LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVII
(1997)
LEKSIKOGRAFIJOS
IR
LEKSIKOLOGIJOS
PROBLEMOS
Ag is
TIMUSKA
KELETAS
TARMINIU
ASPEKTINIU
ZODYNU
SUDARYMO
PROBLEMU
Ge ai
Zinoma,
kad
p ak iniame
leksikog a o
da be
ypaé
eikalingas
kuo
i8-
samesnis
bend inés
kalbos
bei
a miniy
zodyny
kompleksas,
apiman is
iek
ai3-
kinamuosius,
iek
ema inius
a ba
ideog a inius
i ,
be
abejo,
aspek inius
Zody-
nus.
Kaip
bend inés
kalbos
leksikog a ijoje,
aip
i
a p
i ai iy
galimy
a miniy
zodyny
s a biq
ie a
uZima
bi en
aspek iniai
zodynai.
Ta miniuose
aspek iniuose
Zodynuose
leksikog a iskai
iSdés omi
ienai
ku iai
no s
Snek ai,
pa a mei
a
a mei
bidingi
kalbos
eiSkiniai.
G ama iniu
aspek u
Sie
Zodynai
pap as ai
apima,
p z.,
a ski as
kalbos
dalis,
mo ologiniu
aspek u
—
ZodZiy
da-
ybos
biidus,
one iniu
aspek u
—
Zodziy
ga sinj
apipa idalinima,
o
leksikologi-
joje
—
a minius
azeologizmus,
palyginimus,
am
ik y
socialiniy
g upiy
p o e-
sing
leksika
i
k .
ema inio
a minius
zodzZiy
ondo
sluoksnius.
Tokio
Zodyno
au o ius
(au o iy
kolek y as),
numa es
konk e¢ius
ikslus,
pasi enka
inkamiau-
siq
Zodyno
ipa.
Vis
dél o
y a
i
kele as
okiy
dalyky,
j
ku iuos
a siz elgiama,
suda an
jeigu
ne
isus,
ai
ben
dauguma
Sio
ipo
Zodynu.
Rengian
a minius
aspek inius
Zodynus,
jy
ipo
i
leksikog a inés
ealizaci-
jos
modelio
pasi inkima
daugiausia
lemia
au o iaus
(au o iy
kolek y o)
u imy
i
pa eikiamy
duomeny
kiekis.
Be
abejonés,
bus
neleng a
suda y i,
p z.,
Zodziy
da ybos
a ba
azeologizmy
Zodyna,
jeigu
bus
naudojamasi
ik
nedideliu
ienos
am
ik os
a més
leksikos
inkiniu.
Tokiems
ikslams
e ingesnés
specialios
eminés
ka o ekos,
y.
eiksmazodziy,
daik a a dziu,
sudu iniy
zodziy,
aze-
ologizmy,
palyginimy
i
pan.
ka o ekos
bei
specialiis
leksikog a iniai
i
geo-
ling is iniai
Sal iniai,
p z.,
a miniy
a lasy
duomenys.
Su
medziagos
apim ies
p oblema
glaudZiai
siejasi
klausimas
dél
jos
i8samu-
mo
okiais
a ejais,
kai
au o iui
nep ieinami
specialiis
eminiai
inkiniai.
Tada
leksikog a iniams
ikslams,
be
abejo,
labiau
iks
duomenys,
pakankamai
ge ai
odan ys
a i inkama
kalbos
eiSkinj;
p ieSingu
a eju
enkan
duomenis
ypac
s a bus
au o iaus
subjek y us
poZiii is.
Bii en
Siame
e ape
eikia
a siZ elg i
j
daugelj
j ai iy
ak o iy
—
ne
i
j
okj
ne
isada
s a biu
laikoma
kalbos
eigkinj
kaip
medziagos
a psluoksniai
( iek
adiciniai,
iek
okazionaliis),
nes
jie
ka -
ais
gali
su eik i
eikSminga
in o macijg
apie
sis eminius
san ykius,
egzis uojan-
Cius:
1)
a p
a spindimojo
kalbos
eiSkinio
i
jj
ibojan¢iy
g upiy,
2)
pacioje
kalboje,
ku
Sie
kalbos
ei8kiniai
y a
a p
sa es
susije.
Taigi
j
salygi’kai
iSsamius
zodynus
bi inai
j auk ini
iek
j ai iis
deseman izuo y
azeologizmy
sluoks-
146
niai,
u in ys
ody i
ki oms
leksemoms
biidingas
ypa ybes,
iek
ypa ingos
lygina-
mosios
kons ukcijos,
adinamos
k azipalyginimais
(au o iaus
e minas).
