ACTA LINGUISTICA LITHUANICA

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XLI (1999)

Marija RAZMUKAITĖ

Instituto de la Lengua Lituana, Vilnius

OICÓNIMOS SUFIJALES DERIVADOS DE ANTROPÓNIMOS Y DENOMINACIONES APELATIVAS DE PERSONAS

En este artículo se presentan y analizan todos los oicónimos sufijales lituanos de un tipo de formación: los derivados de antropónimos y de denominaciones apelativas de personas. Ya se ha escrito sobre las tendencias generales de formación de estos oicónimos¹. También se han estudiado con bastante detalle los oicónimos sufijales de otros tipos de formación: los derivados de apelativos, los derivados de hidrónimos y los derivados de otros oicónimos². El estudio de todos los oicónimos de este método de formación, es decir, los sufijales, fue realizado y sintetizado por la autora de este artículo en su tesis doctoral³.

El abundante material de oicónimos estudiado en el artículo (unas 4800 unidades) está relacionado con dos procesos internos: la transonimización (es decir, el paso de un ónimo —en este caso, un antropónimo— a la clase de los topónimos) y la toponimización (es decir, el paso de un apelativo —en este caso, una denominación de persona— a la clase de los topónimos). En lituano, estos procesos no han determinado la formación ni la estructura de los oicónimos. En efecto, tanto los antropónimos como las denominaciones de personas que pueden potencialmente convertirse en antropónimos pueden agruparse según el uso de los mismos sufijos al formar oicónimos a partir de ellos.

En la formación de los oicónimos analizados se han utilizado 38 sufijos. Esta cantidad relativamente pequeña de sufijos indica que algunos de ellos son muy productivos.

Las palabras base de los oicónimos sufijales —antropónimos y denominaciones apelativas de personas— son diversas y estratificadas. Por ello, al estudiar los oicónimos se quiso destacar también los principales tipos de antropónimos subyacentes, evaluándolos desde el punto de vista de su origen y estructura. Precisamente por esto, los oicónimos se presentan agrupados de acuerdo con sus palabras base. Estos son:

¹ Razmukaitė M. Oicónimos lituanos de formación sufijal basados en antropónimos en la RSS de Lituania. – Trabajos de la Academia de Ciencias de la RSS de Lituania. Serie A 2(83), 1983, 146–153; Razmukaitė M. Oicónimos sufijales lituanos derivados de antropónimos. – Baltistica 32(1), 1997, 111–116.

² Razmukaitė M. Nombres de lugares habitados lituanos de formación sufijal derivados de hidrónimos en la RSS de Lituania. – Cuestiones de lingüística lituana 21, 1981, 199–205; Razmukaitė M. Oicónimos apelativos lituanos de formación sufijal en la RSS de Lituania. – Trabajos de la Academia de Ciencias de la RSS de Lituania. Serie A 3(104), 1988, 88–104; Razmukaitė M. Oicónimos lituanos derivados de otros oicónimos. – Lituanistica 2(6), 1991, 53–60.

³ Razmukaitė M. Oicónimos sufijales lituanos, Vilnius, 1998 (manuscrito conservado en el Instituto de la Lengua Lituana).

159

1) derivados de antiguos nombres personales lituanos de dos temas;

2) derivados de nombres personales apelativos (apodos) (incluidas las formas abreviadas de antiguos nombres personales de dos temas)⁴ y de denominaciones apelativas de personas;

3) derivados de nombres personales cristianos⁵;

4) derivados de nombres personales no cristianos de otras lenguas.

En este artículo se excluyen los oicónimos sufijados con los formantes -aičiai, -ėnai, -oniai, -onys, -ūnai de género plurale tantum, derivados de nombres personales con los sufijos -aitis, -ėnas, -onis, -ūnas, por ejemplo, Adomaičiai pueblo < Adomaitis; Bitėnai pueblo < Bitėnas, Kuliõnys pueblo < Kuliõnis; Norkūnai pueblo < Norkūnas, etc.⁶

En el artículo, los oicónimos se presentan agrupados según las categorías enumeradas y, dentro de cada grupo, en orden alfabético de sufijo. De este modo se destacan mejor los lexemas antroponímicos (de origen lituano, no lituano, etc.), su distribución en Lituania y los sufijos que se emplean con mayor frecuencia para formar oicónimos a partir de los lexemas de cada grupo. Algunos oicónimos podrían haberse incluido en un grupo de derivados distinto debido a que el origen del antropónimo de base no está del todo claro. En esos casos, su interpretación alternativa se indica en notas. Para determinar los lexemas de los oicónimos sufijados, aquí se recurrió principalmente al «Diccionario de apellidos lituanos» y a las fuentes de K. Būga, K. Kuzavinis y B. Savukynas, A. Salys, A. Vanagas, Z. Zinkevičius, A. Butkus y otros⁷.

1. Derivados de antiguos nombres personales lituanos de dos temas

En este capítulo se analizan los oicónimos sufijados cuya raíz antroponímica procede de antiguos nombres lituanos de dos temas, usados en Lituania antes de la introducción del cristianismo y de la llegada masiva de los nombres de bautismo. Al parecer, como en toda Europa, el repertorio de nombres lituanos incluía muchos y diversos; un número considerable de ellos ha llegado hasta nuestros días⁸.

⁴ Sobre estos antropónimos, véase Jonikas P. «Nombres personales y topónimos». – Lietuvių enciklopedija 15, Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968, 557; Maciejauskienė V. «Nombres lituanos de un solo tema en el siglo XVI». – Darbai ir dienos 4(13), 1997, 112–133.

⁵ Sobre el término nombre cristiano, véase Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1987, 35; Šmatavičiūtė D. «Nombre cristiano y nombre de bautismo». – Lietuvių kalba: Tyrėjai ir tyrimai. Jurgiui Geruliui skirtos konferencijos 1993 m. spalio 20–22 d. pranešimų tezės, 1993, 29.

⁶ Estos oicónimos se analizan detalladamente en un artículo anterior; véase Razmukaitė M. «Distribución en Lituania de los oicónimos derivados de nombres personales con sufijos patronímicos». – Lietuvių kalbotyros klausimai 32, 1993, 133–165.

⁷ Véase Lietuvių pavardžių žodynas 1, Vilnius: Mokslas, 1985 (en adelante, LPŽ I); 2, Vilnius: Mokslas, 1989 (en adelante, LPŽ II); Būga K. «Sobre los nombres personales lituanos». – Rinktiniai raštai 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958, 201–268; Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1987 (en adelante, LVKŽ); Salys A. Raštai 2, Tikriniai vardai, Roma: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1983; Vanagas A. Mūsų vardai ir pavardės, Vilnius: Mokslas, 1982; Zinkevičius Z. Lietuvių antroponimika, Vilnius: Mokslas, 1977; Butkus A. Lietuvių pravardės, Kaunas: Aesti, 1995.

⁸ Véase Vanagas A. Mūsų vardai ir pavardės, 18 y siguientes; 64–66.

160

Esto también lo confirma el hecho de que entre los apellidos lituanos hay bastantes que proceden de estos nombres personales. Según algunos estudiosos, en las lenguas bálticas hubo unos 2009 temas de antiguos nombres ditémicos a partir de los cuales se formaban nombres; naturalmente, no todos han llegado hasta nuestros días, aunque no se dispone de un registro exacto de sus componentes ni de su frecuencia de uso.

-ava. Algird-avà aldea de Pn: Álğirdas¹⁰; Beinor-avà aldea de Rd: Beinoras, Beinoris; Daugin-avà aldea de Kš: Dauğinas, Dauğinas; Daunor-avà aldea de Jnš: Daunoras, Daunōras; Jagel-avà aldea de Jon: Jagēla; Libert-avà aldea de Mlt: *Libertas (< Lȳbartas); Mantvyd-avà aldea: Mañtvydas; Vaišvyd-avà aldea de Kn: Vaišvydas.

-avas. Algird-āvas frente a Švnč: Álğirdas.

-čižna. Lemantau-čižà frente a Šr (< *Leimantau-čižna): Leimantas.

-ina. Jogal-inà aldea de Prn (< *Jogel-ina): Jōgela.

-inas. Jugal-inas aldea de Kš (< *Jugail-inas): Jugāila.

-inė. Skirgail-inė aldea de Kdn: Skirgāila, Skirgailis; Vytaut-inė aldea de Kdn: Vȳtautas.

-ynė. Vaišvil-ynė aldea de Ps: Vaišvilas, Vaišvilà.

-iškė. Aminén-iškė aldea de Ign (?< *Eiminén-iškė): *Eiminėnas, cf. Eimanas, Eīdminas; Argird-iškė aldea de Švnč (< *Algird-iškė): Algirdas; Arvyd-iškė aldea de Mžk, Šl: Arvydas; Bavain-iškė frente a Švnč (< *Byvain-iškė): Byvainis; Beinor-iškė aldea de Šl: Beinoras, Beinoris; Bui̇vyd-iškė aldea de Šll: Bui̇vydas, Bui̇vydis; Būvil-iškė aldea y frente a Ign: Būvilas; Bukaṅt-iškė aldea de Klm: Būkantas, Bukaṅtis; Būtrim-iškė aldea de Pn: Būtrimas; Daūbar-iškė aldea de Ign, frente a Švnč: Daūbaras, Daubar̄is; Daugėl-iškė aldea y frente a Klm: Daugēla, Daugēla; Daujót-iškė aldea de Mlt, Švnč: Daujōtas; Daukiṅt-iškė aldea de Klm: Daukiṅtis; Daunōr-iškė aldea de Jnš: Daunōras; Galvyd-iškė aldea de Klm: Galvȳdis; Gataūt-iškė aldea de Šll: Gataūtis; Gēdgaud-iškė aldea de Trg, Gedgaud-iškė aldea de Rs: Gēdgaudas; Gedmīn-iškė aldea de Šll: Gedmīnas; Gēṁbut-iškė aldea de Klm: Gēṁbutas; Getaut-iškė aldea de Klm: Gētautas; Gimbēt-iškė aldea de Akm: *Gimbetis, cf. Giṁbutas, Gimbūtis; Giṙkant-iškė aldea de Tl: Giṙkantas; Giṙmant-iškė aldea de Tl: Giṙmantas; Giṙvyd-iškė aldea de Zr: Giṙvydas; Jāgmin-iškė aldea de Klm: Jāgminas; Jógel-iškė aldea de Klm: Jóge-la; Jogmin-iškė aldea de Šll: Jogminas; Jōrūd-iškė aldea de Rs: Jōrūdas; Jōsūd-iškė aldea de Šll: Jōsūdas; Kybart-iškė aldea de Klm, Šl: Kȳbartas; Kimbār-iškė aldea de Ign: Kimbāras; Kimbart-iškė aldea de Zr: Kimbartas; Mažvil-iškė 2 aldeas de Ign: Mažvilas; Naṙbut-iškė aldea de Pln: Naṙbutas; Neimant-iškė aldea de Šl: Neimantas; Órvyd-iškė aldea de Šll: Órvydas; Ringēl-iškė aldea de Lzd: *Ringēla, cf. Ringāila, Rimgāila; Skīrmant-iškė aldea de Rs, Skīrmant-iškė aldea de Tl: Skīrmantas; Skūrvyd-iškė aldea de Tl: Skūrvydas; Tìtvyd-iškė aldea de Klm (en fuentes antiguas, Tilvydiškė): *Tilvydas, cf. Tilvytis; Toliot-iškė aldea de Ign: Tóliotas; Vaikšnōr-iškė aldea de Lzd: Vaikšnōras; Vȳtart-iškė aldea de Klm: Vȳtartas; Vȳtaut-iškė aldea de Lzd: Vȳtautas.

⁹ Cf. Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas, 25, 26.

En el texto no se diferencian los nombres, apellidos y apodos, ya que el estatus de nombre o apellido quizá aún no estuviera claramente definido cuando se formó el oicónimo.¹⁰

161

-iškės. Beinōr-iškės vs. V: Beinōras; Būivyd-iškės aldea V: Būivydas; Butrim-iškės aldea Al, Prn: Butrimas; Darbut-iškės aldea Trak: Dárbutas, Darbutis; Daubar-iškės 2 aldeas Zr: Daubāras, Daubāris; Daugird-iškės aldea Trak: Daugirdas; Daujót-iškės aldea Al, Prn: Daujōtas; Daunōr-iškės vs. An: Daunōras; Davain-iškės aldea Al: Davainis; Eitmin-iškės aldea V: Eitminas; Gāstaut-iškės aldea Trak: Gāstautas; Geistar-iškės aldea Al: Geistaras; Gendvil-iškės aldea Akm: Gendvilas; Gineit-iškės 2 aldeas Trak, aldea V: Gineitis, Gineitas; Giriōt-iškės aldea Prn: Giriota, Giriōtas, compárese Girjotas; Girvyd-iškės aldea Zr: Girvydas; Jogėl-iškės aldea Trak: Jogēla; Jovain-iškės aldea Ut: Jōvainas; Jovaiš-iškės aldea Trak: Jovaišis; Kālbūt-iškės aldea Rk, Zr: *Kalbutas, compárese Kalminas; Kariōt-iškės aldea Trak: Kāriotas, compárese Kārjotas; Lauksmin-iškės aldea Rs: *Lauksminas, compárese Liau kšminas; Liūbart-iškės aldea Al: Liūbartas; Māngel-iškės vs. Šlčn: Mangēla; Mantvil-iškės aldea Šlčn: Mantvilas; Nārbut-iškės vs. V: Nārbutas; Norgel-iškės aldea Al: Nōrgelas, Norgēlas; Norvyd-iškės aldea Vrn: Nōrvydas; Nōrvil-iškės aldea Šlčn: Nōrvilas, Nōrvila; Pervain-iškės aldea V: Pervainis; Pervien-iškės aldea Švnč: Pervienis; Ramavyd-iškės aldea Ut: Rāmavydas; Rōkant-iškės aldea V: *Rokantas (? < *Rakantas, < *Ram-kantas); Sangėl-iškės aldea Šlčn: *Sangēlas, compárese Sāngalas; Sangin-iškės aldea Šlčn: Sānginas; Sirvyd-iškės aldea V: Sirvydas, Sirvydis; Skirmant-iškės aldea Trak: Skirmantas; Strimyl-iškės aldea Akm: *Strimyla (< Strimilā); Sūrgant-iškės aldea Kš: Sūrgantas; Sutart-iškės aldea Kš: *Sutartas, compárese Sāntaras; Vanžad-iškės aldea Al: *Vanžadas, compárese Vōnžadas; Vytaūt-iškės aldea Al: Vytautas.

-iškis. Algird-iškis aldea Pn: Algirdas; Barvain-iškis aldea Rk: Barvainis; Beinor-iškis aldea Rd, Beinōr-iškis aldea An: Beinōras, Beinoris; Būgal-iškis aldea Mlt: Būgalis (< Bugāila); Daubār-iškis aldea y 2 vs. Šr: Daubāras; Daugėl-iškis aldea Pn, Ukm: Daugēla; Davain-iškis aldea Rk: Davainis; Dōvain-iškis aldea Pkr, Dovain-iškis aldea Mlt: Dōvainis; Ēgerd-iškis aldea Brž (< *Eigerd-iškis, *Eigird-iškis): Ēgirdas; Eibut-iškis aldea Zr: Eibutas, Eibūtis; Eimant-iškis aldea Ukm: Eimantas; Gelbūt-iškis aldea Ukm: Gelbutas; Gelgaud-iškis p. Šk: Gelgauda; Gintvil-iškis vs. An: Gintvilā; Kantrim-iškis aldea Kp, Šl, Šr: Kantrimas; Kimber-iškis aldea Zr: Kīmbaras; Lement-iškis aldea Ut: *Lementas, *Lemantas (< Leimantas); Mantagāl-iškis aldea Brž: *Mantagāilas, compárese Mantautas; Mantvyd-iškis aldea Brž: Mantvydas; Mantvil-iškis aldea Kdn: Mantvilas; Narbūt-iškis aldea Zr: Nārbutas, Narbūtis; Narvyd-iškis aldea Šr: Nārvydas, Narvydas; Radvil-iškis aldea Ign, c. Rd: Radvilā, Radvilas; Rimgaud-iškis aldea Rk: Rimgaudas; Sirvyd-iškis vs. An: Sirvydis; Sūngāil-iškis aldea Ut: *Sūngaila, compárese Sungāila, Sangāila; Survil-iškis p. y vs. Kdn, aldea An, Pn: Survilā, Survilas; Suvain-iškis vs. Kp, Suvain-iškis p. Rk: Sūvainas; Vaisgel-iškis 2 vs. Ukm: *Vaisgēla, compárese Vaizgēla; Vyliaud-iškis aldea An: Vyliaudas.

-iškiai. Arvyd-iškiai aldea Klp: Ārvydas; Ašmōn-iškiai aldea Šk: Āšmōnas; Biriēt-iškiai aldea Rd: Birietā (< Bir-jotas)¹¹, Bugail-iškiai aldea Kp: Bugaila, *Bugailis; Būi-

¹¹Así explica este apellido K. Būga; véase Būga K. Rinktiniai raštai 1, 239. Sin embargo, el apellido también puede ser de otro origen, es decir, proceder del polaco o del alemán (compárese LPŽ I 263).

