LIETUVIU
KALBOTYR-
OS
KLAUSIMAI
XXXVII (1997)
LEXSIKOGR-
AFIJOS IR
LEXSIKOLOG-
IJOS Ag is
TIMUSKA
KELETASMI-
NU
ASPEKTINIU
ZODYNU
SUDARYMO
PROBLEMU
Ge ai
Zinoma, que
en el
p ác ico
abajo
lexicog á i-
co ypaé
eque ido
cuan o
i8samesnis
bend inés y
a miniy
zodynas
complejo,
que aba ca
ai3kinamuci-
os, an o
emá icos
como
ideológicos
y, sin duda,
an o los
aspec os
zodynog á -
icos. Como
bend inés en
la
lexicog a -
ía del
lenguaje,
así y en e
i ai iy
galimy
a miniy
zodyny
s a biq
luga uZima
bi en
aspek iniai
zodynai.
Ta miniuose
aspek iniuo-
se
Zodynuose
leksikog a i-
skai
iSdés omi
unaia alguna
Snek ai,
pa a mei
a mei
bidingi
idiomas
eiSkiniai.
Aspec o
G amá ico
a
Sie
Zodynai
gene almen-
e aba ca,
ej.,
sepa adas
pa e del
lenguaje,
aspek u
mo ologiniu
—
ZodZiy
da ybos
biidus,
one iniu
aspek u
—
Zodziy ga sinj
apipa idalinima,
leksikologijoje
o
a minius
azeologismus,
—
palyginimus, am
ik y socialiniy
g upiy
p o esing
leksika k .
i
emá ico
a minius
zodzZiy
ondo
sluoksnius.
Tokio
Zodyno
au o ius
(au o iy
colec i y a-
s), numa es
conc ¢ius
ikslos,
pasi enka
adecuamiau-
siq
Zodyno
ipa.
del Vis o son
unos cuan os
okiy dalyky, los
i
cuales
a siz elgiama,
o mando si no
j
odos, eso a
leas mayo ía
ipo Sio Zodynu.
Rendiendo
a minius
aspec osinos
Zodynus, ipo
leksikog a inés
modelo de
ealización
elegida
p incipalmen e
lemia au o iaus
(au o iy
colec i y o)
u imy
jy
p esen adoamy
i
duomeny
can idad.
i
Be
dudaonés,
se á neleg a
o ma , ej.,
Zodziy
da ybos o
azeologizmy
Zodyna, si
se á u ilizado
sólo
insigni iceleo
de una
de e minada
a més
lexicico
conjun o.
Pa a ales
p opósi os
alo ingesn-
és especiales
eminés
ka o ekos,
y.
eiksmazodziy,
daik a a dziu,
sudu iniy
zodziy,
azeologizmy,
palyginimy pan.
i
ka o ecos y
especiales
lexicog a inos
geoling is iniai
i
Sal iniai, ej.,
a miniy a lasy
da os.
Su
en eagos-
ies
p oblema
es eudZia
se
elaciona
cues ión
del alcance
del su
mo
i8samu oki-
ais casos,
cuando al
au o
nep éximos
especiales
eminiai
ecopiniai.
En onces pa a
ines
lexicog á icos,
be
abejo, más
exac os da os,
su icien emen e
bien
ep esen an es
la
co espondien e
lengua eiSkinj;
p ieSingu caso
ecogiendo da os
ypac impo an e
au o iaus
subjec i us
poZiii is. Bii en
Siame
e ape
necesi a
a siZ elg i
j
muchoselj
j ai iy
ak o iy
—
ne
i
j
okj siemp e
ne
impo an eum
conside ada
de la lengua
eigkinj como
meziagos
a psluoksniai
( an o
adicionales
como
ocasionalies)
po que ellos
a eces
pueden
p opo cion-
a
necesSminga
in o macióng
sob e
elaciones
sis emicas,
exis-
Cius: en e
1)
e lejo del
lenguaje
eiSkinio
ibojan¢iy
i
jj
g upiy,
pacioje
2)
diboje, donde
Sie
lengua
ei8kiniai
es án
en e
sa es
susije.
Así salygikai
j
iSsamius zodynus
bi inai j auk ini
an o j ai iis
deseman izuo y
azeologizmy
capocniai, in ys
mos a a o os
leksem biidingos
peculia idades,
an o peculia es
146
cons ucciones
compa amsias,
llamadas
quazipalyginimais
(au o iaus
e mas).