_
Suda an
naujus
Zodynus,
ne
maziau
s a bu
kuo
op imaliau
apibend in i
pa-
eikiama
in o macija.
Di e enciniame
Zodyne
galima
pa eik i
i
apibend inan-
Gias
nuo odas
( iek
g ama ines,
iek
e imologines
a
seman ines,
a ealines
i
pan.),
o
issamiame
nedi e enciniame
Zodyne
nuo ody
sis ema
u é y
bi i
labai
konk e i.
Tik
kai
ku iais
a ejais,
ma y ,
p iim inos
labiau
apibend inancios
nuo-
odos,
jeigu
ai
numa o
konk e aus
ski snio
ipas.
Tokiais
p incipais
g indzia-
mas
i
neseniai
suda y as
’ edy
a miy
Zodynas
(OOSD),
i
dany
a miy
Zody-
no
p ojek as
(Ejskjze
1993).
Zodyno
pasi ink o
modelio
leksikog a ing
ealizacija,
-y.
leksikog a ines
in-
o macijos
pa eikima
Zodyne
galima
op imizuo i
j ai iais
bidais:
iek
pasi en-
kan
maksimaliai
a i inkama
Zodyninio
s aipsnio
ipa
bei
sanda os
schema,
iek
panaudojan
daugelj
i ai iy
nuo ody.
Sia
eze
bii y
galima
pailius uo i
ieno
naujo
la iy
a minés
aspek inés
leksikog a ijos
eikalo
pa yzdziu
—
M.
Pu ni-
nios,
A.
Timuskos
“Sinuolés
a més
palyginimy
zodynu”
(SISV)'
,
nes
“be
ku i
leksikog a ijos
eo ija
y a
abejo ina,
jeigu
jos
nepa emia
gausi
medZiaga”
.
Zo-
dyno
a si adima
paska ino
lie u iy
aspek inés
leksikog a ijos
da bai
—
K.
Vosyly és “Lie u iy
kalbos
palyginimy
Zodynas”
(LKPZ)
i J.
Lipskienes
“Lie-
u iy
kalbos
soma iniai
posakiai”
(LKSP).
SISV
s a biausias
ikslas
i
ka u
uZda inys
—
a spindé i
Sioje
Siau és
y y
Vidzemés
a méje
uz aSy y
kompa a y-
iniy
kons ukcijy
o iginaluma,
nejp as a
a ojimg
i
adiciSkuma.
]
zodyng
j auk y
palyginimy diapazonas
gana
pla us:
1)
nuo
speci iniu,
ik
Siai
a mei
bidingy
palyginimy
iki
bend y,
a ojamy
isoje
la iy
kalboje;
2)
nuo
azeo-
loginiy
kompa a y iniy
kons ukcijy
iki
salygi8kai
lais y
Zodziy
junginiu.
SISV
g indziamas
s aipsniy
sis ema;
an aS iniai
zodziai
—
palyginimy
kom-
ponen ai
Zodyne
pa eikiami
pagal
abécéle.
Kai ku iais
a ejais
ZodZiai
jungiami
j
lizdus:
1)
Zodziy
one iniai
i
mo ologiniai
a ian ai,
p z.:
g abeklis;
g ablis;
g absiis
...
Juésms,
ludSmaks
...
i
pan.;
2)
y iskosios
i
mo e iSkosios
giminés
asmeny
pa adinimai,
p z.:
maiseklis;
maisekle
...
pa s;
pa i...
i
. .
Homonimai
SISV
pa eikiami
kaip
a ski i
an a8 iniai
zodziai,
uz aSan
eilés
nume i:
iks is’
s
‘ik&kis’
...
'
Sinoles
izloksnes
salidzinajumu
a dnica.
Zodyno
pag indas
—
ilologés
M.Pu ninios
1930-1980
me ais
k uop&¢iai
su ink a
Sinuolés
a més
kalbiné
medZiaga
(400
psl.
ank a is,
apim is
apie
2500
)
s aipsni y);
sanda-
TOS
p incipai
i
an aS iniy
Zodziy
leksikog a inis
iSdés ymas
bei
seman iné
analizé
—
im|
“Cia
pe im a
J.Ap esjano
min is,
aikoma
seman ikai
(Ap esjan
1974).
147
iks is?
s
(ijo-c.)
