scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Keletas tarminių aspektinių žodynų sudarymo problemų

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Keletas tarminių aspektinių žodynų sudarymo problemų

Author: Agris Timuška
Year: 1997
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1384/1479
LIETUVIU
KALBOTYR-
OS
KLAUSIMAI
XXXVII (1997)
LEXSIKOGR-
AFIJOS IR
LEXSIKOLOG-
IJOS Ag is
TIMUSKA
KELETASMI-
NU
ASPEKTINIU
ZODYNU
SUDARYMO
PROBLEMU
Ge ai
Zinoma, que
en el
p ác ico
abajo
lexicog á i-
co ypaé
eque ido
cuan o
i8samesnis
bend inés y
a miniy
zodynas
complejo,
que aba ca
ai3kinamuci-
os, an o
emá icos
como
ideológicos
y, sin duda,
an o los
aspec os
zodynog á -
icos. Como
bend inés en
la
lexicog a -
ía del
lenguaje,
así y en e
i ai iy
galimy
a miniy
zodyny
s a biq
luga uZima
bi en
aspek iniai
zodynai.
Ta miniuose
aspek iniuo-
se
Zodynuose
leksikog a i-
skai
iSdés omi
unaia alguna
Snek ai,
pa a mei
a mei
bidingi
idiomas
eiSkiniai.
Aspec o
G amá ico
a
Sie
Zodynai
gene almen-
e aba ca,
ej.,
sepa adas
pa e del
lenguaje,
aspek u
mo ologiniu
—
ZodZiy
da ybos
biidus,
one iniu
aspek u
—
Zodziy ga sinj
apipa idalinima,
leksikologijoje
o
a minius
azeologismus,
—
palyginimus, am
ik y socialiniy
g upiy
p o esing
leksika k .
i
emá ico
a minius
zodzZiy
ondo
sluoksnius.
Tokio
Zodyno
au o ius
(au o iy
colec i y a-
s), numa es
conc ¢ius
ikslos,
pasi enka
adecuamiau-
siq
Zodyno
ipa.
del Vis o son
unos cuan os
okiy dalyky, los
i
cuales
a siz elgiama,
o mando si no
j
odos, eso a
leas mayo ía
ipo Sio Zodynu.
Rendiendo
a minius
aspec osinos
Zodynus, ipo
leksikog a inés
modelo de
ealización
elegida
p incipalmen e
lemia au o iaus
(au o iy
colec i y o)
u imy
jy
p esen adoamy
i
duomeny
can idad.
i
Be
dudaonés,
se á neleg a
o ma , ej.,
Zodziy
da ybos o
azeologizmy
Zodyna, si
se á u ilizado
sólo
insigni iceleo
de una
de e minada
a més
lexicico
conjun o.
Pa a ales
p opósi os
alo ingesn-
és especiales
eminés
ka o ekos,
y.
eiksmazodziy,
daik a a dziu,
sudu iniy
zodziy,
azeologizmy,
palyginimy pan.
i
ka o ecos y
especiales
lexicog a inos
geoling is iniai
i
Sal iniai, ej.,
a miniy a lasy
da os.
Su
en eagos-
ies
p oblema
es eudZia
se
elaciona
cues ión
del alcance
del su
mo
i8samu oki-
ais casos,
cuando al
au o
nep éximos
especiales
eminiai
ecopiniai.
En onces pa a
ines
lexicog á icos,
be
abejo, más
exac os da os,
su icien emen e
bien
ep esen an es
la
co espondien e
lengua eiSkinj;
p ieSingu caso
ecogiendo da os
ypac impo an e
au o iaus
subjec i us
poZiii is. Bii en
Siame
e ape
necesi a
a siZ elg i
j
muchoselj
j ai iy
ak o iy
—
ne
i
j
okj siemp e
ne
impo an eum
conside ada
de la lengua
eigkinj como
meziagos
a psluoksniai
( an o
adicionales
como
ocasionalies)
po que ellos
a eces
pueden
p opo cion-
a
necesSminga
in o macióng
sob e
elaciones
sis emicas,
exis-
Cius: en e
1)
e lejo del
lenguaje
eiSkinio
ibojan¢iy
i
jj
g upiy,
pacioje
2)
diboje, donde
Sie
lengua
ei8kiniai
es án
en e
sa es
susije.
