Paminklas Janui Safarewicziui

lietuvių, latvių, sen. prūsų kalbas aprašantys bei nagrinėjantys svarbiau. sieji darbai. Be šių apžvalgų, knygos gale randame ir išsamią (184 pozicijų) bendrą literatūros rodyklę: Lietuvoje, Latvijoje ir kitose šalyse išleistus atskį- rų autorių ar kolektyvinius darbus, tęstinius ar periodinius leidinius, skirtus tiek bendriems baltų kalbotyros klausimams, tiek ir vienai kuriai — lietuvių, latvių, sen. prūsų — kalbai. Tiesa, viena kita korektūros smulkmena tikslin- tina ir literatūros rodyklėje: J. GERULIS. Senieji lietuvių skaitimai (p. 408: 20-oji pozicija) = ... skaitymai; P. JONIKAS. Lietuvių bendrinės rašomosios kalbos kurimasis antroje XIX a. pusėje (412; 119) = ... kūrimasis antrojoje XIX a. pusėje; V. PAULAUSKAITE (412; 151) = V. PAULAUSKIENE; A. UBEKAITE (413; 176, 177) = A. UBEIKAITE. 3 Mineti ar kiti smulkus riktai ne kiek nemazina aptariamojo leidinio ver- tes. "Baltų kalbos. Įvadas" — labai kruopščiai parengta ir reikalinga knyga. Tai puikus vadovėlis tiems, kas Vokietijos ir kitų šalių aukštosiose mokyklose studijuoja baltų kalbas, kas domisi šių kalbų istorija, nori savarankiškai mo- kytis dabartinių lietuvių ir latvių kalbų. Autoriams už atliktą didelį darbą ir iš jų rankų gautą vieną iš pirmųjų šios knygos egzempliorių dėkingas yra ir Lietuvių kalbos institutas. k kio Am žė Kazys Morkūnas PAMINKLAS JANUI SAFAREWICZIUI Laimingi mokytojai, turintys gerų, dėkingų mokinių. Didelį būrį to- kių mokinių turėjo ir žymusis lenkų kalbininkas, Vilniaus ir Krokuvos uni- versitetų profesorius, šių universitetų garbės daktaras Janas Safarewiczius (1904—1992), be kita ko, palikęs gilius pėdsakus ir lituanistikos baruose. Tačiau patį pirmąjį tarp tokių dėkingų mokinių pirmiausia vis dėlto reiké- tų paminėti Wojciechą Smoczynskį, kurio darbo ir organizacinių sugebėjimų vaisius yra įspūdingas J. Safarewicziaus atminimui skirtas veikalas ” Analec- ta Indoevropaea Cracoviensia Ioannis Safarewicz Memoriae Dicata” (Edenda Cvravit Wojciech Smoczynski, Cracoviae MCMXCV). Tai rinkinys straips- nių, kuriuose apibūdinama J. Safarevicziaus asmenybė, jo nuopelnai vienai ar kitai kalbotyros sričiai, ir atskiri tyrinėjimai tų problemų, kurios buvo artimos žymiajam lenkų mokslininkui. 4 Didesnę skelbiamų straipsnių dalį sudaro pirmųjų J. Safarewicziaus mir- ties metinių proga 1993 m. balandžio 5—6 d. Krokuvoje įvykusiame simpo- ziume "Kalba laike ir erdvėje" skaityti pranešimai. Iš viso skelbiami net 56 straipsniai, be to, W. Smoczynskio labai kruopščiai parengta J. Safarewic-' ziaus darbų ir literatūros apie jį bibliografija. Straipsniai skelbiami lotynų; anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis. Suprantama, ne tik aptarti, bet ir iš- vardinti visų čia publikuojamų straipsnių trumpoje anotacijoje neįmanoma.