‘nie e,
iks s’
...
Palyginimai
leksikologigkai
i
leksikog a iSkai
analizuojami
zodyniniame
s aipsnyje.
S aipsnj
suda o
Sios
dalys:
1)
palyginimo
cen inis
komponen as,
iSkel as
kaip
s aipsnio
an aS é;
2)
g ama iné
cha ak e is ika;
3)
an aS inio
zodzio
eikSmés
aiSkinimas
( a mybems);
4)
papildoma
in o macija
apie
zo-
dzio
eikSme
i
papli ima
i8
K.Muhlenbacho
i
J.
Endzelyno
“La iy
kalbos
zodyno”
(ME)
i
jo
papildymy
(EH)
leksemoms,
ku ios
ka o ekoje
nepakankamai
paaiSkin os
a
i§
iso
neaiSkin os;
5)
palyginimas
(ka u
su
ap-
linkos
ZodZiais);
6)
palyginimo
aiSkinimas;
7)
ilius aciné
medziaga;
8)
s ilis-
inés,
eksp esijos
i
Zan o
nuo odos
(jeigu
ai
bi ina).
Analizuojamas,
ai8kinamas
i
ilius uojamas
ik
ienas
palyginimo
kompo-
nen as
(an aS inis
Zodis),
suda an is
am
ik o
palyginimo
g ama inj
cen a,
aciau
ne
isada
laikomas
palyginimo
seman iniu
b anduoliu.
P ie
isy
ki y
su-
dedamujy
daliy
pa eikiamos
nuo odos,
susisiejan¢cios
su
an aS iniu
Zodziu,
ku
jau
y a
in o macija
apie
palyginimo
a ojima
i
eikSme,
p z.:
kaza
..
3.
kd
kazas
ipa
sk.
Jipa.
Nuo ody
né a
p ie
pagalbiniy
zodziy
(p ielinksniu,
jung uky),
jie
Zodyniniy
SISV
s aipsniy
nesuda o.
An ag inis
zodis
zodyne
pa eikiamas
pe kel ine
o ma,
adinamaja
mo o-
logine
i
onemine
o og a ija
(li e a i inés
kalbos
o og a ijos
elemen ai
+
p iegaidés
+
uo,
¢),
be
s aipsnyje
pa eikiami
palyginimai
i
ilius acinis
eks-
as
aSomi
la iy
adicine
one ine
ansk ipcija.
An aS iniai
zodziai
—
a da-
zodziai
pa eikiami
ienaskai os
a dininku
(daugiskai iniai
—
daugiskai os
a -
dininku),
eiksmaZodZiai
—
bend a imi,
daly iai
i
bid a dziai
apibend inami
y iskosios
giminés
o ma;
i8im is
—
nekai omi
ZodZiai,
ku ie
pa eikiami
okie,
kokie
bu o
uZ iksuo i
konk eciame
palyginime
(puskdoka
...;
sep injiidZu
...).
ReikSmiy_aiskinimai.
Palyginimy
eik&’més
Zodyne
a spindimos
d ejopai:
1)
palyginimo
eik&me
odo
an a& inis
Zodis
—
ai8kinama
palyginimo
kompo-
nen o
eikSmé
i
2)
aigkinama
pa ies
palyginimo
eikSmé
i
a ojimas.
AiSkinama
ik
a mybiy,
bend inés
kalbos
zodziy
one iniy
i
mo ologiniy
a ian y
bei
ne a miniy,
nebend inés
kalbos
zodziy™
eikSmé,
jei
jie
eina
an a-
S iniais
ZodZiais.
Reik8mé
neaiSkinama
okiy
bend y
a més
i
bend inés
kalbos
an a& iniy
zodziy,
ku iy
seman ika
a méje
su ampa
su
a i inkamo
la iy
ben-
d inés
kalbos
zodzio
seman ika,
p z.:
kaudze,
kaza,
kazas
i
k .
Ta mybiy
i
ki y
nebend inés
kalbos
Zodziy
eikSmés
ai8kinamos
adicinés
a miy
leksikog a ijos
p iim ais
eikSmés
aiSkinimo
biidais:
a)
seman i8kai
ly-
gia eikSmiais
bend inés
kalbos
Zodziais
i
sinonimais,
b)
ap a8omuoju
ai8kini-
*
Tokj
e ming
snekamosios
kalbos
Zodziams,
ba ba izmams
i
pan.
,,nepageidaujamai”
leksikai
Zymé i
j e-
dé
la iy
kalbininkas
O.BuSas.
