ACTA LINGUISTICA LITHUANICA

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XLI (1999)

Marija RAZMUKAITĖ

Lietuvių kalbos institutas, Vilnius

OIKONYMES À SUFFIXE FORMÉS À PARTIR DE NOMS DE PERSONNE ET D’APPELLATIONS ANTHROPONYMiques

Cet article présente et examine tous les oikonymes lituaniens à suffixe relevant d’un même type de formation: les dérivés de noms de personne et d’appellations de personnes employées comme noms communs. Les tendances générales de formation de ces oikonymes ont déjà été étudiées¹. Les oikonymes à suffixe relevant d’autres types de formation ont également été étudiés de manière assez approfondie: les dérivés de noms communs, les dérivés d’hydronymes et les dérivés d’autres oikonymes². L’étude de l’ensemble des oikonymes formés de cette manière, c’est-à-dire par suffixation, a été menée et synthétisée par l’autrice de cet article dans sa thèse de doctorat³.

Le vaste corpus d’oikonymes étudié dans cet article (environ 4 800 unités) est lié à deux processus internes: la transonymisation (c’est-à-dire le passage d’un nom propre — en l’occurrence, un nom de personne — dans la classe des toponymes) et la toponymisation (c’est-à-dire le passage d’un nom commun — en l’occurrence, une appellation de personne — dans la classe des toponymes). En lituanien, ces processus n’ont pas déterminé la formation ni la structure des oikonymes. En effet, les noms de personne comme les appellations de personnes, qui sont susceptibles de devenir des noms de personne, peuvent être réunis en un seul groupe, car les mêmes suffixes servent à former des oikonymes à partir de ces deux types de mots.

La formation des oikonymes examinés fait intervenir 38 suffixes. Ce nombre relativement restreint montre que certains de ces suffixes sont très productifs.

Les mots de base des oikonymes à suffixe — noms de personne et appellations de personnes employées comme noms communs — sont divers et stratifiés. L’étude des oikonymes a donc également cherché à mettre en évidence les principaux types de noms de personne qui s’y trouvent, en les évaluant du point de vue de leur origine et de leur structure. C’est précisément pourquoi les oikonymes sont présentés en groupes définis selon leurs mots de base. Il s’agit de:

¹ Razmukaitė M. Asmenvardiniai priesaginės darybos Lietuvos TSR oikonimai. – Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A serija 2(83), 1983, 146–153; Razmukaitė M. Priesaginiai Lietuvos oikonimai iš asmenvardžių. – Baltistica 32(1), 1997, 111–116.

² Razmukaitė M. Noms de localités de Lituanie formés par suffixation à partir d’hydronymes. – Questions de linguistique lituanienne 21, 1981, 199–205; Razmukaitė M. Oïkonymes de Lituanie formés par suffixation à partir d’appellatifs. – Travaux de l’Académie des sciences de la RSS de Lituanie. Série A 3(104), 1988, 88–104; Razmukaitė M. Oïkonymes lituaniens dérivés d’autres oïkonymes. – Lituanistica 2(6), 1991, 53–60.

³ Razmukaitė M. Lietuvos priesaginiai oikonimai, Vilnius, 1998 (rankraštis saugomas LKI).

159

1) dérivés d’anciens anthroponymes lituaniens à deux thèmes;

2) dérivés d’anthroponymes appellatifs (sobriquets) — y compris les formes abrégées d’anciens anthroponymes à deux thèmes —⁴ ainsi que de désignations appellatives de personnes;

3) dérivés d’anthroponymes chrétiens⁵;

4) dérivés d’anthroponymes non chrétiens d’autres langues.

L’article ne traite pas des oikonymes suffixés formés avec les formants -aičiai, -ėnai, -oniai, -onys, -ūnai, au pluriel tantum, issus d’anthroponymes suffixés par -aitis, -ėnas, -onis, -ūnas, par ex. Adomaičiai, village de < Adomaitis; Bitėnai, village de < Bitėnas; Kuliõnys, village de < Kuliõnis; Norkūnai, village de < Norkūnas, etc.⁶

Dans l’article, les oikonymes sont présentés selon les groupes énumérés, puis classés alphabétiquement d’après leurs suffixes. Cette présentation met mieux en évidence les lexèmes anthroponymiques (d’origine lituanienne ou non, etc.), leur répartition en Lituanie, ainsi que les suffixes les plus fréquemment employés pour former des oikonymes à partir des lexèmes de chaque groupe. En raison de l’origine parfois incertaine de l’anthroponyme de base, certains oikonymes ont pu être rangés dans un groupe de dérivés inadéquat. Dans ces cas, une autre interprétation est proposée dans les notes. Pour établir les lexèmes des oikonymes suffixés, nous nous sommes principalement appuyés sur le « Dictionnaire des noms de famille lituaniens », ainsi que sur les travaux de K. Būga, K. Kuzavinis et B. Savukynas, A. Salys, A. Vanagas, Z. Zinkevičius, A. Butkus et d’autres sources⁷.

1. Dérivés d’anciens anthroponymes lituaniens à deux thèmes

Ce chapitre examine les oikonymes suffixés dont la racine anthroponymique provient d’anciens noms lituaniens à deux thèmes, en usage en Lituanie avant l’introduction du christianisme et l’afflux des noms de baptême. Le répertoire des noms lituaniens, comme celui de toute l’Europe, en comptait sans doute un grand nombre et une grande variété; bon nombre d’entre eux sont parvenus jusqu’à nos jours⁸.

⁴ À propos de ces anthroponymes, voir Jonikas P. Asmenvardžiai ir vietovardžiai. – Lietuvių enciklopedija 15, Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968, 557; Maciejauskienė V. Vienkamieniai lietuviškos kilmės vardai XVI amžiuje. – Darbai ir dienos 4(13), 1997, 112–133.

⁵ À propos du terme krikščioniškas vardas (« nom chrétien »), voir Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1987, 35; Šmatavičiūtė D. Krikščioniškas vardas ir krikšto vardas. – Lietuvių kalba: Tyrėjai ir tyrimai. Jurgiui Geruliui skirtos konferencijos 1993 m. spalio 20–22 d. pranešimų tezės, 1993, 29.

⁶ Ces oikonymes ont été étudiés en détail dans un article antérieur — voir Razmukaitė M. Oikonimų, atsiradusių iš asmenvardžių su patroniminėmis priesagomis, paplitimas Lietuvoje. – Lietuvių kalbotyros klausimai 32, 1993, 133–165.

⁷ Cf. Dictionnaire des noms de famille lituaniens 1, Vilnius: Mokslas, 1985 (ci-après LPŽ I); 2, Vilnius: Mokslas, 1989 (ci-après LPŽ II); Būga K. À propos des prénoms lituaniens. – Écrits choisis 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958, 201–268; Kuzavinis K., Savukynas B. Dictionnaire étymologique des prénoms lituaniens, Vilnius: Mokslas, 1987 (ci-après LVKŽ); Salys A. Écrits 2, Noms propres, Rome: Académie lituanienne des sciences catholiques, 1983; Vanagas A. Nos prénoms et noms de famille, Vilnius: Mokslas, 1982; Zinkevičius Z. Anthroponymie lituanienne, Vilnius: Mokslas, 1977; Butkus A. Surnoms lituaniens, Kaunas: Aesti, 1995.

⁸ Voir Vanagas A. Mūsų vardai ir pavardės, p. 18 et suiv.; 64–66.

160

Ce fait est également confirmé par le fait qu’un grand nombre de noms de famille lituaniens sont issus de ces anthroponymes. Selon certains chercheurs, les bases des anciens noms à deux éléments à partir desquelles les noms étaient formés auraient été au nombre d’environ 200 dans les langues baltes; bien entendu, elles ne sont pas toutes parvenues jusqu’à nos jours, même si aucun relevé précis des éléments et de leur fréquence d’emploi n’a été établi.

-ava. Algird-avà village de Pn: Álğirdas¹⁰; Beinor-avà village de Rd: Beinoras, Beinoris; Daugin-avà village de Kš: Dauğinas, Dauğinas; Daunor-avà village de Jnš: Daunoras, Daunōras; Jagel-avà village de Jon: Jagēla; Libert-avà village de Mlt: *Libertas (< Lȳbartas); Mantvyd-avà village: Mañtvydas; Vaišvyd-avà village de Kn: Vaišvydas.

-avas. Algird-āvas à Švnč: Álğirdas.

-čižna. Lemantau-čižà à Šr (< *Leimantau-čižna): Leimantas.

-ina. Jogal-inà village de Prn (< *Jogel-ina): Jōgela.

-inas. Jugal-inas à Kš (< *Jugail-inas): Jugāila.

-inė. Skirgail-inė village de Kdn: Skirgāila, Skirgailis; Vytaut-inė village de Kdn: Vȳtautas.

-ynė. Vaišvil-ynė village de Ps: Vaišvilas, Vaišvilà.

-iškė. Aminén-iškė village de Ign (?< *Eiminén-iškė): *Eiminėnas, cf. Eimanas, Eīdminas; Argird-iškė village de Švnč (< *Algird-iškė): Algirdas; Arvyd-iškė villages de Mžk, Šl: Arvydas; Bavain-iškė à Švnč (< *Byvain-iškė): Byvainis; Beinor-iškė village de Šl: Beinoras, Beinoris; Bui̇vyd-iškė village de Šll: Bui̇vydas, Bui̇vydis; Būvil-iškė village et à Ign: Būvilas; Bukaṅt-iškė village de Klm: Būkantas, Bukaṅtis; Būtrim-iškė village de Pn: Būtrimas; Daūbar-iškė village de Ign, à Švnč: Daūbaras, Daubar̄is; Daugėl-iškė village et à Klm: Daugēla, Daugēla; Daujót-iškė villages de Mlt, Švnč: Daujōtas; Daukiṅt-iškė village de Klm: Daukiṅtis; Daunōr-iškė village de Jnš: Daunōras; Galvyd-iškė village de Klm: Galvȳdis; Gataūt-iškė village de Šll: Gataūtis; Gēdgaud-iškė village de Trg, Gedgaud-iškė village de Rs: Gēdgaudas; Gedmīn-iškė village de Šll: Gedmīnas; Gēṁbut-iškė village de Klm: Gēṁbutas; Getaut-iškė village de Klm: Gētautas; Gimbēt-iškė village de Akm: *Gimbetis, cf. Giṁbutas, Gimbūtis; Giṙkant-iškė village de Tl: Giṙkantas; Giṙmant-iškė village de Tl: Giṙmantas; Giṙvyd-iškė village de Zr: Giṙvydas; Jāgmin-iškė village de Klm: Jāgminas; Jógel-iškė village de Klm: Jóge-la; Jogmin-iškė village de Šll: Jogminas; Jōrūd-iškė village de Rs: Jōrūdas; Jōsūd-iškė village de Šll: Jōsūdas; Kybart-iškė villages de Klm, Šl: Kȳbartas; Kimbār-iškė village de Ign: Kimbāras; Kimbart-iškė village de Zr: Kimbartas; Mažvil-iškė 2 villages de Ign: Mažvilas; Naṙbut-iškė village de Pln: Naṙbutas; Neimant-iškė village de Šl: Neimantas; Órvyd-iškė village de Šll: Órvydas; Ringēl-iškė village de Lzd: *Ringēla, cf. Ringāila, Rimgāila; Skīrmant-iškė village de Rs, Skīrmant-iškė village de Tl: Skīrmantas; Skūrvyd-iškė village de Tl: Skūrvydas; Tìtvyd-iškė village de Klm (dans les sources anciennes Tilvydiškė): *Tilvydas, cf. Tilvytis; Toliot-iškė village de Ign: Tóliotas; Vaikšnōr-iškė village de Lzd: Vaikšnōras; Vȳtart-iškė village de Klm: Vȳtartas; Vȳtaut-iškė village de Lzd: Vȳtautas.

⁹ Cf. Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas, 25, 26.

Dans le texte, les prénoms, les noms de famille et les surnoms ne sont pas différenciés, car le statut de prénom ou de nom de famille n’était peut-être pas encore clairement défini au moment de la formation de l’oikonyme.¹⁰

161

-iškės. Beinōr-iškės vs. V: Beinōras; Būivyd-iškės v. V: Būivydas; Butrim-iškės v. Al, Prn: Butrimas; Darbut-iškės v. Trak: Dárbutas, Darbutis; Daubar-iškės 2 v. Zr: Daubāras, Daubāris; Daugird-iškės v. Trak: Daugirdas; Daujót-iškės v. Al, Prn: Daujōtas; Daunōr-iškės vs. An: Daunōras; Davain-iškės v. Al: Davainis; Eitmin-iškės v. V: Eitminas; Gāstaut-iškės v. Trak: Gāstautas; Geistar-iškės v. Al: Geistaras; Gendvil-iškės v. Akm: Gendvilas; Gineit-iškės 2 v. Trak, v. V: Gineitis, Gineitas; Giriōt-iškės v. Prn: Giriota, Giriōtas, cf. Girjotas; Girvyd-iškės v. Zr: Girvydas; Jogėl-iškės v. Trak: Jogēla; Jovain-iškės v. Ut: Jōvainas; Jovaiš-iškės v. Trak: Jovaišis; Kālbūt-iškės v. Rk, Zr: *Kalbutas, cf. Kalminas; Kariōt-iškės v. Trak: Kāriotas, cf. Kārjotas; Lauksmin-iškės v. Rs: *Lauksminas, cf. Liau kšminas; Liūbart-iškės v. Al: Liūbartas; Māngel-iškės vs. Šlčn: Mangēla; Mantvil-iškės v. Šlčn: Mantvilas; Nārbut-iškės vs. V: Nārbutas; Norgel-iškės v. Al: Nōrgelas, Norgēlas; Norvyd-iškės v. Vrn: Nōrvydas; Nōrvil-iškės v. Šlčn: Nōrvilas, Nōrvila; Pervain-iškės v. V: Pervainis; Pervien-iškės v. Švnč: Pervienis; Ramavyd-iškės v. Ut: Rāmavydas; Rōkant-iškės v. V: *Rokantas (? < *Rakantas, < *Ram-kantas); Sangėl-iškės v. Šlčn: *Sangēlas, cf. Sāngalas; Sangin-iškės v. Šlčn: Sānginas; Sirvyd-iškės v. V: Sirvydas, Sirvydis; Skirmant-iškės v. Trak: Skirmantas; Strimyl-iškės v. Akm: *Strimyla (< Strimilā); Sūrgant-iškės v. Kš: Sūrgantas; Sutart-iškės v. Kš: *Sutartas, cf. Sāntaras; Vanžad-iškės v. Al: *Vanžadas, cf. Vōnžadas; Vytaūt-iškės v. Al: Vytautas.

-iškis. Algird-iškis v. Pn: Algirdas; Barvain-iškis v. Rk: Barvainis; Beinor-iškis v. Rd, Beinōr-iškis v. An: Beinōras, Beinoris; Būgal-iškis v. Mlt: Būgalis (< Bugāila); Daubār-iškis v. et 2 vs. Šr: Daubāras; Daugėl-iškis v. Pn, Ukm: Daugēla; Davain-iškis v. Rk: Davainis; Dōvain-iškis v. Pkr, Dovain-iškis v. Mlt: Dōvainis; Ēgerd-iškis v. Brž (< *Eigerd-iškis, *Eigird-iškis): Ēgirdas; Eibut-iškis v. Zr: Eibutas, Eibūtis; Eimant-iškis v. Ukm: Eimantas; Gelbūt-iškis v. Ukm: Gelbutas; Gelgaud-iškis bourg. Šk: Gelgauda; Gintvil-iškis vs. An: Gintvilā; Kantrim-iškis v. Kp, Šl, Šr: Kantrimas; Kimber-iškis v. Zr: Kīmbaras; Lement-iškis v. Ut: *Lementas, *Lemantas (< Leimantas); Mantagāl-iškis v. Brž: *Mantagāilas, cf. Mantautas; Mantvyd-iškis v. Brž: Mantvydas; Mantvil-iškis v. Kdn: Mantvilas; Narbūt-iškis v. Zr: Nārbutas, Narbūtis; Narvyd-iškis v. Šr: Nārvydas, Narvydas; Radvil-iškis v. Ign, ville de Rd: Radvilā, Radvilas; Rimgaud-iškis v. Rk: Rimgaudas; Sirvyd-iškis vs. An: Sirvydis; Sūngāil-iškis v. Ut: *Sūngaila, cf. Sungāila, Sangāila; Survil-iškis bourg. et vs. Kdn, v. An, Pn: Survilā, Survilas; Suvain-iškis vs. Kp, Suvain-iškis bourg. Rk: Sūvainas; Vaisgel-iškis 2 vs. Ukm: *Vaisgēla, cf. Vaizgēla; Vyliaud-iškis v. An: Vyliaudas.

-iškiai. Arvyd-iškiai v. Klp: Ārvydas; Ašmōn-iškiai v. Šk: Āšmōnas; Biriēt-iškiai v. Rd: Birietā (< Bir-jotas)¹¹, Bugail-iškiai v. Kp: Bugaila, *Bugailis; Būi-

¹¹ C’est ainsi que K. Būga explique cet anthroponyme — voir Būga K. Rinktiniai raštai 1, 239. Mais l’anthroponyme peut aussi avoir une autre origine, c’est-à-dire provenir du polonais ou de l’allemand (cf. LPŽ I 263).

162

vyd-iškiai v. Rk: Būivydas, Buivydis; Butrim-iškiai v. Al: Butrimas; Dárbut-iškiai v. Rs: Dárbutas; Daubār-iškiai v. Mlt, Ukм, vs. Mlt: Daūbaras, Daubāras; Daugél-iškiai vs. An, Daugél-iškiai v. Rs, Šk: Daugélas, Daugéla, Daugélà; Daugérd-iškiai v. Šk (< *Daugird-iškiai): Daūgirdas; Daukant-iškiai v. Šk: Daūkantas, Daukantās; Daumañt-iškiai v. Ukм: Daūmantas, *Daumàntas; Dómant-iškiai v. Ukм: Dómantas; Ei̇bār-iškiai v. Rd: Eibāras, *Eibāras; Eidint-iškiai v. Klm: Eidintas; Eidmin-iškiai v. Rk: Eidminas, *Eidminas; Eimin-iškiai v. Brž: Eiminas, *Eiminas; Geister-iškiai 2 v. Vlkv (< *Geistar-iškiai): Geistaras; Gelgūd-iškiai v. Rs: Gelgūdas (< Gėlgaudas); Jagmin-iškiai v. Kn: Jagminas; Jaugel-iškiai v. Jon: Jaugela; Jogėl-iškiai v. Šk: Jogėla, Jogéla, Jógélas; Kybārt-iškiai vs. Ukм: Kybārtas; Laukmīn-iškiai v. Kp: *Laukmīnas, cf. Lauksmīnas; Lauksvyd-iškiai v. Kn: Lauksvydas; Lemant-iškiai v. Jrb: *Lemantas (< Leimantas); Liogāl-iškiai v. Kdn: Liogāila; Mantagal-iškiai v. Šr: *Mantagalis (< *Matagailas), cf. Mantigāila; Mantait-iškiai v. Akm: Māntartas; Mantrōm-iškiai v. Jon (< *Mantrum-iškiai): Māntrumas (< Māntūrimas); Mantvil-iškiai v. Rd: Mañtvila, Mantvilas; Milvyd-iškiai v. Tl: Mīlvydas, Mīlvydas; Nārvyd-iškiai v. Brž: Nārvydas; Nórbut-iškiai v. Kdn: Nórbutas; Rindaug-iškiai v. Brž: Rīndaugas; Sandar-iškiai v. Brž: Sándaras; Sangail-iškiai v. Jon: Sangāila; Santar-iškiai v. Šr: Sāntaras; Sungail-iškiai v. Trg: Sungāila; Surgėl-iškiai vs. Šr: *Surgela, cf. Surgela; Suvaīd-iškiai v. Rk: *Suvaīdis, cf. Sūvaidas; Svirgėl-iškiai v. Brž: *Svirgela, *Svirgėlas (cf. Svirbutas); Taugin-iškiai v. Kdn: Tauginas; Uvain-iškiai v. Klm: *Uvainis, *Uvainas, cf. Uveinis; Vaistār-iškiai v. Kn: *Vaistaras, cf. Vaištaras; Vaišvil-iškiai v. An, 2 v. Klm: Vaišvilas, Vaišvilà; Vālmant-iškiai v. Kn: Válmantas; Vālmon-iškiai v. Pn: *Valmonas, *Valmanas, cf. Valmontas; Vigant-iškiai v. Tl: Vigantas, Vygantas; Vytaūt-iškiai v. Al: Vytautas; Žemant-iškiai v. Pn (< *Žeimant-iškiai): Žeimantas, cf. Žemantáuskas.

-uva. Suvárt-uva v. Klm: *Suvartas, cf. Sūvainas, Gővartas;

Pour conclure l’examen des dérivés de cette sous-section, on peut dire que la formation d’oikonymes suffixés à partir d’anciens anthroponymes lituaniens à deux thèmes fait appel à 12 suffixes (en comptant les variantes de genre et de nombre: -ava, -avas, -čizna, -ina, -inas, -inė, -ynė, -iškė, -iškės, -iškis, -iškiai, -uva), dont 5 sont d’origine slave (-ava, -avas, -čizna, -ina, -inas). Cependant, ces derniers n’ont servi à former que quelques dérivés. La plupart des anthroponymes à deux thèmes présentés ici sont attestés dans diverses sources citées précédemment (voir la note 7); les autres peuvent être soit des formes altérées d’anthroponymes déjà connus, soit des formes non attestées dans les sources, par exemple: *Lauks-mi-nas, *Mant-a-gailas, *Svir-gela, *Su-tartas, *Sūn-gaila, *U-vainis, *Vais-gela.

2. Dérivés de noms de personne appellatifs (sobriquets), y compris les formes abrégées d’anciens anthroponymes à deux thèmes, ainsi que de désignations appellatives de personnes

Il s’agit du groupe le plus important de dérivés anthroponymiques. Du point de vue de leur origine, leurs mots de base — les noms de personne — proviennent le plus souvent de noms communs. Beaucoup d’entre eux

163

sont devenus des noms de famille, enrichissant ainsi la classe de nos noms de famille actuels¹². Il faut toutefois reconnaître qu’un grand nombre de noms de personne de ce type, conservés dans les oïkonymes, ne sont que des noms du passé qui ne nous sont pas parvenus, ou n’ont servi que de sobriquets. Ainsi, l’oïkonymie fournit notamment une abondante documentation précieuse sur des noms de personne historiques disparus.

-(i)anka. Liauk-iánka village de Švnč: Liáukas, Liaũkus; Mažur-ánka village de Trak: Mažũras, Mažũra ou l’ethnonyme *mažūras, cf. možiūras¹³; Sabal-iánka village de Mlt: Sabalas, Sabalỹs.

-(i)auka.¹⁴ Bacen-áuka village de Jon: *Bacenas, Bacėnas (cf. slave baciònas « cigogne »); Karšin-áuka village de Pn: *Karšinis, cf. Karšinskas, Karšys; Kamisar-áuka hameau d’Ut: *Kamisaras, cf. Komisāras; Kisiel-iáuka village de Mlt: Kisiẽlius; Kuk-áuka hameau de Kp: Kūkis, Kukỹs; Rag-áuka village de Zr: Rãgas; Rud-áuka village de Trak: Rùdis, Rudỹs; Sakal-áuka village de Zr: Sãkalas; Šap-áuka village de Zr: Šãpas, Šapỹs; Tarn-áuka village de Lzd: *Tarnas, cf. Tarnáuskas; Žyd-áuka village de Trak: ethnonyme žydai, žýdas (mais cf. Žydáitis, Žydelis).

-aunė. Rag-áunė village de Šr: Rãgas; Šauk-aunė village d’Ukm: *Šãukas, *Šaukys, cf. Šaukūnas.

-(i)ava. Adinc-avà village de Trak: *Adincius, cf. Adinčius; Baltuš-avà village d’An: Baltušis; Baran-avà hameau de Kš, Rk: Baranas, Barõnas; Brazn-avà village de Šl: *Braznys, cf. Braznãuskas; Dil-iavà village de Brž: Dìlis, Dilỹs; Galin-avà hameau de Mlt: Galinis; Kamisar-avà village d’An: *Kamisaras, cf. Komisāras; Karūn-ava village de Kdn: Karūnas; Kaunat-avà village de Tl: *Kaunatas, cf. Kaũnas, Kaunėckas, Kaunáitis; Ker-avà village de Pn: Kėras, Kerỹs; Kreken-avà¹⁵ petite ville de Pn: Krėkenas; Labūn-ava village de Klm, Kn, Šr: Labūnas; Lavar-avà village de Trak: *Lavaras, cf. Levaráuskas, Leveris, Léveris; Led-avà village de Šl: Lėdas; Ling-avà hameau de Rk: Lĩngė, Lingỹs, etc.; Makšt-avà village de Jon: Makštis, Makštỹs; Marg-avà village de Kn, Mrj, Šk: Márgis; Pelut-avà village de Kdn: Pelùtis; Pérnar-ava petite ville de Kdn: *Pernaras, cf. Pernaráuskas; Pin-iavà village de Pn: *Pinis, cf. Pìnas; Rag-avà village de Prn, Rk: Rãgas; Rang-avà village de Trak: Ranga, Rùnga; Ras-avà village de Kš: Rasỹs; Rašk-avà village de Brž:

¹² Cf. Vanagas A. Mūsų vardai ir pavardės, 68–72.

¹³ Les mots communs lituaniens et les explications de leur sens proviennent principalement des volumes du dictionnaire académique « Lietuvių kalbos žodynas »: Lietuvių kalbos žodynas 1–2, Vilnius: Mintis, 1968–1969; 3–6: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956, 1957, 1959, 1962; 7–9: Mintis, 1966, 1970, 1973; 10–15: Mokslas, 1976, 1978, 1981, 1984, 1986, 1991; 16–17: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995, 1996, 1997.

Suffixe d’origine slave: il ne faut pas perdre de vue que certains des oïkonymes présentés ici pourraient être des dérivés en -ka formés à partir de noms de personne slaves dont les thèmes se terminent par -ev, -ov (devenus -auka dans les oïkonymes lituanisés). Cf. le suffixe -ka et ses dérivés. D’autre part, certains de ces oïkonymes pourraient être des formations toutes faites empruntées aux langues slaves (biélorusse ou polonaise) avec leur suffixe, et seulement quelque peu lituanisées.

¹⁵ Pour l’origine, cf. l’explication d’A. Vanagas — voir Vanagas A. Lietuvos miestų vardai, Vilnius: Mokslas, 1996, 110–113.