_
Cogiendo
nue os
Zodynus,
ne
maziau
impo an e
cuan o
óp imamen e
esumi la
in o mación
p esen ada.
Di e enciniame
Zodyne puede
p opo ciona
desc end in-
i
an-
Gias
e e odas
( iek g ama ines,
an o
e imologines
seman ines,
a
a ealines e c.),
issamiame
i
nedi e enciniame
o
Zodyne
nuo ody
sis ema
u é y
bi i muy
conc e -
e i.
Sólo en algunos
casos,
apa en emen e,
acep ables más
desc ipend inan-
cios e e encias,
siemp e es o
p emous
conc e os
sección ipo.
Tales
p incipales
g indziam-
as
i
ecien e-
men e cons i uido
edy
a miy
Zodynas
(OOSD),
i
dany
a miy
Zodyp oj-
no
ek as
(Ejskjze
1993).
Zodyno elegido
modelo
leksikog a ing
ealización,
-y.
lexicog a ines
in o mación
p esen ada
Zodyne se
puede
op imiza
j ai ías
bidais: an o
po escoge
máximamen-
e
co espondi-
en e
Zodyninio
a ículo ipo
y sanda os
esquema,
an o
u ilizando
muchoselj
i ai iy
e e ody.
Siaze bii y se
puede
pailius a de
un nue o la iy
a minés
aspek inés
lexicog a ía
ienda ejempio
—
M.
Pu ninio-
s,
A.
Timuskos
Sinuolés
a més
compa a-
imy zodynu
(SISV)'
,
nes
cualquie
eo ía de
lexicog a ía es
dudosa, si ella
nepa emia
gausi medZiaga
.
Zodyno
apa ición
impulsino
lie u iy
aspek inés
lexicog a ías
abajos
—
K.
Vosyly és Lie u iy
de palab as
compa a imy
Zodynas
(LKPZ) y
J.
Lipskienes
Li uu iy
lengua
soma inas
posakías
(LKSP).
SISV
obje i o
más
i
impo an e
jun os
—
uZda inys e leja é
Sioje
Siau és
y y
Vidzemés
a méje
uz aSy y
kompa a y i-
niy
kons ukcijy
o iginaluma,
nejp as a
a ojimg
i
adiciSkuma.
]
zodyng j auk y
compa aimy ango de
ango bas an e
ancho: desde
especí ico, sólo
1)
Siai e mei
bidingy
palyginimy
has a bend y,
usojamy en
oda la iy
lengua; desde
azeologiniy
kompa a y iniy
kons ukcijy
2)
has a salygi8kai
lais y
Zodziy
junginiu.
SISV
g indziado
a ículosn-
iy sis ema;
an aS iniai
zodziai
—
compa aimy
componen -
es
Zodyne se
p esen -
an según
abécéle.
En algunos
casos
ZodZiai
juncados
j
socos:
1)
Zodziy
one iniai
i
mo ologiniai
a ian es,
ej.:
g abeklis;
g ablil;
g absiis
...
Juésms,
ludSmaks pan. ;
...
i
y iskosios
2)
mo e iSkosios
i
giminés
nomb es
pe sonalesy,
ej.: maiseklis;
maisekle
mismo; misma...
...
i
. .
Homonimai
SISV se
p esen an
como
sepa ados
an a8 iniai
zodziai,
uz aSan
eilés
nume i:
iks is
s
‘ik&kis
...
' Sinoles
izloksnes
salidzina-
jumu
a dnica.
Zodyno
baseas
ilologés
M.
Pu ninios
1930-1980
años
k uop&¢-
iai
ecop a
Sinuolés
a més
kalbiné
medZiaga
(400 psl.
ank a i-
s,
olum is
ace ca
de 2500)
a ículo-
sni y);
sandaT-
OS
p incipi-
os y
an aS i-
niy
Zodziy
leksikog-
a inis
iSdés y-
mas bei
seman i-
né analizé
im| Cia
pe im a
J.
Ap esja-
no
men is,
aplicada a la semán ica (Ap esjan 1974).
147
iks is?
(sijo-c.)
‘nie e,
iks s...
Palyginimai
leksikologi-
gkai y
leksikog a-
iSkai
analizuoja-
mi en el
zodyninia-
me
a ículo.