162

vyd-iškiai aldea Rk: Būivydas, Buivydis; Butrim-iškiai aldea Al: Butrimas; Dárbut-iškiai aldea Rs: Dárbutas; Daubār-iškiai aldea Mlt, Ukм, vs. Mlt: Daūbaras, Daubāras; Daugél-iškiai vs. An, Daugél-iškiai aldea Rs, Šk: Daugélas, Daugéla, Daugélà; Daugérd-iškiai aldea Šk (< *Daugird-iškiai): Daūgirdas; Daukant-iškiai aldea Šk: Daūkantas, Daukantās; Daumañt-iškiai aldea Ukм: Daūmantas, *Daumàntas; Dómant-iškiai aldea Ukм: Dómantas; Ei̇bār-iškiai aldea Rd: Eibāras, *Eibāras; Eidint-iškiai aldea Klm: Eidintas; Eidmin-iškiai aldea Rk: Eidminas, *Eidminas; Eimin-iškiai aldea Brž: Eiminas, *Eiminas; Geister-iškiai 2 aldeas Vlkv (< *Geistar-iškiai): Geistaras; Gelgūd-iškiai aldea Rs: Gelgūdas (< Gėlgaudas); Jagmin-iškiai aldea Kn: Jagminas; Jaugel-iškiai aldea Jon: Jaugela; Jogėl-iškiai aldea Šk: Jogėla, Jogéla, Jógélas; Kybārt-iškiai vs. Ukм: Kybārtas; Laukmīn-iškiai aldea Kp: *Laukmīnas, compárese Lauksmīnas; Lauksvyd-iškiai aldea Kn: Lauksvydas; Lemant-iškiai aldea Jrb: *Lemantas (< Leimantas); Liogāl-iškiai aldea Kdn: Liogāila; Mantagal-iškiai aldea Šr: *Mantagalis (< *Matagailas), compárese Mantigāila; Mantait-iškiai aldea Akm: Māntartas; Mantrōm-iškiai aldea Jon (< *Mantrum-iškiai): Māntrumas (< Māntūrimas); Mantvil-iškiai aldea Rd: Mañtvila, Mantvilas; Milvyd-iškiai aldea Tl: Mīlvydas, Mīlvydas; Nārvyd-iškiai aldea Brž: Nārvydas; Nórbut-iškiai aldea Kdn: Nórbutas; Rindaug-iškiai aldea Brž: Rīndaugas; Sandar-iškiai aldea Brž: Sándaras; Sangail-iškiai aldea Jon: Sangāila; Santar-iškiai aldea Šr: Sāntaras; Sungail-iškiai aldea Trg: Sungāila; Surgėl-iškiai vs. Šr: *Surgela, compárese Surgela; Suvaīd-iškiai aldea Rk: *Suvaīdis, compárese Sūvaidas; Svirgėl-iškiai aldea Brž: *Svirgela, *Svirgėlas (compárese Svirbutas); Taugin-iškiai aldea Kdn: Tauginas; Uvain-iškiai aldea Klm: *Uvainis, *Uvainas, compárese Uveinis; Vaistār-iškiai aldea Kn: *Vaistaras, compárese Vaištaras; Vaišvil-iškiai aldea An, 2 aldeas Klm: Vaišvilas, Vaišvilà; Vālmant-iškiai aldea Kn: Válmantas; Vālmon-iškiai aldea Pn: *Valmonas, *Valmanas, compárese Valmontas; Vigant-iškiai aldea Tl: Vigantas, Vygantas; Vytaūt-iškiai aldea Al: Vytautas; Žemant-iškiai aldea Pn (< *Žeimant-iškiai): Žeimantas, compárese Žemantáuskas.

-uva. Suvárt-uva aldea Klm: *Suvartas, compárese Sūvainas, Gővartas;

Al resumir el examen de los derivados de este subapartado, cabe señalar que en la formación de oicónimos sufijados a partir de antiguos antropónimos lituanos bisilábicos se emplean 12 sufijos (contando las variantes de ambos géneros y número: -ava, -avas, -čizna, -ina, -inas, -inė, -ynė, -iškė, -iškės, -iškis, -iškiai, -uva), de los cuales 5 son de origen eslavo (-ava, -avas, -čizna, -ina, -inas). Sin embargo, con estos últimos se formaron solo uno o dos derivados. La mayoría de los antropónimos bisilábicos presentados aquí están documentados en diversas fuentes enumeradas anteriormente (véase la nota 7); los demás pueden ser deformaciones de antropónimos ya conocidos o no estar documentados en las fuentes, como por ejemplo: *Lauks-mi-nas, *Mant-a-gailas, *Svir-gela, *Su-tartas, *Sūn-gaila, *U-vainis, *Vais-gela.

2. Derivados de antropónimos apelativos (apodos) (incluidas las formas abreviadas de antiguos antropónimos bimembres) y de denominaciones apelativas de personas

Este es el grupo más numeroso de derivados antroponímicos. Desde el punto de vista del origen, sus palabras base —los antropónimos— suelen proceder de palabras comunes. Muchos de ellos

163

se han convertido en apellidos, es decir, han pasado a engrosar la clase de apellidos que tenemos hoy¹². Sin embargo, hay que reconocer que muchos antropónimos de este tipo, ocultos en los oicónimos, son solo nombres del pasado, que no han llegado hasta nuestros días, o bien desempeñaron únicamente la función de apodos. Así pues, la oiconimia ofrece, entre otras cosas, abundante material valioso relacionado con antropónimos históricos desaparecidos.

-(i)anka. Liauk-iánka vs. Švnč: Liáukas, Liaũkus; Mažur-ánka pueblo de Trak: Mažũras, Mažũra o etnónimo *mažūras, compárese možiūras¹³; Sabal-iánka vs. Mlt: Sabalas, Sabalỹs.

-(i)auka.¹⁴ Bacen-áuka pueblo de Jon: *Bacenas, Bacėnas (compárese esl. baciònas «cigüeña»); Karšin-áuka pueblo de Pn: *Karšinis, compárese Karšinskas, Karšys; Kamisar-áuka vs. Ut: *Kamisaras, compárese Komisāras; Kisiel-iáuka pueblo de Mlt: Kisiẽlius; Kuk-áuka vs. Kp: Kūkis, Kukỹs; Rag-áuka pueblo de Zr: Rãgas; Rud-áuka pueblo de Trak: Rùdis, Rudỹs; Sakal-áuka pueblo de Zr: Sãkalas; Šap-áuka pueblo de Zr: Šãpas, Šapỹs; Tarn-áuka pueblo de Lzd: *Tarnas, compárese Tarnáuskas; Žyd-áuka pueblo de Trak: etnónimo žydai, žýdas (pero compárese Žydáitis, Žydelis).

-aunė. Rag-áunė pueblo de Šr: Rãgas; Šauk-aunė pueblo de Uk m: *Šãukas, *Šaukys, compárese Šaukūnas.

-(i)ava. Adinc-avà pueblo de Trak: *Adincius, compárese Adinčius; Baltuš-avà pueblo de An: Baltušis; Baran-avà vs. Kš, Rk: Baranas, Barõnas; Brazn-avà pueblo de Šl: *Braznys, compárese Braznãuskas; Dil-iavà pueblo de Brž: Dìlis, Dilỹs; Galin-avà vs. Mlt: Galinis; Kamisar-avà pueblo de An: *Kamisaras, compárese Komisāras; Karūn-ava pueblo de Kdn: Karūnas; Kaunat-avà pueblo de Tl: *Kaunatas, compárese Kaũnas, Kaunėckas, Kaunáitis; Ker-avà pueblo de Pn: Kėras, Kerỹs; Kreken-avà¹⁵ localidad de Pn: Krėkenas; Labūn-ava pueblo de Klm, Kn, Šr: Labūnas; Lavar-avà pueblo de Trak: *Lavaras, compárese Levaráuskas, Leveris, Léveris; Led-avà pueblo de Šl: Lėdas; Ling-avà vs. Rk: Lĩngė, Lingỹs y similares; Makšt-avà pueblo de Jon: Makštis, Makštỹs; Marg-avà pueblo de Kn, Mrj, Šk: Márgis; Pelut-avà pueblo de Kdn: Pelùtis; Pérnar-ava localidad de Kdn: *Pernaras, compárese Pernaráuskas; Pin-iavà pueblo de Pn: *Pinis, compárese Pìnas; Rag-avà pueblo de Prn, Rk: Rãgas; Rang-avà pueblo de Trak: Ranga, Rùnga; Ras-avà pueblo de Kš: Rasỹs; Rašk-avà pueblo de Brž:

¹² Compárese Vanagas A. Mūsų vardai ir pavardės, 68–72.

¹³ Las palabras comunes del lituano y las explicaciones de sus significados se han tomado principalmente de los volúmenes del diccionario académico «Lietuvių kalbos žodynas»: Lietuvių kalbos žodynas 1–2, Vilnius: Mintis, 1968–1969; 3–6: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956, 1957, 1959, 1962; 7–9: Mintis, 1966, 1970, 1973; 10–15: Mokslas, 1976, 1978, 1981, 1984, 1986, 1991; 16–17: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995, 1996, 1997.

Sufijo de origen eslavo: tampoco debe perderse de vista que algunos de los oicónimos aquí presentados podrían ser derivados con el sufijo -ka de antropónimos eslavos acabados en los segmentos de tema -ev, -ov (que en los oicónimos lituanizados pasan a -auka). Compárese el sufijo -ka y sus derivados. Por otra parte, algunos de estos oicónimos pueden ser formaciones ya hechas, tomadas de lenguas eslavas (bielorruso o polaco) con todo el sufijo y solo ligeramente lituanizadas.

¹⁵En cuanto al origen, compárese la explicación de A. Vanagas; véase Vanagas A. Lietuvos miestų vardai, Vilnius: Mokslas, 1996, 110–113.

164

Raškys, Raškus; Rašn-avà aldea Kn: Rašnys; Ruž-iavà aldea Trak: Ružys; Sirat-avà aldea Zr: *Sirata, cf. Siratàvičius, Sirotà; Šapin-avà vs. Kš: *Šapinis, cf. Šapinskas; Tarn-avà aldea Rk: *Tarnas, *Tarnys, cf. Tarnàuskas; Tylin-avà aldea Brž: *Tylinas, cf. Tilinas, Tylà.

-(i)avas. Cib-avas aldea Mrj: Cìbas; Gadūn-āvas pueblo Tl: Gadūnas (cf. palabra de habla rural gãdotis «ocuparse, buscar; encontrar»); Galìn-āvas¹⁶ vs. Ign: Galìnis; Gulbin-āvas aldea Mrj: Gulbìnas; Kamunt-āvas aldea Ign: *Kamuntas, cf. Kamuntàvičius; Kazak-āvas aldea Ign: Kazakas; Kazl-āvas aldea Mrj: Kazlà; Kirkil-iāvas aldea Mrj: Kìrkilas, Kìrkilas; Lek-āvas aldea Rs: Lēkas, Lekỹs; Sabal-iāvas aldea Mrj: Sabãlys, Sabãlius; Žebenk-āvas aldea y vs. Tl: *Žebenka, cf. Žibenka.

-čižna. Butkau-čižnà aldea Mlt: Butkãuskas; Gaidalau-čižnà aldea Mlt: *Gaidaláuskas, cf. Gaidẽlis; Grebliau-čižnà aldea Šr: Grebliáuskas; Meškaũš-čižnà aldea Švnč: Meškáuskas; Rinkau-čižnà aldea Trak: Rinkáuskas; Rutov-čižnà aldea Švnč: *Rutovskis, cf. Rutãvičius; Saplau-čižnà aldea Zr: *Saplauskas, cf. Saplys.

-enka. Gudz-énka aldea Kš: *Gudžius, Gùdžius, cf. Gùdas, Gudzinskas.

-iena. Gud-ienà aldea Kš: Gùdas o etnónimo gùdai, gùdas.

-ija. Augūn-ija aldea Šr: Augūnas; Maskōl-ija. aldea Šll, Maskol-ijà aldea Ps: Maskōlis, Maskōlius o etnónimo maskōlis «ruso»; Os-ijà aldea Vlkv: Osis (< Úosis?); Skrip-ija aldea Pn: *Skripas, cf. Skripùkas; Šilv-ija aldea Ign: Šilva.

-inė. Akmensk-inė aldea Pln: Akmėnskis; Aušr-inė aldea Rs, Vrn: Aušrà; Aviž-inė aldea Mrj, Zr: Avižà; Bar-inė aldea Pn: Barỹs; Baron-inė aldea Rk: Barõnas; Berag-inė aldea Vlkv: *Berãgis (cf. palabra de habla rural berãgis «que no tiene cuernos»); Bimbil-inė aldea Trg: *Bimbilas (cf. palabra de habla rural bimbilas «látigo; tábano; pequeño agricultor, habitante de una cabaña»); Blus-inė aldea V: Blùsis; Burb-inė aldea Jrb: Bùrba; Cibul-inė aldea Zr: Cìbulis; Čevenyk-inė aldea Ign: *Čevenyka (cf. palabra eslava de habla rural čeverykà «zapato»); Degūt-inė¹⁷ aldea Mlt, Degut-inė aldea Šk: Degùtis; Geguž-inė aldea Jon, Kš, Pn, Rd, y vs. Kn, Mlt, Pn, Ukm, V: Gegužas, Gegužis; Gelež-inė aldea An: Geležė, Geležius; Gerv-inė aldea Rs: Gérvė; Giedrait-inė aldea Pn: Giedràitis; Gudautsk-inė aldea Klm: Gudáuskas; Gud-inė aldea Mrj: Gùdas o etnónimo gùdai, gùdas «bielorruso»; Gudul-inė aldea Šr: *Gudùlis, cf. Gudulẽvičius; Gumb-inė pueblo vs. Klm, Rk: Gùmbis; Kašel-inė aldea Mlt: Kašẽlis; Katin-inė aldea Pn: Kãtinas; Kauk-inė aldea Kš: Kaũkas; Kazok-inė aldea Ign: Kazõkas; Kern-inė pueblo vs. V: Kernà, Kernỹs; Kervel-inė aldea Zr: Kérvelis; Kėv-inė aldea Mrj: Kievà; Kirz-inė pueblo vs. V: *Kirza, *Kirzas (cf. palabra de habla rural kirza «keverza»); Klapat-inė aldea Jrb: Klãpata, Klãpatas; Klevečk-inė aldea Pn: Klevečkà; Kruōp-inė aldea Šl, pueblo Mlt, Mrj, Ps, Kruop-inė vs. Šr: Kruopà, Kruōpis; Kuks-inė aldea Skd, Trg: Kuksà; Kukšt-inė aldea Šll: Kukštà, Kùkštas; Kunigaikšt-inė aldea Trak: Kunigáikštis; Kunig-inė aldea Krkn: kùningas, *Kunigas, cf. Kunigáitis, Kunigėlis; Lapūk-inė aldea Kš: Lapūkas; Liūl-inė pueblo Švnč: Liùlys; Lukš-inė aldea V: Lukšà; Luob-inė aldea Kn: *Luoba, *Luobas, cf. Luobìkis; Medekš-inė

¹⁶El oicónimo también puede relacionarse con el nombre femenino Galinà.

¹⁷El oicónimo también puede vincularse con la palabra de habla rural degùtas.

165

pueblo de Rs: Medekšà; Mešker-inė pueblo de Klm, Prn, Rk, Šlu: Meškeris; Pagramd-inė pueblo de Prn: *Pagramdis, cf. Pagràndis; Pakus-inė pueblo de Mrj: Pàkusas; Palš-inė pueblo de Zr: Pálšis; Patàš-inė 2 pueblos de Mrj, Patàš-inė pueblo de Prn, Šk: Patàšius; Pavyd-inė pueblo de Zr: Pavỹdis; Peléd-inė¹⁸ pueblo de Rs: Peléda; Pikel-inė aldea de V: Pìkelis; Popier-inė pueblo de Šlčn, V: Pòpiera; Prīsteg-inė pueblo de Ign: *Prìsiega (cf. la palabra dial. prisiega «promesa, cónyuge»); Puid-inė pueblo de Kn: Pùida; Pup-inė pueblo de V: Pupà, Pùpis; Ražiot-inė pueblo de Jon: *Ražiotis (cf. dial. ražuotas, -a «cubierto de rastrojos»); Rus-inė pueblo de Kš: Rùsas; Sakal-inė pueblo de Šlčn, Trg: Sàkalas; Sarg-inė pueblo de Prn, V: *Sargas, cf. Sargūnas; Sidābr-inė aldea de Ign, Ut, pueblo de Rk, Sidabr-inė aldea de Mlt: Sidabra, Sidābras; Skard-inė pueblo de Jrb: Skà rdis, Skardžius; Skrand-inė pueblo de Jon: Skrandis, Skrandžius; Skruzd-inė pueblo de Šl: Skruzdỹs; Staig-inė pueblo de Trg: Staigis; Stalion-inė pueblo de Pn: Staliliónis; Strazd-inė pueblo de Al, Vlkv: Stràzdas; Svirpl-inė aldea de Ukm: Svirplỹs; Šárk-inė pueblo y aldea de Bžr, Šark-inė pueblo de Klm: Šárka, Šárkis, Šarkỹs; Šerėl-inė aldea de An: Šerėlis; Šerm-inė pueblo de Mrj: Šérna, Šérnas; Šešk-inė pueblo de Brž: Šéškas; Šlikt-inė pueblo de Skd: Šliktà; Špok-inė aldea de V: Špòkas; Totor-inė pueblo de V: Totòrius, Totòris o etnónimo totòriai, totòrius; Vanag-inė pueblo de Jrb, Mlt, Pn, Ps, Šl, V, Vlkv, aldea de Klm, Rd: Vànagas; Venger-inė pueblo de Rk: Veñgeris; Vidut-inė pueblo de Švnč: Vidutà; Vyt-inė pueblo de Šr, Ukm, aldea de Ukm: Výtas; Žvyg-inė pueblo de Ukm: *Žvygas, cf. Žvìgaitis.

-ynė. Bumbul-ynė pueblo de Kdn: Bumbūlis; Daukš-ynė pueblo de Pn: Daukšà; Dūdor-ynė pueblo de Pn: Dūdōrius; Dzerkal-ynė aldea de Brž: Dzérkelis, Dzērkelis (cf. la palabra dial. dzérkolas «rostro»); Gaid-ynė pueblo de Ps: Gaidỹs; Kuliuac-ynė aldea de Ps: Kulėvičius, cf. Kuliáuskas; Kumel-ynė¹⁹ pueblo de Mlt, aldea de Švnč: Kumelỹs; Lukšt-ynė pueblo de Ps, V: Lùkštas; Márg-ynė pueblo de Trg: Márgis; Prapuol-ynė pueblo de Jon: *Prapuola, *Prapuolis, cf. Prapuolėnis; Raizg-ynė pueblo de Rk: Raizgis, Raizgỹs; Šel-ynė pueblo de Rk: etnónimo šélis, šéliai; Stirbait-ynė pueblo de Trg: *Stirbaitis, cf. Stirbà, Stirbỹs; Suvalk-ynė pueblo de Mlt: etnónimo suvalkai «suvalkianos»; Šaln-ynė aldea de Šk: Šalnà, Šalnius; Šaltak-ynė pueblo de Rk: *Šaltakis (< *šaltaakis < šáltas, -à + akis); Šeštok-ynė pueblo de Rs: Šeštokas; Švilp-ynė pueblo de Pkr: Švilpa; Tutul-ynė aldea de Brž: *Tutulis (cf. la palabra dialectal tutūtis «cierto pájaro del bosque...; tūtlýs, tututis»), cf. también Tutỹs; Vaivad-ynė aldea de Brž: Vaivada, Vaivadà.