148
mu,
c)
nuo odomis,
i8naSomis,
siundian¢ iomis
j
ki us
an aS inius
Zodzius,
d)
in o muojama
apie
am
ik a Zodi,
gau a
i$
ki y
leksikog a iniy
Sal iniy.
Daugia eikSmiy
an as iniy
Zodziy
eikSmes
iena
nuo
ki os
ski iamos
kab-
lia aSkiais;
a¢iau
ka ais
pa eikiamos
ne
isos
a minio
daugia eikSmio
zodzio
eikimés,
be
ik
os,
ku ios
y a
palyginime
(palyginimuose)
bei
jy
pe kel inés
eikimés,
ku ios
siejasi
su
isu
Siuo
palyginimu.
Be
o,
daugeliu
a ejy
nejma-
noma
iksliai
apib é2 i,
bii en
ku ia
eik$me
a
ku iuo
eikSmés
a spal iu
g in-
dziamas
ienas
a
ki as
palyginimas,
p z.,
s aipsnyje
Aladzens
...
Zodis,
Zodyninio
s aipsnio
an a8 éje
pa eikiamas
ku ia
no s
ki a
g ama i-
ne
o ma,
pap as ai
nu odomas
j
pag inding
jo
o ma
(a
eik8més
aiskinima,
jeigu
ai
bi ina),
p z.:
ka inams
di d
no
kai ...
Kai
ku iais
a ejais
an a8 inio
Zodzio
aigkinimui
naudojama
i
ki y
Zodyny
in o macija
( isy
pi ma
i8
ME
i
EH).
Ai8kinimai
( esp.
okieciy
kalba
pa ei-
kiamy
aiSkinimy
e imai
j
la iy
kalba)
i
geog a inés
nuo odos
is
ME
bei
EH
pa eikiamos
p ie
zodziy,
ka o ekoje
ne u in¢iy
jokio
aiskinimo
a
aiskinamy
nepakankamai,
de amai
nepa odan¢iy
palyginimo
eikmés
i
a ojimo
ypa u-
mu,
p z.:
klamas s,
klams e is
...
A ski ais
Zodyniniais
s aipsniais
pa eikiami
i
palyginimy
s uk u oje
a o-
jami
asmen a dziai,
p a a dés,
gy uliy
a dai
i
ie o a dZiai.
AiSkinan
Siuos
zodzius,
pa eikiama
a i inkama
nuo oda
(asmen a dis
a
ie o a dis)
i
apibi-
dinamas
paminé as
geog a inis
objek as,
p z.:
Kéncis
pe son
‘pe sonazas
b oliy
Kaudzyciy
omane
“Ma ininky
laikai”...’
Pija a
ie
‘eze as
Sinuolés
alsciuje’
i
k .
Palyginimy
eikSmiy
aigkinimai.
Palyginimy
eikSmés
a ski ai
neaiskinamos
okiais
a ejais,
kai
an a8 inio
Zodzio
aiSkinime
pa eikiama
in o macija
pakan-
kamai
a skleidzia
Sio
palyginimo
eik’me
bei
a ojimo
ypa umus,
p z.:
kauka;
kaukiona
...
,
klaksis
...
Vis
dél o
daugeliu
a ejy
palyginimy
eikSmiy
ai8kinimai
pa eikiami
nep i-
klausomai
nuo
o,
a
an a8 inis
Zodis
y a
bend inis
Zodis
a
a mybé.
Zodyne
a ojami
3
eikSmiy
ai8kinimo
ipai:
a)
a ibu inis
—
p z.,
s aipsniuose
ké s,
klaba a,
Klaips,
b)
si uacinis
—
p z.,
s aipsnyje
Jié s
s
‘lie us’
0
1.
pé iens
ka
lié s
-
saka,
ja
kadam
d aud
pé iens,
sods,
pa edzamas
nepa ikSanas
...;
c)
seman inis
a i ikmuo
—
p z.,
s aipsniuose
kaudze,
kazas,
klajiens.
Palyginimu
aplinka.
Palyginimo
eiksmé
pap as ai
ealizuojama
junginyje
su
a i inkamos
seman inés
mik og upés
ZodZiais.
Todél
okie
zodziai,
ku ie
am
ik oje
seman inéje
g upéje
gali
a ijuo i,
nej aukiami
j
bi iny
palyginimo
kom-
ponen y
skai iy.