164

Raškys, Raškus; Rašn-avà village de Kn: Rašnys; Ruž-iavà village de Trak: Ružys; Sirat-avà village de Zr: *Sirata, cf. Siratàvičius, Sirotà; Šapin-avà contre Kš: *Šapinis, cf. Šapinskas; Tarn-avà village de Rk: *Tarnas, *Tarnys, cf. Tarnàuskas; Tylin-avà village de Brž: *Tylinas, cf. Tilinas, Tylà.

-(i)avas. Cib-avas village de Mrj: Cìbas; Gadūn-āvas bourg de Tl: Gadūnas (cf. le mot dialectal gãdotis « prendre soin, chercher; trouver pour soi »); Galìn-āvas¹⁶ contre Ign: Galìnis; Gulbin-āvas village de Mrj: Gulbìnas; Kamunt-āvas village de Ign: *Kamuntas, cf. Kamuntàvičius; Kazak-āvas village de Ign: Kazakas; Kazl-āvas village de Mrj: Kazlà; Kirkil-iāvas village de Mrj: Kìrkilas, Kìrkilas; Lek-āvas village de Rs: Lēkas, Lekỹs; Sabal-iāvas village de Mrj: Sabãlys, Sabãlius; Žebenk-āvas village et contre Tl: *Žebenka, cf. Žibenka.

-čižna. Butkau-čižnà village de Mlt: Butkãuskas; Gaidalau-čižnà village de Mlt: *Gaidaláuskas, cf. Gaidẽlis; Grebliau-čižnà village de Šr: Grebliáuskas; Meškaũš-čižnà village de Švnč: Meškáuskas; Rinkau-čižnà village de Trak: Rinkáuskas; Rutov-čižnà village de Švnč: *Rutovskis, cf. Rutãvičius; Saplau-čižnà village de Zr: *Saplauskas, cf. Saplys.

-enka. Gudz-énka village de Kš: *Gudžius, Gùdžius, cf. Gùdas, Gudzinskas.

-iena. Gud-ienà village de Kš: Gùdas ou ethnonyme gùdai, gùdas.

-ija. Augūn-ija village de Šr: Augūnas; Maskōl-ija village de Šll, Maskol-ijà village de Ps: Maskōlis, Maskōlius ou ethnonyme maskōlis « Russe »; Os-ijà village de Vlkv: Osis (< Úosis?); Skrip-ija village de Pn: *Skripas, cf. Skripùkas; Šilv-ija village de Ign: Šilva.

-inė. Akmensk-inė, village de Pln: Akmėnskis; Aušr-inė, village de Rs, Vrn: Aušrà; Aviž-inė, village de Mrj, Zr: Avižà; Bar-inė, village de Pn: Barỹs; Baron-inė, village de Rk: Barõnas; Berag-inė, village de Vlkv: *Berãgis (cf. le nom commun b. ž. berãgis « celui qui n’a pas de cornes »); Bimbil-inė, village de Trg: *Bimbilas (cf. le nom commun b. ž. bimbilas « fouet; taon; petit exploitant agricole, habitant d’une chaumière »); Blus-inė, village de V: Blùsis; Burb-inė, village de Jrb: Bùrba; Cibul-inė, village de Zr: Cìbulis; Čevenyk-inė, village d’Ign: *Čevenyka (cf. le mot de l’argot b. ž. čeverykà « chaussure »); Degūt-inė¹⁷, village de Mlt, Degut-inė, village de Šk: Degùtis; Geguž-inė, village de Jon, Kš, Pn, Rd, aussi Kn, Mlt, Pn, Ukm, V: Gegužas, Gegužis; Gelež-inė, village d’An: Geležė, Geležius; Gerv-inė, village de Rs: Gérvė; Giedrait-inė, village de Pn: Giedràitis; Gudautsk-inė, village de Klm: Gudáuskas; Gud-inė, village de Mrj: Gùdas ou l’ethnonyme gùdai, gùdas « Biélorusse »; Gudul-inė, village de Šr: *Gudùlis, cf. Gudulẽvičius; Gumb-inė, également village de Klm, Rk: Gùmbis; Kašel-inė, village de Mlt: Kašẽlis; Katin-inė, village de Pn: Kãtinas; Kauk-inė, village de Kš: Kaũkas; Kazok-inė, village d’Ign: Kazõkas; Kern-inė, également village de V: Kernà, Kernỹs; Kervel-inė, village de Zr: Kérvelis; Kėv-inė, village de Mrj: Kievà; Kirz-inė, également village de V: *Kirza, *Kirzas (cf. le mot de l’argot b. ž. kirza « keverza »); Klapat-inė, village de Jrb: Klãpata, Klãpatas; Klevečk-inė, village de Pn: Klevečkà; Kruōp-inė, village de Šl, également Mlt, Mrj, Ps; Kruop-inė, également Šr: Kruopà, Kruōpis; Kuks-inė, village de Skd, Trg: Kuksà; Kukšt-inė, village de Šll: Kukštà, Kùkštas; Kunigaikšt-inė, village de Trak: Kunigáikštis; Kunig-inė, village de Krkn: kùningas, *Kunigas, cf. Kunigáitis, Kunigėlis; Lapūk-inė, village de Kš: Lapūkas; Liūl-inė, également village de Švnč: Liùlys; Lukš-inė, village de V: Lukšà; Luob-inė, village de Kn: *Luoba, *Luobas, cf. Luobìkis; Medekš-inė

¹⁶L’oïkonyme peut également être rattaché au prénom féminin Galinà.

¹⁷L’oïkonyme peut également être associé au mot dialectal degùtas.

165

village de Rs: Medekšà; Mešker-inė village de Klm, Prn, Rk, Šlu: Meškeris; Pagramd-inė village de Prn: *Pagramdis, cf. Pagràndis; Pakus-inė village de Mrj: Pàkusas; Palš-inė village de Zr: Pálšis; Patàš-inė 2 villages de Mrj, Patàš-inė village de Prn, Šk: Patàšius; Pavyd-inė village de Zr: Pavỹdis; Peléd-inė¹⁸ village de Rs: Peléda; Pikel-inė village de V: Pìkelis; Popier-inė village de Šlčn, V: Pòpiera; Prīsteg-inė village de Ign: *Prìsiega (cf. le mot dialectal prisiega « serment, conjoint »); Puid-inė village de Kn: Pùida; Pup-inė village de V: Pupà, Pùpis; Ražiot-inė village de Jon: *Ražiotis (cf. le mot dialectal ražuotas, -a « couvert de chaume »); Rus-inė village de Kš: Rùsas; Sakal-inė villages de Šlčn, Trg: Sàkalas; Sarg-inė villages de Prn, V: *Sargas, cf. Sargūnas; Sidābr-inė village de Ign, Ut, villages de Rk, Sidabr-inė village de Mlt: Sidabra, Sidābras; Skard-inė village de Jrb: Skà rdis, Skardžius; Skrand-inė village de Jon: Skrandis, Skrandžius; Skruzd-inė village de Šl: Skruzdỹs; Staig-inė village de Trg: Staigis; Stalion-inė village de Pn: Staliliónis; Strazd-inė villages de Al, Vlkv: Stràzdas; Svirpl-inė village de Ukm: Svirplỹs; Šárk-inė villages et village de Bžr, Šark-inė village de Klm: Šárka, Šárkis, Šarkỹs; Šerėl-inė village de An: Šerėlis; Šerm-inė village de Mrj: Šérna, Šérnas; Šešk-inė village de Brž: Šéškas; Šlikt-inė village de Skd: Šliktà; Špok-inė village de V: Špòkas; Totor-inė village de V: Totòrius, Totòris ou l’ethnonyme totòriai, totòrius; Vanag-inė villages de Jrb, Mlt, Pn, Ps, Šl, V, Vlkv, villages et de Klm, Rd: Vànagas; Venger-inė village de Rk: Veñgeris; Vidut-inė village de Švnč: Vidutà; Vyt-inė villages de Šr, Ukm, villages de Ukm: Výtas; Žvyg-inė village de Ukm: *Žvygas, cf. Žvìgaitis.

-ynė. Bumbul-ynė village de Kdn: Bumbūlis; Daukš-ynė village de Pn: Daukšà; Dūdor-ynė village de Pn: Dūdōrius; Dzerkal-ynė village de Brž: Dzérkelis, Dzērkelis (cf. le mot dialectal dzérkolas « miroir »); Gaid-ynė village de Ps: Gaidỹs; Kuliuac-ynė village de Ps: Kulėvičius, cf. Kuliáuskas; Kumel-ynė¹⁹ village de Mlt, villages de Švnč: Kumelỹs; Lukšt-ynė village de Ps, V: Lùkštas; Márg-ynė village de Trg: Márgis; Prapuol-ynė village de Jon: *Prapuola, *Prapuolis, cf. Prapuolėnis; Raizg-ynė village de Rk: Raizgis, Raizgỹs; Šel-ynė village de Rk: ethnonyme šélis, šéliai; Stirbait-ynė village de Trg: *Stirbaitis, cf. Stirbà, Stirbỹs; Suvalk-ynė village de Mlt: ethnonyme suvalkai « habitants du Suvalkija »; Šaln-ynė village de Šk: Šalnà, Šalnius; Šaltak-ynė village de Rk: *Šaltakis (< *šaltaakis < šáltas, -à + akis); Šeštok-ynė village de Rs: Šeštokas; Švilp-ynė village de Pkr: Švilpa; Tutul-ynė village de Brž: *Tutulis (cf. le mot dialectal tutūtis « un certain oiseau forestier...; tūtlýs, tututis »), cf. aussi Tutỹs; Vaivad-ynė village de Brž: Vaivada, Vaivadà.

-inės. Degut-inės²⁰ village de Ut: Degūtis; Lak-inės village de An: Lakis, cf. Lakietis, Lakičkas, Lėkas; Sidābr-inės village de Mlt: Sidābras, Sidābras, Sidabra; Smulk-inės village de Rs: Smùlka, Smulkỹs; Tūb-inės village de Šll: Tūbà.

-ynės. Gint-ynės village de Rk: Gìntas, Gintỹs; Kump-ynės²¹ village de An: Kùmpis, Kumpỹs.

-inis. Geguž-inis village de Rk: Gegužas, Gegužis.

-iniai. Būd-iniai village de Zr: Būdà; Būg-iniai village de Brž: Būgà; Dārg-iniai village de Jnš: Dārgis; Drag-iniai village de Akm: Drāgas; Kadar-iniai village de Šk: Kādaras; Klab-iniai village de Mlt: Klabỹs; Krikl-iniai bourg de Ps: Kriklỹs; Kviet-iniai village de Klp: *Kvietys, cf. Kvieteláitis; Lýg-iniai

¹⁸ L’oïkonyme peut aussi provenir du nom de l’oiseau pelėda.

¹⁹ L’oïkonyme pourrait également être associé au mot dialectal kumėlė.

²⁰ Vv. pourrait aussi être associé au mot dialectal degūtas.

²¹ Une autre explication est également possible, en reliant vv. au mot dialectal kùmpas, -à « courbé vers le bas ».

166

village de Mlt: Lygýs; Meñk-iniai village de Šk: Meñkis, Meñkas; Plausk-iniai village de Pln: Plauska, Pláuskis; Rùč-iniai village de Pkr: Rùčas, Ručýs; Strók-iniai village de Ut: Strokas; Suk-iniai village de Ukm: Sùkas; Šešk-iniai village de Vlk: Šeškas, Šeškus; Širm-iniai village de Šl: Širma; Širv-iniai village de Prn: Širvis, Širvys; Šišk-iniai village de Ign: Šiška, Šiškas; Šut-iniai village de V: Šutas; Trank-iniai village de Rs: *Tranka, *Trankys, cf. Trankáuskas; Tremp-iniai village de Mrj: Trem̃pas; Tūb-iniai village de Jnš: Tubà, Tùbas, Tubis; Vedar-iniai village de Ign: Vėdaras; Žvirbl-iniai village de Pkr, Ps: Žvirblis.-iškė. Agurk-iškė village de Mrj, Šk: Agùrkas; Atkoč-iškė village de Zr: Atkočius; Augùt-iškė village de Ign: Augūtis; Aukštūt-iškė village de Šll: *Aukštūtis, cf. Aukštūnas; Bač-iškė village de Šll: Bačys, Bačius; Bajor-iškė village de Lzd, bourg de Švnc: Bajõras; Balañd-iškė village de Ign, Šlu: Balañdis; Balč-iškė village de Trg: Balčys, Balčius; Balčiulėn-iškė village de Ign: *Balčiulėnas, cf. Balčiulis; Baldōn-iškė bourg de Švnc: *Baldonas, cf. Baldūnas; Baltak-iškė village de Tl: Baltakis; Baltaš-iškė village de Lzd: *Baltašius, cf. Baltaševičius; Baltėn-iškė village de Ign: Baltėnis; Baltūn-iškė village de Švnc: *Baltūnas, (cf. le mot dialectal baltūnėlis « blanc » ou le slavisme baltūnas « œuf non fécondé, éventé, pourri »); Bandar-iškė village de Švnc: *Bandarius, cf. Bandaravičius; Barč-iškė village de Klm: Barcis, Barčys, Barčius; Bartel-iškė²² village de Zr: *Bartelis, cf. Bartas (< terme ethnique bārtas); Barōn-iškė village de Švnc: Barōnas; Bebrūl-iškė village de Mrj: *Bebrulis, cf. Bebrāvičius; Bekeln-iškė village de Zr: *Bekelnis, (cf. le mot dialectal bekelnis « personne sans pantalon, … pauvre, misérable, déchue »); Bėñdor-iškė village de Ign: Bėñdorius; Berūkšt-iškė village de Šk: Berūkštis; Beržin-iškė village de Klm, Mrj: Beržinis; Bikion-iškė village de Klm: *Bikionis, cf. Bikas; Bik-iškė village de V: Bikas; Bikn-iškė village de Klm: Biknà, Biknius; Býl-iškė bourg de Ign: Býla, Býlis; Bimber-iškė village de Ign: *Bimberis, cf. Bimbiras, Bimbiras; Birbil-iškė village de Akm, Birbil-iškė village de Jrb: Birbilà, Birbilas; Biržin-iškė village de Ign: Biržinys; Bríed-iškė village de Šl: Bríedis; Brūkt-iškė bourg de Švnc (< *Brukšt-iškė): Brūkštas, Brūkštus; Būbl-iškė deux villages de Šll, village de Šlu: Būblýs; Bùc-iškė village de Šll: Bùcis, Bucys; Bučėl-iškė village de Mlt: Bučėlis; Bùč-iškė village de Mžk: Bučýs, Bùčius; Bùdr-iškė village de Rs, Budr-iškė village de Ign: Budrà, Budrýs; Bujūt-iškė village de Ign: *Bujutis, cf. Bujà; Bulōt-iškė village de Lzd: Bulotà, Bulōtas; Bumbūl-iškė village de Šlu: Bumbūlis; Bùrb-iškė deux villages de Klm: Bùrba; Bùrbl-iškė village de Švnc: Burblys; Bùrč-iškė village de Klm: Burčys, Burčius; Bùrkol-iškė village de Ign: *Burkolis, cf. Burkelis; Bùrn-iškė village de Klm: Burnýs, Burnius; Bùt-iškė village de Šl: Butà, Bùtė, Butýs; Bùtk-iškė deux villages de Klm, village de Rs: Butkà; Cijūn-iškė village de Lzd: *Cijūnas, cf. Cijūnėlis, Cijunáitis; Ček-iškė ville de Kn: Čėkas; Česn-iškė village de Lzd: Česnà, Česnys; Čigōn-iškė village de Zr: Čigōnas ou terme ethnique čigōnas; Čiuin-iškė village de Mrj: *Čiuinas (cf. le mot dialectal čiuinis « cochon » ou le slavisme čiuinas, -à « beau, propre, ordonné »); Čižėl-iškė village de Zr: *Čiželis, cf. Čižas; Dailýd-iškė bourg de Klm: Dailýdė; Dáin-iškė village de Šll, Dain-iškė village de Ign: Dainýs; Dāktar-iškė village de Tl: Dāktaras; Dangut-iškė village de Jrb: Dangūtis; Dāpk-iškė village de Šll: Dāpkus; Dārg-iškė village de Klm, Šl: Dārgis, Dargýs; Daukš-iškė village de Švnc: Daukšà, Daukšýs; Degūt-iškė deux villages de Ign, bourg de Švnc: Degūtis; Kekāl-iškė village de Šlu: *Kekalas, cf. Kikalas, Kikolýs; Kerėl-iškė deux villages de Tl: Kerėlis; Kēr-iškė village de Ign, Švnc: Kēras; Keršēn-iškė village de Mlt: *Keršēnas, cf. Keršys;

²² Vv. peut aussi être apparenté au nom de famille Bārtelis, dérivé d’un prénom chrétien (cf. LPŽ I 203).

167

Kerùt-iškė village de Šk: Kerùtis; Kìlp-iškė village de Tl: Kìlpÿs; Kìmin-iškė village de Mžk: Kìminas; Kirdeik-iškė village de Švnč: Kirdeikà, Kirdeikis; Kisnók-iškė village de Mrj: *Kirsnokas, cf. Kirsnÿs; Kisìel-iškė bourg de Švnč: Kisìėlius; Kýv-iškė village de Rs: *Kyvis (cf. le mot dialectal kyvis « vanneau »); Klėkn-iškė village de Šll (< *Klikn-iškė): Kliknà; Kliok-iškė village de Prn: Kliokÿs; Klìšėn-iškė village de Zr: *Klišėnas, cf. Kližÿs; Kliš-iškė village de Švnč: Klišÿs; Kriauč-iškė village de Ign: *Kriaučius, cf. Kriaučiùkas, Kriaučiūnas ou le mot dialectal/slavisme kriaučius « tailleur »; Kubìl-iškė village de Jrb, Rs, Skd, bourg de Klm: Kubìlius ou le mot dialectal kubìlius; Kūj-iškė village de Ign: *Kūjus, cf. Kūjelis, Kūjus; Kūkar-iškė village de Šll: Kūkaras (cf. le slavisme kūkorìus « cuisinier »); Kū[k]-iškė village de Švnč: Kū[k]is; Kūkor-iškė village de Ign: Kūkoris; Kukuil-iškė village de Šlu: *Kukuilis, cf. Kukulÿs; Kulbók-iškė village de Švnč: Kulbòkas; Kūlež-iškė village de Pln (< *Kuleš-iškė): Kulešà, Kulešas; Kuln-iškė village de Švnč: Kulnÿs, Kulnius; Kumbàr-iškė village de Šl (? < *Kumbur-iškė): Kumburÿs; Kūnig-iškė village de Šll, Kunig-iškė village de Klm, Švnč: *Kunigas, cf. Kunigėlis, Kunigáuskas ou le mot dialectal kūnigas; Kuor-iškė village de Šk: Kuòras, Kuorÿs; Kūrm-iškė village de Rs, Vrn, bourg de Ign: Kūrmìs, Kurmÿs; Kūrn-iškė village de Švnč, bourg de Ign, Švnč: *Kurmÿs, cf. Kurmèvičius; Kūšel-iškė village de Šlv: Kūšelis; Kvietin-iškė village de Šll: *Kvietinis, cf. Kvietėnis, Kvietìnskas; Làim-iškė bourg de Švnč: Làima, Làimus; Lapýn-iškė village de Klm: Làpynas; Làš-iškė village de Šll: Làšas²³; Latāk-iškė village de Ign: Latākas; Laukìn-iškė village de Šk: *Laukinis (cf. le mot dialectal laukìnis, -ė « des champs, champêtre; travailleur agricole; habitant des champs »); Lėk-iškė village de Ign, Šlu: Lėkas, Lėkÿs; Lėk-iškė village de Trg: Lėkis; Leliok-iškė village de Šl: Leliòkas; Lėl-iškė village de Trg: Lelÿs; Lenkėl-iškė village de Zr: *Lenkėlis ou le terme ethnique lenkėlis (< lénkas); Lepš-iškė village de Rs: Lėpšis, Lepšÿs; Liaudin-iškė deux villages de Klm: *Liaudinis, cf. Liaudináitis; Lingėn-iškė village de Prn: *Lingėnas, cf. Lingis, Lingÿs; Ling-iškė village de Šll: Lingis; Lipk-iškė deux villages de Rs: Lipkà, Lipkus; Lipn-iškė village de Zr, bourg de Ign: Lipnÿs, Lipnius; Lipùt-iškė village de Šk: *Liputis, cf. Lipas; Liùbč-iškė village de Ign: *Liubčius, cf. Liubčìkas; Liūb-iškė village de Šk: Liūbÿs; Lod-iškė village de Mrj: Lodà; Lopēt-iškė bourg de Klm: Lopetà; Màkn-iškė village de Ign: Maknÿs; Maliūn-iškė bourg de Švnč: *Maliūnas, cf. Malÿs; Manik-iškė deux villages de Šll: Mankis, Mankus²⁴; Maskól-iškė village de Ign: Maskólis ou le mot dialectal maskólius « soldat de l’armée du tsar », terme ethnique maskólis « Russe »; Mažōn-iškė village de Klm: Mažōnas; Medeik-iškė bourg de Ign: Medeikà, Medeikis; Mēdel-iškė village de Šll: Medēlis; Meist-iškė village de Vlkv: *Meistas, cf. Meistavičius; Melāg-iškė village de Trg: *Melāgis; Memėl-iškė village de Švnč: *Memelis, cf. Memÿs; Mešk-iškė village de Šl: Meškà; Mieleik-iškė bourg de Ign: Mielaikà; Mìkn-iškė village de Šk: Miknÿs, Miknius; Milión-iškė village de Vrn: *Milionis, cf. Milius²⁵; Milkūn-iškė²⁶ village de Jrb: Milkūnas et autres (524 au total)²⁷.

²³ Adv. peut aussi provenir du prénom chrétien Vlasÿ (cf. LPŽ II 27).

²⁴ Adv. avec mank- peut aussi être d’origine slave (cf. polonais Manko, Manek et autres, < prénom chrétien Matyjas – cf. LPŽ II 154–155).

²⁵ Adv. peut être apparenté au prénom de baptême Emilijus (cf. LPŽ II 243).

²⁶ Vv. peut être apparenté à des noms de famille empruntés aux langues slave ou allemande (cf. LPŽ II 245).

²⁷ Faute de place, les oikonimes des groupes les plus nombreux ne sont pas tous présentés ici ni dans la suite de l’article. Dans ces cas, après avoir indiqué une partie des dérivés, le nombre total est précisé. Les conclusions générales de l’article s’appuient sur l’ensemble des données disponibles, présentées dans la thèse de doctorat (voir note 3).

168

-iškės. Ańglin-iškės village de Šlčn: Ańglinas; Arėl-iškės village de Zr: Arėlis; Atkoč-iškės village de Ut, Atkoč-iškės localité de An: Atkočius; Avel-iškės village de Mlt: Avelis, Avelys; Aviž-iškės village de Zr: Aviža; Babrūk-iškės village de V: *Babrūkas, cf. Babrátitis, Babrãvičius; Bagot-iškės village de Prn: *Bagotas, cf. Bagotaitis, Bagatas; Bajor-iškės village de Kš, Rk, Trak, Ut: Bajoras; Bakan-iškės localité de Šr: Bãkanas; Balánd-iškės village de Trak, Balánd-iškės village de Šlčn, V, Baland-iškės 2 villages de Šlčn, localité de Trak: Balandis, Balánda; Balčiūn-iškės village de V, Zr: Balčiūnas; Balš-iškės village de V: Balsys; Balvōn-iškės village de Prn: *Balvonas (cf. dialectal balvōnas « benêt, vaurien, épouvantail »); Bana-iškės village de Šlčn: Banys; Bareik-iškės village de Kš, V: Bareika; Bark-iškės localité de Trak, 2 villages de V: Bárkus²⁸; Barōn-iškės village de Kš: Barōnas; Barsūn-iškės village de Trak: *Barsūnas, cf. Barsáuskas; Barvōn-iškės village de V: *Barvonis, cf. Barvainis, Barvenas; Basiūl-iškės village de Jnš: Basiūlis; Bendōr-iškės village de Mrj: Bendo-rius; Berank-iškės village de Zr: Berankis; Bild-iškės localité de V: Bildą, *Bildys; Byl-iškės village de Prn: Bylą; Biliūn-iškės village de Akm: Biliūnas; Bimbir-iškės village de Mlt: Bimbiras; Birul-iškės village de Kn: Birulis; Blėk-iškės village de Zr: Blekys, Blėkis; Blȳn-iškės village et localité de Zr: Blȳnas; Blūs-iškės village de Ut: Blūsis, Blusys; Bōbil-iškės village de Skd: Bōbilas; Bradat-iškės village de Trak: *Bradatas, cf. Bradaitis, prussien Bradot; Bradėl-iškės village de V: Bradėlis; Brad-iškės village de V: *Bradas²⁹, cf. Bradaitis; Eiš-iškės³⁰ ville de Šlčn: *Eišys, cf. Eisas, Eismantas; Erėl-iškės village de V: Erėlis; Gaidėl-iškės 2 villages de Zr: Gaidėlis; Gaid-iškės villages de Mlt, Trak: Gaidys; Gaidžion-iškės village de Šr: *Gaidžionis, cf. Gaidžiūnas; Gailūn-iškės village de V: Gailūnas; Gaiž-iškės village de Šl: Gaižius, Gaižys; Galin-iškės village de Zr: Galinis; Garnėl-iškės village de Mlt: Garnėlis; Garn-iškės village de V: Garnys; Garšv-iškės village de V: Garšva; Gečion-iškės village de Trak: Gečionis; Geis-iškės village de V: *Geisas, cf. Gaisas, Geišas; Gerk-iškės village de Akm, Gėrk-iškės village de Al: Gėrkė, Gėrkis; Gėrv-iškės village de Šlčn: Gėrvė; Giedrãit-iškės villages de Trak, V: Giedrãitis; Gyl-iškės village de Ut: Gylýs; Gin-iškės village de Al: Gìnas, Gìnius; Ginteik-iškės village de Kš: *Ginteika, cf. Gintáuskas; Girait-iškės village de Prn: Girãitis; Gird-iškės localité de V: *Girda, *Girdys, cf. Girdvainis; Girm-iškės village de V: Gìrnis, Girmys, Gìrnius; Gyv-iškės village de Mrj: Gyvis; Gōd-iškės village de Šr: Godà; Grabaič-iškės village de Kš: Grabáuskas, Grabávičius; Grabūč-iškės village de Kš: *Grabūtis, *Grabūčius (cf. dialectal grabóti « tripoter, palper, dérober, piller »; grabōšius « qui a les ongles rugueux » et autres); Graž-iškės village de Trak, localité de Rk: Gražys; Gražūl-iškės village de V: Gražūlis; Grėbliauč-iškės village de Kš: Grėbliauskas; Greičiūn-iškės village de Klp: Greičiūnas; Grežien-iškės village de Kš: *Grežienis < *Griezienis, cf. Griežė; Grūd-iškės village de Šr: *Grūdė, cf. Gudė; Grúod-iškės localité de Zr: Grúodis, Gruodys; Gudén-iškės village et localité de Ut: Gudėnas; Gudin-iškės village de Al: Gūdinas, Gudýnas; Gudōn-iškės 2 villages et localités de V: Gudōnas, Gudōnius; Gūd-iškės village de Zr, Gud-iškės village de Šlčn: Gūdas nom de famille ou ethnonyme.