-inės. Degut-inės²⁰ pueblo de Ut: Degūtis; Lak-inės pueblo de An: Lakis, cf. Lakietis, Lakičkas, Lėkas; Sidābr-inės pueblo de Mlt: Sidābras, Sidābras, Sidabra; Smulk-inės pueblo de Rs: Smùlka, Smulkỹs; Tūb-inės pueblo de Šll: Tūbà.

-ynės. Gint-ynės pueblo de Rk: Gìntas, Gintỹs; Kump-ynės²¹ aldea de An: Kùmpis, Kumpỹs.

-inis. Geguž-inis pueblo de Rk: Gegužas, Gegužis.

-iniai. Būd-iniai pueblo de Zr: Būdà; Būg-iniai pueblo de Brž: Būgà; Dārg-iniai pueblo de Jnš: Dārgis; Drag-iniai pueblo de Akm: Drāgas; Kadar-iniai pueblo de Šk: Kādaras; Klab-iniai pueblo de Mlt: Klabỹs; Krikl-iniai localidad de Ps: Kriklỹs; Kviet-iniai pueblo de Klp: *Kvietys, cf. Kvieteláitis; Lýg-iniai

¹⁸ El oicónimo también puede derivar del nombre del pájaro pelėda.

¹⁹ También es posible relacionar el oicónimo con la palabra dialectal kumėlė.

²⁰ Vv. también podría relacionarse con la palabra dialectal degūtas.

²¹ También es posible otra interpretación, que relaciona vv. con la palabra dialectal kùmpas, -à «curvado hacia abajo».

166

pueblo Mlt: Lygýs; Meñk-iniai pueblo Šk: Meñkis, Meñkas; Plausk-iniai pueblo Pln: Plauska, Pláuskis; Rùč-iniai pueblo Pkr: Rùčas, Ručýs; Strók-iniai pueblo Ut: Strokas; Suk-iniai pueblo Ukm: Sùkas; Šešk-iniai pueblo Vlk: Šeškas, Šeškus; Širm-iniai pueblo Šl: Širma; Širv-iniai pueblo Prn: Širvis, Širvys; Šišk-iniai pueblo Ign: Šiška, Šiškas; Šut-iniai pueblo V: Šutas; Trank-iniai pueblo Rs: *Tranka, *Trankys, cf. Trankáuskas; Tremp-iniai pueblo Mrj: Trem̃pas; Tūb-iniai pueblo Jnš: Tubà, Tùbas, Tubis; Vedar-iniai pueblo Ign: Vėdaras; Žvirbl-iniai pueblo Pkr, Ps: Žvirblis.-iškė. Agurk-iškė pueblo Mrj, Šk: Agùrkas; Atkoč-iškė pueblo Zr: Atkočius; Augùt-iškė pueblo Ign: Augūtis; Aukštūt-iškė pueblo Šll: *Aukštūtis, cf. Aukštūnas; Bač-iškė pueblo Šll: Bačys, Bačius; Bajor-iškė pueblo Lzd, aldea Švnc: Bajõras; Balañd-iškė pueblo Ign, Šlu: Balañdis; Balč-iškė pueblo Trg: Balčys, Balčius; Balčiulėn-iškė pueblo Ign: *Balčiulėnas, cf. Balčiulis; Baldōn-iškė aldea Švnc: *Baldonas, cf. Baldūnas; Baltak-iškė pueblo Tl: Baltakis; Baltaš-iškė pueblo Lzd: *Baltašius, cf. Baltaševičius; Baltėn-iškė pueblo Ign: Baltėnis; Baltūn-iškė pueblo Švnc: *Baltūnas, (cf. palabra dialectal baltūnėlis «blanco» o dialectal eslava baltūnas «huevo no fecundado, pasado, podrido»); Bandar-iškė pueblo Švnc: *Bandarius, cf. Bandaravičius; Barč-iškė pueblo Klm: Barcis, Barčys, Barčius; Bartel-iškė²² pueblo Zr: *Bartelis, cf. Bartas (< etn. bārtas); Barōn-iškė pueblo Švnc: Barōnas; Bebrūl-iškė pueblo Mrj: *Bebrulis, cf. Bebrāvičius; Bekeln-iškė pueblo Zr: *Bekelnis, (cf. palabra dialectal bekelnis «quien no tiene pantalones,... persona pobre, harapienta, empobrecida»); Bėñdor-iškė pueblo Ign: Bėñdorius; Berūkšt-iškė pueblo Šk: Berūkštis; Beržin-iškė pueblo Klm, Mrj: Beržinis; Bikion-iškė pueblo Klm: *Bikionis, cf. Bikas; Bik-iškė pueblo V: Bikas; Bikn-iškė pueblo Klm: Biknà, Biknius; Býl-iškė aldea Ign: Býla, Býlis; Bimber-iškė pueblo Ign: *Bimberis, cf. Bimbiras, Bimbiras; Birbil-iškė pueblo Akm, Birbil-iškė pueblo Jrb: Birbilà, Birbilas; Biržin-iškė pueblo Ign: Biržinys; Bríed-iškė pueblo Šl: Bríedis; Brūkt-iškė aldea Švnc (< *Brukšt-iškė): Brūkštas, Brūkštus; Būbl-iškė 2 pueblos Šll, pueblo Šlu: Būblýs; Bùc-iškė pueblo Šll: Bùcis, Bucys; Bučėl-iškė pueblo Mlt: Bučėlis; Bùč-iškė pueblo Mžk: Bučýs, Bùčius; Bùdr-iškė pueblo Rs, Budr-iškė pueblo Ign: Budrà, Budrýs; Bujūt-iškė pueblo Ign: *Bujutis, cf. Bujà; Bulōt-iškė pueblo Lzd: Bulotà, Bulōtas; Bumbūl-iškė pueblo Šlu: Bumbūlis; Bùrb-iškė 2 pueblos Klm: Bùrba; Bùrbl-iškė pueblo Švnc: Burblys; Bùrč-iškė pueblo Klm: Burčys, Burčius; Bùrkol-iškė pueblo Ign: *Burkolis, cf. Burkelis; Bùrn-iškė pueblo Klm: Burnýs, Burnius; Bùt-iškė pueblo Šl: Butà, Bùtė, Butýs; Bùtk-iškė 2 pueblos Klm, pueblo Rs: Butkà; Cijūn-iškė pueblo Lzd: *Cijūnas, cf. Cijūnėlis, Cijunáitis; Ček-iškė ciudad Kn: Čėkas; Česn-iškė pueblo Lzd: Česnà, Česnys; Čigōn-iškė pueblo Zr: Čigōnas o etn. čigōnas; Čiuin-iškė pueblo Mrj: *Čiuinas (cf. palabra dialectal čiuinis «cerdo» o eslava čiuinas, -à «bonito, limpio, ordenado»); Čižėl-iškė pueblo Zr: *Čiželis, cf. Čižas; Dailýd-iškė aldea Klm: Dailýdė; Dáin-iškė pueblo Šll, Dain-iškė pueblo Ign: Dainýs; Dāktar-iškė pueblo Tl: Dāktaras; Dangut-iškė pueblo Jrb: Dangūtis; Dāpk-iškė pueblo Šll: Dāpkus; Dārg-iškė pueblo Klm, Šl: Dārgis, Dargýs; Daukš-iškė pueblo Švnc: Daukšà, Daukšýs; Degūt-iškė 2 pueblos Ign, aldea Švnc: Degūtis; Kekāl-iškė pueblo Šlu: *Kekalas, cf. Kikalas, Kikolýs; Kerėl-iškė 2 pueblos Tl: Kerėlis; Kēr-iškė pueblo Ign, Švnc: Kēras; Keršēn-iškė pueblo Mlt: *Keršēnas, cf. Keršys;

²² Los nombres de lugar también pueden relacionarse con el apellido Bārtelis, derivado de un nombre cristiano (cf. LPŽ I 203).

167

Kerùt-iškė pueblo Šk: Kerùtis; Kìlp-iškė pueblo Tl: Kìlpÿs; Kìmin-iškė pueblo Mžk: Kìminas; Kirdeik-iškė pueblo Švnč: Kirdeikà, Kirdeikis; Kisnók-iškė pueblo Mrj: *Kirsnokas, cf. Kirsnÿs; Kisìel-iškė aldea Švnč: Kisìėlius; Kýv-iškė pueblo Rs: *Kyvis (cf. dialectal kyvis «avefría»); Klėkn-iškė pueblo Šll (< *Klikn-iškė): Kliknà; Kliok-iškė pueblo Prn: Kliokÿs; Klìšėn-iškė pueblo Zr: *Klišėnas, cf. Kližÿs; Kliš-iškė pueblo Švnč: Klišÿs; Kriauč-iškė pueblo Ign: *Kriaučius, cf. Kriaučiùkas, Kriaučiūnas o dialectal eslavo kriaučius «sastre»; Kubìl-iškė pueblo Jrb, Rs, Skd, aldea Klm: Kubìlius o dialectal kubìlius; Kūj-iškė pueblo Ign: *Kūjus, cf. Kūjelis, Kūjus; Kūkar-iškė pueblo Šll: Kūkaras (cf. eslavo kūkorìus «cocinero»); Kū[k]-iškė pueblo Švnč: Kū[k]is; Kūkor-iškė pueblo Ign: Kūkoris; Kukuil-iškė pueblo Šlu: *Kukuilis, cf. Kukulÿs; Kulbók-iškė pueblo Švnč: Kulbòkas; Kūlež-iškė pueblo Pln (< *Kuleš-iškė): Kulešà, Kulešas; Kuln-iškė pueblo Švnč: Kulnÿs, Kulnius; Kumbàr-iškė pueblo Šl (? < *Kumbur-iškė): Kumburÿs; Kūnig-iškė pueblo Šll, Kunig-iškė pueblo Klm, Švnč: *Kunigas, cf. Kunigėlis, Kunigáuskas o dialectal kūnigas; Kuor-iškė pueblo Šk: Kuòras, Kuorÿs; Kūrm-iškė pueblo Rs, Vrn, aldea Ign: Kūrmìs, Kurmÿs; Kūrn-iškė pueblo Švnč, aldea Ign, Švnč: *Kurmÿs, cf. Kurmèvičius; Kūšel-iškė pueblo Šlv: Kūšelis; Kvietin-iškė pueblo Šll: *Kvietinis, cf. Kvietėnis, Kvietìnskas; Làim-iškė aldea Švnč: Làima, Làimus; Lapýn-iškė pueblo Klm: Làpynas; Làš-iškė pueblo Šll: Làšas²³; Latāk-iškė pueblo Ign: Latākas; Laukìn-iškė pueblo Šk: *Laukinis (cf. dialectal laukìnis, -ė «del campo, de los campos; trabajador del campo; habitante rural»); Lėk-iškė pueblo Ign, Šlu: Lėkas, Lėkÿs; Lėk-iškė pueblo Trg: Lėkis; Leliok-iškė pueblo Šl: Leliòkas; Lėl-iškė pueblo Trg: Lelÿs; Lenkėl-iškė pueblo Zr: *Lenkėlis o etn. lenkėlis (< lénkas); Lepš-iškė pueblo Rs: Lėpšis, Lepšÿs; Liaudin-iškė 2 pueblos Klm: *Liaudinis, cf. Liaudináitis; Lingėn-iškė pueblo Prn: *Lingėnas, cf. Lingis, Lingÿs; Ling-iškė pueblo Šll: Lingis; Lipk-iškė 2 pueblos Rs: Lipkà, Lipkus; Lipn-iškė pueblo Zr, aldea Ign: Lipnÿs, Lipnius; Lipùt-iškė pueblo Šk: *Liputis, cf. Lipas; Liùbč-iškė pueblo Ign: *Liubčius, cf. Liubčìkas; Liūb-iškė pueblo Šk: Liūbÿs; Lod-iškė pueblo Mrj: Lodà; Lopēt-iškė aldea Klm: Lopetà; Màkn-iškė pueblo Ign: Maknÿs; Maliūn-iškė aldea Švnč: *Maliūnas, cf. Malÿs; Manik-iškė 2 pueblos Šll: Mankis, Mankus²⁴; Maskól-iškė pueblo Ign: Maskólis o dialectal maskólius «soldado del ejército zarista», etn. maskólis «ruso»; Mažōn-iškė pueblo Klm: Mažōnas; Medeik-iškė aldea Ign: Medeikà, Medeikis; Mēdel-iškė pueblo Šll: Medēlis; Meist-iškė pueblo Vlkv: *Meistas, cf. Meistavičius; Melāg-iškė pueblo Trg: *Melāgis; Memėl-iškė pueblo Švnč: *Memelis, cf. Memÿs; Mešk-iškė pueblo Šl: Meškà; Mieleik-iškė aldea Ign: Mielaikà; Mìkn-iškė pueblo Šk: Miknÿs, Miknius; Milión-iškė pueblo Vrn: *Milionis, cf. Milius²⁵; Milkūn-iškė²⁶ pueblo Jrb: Milkūnas, etc. (524 en total)²⁷.

²³ Los nombres de lugar también pueden derivarse del nombre cristiano Vlasÿ (cf. LPŽ II 27).

²⁴ Los derivados con mank- también pueden ser de origen eslavo (cf. polaco Manko, Manek y otros derivados del nombre cristiano < Matyjas; cf. LPŽ II 154–155).

²⁵ Los nombres de lugar también pueden relacionarse con el nombre de bautismo Emilijus (cf. LPŽ II 243).

²⁶ Los nombres de lugar pueden relacionarse con apellidos tomados de lenguas eslavas o del alemán (cf. LPŽ II 245).

²⁷ Por falta de espacio, aquí y en el resto del artículo no se presentan todos los nombres de lugar de los grupos más numerosos. En estos casos, después de indicar algunos derivados, se especifica el número total. Las conclusiones generales del artículo se elaboraron a partir de todos los datos disponibles, presentados en la tesis doctoral (véase la nota 3).

168

-iškės. Ańglin-iškės pueblo Šlčn: Ańglinas; Arėl-iškės pueblo Zr: Arėlis; Atkoč-iškės pueblo Ut, Atkoč-iškės lugar An: Atkočius; Avel-iškės pueblo Mlt: Avelis, Avelys; Aviž-iškės pueblo Zr: Aviža; Babrūk-iškės pueblo V: *Babrūkas, cf. Babrátitis, Babrãvičius; Bagot-iškės pueblo Prn: *Bagotas, cf. Bagotaitis, Bagatas; Bajor-iškės pueblo Kš, Rk, Trak, Ut: Bajoras; Bakan-iškės lugar Šr: Bãkanas; Balánd-iškės pueblo Trak, Balánd-iškės pueblo Šlčn, V, Baland-iškės 2 pueblos Šlčn, lugar Trak: Balandis, Balánda; Balčiūn-iškės pueblo V, Zr: Balčiūnas; Balš-iškės pueblo V: Balsys; Balvōn-iškės pueblo Prn: *Balvonas (cf. dialectal balvōnas «zoquete, inútil, espantajo»); Bana-iškės pueblo Šlčn: Banys; Bareik-iškės pueblo Kš, V: Bareika; Bark-iškės lugar Trak, 2 pueblos V: Bárkus²⁸; Barōn-iškės pueblo Kš: Barōnas; Barsūn-iškės pueblo Trak: *Barsūnas, cf. Barsáuskas; Barvōn-iškės pueblo V: *Barvonis, cf. Barvainis, Barvenas; Basiūl-iškės pueblo Jnš: Basiūlis; Bendōr-iškės pueblo Mrj: Bendo-rius; Berank-iškės pueblo Zr: Berankis; Bild-iškės lugar V: Bildą, *Bildys; Byl-iškės pueblo Prn: Bylą; Biliūn-iškės pueblo Akm: Biliūnas; Bimbir-iškės pueblo Mlt: Bimbiras; Birul-iškės pueblo Kn: Birulis; Blėk-iškės pueblo Zr: Blekys, Blėkis; Blȳn-iškės pueblos y lugar Zr: Blȳnas; Blūs-iškės pueblo Ut: Blūsis, Blusys; Bōbil-iškės pueblo Skd: Bōbilas; Bradat-iškės pueblo Trak: *Bradatas, cf. Bradaitis, prusiano antiguo Bradot; Bradėl-iškės pueblo V: Bradėlis; Brad-iškės pueblo V: *Bradas²⁹, cf. Bradaitis; Eiš-iškės³⁰ ciudad Šlčn: *Eišys, cf. Eisas, Eismantas; Erėl-iškės pueblo V: Erėlis; Gaidėl-iškės 2 pueblos Zr: Gaidėlis; Gaid-iškės pueblo Mlt, Trak: Gaidys; Gaidžion-iškės pueblo Šr: *Gaidžionis, cf. Gaidžiūnas; Gailūn-iškės pueblo V: Gailūnas; Gaiž-iškės pueblo Šl: Gaižius, Gaižys; Galin-iškės pueblo Zr: Galinis; Garnėl-iškės pueblo Mlt: Garnėlis; Garn-iškės pueblo V: Garnys; Garšv-iškės pueblo V: Garšva; Gečion-iškės pueblo Trak: Gečionis; Geis-iškės pueblo V: *Geisas, cf. Gaisas, Geišas; Gerk-iškės pueblo Akm, Gėrk-iškės pueblo Al: Gėrkė, Gėrkis; Gėrv-iškės pueblo Šlčn: Gėrvė; Giedrãit-iškės pueblo Trak, V: Giedrãitis; Gyl-iškės pueblo Ut: Gylýs; Gin-iškės pueblo Al: Gìnas, Gìnius; Ginteik-iškės pueblo Kš: *Ginteika, cf. Gintáuskas; Girait-iškės pueblo Prn: Girãitis; Gird-iškės lugar V: *Girda, *Girdys, cf. Girdvainis; Girm-iškės pueblo V: Gìrnis, Girmys, Gìrnius; Gyv-iškės pueblo Mrj: Gyvis; Gōd-iškės pueblo Šr: Godà; Grabaič-iškės pueblo Kš: Grabáuskas, Grabávičius; Grabūč-iškės pueblo Kš: *Grabūtis, *Grabūčius (cf. dialectal grabóti «manosear, palpar, robar, saquear»; grabōšius «persona de uñas ásperas» y otros); Graž-iškės pueblo Trak, lugar Rk: Gražys; Gražūl-iškės pueblo V: Gražūlis; Grėbliauč-iškės pueblo Kš: Grėbliauskas; Greičiūn-iškės pueblo Klp: Greičiūnas; Grežien-iškės pueblo Kš: *Grežienis < *Griezienis, cf. Griežė; Grūd-iškės pueblo Šr: *Grūdė, cf. Gudė; Grúod-iškės lugar Zr: Grúodis, Gruodys; Gudén-iškės pueblo y lugar Ut: Gudėnas; Gudin-iškės pueblo Al: Gūdinas, Gudýnas; Gudōn-iškės 2 pueblos y lugar V: Gudōnas, Gudōnius; Gūd-iškės pueblo Zr, Gud-iškės pueblo Šlčn: Gūdas apellido o etnónimo.