Jie
a8omi
skliaus uose
kaip
aplinkos
ZodzZiai,
odan ys
a i in-
kamo
palyginimo
a ojimo
s e a,
p z.:
kaiinams...,
klabans...
K azipalyginimai.
Viena
i8
Sinuolés
a més
ypa ybiy
y a
gana
dazni
k azipa-
lyginimai
—
ai
okios
lyginamosios
kons ukcijos,
ku iy
a ojimas
am
ik oje
si uacijoje
i
kalbos
kon eks e
ne
ik
né a
bii inas,
be
gali
ne gi
suda y i
seman-
149
in]
kon as a,
jeigu
iso
palyginimo
eik&mé
i8
esmés
nesiski ia
nuo
an as inio
zodzio
(jo
lizde
esandio
azeologizmo)
eik8més.
Tokiais
a ejais
Zodyninio
s aipsnio
sanda a
is
dél o
o maliai
i8laikoma,
ypaé
nei&ski ian
palyginimo
dalely és
k4
a ojimo
akul a y inio
pobidzio,
p z.:
lécéjs
s
)
ka
puskuoka
lécéjs
nie .
-
saka
pa
cil éku,
kas
ne eic
ai
nespéj
eik
o,
ko
uznémies,
g ibéjis,
a i
pa
cil éku,
ku 8
na
gluZi
as,
kas
inS
élé os
bi
...
Taciau
k azipalyginimai
daZniausiai
laikomi
ypa inga
palyginimy
igimi,
ku-
ioje
eiSkiasi
palyginima
g indZiancios
ypa ybés
a
eiksmo
in ensy umo
laips-
nia imas,
p z.:
Jil/4 s
adj
‘ iole s’
1
£4
Jil/a s
...
Nuo odos.
Zodyne
dazniausiai
a ojamos
Sios
pazymos:
1)
g ama inés
—
kalbos
daliy
nuo odos
a8omos
po
an aS inio
Zodzio
(s
—
daik a a dis,
adj
—
bid a dis,
ad
—
p ie eiksmis,
p on
—
j a dis,
—
eiksmaZodis
...),
o my
nuo-
odos
(demin.
—
deminu y as,
dsk
—
daugiskai a,
nelok
—
nekai omas
se)g'2)
s ilis inés
i
eksp esinés
nuo odos
(poé .
—
poe i&kai,
i on.
—
i oniSkai,
nie .
—
menkinamai,
ienk.
—
Snekamoji
kalba,
ulg.
—
ulga izmas,
lamu .
—
keiksma-
zodis
...),
be
o,
a més
a s o y
kalboje
uzZ iksuo a
eksp esija
gali
i
esmés
ski is
nuo
a i inkamy
bend inés
kalbos
palyginimy
eksp esijos;
3)
pazyma
olkl.
ski-
iama
nu ody i
isiems
au osakos
Zan ams
—
pa a léms,
p ieZodziams,
dainu,
eile asciy
agmen ams
i
pan.,
jeigu
juose
y a
palyginimu,
p z.:
abéle
s
‘abele’
0
olkl.:
k%
béle
ni oziédéju
au u
golda
galina.
k ass
s
(#-c.)
‘k asns’
0
olkl.:
skais a
sie ie e
es io
k%
ko s a
k °4§
ziemas
laika,
pie
ku as
ko is
lop:
p °a
g ibuo
paka é iés.
G a inis
apipa idalinimas.
Be eik
iskas
Sioje
s i yje
p iklauso
nuo
pe spek-
y inés
zodyno
make a imo
echnikos,
a¢iau,
kad
bi y
leng iau
izualiai
su-
ok i
zodyniniy
s aipsniy
an as es
bei
ilius acinj
eks a,
Zodyne
nu odomas
ik
la iy
a minei
leksikog a ijai
jp as as
p iegaidziy
( es inés
i
k in andio-
sios)
su apimas
be
skai mens
2
po
Zodzio,
ki ¢iuojamo
g a iu
( ).
M.Pu ninia,
A.TimuSka.
Sinuolés
a més
palyginimu
Zodynas
(Rank ascio
agmen as)
ka ss
0
1.
demin.
ka
s/u6 as
(//
susek/a)
ka ins
(a i
ka s)
—
saka
pa
lo i
ie u,
kalsnu,
no ajéjusu
cil éku:
[ eci is]
“éus
k%
slud as
ka ins.
/
as
[cil éks]
is
k%@
sk6ls,
k%@
slud as
ka ins.
/
phika
iéus
k°%
slub as
k°c.
