cf. rekėtis, reketys); Statinis (cf. status, statinis); Šukelis (cf. šukė).

Apellidos basados en apodos que expresan diversas cualidades. Gražulis (|| Gražūl, cf. gražus); Glaudėlis (cf. glaustis, glaudūs); Raudonovičius (forma bielorrusa Paўdонаві, cf. raudonas); Skirūtis || Škirūtis (cf. skirti); Trepšys (cf. trepšėti?).

Apellidos basados en apodos de origen no lituano. En los alrededores de Gervėčiai hay bastantes apellidos de este tipo. La mayoría son derivados con sufijos.

Con el sufijo -ka: Apriškė; Buckà (|| Bùcka), Bucko (incluiremos también Bùckus, cf. bielorr. Будзька, Будзько, Буцько: дз > ц); Gluska, cf. ruso Глушко, Глушок; Kaharka, Kocharko; Kučka (incluiremos en este grupo también Kùckus; cf. bielorr. Куць, Куцько); Meleszka (cf. pol. Meleszko); Mereška (cf. pol. Mereszka); Palaika; Popka (cf. bielorr. Папко, Попка, ruso Попко); Rožko (cf. bielorr. Рожка, Рожко); Skurka (cf. Скурка, Скурко).

Con el sufijo -yčius: Babičius (cf. bielorr. Бабіч).

Con los sufijos -avičius, -evičius: Šafranovičius; Černušėvičius (forma bielorrusa Чарнушэвіч, cf. bielorr. Чарнушевич); Subatkėvičius (|| Subotkėvičius; cf. bielorr. Субаткевич); Šaškevičius (cf. bielorr. Шашкевич).

Con el sufijo -auskas: Astrauskas (forma bielorrusa Астроўскі, cf. pol. Ostrowski, ruso Островский); Baranauskas (forma bielorrusa Бараноўскі; cf. pol. Baranowski, bielorr. Бараноўскі, ruso Барановский); Barauskas (cf. pol. Barowski); Barkauskas (cf. pol. Barkowski, Borkowski); Bučiauskas; Chmieliauskas (cf. pol. Chmielewski, bielorr. Хмялеўскі, ruso Хмелевский); Čaikauskas (cf. pol. Czajkowski, bielorr. Чайкоўскі, ruso Чайковский); Čiulauškas (forma bielorrusa Чулоўскі; Dambrauskas (cf. pol. Dąbrowski); Jarauskas (forma bielorrusa Яроўскі); Kalinauskas (cf. bielorr. Каліноўскі, ruso Калиновский, pol. Kalinowski); Katkauskas (cf. bielorr. Хаткоўскі, pol. Kotkowski; Kavaliauskas (cf. bielorr. Кавалеўскі, ruso Ковалевский, pol. Kowalewski); Kazlauskas (cf. bielorr. Казлоўскі, ruso Козловский, pol. Kozłowski); Koženiauskas || Kaženiauskas (cf. bielorr. Казаневецкі, pol. korzeń); Kulikauskas (cf. bielorr. Кулікоўскі, ruso Куликовский; pol. Kulikowski); Labačiauskas (cf. bielorr. Лабачэўскі, ruso Лобачевский); Lisauskas (cf. bielorr. Лісоўскі, Malinauskas (cf. bielorr. Малноўскі, ruso Малиновский, pol. Malinowski); Mankauskas (cf. bielorr. Манкоўскі, pol. Mankowski); Mlinkauskas (cf. bielorr. Млынкоўскі); Sadauskas (cf. bielorr. Садоўскі, ruso Садовский, pol. Sadowski); Saikauskas (cf. bielorr. Сайкоўскі, Šab-

1Este apellido es probablemente de origen eslavo (véanse las pp. 62 y ss. de esta publicación). – Red.

71

lauškas (cf. bielorr. Шаблоўскі); Šalauškas (cf. bielorr. Шалойскі); Zdanaūskas (cf. bielorr. Здан, pol. Zdanowski, Żdanowski).

Con el sufijo -ickas: Katkavickas (solo se ha registrado el apellido femenino con el sufijo doble Katkavickaitė; cf. bielorr. Хадко, Хадкевич); Muchnickas (reg. Muchnickaja?); Sinickas (cf. bielorr. Сініцкі, ruso Синицкий, pol. Sinicki); Žimnickas || Zimnickis (cf. bielorr. Зімніцкі, ruso Зимницкий).

Con el sufijo -eckas: Paneckas (cf. bielorr. Пана仔ька); Zalėckas / cf. bielorr. Залецкі, pol. Zaleski (z Zalesia) /.

Con el sufijo -ockis: Zablòckis (cf. bielorr. Заблоцкі, pol. Zablocki).

Con el sufijo -skis: Lipskis (cf. bielorr. Лінскі, ruso Липский, pol. Lipski).

Con los sufijos -inskas, -inskis: Bučinskas || Bučinskis (cf. bielorr. Бучынскі); Ripinskas (forma bielorrusa Рыпінскі) / Ripìnskas; Rudzinskis || Rudzińskas (cf. bielorr. Рудзінскі, ruso Рудзинский); / Rusińskas (cf. bielorr. Русінскі); Sečinskas (forma bielorrusa Сячынскі || Siečynskas (reg. Siečynska) || Sičińskas || Sečinskas (cf. bielorr. Шыць, Шыцік, Шыцікаў).

Con el sufijo -onskis: Polònskis (forma bielorrusa Палонскі).

Con el sufijo -uckas: Prauluckas (forma bielorrusa Праулучкі).

К. ЭЙГМИНАС

APELLIDOS DE LOS ALREDEDORES DE GERVĖČIAI (GERVYATY)

Resumen

El artículo estudia los apellidos de los alrededores de Gervėčiai (Gervyaty) desde el punto de vista semántico. Los apellidos se dividen en dos grandes grupos: los apellidos de origen antroponímico y los derivados de apodos. Al analizar el origen y el significado de los apellidos de estos dos grupos, estos se subdividen en grupos más pequeños según sus elementos de formación de palabras.

К. EIGMINAS

LOS APELLIDOS EN EL ÁREA LINGÜÍSTICA DE GERVĖČIAI

Resumen

En el artículo se analizan y caracterizan los apellidos del área lingüística de Gervėčiai desde el punto de vista semántico. En este contexto, los apellidos se clasifican, según su origen, en dos grandes grupos: los apellidos derivados de nombres propios y los apellidos derivados de apodos. Al estudiar el origen y el significado de estos apellidos, estos dos grupos se subdividen en grupos más pequeños para mostrar los elementos de formación de palabras.

LITERATŪRA

Bystron. Nazwiska polskie. Lwów-Warszawa, 1936.

Būga K. Rinktiniai raštai. V., 1958. T. 1.

Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų etimologinis žodynas // Vardai ir žodžiai. V., 1971. Lietuvių pavardžių žodynas. A-K. V., 1985 (LPŽ).

Бирила М. Б. Беларуская антрапанімія. Мінск, 1966.

Петровский И. А. Словарь русских личных имен. М., 1966.

72

Document details