²⁸ Dans LPŽ, ce nom de famille est rapproché des anthroponymes polonais (voir LPŽ I 198); pour l’origine baltique de cet anthroponyme, à partir de Bar-kintas, cf. Zinkevičius Z. Lietuvių antroponimika, 229.

²⁹ L’anthroponyme peut aussi avoir une autre origine, c’est-à-dire être rapproché des anthroponymes polonais Brada, Broda et autres (cf. LPŽ II 296).

³⁰ Voir aussi Vanagas A. Lietuvos miestų vardai, 69–70.

169

gùdas; Gùg-iškės village de Zr: Gugà, Gùgas; Gumb-iškės village de Šlčn, Vrn: Gùmbis; Išor-iškės village de V: Išora, Išoras; Jauneik-iškės village de Šl: Jauneikà; Jezavit-iškės localité de Šlčn: Jezavitas; Jovaraūč-iškės village de Ign: Jovaraūskas; Jōvar-iškės village de Trak: Jōvaras; Jūndel-iškės 2 villages de Prn: *Jundelis, cf. Jūndalas; Jūndil-iškės village et localité de Šlčn: Jūndila; Jund-iškės village de Šlčn: Jundà; Juoc-iškės village de Al: Juõčas, Juõčys; Jūod-iškės villages de Kš, Mlt, Ut, V, localités de Mlt, Ut, Zr: Jūodis, Jūoda; Juodak-iškės village de Zr: Juodakỹs; Kačėrg-iškės village de V: Kačėrgà; Kàdar-iškės village de Mlt, localité de V: Kàdaras; Kair-iškės village de Kš: Kairỹs; Kaklin-iškės village de Trak: Kãklinas, cf. Kakỹs; Kálbut-iškės villages de Rk, Zr: *Kalbutis (cf. dialectal kalbūtis « étourneau », et si < *Kulbut-iškės, cf. Kùlbis, Kulbỹs); Kalend-iškės village de Zr: Kalénda, Kalendà; Kalùč-iškės village de Rk: *Kalutis, cf. Kuõlis, Kuolỹs; Kalvėl-iškės village de Prn: Kalvėlis; Kálv-iškės village de V: Kálvis ou dialectal kálvis; Kamiñt-iškės village de Vrn: *Kamintas (< *Kamentas), cf. Kamentãvičius, Kamantãvičius; Kamùnt-iškės 2 villages de Zr: *Kamuntas < *Kamantas, cf. Kamantãvičius; Kanavõl-iškės village de Akm: Kanavõlas; Kaniùk-iškės village de V: *Kaniùkas, cf. Kaniùchas; Kaniùt-iškės village de Kš: *Kaniutis, cf. Kãnas, Kanys; Kãpč-iškės village de Kš, Kapč-iškės village de Trak: Kãpčius; Kapitōn-iškės village de Kš: *Kapitōnas, cf. Kapitãnskis; Karč-iškės village de Ut: Kartỹs; Karėiv-iškės village de Trak, localité de V: Karėiva, Kareivà; Kãrk-iškės village de Kn: Kãrka; Karklin-iškės villages de Al, Prn: Kãrklinis; Karmōn-iškės village de Šlčn: Karmōnas; Kãrni-iškės village de Akm: Karmỹs; Karp-iškės village de Trak, Karp-iškės de Vrn: Kárpis, Karpys; Karùž-iškės village et localité de V: Karužà; Karvėl-iškės 2 villages de Kš, V, village de Prn, 2 localités de V, Karvel-iškės village de Zr: Karvėlis; Katil-iškės village de Jnš, Šl, localité de V, Katil-iškės village de Trak: Katilius ou dialectal katilius « fabricant, réparateur ou vendeur de chaudrons »; Katūt-iškės village de V: Katūtis; Kauš-iškės localité de Brž: Kaušas; Kavōl-iškės village de V, Kavol-iškės 2 villages de Zr: Kavõlis ou dialectal d’origine slave kavõlis « forgeron »; Kazōk-iškės village et localité de Trak: Kazōkas; Kėder-iškės village de Al: Kederys; Kėk-iškės village de Šil: Kėkys; Kel̃pš-iškės village de Zr: Kelpšà, Kelpšius; Keragalv-iškės village de Rk: Keragalvis; Kerbed-iškės village de Šl: Kerbedỹs; Kęst-iškės village de V: Kęstỹs; Kęstūt-iškės village de Trak: Kęstūtis; Ketūrak-iškės village de Prn: Ketūrakis; Keval-iškės localité de Zr: Kėvala, Kevalas; Kiaũl-iškės village de Trak: Kiaulỹs; Kiél-iškės village de Kš: Kiélė; Kietãv-iškės village de Trak: *Kietava, cf. Kietãvičius; Kiet-iškės village de V: Kietis; Kikir-iškės village de Prn: *Kikiras (cf. dialectal kikiras, juron sans méchanceté); Kik-iškės village de Zr: Kìkas; Kirkil-iškės village de Ign: Kirkilà, Kirkìlis; Kirmėl-iškės village de Al, Kirmel-iškės village de Trak: Kirmėlė, Kìrmela; Kisiėl-iškės village de Prn, localité de V: Kisiėlius; Kiškėl-iškės village de Prn: Kiškėlis; Kiž-iškės village de Mrj: Kìžas, Kìžys; Klėr-iškės village de Kš: *Klėrys, cf. Klerỹs; Knìp-iškės village de Zr: Knìpas; Koval-iškės village de Ign: Kòvalis; Kozėlk-iškės village de Trak: *Kozelka, cf. Kozėlė; Krák-iškės village de V, Krak-iškės village de Mlt: Krãkė, Krãkis; Kralik-iškės village de V: Krãlikas; Kriauč-iškės 2 villages de Kš: *Kriaučius, cf. Kriaučiūnas ou dialectal d’origine slave kriaučius « tailleur »; Krūmėn-iškės village de Šr: *Krūmėnas, cf. Krūminas; Krùn-iškės village de Šlčn: Krūnas; Kruopėl-iškės village de Zr: *Kruopelis, cf. Kruõpas; Kùdar-iškės village de Al: Kùdaris; Kukil-iškės village de Šr: *Kukilius, cf. Kukỹs, Kùkis; Kūk-iškės village de Zr, Kuk-iškės localité de Šlčn: Kùkis, Kukỹs; Kùkt-iškės bourg de Ut: Kuktà; Kukūt-iškės village de V: Kukūtis; Kulėl-iškės village de V: *Kulelis, cf. Kùlis, Kulėvičius; Kulōk-iškės village de Trak: Kulōkas; Kùnav-iškės village de Trak: *Kūnavas, cf. Kūnãvičius; Kūos-iškės village de Ut: Kūosa; Kureiš-iškės village de Ut: Kureišà; Kùrkl-iškės village de Trak,

170

Kurkl-iškės, village de Zr: Kurkšys; Kurkmon-iškės, village de Prn: *Kurmonas, cf. Kurmonāvičius; Kūrn-iškės, village de Kš: *Kūr­nys, cf. Kurnėvičius; Kurtin-iškės, village de Al: Kurtinys; Kū̄t-iškės, hameau de Al: Kūtas, Kutys; Kužėl-iškės, village de V: Kužėlis; Lāban-iškės, village de V: Lābanas; Lāt v-iškės, 2 villages de Ut, 2 villages de Zr: Lātvis, Latvys ou ethn. lātvis, latvys; Lavar-iškės, village de Trak: *Lavaris, cf. Levaris; Lavōr-iškės, village de V: *Lavoris, cf. Leveris, Léveris; Leit-iškės, villages de Kš, Trak: Léita, Leitis; Lengvén-iškės, village de Prn, Lengven-iškės, village de Zr: Lengvėnis; Liāuk-iškės, village de Trak: Liāukas; Liepin-iškės, village de Ut: Liepinis; Lik-iškės, village de Al: Likā, Likus; Lil-iškės, village de Jnš: Lilis, Lilius; Lindin-iškės, village de V: *Lindinis, cf. Lindėnis; Lingen-iškės, village de Prn: *Lingenas, cf. Lingis, Linge; Link-iškės, village de Švnc: Linka, Linkis; Lipk-iškės, village de Kp: Lipkā, Lipkus; Litvin-iškės, village de Kš: Litvinas ou ethn. slave litvinas « Lituanien »; Liump-iškės, village de Ut: *Liumpis, cf. Liumpičkas; Liž-iškės, village de V: Ližas; Lūt-iškės, hameau de V: Lūtas; Magut-iškės, village de Zr: *Magutis, cf. Magūnas, Magys; Mandūt-iškės, village de V: *Mandūtis, cf. Mandeikā, Mandeikis; Man-iškės, village de Mlt: Mānas, Mōnius; Maniūl-iškės, village de Zr: *Maniūlis, cf. Maneikis, Mānas; Mankūn-iškės³¹, village de Šlčn: Mankūnas; Mānkuv-iškės³², village de Kš: Mānkus; Margėl-iškės, hameau de V: Margėlis; Margūt-iškės, hameau de V: *Margūtis, cf. Márgis; Maskōl-iškės, village de Trak, 2 villages de V: Maskōlis ou mot dialectale maskōlis, maskōlius « Russe »; Mazūr-iškės, village de V: Mazūras, Mazūrā ou ethn. dialectal mazūras « Mazovien, habitant de la Mazurie »; Mažėik-iškės, village de Ut: Mažėika, Mažėikis; Mažiulén-iškės, village de V: *Mažiulėnas, cf. Mažiūlis; Medōl-iškės, village de Zr: *Medolis (cf. mot dialectale medōlis « médaille »); Medžiūn-iškės, village de V: Medžiūnas; Meič-iškės, village de Trak: Meitis (dial. Meicys), cf. Meičūtis, Meitūnas; Méir-iškės, village de Trak, Meir-iškės, village de Zr: Meira, Meirys; Meldeik-iškės, village de Ut: Meldeikis; Mentūr-iškės, hameau de V: *Menturis, cf. Menturėvičius; Merg-iškės, village de Trak: *Mergius, cf. Mergiūnas; Miēldaž-iškės, village de Prn: Miēldažis, Mieldažys; Miēl-iškės, hameau de Ut: Mielys, Miēlis; Miež-iškės, village et hameau de Šlčn: Miežis, Miežys; Miglin-iškės, village de Trak: Miglinas; Mikn-iškės, villages de Šlčn, Trak: Miknā; Mileik-iškės, village de V: Mileikis, Mileikā; Milėt-iškės, village de Šlčn: *Miletas (<? *Miliotas), cf. Milius (si < *Melet-iškės, alors cf. Meletā); Milión-iškės, village de Vrn: *Milionis, cf. Milius³³; Mil-iškės, village de Šl: Milius³⁴; Miliūn-iškės, village de Vrn: Miliūnas; Minč-iškės, village de V: *Minčius, cf. Mincevičius; Miškin-iškės, village de Zr: Miškinis; Mōg-iškės, village de Prn: Mogā; Mōst-iškės, village de V: Mostys; Mozūr-iškės, villages de Prn, V, Mozūr-iškės, village de Zr: Mozūras ou ethn. mozūras « habitant de la Mazurie »; Mumėl-iškės, village de Zr: *Mumelis (cf. mot dialectale mūmas, mumėlis « maumas »); Murmūl-iškės, village de Mrj, Murmul-iškės, village de Zr: Murmūlis; Nark-iškės, village de Zr: Narkus, Narkys, etc. (670 au total).

³¹ La racine Vv. peut aussi renfermer un anthroponyme d’origine slave – cf. le polonais Manko, Mańko, etc. (voir LPŽ II 154–155).

³² Voir la note 31.

³³ Voir la note 25.

³⁴ Voir la note 25.

171

-iškis. Agėn-iškis, village de Brž: *Agenis (<*Eigenis), cf. Eigỹs, Eigminas; Agurk-iškis, village de Rk: Agùrkis, Agùrkas; Aldōn-iškis, village de Rd: Aldōnas, Aldōnis; Audėn-iškis, hameau d’An: Audėnis, Aukštāk-iškis, village de Pn: Aukštākis; Aūl-iškis, village de Kp: Aūlas³⁵, Avin-iškis, village de Ut: Āvinas; Avižien-iškis, village de Ut: Avižienis; Babr-iškis, village de Šr: *Babras, cf. Babrātis, Babrāuskas; Bacion-iškis, hameau de Zr: Baciōnis, Baciōnas; Bajōr-iškis, village de Šr: Bajōras ou terme désignant un rang social, en langue dialectale: bajōras; Bajoriūn-iškis, hameau de Pn: Bajoriūnas; Bakas-iškis, village de Zr: *Bakās (<*Bekasas), cf. Bekasēnas; Baland-iškis, village de Rd: Balandis; Balčiūn-iškis, village de Ps, Balčiūn-iškis, hameau de Ps: Balčiūnas; Baldōn-iškis, hameau de Ps: *Baldonas, cf. Baldis, Baldus; Baranaūt-iškis, village de Rk: Baranaūskas; Barč-iškis, village de Ukm: Barčius, Barčys; Barık-iškis, village de Rk: Bārkus³⁶, Barkūn-iškis, hameau et village de Al, K. Kdn *Barkūnas, cf. Bārkus³⁷; Baruoł-iškis, village de Pn: Baruōlis; Bāur-iškis, village et hameau de Pn: Bāura, Bāuras; Benōs-iškis, village de Brž: *Benosis (cf. le terme dialectal benōsis « celui qui n’a pas de nez »); Bijūt-iškis, village de Mlt: *Bijutis, cf. Bijeīkis; Biržin-iškis, village de Zr: Biržinys; Blūs-iškis, hameau de Šr: Blūsis, Blusys; Bōbr-iškis, village de Rk: *Bobras, cf. Bobrāuskas, Bobravičius; Būdr-iškis, village de Rk: Būdris, Budarys; Bugēn-iškis, village d’An: Bugēnis; Būk-iškis, village de Tl: Būkas; Bulvēn-iškis, village de Rk, Bulvēn-iškis, hameau de Brž: *Bulvenas, cf. Būlvonas, Bulvanas; Būož-iškis, village de Brž: Būožis; Būrb-iškis, villages d’An, Rd: Būrba; Butēn-iškis, hameau de Rk: Butēnas; Būtk-iškis, villages d’An, Ukm: Būtkus; Ciplint-iškis, village de Brž: Ciplinskas; Cirkli-iškis, village de Švnč: *Cirklys, cf. Cirklys; Ček-iškis, village de Ps: Čēkas; Čiob-iškis, village de Šr: *Čioba (cf. les mots dialectaux čiōbyti « écorcher, battre », čiōba « coup sur le museau »); Čip-iškis, village d’An: Čipas; Čýp-iškis, village de Brž: Čýpas; Čirp-iškis, village de Kp: Čirpys, Čirpus; Čiž-iškis, villages de Brž, Rk: Čižas; Dagil-iškis, village de Ps: Dagilis; Dag-iškis, village de Brž: Dāgis, Dagys; Dáin-iškis, hameau d’Ukm: Dainys, Dainius; Darsiūn-iškis³⁸, village de Kš: *Darsūnas; Degėl-iškis, hameau d’An: *Degelis, cf. Dēgis; Degūt-iškis, village de Zr: Degūtis; Didel-iškis, village de Rk: Didelis; Dili āuk-iškis, village de Rk: *Diliauka, cf. les noms de famille Dilys, Dilis; Dōbil-iškis, village d’An: Dōbilas; Drag-iškis, village de Rk: Drāgas; Dūbr-iškis, villages d’An, Brž: Dubrā, Dūbras; Dundūl-iškis, village de Zr: Dundūlis; Dvarn-iškis, village de Mlt: Dvarnis; Dvaron-iškis, village de Brž: Dvarōnas; Dvyl-iškis, village de V: Dvylỹs; Dzivōn-iškis, village de Kp: *Dzivonas (cf. le mot dialectal dzivonas « molène »); Eimūl-iškis, village de Pn: Eimūlis; Gaidėl-iškis, village de Rd: Gaidēlis; Gaid-iškis, village d’An: Gaidys; Gailiūt-iškis, hameau d’An: *Gailiutis, cf. Gāilius; Galin-iškis, village de Pn, Galin-iškis, village de Mlt: Galīnis; Galv-iškis, hameau d’An: Galva; Garbūnel-iškis, village de Zr: *Garbūnēlis, cf. Garbus, Garbunas; Garmul-iškis, village de Zr: *Garmulis, cf. Gārmlus; Gataūk-iškis, village de Šr: Gataūkis; Gavēn-iškis, village de Brž: Gavēnas; Gegūn-iškis, hameau de Ut: *Gegūnas, cf. Gegỹs, Gēgys; Geguž-iškis, villages de Rk, Zr: Gegūžis, Gegužas; Gen-iškis, village de Rk: Genys; Kreivak-iškis, village de Pkr: *Kreivakis (< *kreiva-akis « aux yeux torves ») ou

³⁵L’anthroponyme peut aussi dériver du prénom chrétien d’origine slave Vasij (cf. LPŽ I 139).

³⁶Pour l’interprétation de l’origine de cet anthroponyme, voir la note 28.

³⁷Voir la note 28.

³⁸Selon A. Vanagas, la forme toponymique plus ancienne aurait pu être *Dirsūniškis, dérivée de l’anthroponyme *Dirsūnas, – cf. V a n a g a s A. Lietuvos miestų vardai, 44–47.

172

*Kreivokas (< lituanien b. ž. kreivókas, -a « un peu tordu »); Kriauč-iškis, village de Brž: *Kriaučius, comparer Kriaučėlis, Kriaučiūnas ou le slave kriaučius « tailleur »; Krūg-iškis, village de Rk: *Krūgas (comparer le lituanien b. ž. krūgas « personne asthmatique »); Kriveik-iškis, village de Šr: *Kriveikis, comparer Krīvas; Krūnk-iškis, village d’Ut: *Krunkas (comparer le lituanien b. ž. krūnkas « corbeau, corneille »), comparer Krunkāuskas, Krunkāitis; Kruòp-iškis, lieu-dit d’Ut: Kruòpā, Kruòpis; Kubìl-iškis, lieu-dit de Rk: Kubìlius, Kubìlis; Kudòr-iškis, lieu-dit d’An: *Kudoras, comparer Kūdarìs; Kukar-iškis, village de Zr: Kùkaras, Kùkors; Kùk-iškis, village d’An: Kùkas, Kùkis, Kùkys; Kùkt-iškis, lieu-dit de Mlt: Kùktà; Kum-pin-iškis, lieu-dit d’An, village de Kp: Kumpìnis; Kunig-iškis, village de Kp, Mlt: *Kunigas, comparer Kunigėlis, Kunigáitis, lituanien b. ž. kùnigas; Kuòd-iškis, lieu-dit de Brž: Kuòdis, Kuodÿs; Kuòk-iškis, village de Kp: *Kuokas (comparer le lituanien b. ž. kuòkas « benêt, nigaud, … »); Kuòl-iškis, village de Mlt: Kuòlis, Kuolÿs; Kuprėl-iškis, bourg de Brž: Kuprėlis; Kùpr-iškis, village de Ps: Kùpris, Kuprÿs; Kurkliēt-iškis, village de Rk: Kurkliētis; Kušleik-iškis, village de Kdn: Kušleikà; Kvietin-iškis, village de Rk: *Kvietinis, comparer Kvietìnskas; Kviet-iškis, village de Mrj, Prn: *Kvietys, comparer Kvietìnskas; Kvir-iškis, village de Brž: Kvirà; Lab-iškis, lieu-dit de Rk: Labÿs; Latvèl-iškis, village de Brž: Latvėlis ou l’ethnonyme latvėlis (< lātvìs); Laužad-iškis, 2 villages de Brž, Laužad-iškis, village de Rk: Laužadìs; Le-gen-iškis, village d’An: Legėnis; Leg-iškis, village de Rk: Lėgas; Lėk-iškis, village de Pn: Lėka, Lėkis; Lement-iškis, village d’Ut: *Lementas, comparer Lementáuskas; Libar-iškis, village de Pkr: *Libaras, comparer Liberas, Liberis; Liber-iškis, village de Pn: Liberas, Liberis; Ligin-iškis, village d’Ut: *Liginis, comparer Ligiónis, Ligeikà, etc.; Lik-iškis, village de Mlt: Lìkas; Lingāv-iškis, 2 villages de Klm, comparer Lingáuskis, Lingÿs; Lipn-iškis, village de Ps: Lipnÿs, Lìpnius; Liùl-iškis, village de Mrj: Liùlÿs; Lumbēn-iškis, lieu-dit de Šl: *Lumbėnis, comparer Lùmbė, Lumbis; Maldin-iškis, lieu-dit de Kp: *Maldinis (comparer le lituanien b. ž. maldínis « destiné à la prière »; « relatif au roseau, fait de roseaux »), comparer Máldis; Malėt-iškis, lieu-dit de Pn: *Maleta, comparer Maletà, Meletà; Malon-iškis, lieu-dit d’An: Malónis, Malónė; Margel-iškis, lieu-dit de Brž: Márgelis, Margėlis; Maskòl-iškis, village d’An: Maskōlius, Maskōlis ou l’ethnonyme maskolis « Russe »; Maurìn-iškis, village de Kp: *Maurinis (comparer la rivière Máuras, Kp); Mazgėl-iškis, lieu-dit de Kp: Mazgėlis; Mažeik-iškis, village de Rk, Mažeik-iškis, villages d’An, Rk: Mažeikis, Mažeikà; Mažiùl-iškis, village de Rk: Mažiùlis; Mažūt-iškis, village de Šr: Mažūtis; Mekšēn-iškis, village de Rk: Mekšēnas; Medeik-iškis, village de Zr: Medeikà, Medeikis; Medin-iškis, lieu-dit d’Ut: Medinis; Meldeik-iškis, village de Rk: Meldeika, Meldeikis; Meldūt-iškis, village d’Ut: Meldūtis; Miciulēn-iškis, village de Ps: *Miciulėnas, comparer Miciùlis; Mieleik-iškis, village de Kp: Mieleikà; Migdòl-iškis, village d’An: *Migdolas (?) (comparer le lituanien b. ž. migdòlas); Miliūk-iškis, lieu-dit de Rd: Miliùkas; Milūn-iškis, village d’An: Milūnas; Molin-iškis, lieu-dit d’Ut: Molìnis; Món-iškis, village d’Ut: Monis, Mónius; Móty-iškis, village de Mlt: *Motys, comparer Motvila; Murž-iškis, lieu-dit de Ps: Mùrza, Muržà; Nabāg-iškis, village de Rk: Nabāgas; Nārk-iškis, village d’An: Nārkus; Narūš-iškis, village de Mlt: Narūšis; Narūt-iškis, village de Pn, Narut-iškis, lieu-dit d’Ut: Narūtis; Našlòn-iškis, village d’Ut: *Našlonas, comparer Našlėnas; Nečion-iškis, village d’Ut: Nečiónis; Ožkin-iškis, village de Brž: Ožkinis; Pabald-iškis, village de Mlt: *Pabalda (comparer le lituanien b. ž. pabálda, pabaldà « noctambule »); Pamēn-iškis, village de Rk: *Pamēnas (comparer le lituanien b. ž. pamēnas « fantôme »); Pasauš-iškis, village de Rk: Pasaušis; Pavar-iškis, lieu-dit de Brž: Pāvaras, Pavaris; Pelēd-iškis, village de Pn: Pelēda; Pelek-iškis, village d’An: Pelēkas; Pēmp-iškis, lieu-dit de Rk: Pēmpė; Perkūn-iškis, village de Brž: Perkūnas; Pinčiūk-iškis, village de Rd: *Pinčiūkas, comparer Pìnčius; Plik-iškis, lieu-dit de Ps: Plikÿs, Plìkis; Pùk-iškis, lieu-dit de Pn: Pùkas, Pùkis; Pùkn-iškis, village de Brž: Puknÿs, Pùknius;

173

Pumput-iškis, lieu-dit de Šr: Pumputis; Puodžiul-iškis, lieu-dit de Kp: Puodžiulis; Purón-iškis, lieu-dit d’An: Purónas; Pùrp-iškis, village de Rk: *Purpas (comparer le lituanien b. ž. purpas « chiffon, guenille »); Purvin-iškis, 2 villages d’Ut: Purvinis; Pùsl-iškis, village de Rk: Puslis; Pũt-iškis, village de Brž: Pùta, Pùtys; Putr-iškis, village de Pš: Putrà, Pùtris; Rād-iškis, village de Kp, Rad-iškis, village d’An, lieu-dit, village d’Ukm: Rādis, Radỹs; Raūgal-iškis, village de Kp: Raūgala, Raūgalas; Raūp-iškis, village de Mlt: Raupas, Raupỹs; Repēn-iškis, village de Zr: *Repenis (comparer le lituanien b. ž. repénti « marcher à quatre pattes »); Ribōk-iškis, village d’An: Ribōkas; Rỹm-iškis, lieu-dit de Pkr, village de Rd: Rỹmas; Rimš-iškis, lieu-dit de Brž: Rimša, Rimšas; Rugen-iškis, village d’Ut: Rugenis; Rūgštel-iškis, village et lieu-dit d’Ut: *Rūgštelė ou *Rūgštelis, comparer Rūkštelė, Rūkštelės, etc.; Rūk-iškis, village d’An, Kn: Rūkas; Rukš-iškis, lieu-dit de Kp: Rukšà, Rukšỹs; Ruop-iškis, village de Rk: Ruopas; Rūpl-iškis, lieu-dit de Rd: Ruplis, Rupỹs; Sakāl-iškis, lieu-dit de Brž: Sākalas, Sakālis; Saldot-iškis, lieu-dit d’Ut: *Saldotas (comparer le slave saldōtas « soldat »); Saldūt-iškis (< anciennement Salgudiskis⁳⁹), localité d’Ut: *Salgudais (< lituanien b. ž. salā « village » et ethnonyme gūdas); Salin-iškis, village de Mlt: Salinis; Sartēn-iškis, village d’An: *Sartenis, comparer Sartys; Sedūn-iškis, village de Mlt: *Sedūnas (comparer le lituanien b. ž. sedūnas, sedūnas « personne qui reste longtemps assise »); Senōn-iškis, village d’An: *Senonis (comparer le lituanien b. ž. senonis « vieillard »), etc. (340 au total).