“ Paminėsime tik tuos, kurie gali būti įdomesni lietuvių kalbos tyrinėtojui ir tuos, kurie tiesiogiai susiję su J. Safarewizciaus moksliniu palikimu. j Iš pastarosios srities skelbiama: Mariano Plezios (Plezia) straipsnis apie J. Safarewicziaus graikų ir lotynų kalbos tyrinėjimus (* De Ioannis Safarewicz i 216 studiis Graecis atque Latinis”, p. 11—14), F. Slawskio apie dvi neparašy- tas J. Safarewicziaus knygas ("On two unwritten books of Jan Safarewicz”, p. 15—18; cia autorius turi galvoje J. Safarewicziaus veiksmažodžio veiksly tyrinėjimus ir jo straipsnius apie slavų protévyne, balty—slavy, italy—slavy kalbų santykius), St. Urbanczyko apie J. Safarewicziaus nuopelnus polonisti- kai ("Professor Jan Safarewicz — Polish scholar”, p. 19—25), A. Sabaliausko apie lenkų mokslininko lituanistikos tyrinėjimus ("Jan Safarewicz’s contribu- tion to Lithuanian studies”, p. 27—34), H. Popowskos-Taborskos apie etninės istorijos problemas J. Safarewicziaus darbuose ("Problems of ethnic history in the works of Jan Safarewicz”, p. 35—40) ir M. Karpluk straipsnis skirtas J. Safarewicziaus onomastikos tyrinėjimams (” Professor Safarewicz's research on onomastics”, p. 41—45). Galime džiaugtis, jog profesorių J. Safarewiczių savo įdomiais straipsniais pagerbė didelis būrys Lietuvos kalbininkų. Štai tie straipsniai: S., Ambrazo "Del baltų kalbų moteriškos giminės vardažodžių su priesaga *-(1 )e -kilmės" ("On the origin of nomina feminina with the ending *- (į Je in the Baltic languages“, p. 47—50), V. Ambrazo "Baltų kalbų bendratis sintaksinės re- konstrukcijos požiūriu“ ("Der baltische Infinitiv aus der Sicht der syntaktis- chen Rekonstruktion”, p. 51—60), S. Karaliūno ”Praindoeuropieciy “hartk'o- ‘lokys’ baltų kalbose" ("PIE “hartk'o- ‘bear’ in Baltic”, p. 189—196), B. Stundžios "Bendrinės lietuvių kalbos mišraus tipo veiksmažodžių kirčiavimo dėsningumai“ (”Regularities of the accentuation of mixed-type verbs of Stan- dard Lithuanian”, p. 401—408), S. Temčino "Tipologinis * u- kamienių būd- vardžių transformacijos paralelizmas lietuvių ir slavų kalbose" (”Typological parallelism of *u-stem adjective transformation in Lithuanian and Slavic”, p. 443—44T7), Z. Zinkevičiaus "Apie Mažvydo raštų polonizmus” (” Uber die Polonismen in Mazvydas’ Schriften”, p. 545—550). Balty kalby problemoms skirti ir kai kurie uzsienio kalbininky straipsniai. Tai A. Bammesbergerio "Graikų ei prieš lietuvių est ‘tu esi’ ir senosios lietu- vių kalbos eis: ‘tu eini’” (”Griechisch el gegeniiber litauisch est ‘du bist’ und altlitauisch eis: ‘du gehst”, p. 65—73), P. U Dinio "Dėl sen. slavų subors” ("A propos du vieux sl. ssbors", p. 147—151; atstatoma balty-slavy *som- bor, plg. rus. cobop “soboras, susirinkimas’, liet. sambarés “rinkliavos, sudėti daiktai ar pinigai’, lat. suobara ‘rinkliava’), R. Eckerto "Senieji latviy-slavy atitikmenys” ("Alte lettisch-slawische Ubereinstimmungen”, p. 153—171), A. Holvoeto "Dėl lietuvių ir latvių kalbų pasyvo raidos" ("On the evolution of the passive in Lithuanian and Latvian”, p. 173—182), G. Michelinio " Apie papildinio vietą Bretkūno Postiléje” ("Uber die Stellung des Objektes in der Postille von Bretkunas”, p. 249—256), W. Sedziko ” Apie baltų ir slavų kalbų agrikultūrinę terminiją" ("On Baltic and Slavic agricultural terminology”, p. 365—370). Įvairiais požiūriais baltų kalbų tyrinėtojams gali būti įdomūs ir kitoms kalbotyros problemoms skirti straipsniai. Iš tokių straipsnių ypač norėtųsi paminėti: L. Bednarczuko "Substratas ir kalbinių kontaktų teorija" (”Sub- strat et théorie des contacts linguistiques”, p. 75—88), T. Czarneckio "Dėl seniausių vokiečių kalbos skolinių lenkų kalboje