/
as
[cil éks]
jou %c
k@
susekla
ka ins
~
siks,
ié ins,
ié ins.
/
izdilis
k°4
susekla
ka ins.
2.
ka
ci a
ké s—
saka
pa
ko
samé a
apjomigu,
esnu:
sa u
egles
i
amsas,
’am
zo i
k°%
ci a
k°A i.
3.
(salicis,
saliecies
u. ml.)
k@
pipes
ka s
—
saka
pa
lo i
salikuSu,
sakumpusu
cil éku:
kuo
a
u
4
k°4
pipes
kc
salieciés?
150

kaudze
s
0
1.
(sag ab ,
sanem
u. ml.)
£4
siena
kdudz/
‘a i,
eikli
(sag ab ,
sanem ;
a i
pa eik
(ko))’:
o
a
nu
isu
[lielaku
da bu]
uz
éizi
sag °4psi_k°a
siena
kau3i?
2.
ka
sins
pie
salmu
kaudzes
sk.
sins.
kauka;
kaukiona
s
‘ as,
kas
kauc;
auduligs
cil éks;
EH
1593:
kaka
‘neap-
mie ina s
cil éks,
kas
bieZi
aud
un
siidzas’
Vecpiebalga;
ME
II
174:
kaukuopa
‘b ékulis,
blau is’
Dzé bené’
ka
kauka
//
kaukuona:
kuo
e
nu
kauc
k@
kauka?
na a
ai
apklausi iés
—
%
uz
suna
saka,
i
uz
ba niem.
ba niem
a
’4da
mu ode
— a
kauc, kauc.
/ki o
e
kauc
k°4
kaukuona?
kauls's
1.
(cie s)
ka
( iéns)
kauls
—
saka
pa
ko
o i
cie u,
s ing u,
a i
pilnigi
sausu:
zi ni
sakal usi
cié i
k°4
kauli.
/
ai u
auki
cié i
k°4
iéns
kauls.
/
kas
a
a
a é
izbe s
[be zo
izmazga ]
a is as
d ébes!
iokas
la ize
oi
G a,
kamé
u
inu
ndog iez
k°a
kaulu.
2.
ké
bez
kauliem
‘ o i
lunkans,
lokans’:
Japkanu
uo
a
sduc,
kas
i
k°
bez
kauliem,
a
isadi
izlboci iés,
3.
0
k4
kaulu
kamba is
||
kambe is
sk.
kamba is;
kambe is.
4.0
ké
sins
kaula;
ké
suns
a
kaulu
sk.
sins.
kaiinams
di d
no
kaii
(kliedz,
b éc
u. ml.)
44
kaiinams
(laops)
‘lo i
skali,
bailu
pa é s a
balsi
(kliedz,
b éc)’:
klie3
k%@
ka indms.
/
ins
klie3
k°%@
ka inams
luops.
kaupmanis
s
‘ i go ajs’
0
ka
blusu
kaupmanis
i
i on.:
muisu
aus
sauce
ma
pa
blusu
kaupmani,
ka
m“A e
blusas
ka e:
k“
blusu
kaupmans,
e
ok
pie
do
-
ba!
blusas
ni- iéna
nay
nuokuédusas.
kaislis
s
ka
kaiislis
nie :
p osc,
ka iks
si
zi gu
k°a
ka islis.
/
kio
u
iénu-
‘me
si
k°4
sislis,
k°4
ka islis
Do am?/k“%
kaisslis
1é
kaidamiés,
isus
ins
issi
un
sasi .
kazas
1.
da .
(seja,
mu e
u. ml.)
&4
kazai
—
saka
pa
no aipi u,
ne i u
seju:
a
kdo
a
nu
mu i
ndoz iekéji
na i u?
nu
i [seja]
s ipaina
k%
kozai.
2.9
(ka s)
ka
kaza
uz
mizeliem
‘lo i,
pa ak
(ka s)’:
34 aji
ik
ka
uz
b anda-
ina
k°%@
koza
uz
mizeliem.
3.
ka
kazas
Jipa
sk.
Jipa.
4.
ka
kazu
algs
sk.
algs.
kazass
dsk
0
1.
(dzi o )
ka
pa
kazam
‘lo i
labi,
pa icigi
(dzi o )’:
3i io
k%
pa
kazam.
k°zas
ok
i
labi:
pienas
go a u,
un
ik
éd
in
3é .
/
ie
3i io
k%
pa
k°azam:
is
labi
1é ,
isa
diezgon.