²⁸ En LPŽ este apellido se relaciona con antropónimos polacos (véase LPŽ I 198); sobre el origen báltico de este antropónimo a partir de Bar-kintas, cf. Zinkevičius Z. Lietuvių antroponimika, 229.

²⁹ El antropónimo también puede tener otro origen, es decir, relacionarse con los antropónimos polacos Brada, Broda y similares (cf. LPŽ II 296).

³⁰ Véase también Vanagas A. Lietuvos miestų vardai, 69–70.

169

gùdas; Gùg-iškės pueblo Zr: Gugà, Gùgas; Gumb-iškės pueblo Šlčn, Vrn: Gùmbis; Išor-iškės pueblo V: Išora, Išoras; Jauneik-iškės pueblo Šl: Jauneikà; Jezavit-iškės lugar Šlčn: Jezavitas; Jovaraūč-iškės pueblo Ign: Jovaraūskas; Jōvar-iškės pueblo Trak: Jōvaras; Jūndel-iškės 2 pueblos Prn: *Jundelis, cf. Jūndalas; Jūndil-iškės pueblo y lugar Šlčn: Jūndila; Jund-iškės pueblo Šlčn: Jundà; Juoc-iškės pueblo Al: Juõčas, Juõčys; Jūod-iškės pueblo Kš, Mlt, Ut, V, lugares Mlt, Ut, Zr: Jūodis, Jūoda; Juodak-iškės pueblo Zr: Juodakỹs; Kačėrg-iškės pueblo V: Kačėrgà; Kàdar-iškės pueblo Mlt, lugar V: Kàdaras; Kair-iškės pueblo Kš: Kairỹs; Kaklin-iškės pueblo Trak: Kãklinas, cf. Kakỹs; Kálbut-iškės pueblo Rk, Zr: *Kalbutis (cf. dialectal kalbūtis «estornino»; y si es < *Kulbut-iškės, cf. Kùlbis, Kulbỹs); Kalend-iškės pueblo Zr: Kalénda, Kalendà; Kalùč-iškės pueblo Rk: *Kalutis, cf. Kuõlis, Kuolỹs; Kalvėl-iškės pueblo Prn: Kalvėlis; Kálv-iškės pueblo V: Kálvis o dialectal kálvis; Kamiñt-iškės pueblo Vrn: *Kamintas (< *Kamentas), cf. Kamentãvičius, Kamantãvičius; Kamùnt-iškės 2 pueblos Zr: *Kamuntas < *Kamantas, cf. Kamantãvičius; Kanavõl-iškės pueblo Akm: Kanavõlas; Kaniùk-iškės pueblo V: *Kaniùkas, cf. Kaniùchas; Kaniùt-iškės pueblo Kš: *Kaniutis, cf. Kãnas, Kanys; Kãpč-iškės pueblo Kš, Kapč-iškės pueblo Trak: Kãpčius; Kapitōn-iškės pueblo Kš: *Kapitōnas, cf. Kapitãnskis; Karč-iškės pueblo Ut: Kartỹs; Karėiv-iškės pueblo Trak, lugar V: Karėiva, Kareivà; Kãrk-iškės pueblo Kn: Kãrka; Karklin-iškės pueblo Al, Prn: Kãrklinis; Karmōn-iškės pueblo Šlčn: Karmōnas; Kãrni-iškės pueblo Akm: Karmỹs; Karp-iškės pueblo Trak, Karp-iškės Vrn: Kárpis, Karpys; Karùž-iškės pueblo y lugar V: Karužà; Karvėl-iškės 2 pueblos Kš, V, pueblo Prn, 2 lugares V, Karvel-iškės pueblo Zr: Karvėlis; Katil-iškės pueblo Jnš, Šl, lugar V, Katil-iškės pueblo Trak: Katilius o dialectal katilius «fabricante, reparador o vendedor de calderos»; Katūt-iškės pueblo V: Katūtis; Kauš-iškės lugar Brž: Kaušas; Kavōl-iškės pueblo V, Kavol-iškės 2 pueblos Zr: Kavõlis o dialectal, de origen eslavo, kavõlis «herrero»; Kazōk-iškės pueblo y lugar Trak: Kazōkas; Kėder-iškės pueblo Al: Kederys; Kėk-iškės pueblo Šil: Kėkys; Kel̃pš-iškės pueblo Zr: Kelpšà, Kelpšius; Keragalv-iškės pueblo Rk: Keragalvis; Kerbed-iškės pueblo Šl: Kerbedỹs; Kęst-iškės pueblo V: Kęstỹs; Kęstūt-iškės pueblo Trak: Kęstūtis; Ketūrak-iškės pueblo Prn: Ketūrakis; Keval-iškės lugar Zr: Kėvala, Kevalas; Kiaũl-iškės pueblo Trak: Kiaulỹs; Kiél-iškės pueblo Kš: Kiélė; Kietãv-iškės pueblo Trak: *Kietava, cf. Kietãvičius; Kiet-iškės pueblo V: Kietis; Kikir-iškės pueblo Prn: *Kikiras (cf. dialectal kikiras, un insulto suave); Kik-iškės pueblo Zr: Kìkas; Kirkil-iškės pueblo Ign: Kirkilà, Kirkìlis; Kirmėl-iškės pueblo Al, Kirmel-iškės pueblo Trak: Kirmėlė, Kìrmela; Kisiėl-iškės pueblo Prn, lugar V: Kisiėlius; Kiškėl-iškės pueblo Prn: Kiškėlis; Kiž-iškės pueblo Mrj: Kìžas, Kìžys; Klėr-iškės pueblo Kš: *Klėrys, cf. Klerỹs; Knìp-iškės pueblo Zr: Knìpas; Koval-iškės pueblo Ign: Kòvalis; Kozėlk-iškės pueblo Trak: *Kozelka, cf. Kozėlė; Krák-iškės pueblo V, Krak-iškės pueblo Mlt: Krãkė, Krãkis; Kralik-iškės pueblo V: Krãlikas; Kriauč-iškės 2 pueblos Kš: *Kriaučius, cf. Kriaučiūnas o dialectal, de origen eslavo, kriaučius «sastre»; Krūmėn-iškės pueblo Šr: *Krūmėnas, cf. Krūminas; Krùn-iškės pueblo Šlčn: Krūnas; Kruopėl-iškės pueblo Zr: *Kruopelis, cf. Kruõpas; Kùdar-iškės pueblo Al: Kùdaris; Kukil-iškės pueblo Šr: *Kukilius, cf. Kukỹs, Kùkis; Kūk-iškės pueblo Zr, Kuk-iškės lugar Šlčn: Kùkis, Kukỹs; Kùkt-iškės villa Ut: Kuktà; Kukūt-iškės pueblo V: Kukūtis; Kulėl-iškės pueblo V: *Kulelis, cf. Kùlis, Kulėvičius; Kulōk-iškės pueblo Trak: Kulōkas; Kùnav-iškės pueblo Trak: *Kūnavas, cf. Kūnãvičius; Kūos-iškės pueblo Ut: Kūosa; Kureiš-iškės pueblo Ut: Kureišà; Kùrkl-iškės pueblo Trak,

170

Kurkl-iškės (pueblo) Zr: Kurkšys; Kurkmon-iškės (pueblo) Prn: *Kurmonas, cf. Kurmonāvičius; Kūrn-iškės (pueblo) Kš: *Kūr­nys, cf. Kurnėvičius; Kurtin-iškės (pueblo) Al: Kurtinys; Kū̄t-iškės (caserío) Al: Kūtas, Kutys; Kužėl-iškės (pueblo) V: Kužėlis; Lāban-iškės (pueblo) V: Lābanas; Laibut-iškės (pueblo) Prn: *Laibutis, cf. Laibīnis; Land-iškės (pueblo) Zr: *Landys, cf. Landžius; Lapauč-iškės (pueblo) V: Lapáuskis, Lapávičius; Lāt v-iškės (2 pueblos) Ut, (2 pueblos) Zr: Lātvis, Latvys o el etnónimo lātvis, latvys; Lavar-iškės (pueblo) Trak: *Lavaris, cf. Levaris; Lavōr-iškės (pueblo) V: *Lavoris, cf. Leveris, Léveris; Leit-iškės (pueblos) Kš, Trak: Léita, Leitis; Lengvén-iškės (pueblo) Prn, Lengven-iškės (pueblo) Zr: Lengvėnis; Liāuk-iškės (pueblo) Trak: Liāukas; Liepin-iškės (pueblo) Ut: Liepinis; Lik-iškės (pueblo) Al: Likā, Likus; Lil-iškės (pueblo) Jnš: Lilis, Lilius; Lindin-iškės (pueblo) V: *Lindinis, cf. Lindėnis; Lingen-iškės (pueblo) Prn: *Lingenas, cf. Lingis, Linge; Link-iškės (pueblo) Švnc: Linka, Linkis; Lipk-iškės (pueblo) Kp: Lipkā, Lipkus; Litvin-iškės (pueblo) Kš: Litvinas o el etnónimo eslavo litvinas «lituano»; Liump-iškės (pueblo) Ut: *Liumpis, cf. Liumpičkas; Liž-iškės (pueblo) V: Ližas; Lūt-iškės (caserío) V: Lūtas; Magut-iškės (pueblo) Zr: *Magutis, cf. Magūnas, Magys; Mandūt-iškės (pueblo) V: *Mandūtis, cf. Mandeikā, Mandeikis; Man-iškės (pueblo) Mlt: Mānas, Mōnius; Maniūl-iškės (pueblo) Zr: *Maniūlis, cf. Maneikis, Mānas; Mankūn-iškės³¹ (pueblo) Šlčn: Mankūnas; Mānkuv-iškės³² (pueblo) Kš: Mānkus; Margėl-iškės (caserío) V: Margėlis; Margūt-iškės (caserío) V: *Margūtis, cf. Márgis; Maskōl-iškės (pueblo) Trak, (2 pueblos) V: Maskōlis o el nombre común maskōlis, maskōlius «ruso»; Mazūr-iškės (pueblo) V: Mazūras, Mazūrā o el término dialectal etnónimo mazūras «mazoviano, habitante de Mazovia»; Mažėik-iškės (pueblo) Ut: Mažėika, Mažėikis; Mažiulén-iškės (pueblo) V: *Mažiulėnas, cf. Mažiūlis; Medōl-iškės (pueblo) Zr: *Medolis (cf. el nombre común medōlis «medalla»); Medžiūn-iškės (pueblo) V: Medžiūnas; Meič-iškės (pueblo) Trak: Meitis (dial. Meicys), cf. Meičūtis, Meitūnas; Méir-iškės (pueblo) Trak, Meir-iškės (pueblo) Zr: Meira, Meirys; Meldeik-iškės (pueblo) Ut: Meldeikis; Mentūr-iškės (caserío) V: *Menturis, cf. Menturėvičius; Merg-iškės (pueblo) Trak: *Mergius, cf. Mergiūnas; Miēldaž-iškės (pueblo) Prn: Miēldažis, Mieldažys; Miēl-iškės (caserío) Ut: Mielys, Miēlis; Miež-iškės (pueblo y caserío) Šlčn: Miežis, Miežys; Miglin-iškės (pueblo) Trak: Miglinas; Mikn-iškės (pueblos) Šlčn, Trak: Miknā; Mileik-iškės (pueblo) V: Mileikis, Mileikā; Milėt-iškės (pueblo) Šlčn: *Miletas (<? *Miliotas), cf. Milius (si < *Melet-iškės, entonces cf. Meletā); Milión-iškės (pueblo) Vrn: *Milionis, cf. Milius³³; Mil-iškės (pueblo) Šl: Milius³⁴; Miliūn-iškės (pueblo) Vrn: Miliūnas; Minč-iškės (pueblo) V: *Minčius, cf. Mincevičius; Miškin-iškės (pueblo) Zr: Miškinis; Mōg-iškės (pueblo) Prn: Mogā; Mōst-iškės (pueblo) V: Mostys; Mozūr-iškės (pueblos) Prn, V, Mozūr-iškės (pueblo) Zr: Mozūras o el etnónimo mozūras «habitante de Mazovia»; Mumėl-iškės (pueblo) Zr: *Mumelis (cf. el nombre común mūmas, mumėlis «maumas»); Murmūl-iškės (pueblo) Mrj, Murmul-iškės (pueblo) Zr: Murmūlis; Nark-iškės (pueblo) Zr: Narkus, Narkys, etc. (670 en total).

³¹ En la raíz Vv. puede subyacer también un antropónimo de origen eslavo; cf. el polaco Manko, Mańko, etc. (véase LPŽ II 154–155).

³² Véase la nota 31.

³³ Véase la nota 25.

³⁴ Véase la nota 25.

171

-iškis. Agėn-iškis (pueblo) Brž: *Agenis (<*Eigenis), cf. Eigỹs, Eigminas; Agurk-iškis (pueblo) Rk: Agùrkis, Agùrkas; Aldōn-iškis (pueblo) Rd: Aldōnas, Aldōnis; Audėn-iškis (caserío) An: Audėnis, Aukštāk-iškis (pueblo) Pn: Aukštākis; Aūl-iškis (pueblo) Kp: Aūlas³⁵, Avin-iškis (pueblo) Ut: Āvinas; Avižien-iškis (pueblo) Ut: Avižienis; Babr-iškis (pueblo) Šr: *Babras, cf. Babrātis, Babrāuskas; Bacion-iškis (caserío) Zr: Baciōnis, Baciōnas; Bajōr-iškis (pueblo) Šr: Bajōras o nombre de estamento, nombre común bajōras; Bajoriūn-iškis (caserío) Pn: Bajoriūnas; Bakas-iškis (pueblo) Zr: *Bakās (<*Bekasas), cf. Bekasēnas; Baland-iškis (pueblo) Rd: Balandis; Balčiūn-iškis (pueblo) Ps, Balčiūn-iškis (caserío) Ps: Balčiūnas; Baldōn-iškis (caserío) Ps: *Baldonas, cf. Baldis, Baldus; Baranaūt-iškis (pueblo) Rk: Baranaūskas; Barč-iškis (pueblo) Ukm: Barčius, Barčys; Barık-iškis (pueblo) Rk: Bārkus³⁶, Barkūn-iškis (caserío y pueblo) Al, K. Kdn *Barkūnas, cf. Bārkus³⁷; Baruoł-iškis (pueblo) Pn: Baruōlis; Bāur-iškis (pueblo y caserío) Pn: Bāura, Bāuras; Benōs-iškis (pueblo) Brž: *Benosis (cf. el nombre común benōsis «quien no tiene nariz»); Bijūt-iškis (pueblo) Mlt: *Bijutis, cf. Bijeīkis; Biržin-iškis (pueblo) Zr: Biržinys; Blūs-iškis (caserío) Šr: Blūsis, Blusys; Bōbr-iškis (pueblo) Rk: *Bobras, cf. Bobrāuskas, Bobravičius; Būdr-iškis (pueblo) Rk: Būdris, Budarys; Bugēn-iškis (pueblo) An: Bugēnis; Būk-iškis (pueblo) Tl: Būkas; Bulvēn-iškis (pueblo) Rk, Bulvēn-iškis (caserío) Brž: *Bulvenas, cf. Būlvonas, Bulvanas; Būož-iškis (pueblo) Brž: Būožis; Būrb-iškis (pueblos) An, Rd: Būrba; Butēn-iškis (caserío) Rk: Butēnas; Būtk-iškis (pueblos) An, Ukm: Būtkus; Ciplint-iškis (pueblo) Brž: Ciplinskas; Cirkli-iškis (pueblo) Švnč: *Cirklys, cf. Cirklys; Ček-iškis (pueblo) Ps: Čēkas; Čiob-iškis (pueblo) Šr: *Čioba (cf. el nombre común čiōbyti «desollar, golpear», čiōba «hocico»); Čip-iškis (pueblo) An: Čipas; Čýp-iškis (pueblo) Brž: Čýpas; Čirp-iškis (pueblo) Kp: Čirpys, Čirpus; Čiž-iškis (pueblos) Brž, Rk: Čižas; Dagil-iškis (pueblo) Ps: Dagilis; Dag-iškis (pueblo) Brž: Dāgis, Dagys; Dáin-iškis (caserío) Ukm: Dainys, Dainius; Darsiūn-iškis³⁸ (pueblo) Kš: *Darsūnas; Degėl-iškis (caserío) An: *Degelis, cf. Dēgis; Degūt-iškis (pueblo) Zr: Degūtis; Didel-iškis (pueblo) Rk: Didelis; Dil iāuk-iškis (pueblo) Rk: *Diliauka, cf. los apellidos Dilys, Dilis; Dōbil-iškis (pueblo) An: Dōbilas; Drag-iškis (pueblo) Rk: Drāgas; Dūbr-iškis (pueblos) An, Brž: Dubrā, Dūbras; Dundūl-iškis (pueblo) Zr: Dundūlis; Dvarn-iškis (pueblo) Mlt: Dvarnis; Dvaron-iškis (pueblo) Brž: Dvarōnas; Dvyl-iškis (pueblo) V: Dvylỹs; Dzivōn-iškis (pueblo) Kp: *Dzivonas (cf. el nombre común dzivonas «verbasco»); Eimūl-iškis (pueblo) Pn: Eimūlis; Gaidėl-iškis (pueblo) Rd: Gaidēlis; Gaid-iškis (pueblo) An: Gaidys; Gailiūt-iškis (caserío) An: *Gailiutis, cf. Gāilius; Galin-iškis (pueblos) Pn, Mlt: Galīnis; Galv-iškis (caserío) An: Galva; Garbūnel-iškis (pueblo) Zr: *Garbūnēlis, cf. Garbus, Garbunas; Garmul-iškis (pueblo) Zr: *Garmulis, cf. Gārmlus; Gataūk-iškis (pueblo) Šr: Gataūkis; Gavēn-iškis (pueblo) Brž: Gavēnas; Gegūn-iškis (caserío) Ut: *Gegūnas, cf. Gegỹs, Gēgys; Geguž-iškis (pueblos) Rk, Zr: Gegūžis, Gegužas; Gen-iškis (pueblo) Rk: Genys; Kreivak-iškis (pueblo) Pkr: *Kreivakis (< *kreiva-akis «de ojos torcidos») o

³⁵El antropónimo también puede proceder del nombre Vasij, de origen eslavo cristiano (cf. LPŽ I 139).

