lie u iy,
la iy,
sen.
p iisy
kalbas
ap agan ys
bei
nag inéjan ys
s a biayw-
sieji
da bai.
Be
siy
apz algu,
knygos
gale
andame
i
issamia
(184
pozicijy)
bend a
li e a i os
odykle:
Lie u oje,
La ijoje
i
ki ose
Salyse
iSleis us
a ski-
y
au o iy
a
kolek y inius
da bus,
es inius
a
pe iodinius
leidinius,
ski
iek
bend iems
bal y
kalbo y os
klausimams,
iek
i
ienai
ku iai
—
lie uy
la iy,
sen.
p uisy
—
kalbai.
Tiesa,
iena
ki a
ko ek os
smulkmena
ikslin-
ina
i
li e a u os
odykléje:
J.
GERULIS.
Senieji
lie u iy
skai imai
(p.
408
20-oji
pozicija)
=
...
skai ymai;
P.
JONIKAS.
Lie u iy
bend ines
a3omos
kalbos
ku imasis
an oje
XIX
a.
puséje
(412;
119)
=
...
kii imasis
an oj
XIX
a.
puséje;
V.
PAULAUSKAITE
(412;
151)
=
V.
PAULAUSKIENE;
A,
UBEKAITE
(413;
176,
177)
=
A.
UBEIKAITE.
;
Miné i
a
ki i
smulkus
ik ai
né
kiek
nemazina
ap a iamojo
leidinio
e -
es.
”Bal y
kalbos.
[ adas”
—
labai
k uopS¢iai
pa eng a
i
eikalinga
knyga.
Tai
puikus
ado élis
iems,
kas
Vokie ijos
i
ki y
Saliy
aukS osiose
mokyklose
s udijuoja
bal y
kalbas,
kas
domisi
Siy
kalby
is o ija,
no i
sa a ankiskai
mo-
ky is
daba iniy
lie u iy
i
la iy
kalby.
Au o iams
uz
a lik a
didelj
da ba
i
i8
Jy
anky
gau a
iena
i8
pi myjy
Sios
knygos
egzemplio iy
dékingas
y a
i
Lie u iy
kalbos
ins i u as.
me
Kazys
Mo kiinas
PAMINKLAS
JANUI
SAFAREWICZIUI
Laimingi
moky ojai,
u in ys
ge y,
dékingy
mokiniy.
Didelj
bu j
e-
kiy
mokiniy
u éjo
i
zymusis
lenky
kalbininkas,
Vilniaus
i
K oku os
un
e si e y
p o eso ius,
Siy
uni e si e y
ga bés
dak a as
Janas
Sa a ewiczius
(1904—1992),
be
ki a
ko,
palikes
gilius
pédsakus
i
li uanis ikos
ba uose.
Taciau
pa i
pi maji
a p
okiy
dékingy
mokiniy
pi miausia
is
dél o
eiké-|
y
paminé i
Wojciecha
Smoczyiiski,
ku io
da bo
i
o ganizaciniy
sugebéjimy.
aisius
y a
jspudingas
J.
Sa a ewicziaus
a minimui
ski as
eikalas
”
Analec-
a
Indoe opaea
C aco iensia
Ioannis
Sa a ewicz
Memo iae
Dica a”
(Edenda
C a i
Wojciech
Smoczy iski,
C aco iae
MCMXCV).
Tai
inkinys
s aips-
niy,
ku iuose
apibudinama
J.
Sa a e icziaus
asmenybé,
jo
nuopelnai
ienai
a ,
ki ai
kalbo y os
s iéiai,
i
a ski i
y inéjimai
y
p oblemy,
ku ios
bu o
a imos_
zymiajam
lenky
mokslininkui.
Didesne
skelbiamy
s aipsniy
dalj
suda o
pi myjy
J.
Sa a ewicziaus
mi -
ies
me iniy
p oga
1993
m.
balandzio
5—6
d.
K oku oje
i ykusiame
simpo-
ziume
”Kalba
laike
i
e d éje”
skai y i
p anesimai.