-iškiai. Aitvar-iškiai, village d’Al: *Aitvaras, comparer Aitvarelis; Alkūn-iškiai, village de Mlt: Alkūnas; Alavīn-iškiai, village de Rs: *Alavinis (comparer le lituanien b. ž. alavinis, -ė « fait d’étain »); Apeik-iškiai, village de Jon: Apeikis; Atkōč-iškiai, village de Kp: Atkōčius; Aukštuol-iškiai, village de Brž: Aukštuōlis; Aviž-iškiai, village de Rd: Avižà, Avižius; Bačk-iškiai, village de Vlkv: Bačkỹs, Bāčkիս; Bagot-iškiai, village de Kdn: *Bagotas (comparer le slave bagótas, -a « riche »), comparer Bagotaitis; Bajōr-iškiai, villages de Brž, Kdn, Kp, Lzd, Pn, Rk, Ut, 2 villages de Jon: Bajōras; Bakaler-iškiai, village de Zr: *Bakaleris (comparer le slave bakaliórius « enseignant »; bakalėrija « école primaire »); Bakš-iškiai, village de Vlkv: Bakšà, Bakšỹs⁴⁰; Balañd-iškiai, villages de Trg, Baland-iškiai, village de Brž: Balañdis; Balč-iškiai, village de Ps: Balčỹs, Balčius; Balčiūn-iškiai, village d’An, Balčiūn-iškiai, village de Vlkv: Balčiūnas; Balnēl-iškiai, village de Jrb: *Balnelis, comparer Bālnis, Bālnįus; Balsēl-iškiai, village de Šk: *Balselis, comparer Balsỹs; Bals-iškiai, village de Krtn: Bālsas, Bālsis, Balsỹs; Baltēn-iškiai, village d’An: Baltēnis; Barēiv-iškiai, village de Jrb: *Bareiva, *Bareivis, comparer Bareikà; Barkel-iškiai, village de Mlt: *Barkelis, comparer Barkus⁴¹; Barōn-iškiai, villages de Pn, Rd, lieu-dit de Rd: Barōnas; Barsūn-iškiai, village de Kn: *Barsūnas (comparer le lituanien b. ž. barsūnas « petite corde pour réparer les sandales de liber », comparer aussi barsas « blaireau »); Barūt-iškiai, village de Mlt: Barūtis; Baūbl-iškiai, village d’Ukm: Baūblis, Baublỹs; Baubōn-iškiai, village de Mrj: Baubōnis; Bērn-iškiai, village de Brž: Bernỹs, Bērnius; Berniūn-iškiai, village de Kp: Berniūnas; Bevard-iškiai, village de Mrj: *Bevardis (comparer le lituanien b. ž. bevardis, -ė « qui n’a pas de nom »); Bìl-iškiai, village de Klm: Bilà, Bilius; Biršton-iškiai, village de Šlu: Birštonà, Birštonas; Bliūdž-iškiai, village de Mrj: Bliūdžius; Bliūk-iškiai, village de Šk: *Bliūkas (comparer le lituanien b. ž. bliūkas « gros, grassouillet »), comparer Bliūkis; Bliuv-iškiai, village de Šk: Bliūvas; Brazdon-iškiai, lieu-dit de Mlt: *Brazdonas, comparer Brazdỹs; Bried-

³⁹ Žr. Lietuvos apgyventos vietos, Kaunas, 1925, 435.

⁴⁰ Ces anthroponymes peuvent aussi ne pas être d’origine sobriquetale, mais provenir des langues slaves — comparer LPŽ I 163.

⁴¹ Pour l’interprétation de l’origine de cet anthroponyme, voir la note 28.

174

-iškiai village Mrj: Brėdis; Buv-iškiai village Ps: Buvys, Būvė; Buld-iškiai village Jon: *Buldė, *Buldis (cf. b. ž. buldė « boule »); Butėn-iškiai village Rd: Butėnis; Būt-iškiai village Ukm, But-iškiai village Ut: Butà, Būtė, Butys; Cigōn-iškiai village Al, Jnš: *Cigonas ou l’ethnonyme cigonai, cigōnas « Tzigane »; Cipk-iškiai village Šll: Cipkà, Cipkus; Ciūn-iškiai village Mlt: Ciūnis (? < Ciūnis < *Tjūnis), cf. Tjūnas; Čebator-iškiai village Ukm: Čebatorius; Čėč-iškiai village Brž: Čėčys; Čyp-iškiai village Kp: Čypas; Čiūr-iškiai village Šk: Čiūra; Čivyl-iškiai hameau Šr: Čivylis; Čiv-iškiai village Ut: Čivas; Čiž-iškiai village Ign, Ps, hameau Mlt, Čiž-iškiai 2 villages Vlkv: Čižas; Dailid-iškiai village Mlt: Dailidė; Darguž-iškiai village Akm: Dargužis, Dargužys; Daubak-iškiai village Šl: *Daubaka (?), cf. Dubaka; Daug-iškiai village Kp: Daugis; Dauk-n-iškiai 2 villages Pn, Dauk-n-iškiai village Brž: Dauk­nys; Daun-iškiai village Mlt: Daunys; Daus-iškiai village Pkr: Dausa; Daūs-iškiai village Šl, Daus-iškiai hameau Pkr (? < *Daus-iškiai): Dausa; Deivōn-iškiai village Vlkv, Deivon-iškiai village Mrj: *Deivonis, cf. Devonis (< *Dievonis, cf. b. ž. dievonis « fils de Dieu »); Deveik-iškiai village Kdn: Deveikis; Didžiul-iškiai village et hameau An: Didžiulis; Dijok-iškiai village Jon: Dijōkas; Dil-iškiai village Rk: Dilis, Dilys; Dird-iškiai 2 villages Rs: Dirda; Diržel-iškiai village Rd: *Dirželis, cf. Diržys, Diržis; Dyvil-iškiai village Lzd: *Dyvilis (cf. slave dývyti « s’étonner »); Drabuž-iškiai village Jon: Drabužis; Drazd-iškiai hameau Šr: Drazdas; Druc-iškiai village Ps: *Drūcas, cf. Druceikà; Dūbl-iškiai village Kp: *Dūblys (b. ž. dūblýs, dūblis « personne au gros ventre »), cf. Dublýs; Dūd-iškiai villages Brž, Ps, Rk, Dūd-iškiai village Šr: Dūdà; Dūdōr-iškiai hameau Brž: Dūdōrius; Dùlk-iškiai villages Klm, Pkr: Dùlka, Dùlkė; Dumš-iškiai village Rs: Dùmša, Dumšas; Dund-iškiai village Rk: Dùnda; Duob-iškiai village Šk: Duoba; Duon-iškiai village Vlkv: Duonis; Džiug-iškiai village Brž: Džiugà, Džiūgas; Eglin-iškiai 3 villages Vlkv: Eglinis, Eglinas; Eižel-iškiai village Ut: *Eiželis, cf. Eižinas; Éln-iškiai village Kp: *Elnìas, cf. Elniónis; Gabš-iškiai village Jrb: Gabšys; Gaidėl-iškiai village Kn, Gaidel-iškiai village Jnš: Gaidėlis; Gailion-iškiai village Ps: *Gailionis, cf. Gailius, Gailiūnas; Gail-iškiai villages Skd, Tl, hameau Šl, Gail-iškiai village Mlt: Gailis, Gailius; Gaiž-iškiai village Kp: Gaižius, Gaižys; Garn-iškiai village Jon: Garnys, Garnius; Gavén-iškiai village Rd: Gavėnas; Gėd-iškiai village Rk: Gedys; Gedžiūn-iškiai village Ps: Gedžiūnas; Gen-iškiai village Brž: Genys, Gėnis; Giedrait-iškiai hameau Ukm: Giedraitis; Gyl-iškiai 2 villages Šk: Gylis; Girsteik-iškiai village Rk: *Girsteikis, *Girsteika, cf. Girstautas; Gyv-iškiai village Mrj: Gyvis; Gob-iškiai village Vlkv: Gobas, Gobė, Gobys; Godūn-iškiai village Mrj: *Godūnas (cf. b. ž. godūnas « sorte de champignon »), cf. Godà; Gōštel-iškiai village Šl: *Gōštelis (< *Gōštalas < Gōštau­tas); Gram-iškiai village Mlt: Grāmas⁴² (cf. slave grāmas « lourdaud, béant; glouton »); Graž-iškiai villages Brž, Kp, Mrj, Rd, 2 villages Šk, bourg Vlkv: Gražys; Greition-iškiai village Akm: *Greitonis (< b. ž. greitas et anthroponyme Jōnas), cf. Greiturigis; Kaun-iškiai⁴³ villages Mrj, Vlkv: Kaūnas; Kaūpin-iškiai hameau An: Kaupinis; Kaūp-iškiai villages Šk, Vlkv: Kaupas; Kavol-iškiai hameau Švnč: Kavōlis, Kavōlius; Kazl-iškiai village Kn,

⁴²< Les anthroponymes peuvent aussi être d’une autre origine — allemand Grams, Gramms, polonais Gram (voir LPŽ I 700).

⁴³ Le nom du lieu peut aussi provenir de b. ž. kauniškis « habitant de Kaunas et de ses environs ».

175

Mlt, Šr, Ukm, 3 villages Mrj: Kazlà, Kãzlas; Kazók-iškiai village Mlt: Kazòkas; Keb-iškiai village Jrb: Kėbas; Kėbl-iškiai village Prn: Kėblis, Keblỹs; Keliuot-iškiai villages Pkr, Ps: Keliuotis; Kelpš-iškiai hameau Šr: Kelpšys, Kelpšius; Kernãg-iškiai hameau An: Kernãgis; Kerš-iškiai village Šk: Kéršis, Keršỹs; Keršul-iškiai village Kp: Keršùlis; Kiãul-iškiai village Brž: Kiaulỹs; Kidòl-iškiai village Mrj: Kidòlius; Kiel-iškiai hameau Brž: Kiélė; Kíer-iškiai hameau Mlt: Kíeras; Kild-iškiai village Ukm: Kìlda, Kildà; Kỹl-iškiai village Brž: Kýlas; Kìlp-iškiai village Rk: Kilpỹs; Kindzel-iškiai village Ukm: *Kindzelis, cf. Kindziùlis (cf. b. ž. kindzas « hachis de viande »); Kirkil-iškiai village An: Kirkilà, Kirkìlis; Kirkl-iškiai hameau Zr: Kìrklis, Kirklỹs; Kirvėl-iškiai village Ukm: Kirvėlė, Kirvėlis; Kisiel-iškiai village Jon: Kisiėlis, Kisiėlius; Kiūk-iškiai village Trg: Kiūkis, Kiukỹs; Klaiš-iškiai village Tl: Klaišà, Klaišỹs; Klebòn-iškiai village Rd: Klebònas ou b. ž. klebònas; Kléiv-iškiai village Rd: Kléiva; Klov-iškiai village Zr: Klóva; Knybur-iškiai hameau Zr: Knỹburas, Knỹburis; Knit-iškiai villages An, Ukm: Knìtas; Kojėl-iškiai villages Brž, Mlt: Kojėlis, Kojėlė; Kopūst-iškiai village Mlt: Kopūstas; Koval-iškiai village Kn: Kòvalis; Kraken-iškiai village Šlu: *Krakenis, cf. Krãkė, Krakỹs; Krapil-iškiai village Šr: *Krapilius (cf. slave krãpyti « asperger »); Kreiven-iškiai 2 villages Kp: *Kreivenis, cf. Kreivenis, Kreivỹs; Kriaunait-iškiai hameau Šr: Kriaunáitis; Kriauš-iškiai village Ps: Kriaušas, Kriaušius; Krivit-iškiai village Mlt: Krìvičius; Krūpel-iškiai village Ukm: Krūpelis; Kubil-iškiai village An: Kubìlis, Kubìlius; Kūkar-iškiai hameau Pkr, Kūkor-iškiai village et hameau Kdn, Kukor-iškiai village Krtn: Kūkaras, Kūkoris; Kukt-iškiai village Mrj: Kuktà, Kuktỹs; Kukul-iškiai village Klp, hameau Zr: Kukùlis; Kūl-iškiai villages Klp, Šll: Kulỹs, Kūlis; Kūln-iškiai village Ukm: Kulnỹs, Kūlnius; Kūlš-iškiai village Jon: Kūlšė, Kūlšis, Kūlšys; Kulvert-iškiai village Jrb: *Kulvertas (cf. b. ž. kūlvertas, kūlvertiukas « lièvre »); Kunig-iškiai villages An, Jon, Klm, Pn, Prn, Rd, Rk, Rs, Šll, Šr, Trg, Ukm, Vlkv: *Kunigas, cf. Kunigáitis, Kunigėlis ou b. ž. kūnigas; Kuõd-iškiai village Kn, hameau Rk: Kuõdis; Kūos-iškiai village Pkr: Kūosa; Kūpč-iškiai village Vlkv: Kūpčius; Kuprėl-iškiai village Vlkv: Kuprėlis; Kūpr-iškiai villages Klm, Mlt, hameau Šr: Kuprỹs; Kurklin-it-iškiai village Ukm, cf. Kurklinskas; Kūrm-iškiai villages Rk, Vlkv: Kūrmìs; Kurš-iškiai village Mlt: Kuršis, Kuršỹs; Kūt-iškiai village Pn, Kut-iškiai village Rd: Kūtas, Kutỹs; Kviēt-iškiai village Šk: *Kvietys (cf. b. ž. kvietỹs), cf. Kvietinskas; Labaiš-iškiai hameau Mlt: Labá iša; Labot-iškiai village Mlt: *Labotas (cf. b. ž. labótas « sans cornes, écorné »), cf. Labóta-kis; Labuš-iškiai village Vlkv: *Labùšis, cf. Labušaitis; Laib-iškiai village Ukm, Láib-iškiai⁴⁴ hameau Kp: *Laibys, cf. Laibakójis et autres (728 au total).

-ka. Aškin-ka village Zr: Aškinis; Baldin-ka village Kdn: *Baldinis, cf. Baldis, Baldžius; Bernadin-ka hameau An: bernadinas « bernardin »; Bernardin-ka village Kš: bernardinas « moine de l’ordre de saint François »; Kisieł-ka village Ign: Kisiełius; Raščin-ka village Zr: *Raščina (cf. slave raštyna « pâte à pain fermentée »), cf. aussi Raščinskas, Rastinis, Rastina; Rusin-ka village Mrj: Rūsinas; Tatár-ka village Kš: Tatara; Ukrain-ka hameau Mlt: ethnonyme ukrainas « Ukrainien »; Vėjėl-ka village Šr: Vėjėlis, Vėjėlis.

-uvka. Bugeluv-kà hameau Trak: Bugėlis;

⁴⁴ Le nom du lieu peut aussi être rattaché à l’anthroponyme d’origine hébraïque Láiba.

176

-uškė. Baŕk-uškė, village d’Ign: Baŕkus⁴⁵, Leĩp-uškė, village d’Ign: Leĩpus; Siŕg-uškė, village de Lzd: Siŕgas, cf. Sirgūnas; Suŕg-uškė, village de Mlt: Suŕga, cf. Suŕgela; Šėšk-uškė, village de Švnč: Šėškas, Šėškus.

-(i)uškės. Baŕk-uškės, village de Šlčn: Baŕkus⁴⁶; Gil-ùškės, hameau de Zr: Gìlius, Giļys; Kãtk-uškės, village de Šlčn, Zr: Kãtkus; Meil-uškės, village de Trak: Meĩlus; Mieleik-uškės, village de Rk: *Mieleikis, cf. Mielaitkà; Naŕk-uškės, hameau de Šlčn: Naŕkus; Pìk-uškės, village d’Al: Pìkas, Pìkis⁴⁷, cf. Pikūnas; Purn-uškės, village de V: *Purnys (cf. b. ž. purnùs, -ì « gonflé »); Rag-uškės, village d’Ut: Rãgas; Vaidž-uškės, village d’Ign: *Vaidžius, cf. Vaidžiūnas, Vaidas; Velìk-uškės, village de Zr: Velìką, Velỹkis.

-uškis. Baŕk-uškis, village d’Ukm: Baŕkus⁴⁸; Bìk-uškis, village d’Ut: Bìkas.

-(i)uškiai. Baŕk-uškiai, village d’An, Baŕk-uškiai, village de Mlt: Baŕkus⁴⁹; Bil-uškiai, village de Jon: Bìlius, Bìlys; Daŕk-uškiai, village de Šr: *Darkus, *Darkys, cf. Darkìntis; Kapč-uškiai, village d’An: Kãpčius; Laip-uškiai, village de Pkr: *Laipus, cf. Leĩpus; Meil-uškiai, village d’An: Meĩlus; Naŕk-uškiai, village de Mlt: Naŕkus; Riñk-uškiai, village de Brž: Riñkus; Suŕg-uškiai, village de Mlt: Suŕga.

-uškos. Aug-uškos, village d’An: Áugis, Áugus; Liaùm-uškos, village d’Ut: *Liaùma, cf. Liaumickas, Laumė; Mìlk-uškos, hameau de Švnč: Mìlkus, cf. Mìlkintas.

-utas. Vain-ùtas, petite ville de Šlu: Vainỹs, Vainius.

-uva. Rėk-uva, village de Šl: Rėkus; Šed-uvà, petite ville et hameau de Rd: Šėdys, Šedis⁵⁰; Verėd-uva, village de Rs: *Verėdis, *Veredis, cf. également Vereda.

Parmi les oïkonymes suffixés présentés, dérivés de noms de personnes et de désignations de personnes, la plupart sont formés à partir d’anthroponymes appellatifs (sobriquets). Les travaux sur les oïkonymes ont utilisé 26 suffixes (-(i)anka, -auka, -aunė, -(i)ava, -(i)avas, -čizna, -enka, -iena, -ija, -inė, -ynė, -inės, -ynės, -inis, -iniai, -iškė, -iškės, -iškis, -iškiai, -ka, -(i)uškės, -uškis, -(i)uškiai, -uškos, -utas, -uva), dont 7 sont d’origine slave (-(i)anka, -auka, -(i)ava, -(i)avas, -čizna, -enka, -ka). Toutefois, parmi les suffixes slaves, seuls -ava et -avas sont peut-être plus productifs (environ 40 dérivés); les oïkonymes suffixés formés avec les autres suffixes d’origine slave mentionnés ici sont relativement peu nombreux.

3. Dérivés de prénoms chrétiens

Dans ce groupe de dérivés sont inclus les oïkonymes suffixés dont les lexèmes sont constitués de prénoms chrétiens d’origines diverses (hébraïque, grecque, latine et slave)—

⁴⁵ Sur l’interprétation de l’origine de cet anthroponyme, voir la note 28.

⁴⁶ Voir la note 28.

⁴⁷ L’anthroponyme Pìkas, Pìkis peut aussi être d’origine germanique — voir LPŽ II 451.

⁴⁸ Voir la note 28.

⁴⁹ Voir la note 28.

⁵⁰ Voir Vanagas A. Lietuvos miestų vardai, 227–229.

177

noms de personnes. Il s’agit de prénoms chrétiens adaptés en lituanien, de leurs formes abrégées et d’autres variantes, ainsi que de noms de famille, avec ou sans suffixe, formés à partir de tous ces éléments. Les oïconymes ne sont pas caractérisés selon qu’ils dérivent d’un prénom ou d’un nom de famille, car, dans bien des cas, il est pratiquement impossible de le déterminer. En effet, il se peut qu’un prénom chrétien fonctionne aujourd’hui également comme nom de famille, alors que le statut du nom de personne était peut-être différent au moment de la création de l’oïconyme.

-anka. Oliš-ánka vs. Ukm, cf. Olišáuskas, Òlis.

-(i)auka⁵¹. Adom-áuka vs. Žr.: Adõmas; Aleksiej-áuka v. Zr.: Aleksiejus; Andriej-áuka v. Ign: Andrijùs; Alin-áuka vs. Ut: Alinà; Ausiej-áuka vs. Žr.: Ausiejus; Barbar-áuka vs. Ut: Barbara dialectal (< Barbarõ); Čepel-áuka vs. Žr.: Čepėlė, Čepėlis; Danil-áuka v. Rk: Danilà; Jakim-áuka vs. Jon: Jakìmas; Jan-áuka v. Al, Mlt, Prn, Vlk, Vrn: Jãnas, Janỹs; Jasen-iáuka 2 v. Lzd: Jasenas, cf. Jasėnas; Karl-áuka v. Kš: Kãrlas; Kiril-áuka vs. Žr.: Kirìlas; Makar-áuka v. Zr: Mãkaras; Marin-áuka v. Jon: Marìnas, Marinà; Mikal-áuka v. Mrj: Mìkalas; Mitr-áuka v. Zr: Mìtras; Nazar-áuka vs. Zr: Nazãras; Paul-áuka vs. Zr: Paũlius; Sam-áuka v. Trak, Zr: Sãmas; Sofijan-áuka vs. Brž: *Sofijana (< Sòfija); Taros-áuka v. Ign: Tarosà, Tarõsas; Zofij-áuka v. Jon: Zòfija.

-(i)ava. Adom-avà v. Pn, Zr: Adõmas; Albert-avà v. Jon: Álbertas; Aleksandr-avà v. Al, An, Brž, Pn, Rs, Šk, Šr, Trak, Ukm, Vrn, vs. Mlt, Šr: Aleksándras; Alin-avà v. Pn: Alinà; Aliz-avà lieu-dit de Kp: *Alizas, cf. Alýzas; Andriej-avà vs. Pn, Andrij-avà v. Šl (< *Andriej-ava): Andrijùs; Andrijan-avà vs. Trak: *Andrijanas, cf. Andrijõnas; Andrik-avà v. Rk: Ándrikis; Antan-avà v. An, Jrb, Kdn, Klm, Kn, Mlt, Mžk, Pn, Rd, Rs, vs. An, Kdn, Mlt, Rd, Rk, Švnč, Zr: Antãnas; Antaš-avà lieu-dit de Kp: *Antãšas, cf. Antošáuskas, slav. diminutif Antóš; Antuš-avà v. Kdn, Ukm: Antùšas; Antanin-avà v. Mlt, Šr: Antaninà; Anupr-avà v. Kš: Anùpras; August-avà v. Pn: Augùstas; Augustin-avà v. Rk: Augustìnas; Benedikt-avà vs. An, Ukm: Benedìktas; Bogdal-avà v. Rk: *Bogdelis; Boleslov-avà v., Bolesl-avà v. Kš, Šr (< *Boleslav-ava): Bolèslovas; Braniš-avà vs. Mlt: *Branišas, cf. Brõnišas; Bronisl-avà v. An (< *Bronislav-ava): Bronìslovas; Čeplin-avà vs. Kdn: *Čep-linas, cf. Čėplinskas; Damaz-avà v. Trak: Damãzas; Danil-avà v. Kdn, V: Danilà; Darat-avà vs. Kdn: Daratà; Domeik-avà v. Kn: Domeikà; Elen-avà v. Klm: Elenà; Emelin-avà v. Mlt: *Emelinas, cf. Amilinãvičius; Emil-iavà v. Šk: Emìlius; Eliz-avà v. Šk: Elizà; Felicin-avà v. Šl: *Felìcinas (< Felicijõnas); Ferdant-avà v. Mlt (< *Ferdinand-ava): Ferdinándas; Ferdinant-avà v. An (< *Ferdinand-ava): Ferdinándas; Gabriel-avà vs. Kp: Gabriẽlius; Gabril-iavà v. Kš: *Gabrilius, cf. Gabriẽlius; Gust-avà v. Šk: Gùstas; Ignac-avà vs. Prn: Ignãcas; Ivan-avà v. et vs. Šr: Ivãnas; Jadvyg-avà v. Jon, Klm, vs. Zr: Jadvyga; Jak-avà v. Kš: Jãkas, Jakỹs; Jan-avà v. Rk: Jãnas, Janỹs; Janc-avà vs. Zr: Jancỹs, Jančiùs; Januš-avà v. An, Kdn: Jãnušas, Janušìs, Janušỹs; Jokūb-avà 2 v. An: Jokūbas; Jon-avà localité de Jon, v.

⁵¹ Voir la note 14.

178

Brž, Rk, Švnč, Zr: Jōnas, Jōnis; Julijan-avà v. Prn, Trak, Zr: *Julijanas, cf. Julijōnas; Juljan-avà v. Brž, Jon: *Juljanas, cf. Julijōnas; Juozap-avà v. Al, An, Kn, Kp, Mlt, Rk, Šl, Šr, Zr, vs. An, Kp, Prn, Šr, Ukm, Ut: Juōzapas; Jurgen-avà v. Zr: Jurgenas; Justin-avà v. Kdn, Pn, Rs, vs. An: Justinas, Jùstinas; Kamil-iavà v. Prn: Kamilis; Kastantin-avà vs. Zr: Kastantinas; Kazimier-avà 3 v. Mlt, 2 v. Prn, vs. Kn, Ukm: Kazimieras; Konstantin-avà v. Jon: Konstantinas; Ksever-avà v. Rk, vs. Zr: Kseveras; Leck-avà lieu-dit de Mžk: Leckus; Leon-avà v. Rs: Leōnas; Leopold-avà vs. Rk: Leopōldas; Lesk-avà v. Prn: Leskas; Licin-avà v. Klm (< *Liucin-ava): Liucinà; Liudvin-avà v. Jrb, Pn, Rk, vs. Zr: Liudvinà; Madlin-avà v. Jon: *Madlina, cf. Madlýna, Madlena (< Magdalena); Malgažat-avà v. An: Malgažata (slave); Malvin-avà v. Kp: Malvinà; Marijan-avà⁵² vs. An: *Marijanas; Marijon-ava vs. Pn: Marijōnas; Marin-avà v. An: Marīnas, Marinà; Martin-avà v. Kn, Vrn, vs. Rk: Már tinas; Mikal-avà v. Brž, Prn, Rs, Trak: Mikalas; Mikalin-avà vs. Rk: Mikalinà; Mock-avà v. Mrj: Mockà, Mōckus; Morkūn-avà v. Trak: Morkūnas; Paulin-avà v. An, Jon, Prn: Páulinas, Paulinas; Ramald-avà vs. Brž (< *Romuald-ava); Romuld-avà v. An (< *Romuald-ava): Romuáldas; Raman-avà v. An, Rs, Trak: Ramanas; Samal-iavà v. Kš: Samālis, Samālius; Selver-avà v. Kn: Silvèras; Silvan-avà v. Al: Silvanas; Stan-iavà v. Al, Trak: Stanỹs; Stanisl-avà v. An, Kn (< *Stanislav-ava): Stanìslavas; Stepon-avà v. An, Brž, Jrb, Kdn, vs. Kp, Ut: Stēponas; Stepan-avà v. Jon, Rk, Šr: Stēpanas; Ston-iavà v. Kš: Stonỹs; Šimel-iavà vs. Kn: Šimēlis; Tadar-avà 2 v. Kš: Tãdaras; Tadauš-avà v. Jrb: Tadaušas; Tamaš-avà v. Al, Trak, Tamaš-iavà v. Trak: *Tamašius, Tamašas; Valeik-avà v. Ign: Valeikà; Valentin-avà vs. Mlt: Valentinas; Viktor-avà v. Šk: Viktoras; Vincent-avà v. Kdn, Prn: Vincentà, Vincentas; Vladisl-avà v. Trak, Zr (< *Vladislav-avà): Vladislavas; Zigmant-avà v. An: Zigmantas.