S aipsnj
cons i uye
Sios
pa es: 1)
componen-
e cen al
del
compa aci-
ón, iSkel as
como
a ículo
an aS é;
2)
ca ac e í-
s ica
g ama iné;
3)
SegundoS -
odzio
eikSmés
aiSkinimas
( a mybem-
s); 4)
in o maci-
ón adicional
sob e
zodzio
eikSme i
papli ima i8
K.
Muhlenbac-
ho y J.
Endzelyno
La iy
kalbos
zodyno (ME)
y su
suplemen -
ymy (EH)
leksemama,
cuyos en el
expedien e
insu icien -
emen e se
haCaiSkin -
os o i§ odo
no
seaiSkin o-
s; 5)
compa aci-
ón (jun o
con los
ZodZiais
ambien ale-
s); 6)
aiSkinismo
de
compa aci-
ón; 7)
ilius aciné
meziaga; 8)
s ilis inés,
exp esion-
es y Zan o
e e odas
(si es
bi ina).
Analizándo-
se,
ai8kinándo-
se e
ilus ándo-
se sólo un
componen-
e de
compa aci-
ón
(an aS in-
is Zodis),
cons i uye-
ndo a cie o
compa ai-
mo
g ama inj
cen o,
aciau no
siemp e
conside a-
do
compa ai-
mo
seman iniu
b anduoliu.
Jun o isy
ki y
sudedamu-
jy daliy se
p opo cion-
an
e e encia-
s, susciecia
con
an aS iniu
Zodziu,
donde ya
hay
in o maci-
ón sob e
compa aci-
ón
a ojima
y eikSme,
ej.: kaza..
3. kd
kazas
ipa sk.
Jipa.
Nuo ody
né a an e
ayudbiniy
zodziy
(p ielinksni-
u,
jung uky),
ellos
Zodyniniy
SISV
a ículosn-
iy nesuda o.
An ag ino
zodis
zodyne se
p esen a
pe kel ine
o ma,
llamamaja
mo ologine
i onemine
o og a ía
(li e a i in-
és lengua
o og a í-
as
elemen os +
p iegaidés +
uo, ¢), pe o
en a ículo
se
p esen an
compa aim-
ai y
ilius acinis
ex o
aSomi
la iy
adicine
one ine
ansk ipc-
ija.
An aS ini-
ai zodziai
a dazodzi-
ai se
p esen an
ienaskai -
os
a dininku
(daugiskai i-
niai
daugiskai -
os
a dininku),
eiksmaZo-
dZiai
bend a imi,
los
pa icipan-
es y
bid a dziai
agend an
se
y iskosios
giminés
o ma;
i8im is
nekai omi
ZodZIs, que
se
p esen an
ales como
han sido
uZ iksue en
la conc e a
compa aci-
on
(puskdoka...;
sep injiidZ-
u...).
ReikSmiy_ai-
skinimai.
Palyginimy
eik&més
Zodyne
e lejdimos
d ejopai: 1)
compa aimo
eik&me
indica
an a& inis
Zodis
ai8kinama
compa aimo
componen-
e eikSmé
y 2)
aigkinama
p opioimo
eikSmé y
consumo.
AiSkinama
sólo
a mybiy,
bend inés
idiomas
zodziy
one iniy y
mo ologin-
iy a ian y
y
ne a miniy,
nebend in-
és idiomas
zodziyTM
eikSmé, si
ellos an
an aS
ZodiniaisZi-
ais. Reik8mé
neaiSkina-
ma okiy
bend y
a més y
bend inés
idiomas
an a& iniy
zodziy,
ku iy
semán ica
a méje
coincide con
co espon-
dien e
la iy
bend inés
idiomas
zodzio
semán ica,
ej.: kaudze,
kaza, kazas
y k .
Ta mybiy e
ki y
nebend in-
és de la
lengua
Zodziy
eikSmés
ai8kinamas
adicinés
a miy
leksikog a-
ías
acep ais
eikSmés
aiSkinimo
biidais: a)
seman i8kai
iguala eikS-
miais
bend inés
de idiomas
Zodziais y
sinónimais,
b)
ap a8omuo-
ju ai8kini- *
Tokj
e ming
snekamosi-
os de
idiomas
Zodziams,
ba ba izm-
ams
e c.,,nepag-
eidaujamai
leksikai
Zymé i
j edé la iy
kalbininkas
O.BuSas.