problemos” ("Zum Problem der altesten Lehnworter des Polnischen aus dem Deutschen”, p. 109—121), 217 W. Manczako "Laringalų teorijos kritika" ("Critigue de la théorie des laryn- gales”, p. 237—247), St. Stachowskio "Graikų kalbos vaidmuo osmanų turkų kalbos istorijoje (”Die Rolle des Griechischen in der Geschichte des Osma- nisch-Tiirkischen”, p. 377-385), W. Stefaiiskio "Keletas pastabų, lie¢ianéiy indoeuropiečių kalbų įvardžių galūnes" (”Quelques remarques concernant la flexion pronominale en indo- européen”, p. 393—400), K. T. Witczako ”’Pro- tetiniai balsiai’ hetitų ir kitose anatoly kalbose" (?’Prothetic vowels® in Hittite and other Anatolian languages”, p. 495—502) ir kt. Sis straipsnių rinkinys yra ne tik gražus žymiojo lenkų kalbininko, labai plačių interesų mokslininko, šviesaus atminimo Žmogaus pagerbimas, bet ir svarus indėlis į tas filologijos sritis, su kuriomis Janas Safarewiczius buve glaudžiai susijęs, o šio rinkinio parengėjas Wojciechas Smoczynskis nusipelno nuoširdžiausios savo kolegų padėkos. į Algirdas Sabaliauskas APIE LATGALIEČIUS IR JŲ KALBĄ Galbūt daug kas ir nustebs, bet net Latvijos ambasadorius Lietuvoje Al- bertas Sarkanis viena proga pasakęs, jog latgalieciams! lietuvių kalba yra. iš- 3 mokti lengvesnė negu latvių bendrinė kalba. Apie šiuos latgaliecius, kurie net ir savo kalbą kartais linkę laikyti atskira baltų kalba, o ne latvių kalbos“ tarme, mes labai mažai žinome. O tai savotiški ne tik bendros kilmės, bet ir bendro likimo mūsų broliai. Juk jie kaip ir dauguma lietuvių — katalikai. Ju krašte darbavosi nemaža lietuvių kilmės kunigų. Daugiau kaip du simtme- čius šis kraštas buvo Lietuvos ir Lenkijos valstybės dalis. Drauge mes tapome Rusijos imperijos dalimi. Drauge netekome spaudos lotyniškais rašmenimis. Lietuvos "vargo mokyklą" tiksliai atitinka latgaliečių "moates skola pi ratina” ("motinos mokykla prie ratelio"). O jų valdiškose mokyklose kabėjo užrašas: | "Ilo AATBHILCKK FOBOPUTL cTporo BOCHpenaercs’. į Iš esmės latgaliečių problemai skiriamas Latvijos universiteto Baltų kalbų ir Latvių literatūros katedrų leidinys "Baltu filologija. V. Rakstu krajums” (Atb. red. Dz. Paegle. Riga, 1995). Dalis čia publikuojamų straipsnių yra pranešimai, skaityti 1994 m. kovo 18 dieną įvykusioje žymaus latvių kal- bininko Arturo Uozuolo (Ozols, 1912—1964) atminimui skirtoje tradicinėje konferencijoje, kurios tema šį kartą buvo "Latgala ir Latgalos latvių kalba”. Atskiri leidinyje publikuojami straipsniai yra įdomūs ir lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos tyrinėtojams. Istorikams, be abejo, yra įdomus E. Mugu- revičiaus straipsnis "Rašytiniai šaltiniai ir archeologijos medžiaga apie seną- ją latgalių istoriją" ("Rakstitie avoti un arheologijas materiali par latgalu senako vesturi”, p. 7—12). Čia aptariama rusų metraščių Norova (Neroma, : 1 Latviai specialiai vartoja termina latgalieši ‘latgalieciai’, nes terminas latgalt latgaliai’ moks inėje literatūroje žymi senąją baltų gentį, kuri gyvenusi tiek Latga- loje, tiek Vidžemėje ir kuri davė vardą latvių tautai ir valstybei. | Norkūnas Z. Friends, never foes. An interview with the Latvian Ambas- i sador to Lithuania Mr Alberts Sarkanis. Lithuania in the World, 1995, 3, 18. 218