IS
iso
skelbiami
ne
56
s aipsniai,
be
o,
W.
Smoczynskio
labai
k uopaéiai
pa eng a
J.
Sa a ewic-
ziaus
da by
i
li e a u os
apie
jj
bibliog a ija.
S aipsniai
skelbiami
lo yny
angly,
p ancizy
i
okieciy
kalbomis.
Sup an ama,
ne
ik
ap a i,
be
i
i8-_
a din i
isy
Gia
publikuojamy
s aipsniy
umpoje
ano acijoje
nejmanoma.
Paminésime
ik
uos,
ku ie
gali
bi i
jdomesni
lie u iy
kalbos
y iné ojui
:
|
uos,
ku ie
iesiogiai
susije
su
J.
Sa a ewizciaus
moksliniu
palikimu.
i
I$
pas a osios
s i ies
skelbiama:
Ma iano
Plezios
(Plezia)
s aipsnis
apie,
J.
Sa a ewicziaus
g aiky
i
lo yny
kalbos
y inéjimus
(”De
Ioannis
Sa a ewicz)
216
i
|
s udiis
G aecis
a que
La inis”,
p.
11—14),
F.
Slawskio
apie
d i
nepa agy-
as
J.
Sa a ewicziaus
knygas
("On
wo
unw i en
books
o
Jan
Sa a ewicz”,
p.
15—18;
Gia
au o ius
u i
gal oje
J.
Sa a ewicziaus
eiksmazodZio
eiksly
y inéjimus
i
jo
s aipsnius
apie
sla y
p o é yne,
bal y—sla y,
i aly—sla y
kalby
san ykius),
S .
U ba iczyko
apie
J.
Sa a ewicziaus
nuopelnus
polonis i-
kai
(”
P o esso
Jan
Sa a ewicz
—
Polish
schola ”,
p.
19—25),
A.
Sabaliausko
apie
lenky
mokslininko
li uanis ikos
y inéjimus
(”Jan
Sa a ewicz’s
con ibu-
ion
o
Li huanian
s udies”,
p.
27—34),
H.
Popowskos-Tabo skos
apie
e ninés
is o ijos
p oblemas
J.
Sa a ewicziaus
da buose
(”P oblems
o
e hnic
his o y
in
he
wo ks
o
Jan
Sa a ewicz”,
p.
35—40)
i
M.
Ka pluk
s aipsnis
ski as
J.
Sa a ewicziaus
onomas ikos
y inéjimams
(”
P o esso
Sa a ewicz’s
esea ch
on
onomas ics”,
p.
41—45).
Galime
dziaug is,
jog
p o eso iy
J.
Sa a ewicziy
sa o
jdomiais
s aipsniais
page bé
didelis
bu ys
Lie u os
kalbininky.
S ai
ie
s aipsniai:
S..
Amb azo
*Del
bal y
kalby
mo e iskos
giminés
a daZodziy
su
p iesaga
*-(i_)é
-kilmés”
(”On
he
o igin
o
nomina
eminina
wi h
he
ending
*-
(i_)é
in
he
Bal ic
languages”,
p.
47—50),
V.
Amb azo
”Bal y
kalby
bend a is
sin aksinés
e-
kons ukcijos
pozi iu”
(”De
bal ische
In ini i
aus
de
Sich
de
syn ak is-
chen
Rekons uk ion”,
p.
51—60),
S.
Ka ali ino
”
P aindoeu opieciy
“ho k’o-
‘lokys’
bal y
kalbose”
(”PIE
“hg k’o-
‘bea ’
in
Bal ic”,
p.
189-196),
B.
S undzios
”Bend inés
lie u iy
kalbos
mig aus
ipo
eiksmazodiZiy
ki éia imo
désningumai”
(”Regula i ies
o
he
accen ua ion
o
mixed- ype
e bs
o
S an-
da d
Li huanian”,
p.
401—408),
S.