148
mu,
c)
e e odomas,
i8naSomis,
siundian¢ iomis
j
o os
second aS inius
Zodzius,
d)
in o mábase
sob e am
ic a Zodi,
ob enu a ki y
leksikog a iniy
i$
Sal iniy.
Daugia eikSmiy
an as iniy
Zodziy
eikSmes una
de la o a
dis inguidas
kablia aSkiais;
a¢iau a eces
se p esen an
odas el
in e limien o
plu ia eikSmio
zodzio
eque imés,
pe o sólo las
ne
que es án en
compa acion
(palyginamien -
os) y
jy
pe kel inés
eikimés, que
inculan odo
su
Siuo
compa aciónimu.
Be
o, en
muchos
casosy
impossible
desc ibi é2n
exac amen-
e, bii en
c ea
eik$me
median e el
a
cual
eikSmés
a spal iu
g indziamo
uno o o
compa ació-
a
n, ej.,
a ículo
Aladzens
...
Zodis,
Zodyninio
a ículo
an a8 éje
se p esen a
alguna o a
g ama i o -
ma,
no malmen-
ne
e indicado
p incipaling
o ma
j
jo
(a
eik8més
aiskinima,
si es
bi ina),
ej.:
ka inams
di d
kai ...
no
En algunos
casos la
segunda8 i-
nio Zodzio
aigkinimui
se u iliza
ki y
i
Zodyny
in o mación
( isy
p ime o
i8
ME
i
EH).
Ai8kinimai
( esp.
okieciy lengua
p esen anamy
aiSkinimy
e imai la iy
kalba)
geog a inés
j
e e encias y
p esen anam-
i
os a zodziy,
ka o ekoje
is
ME
nou in¢iy
EH
ningún
aiskinimo
aiskinamy
insu icien em-
en e, de amai
nepa odaniy¢
compa imo
a
necesi més
pa icula um,
ej.: klamas s,
klams e is
consumo
i
...
A ski ais
Zodyniniais
a ículos se
p esen an
i
compa aimy
es uc u aje
u ilizados
nomb es
pe sonalesziai,
p a a dés,
gy uliy a dai
luga o a dZiai.
i
AiSkinan
Siuos zodzius,
se p esen a
la e e encia
co espondi-
en e
(asmen is
a
luga o a dis)
i
abibidinamas
paminé as
obje o
geog á ico,
p z. :
Kéncis
pe son
‘pe sonazas
b oliy
Kaudzyciy
omane
Ma ininky
laikai...
Pija a
luga
‘eze as
Sinuolés
alsciuje
i
k .
Palyginimy
eikSmiy
aigkinimai.
Palyginimy
eikSmés po
sepa ado no
se eusilan en
ales casos,
cuando de la
segunda a8 -
ino Zodzio
aiSkinime se
p esen a
in o mación
su icien em-
en e
a skleidzia
Sio
compa ac-
ión
necesme y
ca ac e -
ís icas de
consumo,
po
ejemplo:
...
,
masca; kaukiona klaksis
...
dél o en
muchos
casosy
compa ai-
my
eikSmiy
ai8kinimai
se
p esen an
independie-
n emen e
de lo,
a
an a8 inis
Zodis es
común i-
nis
Zodis
a
a mybé.
Zodyne
u ilizados
3
eikSmiy
ai8kinimo
ipos:
a)
a ibu inis
—
po ejemplo,
en a ículos
ké s, klaba a,
Klaips,
si uacinis po
b)
ejemplo, en
—
a ículo
Jié s
s
‘lie us
0
1.
pé iens lié s
ka
dice, queam
-
d aud
ja
pé iens, sods,
p e is oama
nepa ikSanas
seman inis
co espondi-
mien o ej.,
...;
c)
a ículos en
kaudze,
—
kazas,
klajiens.
Palyginimu
en o no.
Palyginimo
eiksmé
gene almen e
se ealiza en
el conjun o
co espondie-
n es
seman inés
su
mic og upés
ZodZiais.
Todél ales
zodzías, que
en cie a
seman inéje
g upéja
pueden
a ijua ,
nej aukiami
bi iny
componen y
compa a
j
eadingiy.