Así salygikai
j
iSsamius zodynus
bi inai j auk ini
an o j ai iis
deseman izuo y
azeologizmy
capocniai, in ys
mos a a o os
leksem biidingos
peculia idades,
an o peculia es
146
cons ucciones
compa amsias,
llamadas
quazipalyginimais
(au o iaus
e mas).
_
Cogiendo
nue os
Zodynus,
ne
maziau
impo an e
cuan o
óp imamen e
esumi la
in o mación
p esen ada.
Di e enciniame
Zodyne puede
p opo ciona
desc end in-
i
an-
Gias
e e odas
( iek g ama ines,
an o
e imologines
seman ines,
a
a ealines e c.),
issamiame
i
nedi e enciniame
o
Zodyne
nuo ody
sis ema
u é y
bi i muy
conc e -
e i.
Sólo en algunos
casos,
apa en emen e,
acep ables más
desc ipend inan-
cios e e encias,
siemp e es o
p emous
conc e os
sección ipo.
Tales
p incipales
g indziam-
as
i
ecien e-
men e cons i uido
edy
a miy
Zodynas
(OOSD),
i
dany
a miy
Zodyp oj-
no
ek as
(Ejskjze
1993).
Zodyno elegido
modelo
leksikog a ing
ealización,
-y.
lexicog a ines
in o mación
p esen ada
Zodyne se
puede
op imiza
j ai ías
bidais: an o
po escoge
máximamen-
e
co espondi-
en e
Zodyninio
a ículo ipo
y sanda os
esquema,
an o
u ilizando
muchoselj
i ai iy
e e ody.
Siaze bii y se
puede
pailius a de
un nue o la iy
a minés
aspek inés
lexicog a ía
ienda ejempio
—
M.
Pu ninio-
s,
A.
Timuskos
Sinuolés
a més
compa a-
imy zodynu
(SISV)'
,
nes
cualquie
eo ía de
lexicog a ía es
dudosa, si ella
nepa emia
gausi medZiaga
.
Zodyno
apa ición
impulsino
lie u iy
aspek inés
lexicog a ías
abajos
—
K.
Vosyly és Lie u iy
de palab as
compa a imy
Zodynas
(LKPZ) y
J.
Lipskienes
Li uu iy
lengua
soma inas
posakías
(LKSP).
SISV
obje i o
más
i
impo an e
jun os
—
uZda inys e leja é
Sioje
Siau és
y y
Vidzemés
a méje
uz aSy y
kompa a y i-
niy
kons ukcijy
o iginaluma,
nejp as a
a ojimg
i
adiciSkuma.
]
zodyng j auk y
compa aimy ango de
ango bas an e
ancho: desde
especí ico, sólo
1)
Siai e mei
bidingy
palyginimy
has a bend y,
usojamy en
oda la iy
lengua; desde
azeologiniy
kompa a y iniy
kons ukcijy
2)
has a salygi8kai
lais y
Zodziy
junginiu.
SISV
g indziado
a ículosn-
iy sis ema;
an aS iniai
zodziai
—
compa aimy
componen -
es
Zodyne se
p esen -
an según
abécéle.
En algunos
casos
ZodZiai
juncados
j
socos:
1)
Zodziy
one iniai
i
mo ologiniai
a ian es,
ej.:
g abeklis;
g ablil;
g absiis
...
Juésms,
ludSmaks pan. ;
...
i
y iskosios
2)
mo e iSkosios
i
giminés
nomb es
pe sonalesy,
ej.: maiseklis;
maisekle
mismo; misma...
...
i
. .
Homonimai
SISV se
p esen an
como
sepa ados
an a8 iniai
zodziai,
uz aSan
eilés
nume i:
iks is
s
‘ik&kis
...
' Sinoles
izloksnes
salidzina-
jumu
a dnica.
Zodyno
baseas
ilologés
M.
Pu ninios
1930-1980
años
k uop&¢-
iai
ecop a
Sinuolés
a més
kalbiné
medZiaga
(400 psl.
ank a i-
s,
olum is
ace ca
de 2500)
a ículo-
sni y);
sandaT-
OS
p incipi-
os y
an aS i-
niy
Zodziy
leksikog-
a inis
iSdés y-
mas bei
seman i-
né analizé
im| Cia
pe im a
J.
Ap esja-
no
men is,
aplicada a la semán ica (Ap esjan 1974).