-avas. Adak-āvas 2 v. Trg: *Adakas, cf. Adakáuskas; Adam-āvas v. et vs. Švnč: Adamas; Adom-āvas v. Šll: Adōmas; Aleksandr-āvas v. Mrj, Pln, V, VIkv, vs. Švnč, V: Aleksándras; Andr ie j-āvas vs. Švnč: Andriējus; Andrik-āvas v. Ign: Āndrikis; Antan-āvas v. Ign, Mrj, Tl, V, vs. Šlčn: Antānas; August-āvas v. Pkr, vs. Švnč: Augūstas; Barbor-āvas v. Šll, Tl: Barborà; Benedikt-āvas v. Ign: Benedìktas; Braz-āvas v. Mrj: Brazỹs, Brāzius; Bronislav-āvas vs. Švnč: Bronislavas; Dominink-āvas vs. Švnč: Dominìnikas; Edvard-āvas v. Ign: Édvardas; Endriej-āvas lieu-dit de Klp: Endriējus; Endrik-āvas v. Šll: Ēndrikas; Felicijan-āvas vs. Švnč, Felicijan-āvas v. Lzd: *Felicijanas, *Filicijanas (< Felicijōnas); Feliks-āvas v. Tl: Fēliksas; Grick-āvas v. Lzd: *Gricka, cf. Grickevīčius; Gubert-āvas v. Šlčn: Gūbertas; Jacent-āvas v. Mrj: *Jacentas (< Jacintas); Jan-āvas v. Ign, Lzd: Jānas, Janỹs; Juozap-āvas v. Lzd, Prn, Tl, VIkv, vs. Ign, Švnč: Juōzapas; Kastantin-āvas vs. Švnč: Kastantinas; Konstantin-āvas vs. Ign, Švnč: Konstantinas; Kazimier-āvas v.

⁵²les oïconymes à radical marijon- (marijan-) peuvent être associés au nom commun marijōnas, marijōnai « confrérie du nom de Marie, frères de cette confrérie ».

179

Al, Ign, Ut, V, Vrn, Zr, vs. Šlčn: Kazimieras; Leonard-āvas village de Lzd, Pn: Leonárdas; Leon-āvas village de Jrb, Kn: Leōnas, Lēonas; Liucin-āvas village de Mrj: Liucinà; Liudvik-āvas village de Tl: Liùdvīkas; Liudvin-āvas⁵³ ville et village de Mrj, vs. Ign, Šlčn: Liudvinà; Makar-āvas village de Ign: Makāras; Malvin-āvas village de Ign: Malvinà; Marijan-āvas village de Ign, Vlkv: *Marijanas, comparer Marijōnas; Marijon-āvas village et vs. Ign: Marijōnas; Mikal-āvas village de Al, Ign, Zr, 2 vs. Švnč: Mìkalas; Mikalaj-āvas village de Mrj: *Mikalajus forme dialectale (< Mikalòjus), comparer Mikalajūnas; Nastaz-āvas village de Ign: Nastāzas; Norvert-āvas village de Mrj (< *Norbert-āvas): Nōrbertas; Paulin-āvas vs. Ign, Švnč: Paulìnas, Paulìnā; Petr-āvas village de V: Pėtras; Raman-āvas village de Lzd, vs. Švnč: Ramanas; Ren-āvas village de Mžk: Renys; Romald-āvas vs. Šlčn (< *Romuald-avas): Romuáldas; Sabin-āvas village de Lzd: Sābinas, Sabinà; Samsan-āvas village de Zr (< *Samson-āvas): Samsōnas; Siman-āvas vs. Švnč: Sìmanas; Stanislav-āvas 2 vs. Švnč: Stanislavas; Timak-āvas village de Vrn: *Timakas, comparer Cimakàuskas; Vasil-āvas village de Vlkv: Vasìlius; Vincent-āvas village de Kp, Pln, Švnč: Vincentas; Stanislov-āvas village de Ign: Stanislovas; Zigmant-āvas village de Mrj: Zigmantas.

-čizna. Abramau-čiznā village et vs. Mlt: Abramàuskas; Adamau-čiznā village de Ukm: Adamàuskas; Bartkelevi-čiznā village de Ukm: Bartkelevìčius; Dama-čiznā village de Mlt (< *Damaz-čiznā ou *Damaš-čiznā): Damàzas, Dāmāšas; Maselš-čiznā vs. Švnč: Masélskas; Matau-čiznā village de Rk (< *Matauš-čiznā): Mataušas; Miliau-čiznā village de Ukm: Miliàuskas⁵⁴; Petrau-čiznā village de Zr: Petràuskas; Petkau-čiznā village de Kš: Petkàuskas; Stakau-čiznā vs. Šr: Stakàuskas; Tumen-čiznā village de Mlt: Tùmenas.

-enka. Paul-énka village de Lzd, Vrn: Paùlius.

-yčia. Karal-yčia village de Ign: Karãlius⁵⁵.

-ija. Aleksandr-ijà village de Kp, Skd, Šl: Aleksándras; Zobiel-ijà village de Šll: Zobielà, Zobièlis.

-ina. Elzbiet-inà vs. Lzd: Elzbietà; Ignal-inà ville d’Ign, vs. Kš, village de Trak, Zr: *Ignalis, comparer Ignaliùkas; Jan-inà vs. Zr: Jānas, Janỹs; Jūz-ina village de Švnč: Jùzas, Jùzė; Karal-inà village de Šlčn: Karãlius⁵⁶; Karol-inà vs. Rd: Kārolis; Kastul-inà village d’Ut: *Kastùlis (< Kòstas); Marcel-inà village de Mlt: Marcèlius, Marcèlė; Mikal-inà village de Lzd: Mìkalas; Petrav-inà village d’Al: *Petravas, comparer Petròvas; Savar-inà village d’Akm (?< *Sever-ina): Sevėras; Tadar-inà 2 village de Švnč: Tãdaras; Tùmel-inà 2 village de Ign: Tumėlis; Vital-inà village de Švnč: Vitális.

-inas. Oliės-inas village de Šr: Oliėsius; Viktar-inas village de Lzd: Vìktaras.

-ynas. Anul-ýnas village de Rs, Tl, vs. An: Anùlis; Uršul-ýnas village de Šll: Uršùlis, Uršùlė.

-ynai. Petroš-ýnai village de Ps: Petròšius.

⁵³ Voir aussi V a n a g a s A. Lietuvos miestų vardai, 139–140.

⁵⁴ Dans certains cas, la racine du nom de famille mil- pourrait également provenir de la forme abrégée d’un ancien anthroponyme à deux thèmes, comparer Mìl-butas, Mìl-gaudas, Mìl-gedas (LVKŽ 271–272).

⁵⁵ Dans certains cas, l’anthroponyme peut venir non pas du prénom chrétien Kārolis, mais du nom commun karãlius (voir LPŽ I 919–920; Z i n k e v i č i u s Z. Lietuvių antroponimika, 150).

⁵⁶Voir la note 55.

180

-inė. Aleksandr-inė village de Jon: Aleksándras; Elžbiet-inė village de V, hameau de Šlčn: Elžbieta; Izabel-inė village d’Ign, V: Izabėlė; Juozap-inė 2 villages de V, hameaux d’Ign, Švnč, V: Juózapas; Jus-inė hameau de V: Jùsius, Jusys; Kalikst-inė hameau de V: Kalikstas; Karal-inė village de Rd: Karalius⁵⁷; Maižies-inė hameau de V: Maižiėšius; Mikal-inė villages d’Ign, Prn, V, hameaux de Klm, Mrj: Mìkalas; Mikalausk-inė hameau de Kp: Mikaláuskas; Mykol-inė village et hameau de V: Mýkolas; Milaš-inė village de V: Milašius; Pečiul-inė hameau de V: Pečiulis; Petrov-inė village de Krtn: *Petravas, cf. Petròvas; Ramon-inė village de Ps: Ramónas; Sab-inė village de Šk: Sābas; Savar-inė village de Kš (?< *Sever-inė): Sevėras; Sav-inė hameau de Šk: Sāvas; Stas-inė village de Kdn: Stasys; Stašk-inė village de Švnč: Staškus, Staškà; Tekl-inė village de Rk: Tėklė; Timinsk-inė village de Šl: Timinskas; Val-inė village de Rd: Valys, Valius; Viktar-inė villages d’Ign, Šlčn: Viktaras; Viktor-inė villages de Rd, Vlkv, hameau de Pn: Vìktoras; Zigmant-inė hameau de Šl: Zigmantas; Zabel-inė village de Kp: Zabela, Zabėlė.

-ynė. Ablož-ynė village de Rd: *Abložys, cf. Abloževičius; Adom-ynė village de Kp: Adòmas; Andriukait-ynė village de Kn: Andriukáitis; Antan-ynė village d’An: Antānas, Austak-ynė village de Prn: *Austakas (< Eustāchijus); Gustait-ynė village de Prn: Gustāitis; Jonel-ynė hameau de Pn: Jonėlis; Jask-ynė hameau de Rd: Jaska, Jaskys; Klim-ynė village de Jon: Klimas; Lauč-ynė village de Kdn: Laučius; Liūd-ynė village de Pn: *Liūdas, cf. Liūdas; Marus-ynė village de Pn: *Marusia, *Marusis, cf. Maruševičius; Petr-ynė village de Jon: Pētras; Petrausk-ynė village de Pn: Petráuskas; Samuol-ynė village de Šk: Samuólis; Silvestr-ynė hameau de Kn: Silvēstras; Venclov-ynė village de Tl: Vēnclovas; Vosyl-ynė village de Mrj: Vosýlius; Zabel-ynė village d’An: Zabela, Zabielà.

-inés. Jōn-inės hameau de V, Jon-inės village de V: Jōnas; Stak-inės village de V: Stākas, Stakys.

-inis. Marčiuk-inis village de Mrj: *Marčiukas, cf. Marčius, Marčiukáitis.

-iškė. Adomait-iškė village de Jrb: Adomáitis; Adōm-iškė village de Švnč: Adōmas; Adōš-iškė village et hameau de Klm: *Adōšius, cf. Adosiūnas; Aleks-iškė village de Trak: Āleksas, Alēksis; Aleksiej-iškė village de Lzd: Aleksiejus; Alijōš-iškė 2 villages de Klm: Alijōšius; Alin-iškė village de Trak: Alinà; Andriej-iškė hameau de Švnč: Andrējus; Āndr-iškė village d’Ign: Āndrius; Andrīun-iškė hameau de Šk: Andriūnas; Antān-iškė village de Švnč, Antan-iškė village d’Ign: Antānas; Astik-iškė hameau de Švnč: Āstikas; Audiej-iškė village de Mrj: Audējus; Bagdōn-iškė village de Šl, hameau de Rs: Bagdōnas; Baltr-iškė village de Kn: Baltras, Baltrus; Baltráit-iškė village de Jrb: Baltráitis; Baltrōm-iškė village de Jon: *Baltromas, cf. Baltromáitis; Bartaš-iškė village de Šll: Bartašius; Bartk-iškė villages de Rs, Šll, Zr: Bartkus; Bernōt-iškė village de Trg: Bernōtas, Bernōtas; Blažiēj-iškė village d’Ign: Blažiējus; Bogdōn-iškė village de Zr: *Bogdonas, cf. Bagdōnas; Cipar-iškė village de Šll: Ciparis; Čepėl-iškė villages d’Ign, Rk: Čepėlis; Čepuk-iškė village de Zr: Čepūkas; Čepūl-iškė village d’Ign: Čepūlis; Dik-iškė village d’Ign: Dikas; Dzid-iškė village de Šl: Dzīdas; Dovyd-iškė village de Šk: Dōvydas; Elžbiet-iškė village de Klm: Elžbieta; Flerijōn-iškė village de Klm: Flerijōnas; Gāšpar-iškė village d’Ign: Gāšparas; Grigal-iškė village d’Ign: Grigālius; Jākšt-iškė village d’Ign: Jākštas; Jakūt-iškė village de Šl: Jakūtis; Janciāuš-iškė hameau de Klm: Janciāuskas; Janīk-iškė villages d’Ign, Klm, Rs: Janīkus; Jankūn-iškė village de Švnč: Jankūnas; Januš-iškė village d’Ukm, Januš-iškė village d’Ign: Janušis; Januīt-iškė hameau de Švnč: Januītis; Jās-iškė village de Klm: Jāsis; Jōkūb-

⁵⁷Voir la note 55.

181

-iškė village de Šlu: Jokūbas; Jonėl-iškė village d’Ign, hameau de Švnč: Jonėlis; Jonk-iškė village de Lzd: Jonka, Jonīkus; Juozūn-iškė village de Vlk: Juozūnas; Jurgėl-iškė village d’Ign, Jurgel-iškė village de Švnč: Jurgėlis; Juráit-iškė village de Kn: Juráitis; Jurėl-iškė village d’Ign: Jurėlis, Jurėlė; Jūrk-iškė village d’Ign: Jūrka; Justin-iškė hameau de Švnč: Justīnas; Juc-iškė village de Tl: Jucys, Jūcas; Kandrot-iškė village d’Ign: Kaņdrotas, Kandrotas; Karāl-iškė hameau de Švnč, Karal-iškė village de Mrj: Karāliūs⁵⁸; Kāspar-iškė villages de Klm, Pln: Kāsparas; Kāzal-iškė hameau de Klm: Kazala, Kazela; Kazimier-iškė villages d’Ign, Švnč: Kazimieras; Kāz-iškė village de Trg: Kazys; Klement-iškė village de Zr: Klėmen-tas; Klēm-iškė village de Klp: Klēmas; Krikštān-iškė village de Rs: Krikštānas; Kūzm-iškė village d’Ign, Kuzm-iškė villages d’Ign, Trak: Kuzmà; Kuzmit-iškė village d’Ign: Kuzmickas; cf. Kuzmà; Kvēdar-iškė village de Klm: Kvēdaras; Lābrenc-iškė hameau de Klp: Lābrencas; Las-iškė village de Švnč: Lasys; Lauč-iškė villages de Rs, Šil, Tl: Laučius; Laurinčiūk-iškė village d’Ign: Laurinčiūkas; Laur-iškė village de Klm: Lauras; Leōn-iškė village de Trg, hameau d’Ign: Leōnas; Lūk-iškė hameau de Švnč: Lūkas; Lukōš-iškė village d’Ign: Lukōšius; Mačiūt-iškė hameau d’Ign: Mačiutà, Mačiūtis; Makār-iškė village de Lzd: Makāras; Marijōn-iškė hameau de Zr: Marijōnas ou en langue commune marijōnas, marijōnai « moines de l’ordre de Marie »; Mārkin-iškė village d’Ign: *Markinis, cf. Markonis, Markus; Markūn-iškė village de Klm: Markūnas; Martyn-iškė hameau de Švnč: Martynas; Māt-iškė village de Trak: Mātas; Matjōš-iškė village de Šk: *Matjōšius (< Matijōšius); Miciūn-iškė hameau de Švnč: Miciūnas; Mikail-iškė village de Lzd: Mikāila, Mikāilas; Mikāl-iškė village de Lzd: Mikālas; Mykōl-iškė village d’Ign: Mykōlas; Miliauč-iškė village d’Ign: Miliauskas⁵⁹; Motiej-iškė village d’Ign: Motiejus; Ōpen-iškė 2 villages de Jrb: *Ōpenas, cf. Opanāvičius; Paltin-iškė village de Trg: *Paltinas, cf. Paltīnas; Paš-iškė village d’Ign: Pašys; Pečiul-iškė village de Pln: Pečiūlis; Petkūn-iškė villages de Rs, Šk: Petkūnas; Petral-iškė village de Klm: Petralis; Petron-iškė village d’Ign: Petrōnis; Petroš-iškė village de Švnč: Petrošius; Piliuk-iškė village de Šk: Piliūkas; Pōc-iškė villages de Šl, Švnč: Pocys, Pōcius; Pošiūn-iškė village de Švnč: Pošiūnas; Pōšk-iškė village de Rs: Pōškus; Povil-iškė village d’Ign: Pōvilas; Ramōn-iškė villages d’Akm, Ukm, hameau de Klm: Ramōnas; Rōk-iškė village de Krtn: Rōkas; Sabutōn-iškė village de Zr: *Sabutonis, cf. Sabūtis; Samāl-iškė village de Klp: Samālis, Samāliūs; Sarapin-iškė village et hameau de Klm: Sarapīnas; Savit-iškė village de Klm: Sāvitīs; Serapin-iškė village d’Ign: Serapinas; Silvestr-iškė 2 hameaux d’Ign: Silvēstras; Siman-iškė villages d’Ign, Lzd, Švnč: Simanas; Sim-iškė village d’Ign: Simas; Simon-iškė village de Šl: Simonas; Simūt-iškė village de Tl: Simūtis; Stan-iškė village de Tl: Stanýs; Stakn-iškė village de Šk: Staknys; Staņk-iškė village de Klm: Staņkus; Stepūrk-iškė village de Švnč: *Stepurka, cf. Stepura; Stōn-iškė village de Trak: Stonys; Stepōn-iškė village de Šl, hameau de Švnč: Stepōnas; Stēpk-iškė village de Mrj: *Stepka, cf. Stepkovičius; Svirk-iškė village de Švnč: Svirka; Šimkāuč-iškė village de Kš: Šimkāuskas; Tamūl-iškė village de Šk: Tamūlis; Taras-iškė village d’Ign: Tarāsas; Teodōr-iškė hameau de Švnč: Teodōras; Timīnč-iškė 2 villages de Mrj: *Timīnčius, cf. Timīnskis; Tumēn-iškė village d’Ign: Tumēnas; Tūm-iškė village de Zr: Tūmas; Urbōn-iškė village de Skd: Urbōnas; Vaickūn-iškė village de Lzd: Vaickūnas; Vaič-iškė hameau de Vrn: Vaičius, Vaičys; Vaičiūk-iškė 2 villages de Šlnč: Vaičiūkas; Valēnt-iškė village de Zr: Valēntas; Valait-iškė village de

⁵⁸Voir la note 55.

⁵⁹Voir la note 54.

182

Mrj: Valaitis; Valik-iškė, village de Klm: *Valikas, cf. Valikōnis; Valiuk-iškė, village de Šl: Valiūkas; Valiul-iškė, hameau de Šl: Valiūlis; Vasiul-iškė, village d’Ign: Vasiulis; Venčk-iškė, village de Pln: Venčkus, Venckys; Venclov-iškė, village d’Ign: Venclovas; Viktor-iškė, village d’Ign: Viktoras; Vilim-iškė, village de Krtn: Vilimas; Vinc-iškė, village d’Ign: Vincas, Vinčius, Vinca; Vitk-iškė, villages de Mrj, Rs: Vitkus; Vosyl-iškė, villages d’Ign, Lzd, hameau d’Ign: Vosylius; Vōs-iškė, village de Šk: Vosys; Zakark-iškė, village de Trg: Zakārka; Žygmant-iškė, village de Šk: Žygmantas.

-iškes. Abrōm-iškes, village de Trak: Abrōmas; Adōm-iškes, villages d’Akm, Mrj, Šlčn, Trak: Adōmas; Aleksāndar-iškes, village de Trak: Aleksāndaras; Alekstejān-iškes, village de Kš: Alekstejūnas; Alen-iškes, village de Mlt: Alenà; Alēs-iškes, village de Trak: Alēsà; Alijōš-iškes, village de Trg: Alijōšius; Alīn-iškes, village de V: Alinà; Álpon-iškes, hameau de V: *Alponis, *Alponas, cf. Álpas, Álpas (< Ál̄fonsas); Añdr-iškes, hameau de Šlčn: Añdrius; Andrēl-iškes, hameau de V: *Andrelis (< Añdrius); Andriōn-iškes, village de V: *Andrionis, cf. Andrijōnas, Andriūnas; Antān-iškes, village de Trak, hameau de V, Antan-iškes, villages de Šlčn, Zr, hameau de Zr: Antānas; Antuž-iškes, village de Zr: Antužis; Anupr-iškes, 2 villages de Trak: Anūpras; Apōn-iškes, village de Kš: Áponas; Ascčiuk-iškes, village de Šlčn: *Ascčiukas, cf. Aštikas; Ausen-iškes, village de Zr: *Ausēnas, cf. Ausēnas; Ausiēn-iškes, village de Trak: *Ausienas, cf. Ausēnas; Ausiūt-iškes, hameau de Trak: *Ausiūtis, cf. Ausiējus, Ausiūkas; Bagdōn-iškes, villages de Prn, V, hameau de V, Bagdon-iškes, village de Zr: Bagdōnas; Bálcer-iškes, 2 villages de Kš, un village de Trak: Bálceris; Baltr-iškes, village de Zr: Báltrus; Baltrēl-iškes, village de Mrj: Baltrēlis; Banión-iškes, village de Prn: Baniónis; Ban-iškes, village de Kš: Banys; Bankauč-iškes, village de Kš: Bankáuskas; Barbōr-iškes, village de Trak: Barborà; Bartaš-iškes, hameau de Zr: Bartāšius; Bartēš-iškes, village de Kp: Bartēšius; Baumil-iškes, hameau de Šlčn: Baūmilas, Baumilà; Benedikt-iškes, village de V: Benedīktas; Bernōt-iškes, villages d’Al, Ut, Bernot-iškes, village de Zr: Bernōtas; Boguš-iškes, village d’Al: Bogušis; Cicil-iškes, village et hameau de Zr: Cicíla; Čepel-iškes, village de Zr: Čepēlis; Čēpk-iškes, village de V: *Čepka, cf. Čepkēvičius, Čepkáuskas; Damoš-iškes, village de Mlt: Damošius; Danil-iškes, 2 villages de Trak, un village de V: Danilà; Daučiul-iškes, village de Trak: *Daučiulis, cf. Daučys, Daučiūnas; Daučiūn-iškes, village de Švñč: Daučiūnas; Dimitrēl-iškes, hameau de Rk: *Dimitrelis, cf. Dimitras; Dimitr-iškes, village de Zr: Dimitras; Domāž-iškes, hameau de Pn: *Domažas, cf. Domažas, Domažečkas; Emil-iškes, hameau de Šlčn: Emīlius, Emīle; Fabijōn-iškes, 2 villages de V: Fabijōnas; Gaspar-iškes, village de Zr: Gāsparas; Gauril-iškes, village de V: Gaurilà; Grigaliūn-iškes, village de Mrj: Grigaliūnas; Grig-iškes, bourg de Trak: Grìgas; Grišōn-iškes, village de Vrn: Grišōnas; Isok-iškes, hameau de Zr: Isōkas; Ivōn-iškes, villages de Prn, Trak, V, Zr: Ivōnas; Jac-iškes, village de Zr: Jācas, Jacys; Jacčiūn-iškes, village d’Ut: Jacčiūnas; Jad wyg-iškes, village et hameau de V: Jadvy gà; Jakštēl-iškes, village de Tl: *Jakštelis, cf. Jākštas; Jakšt-iškes, village de Zr: Jākštas; Jańk-iškes, hameau de V: Jánka, Jańkus; Jankūn-iškes, village de V: Jankūnas; Janùl-iškes, village de V: Janùlis; Januš-iškes, villages de Kp, Mlt: Janušis, Janušys; Jarmāl-iškes, villages de Prn, V, 2 villages de Trak: Jarmalà; Jaroslav-iškes, village de Trak: *Jaroslav as, cf. Jāras; Jas-iškes, village d’Ut: Jasys, Jāsius; Jaskon-iškes, village de Zr: Jaskōnis; Jatkūn-iškes, village de Zr: Jatkūnas; Jokūb-iškes, villages de Šlčn, Trak, V: Jokūbas; Joneik-iškes, villages de Mlt, Zr, hameau de V: Jonēika, Joneikis; Jonēl-iškes, villages de Rk, Ut: Jonēlis; Jonil-iškes, village de Kš: *Jonila, cf. Jony lą; Jōn-iškes, villages de Šlčn, V: Jōnas; Jūkn-iškes, village de Trak: Jūknà; Jūn-iškes, hameau de Mrj: Jūnas; Juōzap-iškes, village de Trak: Juōzapas; Jūrg-iškes, villages de Kš, Vrn, hameau de Zr: Jūrgis; Juras-iškes, hameau de Zr: *Jur asis, cf. Jūrāsas; Jurk-iškes, village de

183

Zr, Jūrk-iškės, hameau de V: Jūrka, Jūrkus; Jūrš-iškės, village de Šlčn, Jurš-iškės, villages de Kš, Mlt: Juršė, Juršys; Jusėn-iškės, village de Švnč: *Jusėnas, cf. Jūsis, Jusys; Jūstin-iškės, hameau de V, Justin-iškės, hameau de V: Jūstinas, Justinas; Kajetōn-iškės, village de V: Kajetōnas; Kalīkst-iškės, hameau de V: Kalīkstas; Karāl-iškės, villages de Mlt, Trak: Karālius⁶⁰; Karl-iškės, village d’Al: Kārlas; Kārol-iškės, village de V: Kārolis; Kasčiūk-iškės, villages de Kš, Trak: Kasčiūkas; Kāsm-iškės, village de V: *Kasma, cf. Kasmāuskas; Kāspār-iškės, 2 villages de Kš, Kaspar-iškės, village d’Al: Kāspāras; Kaziūl-iškės, village de Šlčn: Kaziūlis; Klauš-iškės, village d’Al: Klauša, Klausà, Klausas; Klimant-iškės, village de Zr: Klimantas; Klimōn-iškės, village de V: Klimōnis; Krikščōn-iškės, village de V: *Krikščionis, cf. Krikščionātis; Krišč-iškės, village de V: Kristis, Kriščius; Krištāp-iškės, village de Prn: Krištāpas; Kuprijōn-iškės, village de V (< *Kuprijon-iškės): Kuprijōnas; Kūzm-iškės, village de V: Kuzmà; Kvėdar-iškės, village de Prn: Kvėdaras; Lasūn-iškės, village de V: *Lasūnas, cf. Lasys, Lasis; Lauryn-iškės, villages de Šr, V: Laurynas; Lavōn-iškės, village de Zr (< *Levon-iškės): Levōnas; Leōn-iškės, village de V, 2 hameaux de V, Leōn-iškės, village d’Al: Leōnas, Leōnas; Levān-iškės, village de Šr: Lėvanas; Liaur-iškės, village de Kš: Liaura; Lieš-iškės, village de Mlt: *Liešis, cf. Liešinskas, Liešis; Liūdvīn-iškės, hameau de Šlčn: Liudvinà, *Liudvinas; Lōzor-iškės, hameau de V: Lōzorius; Maciūn-iškės, village de Mlt: Maciūnas; Mack-iškės, 2 villages de Šlčn: Māckus; Mackūn-iškės, village de Trak: Mackūnas; Mačiūl-iškės, villages de Mrj, Trak, V: Mačiūlis; Marcink-iškės, village de Šlčn, hameau de V: Marcinkus; Marciūn-iškės, village de Zr: Marciūnas; Marijōn-iškės, village de V: Marijōnas (cf. marijōnas, marijōnai « moines de l’ordre de Marie » en langue parlée); Marin-iškės, village de V: Marīnas, Marinà; Mark-iškės, village de V: Mārkus; Markūt-iškės, villages de Krtn, Trak: Markutis; Martēn-iškės, village de Zr: Martēnas; Martin-iškės, village de Kš: Mār tina; Martyn-iškės, 2 villages et hameau de Zr: Martynas; Masāl-iškės, village de Vrn: Masālis; Masėl-iškės, village de V: Masėlis; Māt-iškės, hameau de Zr: Mātas; Matūk-iškės, village de Zr: Matuika; Matūk-iškės, village de Trak: Matūkas; Matūl-iškės, village de Zr: Matūlis; Mauš-iškės, village de Trak: *Mausa, cf. Mōzė, Mauzà; Melen-iškės, village de Švnč: Melēnis; Mikāil-iškės, hameau de Kš, village de Trak: Mikāila, Mikāilas, etc. (263 au total).