Teméino
”Tipologinis
*u-
kamieniy
biid-
a dziy
ans o macijos
pa alelizmas
lie u iy
i
sla y
kalbose”
(”Typological
pa allelism
o
*u-s em
adjec i e
ans o ma ion
in
Li huanian
and
Sla ic”,
p.
443—447),
Z.
Zinke igiaus
”Apie
Maz ydo
as y
polonizmus”
(”Ube
die
Polonismen
in
Maz ydas’
Sch i en”,
p.
545—550).
Bal y
kalby
p oblemoms
ski i
i
kai
ku ie
uZsienio
kalbininky
s aipsniai.
Tai
A.
Bammesbe ge io
”G aiky
ed
p ies
lie u iy
esi
‘ u
esi’
i
senosios
lie u-
iy
kalbos
eis
‘ u
eini’”
(”G iechisch
€2
gegeniibe
li auisch
esz
‘du
bis ?
und
al li auisch
eisi
‘du
gehs ”,
p.
65—73),
P.
U
Dinio
”Del
sen.
sla y
s bo s”
("A
p opos
du
ieux
sl.
spbo n”,
p.
147-151;
a s a oma
bal y-sla y
*som-
bo ,
plg.
us.
co6op
‘sobo as,
susi inkimas’,
lie .
samba és
‘ inklia os,
sudé i
daik ai
a
pinigai’,
la .
suoba a
‘ inklia a’),
R.
Ecke o
”Senieji
la iy-sla y
a i ikmenys”
(”Al e
le isch-slawische
Ube eins immungen”,
p.
153—171),
A.
Hol oe o
”Del
lie u iy
i
la iy
kalby
pasy o
aidos”
(”On
he
e olu ion
o
he
passi e
in
Li huanian
and
La ian”,
p.
173—182),
G.
Michelinio
”Apie
papildinio
ie a
B e kuno
Pos iléje”
(”
Ube
die
S ellung
des
Objek es
in
de
Pos ille
on
B e kiinas”,
p.
249—256),
W.
Sedziko
”Apie
bal y
i
sla y
kalby
ag ikul u ing
e minija”
(”On
Bal ic
and
Sla ic
ag icul u al
e minology”,
p.
365—370).
I ai iais
poZi iais
bal y kalby
y iné ojams
gali
bi i
idomiis
i
ki oms
kalbo y os
p oblemoms
ski i
s aipsniai.
IS
okiy
s aipsniy
ypa¢
no é ysi
pamine i:
L.
Bedna czuko
”Subs a as
i
kalbiniy
kon ak y
eo ija”
(”Sub-
s a
e
héo ie
des
con ac s
linguis iques”,
p.
75—88),
T.
Cza neckio
”
Del
seniausiy
okieciy
kalbos
skoliniy
lenky
kalboje
p oblemos”
(”Zum
P oblem
de
al es en
Lehnwé e
des
Polnischen
aus
dem
Deu schen”,
p.
109—121),
217
W.
Ma iczako
”La ingaly
eo ijos
k i ika”
(C i ique
de
la
héo ie
des
la yn-
gales”,
p.
237-247),
S .
S achowskio
”G aiky
kalbos
aidmuo
osmany
u ky
~
kalbos
is o ijoje
("Die
Rolle
des
G iechischen
in
de
Geschich e
des
Osma-
_
nisch-Tii kischen”,
p.
377-385),
W.
S e a iskio
”Kele as
pas aby,
liecianéiy
—
indoeu opieciy
kalby
j a dziy
galiines”
(”Quelques
ema ques
conce nan
la
—
lexion
p onominale
en
indo-
eu opéen”,
p.
393—400),
K.
T.
Wi czako
”’P o-
—
e iniai
balsiai’
he i y
i
ki ose
ana oly
kalbose”
(”’P o he ic
owels*
in
Hi i e
—
and
o he
Ana olian
languages”,
p.