Ellos a8omian
skliaus os como
ambien es
ZodzZiai,
mos an es
co espondien e
compa ación
es e a de
consumo, ej.:
kaiinams...,
klabans...
K azipalyginimai.
Una
i8
Sinuolés
a més
peculia ybiy es
bas an e dazni
quazipa liginim-
ai es ales
compa agmosi-
os
—
cons uccione-
s, ku iy uso en
cie a
si uacion
lingüís ica
con ex o sólo
né a bii inas,
pe o puede
incluso
i
cons i ui
seman in]
ne
con as a, si
odo
compa aimo
neces&mé
esmés no
di ie e del
an as ino
zodzio
149
i8
(jo lizde
esandio
azeologismo)
eik8més. En
ales casos
Zodyninio
a ículo
sanda a is
dél o
o malmen e
i8laikoma, ypaé
nei&ski ian
compa aimo
dalely és
consumo
acul a i ino
pobidzio, ej.:
lécéjs
k4
s
)
ka
puskuoka
lécéjs
nie .
-
dice po
cil éku,
qué
ne eic ai
nespéj
eik o,
uznémies,
g ibéjis,
a i po
ko
cil éku,
ku 8 na
gluZi el
que inS
élé os
bi
...
Taciau
quazipaliginimas
daZ menudo se
conside an
especialina
compa aimy
igimi, en la cual
eiSkiasi
compa aima
g oundZiancios
especialybés
g aduacion de
in ensidad de
a
acción, ej. :
Jil s/4
adj
‘ iole s
1
£4
Jila s/
...
Nue odas.
Zodyne
daznamen e
u ilizadas
Sios
pazymos:
1)
g ama inés
—
del idioma
daliy
e e odas
a8omas
po
an aS inio
Zodzio
(s
—
daik a a dis,
adj bid a dis,
—
ad
p ie eiksmis,
—
p on j a dis,
eiksmaZodis
—
o mas
—
e e odas
...),
(demin.
—
deminu y as,
dsk
—
muchosiskai-
a, nelok
—
nekai omas
se)g'2)
s ilis inés
i
eksp esinés
e e odos
(poé .
—
poe i&kai,
i on.
—
i oniSkai,
nie .
—
menkinamai,
ienk.
—
Snekamoji
habla, ulg.
—
ulga ismo,
lamu .
—
keiksma-
zodis
...),
be
o, a més
ep esen o-
y diboje
uzZ iksuida
exp esion
puede esmés
di e i de la
i
co espondi-
en e
compa amy
bend inés
lenguaimy
exp esiones;
pazyma olkl.
3)
asignada
indica a
odos
lau osacos
Zan ams
pa a léms,
—
p ieZodziams,
dainu,
eile asciy
agmen ams
e c., si en ellas
i
hay
compa aimu,
ej.: abéle s
‘abele olkl. :
béle
ni oziédéju
pueblo golda
galina.
0
k%
k ass
s
(#-c.)
‘k asns olkl. :
0
kais a muje e e
es io ko s a
k °4§ in ie as
laika, pie ku as
k%
ko is lop: p °a
g ibuo
paka é iés.
G a inis
apipa idalinimas.
Casi odo
Sioje en el
campo depende
de
pe spec i ay -
inés zodyno
maque amien-
o écnicas,
aiau que bi y
más ácil de
pe cibi
isualmen e
zodyniniy
a ículos
an as es bei
ilius acinj
ex s a,
Zodyne se
indica sólo
la iy
ansminei
leksikog a ijai
jp as as
p iegaidziy
( es inés
k in andiosios)
coincidencia
num
i
be
2
po
Zodzio, ki ¢i
p o egamo
g a iu
( ).
M. Pu ninia,
A.TimuSka.
Sinuolés
a més
compa ació-
nimu
Zodynas
(Rank ascio
agmen as) ka ss
0
1.
demin.
ka
su6 as
(//
susek/a)
ka ins
( ka sa i)
dice pa lo i
—
ie u,
kalsnu,
no ajéjusu
cil éku:
[ eci is]
éus
k%
slud as
ka ins.
/
as
[cil éks]
is k%@
sk6ls,
k%@
slud as
ka ins.
/
phika
iéus
k°%
slub as
k°c.
/
as
[cil éks]
jou %c
k@
susekla
ka ins
~
siks,
ié ins,
ié ins.