-iškis. Abrōm-iškis, villages d’An, Ut: Abrōmas; Adōm-iškis, villages de Mlt, Ukm, Ut, hameau de Ps: Adōmas; Adūk-iškis, hameau de Kp: Adūkas; Adūt-iškis, bourg de Švnč: Adūtis; Afanās-iškis, village de Zr: Afanāsijus; Alēkn-iškis, village de Jon, hameau de Šr: Aleknà; Aleksandr-iškis, village de Kdn, hameau de Zr: Aleksāndras; Andreik-iškis, village d’Ukm: Andreikus; Andriōn-iškis, bourg d’An, village de Mlt, Andrion-iškis, hameau de Zr: *Andrionis, cf. Andriūnas, Andrījōnas, Andrijōnis; Antan-iškis, villages d’An, Zr, hameaux de Mlt, Ut: Antānas; Anūpr-iškis, village de Zr: Anūpras; Apūn-iškis, village de Rk: *Apūnas, cf. Āponas; Ārtur-iškis, hameau de V: Ārtūras; Bagaslav-iškis, bourg et village de Šr: *Bagaslāvas, cf. Bagaslāuskas; Bagdōn-iškis, village de Rk, Bagdon-iškis, hameau de Brž: Bagdōnas; Balzier-iškis, village de Brž: *Balzieris, cf. Bālzeris; Barbōr-iškis, village d’Ukm: Barborà; Bartās-iškis, village de Brž: *Bartasius, cf. Bartasēvičius; Bartasiūn-iškis, village de Šr: Bartasiūnas; Bartaš-iškis, village de Kp: Bartāšius; Bartūl-iškis, village d’An: Bartūlis; Bazil-iškis, village de Rk: Bazilius; Bernōt-iškis, villages de Kdn, Rk, Ukm, Ut: Bernōtas; Brenč-iškis, hameau de Rk: Brenčis, Brenčys; Bronislav-iškis, hameau d’An: Bronislāvas; Cezār-iškės, village de

⁶⁰ Voir la note 55.

184

Mlt: Cezāras; Čepel-iškis village Rk: Čepėlis; Čepėn-iškis village Ukm: Čepėnas; Danil-iškis village, bourg Pn: Danilą; Domāž-iškis bourg Pn: *Domāžas, comparer Domažečkas, Domažas; Domin-iškis village Brž: Dōminas; Elzbiet-iškis village Prn: Elzbieta; Dovyd-iškis village Pkr, bourg Mlt: Dōvydas; Fabijōn-iškis village Pn: Fabijōnas; Franc-iškis village Brž: Frā(n)cas; Gabriel-iškis bourg Mlt: Gabriēlius; Gabr-iškis village Rk: Gabrys; Gaspar-iškis bourg Ut: Gā(s)paras; Grig-iškis village Rk: Grīgas; Grin-iškis bourg Ut: Grinā, Grinius; Grink-iškis petite ville Rd: Grinkas; Grišk-iškis village Rk: Griškā; Gūst-iškis bourg Pn: Gūstas; Indrūl-iškis village Kp: Indrūlis; Ignōt-iškis village An, Rk, Ut, bourg Ut: Ignōtas; Ivan-iškis bourg Brž: Ivānas; Ivōn-iškis village Kp, Rk: Ivōnas; Jacin-iškis bourg Pn: Jacinas; Jakim-iškis bourg Ps: Jakimas; Jaks-iškis village An: Jaksys; Jakut-iškis village Ign, Rk: Jakutis; Jankav-iškis bourg An, comparer Jankāuskas, Jankāvičius; Janūl-iškis village Švnč: Janūlis; Janūš-iškis village Ukm: Janūša, Janūšis; Jarul-iškis village Mlt: Jarūlis; Jas-iškis bourg Kp: Jāsius; Jasiūl-iškis village Ukm: Jasiūlis; Jaš-iškis village An: Jašas, Jošys; Jokūbėl-iškis village An: Jokūbėlis; Jokūb-iškis village An, Jokūb-iškis village Brž: Jokūbas; Jōn-iškis petite ville Jnš, petite ville Mlt, village Ign, Pn, Rd, Rk, Zr, bourg Rk, Šr, Zr: Jōnas, Jōnis; Jūd-iškis village Brž: Jūdas; Jūl-iškis bourg Ut: Jūlius; Jurel-iškis village Zr: Jūrėlis, Jūrėlė; Jurgin-iškis bourg Brž: Jurginis, Jurginas; Jūrg-iškis village Kp, bourg Mlt, Jurg-iškis 2 villages An: Jūrgis; Jurkāš-iškis village Ps: *Jurkašius, comparer Jūrkus; Jūrk-iškis bourg Mlt, Jūrk-iškis 2 villages Rk: Jūrka, Jūrkus; Jūs-iškis village An, Šr, Ukm: Jūsius, Jusys; Jūtk-iškis village Pn: Jutkā; Karāl-iškis bourg Mlt, Karal-iškis village Ut: Karālius⁶¹; Kazimier-iškis village Šlčn, Trak, V, Kazimier-iškis village Zr: Kazimieras; Kazit-iškis village Ign: *Kazitis (< Kazytis), comparer Kazité̇nas; Klim-iškis village An: Klimas; Klimōt-iškis village Mlt: *Klimota, *Klimotas, comparer Klimeta, Klimātovas; Kùzm-iškis village Pn, Kuzm-iškis village Zr, bourg Ut: Kuzmā; Kùžm-iškis village Ps: Kužmā; Lazar-iškis village Rk: Lāzaras; Levān-iškis village Pn, Ps, Šr: *Levānas, Lēvanas; Lūk-iškis village Brž, Kš: Lūkas; Lukōš-iškis village Švnč: Lukōšius; Mačión-iškis village Rk: Mačiónis; Maksim-iškis bourg An: Maksimas; Marcel-iškis village Zr: Marcelius, Marcelė; Markel-iškis bourg Šr: Markēlis, Márkelis; Martyn-iškis village Mlt, Zr, bourg Ut: Martynas; Masilión-iškis village Kp: Masiliónis; Meliauš-iškis village An: *Meliaušis, comparer Meliāuskas; Mikáil-iškis village Šr: Mikāila, Mikáilas; Mikāl-iškis village Pn, Mikal-iškis village Ign, Ps, Zr, bourg Brž: Mikālas; Mikōl-iškis village An, Pkr, Ps: Mikōlas; Mikūt-iškis village Ukm: Mikūtis; Mirōn-iškis village Zr: Mirōnas; Misiūk-iškis village Kp: Misiūkas; Misiūn-iškis village Rk: Misiūnas; Mōck-iškis village Rd: Mōckus; Mōrk-iškis bourg Ukm: Mōrkus; Morkūn-iškis village Kp: Morkūnas; Opan-iškis village Ukm: *Opanas, comparer Opanāvičius; Paliūn-iškis village Pn: Paliūnas; Pečiūl-iškis village Mlt, Pečiul-iškis village An: Pečiulis; Petkūn-iškis bourg Ut: Petkūnas; Petrōn-iškis bourg Ut: Petrōnis; Petrūk-iškis village Kp: Petrūkas; Petrūn-iškis village et bourg Zr: Petrūnas; Pocėl-iškis village Ps: *Pocėlis, comparer Pōcius; Pociūn-iškis village Šr: Pociūnas; Povil-iškis bourg Mlt: Pōvilas; Rakal-iškis bourg Rk: *Rokalis, comparer Rakalškis; Ramōn-iškis village Kp, Rk, Zr, bourg Rk: Ramōnas; Razal-iškis bourg Brž: Razaliā servante (< Rozālija); Remeš-iškis village Al: *Remešius, comparer

⁶¹ Voir la note 55.

185

Remeška, Ramaša; Rõk-iškis petite ville Rk, Rok-iškis village Kn: Rõkas; Sarapin-iškis village Uk m: Sarapiņas; Saveik-iškis village Šr: Saveika, Saveikis; Savit-iškis village et bourg Pn: Sãvitis; Semen-iškis village Mlt: Semenis; Serapin-iškis village Rk: Serapinas; Sever-iškis village Brž: Severas; Siman-iškis village Brž, Rk: Simanas; Simon-iškis village Ign: Šimonas; Simul-iškis bourg Pn: *Simulis, comparer Simulėvičius; Sink-iškis village Rk: Sinka; Sipáil-iškis village Rk: *Sipaila, comparer Sipas, Sipaitis; Sõk-iškis village Rs: Sõkas; Staniul-iškis bourg Kp: Staniulis; Staškūn-iškis 2 villages An, village Šr, Ut: Staškūnas; Stepon-iškis village Ps, bourg Pn, Stepon-iškis village Brž: Stėponas; Ston-iškis village Rk: Stonys; Šimon-iškis village Ps: Šimonis; Tamul-iškis bourg Zr: Tamulis; Tõpel-iškis village Šr: *Tõpelis (< Topilis); Urbōn-iškis bourg Rk: Urbōnas; Vaitiek-iškis village Uk m: Vaitiekus; Valait-iškis village Rk: Valāitis; Valant-iškis village Brž (< *Valēnt-iškis): Valēntas; Valāt-k-iškis village Pn: Valatka; Valeik-iškis bourg Kp: Valeikā, Valeikis; Valiūn-iškis village Rk: Valiūnas; Vasyl-iškis village An: Vasylius; Venclov-iškis bourg Ut: Vėnclovas; Viktor-iškis bourg Mlt: Viktoras; Vincent-iškis village An: Vincentas; Vosyl-iškis village Rs, Zr: Vosylius; Vosil-iškis village Rs: Vosilius; Zabiel-iškis village Kdn: Zabielā.

-iškiai. Adomait-iškiai villages et bourg Mlt: Adomaitis; Adōm-iškiai villages Šk, Šl, Šlu: Adōmas; Adōmk-iškiai village Kn: Adōmkus; Alēkn-iškiai village Lzd: Alekna; Aleksandar-iškiai village Mlt: Aleksāndaras; Ambraz-iškiai village Mlt: Ambrāzas; Anč-iškiai village Brž: Ančius, Ančys; Andr-iškiai village Vlkv: Andrius; Antan-iškiai villages Klm, Prn, Rs, Šk: Antānas; Antōn-iškiai village Kn: Antōnas; Apank-iškiai village Mlt: *Apankus, comparer Aponkus; Aspar-iškiai village Brž (< *Gaspar-iškiai): Gāsparas; Auril-iškiai villages Pn, Ps (< *Auryl-iškiai): Aurylā; Bagdōn-iškiai villages Kp, Pkr: Bagdōnas; Bagūž-iškiai village Uk m: Bāgužas; Bāl-iškiai villages Kdn, Pkr, Bal-iškiai⁶² villages Ign, Šk: Balys; Baltrūš-iškiai village Klm: Baltrūšis; Baltramiej-iškiai village Trg: Baltramiejus; Barš-iškiai village Klm: Baršys; Bartkūn-iškiai village Kdn: Bartkūnas; Bazil-iškiai village Vlkv: Bazilius; Bernōt-iškiai 2 villages Uk m: Bernōtas; Boguš-iškiai villages Kdn, Rs: Bōgušas, Bogušis; Bōn-iškiai village Kn: Bonys, Banys; Brāz-iškiai village Trg: Brazys, Brāzius; Brāž-iškiai villages Akm, Braz-iškiai village Kp: Bražys; Čepel-iškiai village Prn: Čepelė, Čepėlis; Čepōn-iškiai bourg Kdn, village Rk: Čepōnis; Čepul-iškiai bourg Zr: Čepulis; Daniēl-iškiai village Mrj: Daniēlius; Danil-iškiai village Ps: Danilā; Dan-iškiai village Mlt: Dānas, Danỹs; Dauč-iškiai village Šk: *Dau-cys, comparer Daucỹs; Domin-iškiai bourg Mrj: Dōminas; Dovyd-iškiai villages Kdn, Uk m: Dōvydas; Endriēt-iškiai village Tl: *Endrietis, comparer Endriēkus; Ēndr-iškiai villages Jnš, Šlu: Ēndrius, Endrys; Fedar-iškiai village Švnč: Fēdaras; Gabriēl-iškiai village Mrj: Gabriēlius; Gāspar-iškiai village Ut, Gaspar-iškiai village Švnč: Gāsparas; Grig-iškiai village Šr: Grigas; Gūstain-iškiai village Šk: Gūstainis; Ievōn-iškiai village Šl: *Ievonis (< *Jievonis), comparer Jievītis; Iren-iškiai village Kn: Irēnius; Ivan-iškiai 2 villages Kdn: Ivānas; Ivōn-iškiai village Jrb, Ivon-iškiai bourg Mlt: Ivōnas; Jāck-iškiai village Kn: Jāckus; Jāk-iškiai villages Rk, Jak-iškiai villages Jnš, Vlkv, Zr: Jākas, Jakỹs; Jakav-iškiai village Ign: *Jakavas, comparer Jokavičkas, Jakavėckis; Jakūben-iškiai village Mlt: Jakūbēnas; Jakūb-iškiai village Vrn: Jakūbas; Jakūt-

⁶² Ces noms de lieux peuvent également être d’origine appellative, dérivant du mot commun balā.

186

-iškiai village d’Ukм: Jakūtis; Janal-iškiai village de Pn (< *Janel-iškiai): Janėlis; Jan-iškiai village de Mlt: Jānas, Janys; Janūk-iškiai village de Šk: Jānukas; Jas-iškiai village de Brž, Šr: Jāsius; Jasiūl-iškiai village de Brž, Mlt: Jasiūlis; Jasiūn-iškiai village de Mlt: Jasiūnas; Jokym-iškiai village de Jrb: Jókymas; Jókėl-iškiai village de Šk: *Jokelis, cf. Jākas, Jakys; Jogin-iškiai village de Šk: *Joginas, cf. Jogys, Jogūtis; Jokš-iškiai village de Kp: Jokšys; Jokūb-iškiai village de Mrj, Rd, Jokūb-iškiai village de Brž: Jokūbas; Jonāit-iškiai village de Rd: Jonāitis; Jonėl-iškiai village de Rk: Jonėlis; Jōn-iškiai village de Šk, cf. Kdn: Jōnas; Jun-iškiai village de Šk: Jūnas; Juozel-iškiai village de Brž: Juozėlis; Jurēn-iškiai village de Kp: Jurēnas; Jurgel-iškiai village de Kp, Šl, Jurgel-iškiai Jrb: Jurgėlis; Jurgen-iškiai village de Ps: Jurgenas; Jūgin-iškiai village de Kn: Jurgīnas, Jūrgīnis; Jūrg-iškiai village de Al, Jrb, Rk, Jurg-iškiai village de Mrj: Jūrgis; Jurgōn-iškiai village de Klm: *Jurgo-nas, cf. Jūrgionis; Jurš-iškiai village de Rk: Juršė, Juršys; Karāl-iškiai village d’An, Brž, Klp, Šk, Šr, Ukm, cf. Šr, Karal-iškiai cf. Mrj: Karāliūs⁶³; Kāspar-iškiai village d’An, Klp, cf. Ukm, Kaspar-iškiai village de Rd: Kāsparas; Klim-iškiai village d’An: Klīmas; Kuzm-iškiai village d’An: Kuzmā; Kvėder-iškiai village de Pn: Kvėderas, Kvėderis; Lauč-iškiai village de Šk: Laučius; Lauryn-iškiai cf. Mlt: Laurynas; Lėč-iškiai village de Pln: Lėčas; Leōn-iškiai village de Šk: Leōnas; Levān-iškiai village d’An, Mlt, Ps: Levānas; Lēv-iškiai village de Šll: Lēvas; Liūd-iškiai village d’An: Liūdas; Liūdvik-iškiai village d’An: Liūdvikas; Liūtk-iškiai village de Rd: Liūtkus; Lūk-iškiai village de Rk: Lūkas; Lukōš-iškiai village d’An, Lukōš-iškiai village de Jon: Lukōšius; Mackėl-iškiai village d’An: Mackėlis; Mačiul-iškiai village de Mrj: Mačiulis; Madard-iškiai village d’Ukm: *Madardas, cf. Medárdas; Marcin-iškiai village de Mrj: Marcinas; Marin-iškiai village d’An: Marīnas; Markel-iškiai cf. Mlt: Márkelis; Markūt-iškiai village de Jon: Markutis; Martỹn-iškiai village de Jnš, Pn, Martyn-iškiai village de Jon, Ukm, cf. Pkr: Martỹnas; Mas-iškiai village de Jon: Masỹs; Masiūl-iškiai village de Mlt, Pn, Šl: Masiūlis; Mateik-iškiai village d’Ukm: Mateikā; Matūl-iškiai village de VIkv: Matūlis; Matūt-iškiai village d’Akm: Matūtis; Merōnt-iškiai village de Jrb: *Merontas, cf. Merončikas; Mikáil-iškiai village de Rd, Ukm: Mikáila, Mikáilas; Mikalait-iškiai village de Brž: Mikaláitis; Mikāl-iškiai village de Krtn, Rk, Mikal-iškiai village de Mrj: Mīkalas; Mikalōj-iškiai village de Rk: Mikalōjus; Mīkel-iškiai village de Brž, Mikel-iškiai village de Jon: Mīkelis; Mik-iškiai village de Kp: Mīkas; Mykol-iškiai village de Jon: Mýkolas; Mikōl-iškiai village de Krtn, Rk: Mikōlas; Mikūt-iškiai village d’Al: Mikūtis; Milaš-iškiai village de Jon: Milāšius; Miliēš-iškiai village d’Ukm: *Miliēšius, cf. Milešius, Meliēšius; Mitk-iškiai cf. Šr: Mitkā, Mitkus; Moŕk-iškiai village de Tl: Mōrkus; Morkūn-iškiai village d’An: Morkūnas; Mōc-iškiai village de Šlu: Mocỹs, Mōcis; Motiej-iškiai village d’An: Motiejus; Mōt-iškiai village de Jrb: Motỹs; Nacėl-iškiai village d’Ukm: *Nacelis, cf. Nācas; Nāk-iškiai village de Ps: Nākas; Nāt-iškiai village de Pn, Nat-iškiai village de Brž: Nātas; Nātik-iškiai village de Šlu: Nātikus; Nazar-iškiai village d’Ukm: Nazāras; Paliōn-iškiai village de Klp, Pln: Paliōnis; Pal-iškiai village de Kdn: Palỹs, Pāliūs; Paliūt-iškiai village de Zr: Paliūtis; Palūk-iškiai village de VIkv: *Palūkas, cf. Palukáitis; Paūl-iškiai village de Trg: Paūlius; Pauliūk-iškiai village d’Ut: Pauliūkas; Pečiul-iškiai village de VIkv: Pečiūlis; Pel-iškiai cf. Šr: Pelỹs; Petel-iškiai village de Ps: Petelis; Pėtk-iškiai 2 village de Klm: Pėtkus; Petkūn-iškiai village de Rs: Petkūnas; Petrait-iškiai village de Prn: Petráitis; Petrik-iškiai village de Mlt: Petrīkas;

⁶³ Voir la note 55

187

Petron-iškiai village de Pkr: Petrōnis; Pieč-iškiai village de Šk: Piečius; Pon(k)-iškiai village d’Al: *Ponkus, cf. Ponkēvičius; Povil-iškiai village de Šl: Pōvilas; Pranč-iškiai village d’An: *Prančius (< Pranciškus), cf. Fráncas et autres (271 au total).

-ka. Alin-ka village de Trak: Alinà, cf. Alińskas; Lōzar-ka village de Lzd: Lōzaris, Lōzorius; Makaron-kà village de Jon: *Makaronis, cf. Makarāvičius; Marijān-ka village de Kdn: *Marijanas, cf. Marijōnas; Marīn-ka village d’Al, Lzd: Marīnas, Marinà; Rožut-kà cf. Šr: *Rožutis, *Rožutė, cf. Rōžė, Rāžė.

À cette série de dérivés suffixaux s’ajoutent également des dérivés formés à partir d’anthroponymes slaves (le plus souvent russes). La formation de ces oïkonymes peut être interprétée de deux façons: a) à partir de la racine de l’anthroponyme avec les suffixes -evka, -ovka, qui, comme le suffixe -auka (voir), ont pu se constituer dans les langues slaves en suffixes toponymiques autonomes⁶⁴; b) à partir d’anthroponymes ayant une finale de thème en -ev, -ov, avec le suffixe -ka:

Agurjan-ov-ka par rapport à Švnč: *Agurjanovas, cf. Agòrija, Agòrijas; Aleksandr-ov-kà village de Rs, cf. Aleksandròvas ir Aleksándras; Apolon-ov-kà village de Jrb, cf. *Apolonovas (< Apolònijus); Ivan-ov-kà village de Vlkv, cf. Ivanòvas ir Ivānas; Jagòr-ov-ka village de Kš, cf. *Jagor-ovas et nom de village russo-karélien Jagòras; Jakub-ov-kà par rapport à Zr, cf. Jakubòvas ir Jākubas; Januš-ev-kà village d’An, cf. *Januševas, Januševskis ir Jānūšas; Lazar-ov-kà par rapport à Zr, cf. *Lazarovas ir Lāzaras (< Lōzorius); Micháil-ov-ka village de Šl: Micháilovas; Nikolaj-ev-ka village de Pn, cf. Nikolajèvas ir Nikolājus; Petr-ov-kà village de Ps, cf. Petròvas ir Pētras; Raman-ov-kà village de Zr, cf. Ramanovas ir Romānas; Sergiej-ev-ka village de Jon, cf. *Sergiejevas, Sergejevas ir Sergiejus; Sidar-ov-ka village de Kp, cf. *Sidarovas ir Sìdaras; Zachár-ov-ka village de Rs, cf. Zachárovas ir Zācharas.

Le groupe des dérivés de ce suffixe se prolonge par des dérivés comportant le suffixe secondaire -ka, répandus dans une autre aire de la Lituanie (autour de Molėtai, Širvintos, Trakai et Ukmergė). Il s’agit de dérivés du suffixe -uv-ka, d’origine slave « double »:

Aleksandr-uv-kà village de Kš, Uk m: Aleksándras; Antan-uv-kà village de Mlt, cf. An: Antānas; Jan-uv-kà village de V, cf. Šr: Jānas; Juozap-uv-kà village de Mlt: Juōzapas; Kondrat-uv-kà village d’An: Kòndrat as; Konstantin-uv-kà cf. An: Konstantinas; Leon-uv-kà village de Švnč: Lēonas, Leōnas; Petr-uv-kà village d’An, Mlt, cf. Šr: Pētras; Semen-uv-kà village de Mlt: Semēnas, Semenis; Stanislav-uv-kà village de Uk m, cf. Šr: Stanislāvas; Tomil-uv-kà village de Mlt (< *Tomel-uv-ka): Tomelis.

-otas. Aleks-ótas village de VIkv: Āleksas, Aleksà.

-uolis. Gaspar-uōlis village de Uk m: Gā sparas.

-uškė. Statk-uškė cf. Švnč: Stātkus; Vaitk-uškė village d’Ign, Šr: Vāitkus.

-uškes. Pėtk-uškės village de Zr: Petkà, Pėtkus; Vītk-uškės village de Zr: Vītkus⁶⁵.

⁶⁴ Voir Birylła E. K. Toponymes de la région de Gomel avec les suffixes -оўка / -аўка / -еўка / -ёўка. – Questions de toponymie biélorusse, Minsk: Vychéïchaïa chkoła, 1970, 106–107.

⁶⁵L’origine de cet anthroponyme peut être double: il peut parfois être issu de l’anthroponyme composé lituanien Kūtautas, mais dans certains cas, il peut être rattaché au nom de lieu russe Vitas (cf. LPŽ II 1239).

188

-uškis. Baṙtk-uškis, village de Šr: Baṙṫkus; Pėtk-uškis, village de Rk: Petkà, Peṫkus; Vaĩtk-uškis village de Ukm, Vaitk-uškis village de Ign: Vaitkus; Vĩtk-uškis village de An: Vĩtkus.

-uškiai. Baṙtk-uškiai village de Ukm: Baṙtkus; Jank-uškiai village de V: Jánka, Jańkus; Mitk-uškiai, village de V: Mitkus; Nãtk-uškiai, village de Rk: Natkà, Nãtkus;

-(i)uškos. Anc-uškos village de Šlen: Áncas, Ánčius, *Ancia forme dialectale (< Antanas); Baṙtk-uškos, village de Kš: Baṙtkus.

-uva. Lenárt-uva, village de Rd: *Lenáṙtas forme dialectale (< Leonárdas), cf. Lenartavičius; Sōb-uva, village de Trak, Sob-uvà, village de Prn: Sobas, Sãbas.

L’examen des oikonymes suffixés dérivés de prénoms chrétiens montre que 27 suffixes ont servi à former les dérivés de ce groupe: -anka, -auka, -ava, -avas, -čizna, -enka, -yčia, -ija, -ina, -inas, -ynas, -ynai, -inė, -inės, -inis, -iškė, -iškės, -iškis, -iškiai, -ka, -otas, -uškė, -uškės, -uškis, -uškiai, -uškos, -uva. Neuf d’entre eux sont d’origine slave. Parmi ces derniers, -ava, -avas sont relativement productifs.

4. Dérivés de prénoms non chrétiens d’autres langues

Ce groupe relativement restreint comprend des dérivés de prénoms d’origine non lituanienne (lettons, polonais, allemands, russes, biélorusses, etc.).