2.
ké
uz
kazdm
‘lo i
daudz;
liela
ai uma’:
piecapc
maizes
k%
uz
k°azam.
3.
lok.
(paés ,
pieés ies
u. ml.)
£4
kalpa
kazds
‘labi,
sa igi
(paés ,
pieés ies)’:
nu
gon
pax
-4sc
k%
kolpa
k°azas.
kazmie is
s
‘ ilnas,
pus ilnas
ai
kok ilnas
audums;
kaSmi s’
(biezs)
ka
kazmie is:
ina
[sagSa]
bij
°ada
bieza
k°%
kazmie s.
kazmie a
d ebes
°adas
biezas,
za]a
k °asé
bij.
/
as
{audums]
i
bies
k°%
kazmie is
-
Zidi
sacija.
kaz oks
s
)
lok.
ka
u s
kazZuokéa
sk.
u s.
151
Alabans
s
‘nolie ojies,
klabogs
p iekSme s,
da ba iks;
ME
II
206:
k/abas
‘kau
kas
klabo&s
(piem.,
pa
ecam
mis iklam,
dzi na am)’
Lubeja’
(klab,
klaudz
u. ml.)
k4
klabans:
s élles
Klab
k%
nalobie,
k°4
klabani.
/
ludks
c
k°4
klabans,
na a
a aisi
ala.
Maba as
(klaudz,
klab
u. ml.)
k@
A/aba a
-
saka
pa
lo i
unigu,
plapigu
cil éku:
[plapa]
A/au3
k%@
kloba a.
kloba a
—
lomu
% e,
ka
%
una
nalobu
pa
uo u.
Aladzens
s
‘ as,
kas
kladzina;
plapigs
cil éks;
ME
II
208:
Aladzene
‘pe é aja
is a;
kluks e’
Smil ené,
‘plapiga
sie ie e;
plapa’‘
(kladzina)
k4
kladzéns
nie .:
kuo
e ,
kla3inddama
isu
pa
pagos u,
k%
kla3ans?
Alaiga
s
‘kliegSana;
kliedzéjs,
blau is’
(kliedz,
blauj
u. ml.)
k4
k/diga
nie .:
es
eu
klaigésu
iénu*mé
k%
klaiga!
klaips
s
©
ka
maizes
klaips
—
saka
pa
ko
samé
lielu,
ieapalu:
/ipi
k%4
mai-
zes
kla pi.
Kais s;
kleis s
s
‘klaidonis,
slais s’
k4
kais s
//
kleis s
nie .:
k°%4
klaisc,
k°4
klaiddonis,
ni
ipam
I°ga
ie as
i ,
ni
ing
I’aga
s °’ada.
/
as
%c
klaiddons
in
i k%
Kleisc!
k%
kleisc
apk“a
klejuo.
/
as
gon
i
k%
kleisc,
apk°a
in
s aiga,
ni
moz
nas au
pie
do
ba.
kléjiens
ska
( iéns)
kléyjiens
‘liela
daudzumi;
ienlaidus,
izkla a
eida’:
[gul as
maiss]
//eliski
isplisis,
ka
°a
Ski a,
i ués,
ka
celiés,
pie
gul as
piebi is
sdlmu
k%
kI“Ajiens.
/
k°apéc
ik
dau3
sdlmu
ajag
piesk io é
Iiopiem
p ieska?
nu
i
iS
zim
k°%jam
k°%
kI°%jiens.
/
ziosas,
piles,
is as
nijo aisa
Iabibas
lauku
4,
ka
bi u
nuo illéc.
nu
i
is
zemé
k%
kI°Sjiens.
/
ai as
sapleksina
sienu,
iz alk
zemé
un
g“as as
[paSas]
i s,
is
i
k%@
kI°Ajiens.
/
klo a
lopas
a
°4
n o-
bi s
péc
solnas
k°4
iéns
kI°4jiens
zam
k oka.
/
[noplau ie]
u3/
/@sas apuo.
ol
a
%4
‘po
a s si
zemé
k°4
kI°4jienu?
Alaksans
s
“EH
I
608:
‘p imi i as
azas’
Vecpiebalga’
(klak8k,
klab
u. ml.)
ka
klaksans-—
saka
pa
lo i
unigu,
plapigu
cil éku:
kuo
u
klaksi
k°4
kKlaksans?