147
iks is?
(sijo-c.)
‘nie e,
iks s...
Palyginimai
leksikologi-
gkai y
leksikog a-
iSkai
analizuoja-
mi en el
zodyninia-
me
a ículo.
S aipsnj
cons i uye
Sios
pa es: 1)
componen-
e cen al
del
compa aci-
ón, iSkel as
como
a ículo
an aS é;
2)
ca ac e í-
s ica
g ama iné;
3)
SegundoS -
odzio
eikSmés
aiSkinimas
( a mybem-
s); 4)
in o maci-
ón adicional
sob e
zodzio
eikSme i
papli ima i8
K.
Muhlenbac-
ho y J.
Endzelyno
La iy
kalbos
zodyno (ME)
y su
suplemen -
ymy (EH)
leksemama,
cuyos en el
expedien e
insu icien -
emen e se
haCaiSkin -
os o i§ odo
no
seaiSkin o-
s; 5)
compa aci-
ón (jun o
con los
ZodZiais
ambien ale-
s); 6)
aiSkinismo
de
compa aci-
ón; 7)
ilius aciné
meziaga; 8)
s ilis inés,
exp esion-
es y Zan o
e e odas
(si es
bi ina).
Analizándo-
se,
ai8kinándo-
se e
ilus ándo-
se sólo un
componen-
e de
compa aci-
ón
(an aS in-
is Zodis),
cons i uye-
ndo a cie o
compa ai-
mo
g ama inj
cen o,
aciau no
siemp e
conside a-
do
compa ai-
mo
seman iniu
b anduoliu.
Jun o isy
ki y
sudedamu-
jy daliy se
p opo cion-
an
e e encia-
s, susciecia
con
an aS iniu
Zodziu,
donde ya
hay
in o maci-
ón sob e
compa aci-
ón
a ojima
y eikSme,
ej.: kaza..
3. kd
kazas
ipa sk.
Jipa.
Nuo ody
né a an e
ayudbiniy
zodziy
(p ielinksni-
u,
jung uky),
ellos
Zodyniniy
SISV
a ículosn-
iy nesuda o.
An ag ino
zodis
zodyne se
p esen a
pe kel ine
o ma,
llamamaja
mo ologine
i onemine
o og a ía
(li e a i in-
és lengua
o og a í-
as
elemen os +
p iegaidés +
uo, ¢), pe o
en a ículo
se
p esen an
compa aim-
ai y
ilius acinis
ex o
aSomi
la iy
adicine
one ine
ansk ipc-
ija.
An aS ini-
ai zodziai
a dazodzi-
ai se
p esen an
ienaskai -
os
a dininku
(daugiskai i-
niai
daugiskai -
os
a dininku),
eiksmaZo-
dZiai
bend a imi,
los
pa icipan-
es y
bid a dziai
agend an
se
y iskosios
giminés
o ma;
i8im is
nekai omi
ZodZIs, que
se
p esen an
ales como
han sido
uZ iksue en
la conc e a
compa aci-
on
(puskdoka...;
sep injiidZ-
u...).
ReikSmiy_ai-
skinimai.
Palyginimy
eik&més
Zodyne
e lejdimos
d ejopai: 1)
compa aimo
eik&me
indica
an a& inis
Zodis
ai8kinama
compa aimo
componen-
e eikSmé
y 2)
aigkinama
p opioimo
eikSmé y
consumo.
AiSkinama
sólo
a mybiy,
bend inés
idiomas
zodziy
one iniy y
mo ologin-
iy a ian y
y
ne a miniy,
nebend in-
és idiomas
zodziyTM
eikSmé, si
ellos an
an aS
ZodiniaisZi-
ais. Reik8mé
neaiSkina-
ma okiy
bend y
a més y
bend inés
idiomas
an a& iniy
zodziy,
ku iy
semán ica
a méje
coincide con
co espon-
dien e
la iy
bend inés
idiomas
zodzio
semán ica,
ej.: kaudze,
kaza, kazas
y k .
Ta mybiy e
ki y
nebend in-
és de la
lengua
Zodziy
eikSmés
ai8kinamas
adicinés
a miy
leksikog a-
ías
acep ais
eikSmés
aiSkinimo
biidais: a)
seman i8kai
iguala eikS-
miais
bend inés
de idiomas
Zodziais y
sinónimais,
b)
ap a8omuo-
ju ai8kini- *
Tokj
e ming
snekamosi-
os de
idiomas
Zodziams,
ba ba izm-
ams
e c.,,nepag-
eidaujamai
leksikai
Zymé i
j edé la iy
kalbininkas
O.BuSas.