³⁶Para el análisis del origen de este antropónimo, véase la nota 28.

³⁷Véase la nota 28.

³⁸Según A. Vanagas, la forma más antigua del topónimo pudo ser *Dirsūniškis, derivada del antropónimo *Dirsūnas, cf. V a n a g a s A. Lietuvos miestų vardai, 44–47.

172

*Kreivokas (< b. ž. kreivókas, -a «algo torcido»); Kriauč-iškis pueblo Brž: *Kriaučius, cf. Kriaučėlis, Kriaučiūnas o esl. kriaučius «sastre»; Krūg-iškis pueblo Rk: *Krūgas (cf. b. ž. krūgas «persona asmática»); Kriveik-iškis pueblo Šr: *Kriveikis, cf. Krīvas; Krūnk-iškis pueblo Ut: *Krunkas (cf. b. ž. krūnkas «cuervo»), cf. Krunkāuskas, Krunkāitis; Kruòp-iškis asentamiento Ut: Kruòpā, Kruòpis; Kubìl-iškis asentamiento Rk: Kubìlius, Kubìlis; Kudòr-iškis asentamiento An: *Kudoras, cf. Kūdarìs; Kukar-iškis pueblo Zr: Kùkaras, Kùkors; Kùk-iškis pueblo An: Kùkas, Kùkis, Kùkys; Kùkt-iškis asentamiento Mlt: Kùktà; Kum-pin-iškis asentamiento An, pueblo Kp: Kumpìnis; Kunig-iškis pueblo Kp, Mlt: *Kunigas, cf. Kunigėlis, Kunigáitis, b. ž. kùnigas; Kuòd-iškis asentamiento Brž: Kuòdis, Kuodÿs; Kuòk-iškis pueblo Kp: *Kuokas (cf. b. ž. kuòkas «zoquete, simplón,...»); Kuòl-iškis pueblo Mlt: Kuòlis, Kuolÿs; Kuprėl-iškis localidad Brž: Kuprėlis; Kùpr-iškis pueblo Ps: Kùpris, Kuprÿs; Kurkliēt-iškis pueblo Rk: Kurkliētis; Kušleik-iškis pueblo Kdn: Kušleikà; Kvietin-iškis pueblo Rk: *Kvietinis, cf. Kvietìnskas; Kviet-iškis pueblo Mrj, Prn: *Kvietys, cf. Kvietìnskas; Kvir-iškis pueblo Brž: Kvirà; Lab-iškis asentamiento Rk: Labÿs; Latvèl-iškis pueblo Brž: Latvėlis o etnónimo latvėlis (< lātvìs); Laužad-iškis 2 pueblos Brž, Laužad-iškis pueblo Rk: Laužadìs; Le-gen-iškis pueblo An: Legėnis; Leg-iškis pueblo Rk: Lėgas; Lėk-iškis pueblo Pn: Lėka, Lėkis; Lement-iškis pueblo Ut: *Lementas, cf. Lementáuskas; Libar-iškis pueblo Pkr: *Libaras, cf. Liberas, Liberis; Liber-iškis pueblo Pn: Liberas, Liberis; Ligin-iškis pueblo Ut: *Liginis, cf. Ligiónis, Ligeikà, etc.; Lik-iškis pueblo Mlt: Lìkas; Lingāv-iškis 2 pueblos Klm, cf. Lingáuskis, Lingÿs; Lipn-iškis pueblo Ps: Lipnÿs, Lìpnius; Liùl-iškis pueblo Mrj: Liùlÿs; Lumbēn-iškis asentamiento Šl: *Lumbėnis, cf. Lùmbė, Lumbis; Maldin-iškis asentamiento Kp: *Maldinis (cf. b. ž. maldínis «destinado a rezar»; «de espadaña, de espadañas»), cf. Máldis; Malėt-iškis asentamiento Pn: *Maleta, cf. Maletà, Meletà; Malon-iškis asentamiento An: Malónis, Malónė; Margel-iškis asentamiento Brž: Márgelis, Margėlis; Maskòl-iškis pueblo An: Maskōlius, Maskōlis o etnónimo maskolis «ruso»; Maurìn-iškis pueblo Kp: *Maurinis (cf. el río Máuras, Kp); Mazgėl-iškis asentamiento Kp: Mazgėlis; Mažeik-iškis pueblo Rk, Mažeik-iškis pueblos An, Rk: Mažeikis, Mažeikà; Mažiùl-iškis pueblo Rk: Mažiùlis; Mažūt-iškis pueblo Šr: Mažūtis; Mekšēn-iškis pueblo Rk: Mekšēnas; Medeik-iškis pueblo Zr: Medeikà, Medeikis; Medin-iškis asentamiento Ut: Medinis; Meldeik-iškis pueblo Rk: Meldeika, Meldeikis; Meldūt-iškis pueblo Ut: Meldūtis; Miciulēn-iškis pueblo Ps: *Miciulėnas, cf. Miciùlis; Mieleik-iškis pueblo Kp: Mieleikà; Migdòl-iškis pueblo An: *Migdolas (?) (cf. b. ž. migdòlas); Miliūk-iškis asentamiento Rd: Miliùkas; Milūn-iškis pueblo An: Milūnas; Molin-iškis asentamiento Ut: Molìnis; Món-iškis pueblo Ut: Monis, Mónius; Móty-iškis pueblo Mlt: *Motys, cf. Motvila; Murž-iškis asentamiento Ps: Mùrza, Muržà; Nabāg-iškis pueblo Rk: Nabāgas; Nārk-iškis pueblo An: Nārkus; Narūš-iškis pueblo Mlt: Narūšis; Narūt-iškis pueblos Pn, asentamiento Ut: Narūtis; Našlòn-iškis pueblo Ut: *Našlonas, cf. Našlėnas; Nečion-iškis pueblo Ut: Nečiónis; Ožkin-iškis pueblo Brž: Ožkinis; Pabald-iškis pueblo Mlt: *Pabalda (cf. b. ž. pabálda, pabaldà «trasnochador»); Pamēn-iškis pueblo Rk: *Pamēnas (cf. b. ž. pamēnas «fantasma»); Pasauš-iškis pueblo Rk: Pasaušis; Pavar-iškis asentamiento Brž: Pāvaras, Pavaris; Pelēd-iškis pueblo Pn: Pelēda; Pelek-iškis pueblo An: Pelēkas; Pēmp-iškis asentamiento Rk: Pēmpė; Perkūn-iškis pueblo Brž: Perkūnas; Pinčiūk-iškis pueblo Rd: *Pinčiūkas, cf. Pìnčius; Plik-iškis asentamiento Ps: Plikÿs, Plìkis; Pùk-iškis asentamiento Pn: Pùkas, Pùkis; Pùkn-iškis pueblo Brž: Puknÿs, Pùknius;

173

Pumput-iškis asentamiento Šr: Pumputis; Puodžiul-iškis asentamiento Kp: Puodžiulis; Purón-iškis asentamiento An: Purónas; Pùrp-iškis pueblo Rk: *Purpas (cf. b. ž. purpas «trapo, harapo»); Purvin-iškis 2 pueblos Ut: Purvinis; Pùsl-iškis pueblo Rk: Puslis; Pũt-iškis pueblo Brž: Pùta, Pùtys; Putr-iškis pueblo Pš: Putrà, Pùtris; Rād-iškis pueblo Kp, Rad-iškis pueblo An, asentamiento, pueblo Ukm: Rādis, Radỹs; Raūgal-iškis pueblo Kp: Raūgala, Raūgalas; Raūp-iškis pueblo Mlt: Raupas, Raupỹs; Repēn-iškis pueblo Zr: *Repenis (cf. b. ž. repénti «arrastrarse»); Ribōk-iškis pueblo An: Ribōkas; Rỹm-iškis asentamiento Pkr, pueblo Rd: Rỹmas; Rimš-iškis asentamiento Brž: Rimša, Rimšas; Rugen-iškis pueblo Ut: Rugenis; Rūgštel-iškis pueblo y asentamiento Ut: *Rūgštelė o *Rūgštelis, cf. Rūkštelė, Rūkštelės, etc.; Rūk-iškis pueblo An, Kn: Rūkas; Rukš-iškis asentamiento Kp: Rukšà, Rukšỹs; Ruop-iškis pueblo Rk: Ruopas; Rūpl-iškis asentamiento Rd: Ruplis, Rupỹs; Sakāl-iškis asentamiento Brž: Sākalas, Sakālis; Saldot-iškis asentamiento Ut: *Saldotas (cf. esl. saldōtas «soldado»); Saldūt-iškis (< antiguo Salgudiskis⁳⁹) ciudad Ut: *Salgudais (< b. ž. salā «aldea» y etnónimo gūdas); Salin-iškis pueblo Mlt: Salinis; Sartēn-iškis pueblo An: *Sartenis, cf. Sartys; Sedūn-iškis pueblo Mlt: *Sedūnas (cf. b. ž. sedūnas, sedūnas «quien se sienta mucho»); Senōn-iškis pueblo An: *Senonis (cf. b. ž. senonis «anciano»), etc. (340 en total).

-iškiai. Aitvar-iškiai pueblo Al: *Aitvaras, cf. Aitvarelis; Alkūn-iškiai pueblo Mlt: Alkūnas; Alavīn-iškiai pueblo Rs: *Alavinis (cf. b. ž. alavinis, -ė «hecho de estaño»); Apeik-iškiai pueblo Jon: Apeikis; Atkōč-iškiai pueblo Kp: Atkōčius; Aukštuol-iškiai pueblo Brž: Aukštuōlis; Aviž-iškiai pueblo Rd: Avižà, Avižius; Bačk-iškiai pueblo Vlkv: Bačkỹs, Bāčkիս; Bagot-iškiai pueblo Kdn: *Bagotas (cf. esl. bagótas, -a «rico»), cf. Bagotaitis; Bajōr-iškiai pueblos Brž, Kdn, Kp, Lzd, Pn, Rk, Ut, 2 pueblos Jon: Bajōras; Bakaler-iškiai pueblo Zr: *Bakaleris (cf. esl. bakaliórius «maestro»; bakalėrija «escuela primaria»); Bakš-iškiai pueblo Vlkv: Bakšà, Bakšỹs⁴⁰; Balañd-iškiai pueblo Trg, Baland-iškiai pueblo Brž: Balañdis; Balč-iškiai pueblo Ps: Balčỹs, Balčius; Balčiūn-iškiai pueblos An, Vlkv: Balčiūnas; Balnēl-iškiai pueblo Jrb: *Balnelis, cf. Bālnis, Bālnįus; Balsēl-iškiai pueblo Šk: *Balselis, cf. Balsỹs; Bals-iškiai pueblo Krtn: Bālsas, Bālsis, Balsỹs; Baltēn-iškiai pueblo An: Baltēnis; Barēiv-iškiai pueblo Jrb: *Bareiva, *Bareivis, cf. Bareikà; Barkel-iškiai pueblo Mlt: *Barkelis, cf. Barkus⁴¹; Barōn-iškiai pueblos Pn, Rd, asentamiento Rd: Barōnas; Barsūn-iškiai pueblo Kn: *Barsūnas (cf. b. ž. barsūnas «cordel para remendar alpargatas», cf. también barsas «tejón»); Barūt-iškiai pueblo Mlt: Barūtis; Baūbl-iškiai pueblo Ukm: Baūblis, Baublỹs; Baubōn-iškiai pueblo Mrj: Baubōnis; Bērn-iškiai pueblo Brž: Bernỹs, Bērnius; Berniūn-iškiai pueblo Kp: Berniūnas; Bevard-iškiai pueblo Mrj: *Bevardis (cf. b. ž. bevardis, -ė «que no tiene nombre»); Bìl-iškiai pueblo Klm: Bilà, Bilius; Biršton-iškiai pueblo Šlu: Birštonà, Birštonas; Bliūdž-iškiai pueblo Mrj: Bliūdžius; Bliūk-iškiai pueblo Šk: *Bliūkas (cf. b. ž. bliūkas «gordinflón, rechoncho»), cf. Bliūkis; Bliuv-iškiai pueblo Šk: Bliūvas; Brazdon-iškiai asentamiento Mlt: *Brazdonas, cf. Brazdỹs; Bried-

³⁹ Žr. Lietuvos apgyventos vietos, Kaunas, 1925, 435.

⁴⁰ Estos nombres personales también pueden no tener origen en apodos, sino proceder de lenguas eslavas; cf. LPŽ I 163.

⁴¹ Para el tratamiento del origen de este nombre personal, véase la nota 28.

174

-iškiai aldea Mrj: Brėdis; Buv-iškiai aldea Ps: Buvys, Būvė; Buld-iškiai aldea Jon: *Buldė, *Buldis (cf. b. ž. buldė «bola»); Butėn-iškiai aldea Rd: Butėnis; Būt-iškiai aldea Ukm, But-iškiai aldea Ut: Butà, Būtė, Butys; Cigōn-iškiai aldea Al, Jnš: *Cigonas o el etnónimo cigonai, cigōnas «gitano»; Cipk-iškiai aldea Šll: Cipkà, Cipkus; Ciūn-iškiai aldea Mlt: Ciūnis (? < Ciūnis < *Tjūnis), cf. Tjūnas; Čebator-iškiai aldea Ukm: Čebatorius; Čėč-iškiai aldea Brž: Čėčys; Čyp-iškiai aldea Kp: Čypas; Čiūr-iškiai aldea Šk: Čiūra; Čivyl-iškiai pueblo Šr: Čivylis; Čiv-iškiai aldea Ut: Čivas; Čiž-iškiai aldea Ign, Ps, pueblo Mlt, Čiž-iškiai 2 aldeas Vlkv: Čižas; Dailid-iškiai aldea Mlt: Dailidė; Darguž-iškiai aldea Akm: Dargužis, Dargužys; Daubak-iškiai aldea Šl: *Daubaka (?), cf. Dubaka; Daug-iškiai aldea Kp: Daugis; Dauk-n-iškiai 2 aldeas Pn, Dauk-n-iškiai aldea Brž: Dauk­nys; Daun-iškiai aldea Mlt: Daunys; Daus-iškiai aldea Pkr: Dausa; Daūs-iškiai aldea Šl, Daus-iškiai pueblo Pkr (? < *Daus-iškiai): Dausa; Deivōn-iškiai aldea Vlkv, Deivon-iškiai aldea Mrj: *Deivonis, cf. Devonis (< *Dievonis, cf. b. ž. dievonis «hijo de Dios»); Deveik-iškiai aldea Kdn: Deveikis; Didžiul-iškiai aldea y pueblo An: Didžiulis; Dijok-iškiai aldea Jon: Dijōkas; Dil-iškiai aldea Rk: Dilis, Dilys; Dird-iškiai 2 aldeas Rs: Dirda; Diržel-iškiai aldea Rd: *Dirželis, cf. Diržys, Diržis; Dyvil-iškiai aldea Lzd: *Dyvilis (cf. esl. dývyti «asombrarse»); Drabuž-iškiai aldea Jon: Drabužis; Drazd-iškiai pueblo Šr: Drazdas; Druc-iškiai aldea Ps: *Drūcas, cf. Druceikà; Dūbl-iškiai aldea Kp: *Dūblys (b. ž. dūblýs, dūblis «persona de vientre grande»), cf. Dublýs; Dūd-iškiai aldeas Brž, Ps, Rk, Dūd-iškiai aldea Šr: Dūdà; Dūdōr-iškiai pueblo Brž: Dūdōrius; Dùlk-iškiai aldeas Klm, Pkr: Dùlka, Dùlkė; Dumš-iškiai aldea Rs: Dùmša, Dumšas; Dund-iškiai aldea Rk: Dùnda; Duob-iškiai aldea Šk: Duoba; Duon-iškiai aldea Vlkv: Duonis; Džiug-iškiai aldea Brž: Džiugà, Džiūgas; Eglin-iškiai 3 aldeas Vlkv: Eglinis, Eglinas; Eižel-iškiai aldea Ut: *Eiželis, cf. Eižinas; Éln-iškiai aldea Kp: *Elnìas, cf. Elniónis; Gabš-iškiai aldea Jrb: Gabšys; Gaidėl-iškiai aldea Kn, Gaidel-iškiai aldea Jnš: Gaidėlis; Gailion-iškiai aldea Ps: *Gailionis, cf. Gailius, Gailiūnas; Gail-iškiai aldea Skd, Tl, pueblo Šl, Gail-iškiai aldea Mlt: Gailis, Gailius; Gaiž-iškiai aldea Kp: Gaižius, Gaižys; Garn-iškiai aldea Jon: Garnys, Garnius; Gavén-iškiai aldea Rd: Gavėnas; Gėd-iškiai aldea Rk: Gedys; Gedžiūn-iškiai aldea Ps: Gedžiūnas; Gen-iškiai aldea Brž: Genys, Gėnis; Giedrait-iškiai pueblo Ukm: Giedraitis; Gyl-iškiai 2 aldeas Šk: Gylis; Girsteik-iškiai aldea Rk: *Girsteikis, *Girsteika, cf. Girstautas; Gyv-iškiai aldea Mrj: Gyvis; Gob-iškiai aldea Vlkv: Gobas, Gobė, Gobys; Godūn-iškiai aldea Mrj: *Godūnas (cf. b. ž. godūnas «cierto hongo»), cf. Godà; Gōštel-iškiai aldea Šl: *Gōštelis (< *Gōštalas < Gōštau­tas); Gram-iškiai aldea Mlt: Grāmas⁴² (cf. esl. grāmas «armatoste, persona boquiabierta; masa masticada»); Graž-iškiai aldeas Brž, Kp, Mrj, Rd, 2 aldeas Šk, localidad Vlkv: Gražys; Greition-iškiai aldea Akm: *Greitonis (< b. ž. greitas y antropónimo Jōnas), cf. Greiturigis; Kaun-iškiai⁴³ aldea Mrj, Vlkv: Kaūnas; Kaūpin-iškiai pueblo An: Kaupinis; Kaūp-iškiai aldea Šk, Vlkv: Kaupas; Kavol-iškiai pueblo Švnč: Kavōlis, Kavōlius; Kazl-iškiai aldea Kn,

⁴²El apellido puede tener también otro origen — < alemán Grams, Gramms, polaco Gram (véase LPŽ I 700).