/
klaks
k°%4
klaksans,
nasaka igu
unu
una.
klaksis
s
‘blikSkis,
klakSkis;
plapigs
cil éks’
4
klaksis
nie .:
k°4
klaksis
isu
ins
1é
klaks4dams
—
nu
°%c
p]apiks
cil aks.
Alamas s;
klams e is
s
‘ amu a da
noz.
‘slinks,
pa i ss
cil éks’;
EH
I
609:
klamas e is
‘dikdienis,
slais s’,
klames e is
‘klaidonis’
Saika a’?
4
klamas s
//
Alams e is:
u
gon
esi
k@
klomasc.
k°4péc
a
u
nas @da
1°ga?/ u
jou
es
k°4
kloms é s,
k ie na
do ba
nada i,
kéziés
in.
LITERATURA
Ap esjan
Ju.
1974:
Leksiceskaja
seman ika
(sinonimiceskije
s eds a
jazyka),
Mosk a:
Nauka.
EHI-M-Endzelins
J,Hauzenbe ga
E.
Papildinajumi
un
labojumi
K.Miilenbacha
La iesu
alodas
a dnicai
1-2,
Riga:
Kul ii as
onda
izde ums,
1934
—
1946.
Ejskje
I.
1993:
Danish
Dialec
Resea ch,
Kébenha n.
52
LKSP-Lipskiené
J.
Lie u iy
kalbos
soma iniai
posakiai
(su
gal os
daliy
pa adinimais),
Vilnius:
Mokslas,
1979.
MEI-IV-Miulenbachs
K.
La iesu
alodas
a dnica.
Redigéjis,
papildinajis,
u pinajis
J.Endzelins
1-4,
Riga:
Kul i as
onda
izde ums,
1923
—
1932.
OOSD
-
O dbok
o e
S e iges
dialek e
1
(1),
Uppsala:
Almq is
&
Wiksell,
1991.
SsISV-Pu nina
M.,TimuSka
A.
Sinoles
izloksnes
salidzinajumu
a dnica
(400
psl.
ank as is,
1991
m.
j eik as
Rygos
"Zina nes”
leidyklai).
LKPZ
—
Lie u iy
kalbos
palyginimy
Zodynas.
Suda é
K.B.
V
osyly é,
Vilnius:
Mokslas,
1985.
EINIGE
PROBLEME
DER
ERSTELLUNG
VON
DIALEKTALEN
ASPEKTWORTERBUCHERN
Zusammen assung
Im
heo e ischen
Teil
des
Bei ages
we den
einige
allgemeine
P obleme
de
E s ellung
on
solchen
Munda wé e biiche n
um issen,
die
einen
bes imm en
sp achlichen
Aspek
esp.
ci-
ne
sp achliche
E scheinung
au
lexikog aphische
Weise
e lek ie en.
Die
Haup au me ksam-
kei
gil
dabei
olgenden
P oblemk eisen:
1)
de
Wahl
des
lexikog aphischen
Realisie ungsmo-
dells
ii
das
kiin ige
W6 e buch,
in
hohem
Ma e
du ch
den
Ma e ialum ang
beding ;
2)
dem
Sa igungsg ad
des
zu
e lek ie enden
Ma e ials,
d.h.,
de
Vo kommens equenz
on
sp achli-
chen
E scheinungen;
3)
de
Ve allgemeine ungss u e
de
im
W6 e buch
zu
bie enden
In o -
ma ion.
Die
e wahn en
P obleme
lassen
sich
zumeis
du ch
die
Wahl
sowohl
des
op imalen
A ikel-
yps
als
auch
des
nach
E ach en
des
Au o s
/
Au o enkollek i s
meis geeigne en
Au bausche-
mas
ii
jedes
konk e e
Wé e bucha ikel
lésen;
auBe dem
kann
ein
ibe leg es
Sys em
e -
schiedene
Angaben
und
Ve weise
die
Au gabe
des
Lexikog aphen
wesen lich
e leich e n.
Dies
wi d
im
heo e isch-p ak ischen
Teil
des
Bei ages
anhand
eines
exempla ischen
Beispieles
de
le ischen
dialek alen
Aspek lexikog aphie
—
des
unlangs
e s ell en
“W6 e buchs
de
Ve -
gleiche
aus
de
Munda
Sinole”
on
M.Pu nina
/
A.TimuSka
—
e anschaulich .
Als
S ichp obe
we den
im
Anhang
einige
Mus e a ikel
aus
dem
“Wo e buch
de
Ve glei-
che
aus
de
Munda
Sinole”
gebo en.
153