148
mu,
c)
e e odomas,
i8naSomis,
siundian¢ iomis
j
o os
second aS inius
Zodzius,
d)
in o mábase
sob e am
ic a Zodi,
ob enu a ki y
leksikog a iniy
i$
Sal iniy.
Daugia eikSmiy
an as iniy
Zodziy
eikSmes una
de la o a
dis inguidas
kablia aSkiais;
a¢iau a eces
se p esen an
odas el
in e limien o
plu ia eikSmio
zodzio
eque imés,
pe o sólo las
ne
que es án en
compa acion
(palyginamien -
os) y
jy
pe kel inés
eikimés, que
inculan odo
su
Siuo
compa aciónimu.
Be
o, en
muchos
casosy
impossible
desc ibi é2n
exac amen-
e, bii en
c ea
eik$me
median e el
a
cual
eikSmés
a spal iu
g indziamo
uno o o
compa ació-
a
n, ej.,
a ículo
Aladzens
...
Zodis,
Zodyninio
a ículo
an a8 éje
se p esen a
alguna o a
g ama i o -
ma,
no malmen-
ne
e indicado
p incipaling
o ma
j
jo
(a
eik8més
aiskinima,
si es
bi ina),
ej.:
ka inams
di d
kai ...
no
En algunos
casos la
segunda8 i-
nio Zodzio
aigkinimui
se u iliza
ki y
i
Zodyny
in o mación
( isy
p ime o
i8
ME
i
EH).
Ai8kinimai
( esp.
okieciy lengua
p esen anamy
aiSkinimy
e imai la iy
kalba)
geog a inés
j
e e encias y
p esen anam-
i
os a zodziy,
ka o ekoje
is
ME
nou in¢iy
EH
ningún
aiskinimo
aiskinamy
insu icien em-
en e, de amai
nepa odaniy¢
compa imo
a
necesi més
pa icula um,
ej.: klamas s,
klams e is
consumo
i
...
A ski ais
Zodyniniais
a ículos se
p esen an
i
compa aimy
es uc u aje
u ilizados
nomb es
pe sonalesziai,
p a a dés,
gy uliy a dai
luga o a dZiai.
i
AiSkinan
Siuos zodzius,
se p esen a
la e e encia
co espondi-
en e
(asmen is
a
luga o a dis)
i
abibidinamas
paminé as
obje o
geog á ico,
p z. :
Kéncis
pe son
‘pe sonazas
b oliy
Kaudzyciy
omane
Ma ininky
laikai...
Pija a
luga
‘eze as
Sinuolés
alsciuje
i
k .
Palyginimy
eikSmiy
aigkinimai.
Palyginimy
eikSmés po
sepa ado no
se eusilan en
ales casos,
cuando de la
segunda a8 -
ino Zodzio
aiSkinime se
p esen a
in o mación
su icien em-
en e
a skleidzia
Sio
compa ac-
ión
necesme y
ca ac e -
ís icas de
consumo,
po
ejemplo:
...
,
masca; kaukiona klaksis
...
dél o en
muchos
casosy
compa ai-
my
eikSmiy
ai8kinimai
se
p esen an
independie-
n emen e
de lo,
a
an a8 inis
Zodis es
común i-
nis
Zodis
a
a mybé.
Zodyne
u ilizados
3
eikSmiy
ai8kinimo
ipos:
a)
a ibu inis
—
po ejemplo,
en a ículos
ké s, klaba a,
Klaips,
si uacinis po
b)
ejemplo, en
—
a ículo
Jié s
s
‘lie us
0
1.
pé iens lié s
ka
dice, queam
-
d aud
ja
pé iens, sods,
p e is oama
nepa ikSanas
seman inis
co espondi-
mien o ej.,
...;
c)
a ículos en
kaudze,
—
kazas,
klajiens.
Palyginimu
en o no.
Palyginimo
eiksmé
gene almen e
se ealiza en
el conjun o
co espondie-
n es
seman inés
su
mic og upés
ZodZiais.