/
izdilis k°4
susekla
ka ins.
2.
ka
ci a ké s
dice pa
samé a
apjomigu,
ko
esnu:
sa u
egles
amsas,
am zo i
i
k°% ci a
k°A i.
3.
(salicis,
saliecies
u. ml.)
k@
pipes ka s
dice pa
—
lo i
salikuSu,
sakumpusu
cil éku: kuo
a
u
4
k°4 pipes
salieciés?
kc
150
cauze
s
0
1.
(sag ab ,
sanem
u. ml.)
£4
siena
kdudz/
‘a i,
eikli
(sag ab ,
sanem ;
a i
a ec a
(ko)): o
a
nu
odo
[lielaku
abajo] éizi
uz
sag °4psi_k°a
siena kau3i?
2.
ka
sins pie
salmu
kaudzes
sk.
sins.
másca a;
kaukiona
s
‘ as, que
kauc;
auduligs
cil éks;
EH
1593:
como
‘neapmie-
ina s
cil éks,
qué bieZi
aud
siidzas
un
Vecpiebalga;
ME
II
174:
kaukuopa
‘b ékulis,
blau is
Dzé bené
ka
kauka
//
kaukuona:
kuo
e
nu
masuc
k@
masuka?
na a ai
apklausi iés
suna dice,
—
%
uz
i
uz
ba niem.
ba niem
a
4da
mu ode
a kauc,
kauc.
ki o kauc
e
k°4
kaukuona?
kauls's
1.
(cie s)
ka
( iéns)
kauls dice
—
pa o i
cie u,
ko
s ing u,
a i pilnigi
sausu:
zi ni
sakal usi
cié i k°4
kauli.
/
ai u auki
cié i k°4
iéns
kauls.
/
kas
a
a
a é
izbe s
[be zo
izmazga ]
a is as
d ébes!
iokas
la ize oi
G a,
kamé
u
inu
ndog iez
k°a kaulu.
2.
ké
bezem
huesos
‘ o i
lunkans,
lokans:
Japkanu
uo sduc,
a
que
i
k°
bez
kauliem,
a isadi
izlboci iés,
kaulu
3.
0
k4
kamba is
kambe is
||
sk.
habi ació-
n; came io.
4.0 ké sins
huela;
suns ké
kaulu sk.
sins.
a
kaiinams
di d kaii
no
(kliedz,
b éc
u. ml.)
44
kaiinams
(laops)
‘lo i scali,
bailu
pa é s a
balsi
(kliedz,
b éc):
klie3 k%@
ka indms.
/
ins klie3
k°%@
ka inams
luops.
kaupmanis
s
‘ i go ajs
0
ka
blusu
kaupmanis
i
i on. : muisu
aus sauce
ma pa
blusu
kaupmani,
mA e
blusas
ca e: blusu
ka
kaupmans,
ok pie do
ba!
k“
e
-
blusas
ni- iéna
nay
nuokuéd-
usas. kaislis
s
ka
kaiislis
nie :
p osc,
ka iks si
zi gu k°a
ka islis.
/
kio iénu-
u
‘me si k°4
sislis, k°4
ka islis
Do am?/k%
kaisslis
1é
kaidamiés,
odos ins
issi un
sasi .
kazas
1.
da .
(seja,
mu e
u. ml.)
&4
kazai dice
—
pa
no aipi u,
ne i u
seju: kdo
a
a
nu
mu i
ndoz iekéji
na i u?
nu
i [seja]
s ipaina
k%
kozai.
2.9
(ka s)
ka
kaza
uz
mizeliem
‘lo i,
pa ak
(ka s):
34 aji
sólo ka
mada ina
uz
k°%@
koza
mizeliem.
uz
3. ka
kazas
Jipa sk.
Jipa.
4. kazu
algs sk.
algs.
kazass
dsk
0
1.
(dzi o )
ka
pa
kazam
‘lo i labi,
pa icigi
(dzi o ):
3i io
k%
pa
kazam.
k°zas
ok labi:
i
leenes
go a u,
sólo
un
éd
in
3é .
/
ie
3i io
k%
pa
k°azam:
is bien
1, oda
diezgoné-
.
2.
ké
uz
kazdm
‘lo i
mucho;
g an
ai uma:
piecapc
maizes
k%
uz
k°azam.