⁴³El nombre del lugar puede derivarse también de b. ž. kauniškis «habitante de Kaunas y sus alrededores».

175

Mlt, Šr, Ukm, 3 aldeas Mrj: Kazlà, Kãzlas; Kazók-iškiai aldea Mlt: Kazòkas; Keb-iškiai aldea Jrb: Kėbas; Kėbl-iškiai aldea Prn: Kėblis, Keblỹs; Keliuot-iškiai aldea Pkr, Ps: Keliuotis; Kelpš-iškiai pueblo Šr: Kelpšys, Kelpšius; Kernãg-iškiai pueblo An: Kernãgis; Kerš-iškiai aldea Šk: Kéršis, Keršỹs; Keršul-iškiai aldea Kp: Keršùlis; Kiãul-iškiai aldea Brž: Kiaulỹs; Kidòl-iškiai aldea Mrj: Kidòlius; Kiel-iškiai pueblo Brž: Kiélė; Kíer-iškiai pueblo Mlt: Kíeras; Kild-iškiai aldea Ukm: Kìlda, Kildà; Kỹl-iškiai aldea Brž: Kýlas; Kìlp-iškiai aldea Rk: Kilpỹs; Kindzel-iškiai aldea Ukm: *Kindzelis, cf. Kindziùlis (cf. b. ž. kindzas «embutido»); Kirkil-iškiai aldea An: Kirkilà, Kirkìlis; Kirkl-iškiai pueblo Zr: Kìrklis, Kirklỹs; Kirvėl-iškiai aldea Ukm: Kirvėlė, Kirvėlis; Kisiel-iškiai aldea Jon: Kisiėlis, Kisiėlius; Kiūk-iškiai aldea Trg: Kiūkis, Kiukỹs; Klaiš-iškiai aldea Tl: Klaišà, Klaišỹs; Klebòn-iškiai aldea Rd: Klebònas o b. ž. klebònas; Kléiv-iškiai aldea Rd: Kléiva; Klov-iškiai aldea Zr: Klóva; Knybur-iškiai pueblo Zr: Knỹburas, Knỹburis; Knit-iškiai aldea An, Ukm: Knìtas; Kojėl-iškiai aldea Brž, Mlt: Kojėlis, Kojėlė; Kopūst-iškiai aldea Mlt: Kopūstas; Koval-iškiai aldea Kn: Kòvalis; Kraken-iškiai aldea Šlu: *Krakenis, cf. Krãkė, Krakỹs; Krapil-iškiai aldea Šr: *Krapilius (cf. esl. krãpyti «salpicar»); Kreiven-iškiai 2 aldeas Kp: *Kreivenis, cf. Kreivenis, Kreivỹs; Kriaunait-iškiai pueblo Šr: Kriaunáitis; Kriauš-iškiai aldea Ps: Kriaušas, Kriaušius; Krivit-iškiai aldea Mlt: Krìvičius; Krūpel-iškiai aldea Ukm: Krūpelis; Kubil-iškiai aldea An: Kubìlis, Kubìlius; Kūkar-iškiai pueblo Pkr, Kūkor-iškiai aldea y pueblo Kdn, Kukor-iškiai aldea Krtn: Kūkaras, Kūkoris; Kukt-iškiai aldea Mrj: Kuktà, Kuktỹs; Kukul-iškiai aldea Klp, pueblo Zr: Kukùlis; Kūl-iškiai aldea Klp, Šll: Kulỹs, Kūlis; Kūln-iškiai aldea Ukm: Kulnỹs, Kūlnius; Kūlš-iškiai aldea Jon: Kūlšė, Kūlšis, Kūlšys; Kulvert-iškiai aldea Jrb: *Kulvertas (cf. b. ž. kūlvertas, kūlvertiukas «liebre»); Kunig-iškiai aldeas An, Jon, Klm, Pn, Prn, Rd, Rk, Rs, Šll, Šr, Trg, Ukm, Vlkv: *Kunigas, cf. Kunigáitis, Kunigėlis o b. ž. kūnigas; Kuõd-iškiai aldea Kn, pueblo Rk: Kuõdis; Kūos-iškiai aldea Pkr: Kūosa; Kūpč-iškiai aldea Vlkv: Kūpčius; Kuprėl-iškiai aldea Vlkv: Kuprėlis; Kūpr-iškiai aldeas Klm, Mlt, pueblo Šr: Kuprỹs; Kurklin-it-iškiai aldea Ukm, cf. Kurklinskas; Kūrm-iškiai aldeas Rk, Vlkv: Kūrmìs; Kurš-iškiai aldea Mlt: Kuršis, Kuršỹs; Kūt-iškiai aldea Pn, Kut-iškiai aldea Rd: Kūtas, Kutỹs; Kviēt-iškiai aldea Šk: *Kvietys (cf. b. ž. kvietỹs), cf. Kvietinskas; Labaiš-iškiai pueblo Mlt: Labá iša; Labot-iškiai aldea Mlt: *Labotas (cf. b. ž. labótas «sin cuernos, sin astas»), cf. Labóta-kis; Labuš-iškiai aldea Vlkv: *Labùšis, cf. Labušaitis; Laib-iškiai aldea Ukm, Láib-iškiai⁴⁴ pueblo Kp: *Laibys, cf. Laibakójis y otros (728 en total).

-ka. Aškin-ka aldea Zr: Aškinis; Baldin-ka aldea Kdn: *Baldinis, cf. Baldis, Baldžius; Bernadin-ka pueblo An: bernadinas «bernardino»; Bernardin-ka aldea Kš: bernardinas «monje de la orden de San Francisco»; Kisieł-ka aldea Ign: Kisiełius; Raščin-ka aldea Zr: *Raščina (cf. esl. raštyna «masa de pan fermentada»), cf. también Raščinskas, Rastinis, Rastina; Rusin-ka aldea Mrj: Rūsinas; Tatár-ka aldea Kš: Tatara; Ukrain-ka pueblo Mlt: etnónimo ukrainas «ucraniano»; Vėjėl-ka aldea Šr: Vėjėlis, Vėjėlis.

-uvka. Bugeluv-kà pueblo Trak: Bugėlis;

⁴⁴El nombre del lugar puede relacionarse también con el antropónimo de origen hebreo Láiba.

176

-uškė. Baŕk-uškė aldea de Ign: Baŕkus⁴⁵, Leĩp-uškė aldea de Ign: Leĩpus; Siŕg-uškė aldea de Lzd: Siŕgas, cf. Sirgūnas; Suŕg-uškė aldea de Mlt: Suŕga, cf. Suŕgela; Šėšk-uškė aldea de Švnč: Šėškas, Šėškus.

-(i)uškės. Baŕk-uškės aldea de Šlčn: Baŕkus⁴⁶; Gil-ùškės aldea de Zr: Gìlius, Giļys; Kãtk-uškės aldea de Šlčn, Zr: Kãtkus; Meil-uškės aldea de Trak: Meĩlus; Mieleik-uškės aldea de Rk: *Mieleikis, cf. Mielaitkà; Naŕk-uškės aldea de Šlčn: Naŕkus; Pìk-uškės aldea de Al: Pìkas, Pìkis⁴⁷, cf. Pikūnas; Purn-uškės aldea de V: *Purnys (cf. b. ž. purnùs, -ì «hinchado»); Rag-uškės aldea de Ut: Rãgas; Vaidž-uškės aldea de Ign: *Vaidžius, cf. Vaidžiūnas, Vaidas; Velìk-uškės aldea de Zr: Velìką, Velỹkis.

-uškis. Baŕk-uškis aldea de Ukm: Baŕkus⁴⁸; Bìk-uškis aldea de Ut: Bìkas.

-(i)uškiai. Baŕk-uškiai aldea de An, Baŕk-uškiai aldea de Mlt: Baŕkus⁴⁹; Bil-uškiai aldea de Jon: Bìlius, Bìlys; Daŕk-uškiai aldea de Šr: *Darkus, *Darkys, cf. Darkìntis; Kapč-uškiai aldea de An: Kãpčius; Laip-uškiai aldea de Pkr: *Laipus, cf. Leĩpus; Meil-uškiai aldea de An: Meĩlus; Naŕk-uškiai aldea de Mlt: Naŕkus; Riñk-uškiai aldea de Brž: Riñkus; Suŕg-uškiai aldea de Mlt: Suŕga.

-uškos. Aug-uškos aldea de An: Áugis, Áugus; Liaùm-uškos aldea de Ut: *Liaùma, cf. Liaumickas, Laumė; Mìlk-uškos aldea de Švnč: Mìlkus, cf. Mìlkintas.

-utas. Vain-ùtas localidad de Šlu: Vainỹs, Vainius.

-uva. Rėk-uva aldea de Šl: Rėkus; Šed-uvà localidad y aldea de Rd: Šėdys, Šedis⁵⁰; Verėd-uva aldea de Rs: *Verėdis, *Veredis, cf. además Vereda.

Entre los oicónimos sufijados presentados, derivados de nombres personales y denominaciones de personas, la mayoría están formados a partir de antropónimos apelativos (apodos). En los trabajos sobre oicónimos se han empleado 26 sufijos (-(i)anka, -auka, -aunė, -(i)ava, -(i)avas, -čizna, -enka, -iena, -ija, -inė, -ynė, -inės, -ynės, -inis, -iniai, -iškė, -iškės, -iškis, -iškiai, -ka, -(i)uškės, -uškis, -(i)uškiai, -uškos, -utas, -uva), de los cuales 7 son de origen eslavo (-(i)anka, -auka, -(i)ava, -(i)avas, -čizna, -enka, -ka). Sin embargo, entre los sufijos eslavos, quizá solo -ava, -avas sean más productivos (~40 derivados); con los demás sufijos de origen eslavo mencionados aquí se han formado relativamente pocos oicónimos sufijados.

3. Derivados de nombres cristianos

A este grupo de derivados se incluyen oicónimos sufijados cuyas lexemas están formadas por nombres cristianos de diverso origen (hebreo, griego, latino y eslavo)—

⁴⁵ Sobre la interpretación del origen de este avd., véase la nota 28.

⁴⁶ Véase la nota 28.

⁴⁷ El avd. Pìkas, Pìkis también puede ser de origen germánico; véase LPŽ II 451.

⁴⁸ Véase la nota 28.

⁴⁹ Véase la nota 28.

⁵⁰ Véase Vanagas A. Lietuvos miestų vardai, 227–229.

177

nombres personales. Se trata de nombres cristianos adaptados en la lengua lituana, sus abreviaciones y otras variantes, así como de apellidos con y sin sufijo formados a partir de todos ellos. Al presentar los oicónimos no se especifica si derivan de un nombre o de un apellido, pues en muchos casos resulta prácticamente imposible determinarlo. Puede ocurrir que un nombre cristiano funcione actualmente también como apellido, aunque en el momento de aparición del oicónimo el estatus del nombre personal quizá fuera distinto.

-anka. Oliš-ánka vs. Ukm, cf. Olišáuskas, Òlis.

-(i)auka⁵¹. Adom-áuka vs. Žr.: Adõmas; Aleksiej-áuka p. Zr.: Aleksiejus; Andriej-áuka p. Ign: Andrijùs; Alin-áuka vs. Ut: Alinà; Ausiej-áuka vs. Žr.: Ausiejus; Barbar-áuka vs. Ut: Barbara dialectal (< Barbarõ); Čepel-áuka vs. Žr.: Čepėlė, Čepėlis; Danil-áuka p. Rk: Danilà; Jakim-áuka vs. Jon: Jakìmas; Jan-áuka p. Al, Mlt, Prn, Vlk, Vrn: Jãnas, Janỹs; Jasen-iáuka 2 p. Lzd: Jasenas, cf. Jasėnas; Karl-áuka p. Kš: Kãrlas; Kiril-áuka vs. Žr.: Kirìlas; Makar-áuka p. Zr: Mãkaras; Marin-áuka p. Jon: Marìnas, Marinà; Mikal-áuka p. Mrj: Mìkalas; Mitr-áuka p. Zr: Mìtras; Nazar-áuka vs. Zr: Nazãras; Paul-áuka vs. Zr: Paũlius; Sam-áuka p. Trak, Zr: Sãmas; Sofijan-áuka vs. Brž: *Sofijana (< Sòfija); Taros-áuka p. Ign: Tarosà, Tarõsas; Zofij-áuka p. Jon: Zòfija.

-(i)ava. Adom-avà p. Pn, Zr: Adõmas; Albert-avà p. Jon: Álbertas; Aleksandr-avà p. Al, An, Brž, Pn, Rs, Šk, Šr, Trak, Ukm, Vrn, vs. Mlt, Šr: Aleksándras; Alin-avà p. Pn: Alinà; Aliz-avà aldea en Kp: *Alizas, cf. Alýzas; Andriej-avà vs. Pn, Andrij-avà p. Šl (< *Andriej-ava): Andrijùs; Andrijan-avà vs. Trak: *Andrijanas, cf. Andrijõnas; Andrik-avà p. Rk: Ándrikis; Antan-avà p. An, Jrb, Kdn, Klm, Kn, Mlt, Mžk, Pn, Rd, Rs, vs. An, Kdn, Mlt, Rd, Rk, Švnč, Zr: Antãnas; Antaš-avà aldea en Kp: *Antãšas, cf. Antošáuskas, esl. abrev. Antóš; Antuš-avà p. Kdn, Ukm: Antùšas; Antanin-avà p. Mlt, Šr: Antaninà; Anupr-avà p. Kš: Anùpras; August-avà p. Pn: Augùstas; Augustin-avà p. Rk: Augustìnas; Benedikt-avà vs. An, Ukm: Benedìktas; Bogdal-avà p. Rk: *Bogdelis; Boleslov-avà p., Bolesl-avà p. Kš, Šr (< *Boleslav-ava): Bolèslovas; Braniš-avà vs. Mlt: *Branišas, cf. Brõnišas; Bronisl-avà p. An (< *Bronislav-ava): Bronìslovas; Čeplin-avà vs. Kdn: *Čep-linas, cf. Čėplinskas; Damaz-avà p. Trak: Damãzas; Danil-avà p. Kdn, V: Danilà; Darat-avà vs. Kdn: Daratà; Domeik-avà p. Kn: Domeikà; Elen-avà p. Klm: Elenà; Emelin-avà p. Mlt: *Emelinas, cf. Amilinãvičius; Emil-iavà p. Šk: Emìlius; Eliz-avà p. Šk: Elizà; Felicin-avà p. Šl: *Felìcinas (< Felicijõnas); Ferdant-avà p. Mlt (< *Ferdinand-ava): Ferdinándas; Ferdinant-avà p. An (< *Ferdinand-ava): Ferdinándas; Gabriel-avà vs. Kp: Gabriẽlius; Gabril-iavà p. Kš: *Gabrilius, cf. Gabriẽlius; Gust-avà p. Šk: Gùstas; Ignac-avà vs. Prn: Ignãcas; Ivan-avà p. y vs. Šr: Ivãnas; Jadvyg-avà p. Jon, Klm, vs. Zr: Jadvyga; Jak-avà p. Kš: Jãkas, Jakỹs; Jan-avà p. Rk: Jãnas, Janỹs; Janc-avà vs. Zr: Jancỹs, Jančiùs; Januš-avà p. An, Kdn: Jãnušas, Janušìs, Janušỹs; Jokūb-avà 2 p. An: Jokūbas; Jon-avà aldea Jon, p.

⁵¹ Véase la nota 14.

178

Brž, Rk, Švnč, Zr: Jōnas, Jōnis; Julijan-avà p. Prn, Trak, Zr: *Julijanas, cf. Julijōnas; Juljan-avà p. Brž, Jon: *Juljanas, cf. Julijōnas; Juozap-avà p. Al, An, Kn, Kp, Mlt, Rk, Šl, Šr, Zr, vs. An, Kp, Prn, Šr, Ukm, Ut: Juōzapas; Jurgen-avà p. Zr: Jurgenas; Justin-avà p. Kdn, Pn, Rs, vs. An: Justinas, Jùstinas; Kamil-iavà p. Prn: Kamilis; Kastantin-avà vs. Zr: Kastantinas; Kazimier-avà 3 p. Mlt, 2 p. Prn, vs. Kn, Ukm: Kazimieras; Konstantin-avà p. Jon: Konstantinas; Ksever-avà p. Rk, vs. Zr: Kseveras; Leck-avà aldea Mžk: Leckus; Leon-avà p. Rs: Leōnas; Leopold-avà vs. Rk: Leopōldas; Lesk-avà p. Prn: Leskas; Licin-avà p. Klm (< *Liucin-ava): Liucinà; Liudvin-avà p. Jrb, Pn, Rk, vs. Zr: Liudvinà; Madlin-avà p. Jon: *Madlina, cf. Madlýna, Madlena (< Magdalena); Malgažat-avà p. An: Malgažata (esl.); Malvin-avà p. Kp: Malvinà; Marijan-avà⁵² vs. An: *Marijanas; Marijon-ava vs. Pn: Marijōnas; Marin-avà p. An: Marīnas, Marinà; Martin-avà p. Kn, Vrn, vs. Rk: Már tinas; Mikal-avà p. Brž, Prn, Rs, Trak: Mikalas; Mikalin-avà vs. Rk: Mikalinà; Mock-avà p. Mrj: Mockà, Mōckus; Morkūn-avà p. Trak: Morkūnas; Paulin-avà p. An, Jon, Prn: Páulinas, Paulinas; Ramald-avà vs. Brž (< *Romuald-ava); Romuld-avà p. An (< *Romuald-ava): Romuáldas; Raman-avà p. An, Rs, Trak: Ramanas; Samal-iavà p. Kš: Samālis, Samālius; Selver-avà p. Kn: Silvèras; Silvan-avà p. Al: Silvanas; Stan-iavà p. Al, Trak: Stanỹs; Stanisl-avà p. An, Kn (< *Stanislav-ava): Stanìslavas; Stepon-avà p. An, Brž, Jrb, Kdn, vs. Kp, Ut: Stēponas; Stepan-avà p. Jon, Rk, Šr: Stēpanas; Ston-iavà p. Kš: Stonỹs; Šimel-iavà vs. Kn: Šimēlis; Tadar-avà 2 p. Kš: Tãdaras; Tadauš-avà p. Jrb: Tadaušas; Tamaš-avà p. Al, Trak, Tamaš-iavà p. Trak: *Tamašius, Tamašas; Valeik-avà p. Ign: Valeikà; Valentin-avà vs. Mlt: Valentinas; Viktor-avà p. Šk: Viktoras; Vincent-avà p. Kdn, Prn: Vincentà, Vincentas; Vladisl-avà p. Trak, Zr (< *Vladislav-avà): Vladislavas; Zigmant-avà p. An: Zigmantas.