Todél ales
zodzías, que
en cie a
seman inéje
g upéja
pueden
a ijua ,
nej aukiami
bi iny
componen y
compa a
j
eadingiy.
Ellos a8omian
skliaus os como
ambien es
ZodzZiai,
mos an es
co espondien e
compa ación
es e a de
consumo, ej.:
kaiinams...,
klabans...
K azipalyginimai.
Una
i8
Sinuolés
a més
peculia ybiy es
bas an e dazni
quazipa liginim-
ai es ales
compa agmosi-
os
—
cons uccione-
s, ku iy uso en
cie a
si uacion
lingüís ica
con ex o sólo
né a bii inas,
pe o puede
incluso
i
cons i ui
seman in]
ne
con as a, si
odo
compa aimo
neces&mé
esmés no
di ie e del
an as ino
zodzio
149
i8
(jo lizde
esandio
azeologismo)
eik8més. En
ales casos
Zodyninio
a ículo
sanda a is
dél o
o malmen e
i8laikoma, ypaé
nei&ski ian
compa aimo
dalely és
consumo
acul a i ino
pobidzio, ej.:
lécéjs
k4
s
)
ka
puskuoka
lécéjs
nie .
-
dice po
cil éku,
qué
ne eic ai
nespéj
eik o,
uznémies,
g ibéjis,
a i po
ko
cil éku,
ku 8 na
gluZi el
que inS
élé os
bi
...
Taciau
quazipaliginimas
daZ menudo se
conside an
especialina
compa aimy
igimi, en la cual
eiSkiasi
compa aima
g oundZiancios
especialybés
g aduacion de
in ensidad de
a
acción, ej. :
Jil s/4
adj
‘ iole s
1
£4
Jila s/
...
Nue odas.
Zodyne
daznamen e
u ilizadas
Sios
pazymos:
1)
g ama inés
—
del idioma
daliy
e e odas
a8omas
po
an aS inio
Zodzio
(s
—
daik a a dis,
adj bid a dis,
—
ad
p ie eiksmis,
—
p on j a dis,
eiksmaZodis
—
o mas
—
e e odas
...),
(demin.
—
deminu y as,
dsk
—
muchosiskai-
a, nelok
—
nekai omas
se)g'2)
s ilis inés
i
eksp esinés
e e odos
(poé .
—
poe i&kai,
i on.
—
i oniSkai,
nie .
—
menkinamai,
ienk.
—
Snekamoji
habla, ulg.
—
ulga ismo,
lamu .
—
keiksma-
zodis
...),
be
o, a més
ep esen o-
y diboje
uzZ iksuida
exp esion
puede esmés
di e i de la
i
co espondi-
en e
compa amy
bend inés
lenguaimy
exp esiones;
pazyma olkl.
3)
asignada
indica a
odos
lau osacos
Zan ams
pa a léms,
—
p ieZodziams,
dainu,
eile asciy
agmen ams
e c., si en ellas
i
hay
compa aimu,
ej.: abéle s
‘abele olkl. :
béle
ni oziédéju
pueblo golda
galina.
0
k%
k ass
s
(#-c.)
‘k asns olkl. :
0
kais a muje e e
es io ko s a
k °4§ in ie as
laika, pie ku as
k%
ko is lop: p °a
g ibuo
paka é iés.
G a inis
apipa idalinimas.
Casi odo
Sioje en el
campo depende
de
pe spec i ay -
inés zodyno
maque amien-
o écnicas,
aiau que bi y
más ácil de
pe cibi
isualmen e
zodyniniy
a ículos
an as es bei
ilius acinj
ex s a,
Zodyne se
indica sólo
la iy
ansminei
leksikog a ijai
jp as as
p iegaidziy
( es inés
k in andiosios)
coincidencia
num
i
be
2
po
Zodzio, ki ¢i
p o egamo
g a iu
( ).
M. Pu ninia,
A.TimuSka.
Sinuolés
a més
compa ació-
nimu
Zodynas
(Rank ascio
agmen as) ka ss
0
1.
demin.
ka
su6 as
(//
susek/a)
ka ins
( ka sa i)
dice pa lo i
—
ie u,
kalsnu,
no ajéjusu
cil éku:
[ eci is]
éus
k%
slud as
ka ins.
/
as
[cil éks]
is k%@
sk6ls,
k%@
slud as
ka ins.
/
phika
iéus
k°%
slub as
k°c.