3.
lok.
(paés ,
pieés ies
u. ml.)
£4
kalpa
kazds
‘labi, sa igi
(paés ,
pieés ies):
gon pax
nu
-4sc k%
kolpa
k°azas.
kazmie is
s
‘Vellón,
semicollín
ó cocollín
ex ums;
kaSmi s
(biezs)
kazmie is:
ka
ina
[Sa] bij
°sagada
bieza k°%
kazmie s.
kazmie a
d ebes
°adas
biezas,
za]a
k °asé
bij.
/
as
{audums]
i
bies k°%
kazmie is
-
Zidi
sacija.
kaz oks
s
) lok.
ka
u s
kazZuokéa
sk.
u s.
151
Alabans s
‘nolie o-
jies,
klabogs
p iekSm-
e s,
da ba ik-
s; ME II
206:
k/abas
‘kau
kas
klabo&s
(piem.,
pa
ecam
mis ikla-
m,
dzi na a-
m)
Lubeja
(klab,
klaudz
u. ml.) k4
klabans:
s élles
Klab k%
nalobie,
k°4
klabani.
ludks c
k°4
klabans,
na a
a aisi
ala /.
Maba as
(klaudz,
klab
u. ml.) k@
A/aba a
dice pa
lo i
unigu,
plapigu
cil éku:
[plapa]
A/au3
k%@
kloba a.
kloba a
lomu
% e, ka
% una
nalobu
pa
uo u.
Aladzens
s
‘el que
kladzina;
plapigs
cil éks;
ME
II
208:
Aladzene
‘pe é aja
is a;
kluks e
Smil ené,
‘plapiga
muje e e;
plapa‘
(kladzina)
k4
kladzéns
nie . :
quién e ,
kla3indan-
do odo pa
pagos u,
k%
kla3ans?
Alaiga
s
‘kliegSana;
kliedzéjs,
blau is
(kliedz,
blauj
u. ml.)
k4
k/diga
nie . : es
eu
klaigésu
iénu*m-
é k%
klaiga!
klaips s ©
ka
maizes
klaips
saka pa
ko samé
lielu,
ieapalu:ipi
k%4
maizes
kla pi /.
Kais s;
kleis s
s
‘klaidonis,
slais s
k4
kais s
//
kleis s
nie . :
k°%4
klaisc, k°4
klaiddonis,
ipam
ni
I°ga
luga es
i , ing
ni
Iaga
s °ada.
/
as %c
klaiddons
in i k%
Kleisc!
k%
apk
kleisca
klejuo.
/
as gon
i
k%
kleisc,
apk°a
in súiga,
ni moz
nas au
pie do
ba.
kléjiens
ska
( iéns)
kléyjiens
‘liela
muchosu-
mi;
ienlaidus,
izkla a
ipo:
[gul as
maiss]
//eliski
isplisis,
ka °a
Ski a,
i ués,
ka
celiés, pie
gul as
piebi is
sdlmu
kIAjiens.
k%
/
k°apéc sólo
dai3 sdlmu
ajag
piesk io é
Iiopiem
p ieska?
nu
i
iS zim
k°%jam
k°%
kI°%jiens.
/
ziosas,
piles,
is as
nijo aisa
Iabibas
campo 4,
bi u
ka
nuo illéc.
nu
i
is zemé
kI°Sjiens.
k%
/
oi as
sapleksina
sienu,
iz alk
zemé
un
gas as
[paSas]
i s, is
k%@
i
kI°Ajiens.
/
klo a
lopas °4
a
n obi s
péc
solnas
k°4 iéns
kI°4jiens
zam
k oka.
/
[noplau ie]
u3.
@sas apuo.
/ ol a %4
‘po a s si
zemé k°4
kI°4jienu?
Alaksans
s
EH
I
608:
‘p imi i as
azas
Vecpiebalga
(klak8k, klab
u. ml.)
ka
klaksans-
dice pa
lo i unigu,
plapigu
cil éku:
quién klaksi
k°4
kKlaksans?
u
/
klaks
k°%4
klaksans,
nasaka i-
gu unu
una.
klaksis
s
‘Sblikkis,
klakSkis;
plapigs
cil éks
4
klaksis nie .
: k°4 klaksis
isu ins
1é
klaks4dams
nu °%c
p]apiks
cil aks.