495—502)
i
k .
j
Sis
s aipsniy
inkinys
y a
ne
ik
g azus
zymiojo
lenky
kalbininko,
labai
~
placiy
in e esy
mokslininko,
S iesaus
a minimo
Zmogaus
page bimas,
be
i
_
s a us
indelis
j
as
ilologijos
s i is,
su
ku iomis
Janas
Sa a ewiczius
bu o
—
glaudzZiai
susijes,
o
Sio
inkinio
pa engéjas
Wojciechas
Smoczyniskis
nusipelno
_
nuosi dZiausios
sa o
kolezy
padékos.
4
Algi das
Sabaliauskas
APIE
LATGALIECIUS
IR
JU
KALBA
Galbu
daug
kas
i
nus ebs,
be ne
La ijos
ambasado ius
Lie u oje
Al-
be as
Sa kanis
iena
p oga
pasakes,
jog
la galieciams'lie u iu
kalba
y a
i8-
j
mok i
leng esné
negu
la iy
bend iné
kalba”.
Apie
Siuos
la galiecius,
ku ie—
ne
i
sa o
kalba
ka ais
linke
laiky i
a ski a
bal y
kalba,
o
ne
la iy
kalbos—
a me,
mes
labai
maZai
zinome.
O
ai
sa o iski
ne
ik
bend os
kilmés,
be
i _
bend o
likimo
miisy
b oliai.
Juk
jie
kaip
i
dauguma
lie u iy
—
ka alikai.
Jy
k a8 e
da ba osi
nemaza
lie u iy
kilmés
kunigy.
Daugiau
kaip
du
Sim me-_
éius
Sis
k aS as
bu o
Lie u os
i
Lenkijos
als ybes
dalis.
D auge
mes
apome
Rusijos
impe ijos
dalimi.
D auge
ne ekome
spaudos
lo ynikais
aSmenimis.
Lie u os
” a go
mokykla”
iksliai
a i inka
la galieciy
”moa es
skola
pi
a ina”
(*mo inos
mokykla
p ic
a elio”).
O
jy
aldiskose
mokyklose
kabéjo
uZ agas:
"Ilo
naTHcKM
oBopuTL
c po o
Bocnpemlae ca”.
4
IS
esmés
la galieciy
p oblemai
ski iaimas
La ijos
uni e si e o
Bal y
kalby
i
La iy
li e a i os
ka ed y
leidinys
”Bal u
ilologija.
V.
Raks u
k ajums”
(A b.
ed.
Dz.
Paegle.
Riga,
1995).
Dalis
Gia
publikuojamy
s aipsniy
y a_
p aneSimai,
skai y i
1994
m.
ko o
18
diena
j ykusioje
zymaus
la iy
kal-—
bininko
A u o
Uozuolo
(Ozols,
1912—1964)
a minimui
ski oje
adicinéje
j
kon e encijoje,
ku ios
ema
sj
ka a
bu o
”La gala
i
La galos
la iy
kalba”.
©
A ski i
leidinyje
publikuojami
s aipsniai
y a
jdomis
i
lie u iy
kalbos,
—
Lie u os
is o ijos
y iné ojams.
Is o ikams,
be
abejo,
y a
idomus
E.
Mugu-
e iciaus
s aipsnis
”Ragy iniai
Sal iniai
i
a cheologijos
medZiaga
apie
sena-_
Ja
la galiy
is o ija”
(”Raks i ie
a o i
un
a heologijas
ma e iali
pa
la galu
4
senako
és u i”,
p.
7—12).
Cia
ap a iama
usy
me asciy
No o a
(Ne oma,
i
4
q
La iai
specialiai
a oja_ e ming
la galiesi
la galieéiai’,
nes
e minas
la ga
~
la galiai’
mokslinéje
li e a ii oje
Zymi
senqjq
bal y
gen i,
ku i
gy enusi
iek
La ga-
—
lo.
Je,
ick
Vidzemeje
i
ku i
da e
a da
la iy au ai
i
als ybei.
4
No ki nasZ.
F iends,
ne e
oes.
An
in e iew
wi h
he
La ian
Ambas-
4
sado
o
Li huania-M
Albe s
Sa kanis.
Li huania
in
he
Wo ld,
1995,
3,
18.
j
218