/
as
[cil éks]
jou %c
k@
susekla
ka ins
~
siks,
ié ins,
ié ins.
/
izdilis k°4
susekla
ka ins.
2.
ka
ci a ké s
dice pa
samé a
apjomigu,
ko
esnu:
sa u
egles
amsas,
am zo i
i
k°% ci a
k°A i.
3.
(salicis,
saliecies
u. ml.)
k@
pipes ka s
dice pa
—
lo i
salikuSu,
sakumpusu
cil éku: kuo
a
u
4
k°4 pipes
salieciés?
kc
150

cauze
s
0
1.
(sag ab ,
sanem
u. ml.)
£4
siena
kdudz/
‘a i,
eikli
(sag ab ,
sanem ;
a i
a ec a
(ko)): o
a
nu
odo
[lielaku
abajo] éizi
uz
sag °4psi_k°a
siena kau3i?
2.
ka
sins pie
salmu
kaudzes
sk.
sins.
másca a;
kaukiona
s
‘ as, que
kauc;
auduligs
cil éks;
EH
1593:
como
‘neapmie-
ina s
cil éks,
qué bieZi
aud
siidzas
un
Vecpiebalga;
ME
II
174:
kaukuopa
‘b ékulis,
blau is
Dzé bené
ka
kauka
//
kaukuona:
kuo
e
nu
masuc
k@
masuka?
na a ai
apklausi iés
suna dice,
—
%
uz
i
uz
ba niem.
ba niem
a
4da
mu ode
a kauc,
kauc.
ki o kauc
e
k°4
kaukuona?
kauls's
1.
(cie s)
ka
( iéns)
kauls dice
—
pa o i
cie u,
ko
s ing u,
a i pilnigi
sausu:
zi ni
sakal usi
cié i k°4
kauli.
/
ai u auki
cié i k°4
iéns
kauls.
/
kas
a
a
a é
izbe s
[be zo
izmazga ]
a is as
d ébes!
iokas
la ize oi
G a,
kamé
u
inu
ndog iez
k°a kaulu.
2.
ké
bezem
huesos
‘ o i
lunkans,
lokans:
Japkanu
uo sduc,
a
que
i
k°
bez
kauliem,
a isadi
izlboci iés,
kaulu
3.
0
k4
kamba is
kambe is
||
sk.
habi ació-
n; came io.
4.0 ké sins
huela;
suns ké
kaulu sk.
sins.
a
kaiinams
di d kaii
no
(kliedz,
b éc
u. ml.)
44
kaiinams
(laops)
‘lo i scali,
bailu
pa é s a
balsi
(kliedz,
b éc):
klie3 k%@
ka indms.
/
ins klie3
k°%@
ka inams
luops.
kaupmanis
s
‘ i go ajs
0
ka
blusu
kaupmanis
i
i on. : muisu
aus sauce
ma pa
blusu
kaupmani,
mA e
blusas
ca e: blusu
ka
kaupmans,
ok pie do
ba!
k“
e
-
blusas
ni- iéna
nay
nuokuéd-
usas. kaislis
s
ka
kaiislis
nie :
p osc,
ka iks si
zi gu k°a
ka islis.
/
kio iénu-
u
‘me si k°4
sislis, k°4
ka islis
Do am?/k%
kaisslis
1é
kaidamiés,
odos ins
issi un
sasi .
kazas
1.
da .
(seja,
mu e
u. ml.)
&4
kazai dice
—
pa
no aipi u,
ne i u
seju: kdo
a
a
nu
mu i
ndoz iekéji
na i u?
nu
i [seja]
s ipaina
k%
kozai.
2.9
(ka s)
ka
kaza
uz
mizeliem
‘lo i,
pa ak
(ka s):
34 aji
sólo ka
mada ina
uz
k°%@
koza
mizeliem.
uz
3. ka
kazas
Jipa sk.
Jipa.
4. kazu
algs sk.
algs.
kazass
dsk
0
1.
(dzi o )
ka
pa
kazam
‘lo i labi,
pa icigi
(dzi o ):
3i io
k%
pa
kazam.
k°zas
ok labi:
i
leenes
go a u,
sólo
un
éd
in
3é .
/
ie
3i io
k%
pa
k°azam:
is bien
1, oda
diezgoné-
.
2.
ké
uz
kazdm
‘lo i
mucho;
g an
ai uma:
piecapc
maizes
k%
uz
k°azam.