-(i)auka. Alad-auka village de Vrn: *Aladis, cf. Aladáitis, Aladãvičius; Damb-áuka village de Mrj, VIkv: Dambė, Dãmbis; Dambr-áuka village de Mrj: *Dambrys, cf. Dambravà; Demb-áuka village d’Ign: Demba; Garad-áuka village de Zr: *Garadys, cf. Garadáuskas; Kmel-iáuka village de Mlt: *Kmelis, cf. Kmeliáuskas, Kmelečkis; Kozel-áuka village de Mlt: Kozelà; Marož-auka village de Mlt: Marož̀as.

-(i)ava. Anik-avà, village de Pn: *Anikas, cf. Anikevičius; Arist-avà, village et localité de Kdn: Arisṫas; Arman-avà, village de Prn: Ármanas; Bank-avà, village de Mrj: Bánkas; Bariš-iavà, village de Trak: *Barišas, cf. Barišáuskas; Brun-avà, localité de Pn: Brūnas, Brūnis; Bugumil-avà, localité de Kdn: *Bugumilas, cf. Bogumilas; Dink-avà, localité de Mlt, Šr: *Dinka, cf. Dinkēvičius; Elvyr-avà, village de Klm: Elvyrà; Garl-iavà, petite ville de Kn: Garl̃ys, Gar̃lius⁶⁶; Kalin-avà, village de Kn: Kalinà; Kanc-avà, village de Mrj: Káncė, Kánčius; Karmėl-ava, petite ville de Kn: *Karmela, cf. Karmelávičius; Krasn-avà, village de Kp: *Krasnas, cf. Krasnavičius; Krugl-avà, village de Šl: *Krugla, cf. Kruglinsk̇as; Lančiūn-avà, village de Kdn: *Lanciūnas, cf. Lanciūnskas; Mur-avà, village de Kn: *Muras, cf. Murauskas; Narad-avà, village de Brž: *Narada, cf. Naradauskas; Prendzel-iavà, village de Kn: Prendzelis; Prialg-avà, village de Skd: *Prialga, cf. Prialgáuskas; Puzin-avà, village de Trak: Puzinas; Racin-avà, localité de Brž: *Racinis, cf. letton Raciņš⁶⁷; Radiš-avà, localité de Ut: *Radišas, cf. Radišáuskas; Ramin-avà, localité de Zr: Raminas; Svetl-avà, village de Mlt, cf. Svetláuskas; Šambar-avà, village de Jrb: Šãmbaras; Šiler-avà, 2 villages de Šk: Šileris; Šulc-avà, village de Kdn: Šulcas; Trusk-avà, village de Kdn: Truskà; Tūr-avà, village de Klm: Tūr̀a; Turbin-avà, village de Rs: *Turbinas, cf. Tūrba; Varan-

⁶⁶ Cf. l’explication de A. Vanagas sur l’origine des noms de localités — voir Vanagas A. Lietuvos miestų vardai, 72–73.

⁶⁷ Žr. Сталтмане В. Латышская антропонимия, Москва: Наука, 1981, 219.

189

-ava, village de Šr: Varãnius; Veličk-ava, village de Trak: Veličkà; Vesel-ava, village d’An, Mrj, Rk, Zr: *Veselas, cf. Vesėlis.

-avas. Burak-ãvas, village de Lzd: Bùrakas; Liub-ãvas, village de Mrj, V: Liùbas; Mardas-ãvas, 2 villages de Vrn: Mardasas; Pakaš-ãvas, village d’Al: Pakašius; Petuch-ãvas, village de Šlčn: Petuchas; Rubin-ãvas, village de Šll: Rùbinas; Štakman-ãvas, village de Mrj: *Štakmanas, cf. Štakas; Tačil-ãvas, village de V: *Tačila, cf. Tačilãuskas; Zelenk-ãvas, village d’Ign: Zelénka.

-čižna. Babà-čižnà, village de Mlt: Babà, Babỹs; Baikovš-čižnà, hameau de Švnč: Baikovškas; Baranau-čižnà, village de Mlt: Baranãuskas; Barau-čižnà, village d’Ukm, VlkV: Barãuskas; Bielkau-čižnà, village de Zr: Bielkãuskas; Bulau-čižnà, village de Mlt: Bulãuskas; Gajau-čižnà, village de Kš: Gajãuskas; Garliau-čižnà, village de Šr: Garliaũskas; Gradau-čižnà, village de Rs: Gradãuskas; Kamarau-čižnà, village de Mlt, Šr: Kamarãuskas; Katau-čižnà, village de VlkV: Katãuskas; Kazlau-čižnà, village d’Ukm: Kazlãuskas; Malinau-čižnà, village de Mlt: Malinãuskas; Mazaliav-čižnà, village de Kš: Mazaliãuskas; Rakau-čižnà, village d’Ukm: Rakãuskas; Rapkau-čižnà, village de Zr: Rapkãuskas; Raskau-čižnà, hameau de Mlt: *Raskauskas, cf. Raškevičius; Tirau-čižnà, village de Zr: Turãuskas; Žukau-čižnà, village de Švnč: Žukãuskas.

-ija. Zabār-ija, village de Trak; Zabòr-ija, village d’Ign: Zabòras, cf. Zabarãvičius.

-ina. Strim-inà, village d’Al: Strìmas.

-inas. Krinč-inàs, bourg et hameau de Ps: *Krinčius, cf. Krinčius, Kreñčius.

-inė. Abukausk-inė, village de Pn: Abukãuskas; Arl-inė, hameau de V: Arlà; Babal-inė, village de Mrj: *Babalis, cf. Babaliãuskas; Barausk-inė, village de Prn: Barãuskas; Lemk-inė, hameau de Brž: Lemkė, Lėmkis; Liubok-inė, village de Kdn: *Liùbokas, cf. Liùbys; Pruš-inė, village de V: *Prušinas, cf. Prušinskas; Rit-inė, village de Mžk: Ritas; Zaviš-inė, village de Kdn: Zavišà, Zavišius; Žuk-inė, hameau de V: Žùkas, Žùkis.

-ynė. Černiausk-ynė, hameau de Pn: Černiaũskas; Dabuž-ynė, village de Šr: Dabužis, cf. Dabužinskas; Damb-ynė, village de Ps: Dãmbis; Kur-ynė, village de Šk: Kūras; Naid-ynė, village de Šk: Naida; Žikor-ynė, village de Rk: Žikoris.

-ynės. Zaval-ynės, hameau d’An: Zãvalis.

-iniai. Ceik-iniai, village d’Ign: Ceikà; Klov-iniai, village d’Ut: Klóva, Klóvas; Kūr-iniai, village de Švnč: Kūrā, Kūras.

-iškė. Alv-iškė, village d’Ign: *Alvys, cf. Elvys; Ar-iškė, village de Tl: Arỹs; Aušel-iškė, village de Pln: *Aušėlis, cf. Aušinskis; Babin-iškė, 2 villages de Klm: Bãbinas; Barãuč-iškė, village de Lzd: Barãuskas; Bauš-iškė, village d’Ign: Baušỹs; Berč-iškė, village de Šlu: *Bercys, cf. Berčỹs, Berčas; Berešn-iškė, village de Trg: Beresnà; Bėt-iškė, village d’Ign: *Beta, cf. Beteikà, Bėta; Bielk-iškė, village de Švnč: Bielkà, Biẽlkus; Býr-iškė, village d’Ign: Byrà; Bogùt-iškė, village de Švnč: Bòguta; Bōk-iškė, village de Skd: Bōkas; Bōnk-iškė, village de Šk: Bonkà; Bùcin-iškė, village de Lzd: *Bucias, cf. Bucinskas; Buik-iškė, village de Šlu: Buikà, Buikỹs; Bunók-iškė, village de Šl: Bùnokas; Ceik-iškė, village d’Ign, Trg, hameau d’Ign: Ceikà; Cicén-iškė, 2 villages d’Ign: Cicénas; Cimbal-iškė, village d’Ign: Cim̃balas; Čebėl-iškė, village de Kn: Čebėlis; Čepreč-iškė, village de Šl: Čeprečkas; Čerb-iškė, village de Šk: Čerbà; Černak-iškė, village d’Ign: *Černakas, cf. Černakãuskas; Černiuk-iškė, village d’Al: Černiùkas; Drùp-iškė, village de Klm: Drùpas; Gabėt-iškė, village de Klm: Gabėtà; Gak-iškė, village d’Ign: Gãkas; Garanč-iškė, village de Kn: *Garančỹs, cf. Garančevičius; Gasiùl-iškė, village de Švnč, Zr: Gasiùlis; Gerlėt-iškė, village de Klm (< *Gerleit-iškė): Gėrleitas, cf. Gìrletas; Glumbòt-iškė

190

v. Klm, cf. Glumbokas; Göberg-iškė v. Klp: *Gobergas, cf. Gōberis; Gōr-iškė hameau de Šl: Gōris, Gorýs; Gùdmon-iškė v. Klm: Gùdmonas; Gùrč-iškė 2 v. Lzd: Gùrčius; Kačėn-iškė v. Švnč: Kačėnas; Kajack-iškė v. Mrj: Kajãckas; Kãkon-iškė 2 v. Klm: *Kakonas, cf. Kakãnis; Karačiūn-iškė v. Ign: *Karačiūnas, cf. Karacevičius; Karkãž-iškė v. Švnč: *Karkãžas, cf. Karkãzas; Karmit-iškė v. Ign, cf. Karnėvičius, Karnickas; Kazarin-iškė v. Rs: Kazarinas; Kmit-iškė hameau de Šk: Kmità; Krūgel-iškė 2 v. Tl: Krūgelis, Krugelýs; Levick-iškė v. Šl: Levickas; Liper-iškė v. Trg: *Liperis, cf. Lipárskas; Lis-iškė v. Ign: Lisýs, Lìsius; Maliėj-iškė v. Šk: Maliėjus; Mālior-iškė v. Klm: Mālioris, Māliorius; Masl-iškė v. Švnč: *Maslys, *Maslas, cf. Masláuskas; Menc-iškė v. Lzd: Mẽncas; Mėndel-iškė hameau de Zr: Mẽndelis; Mirsk-iškė v. Šl: Mirškas, Mirškis; Murōn-iškė v. Zr: *Murōnas, cf. Muranas; Òlbik-iškė v. Šl: Òlbikas; Paniž-iškė v. Ign: *Paniža, cf. Panižáuskas; Plēter-iškė hameau de Zr: *Pleteris, cf. Pletarãvičius, Pliateris; Rãčk-iškė v. Švnč: Rãčkus⁶⁸, Rūbin-iškė v. Krtn: Rūbinas; Rūok-iškė v. Ign: Rūokis; Saltōn-iškė v. Lzd: Saltōnas; Sapiėg-iškė v. Ign: Sapiega, Sapiega; Serbiej-iškė v. Ign: *Serbiejus, cf. Serbskis; Strižauč-iškė v. Mlt: Strižáuskas; Tarlōk-iškė hameau de Ign: *Tarlokas, cf. Tarláuskas, Tarlėckas; Tebēr-iškė v. Švnč: *Tebera, cf. Tebéra; Tverijōn-iškė v. Rs: Tverijōnas; Zasčiūn-iškė v. Lzd: *Zasčiūnas, cf. Zasčižinskas; Zavis-iškė v. Zr: Zavisà, Zavišius; Zdōn-iškė v. Tl: Zdōnys, Zdōnius; Zibol-iškė v. Švnč: Zibolas, Zibōlis; Živulč-iškė v. Al: *Živulčius, cf. Živulis; Žūk-iškė hameau de Klm, v. Švnč: Žūkas; Žurāv-iškė hameau de Ign: *Žuravas, cf. Žuráuskas.

-iškės. Ábad-iškės v. Vrn: Ábadas, cf. Abadáuskas; Alabūrd-iškės v. Trak, hameau de V: Alabūrda; Ančer-iškės v. V: Ančerýs; Ard-iškės v. Al: *Arda, cf. Ardavičius, Ardickas; Arl-iškės 2 v. et hameau de V, v. Švnč, Arl-iškės v. Šr, Zr: Arlà; Armāl-iškės v. Kn, Mrj, hameau de Ut: Armaldà, Armālas; Armōl-iškės v. Akm: Armolas; Babōn-iškės v. et hameau de V: Babōnas; Bakier-iškės v. Trak: *Bakieris, cf. Bākėris, Bakierskis; Bauš-iškės v. Trak, V: Baušys; Belōn-iškės v. Kš: *Belonas, cf. Belēnas, Belenãvičius, Belanãvičius; Bēt-iškės v. Zr: *Beta, cf. Bēta, Beteikà; Bielazār-iškės 3 v. V: Bielazāras; Bilin-iškės v. Šlčn: *Bilinis, cf. Bilinskas; Bilk-iškės v. V: Bilkis; Breidak-iškės v. Zr: *Breidakas, cf. Breidokas; Brỹl-iškės v. Mlt: Brylà, Brỹlis; Brušk-iškės v. V: Bruškis, Bruškỹs; Bunōk-iškės v. Šl: Būnokas; Ciul-iškės v. Zr: *Ciulis, cf. Ciulevičius, Čiulevičius; Čepūrn-iškės v. V: Čepūrna; Čern-iškės v. Šr: Černis, Černỹs; Černul-iškės v. V: *Černulis, cf. Černas, Černēlis; Čimbar-iškės hameau de V: Čimbaras, Čimberas; Čir-iškės hameau de V: Čiras; Čiuk-iškės hameau de Kš: Čiukas; Čiuoder-iškės v. Mrj: Čiuoderis; Damb-iškės hameau de V: Dambis; Dambr-iškės v. V: *Dambras, cf. Dambráuskas; Daulin-iškės v. V: *Daulinis, cf. Daūlius; Dimš-iškės v. Prn: Dimšà; Dūk-iškės v. Zr: Dūkas; Galk-iškės v. V: Galkus⁶⁹, Gálka; Gāš-iškės v. Šl: Gašė, Gōšas; Glātik-iškės v. V: *Glatkis, cf. Glādkis, Glatkévi-

⁶⁸ Le nom de famille peut également être issu du nom chrétien Rōkas (cf. LPŽ II 551).

⁶⁹ Ce nom de famille peut aussi être une forme abrégée du nom de famille à deux thèmes Gál-kantas (voir LVKŽ 163).

191

čius; Glitėn-iškės hameau de Trak: *Glitėnas, cf. Glìtas, Glỹtas; Glit-iškės v. V: Glitas; Golub-iškės v. Zr: Gòlubas; Grāt-iškės v. Trak: *Gratas, cf. Grõtus; Greben-iškės v. Zr: *Grebenis, cf. Grebiniàuskas; Grūm-iškės v. Al: Grūmas; Įmbr-iškės hameau de Ut: Įmbras⁷⁰, Yn-iškės v. Šl: *Ynis, cf. Ynauskis, Inis; Jazdāič-iškės v. Zr: *Jazdaitis, cf. Jazdáuskas; Kabòr-iškės v. Ut: *Kaboras, cf. Kāberas; Kamaraùč-iškės v. Vrn: Kamaraùskas; Kamar-iškės v. Zr: *Kamaras, cf. Kamaráuskas, Kòmaras; Kāṅc-iškės v. V: Kānce, Kānče; Kapón-iškės v. V: *Kaponas, cf. Kaponaitis; Karāv-iškės v. Vrn: *Karavas, Karavàckas; Karaž-iškės v. Trak: Karāžas; Karkāž-iškės v. Kš: *Karkāžas, cf. Karkāzas; Kartān-iškės v. V: Kartānas; Kastr-iškės v. Al: *Kastrȳs, cf. Kastráuskas; Kazer-iškės hameau de Zr: *Kazeras, cf. Kazeráuskas; Kijut-iškės v. Vrn: Kijutis; Kōgel-iškės v. Kš: Kògelis; Komar-iškės hameau de V: Kòmaras; Krasaūš-iškės v. Prn: Krasáuskas; Labùrd-iškės v. Al: *Laburda, cf. Alabùrda; Laib-iškės v. V: Láiba; Lazon-iškės v. Zr: *Lazonas, cf. Laziuka, Lazáitis; Liciūn-iškės v. Trak: *Liciūnas, cf. Licys; Lýder-iškės v. Mrj: Lýderis; Linc-iškės hameau de Zr: Lincys; Liùpk-iškės 2 v. Šlčn: *Liupka, cf. Liupkėvičius; Lopāt-iškės v. V: Lopatà, Lopātas; Marāž-iškės v. Mrj: Marāžas; Maršon-iškės v. Zr: Máršonas; Maslāuč-iškės v. Al: Masláuskas; Medvied-iškės 2 v. V: *Medviedis, cf. Medzvėckas; Nān-iškės v. Šlčn: Nanys; Navick-iškės v. Šlčn: Navickas; Nekrāš-iškės v. Trak: Nekrāšas; Padrėž-iškės v. Prn: *Padriežas, cf. Padrėzas; Pānk-iškės v. Trak: Pánka; Plìs-iškės v. Zr: Plìsas; Preid-iškės v. Zr: Preidis, Preidýs; Prekel-iškės hameau de Zr: Prekelis; Prozār-iškės v. Kš: *Prozaris, cf. Prozorys; Puzir-iškės v. Šlčn, V: *Puziris, cf. Puzirauskas; Radivón-iškės v. V: *Radivonas, cf. Radzivānas; Rāpk-iškės v. Zr: *Rapkus, cf. Rapkāuskas, Rapkėvičius; Samarāk-iškės v. Šlčn: Samarākas; Sapiēg-iškės v. V: Sapiēga, Sapiègà; Sarak-iškės v. Zr: Sarakà; Sapijōn-iškės v. Kš: *Sapijonas, cf. Sapijānas; Slavinč-iškės v. Al: Slavinskas; Stav-iškės v. Mrj: Stavys; Straškūn-iškės v. Mlt: *Straškūnas, cf. Strašáuskas, Strašēvičius; Šālk-iškės v. Šr, V: Šālkus; Šamat-iškės hameau de Zr: Šamatà; Šēmet-iškės hameau de Šl: Šēmeta, Šēmetas; Šiulg-iškės v. Trak: Šiulga; Šniēr-iškės v. Mlt, Ut: *Šnieras, cf. Šnēras; Tril-iškės v. Kš: Trilius; Trunč-iškės v. Rk: *Trunčė, cf. Trunčinskis, Trunčė; Valasón-iškės hameau de V: *Valasonas, *Valasonis, cf. Valasanavičius; Verbic-iškės hameau de Vrn: *Verbicas, cf. Verbickas, Verbiciānskas; Verbyl-iškės v. Prn: Verbylā; Veriūg-iškės v. Zr: Veriūga; Vibrant-iškės v. et hameau de V: *Vibrantas, cf. Vibréntis; Zablat-iškės v. Kš, 2 v. Zr, hameau de Zr: Zablāckas; Zagūrt-iškės v. Mlt: Zagūrṡkas; Zajūš-iškės v. Šlčn: *Zajūšas, cf. Zajaščėnka; Žāk-iškės v. Trak: Žākas; Žārk-iškės v. Zr: *Žarkas, cf. Zerka; Žilinc-iškės v. Trak: Žilūnkus; Zov-iškės hameau de Šlčn: Zovišius; Žūk-iškės v. Trak: Žūkas.

-iškis. Arā-iškis 2 v. Šr: *Arda, cf. Ardáuskas, Ardāvičius; Armōn-iškis v. Ut: Ármonas, Ārmonas; Ārtman-iškis v. Ut: Ārtmanas; Belazār-iškis hameau de Pn, v. Rs:

⁷⁰ Le nom de famille peut être une forme abrégée d’un nom de famille d’origine chrétienne. Įmbrasas.

192

Belazãras; Bìrent-iškis vs. Pn: *Birentas, cf. Bėrentas, Bėréntas; Budžin-iškis k. Pkr: *Budžinas, cf. Budzinãvičius, Budzìnskas; Bùs-iškis k. Rk: Bùsas; Česnav-iškis k. Zr: *Česnava, cf. Česnãuskas, Česnãvičius; Dabril-iškis k. Šr: Dabrilã; Dambrōt-iškis k. Rk: *Dambrotas, cf. Dambravã, Dambrãuskas; Drób-iškis k. Ut: Dróba; Dvarž-iškis k. Brž: *Dvarža, *Dvaržis, cf. Dvaržéckis; Eikin-iškis k. Rk: Eikinas; Gajauč-iškis k. Al: Gajauškas; German-iškis k. Brž: Germãnas; Gyd-iškis k. Brž: Gydė; Glieb-iškis k. Kš: Gliebà, Gliebùs; Golub-iškis vs. Zr: Gòlubas; Gór-iškis k. Rd: Góris, Gorys; Grùnd-iškis k. Pn: Grùnda; Gùdberg-iškis vs. Rk: *Gudbergas; Gùnt-iškis k. Mlt: Guntà, Guntỹs; Gùrk-iškis k. Rk: Gùrkis; Imul-iškis vs. Švnč: *Imulis, cf. Imelis; Ingel-iškis k. Ut: Įngelis; Izdōn-iškis k. Brž: Izdōnas; Kaker-iškis vs. Rk: *Kakeris, cf. Kãkaras; Kalamon-iškis k. Rk: *Kalamonas, cf. Kalamìnskis; Kand r-iškis k. Kp: *Kandras, *Kandrys, cf. Kandrãckis; Karšak-iškis k. Pn: Karšakas; Kažen-iškis k. U km: *Kaženas, cf. Kaženãukas; Kliuōkman-iškis k. Pn: *Kliuokmanas, cf. Kliōkmanas; Krān-iškis k. Brž: *Kranas, *Kranys, cf. Kranãuskas; Kùpel-iškis vs. Mlt: *Kupelis, cf. Kiùpelis; Nadiej-iškis k. Rk: *Nadiejus, cf. Nadeika, Nadzeikà; Neliùb-iškis k. Rk: *Neliùbas, cf. Neliubãvičius, Neliùbšis; Nėster-iškis vs. Šr: Nesteris; Nól-iškis k. Mlt, 2 k. Ut: Nólius; Norōd-iškis vs. Ut: *Norodys, cf. Narãckas, Nara-dauskas; Pinkut-iškis k. Rk: *Pinkutis, cf. Pìnkųs, Pìnką, Pinkis; Pùzin-iškis k. Pn, Puzin-iškis k. Ign: Pùzina, Pùzinas; Radvōn-iškis k. Mlt: *Radvonas, cf. Radvánskas; Rop-iškis k. Kp: Ropas; Rùol-iškis k. Brž: Rùola, Ruolia; Rutin-iškis k. Zr: *Rutinis, cf. Rùtė, Rùtis; Sliepš-iškis k. An: *Sliepšis, cf. Sliepskis; Sùtk-iškis k. Rd: Sutkỹs, Sùtkus; Ščiūr-iškis k. Šr: *Ščiūrys, cf. Ščiùrauskaitis; Še-duik-iškis 2 k. Rk: Šeduikis, Šeduikà; Šeibok-iškis k. Ut: Šeibokas; Šlēger-iškis k. Brž: Šlēgeris; Šleider-iškis vs. Jnš: Šleideris; Trajōn-iškis k. Ps: Trajōnas, Tribut-iškis k. Zr: *Tributis, cf. Tribòckis; Trūl-iškis k. Ps: *Trūlis, cf. Trùlis; Trumbāt-iškis k. ir vs. An, cf. Trumbėckas; Zablōt-iškis k. Rk, cf. Zablōtkas, Zablōckas; Zamōt-iškis k. Ut: *Zamotas, cf. Zãmatas; Zarank-iškis k. Ut: Zarankus, Zarankà; Zarumb-iškis k. An: *Zarum b a, cf. Zarambà, Zarémba; Zavād-iškis 2 vs. An: Zavãdis; Zaviēs-iškis k. An (?< *Zavis-iškis): Zavišà. -iškiai. Alton-iškiai k. Kn: *Altonas, cf. Áltanas; Arð-iškiai k. An, Rs: *Arda, *Ardys, cf. Arãckas; Arl-iškiai k. Mlt: Arlà; Á rman-iškiai k. Kn: Ármanas; Armon-iškiai vs. Šr, Ármon-iškiai k. Mrj, Ármon-iškiai k. An: Ármonas, Ármonas; Árnot-iškiai k. Jon: *Arnotas, cf. Arnatavičius; At-iškiai k. Ps: Átas; Bac-iškiai k. Brž: Bacỹs, Bãčius; Barav-iškiai k. Šk: *Baravas, cf. Baravickis, Barãuskas; Bard-iškiai k. Pkr, Rs, Bard-iškiai U km: *Barda, cf. Bardãuskas, Bardinskas; Bat-iškiai k. Šk: Batis, Batỹs; Baiš-iškiai k. Rk: Báušą, Baušỹs; Beiger-iškiai k. Trg: Beigeras; Bėker-iškiai k. Trg: Bėkeras, Bėkeris; Belazār-iškiai k. U km: Belazãras; Bend-iškiai k. U km: Bendė; Bieliūn-iškiai k. Mrj: Bieliūnas; Biēlsk-iškiai k. Klm: Biēlskus; Blīnstrub-iškiai k. Rs: Blīnstrubas; Bōbin-iškiai k. Pn: Bòbinas; Bōk-iškiai k. Brž: Bōkas; Brig-iškiai k. Brž: Brigas; Cāp-iškiai k. Šll: Cãpas; Cink-iškiai k. Kn: Cinkus; Černel-iškiai vs. Švnč: Černėlis; Čimbār-iškiai k. Mlt:

193

Čimbãras; Čìuk-ìškiai k. Kdn: Čìukas; Čìurk-ìškiai k. Šr: *Čiùrka, *Čiùrkus, cf. Čùrkus; Dãpk-ìškiai k. Trg, Dapk-ìškiai k. Vlkv: Dãpkus; Dapkūn-ìškiai k. Mlt: Dapkūnas; Deik-ìškiai k. Brž: Deĩkas, Deĩkus; Dìktar-ìškiai k. Rd: Dìktaras; Dìmš-ìškiai k. Ukm: Dìmša; Dot-ìškiai k. Rd: Dótas, Dotỹs; Drób-ìškiai k. Jon, Mlt: Dróba; Gacẽn-ìškiai vs. Šr: *Gacenìs, cf. Gacevičius, Gaciónis; Gačk-ìškiai k. Mlt: *Gačka, cf. Gãckas; Gaidam-ìškiai k. An: *Gaidamas, cf. Gaidamãuskas, Gaidamãvičius; Gãls-ìškiai k. Kp: *Galsas, cf. Gãlskis; Gastỹn-ìškiai k. Šl: *Gastynas, cf. Gaščīūnas; Gelumb-ìškiai k. Mrj: *Gelumbė, cf. Gelumbáuskas, Gelumbickas; Gemb-ìškiai k. Jon: *Gemba, Gembickas, Gembėckas; Gérk-ìškiai k. ir vs. An, k. Brž: Gérkė, Gérkis; Gimž-ìškiai k. Ut: *Gimža, cf. Gimžãuskas; Gip-ìškiai k. Ps: Gìpas; Góg-ìškiai k. Šl: Gògas, Gògis; Gótyb-ìškiai k. Šk: Gótybas; Gròp-ìškiai k. Klp: Gròpas; Javen-ìškiai k. Brž: *Javenas, cf. Javiñskas; Jazdausk-ìškiai k. Pln: Jazdáuskas; Jūt-ìškiai k. Pn, Ps: Jutà, Jūtas; Kačiūn-ìškiai k. Mlt: Kačiūnas; Kanč-ìškiai k. An, Ukm: Kančas; Karčev-ìškiai k. Šlu: *Karcevas, cf. Karčevičius; Karkaz-ìškiai k. Mlt, Ut: *Kakažas, cf. Karkãžas; Katáršk-ìškiai k. Klm: *Katárška, cf. Katárskis; Kažen-ìškiai vs. Šr: *Kaženas, cf. Kaženiáuskas; Kėler-ìškiai k. Šlu, Keler-ìškiai k. Kdn: Kėleris; Kisin-ìškiai k. Vlkv: *Kisinas, cf. rus. Kisin; Kòmar-ìškiai k. Rd: Kòmaras; Končevič-ìškiai vs. An: Končevičius; Kun-ìškiai k. An: Kūnas; Kùn-ìškiai k. Jon: Kūnas; Mardoš-ìškiai k. Jon: *Mardošas, cf. Mardošas; Maslausk-ìškiai k. Rs: Masláuskas; Meln-ìškiai k. Prn: Mėlnis; Menčiūn-ìškiai vs. An: Menčiūnas; Mereš-ìškiai k. An: *Merešius, cf. Mereškevičius, Merečkas; Mìnder-ìškiai k. Ukm: Mìnderis, Mìnderỹs; Nagurk-ìškiai k. An: Nagùrka; Nãkroš-ìškiai k. Tl: Nãkrošas; Navar-ìškiai k. An: *Navaras, cf. Navaráckas, Navaráuskas; Nerod-ìškiai vs. Švnč: *Neroda, cf. Naradauskas; Nodiej-ìškiai k. Kp: *Nodiejus, *Nadiejus, cf. Nadzeikà; Nól-ìškiai k. Šl: Nòlius; Paužel-ìškiai k. Zr: *Pauželis, cf. Páuża; Paũž-ìškiai k. Mrj: Paužà; Pijòr-ìškiai vs. Ukm: Pijoras; Pìler-ìškiai k. Jnš: *Pìleris, cf. Pìlio-ras; Pìlot-ìškiai k. Vlkv: Pìlota, Pìlotas; Plat-ìškiai vs. Mlt: Plãtas; Rėder-ìškiai k. Mrj: Rėderis; Ridvòn-ìškiai k. Mlt: *Ridvonas, cf. Ridvãnskas; Rigmant-ìškiai k. Brž: *Rigmantas, cf. lat. Rigmaṅts⁷¹; Rūm-ìškiai k. Rk: Rūmė; Rūt-ìškiai k. Ukm: Rūtis, Rūtė; Sand-ìškiai k. Mlt: Sandas; Sapiēg-ìškiai k. Lzd: Sapiēgà; Sarāl-ìškiai vs. Mlt: *Sarala, cf. Sarelevičius; Sélmon-ìškiai k. Trg: Selmonas; Sikar-ìškiai 2 k. Mlt: *Sikara, cf. Sikora, Sikòrskas; Skauron-ìškiai k. Mlt: Skai̇ro-nas; Steìn-ìškiai k. Mrj: *Steinys, cf. Šteĩnyš; Stūr-ìškiai vs. Pkr, Rd, Stūr-ìškiai k. Mrj: Stūris, Stūrỹs; Šāb-ìškiai vs. Rd: Šābas; Šabūn-ìškiai k. Jon: Šabūnas; Šidl-ìškiai vs. Brž: Šìdlà; Šulik-ìškiai vs. Švnč: *Šulikas, cf. Šulikáuskas; Tūt-ìškiai k. Pn: Tutas; Vagar-ìškiai k. Jnš: Vagaras; Varān-ìškiai k. Kp: Varānius; Verbyl-ìškiai vs. Mlt: Verbylà, Verbìlis; Verbìl-ìškiai k. Šr: Verbìlis; Vesėlk-ìškiai k. Pkr: Vesėlka; Žab-ìškiai k. Brž: *Žabas *Žabys, cf. Zabėckas; Zablat-ìškiai k. Ut:

⁷¹ Voir Сталтмане В. Э. Латышская антропонимия, 211.

194

Zabłackas; Zajanč-iškiai village de Pn: *Zajancas, cf. Zajánskas, Zajencáuskas; Zaliet-iškiai cf. Kp: Zalieckas; Zarink-iškiai village de Rk: *Zarinka, cf. Zarenkavičius, Zarinskas; Žas-iškiai village de Brž: Žasas; Ždón-iškiai village de Mlt, cf. Šr: Ždonys, Ždonius; Zimb-iškiai village de Pkr: Zimbà; Žėrk-iškiai village de An: Žėrka.

-yškis. Zap-yškis petite ville de Kn (< *Sapieg-iškis): Sapiéga⁷².

-ka. Kašar-ka cf. Klm: *Kašara, cf. Kašaraũskas; Kazán-ka village de Klm: *Kazanas, cf. Kazanãuskas.

À cette série de dérivés formés par suffixation, il faut également rattacher les dérivés issus de noms de personnes slaves (le plus souvent russes). La formation de ces oikonymes peut être interprétée de deux manières: a) à partir de la racine d’un nom de personne, avec les suffixes -evka, -ovka, qui ont pu, comme le suffixe -auka (voir), se constituer dans les langues slaves en suffixes toponymiques distincts et autonomes⁷³; b) à partir de noms de personnes dont le thème se termine par -ev, -ov, -uv, avec le suffixe -ka:

Abruč-iov-kà village de Kp: *Abručiovas, cf. Obručas; Ankudin-ov-ka cf. Zr: *Ankudinovas, cf. Ankudavičius; Astr-ov-kà village de Rk: *Astrovas, cf. Āstravas, Astraũskas; Bur-ov-kà cf. Švnč: Būrovas; Čern-ov-kà village de Kdn: Černòvas; Čiž-ov-kà village de Kp: *Čižovas, cf. Čižas, Čižáuskas; Galij-ev-kà village de Jon: *Galijevas, Galijaũskas; Galub-ov-kà village de Mlt: *Galubovas, cf. Galubiòvas; Kartaš-ov-kà cf. Zr: *Kartašovas, cf. Kartōšius; Kochan-ov-kà village de Švnč: *Kochanovas, cf. Kochanavičius; Obuch-ov-ka village de Kš: *Obuchovas, cf. Obuchas; Pakr-ov-kà village de Rd: *Pakrovas, cf. Pokrovskis; Pop-ov-kà village de Ign: Popòvas; Rag-ov-kà village de Švnč: *Ragovas, cf. Ragáuskas; Žuj-ev-ka village de Mlt: *Zujevas, cf. Zujévičius; Komisar-uv-kà village de Al: Komisãras.

-uškės. Tréb-uškės village de Šlčn: *Treba, cf. Treba, Trebas.

-(i)uškiai. Bun-iuškiai village de Rk: Bùnius; Des-iuškiai village de An: *Desys, cf. Dėsas.

-uškos. Vesel-uškos village de Zr: *Vesela, cf. Veselaũskas.

-uva. Gavált-uva village de Mrj: *Gavaltas, cf. Gauvaltas; Kuláut-uva⁷⁴ petite ville de Kn: *Kulautas, cf.? Kūlatas.

Pour conclure l’examen des dérivés issus de noms de personnes et des suffixes qui servent à les former, il convient de prêter attention aux oikonymes portant les suffixes -ieniai, -(i)ninkai, -uoliai, qui sont eux aussi d’origine anthroponymique:

-ieniai. Ašak-ieniai village de Kš: Āšaka.

-ininkai. Baukšt-ininkai village de Rs: Baukštys; Ben-ininkai village de Šlu: Benys; Virkšt-ininkai village de Krtn: Virkštys;

-ninkai. Alej-ninkai village de An, Zr: *Aleja, *Alejas, cf. Alejūnas, Alejevičius; Berėž-ninkai village de Mrj: Berežna; Drabuž-ninkai village de Trak: Drabužis, Drōbužas; Dvār-ninkai

⁷² Pour cette interprétation, voir V a n a g a s A. Jotyškiai, Rikyškiai, Vilkyškiai, Zapyškis. – Kalbos kultūra 12, 1967, 51–52. Voir également T o t o r a i t i s J. Sūduvos Suvalkijos istorija, Kaunas: publication de la Faculté de théologie et de philosophie de l’Université Vytautas-Magnus, 1938, 612.

⁷³ Voir la note 64.

⁷⁴ Voir également V a n a g a s A. Lietuvos miestų vardai, 1996, 122–126.

195

village de Rd (< *Dvarn-ninkai): Dvarnis (< lit. dvārmas « qui appartient au manoir »); Launy-ninkai village de V (< *Launy-ninkai): Laurynas; Sale-ninkai village de Jon (< *Salen-ninkai): Salenis; Srėd-ninkai village de Trak (<?*Sered-ninkai): Sėreda, cf. Sredničkas; -uoliai. Rim-uōliai vs. Kdn: Rìmas.

Ces cas peuvent susciter des doutes: il est possible que les oikonymes comportant ces suffixes ne soient pas des dérivés, mais des formes plurielles de variantes de noms de personne suffixés (avec le suffixe entier), passées au statut d’oikonymes. Cependant, d’autre part, la localisation de certains dérivés comportant ces suffixes (en particulier -(i)ninkai) dans une aire qui coïncide en partie avec l’aire jotvingienne résiduelle⁷⁵ et prolonge l’aire de ce type de dérivés en Petite-Lituanie (notamment en Prusse-Orientale) permet de penser qu’il s’agit ici d’affixes de formation d’oikonymes à partir de noms de personne.

Remarques récapitulatives

Pour conclure l’examen des dérivés anthroponymiques, on peut constater que leur abondance est déterminée par le lexème de base. Ainsi, à partir de noms de personne, dont beaucoup sont répandus dans toute la Lituanie, on peut trouver en divers endroits du pays de nombreux dérivés formés avec les mêmes suffixes ou avec des suffixes différents. Au total, environ 4 800 dérivés anthroponymiques sont actuellement en usage en Lituanie. Les dérivés en -išk- sont les plus répandus (environ 3 800 dérivés); -išk- peut donc à juste titre être considéré comme le suffixe le plus caractéristique des oikonymes formés à partir de noms de personne.

Les oikonymes formés avec les variantes du suffixe -išk- — -iškė, -iškės, -iškis, -iškiai — sont répartis dans des aires particulières: les dérivés en -iškė prédominent dans l’est de la Dzūkija, dans le sud de la Lituanie jusqu’au Niémen à l’est, ainsi qu’en Samogitie; les dérivés en -iškės, comme l’a également observé J. Safarevičius⁷⁶, sont surtout répandus dans l’est et le sud de la Lituanie; un petit îlot de dérivés de ce suffixe se trouve aussi dans la partie nord de la Haute-Lituanie occidentale et de la Samogitie (autour de Telšiai, Akmenė et Žagarė); les dérivés en -iškis sont attestés dans l’est et le centre de la Lituanie (jusqu’à la Néris); les dérivés en -iškiai sont répandus dans presque toute la Lituanie, à l’exception de la partie sud du territoire de la Lituanie orientale, où ce suffixe n’est pas caractéristique.

Parmi les autres suffixes lituaniens productifs dans la formation de dérivés anthroponymiques, on trouve -inė (environ 190 dérivés). Ce suffixe exprime la localisation, la possession et l’appartenance. Les oikonymes — dérivés comportant ce suffixe — sont répandus dans une grande partie de la Lituanie.

⁷⁵ Cf. Vidugiris A. Réflexions sur les limites orientales des Jotvingiens. Vakarų baltų kalbų ir kultūrų reliktai. Résumés des communications du colloque de l’Université de Klaipėda, 1994, Klaipėda, 14; Razmukaitė M. Sur les formants de formation des oikonymes de la Lituanie prussienne et leur répartition. Vakarų baltų kalbų ir kultūrų reliktai. Résumés des communications du colloque de l’Université de Klaipėda, 13–14; Razmukaitė M. L’oikonymie de la région de Klaipėda. – Lietuvių kalbotyros klausimai 31, 1994, 156–157; Razmukaitė M. Quelques remarques sur la formation suffixale et les oikonymes suffixaux de la Lituanie prussienne. – Lietuvių kalbotyros klausimai 35, 1996, 79–80.

⁷⁶ Cf. Safarewicz J. Litewskie nazwy miejscowe na -iszki. – Onomastica II 1, Wrocław–Warszawa etc., 1956, 55.

196

dans une moindre mesure, ils sont caractéristiques des Dzūkai occidentaux et des environs méridionaux du district de Trakai.

À propos des dérivés en -ušk-, il faut souligner qu’il s’agit de cas de formation spécifiques, répandus dans une aire restreinte, principalement en Lituanie orientale. Bien que, dans la langue lituanienne en général, les suffixes -ušk- soient considérés comme issus d’emprunts slaves, dans les noms de lieux ces suffixes pourraient aussi avoir une autre origine: la combinaison de la finale du radical du mot de base -u- et du suffixe -šk-; les dérivés correspondants sont généralement formés à partir d’anthroponymes portant le formant final -us⁷⁷.

Une partie des dérivés examinés comportent les suffixes d’origine slave suivants: -ava, -avas, -čizna, -ina, -inas et -ka (avec les variantes -anka, -auka, -enka).

Les suffixes les plus répandus sont -ava (environ 270 dérivés) et -avas (environ 120 dérivés). Ils ont également été étudiés par A. Vanagas⁷⁸. Dans les langues slaves, ces suffixes — le biélorusse -av, -ova et le polonais -ow, -owa — ainsi que leurs dérivés ont été largement étudiés dans les travaux et articles d’onomasticiens slaves (M. Kondratiuk, V. Lemciugova, I. Halicka, U. Kensikova, V. Taščykis, entre autres). Dans les sources écrites biélorusses, les oïkonymes munis des suffixes -ava et -ova sont attestés aux XVe–XVIIe siècles; ce sont des toponymes substantivaux répandus dans le nord et le nord-ouest de la Biélorussie⁷⁹. En Lituanie, les dérivés de ces suffixes formés à partir d’anthroponymes ont commencé à se répandre selon le modèle de formation des oïkonymes slaves vers la fin du XVIe siècle. Ils se rencontrent principalement en Lituanie centrale et orientale.

Les suffixes -čizna et -ina, -inas sont un héritage des domaines seigneuriaux ou le résultat d’une slavisation ultérieure. Les dérivés de ces suffixes ne sont répandus que dans une zone limitée du territoire lituanien: ceux en -čizna se trouvent autour de Molėtai, Ukmergė et Kaišiadorys, tandis que ceux en -ina, -inas se rencontrent dans les marges méridionales et orientales. Le suffixe -čizna est une variante adaptée en lituanien des suffixes d’oïkonymes populaires dans les langues slaves, polonais -szczyzna (-izna) et biélorusse -ščyna, -ščyzna, étudiés plus en détail par la linguiste polonaise H. Safarewiczowa⁸⁰.

Les suffixes -ka et ses variantes -auka, -anka, -enka se rencontrent dans des oïkonymes slavisés, principalement autour de Kaišiadorys, Trakai, Ignalina, Molėtai, Zarasai, etc. Les lexèmes anthroponymiques de ces formations — principalement des noms de famille et des prénoms d’origine slave (russe, biélorusse) — indiquent également certains lieux de Lituanie habités depuis longtemps par des vieux-croyants russes, ainsi que le fait que ce procédé de formation a intégré l’oïkonymie lituanienne non seulement depuis les régions frontalières (polonaise et biélorusse), mais aussi depuis des populations slaves vivant beaucoup plus au sud⁸¹.

⁷⁷ Plg. S. Kardžius P. Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius, 1943, 162.

⁷⁸ Ванагас А. Ойконимы Литвы с суффиксами славянского происхождения -ava, -avas. – Bato-słowiańskie związki językowe, Wrocław...etc.: Zakład narodowy imienia Ossolińskich Wydawnictwo Polskiej Akademii Nauk, 1990, 381–388.

⁷⁹ Plg. Лемцюгова В. П. Беларуская айканімія, Мінск: Навука і тэхніка, 1970, 111–114.

⁸⁰ Safarewiczowa H. Nazwy miejscowe typu Mroczkowizna, Klimontowszczyzna, Wrocław: Zakład imienia Ossolińskich Wydawnictwo Polskiej Akademii Nauk, 1956.

⁸¹ Cf. Бірыла Э. К. Toponymes de la région de Gomel avec les suffixes -оўка / -оўка / -ёўка / -ейка, 98–107; Никонов В. А. Type toponymique slave. – Noms géographiques, Moscou: Éditions nationales de littérature géographique, 1962, 24.

197

Dans les différents groupes de dérivés anthroponymiques s’est également imposé un certain ordre dans l’emploi des suffixes: pour former les dérivés à partir des anthroponymes du premier groupe (c’est-à-dire des anciens anthroponymes lituaniens à deux thèmes), on a utilisé des suffixes lituaniens, et seuls une quinzaine de dérivés présentent les suffixes slaves -avas, -ava, -čizna (voir le tableau); parmi les dérivés du deuxième groupe d’anthroponymes (monothématiques, issus d’appellatifs, etc.), qui sont les plus nombreux (environ 2 600), les suffixes de dérivation lituaniens prédominent également; les dérivés formés avec les suffixes slaves -auka, -ava, -avas, -čizna, -enka, -ka ne représentent qu’un très faible pourcentage (∼4%) et sont peu nombreux; parmi les dérivés du troisième groupe d’anthroponymes (issus de prénoms chrétiens), au nombre d’environ 1 400, une part importante porte les suffixes slaves -ava, -avas, -čizna, -auka, -ka, -anka, -enka (∼25%); enfin, parmi les dérivés du quatrième groupe d’anthroponymes (empruntés, d’origine étrangère), au nombre d’environ 600, les oikonymes à suffixes slaves -auka, -ava, -avas, -čizna, -ka constituent également une part considérable (∼20%).

La productivité des suffixes dans la formation de dérivés à partir d’anthroponymes au sein des quatre groupes d’oikonymes distingués est présentée dans le tableau des suffixes ci-dessous.

Tableau 1

Productivité des dérivés suffixaux formés à partir d’anthroponymes

Suffixes | Nombre de dérivés dans les différents groupes | Total des dérivés Suffixes | À partir d’anciens anthroponymes lituaniens à deux thèmes | À partir d’anthroponymes appellatifs (surnoms) et de désignations appellatives de personnes | À partir d’anthroponymes chrétiens | À partir d’anthroponymes non chrétiens d’autres langues | Total des dérivés 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 -anka | | 3 | 1 | | 4 -auka | | 12 | 29 | 9 | 50 -aunė | | 2 | | | 2 -ava | 8 | 36 | 175 | 49 | 268 -avas | 1 | 14 | 92 | 10 | 117 -čizna | 1 | 6 | 10 | 23 | 40 -enka | | 1 | 1 | | 2 -yčia | | | 1 | | 1 -iena | | 1 | | | 1 -ieniai | | 1 | | | 1 -ija | | 6 | 4 | 2 | 12 -ina | 1 | | 19 | 1 | 21 -inas | 1 | | 2 | 2 | 5 -ynai | | | 1 | | 1 -ymas | | | 2 | 1 | 3

198

Suite du tableau 1

1 2 3 4 5 6 -inė 2 135 40 13 190 -ynė 1 24 19 5 49 -inės 5 3 8 -ynės 2 1 3 -ininkai (-ninkai) 11 -inis 1 1 2 -iniai 1 25 1 3 30 -iškė 52 524 162 100 838 -iškės 50 670 263 125 1108 -iškis 44 340 209 76 669 -iškiai 58 728 271 145 1202 -yškis 1 1 -ka 12 39 19 70 -otas 1 1 -uoliai 1 1 -uolis 1 1 -uškė 5 3 8 -uškės 12 2 1 15 -uškis 2 5 7 -uškiai 10 3 2 15 -uškos 3 2 1 6 -utas 1 1 -uva 1 3 3 2 9 Total: 221 2584 1366 591 4773

L’article examine les cas les plus clairs de formation à partir d’anthroponymes (en laissant de côté plusieurs dizaines de cas problématiques, où le lexème de base peut ne pas être un anthroponyme), qui représentent cette classe de dérivés. Comme le montre l’analyse des données, la nature de l’anthroponyme (ou de la désignation appellative de personne) ne détermine pas le choix des suffixes: les mêmes suffixes sont employés pour former les oikonymes dans tous les sous-groupes présentés. Il convient toutefois de noter (cf. « Productivité des dérivés suffixaux formés à partir d’anthroponymes ») que les suffixes d’origine slave sont beaucoup moins souvent utilisés pour former des dérivés à partir d’anciens anthroponymes lituaniens à deux thèmes et, dans une certaine mesure, à partir d’anthroponymes appellatifs (surnoms), que pour former des oikonymes à partir d’anthroponymes chrétiens et d’anthroponymes non chrétiens d’origine étrangère. Cela s’explique sans doute par le fait qu’une partie des dérivés issus d’anciens noms lituaniens à deux thèmes, de leurs formes abrégées ou d’autres anthroponymes monothématiques sont plus anciens, c’est-à-dire qu’ils se sont formés à une époque où les suffixes slaves n’étaient pas connus en lituanien.

199

Elles sont apparues et se sont répandues beaucoup plus tard par l’intermédiaire des langues slaves, sous l’influence des modèles de dérivation slaves. Cela est également lié à l’établissement du christianisme et à l’afflux en Lituanie de noms chrétiens et d’autres noms.

Reçu le 1999 03 01

ABRÉVIATIONS

avd. – nom de personne brus. – biélorusse būdv. – adjectif b. ž. – mot commun etn. – ethnonyme gelež. st. – gare germ. – germanisme jotv. – jotvingien k. – village kr. v. – prénom chrétien lat. – letton lenk. – polonais mot. v. – prénom féminin mst. – ville mstl. – bourg plg. – comparer pr. – prussien prk. – sens figuré pvd. – nom de famille rus. – russe sen. – forme plus ancienne sl. – slave, d’origine slave tarm. – forme dialectale v. – prénom ved. – dérivé vs. – hameau vv. – nom de lieu žr. – voir

OÏKONYMES SUFFIXAUX DÉRIVÉS D’ANTHROPONYMES ET DE DÉSIGNATIONS APPELLATIVES DE PERSONNES

Résumé

L’article traite des dérivés suffixaux formés à partir d’anthroponymes: des suffixes utilisés pour dériver les oïkonymes et des lexèmes à partir desquels les oïkonymes sont dérivés.

Trente-huit suffixes ont été utilisés pour dériver les oïkonymes à partir des anthroponymes (dont 9 sont d’origine slave).

200

Les anthroponymes dont dérivent les oïkonymes peuvent être répartis en plusieurs types ou groupes: 1. anciens noms de personne lituaniens à deux thèmes. 2. Divers noms de personne lituaniens à un seul thème, surnoms, sobriquets, appellations de personnes issues de noms communs. 3. Noms chrétiens. 4. Anthroponymes d’origine étrangère (empruntés ou traduits).

La plupart des dérivés sont formés à partir des anthroponymes du deuxième groupe, c’est-à-dire d’origine appellative, etc.

Parmi les dérivés suffixaux anthroponymiques, les dérivés avec le suffixe possessif -išk- (-iškė, -iškės, -iškis, -iškiai) sont répandus.

Les dérivés avec le suffixe -išk- occupent également la plus vaste aire de répartition. Les variantes aux différentes désinences -iškė, -iškės, -iškis, -iškiai ont toutefois des aires de répartition plus ou moins limitées: 1) la plupart des oïkonymes avec le suffixe -iškė (les dérivés formés avec ce suffixe représentent 22% de tous les dérivés en -išk-) se rencontrent le plus souvent dans deux régions de Lituanie: a) chez les Samogitiens, dans la partie occidentale de la Lituanie — une plus forte concentration est observée entre les rivières Jūra et Dubysa. Ils s’étendent vers le sud jusqu’au territoire des Aukštaitians occidentaux (autour de Veliuona) et jusqu’à l’angle sud-ouest des Dzūkai occidentaux; b) dans la région des Dzūkai orientaux (jusqu’à la rivière Neris), incluant une petite bordure méridionale des Aukštaitians orientaux (Puntininkai); 2) les oïkonymes avec le suffixe -iškės (ils représentent 29% de tous les dérivés en -išk-) sont surtout répandus dans l’est et le sud de la Lituanie; une petite enclave de répartition de ces dérivés se trouve dans la partie nord des Aukštaitians occidentaux et des Samogitiens du Nord (autour de Telšiai, Akmenė et Žagarė); 3) les dérivés avec le suffixe -iškis représentent 17% de tous les dérivés en -išk-. Ils se rencontrent chez les Aukštaitians orientaux et à la bordure nord-est des Dzūkai orientaux. Ils apparaissent aussi sporadiquement dans la partie sud des Aukštaitians occidentaux (le long de la rivière Nemunas, en Vordžūkija); 4) un nombre particulièrement élevé d’oïkonymes sont formés avec le suffixe -iškiai (ils représentent 32% de tous les dérivés en -išk-). Ils sont répandus presque partout en Lituanie, à l’exception de la partie sud des Dzūkai orientaux (les environs de Vilnius) et de tout l’angle sud-est du territoire (entre les rivières Neris et Nemunas); ils ne se rencontrent sporadiquement que dans les régions frontalières les plus méridionales.

Le deuxième suffixe universel est le suffixe -inė, qui exprime les caractéristiques d’un lieu, la possession et l’appartenance. Les oïkonymes portant ce suffixe sont répandus dans une grande partie de la Lituanie. Ils sont plus rares chez les Dzūkai occidentaux et à la périphérie méridionale du district de Trakai. Les oïkonymes avec ce suffixe sont également peu courants chez les Samogitiens, à l’exception de l’angle sud-est des Dūnininkai, ainsi que dans l’ouest de la Lituanie, entre les rivières Venta et Mūša.

Parmi les suffixes d’origine slave, les suffixes -ava, -avas se distinguent par leur productivité. Les dérivés formés avec ces suffixes possessifs sont surtout répandus dans le centre et l’est de la Lituanie et constituent des aires de répartition assez nettes. Ces dérivés se sont répandus en Lituanie selon le modèle slave de formation des oïkonymes à la fin du XVIe siècle. À cette époque furent créés des domaines, de grandes exploitations agricoles et des fermes, et le lieu d’habitation était nommé d’après le propriétaire foncier.

201