-avas. Adak-āvas 2 p. Trg: *Adakas, cf. Adakáuskas; Adam-āvas p. y vs. Švnč: Adamas; Adom-āvas p. Šll: Adōmas; Aleksandr-āvas p. Mrj, Pln, V, VIkv, vs. Švnč, V: Aleksándras; Andr ie j-āvas vs. Švnč: Andriējus; Andrik-āvas p. Ign: Āndrikis; Antan-āvas p. Ign, Mrj, Tl, V, vs. Šlčn: Antānas; August-āvas p. Pkr, vs. Švnč: Augūstas; Barbor-āvas p. Šll, Tl: Barborà; Benedikt-āvas p. Ign: Benedìktas; Braz-āvas p. Mrj: Brazỹs, Brāzius; Bronislav-āvas vs. Švnč: Bronislavas; Dominink-āvas vs. Švnč: Dominìnikas; Edvard-āvas p. Ign: Édvardas; Endriej-āvas aldea Klp: Endriējus; Endrik-āvas p. Šll: Ēndrikas; Felicijan-āvas vs. Švnč, Felicijan-āvas p. Lzd: *Felicijanas, *Filicijanas (< Felicijōnas); Feliks-āvas p. Tl: Fēliksas; Grick-āvas p. Lzd: *Gricka, cf. Grickevīčius; Gubert-āvas p. Šlčn: Gūbertas; Jacent-āvas p. Mrj: *Jacentas (< Jacintas); Jan-āvas p. Ign, Lzd: Jānas, Janỹs; Juozap-āvas p. Lzd, Prn, Tl, VIkv, vs. Ign, Švnč: Juōzapas; Kastantin-āvas vs. Švnč: Kastantinas; Konstantin-āvas vs. Ign, Švnč: Konstantinas; Kazimier-āvas p.

⁵² Los oicónimos con las raíces marijon- (marijan-) pueden relacionarse con la voz de bajo lituano marijōnas, marijōnai «hermandad de nombre mariano, hermanos de esta hermandad».

179

Al, Ign, Ut, V, Vrn, Zr, vs. Šlčn: Kazimieras; Leonard-āvas aldea Lzd, Pn: Leonárdas; Leon-āvas aldea Jrb, Kn: Leōnas, Lēonas; Liucin-āvas aldea Mrj: Liucinà; Liudvik-āvas aldea Tl: Liùdvīkas; Liudvin-āvas⁵³ localidad y aldea Mrj, vs. Ign, Šlčn: Liudvinà; Makar-āvas aldea Ign: Makāras; Malvin-āvas aldea Ign: Malvinà; Marijan-āvas aldea Ign, Vlkv: *Marijanas, cf. Marijōnas; Marijon-āvas aldea y vs. Ign: Marijōnas; Mikal-āvas aldea Al, Ign, Zr, 2 vs. Švnč: Mìkalas; Mikalaj-āvas aldea Mrj: *Mikalajus en dialecto (< Mikalòjus), cf. Mikalajūnas; Nastaz-āvas aldea Ign: Nastāzas; Norvert-āvas aldea Mrj (*< *Norbert-āvas): Nōrbertas; Paulin-āvas vs. Ign, Švnč: Paulìnas, Paulìnā; Petr-āvas aldea V: Pėtras; Raman-āvas aldea Lzd, vs. Švnč: Ramanas; Ren-āvas aldea Mžk: Renys; Romald-āvas vs. Šlčn (*< *Romuald-avas): Romuáldas; Sabin-āvas aldea Lzd: Sābinas, Sabinà; Samsan-āvas aldea Zr (*< *Samson-āvas): Samsōnas; Siman-āvas vs. Švnč: Sìmanas; Stanislav-āvas 2 vs. Švnč: Stanislavas; Timak-āvas aldea Vrn: *Timakas, cf. Cimakàuskas; Vasil-āvas aldea Vlkv: Vasìlius; Vincent-āvas aldea Kp, Pln, Švnč: Vincentas; Stanislov-āvas aldea Ign: Stanislovas; Zigmant-āvas aldea Mrj: Zigmantas.

-čizna. Abramau-čiznā aldea y vs. Mlt: Abramàuskas; Adamau-čiznā aldea Ukm: Adamàuskas; Bartkelevi-čiznā aldea Ukm: Bartkelevìčius; Dama-čiznā aldea Mlt (*< *Damaz-čiznā o *Damaš-čiznā): Damàzas, Dāmāšas; Maselš-čiznā vs. Švnč: Masélskas; Matau-čiznā aldea Rk (*< *Matauš-čiznā): Mataušas; Miliau-čiznā aldea Ukm: Miliàuskas⁵⁴; Petrau-čiznā aldea Zr: Petràuskas; Petkau-čiznā aldea Kš: Petkàuskas; Stakau-čiznā vs. Šr: Stakàuskas; Tumen-čiznā aldea Mlt: Tùmenas.

-enka. Paul-énka aldea Lzd, Vrn: Paùlius.

-yčia. Karal-yčia aldea Ign: Karãlius⁵⁵.

-ija. Aleksandr-ijà aldea Kp, Skd, Šl: Aleksándras; Zobiel-ijà aldea Šll: Zobielà, Zobièlis.

-ina. Elzbiet-inà vs. Lzd: Elzbietà; Ignal-inà localidad Ign, vs. Kš, aldea Trak, Zr: *Ignalis, cf. Ignaliùkas; Jan-inà vs. Zr: Jānas, Janỹs; Jūz-ina aldea Švnč: Jùzas, Jùzė; Karal-inà aldea Šlčn: Karãlius⁵⁶; Karol-inà vs. Rd: Kārolis; Kastul-inà aldea Ut: *Kastùlis (< Kòstas); Marcel-inà aldea Mlt: Marcèlius, Marcèlė; Mikal-inà aldea Lzd: Mìkalas; Petrav-inà aldea Al: *Petravas, cf. Petròvas; Savar-inà aldea Akm (?< *Sever-ina): Sevėras; Tadar-inà 2 aldea Švnč: Tãdaras; Tùmel-inà 2 aldea Ign: Tumėlis; Vital-inà aldea Švnč: Vitális.

-inas. Oliės-inas aldea Šr: Oliėsius; Viktar-inas aldea Lzd: Vìktaras.

-ynas. Anul-ýnas aldea Rs, Tl, vs. An: Anùlis; Uršul-ýnas aldea Šll: Uršùlis, Uršùlė.

-ynai. Petroš-ýnai aldea Ps: Petròšius.

⁵³ Véase también V a n a g a s A. Lietuvos miestų vardai, 139–140.

⁵⁴ En este caso, la raíz del apellido mil- también podría proceder de una forma abreviada de un antiguo antropónimo ditématico; cf. Mìl-butas, Mìl-gaudas, Mìl-gedas (LVKŽ 271–272).

⁵⁵ En algunos casos, el antropónimo puede derivar no del nombre cristiano Kārolis, sino del nombre común karãlius (véase LPŽ I 919–920; Z i n k e v i č i u s Z. Lietuvių antroponimika, 150).

⁵⁶ Véase la nota 55.

180

-inė. Aleksandr-inė pueblo de Jon: Aleksándras; Elžbiet-inė pueblo de V, aldea Šlčn: Elžbieta; Izabel-inė pueblo de Ign, V: Izabėlė; Juozap-inė 2 pueblos de V, aldeas Ign, Švnč, V: Juózapas; Jus-inė aldea V: Jùsius, Jusys; Kalikst-inė aldea V: Kalikstas; Karal-inė pueblo Rd: Karalius⁵⁷; Maižies-inė aldea V: Maižiėšius; Mikal-inė pueblos Ign, Prn, V, aldeas Klm, Mrj: Mìkalas; Mikalausk-inė aldea Kp: Mikaláuskas; Mykol-inė pueblo y aldea V: Mýkolas; Milaš-inė pueblo V: Milašius; Pečiul-inė aldea V: Pečiulis; Petrov-inė pueblo Krtn: *Petravas, compárese Petròvas; Ramon-inė pueblo Ps: Ramónas; Sab-inė pueblo Šk: Sābas; Savar-inė pueblo Kš (?< *Sever-inė): Sevėras; Sav-inė aldea Šk: Sāvas; Stas-inė pueblo Kdn: Stasys; Stašk-inė pueblo Švnč: Staškus, Staškà; Tekl-inė pueblo Rk: Tėklė; Timinsk-inė pueblo Šl: Timinskas; Val-inė pueblo Rd: Valys, Valius; Viktar-inė pueblos Ign, Šlčn: Viktaras; Viktor-inė pueblos Rd, Vlkv, aldea Pn: Vìktoras; Zigmant-inė aldea Šl: Zigmantas; Zabel-inė pueblo Kp: Zabela, Zabėlė.

-ynė. Ablož-ynė pueblo Rd: *Abložys, compárese Abloževičius; Adom-ynė pueblo Kp: Adòmas; Andriukait-ynė pueblo Kn: Andriukáitis; Antan-ynė pueblo An: Antānas, Austak-ynė pueblo Prn: *Austakas (< Eustāchijus); Gustait-ynė pueblo Prn: Gustāitis; Jonel-ynė aldea Pn: Jonėlis; Jask-ynė aldea Rd: Jaska, Jaskys; Klim-ynė pueblo Jon: Klimas; Lauč-ynė pueblo Kdn: Laučius; Liūd-ynė pueblo Pn: *Liūdas, compárese Liūdas; Marus-ynė pueblo Pn: *Marusia, *Marusis, compárese Maruševičius; Petr-ynė pueblo Jon: Pētras; Petrausk-ynė pueblo Pn: Petráuskas; Samuol-ynė pueblo Šk: Samuólis; Silvestr-ynė aldea Kn: Silvēstras; Venclov-ynė pueblo Tl: Vēnclovas; Vosyl-ynė pueblo Mrj: Vosýlius; Zabel-ynė pueblo An: Zabela, Zabielà.

-inés. Jōn-inės aldea V, Jon-inės pueblo V: Jōnas; Stak-inės pueblo V: Stākas, Stakys.

-inis. Marčiuk-inis pueblo Mrj: *Marčiukas, compárese Marčius, Marčiukáitis.

-iškė. Adomait-iškė pueblo Jrb: Adomáitis; Adōm-iškė pueblo Švnč: Adōmas; Adōš-iškė pueblo y aldea Klm: *Adōšius, compárese Adosiūnas; Aleks-iškė pueblo Trak: Āleksas, Alēksis; Aleksiej-iškė pueblo Lzd: Aleksiejus; Alijōš-iškė 2 pueblos Klm: Alijōšius; Alin-iškė pueblo Trak: Alinà; Andriej-iškė aldea Švnč: Andrējus; Āndr-iškė pueblo Ign: Āndrius; Andrīun-iškė aldea Šk: Andriūnas; Antān-iškė pueblo Švnč, Antan-iškė pueblo Ign: Antānas; Astik-iškė aldea Švnč: Āstikas; Audiej-iškė pueblo Mrj: Audējus; Bagdōn-iškė pueblo Šl, aldea Rs: Bagdōnas; Baltr-iškė pueblo Kn: Baltras, Baltrus; Baltráit-iškė pueblo Jrb: Baltráitis; Baltrōm-iškė pueblo Jon: *Baltromas, compárese Baltromáitis; Bartaš-iškė pueblo Šll: Bartašius; Bartk-iškė pueblos Rs, Šll, Zr: Bartkus; Bernōt-iškė pueblo Trg: Bernōtas, Bernōtas; Blažiēj-iškė pueblo Ign: Blažiējus; Bogdōn-iškė pueblo Zr: *Bogdonas, compárese Bagdōnas; Cipar-iškė pueblo Šll: Ciparis; Čepėl-iškė pueblos Ign, Rk: Čepėlis; Čepuk-iškė pueblo Zr: Čepūkas; Čepūl-iškė pueblo Ign: Čepūlis; Dik-iškė pueblo Ign: Dikas; Dzid-iškė pueblo Šl: Dzīdas; Dovyd-iškė pueblo Šk: Dōvydas; Elžbiet-iškė pueblo Klm: Elžbieta; Flerijōn-iškė pueblo Klm: Flerijōnas; Gāšpar-iškė pueblo Ign: Gāšparas; Grigal-iškė pueblo Ign: Grigālius; Jākšt-iškė pueblo Ign: Jākštas; Jakūt-iškė pueblo Šl: Jakūtis; Janciāuš-iškė aldea Klm: Janciāuskas; Janīk-iškė pueblos Ign, Klm, Rs: Janīkus; Jankūn-iškė pueblo Švnč: Jankūnas; Januš-iškė pueblo Ukm, Januš-iškė pueblo Ign: Janušis; Januīt-iškė aldea Švnč: Januītis; Jās-iškė pueblo Klm: Jāsis; Jōkūb-

⁵⁷Véase la nota 55.

181

-iškė pueblo Šlu: Jokūbas; Jonėl-iškė pueblo Ign, aldea Švnč: Jonėlis; Jonk-iškė pueblo Lzd: Jonka, Jonīkus; Juozūn-iškė pueblo Vlk: Juozūnas; Jurgėl-iškė pueblo Ign, Jurgel-iškė pueblo Švnč: Jurgėlis; Juráit-iškė pueblo Kn: Juráitis; Jurėl-iškė pueblo Ign: Jurėlis, Jurėlė; Jūrk-iškė pueblo Ign: Jūrka; Justin-iškė aldea Švnč: Justīnas; Juc-iškė pueblo Tl: Jucys, Jūcas; Kandrot-iškė pueblo Ign: Kaņdrotas, Kandrotas; Karāl-iškė aldea Švnč, Karal-iškė pueblo Mrj: Karāliūs⁵⁸; Kāspar-iškė pueblos Klm, Pln: Kāsparas; Kāzal-iškė aldea Klm: Kazala, Kazela; Kazimier-iškė pueblos Ign, Švnč: Kazimieras; Kāz-iškė pueblo Trg: Kazys; Klement-iškė pueblo Zr: Klėmen-tas; Klēm-iškė pueblo Klp: Klēmas; Krikštān-iškė pueblo Rs: Krikštānas; Kūzm-iškė pueblo Ign, Kuzm-iškė pueblos Ign, Trak: Kuzmà; Kuzmit-iškė pueblo Ign: Kuzmickas; compárese Kuzmà; Kvēdar-iškė pueblo Klm: Kvēdaras; Lābrenc-iškė aldea Klp: Lābrencas; Las-iškė pueblo Švnč: Lasys; Lauč-iškė pueblos Rs, Šil, Tl: Laučius; Laurinčiūk-iškė pueblo Ign: Laurinčiūkas; Laur-iškė pueblo Klm: Lauras; Leōn-iškė pueblo Trg, aldea Ign: Leōnas; Lūk-iškė aldea Švnč: Lūkas; Lukōš-iškė pueblo Ign: Lukōšius; Mačiūt-iškė aldea Ign: Mačiutà, Mačiūtis; Makār-iškė pueblo Lzd: Makāras; Marijōn-iškė aldea Zr: Marijōnas o en el habla local marijōnas, marijōnai «monjes de la orden de María»; Mārkin-iškė pueblo Ign: *Markinis, compárese Markonis, Markus; Markūn-iškė pueblo Klm: Markūnas; Martyn-iškė aldea Švnč: Martynas; Māt-iškė pueblo Trak: Mātas; Matjōš-iškė pueblo Šk: *Matjōšius (< Matijōšius); Miciūn-iškė aldea Švnč: Miciūnas; Mikail-iškė pueblo Lzd: Mikāila, Mikāilas; Mikāl-iškė pueblo Lzd: Mikālas; Mykōl-iškė pueblo Ign: Mykōlas; Miliauč-iškė pueblo Ign: Miliauskas⁵⁹; Motiej-iškė pueblo Ign: Motiejus; Ōpen-iškė 2 pueblos Jrb: *Ōpenas, compárese Opanāvičius; Paltin-iškė pueblo Trg: *Paltinas, compárese Paltīnas; Paš-iškė pueblo Ign: Pašys; Pečiul-iškė pueblo Pln: Pečiūlis; Petkūn-iškė pueblos Rs, Šk: Petkūnas; Petral-iškė pueblo Klm: Petralis; Petron-iškė pueblo Ign: Petrōnis; Petroš-iškė pueblo Švnč: Petrošius; Piliuk-iškė pueblo Šk: Piliūkas; Pōc-iškė pueblos Šl, Švnč: Pocys, Pōcius; Pošiūn-iškė pueblo Švnč: Pošiūnas; Pōšk-iškė pueblo Rs: Pōškus; Povil-iškė pueblo Ign: Pōvilas; Ramōn-iškė pueblos Akm, Ukm, aldea Klm: Ramōnas; Rōk-iškė pueblo Krtn: Rōkas; Sabutōn-iškė pueblo Zr: *Sabutonis, compárese Sabūtis; Samāl-iškė pueblo Klp: Samālis, Samāliūs; Sarapin-iškė pueblo y aldea Klm: Sarapīnas; Savit-iškė pueblo Klm: Sāvitīs; Serapin-iškė pueblo Ign: Serapinas; Silvestr-iškė 2 aldeas Ign: Silvēstras; Siman-iškė pueblos Ign, Lzd, Švnč: Simanas; Sim-iškė pueblo Ign: Simas; Simon-iškė pueblo Šl: Simonas; Simūt-iškė pueblo Tl: Simūtis; Stan-iškė pueblo Tl: Stanýs; Stakn-iškė pueblo Šk: Staknys; Staņk-iškė pueblo Klm: Staņkus; Stepūrk-iškė pueblo Švnč: *Stepurka, compárese Stepura; Stōn-iškė pueblo Trak: Stonys; Stepōn-iškė pueblo Šl, aldea Švnč: Stepōnas; Stēpk-iškė pueblo Mrj: *Stepka, compárese Stepkovičius; Svirk-iškė pueblo Švnč: Svirka; Šimkāuč-iškė pueblo Kš: Šimkāuskas; Tamūl-iškė pueblo Šk: Tamūlis; Taras-iškė pueblo Ign: Tarāsas; Teodōr-iškė aldea Švnč: Teodōras; Timīnč-iškė 2 pueblos Mrj: *Timīnčius, compárese Timīnskis; Tumēn-iškė pueblo Ign: Tumēnas; Tūm-iškė pueblo Zr: Tūmas; Urbōn-iškė pueblo Skd: Urbōnas; Vaickūn-iškė pueblo Lzd: Vaickūnas; Vaič-iškė aldea Vrn: Vaičius, Vaičys; Vaičiūk-iškė 2 pueblos Šlnč: Vaičiūkas; Valēnt-iškė pueblo Zr: Valēntas; Valait-iškė pueblo

⁵⁸Véase la nota 55.