3.
lok.
(paés ,
pieés ies
u. ml.)
£4
kalpa
kazds
‘labi, sa igi
(paés ,
pieés ies):
gon pax
nu
-4sc k%
kolpa
k°azas.
kazmie is
s
‘Vellón,
semicollín
ó cocollín
ex ums;
kaSmi s
(biezs)
kazmie is:
ka
ina
[Sa] bij
°sagada
bieza k°%
kazmie s.
kazmie a
d ebes
°adas
biezas,
za]a
k °asé
bij.
/
as
{audums]
i
bies k°%
kazmie is
-
Zidi
sacija.
kaz oks
s
) lok.
ka
u s
kazZuokéa
sk.
u s.
151
Alabans s
‘nolie o-
jies,
klabogs
p iekSm-
e s,
da ba ik-
s; ME II
206:
k/abas
‘kau
kas
klabo&s
(piem.,
pa
ecam
mis ikla-
m,
dzi na a-
m)
Lubeja
(klab,
klaudz
u. ml.) k4
klabans:
s élles
Klab k%
nalobie,
k°4
klabani.
ludks c
k°4
klabans,
na a
a aisi
ala /.
Maba as
(klaudz,
klab
u. ml.) k@
A/aba a
dice pa
lo i
unigu,
plapigu
cil éku:
[plapa]
A/au3
k%@
kloba a.
kloba a
lomu
% e, ka
% una
nalobu
pa
uo u.
Aladzens
s
‘el que
kladzina;
plapigs
cil éks;
ME
II
208:
Aladzene
‘pe é aja
is a;
kluks e
Smil ené,
‘plapiga
muje e e;
plapa‘
(kladzina)
k4
kladzéns
nie . :
quién e ,
kla3indan-
do odo pa
pagos u,
k%
kla3ans?
Alaiga
s
‘kliegSana;
kliedzéjs,
blau is
(kliedz,
blauj
u. ml.)
k4
k/diga
nie . : es
eu
klaigésu
iénu*m-
é k%
klaiga!
klaips s ©
ka
maizes
klaips
saka pa
ko samé
lielu,
ieapalu:ipi
k%4
maizes
kla pi /.
Kais s;
kleis s
s
‘klaidonis,
slais s
k4
kais s
//
kleis s
nie . :
k°%4
klaisc, k°4
klaiddonis,
ipam
ni
I°ga
luga es
i , ing
ni
Iaga
s °ada.
/
as %c
klaiddons
in i k%
Kleisc!
k%
apk
kleisca
klejuo.
/
as gon
i
k%
kleisc,
apk°a
in súiga,
ni moz
nas au
pie do
ba.
kléjiens
ska
( iéns)
kléyjiens
‘liela
muchosu-
mi;
ienlaidus,
izkla a
ipo:
[gul as
maiss]
//eliski
isplisis,
ka °a
Ski a,
i ués,
ka
celiés, pie
gul as
piebi is
sdlmu
kIAjiens.
k%
/
k°apéc sólo
dai3 sdlmu
ajag
piesk io é
Iiopiem
p ieska?
nu
i
iS zim
k°%jam
k°%
kI°%jiens.
/
ziosas,
piles,
is as
nijo aisa
Iabibas
campo 4,
bi u
ka
nuo illéc.
nu
i
is zemé
kI°Sjiens.
k%
/
oi as
sapleksina
sienu,
iz alk
zemé
un
gas as
[paSas]
i s, is
k%@
i
kI°Ajiens.
/
klo a
lopas °4
a
n obi s
péc
solnas
k°4 iéns
kI°4jiens
zam
k oka.
/
[noplau ie]
u3.
@sas apuo.
/ ol a %4
‘po a s si
zemé k°4
kI°4jienu?
Alaksans
s
EH
I
608:
‘p imi i as
azas
Vecpiebalga
(klak8k, klab
u. ml.)
ka
klaksans-
dice pa
lo i unigu,
plapigu
cil éku:
quién klaksi
k°4
kKlaksans?
u
/
klaks
k°%4
klaksans,
nasaka i-
gu unu
una.
klaksis
s
‘Sblikkis,
klakSkis;
plapigs
cil éks
4
klaksis nie .
: k°4 klaksis
isu ins
1é
klaks4dams
nu °%c
p]apiks
cil aks.