Alamas s;
klams e is
s
‘ amu a da
noz. ‘slinks,
pa i ss
cil éks; EH I
609:
klamas e is
‘dikdienis,
slais s,
klames e is
‘klaidonis
Saika a?
4
klamas s
//
Alams e is:
u
gon e es
klomasc.
k@
k°4péc
a
u
nas @da
1°ga?/ u
jou es
k°4
kloms é-
s,
k ie na
do ba
nada i,
kéziés
in.
LITERATURA
Ap esjan
Ju.
1974:
Leksiceskaja
seman ika
(sinonimiceskije
s eds a
jazyka),
Mosk a:
Nauka.
EHI-M-Endzelins
J,Hauzenbe ga
E.
Papildinajumi
un
labojumi
K.Miilenbacha
La iesu
alodas
a dnicai
1-2,
Riga:
Kul ii as
onda
izde ums,
1934
—
1946.
Ejskje
I.
1993:
Danish
Dialec
Resea ch,
Kébenha n.
52
LKSP-Lipskiené
J.
Lie u iy
kalbos
soma iniai
posakiai
(su
gal os
daliy
pa adinimais),
Vilnius:
Mokslas,
1979.
MEI-IV-Miulenbachs
K.
La iesu
alodas
a dnica.
Redigéjis,
papildinajis,
u pinajis
J.Endzelins
1-4,
Riga:
Kul i as
onda
izde ums,
1923
—
1932.
OOSD
-
O dbok
o e
S e iges
dialek e
1
(1),
Uppsala:
Almq is
&
Wiksell,
1991.
SsISV-Pu nina
M.,TimuSka
A.
Sinoles
izloksnes
salidzinajumu
a dnica
(400
psl.
ank as is,
1991
m.
j eik as
Rygos
"Zina nes”
leidyklai).
LKPZ
—
Lie u iy
kalbos
palyginimy
Zodynas.
Suda é
K.B.
V
osyly é,
Vilnius:
Mokslas,
1985.
EINIGE
PROBLEME
DER
ERSTELLUNG
VON
DIALEKTALEN
ASPEKTWORTERBUCHERN
Zusammen assung
Im
heo e ischen
Teil
des
Bei ages
we den
einige
allgemeine
P obleme
de
E s ellung
on
solchen
Munda wé e biiche n
um issen,
die
einen
bes imm en
sp achlichen
Aspek
esp.
ci-
ne
sp achliche
E scheinung
au
lexikog aphische
Weise
e lek ie en.
Die
Haup au me ksam-
kei
gil
dabei
olgenden
P oblemk eisen:
1)
de
Wahl
des
lexikog aphischen
Realisie ungsmo-
dells
ii
das
kiin ige
W6 e buch,
in
hohem
Ma e
du ch
den
Ma e ialum ang
beding ;
2)
dem
Sa igungsg ad
des
zu
e lek ie enden
Ma e ials,
d.h.,
de
Vo kommens equenz
on
sp achli-
chen
E scheinungen;
3)
de
Ve allgemeine ungss u e
de
im
W6 e buch
zu
bie enden
In o -
ma ion.
Die
e wahn -
en
P obleme
lassen
sich
zumeis
du ch die
Wahl
sowohl
des
op imal-
en
A ikel -
yps as
auch des
nach
E ach en
des
Au o sA-
u o enk-
ollek i s
meis ge-
eigne en
Au baus-
chemas
ii jedes
konk e e
Wé e b-
ucha ik-
el lésen;
auBe d-
em kann
ein
ibe leg-
es
Sys em
e schie-
dene
Angaben
und
Ve weise
die
Au gabe
des
Lexikog -
aphen
wesen li-
ch
e leich -
e n. Dies
wi d im
heo e i-
sch-p ak-
ischen
Teil des
Bei ag-
es
anhand
eines
exempla-
ischen
Beispiel-
es de
le isch-
en
dialek al-
en
Aspek le-
xikog ap-
hie des
unlangs
e s ell -
en
W6 e b-
uchs de
Ve gleic-
he aus
de
Munda
Sinole
on M.
Pu ninaA.
TimuSka
e ansc-
haulich .
Als
S ichp o-
be
we den
im
Anhang
einige
Mus e a-
ikel aus
dem
Wo e b-
uch de Ve gleiche aus de Munda Sinole gebo en.
153