Alamas s;
klams e is
s
‘ amu a da
noz. ‘slinks,
pa i ss
cil éks; EH I
609:
klamas e is
‘dikdienis,
slais s,
klames e is
‘klaidonis
Saika a?
4
klamas s
//
Alams e is:
u
gon e es
klomasc.
k@
k°4péc
a
u
nas @da
1°ga?/ u
jou es
k°4
kloms é-
s,
k ie na
do ba
nada i,
kéziés
in.
LITERATURA
Ap esjan
Ju.
1974:
Leksiceskaja
seman ika
(sinonimiceskije
s eds a
jazyka),
Mosk a:
Nauka.
EHI-M-Endzelins
J,Hauzenbe ga
E.
Papildinajumi
un
labojumi
K.Miilenbacha
La iesu
alodas
a dnicai
1-2,
Riga:
Kul ii as
onda
izde ums,
1934
—
1946.
Ejskje
I.
1993:
Danish
Dialec
Resea ch,
Kébenha n.
52
LKSP-Lipskiené
J.
Lie u iy
kalbos
soma iniai
posakiai
(su
gal os
daliy
pa adinimais),
Vilnius:
Mokslas,
1979.
MEI-IV-Miulenbachs
K.
La iesu
alodas
a dnica.
Redigéjis,
papildinajis,
u pinajis
J.Endzelins
1-4,
Riga:
Kul i as
onda
izde ums,
1923
—
1932.
OOSD
-
O dbok
o e
S e iges
dialek e
1
(1),
Uppsala:
Almq is
&
Wiksell,
1991.
SsISV-Pu nina
M.,TimuSka
A.
Sinoles
izloksnes
salidzinajumu
a dnica
(400
psl.
ank as is,
1991
m.
j eik as
Rygos
"Zina nes”
leidyklai).
LKPZ
—
Lie u iy
kalbos
palyginimy
Zodynas.
Suda é
K.B.
V
osyly é,
Vilnius:
Mokslas,
1985.
EINIGE
PROBLEME
DER
ERSTELLUNG
VON
DIALEKTALEN
ASPEKTWORTERBUCHERN
Zusammen assung
Im
heo e ischen
Teil
des
Bei ages
we den
einige
allgemeine
P obleme
de
E s ellung
on
solchen
Munda wé e biiche n
um issen,
die
einen
bes imm en
sp achlichen
Aspek
esp.
ci-
ne
sp achliche
E scheinung
au
lexikog aphische
Weise
e lek ie en.
Die
Haup au me ksam-
kei
gil
dabei
olgenden
P oblemk eisen:
1)
de
Wahl
des
lexikog aphischen
Realisie ungsmo-
dells
ii
das
kiin ige
W6 e buch,
in
hohem
Ma e
du ch
den
Ma e ialum ang
beding ;
2)
dem
Sa igungsg ad
des
zu
e lek ie enden
Ma e ials,
d.h.,
de
Vo kommens equenz
on
sp achli-
chen
E scheinungen;
3)
de
Ve allgemeine ungss u e
de
im
W6 e buch
zu
bie enden
In o -
ma ion.
Die
e wahn -
en
P obleme
lassen
sich
zumeis
du ch die
Wahl
sowohl
des
op imal-
en
A ikel -
yps as
auch des
nach
E ach en
des
Au o sA-
u o enk-
ollek i s
meis ge-
eigne en
Au baus-
chemas
ii jedes
konk e e
Wé e b-
ucha ik-
el lésen;
auBe d-
em kann
ein
ibe leg-
es
Sys em
e schie-
dene
Angaben
und
Ve weise
die
Au gabe
des
Lexikog -
aphen
wesen li-
ch
e leich -
e n. Dies
wi d im
heo e i-
sch-p ak-
ischen
Teil des
Bei ag-
es
anhand
eines
exempla-
ischen
Beispiel-
es de
le isch-
en
dialek al-
en
Aspek le-
xikog ap-
hie des
unlangs
e s ell -
en
W6 e b-
uchs de
Ve gleic-
he aus
de
Munda
Sinole
on M.
Pu ninaA.
TimuSka
e ansc-
haulich .
Als
S ichp o-
be
we den
im
Anhang
einige
Mus e a-
ikel aus
dem
Wo e b-
uch de Ve gleiche aus de Munda Sinole gebo en.
153