⁵⁹Véase la nota 54.

182

Mrj: Valaitis; pueblo de Valik-iškė, Klm: *Valikas, cf. Valikōnis; pueblo de Valiuk-iškė, Šl: Valiūkas; caserío de Valiul-iškė, Šl: Valiūlis; pueblo de Vasiul-iškė, Ign: Vasiulis; pueblo de Venčk-iškė, Pln: Venčkus, Venckys; pueblo de Venclov-iškė, Ign: Venclovas; pueblo de Viktor-iškė, Ign: Viktoras; pueblo de Vilim-iškė, Krtn: Vilimas; pueblo de Vinc-iškė, Ign: Vincas, Vinčius, Vinca; pueblo de Vitk-iškė, Mrj, Rs: Vitkus; pueblo de Vosyl-iškė, Ign, Lzd, caserío de Vosyl-iškė, Ign: Vosylius; pueblo de Vōs-iškė, Šk: Vosys; pueblo de Zakark-iškė, Trg: Zakārka; pueblo de Žygmant-iškė, Šk: Žygmantas.

-iškes. Pueblo de Abrōm-iškes, Trak: Abrōmas; pueblo de Adōm-iškes, Akm, Mrj, Šlčn, Trak: Adōmas; pueblo de Aleksāndar-iškes, Trak: Aleksāndaras; pueblo de Alekstejān-iškes, Kš: Alekstejūnas; pueblo de Alen-iškes, Mlt: Alenà; pueblo de Alēs-iškes, Trak: Alēsà; pueblo de Alijōš-iškes, Trg: Alijōšius; pueblo de Alīn-iškes, V: Alinà; caserío de Álpon-iškes, V: *Alponis, *Alponas, cf. Álpas, Álpas (< Ál̄fonsas); caserío de Añdr-iškes, Šlčn: Añdrius; caserío de Andrēl-iškes, V: *Andrelis (< Añdrius); pueblo de Andriōn-iškes, V: *Andrionis, cf. Andrijōnas, Andriūnas; pueblo de Antān-iškes, Trak, caserío de V, Antan-iškes, Šlčn, Zr, caserío de Zr: Antānas; pueblo de Antuž-iškes, Zr: Antužis; pueblo de Anupr-iškes, 2 en Trak: Anūpras; pueblo de Apōn-iškes, Kš: Áponas; pueblo de Ascčiuk-iškes, Šlčn: *Ascčiukas, cf. Aštikas; pueblo de Ausen-iškes, Zr: *Ausēnas, cf. Ausēnas; pueblo de Ausiēn-iškes, Trak: *Ausienas, cf. Ausēnas; caserío de Ausiūt-iškes, Trak: *Ausiūtis, cf. Ausiējus, Ausiūkas; pueblo de Bagdōn-iškes, Prn, V, caserío de V, pueblo de Bagdon-iškes, Zr: Bagdōnas; 2 en Kš, pueblo de Bálcer-iškes, Trak: Bálceris; pueblo de Baltr-iškes, Zr: Báltrus; pueblo de Baltrēl-iškes, Mrj: Baltrēlis; pueblo de Banión-iškes, Prn: Baniónis; pueblo de Ban-iškes, Kš: Banys; pueblo de Bankauč-iškes, Kš: Bankáuskas; pueblo de Barbōr-iškes, Trak: Barborà; caserío de Bartaš-iškes, Zr: Bartāšius; pueblo de Bartēš-iškes, Kp: Bartēšius; caserío de Baumil-iškes, Šlčn: Baūmilas, Baumilà; pueblo de Benedikt-iškes, V: Benedīktas; pueblo de Bernōt-iškes, Al, Ut, pueblo de Bernot-iškes, Zr: Bernōtas; pueblo de Boguš-iškes, Al: Bogušis; pueblo y caserío de Cicil-iškes, Zr: Cicíla; pueblo de Čepel-iškes, Zr: Čepēlis; pueblo de Čēpk-iškes, V: *Čepka, cf. Čepkēvičius, Čepkáuskas; pueblo de Damoš-iškes, Mlt: Damošius; 2 en Trak, pueblo de Danil-iškes, V: Danilà; pueblo de Daučiul-iškes, Trak: *Daučiulis, cf. Daučys, Daučiūnas; pueblo de Daučiūn-iškes, Švñč: Daučiūnas; caserío de Dimitrēl-iškes, Rk: *Dimitrelis, cf. Dimitras; pueblo de Dimitr-iškes, Zr: Dimitras; caserío de Domāž-iškes, Pn: *Domažas, cf. Domažas, Domažečkas; caserío de Emil-iškes, Šlčn: Emīlius, Emīle; 2 en V, pueblo de Fabijōn-iškes: Fabijōnas; pueblo de Gaspar-iškes, Zr: Gāsparas; pueblo de Gauril-iškes, V: Gaurilà; pueblo de Grigaliūn-iškes, Mrj: Grigaliūnas; localidad pequeña de Grig-iškes, Trak: Grìgas; pueblo de Grišōn-iškes, Vrn: Grišōnas; caserío de Isok-iškes, Zr: Isōkas; pueblo de Ivōn-iškes, Prn, Trak, V, Zr: Ivōnas; pueblo de Jac-iškes, Zr: Jācas, Jacys; pueblo de Jacčiūn-iškes, Ut: Jacčiūnas; pueblo y caserío de Jad wyg-iškes, V: Jadvy gà; pueblo de Jakštēl-iškes, Tl: *Jakštelis, cf. Jākštas; pueblo de Jakšt-iškes, Zr: Jākštas; caserío de Jańk-iškes, V: Jánka, Jańkus; pueblo de Jankūn-iškes, V: Jankūnas; pueblo de Janùl-iškes, V: Janùlis; pueblo de Januš-iškes, Kp, Mlt: Janušis, Janušys; pueblo de Jarmāl-iškes, Prn, V, 2 en Trak: Jarmalà; pueblo de Jaroslav-iškes, Trak: *Jaroslav as, cf. Jāras; pueblo de Jas-iškes, Ut: Jasys, Jāsius; pueblo de Jaskon-iškes, Zr: Jaskōnis; pueblo de Jatkūn-iškes, Zr: Jatkūnas; pueblo de Jokūb-iškes, Šlčn, Trak, V: Jokūbas; pueblo de Joneik-iškes, Mlt, Zr, caserío de V: Jonēika, Joneikis; pueblo de Jonēl-iškes, Rk, Ut: Jonēlis; pueblo de Jonil-iškes, Kš: *Jonila, cf. Jony lą; pueblo de Jōn-iškes, Šlčn, V: Jōnas; pueblo de Jūkn-iškes, Trak: Jūknà; caserío de Jūn-iškes, Mrj: Jūnas; pueblo de Juōzap-iškes, Trak: Juōzapas; pueblo de Jūrg-iškes, Kš, Vrn, caserío de Zr: Jūrgis; caserío de Juras-iškes, Zr: *Jur asis, cf. Jūrāsas; pueblo de Jurk-iškes, Kš.

183

Zr, caserío de Jūrk-iškės, V: Jūrka, Jūrkus; pueblo de Jūrš-iškės, Šlčn, pueblo de Jurš-iškės, Kš, Mlt: Juršė, Juršys; pueblo de Jusėn-iškės, Švnč: *Jusėnas, cf. Jūsis, Jusys; caserío de Jūstin-iškės, V, caserío de Justin-iškės, V: Jūstinas, Justinas; pueblo de Kajetōn-iškės, V: Kajetōnas; caserío de Kalīkst-iškės, V: Kalīkstas; pueblo de Karāl-iškės, Mlt, Trak: Karālius⁶⁰; pueblo de Karl-iškės, Al: Kārlas; pueblo de Kārol-iškės, V: Kārolis; pueblo de Kasčiūk-iškės, Kš, Trak: Kasčiūkas; pueblo de Kāsm-iškės, V: *Kasma, cf. Kasmāuskas; 2 en Kš, pueblo de Kāspār-iškės, pueblo de Kaspar-iškės, Al: Kāspāras; pueblo de Kaziūl-iškės, Šlčn: Kaziūlis; pueblo de Klauš-iškės, Al: Klauša, Klausà, Klausas; pueblo de Klimant-iškės, Zr: Klimantas; pueblo de Klimōn-iškės, V: Klimōnis; pueblo de Krikščōn-iškės, V: *Krikščionis, cf. Krikščionātis; pueblo de Krišč-iškės, V: Kristis, Kriščius; pueblo de Krištāp-iškės, Prn: Krištāpas; pueblo de Kuprijōn-iškės, V (< *Kuprijon-iškės): Kuprijōnas; pueblo de Kūzm-iškės, V: Kuzmà; pueblo de Kvėdar-iškės, Prn: Kvėdaras; pueblo de Lasūn-iškės, V: *Lasūnas, cf. Lasys, Lasis; pueblo de Lauryn-iškės, Šr, V: Laurynas; pueblo de Lavōn-iškės, Zr (< *Levon-iškės): Levōnas; pueblo de Leōn-iškės, V, 2 caseríos de V, pueblo de Leōn-iškės, Al: Leōnas, Leōnas; pueblo de Levān-iškės, Šr: Lėvanas; pueblo de Liaur-iškės, Kš: Liaura; pueblo de Lieš-iškės, Mlt: *Liešis, cf. Liešinskas, Liešis; caserío de Liūdvīn-iškės, Šlčn: Liudvinà, *Liudvinas; caserío de Lōzor-iškės, V: Lōzorius; pueblo de Maciūn-iškės, Mlt: Maciūnas; 2 en Šlčn, pueblo de Mack-iškės: Māckus; pueblo de Mackūn-iškės, Trak: Mackūnas; pueblo de Mačiūl-iškės, Mrj, Trak, V: Mačiūlis; pueblo de Marcink-iškės, Šlčn, caserío de V: Marcinkus; pueblo de Marciūn-iškės, Zr: Marciūnas, pueblo de Marijōn-iškės, V: Marijōnas (cf. b. ž. marijōnas, marijōnai «monjes de la orden de María»); pueblo de Marin-iškės, V: Marīnas, Marinà; pueblo de Mark-iškės, V: Mārkus; pueblo de Markūt-iškės, Krtn, Trak: Markutis; pueblo de Martēn-iškės, Zr: Martēnas; pueblo de Martin-iškės, Kš: Mār tina; 2 pueblos y caserío de Martyn-iškės, Zr: Martynas; pueblo de Masāl-iškės, Vrn: Masālis; pueblo de Masėl-iškės, V: Masėlis; caserío de Māt-iškės, Zr: Mātas; pueblo de Matūk-iškės, Zr: Matuika; pueblo de Matūk-iškės, Trak: Matūkas; pueblo de Matūl-iškės, Zr: Matūlis; pueblo de Mauš-iškės, Trak: *Mausa, cf. Mōzė, Mauzà; pueblo de Melen-iškės, Švnč: Melēnis; caserío de Mikāil-iškės, Kš, pueblo de Trak: Mikāila, Mikāilas, etc. (263 en total).

-iškis. Pueblo de Abrōm-iškis, An, Ut: Abrōmas; pueblo de Adōm-iškis, Mlt, Ukm, Ut, caserío de Ps: Adōmas; caserío de Adūk-iškis, Kp: Adūkas; localidad pequeña de Adūt-iškis, Švnč: Adūtis; pueblo de Afanās-iškis, Zr: Afanāsijus; pueblo de Alēkn-iškis, Jon, caserío de Šr: Aleknà; pueblo de Aleksandr-iškis, Kdn, caserío de Zr: Aleksāndras; pueblo de Andreik-iškis, Ukm: Andreikus; localidad pequeña de Andriōn-iškis, An, pueblo de Mlt, caserío de Andrion-iškis, Zr: *Andrionis, cf. Andriūnas, Andrījōnas, Andrijōnis; pueblo de Antan-iškis, An, Zr, caserío de Mlt, Ut: Antānas; pueblo de Anūpr-iškis, Zr: Anūpras; pueblo de Apūn-iškis, Rk: *Apūnas, cf. Āponas; caserío de Ārtur-iškis, V: Ārtūras; localidad pequeña y pueblo de Bagaslav-iškis, Šr: *Bagaslāvas, cf. Bagaslāuskas; pueblo de Bagdōn-iškis, Rk, caserío de Bagdon-iškis, Brž: Bagdōnas; pueblo de Balzier-iškis, Brž: *Balzieris, cf. Bālzeris; pueblo de Barbōr-iškis, Ukm: Barborà; pueblo de Bartās-iškis, Brž: *Bartasius, cf. Bartasēvičius; pueblo de Bartasiūn-iškis, Šr: Bartasiūnas; pueblo de Bartaš-iškis, Kp: Bartāšius; pueblo de Bartūl-iškis, An: Bartūlis; pueblo de Bazil-iškis, Rk: Bazilius; pueblo de Bernōt-iškis, Kdn, Rk, Ukm, Ut: Bernōtas; caserío de Brenč-iškis, Rk: Brenčis, Brenčys; caserío de Bronislav-iškis, An: Bronislāvas; pueblo de Cezār-iškės

⁶⁰ Véase la nota 55.

184

Mlt: Cezāras; Čepel-iškis aldea Rk: Čepėlis; Čepėn-iškis pueblo Ukm: Čepėnas; Danil-iškis aldea, pueblo Pn: Danilą; Domāž-iškis pueblo Pn: *Domāžas, cf. Domažečkas, Domažas; Domin-iškis aldea Brž: Dōminas; Elzbiet-iškis aldea Prn: Elzbieta; Dovyd-iškis aldea Pkr, pueblo Mlt: Dōvydas; Fabijōn-iškis aldea Pn: Fabijōnas; Franc-iškis aldea Brž: Frā(n)cas; Gabriel-iškis pueblo Mlt: Gabriēlius; Gabr-iškis aldea Rk: Gabrys; Gaspar-iškis pueblo Ut: Gā(s)paras; Grig-iškis aldea Rk: Grīgas; Grin-iškis pueblo Ut: Grinā, Grinius; Grink-iškis ciudad Rd: Grinkas; Grišk-iškis aldea Rk: Griškā; Gūst-iškis pueblo Pn: Gūstas; Indrūl-iškis aldea Kp: Indrūlis; Ignōt-iškis aldea An, Rk, Ut, pueblo Ut: Ignōtas; Ivan-iškis pueblo Brž: Ivānas; Ivōn-iškis aldea Kp, Rk: Ivōnas; Jacin-iškis pueblo Pn: Jacinas; Jakim-iškis pueblo Ps: Jakimas; Jaks-iškis aldea An: Jaksys; Jakut-iškis aldea Ign, Rk: Jakutis; Jankav-iškis pueblo An, cf. Jankāuskas, Jankāvičius; Janūl-iškis aldea Švnč: Janūlis; Janūš-iškis aldea Ukm: Janūša, Janūšis; Jarul-iškis aldea Mlt: Jarūlis; Jas-iškis pueblo Kp: Jāsius; Jasiūl-iškis aldea Ukm: Jasiūlis; Jaš-iškis aldea An: Jašas, Jošys; Jokūbėl-iškis aldea An: Jokūbėlis; Jokūb-iškis aldea An, Jokūb-iškis aldea Brž: Jokūbas; Jōn-iškis ciudad Jnš, ciudad Mlt, aldea Ign, Pn, Rd, Rk, Zr, pueblo Rk, Šr, Zr: Jōnas, Jōnis; Jūd-iškis aldea Brž: Jūdas; Jūl-iškis pueblo Ut: Jūlius; Jurel-iškis aldea Zr: Jūrėlis, Jūrėlė; Jurgin-iškis pueblo Brž: Jurginis, Jurginas; Jūrg-iškis aldea Kp, pueblo Mlt, Jurg-iškis 2 aldeas An: Jūrgis; Jurkāš-iškis aldea Ps: *Jurkašius, cf. Jūrkus; Jūrk-iškis pueblo Mlt, Jūrk-iškis 2 aldea Rk: Jūrka, Jūrkus; Jūs-iškis aldea An, Šr, Ukm: Jūsius, Jusys; Jūtk-iškis aldea Pn: Jutkā; Karāl-iškis pueblo Mlt, Karal-iškis aldea Ut: Karālius⁶¹; Kazimier-iškis aldea Šlčn, Trak, V, Kazimier-iškis aldea Zr: Kazimieras; Kazit-iškis aldea Ign: *Kazitis (< Kazytis), cf. Kazité̇nas; Klim-iškis aldea An: Klimas; Klimōt-iškis aldea Mlt: *Klimota, *Klimotas, cf. Klimeta, Klimātovas; Kùzm-iškis aldea Pn, Kuzm-iškis aldea Zr, pueblo Ut: Kuzmā; Kùžm-iškis aldea Ps: Kužmā; Lazar-iškis aldea Rk: Lāzaras; Levān-iškis aldea Pn, Ps, Šr: *Levānas, Lēvanas; Lūk-iškis aldea Brž, Kš: Lūkas; Lukōš-iškis aldea Švnč: Lukōšius; Mačión-iškis aldea Rk: Mačiónis; Maksim-iškis pueblo An: Maksimas; Marcel-iškis aldea Zr: Marcelius, Marcelė; Markel-iškis pueblo Šr: Markēlis, Márkelis; Martyn-iškis aldea Mlt, Zr, pueblo Ut: Martynas; Masilión-iškis aldea Kp: Masiliónis; Meliauš-iškis aldea An: *Meliaušis, cf. Meliāuskas; Mikáil-iškis aldea Šr: Mikāila, Mikáilas; Mikāl-iškis aldea Pn, Mikal-iškis aldea Ign, Ps, Zr, pueblo Brž: Mikālas; Mikōl-iškis aldea An, Pkr, Ps: Mikōlas; Mikūt-iškis aldea Ukm: Mikūtis; Mirōn-iškis aldea Zr: Mirōnas; Misiūk-iškis aldea Kp: Misiūkas; Misiūn-iškis aldea Rk: Misiūnas; Mōck-iškis aldea Rd: Mōckus; Mōrk-iškis pueblo Ukm: Mōrkus; Morkūn-iškis aldea Kp: Morkūnas; Opan-iškis aldea Ukm: *Opanas, cf. Opanāvičius; Paliūn-iškis aldea Pn: Paliūnas; Pečiūl-iškis aldea Mlt, Pečiul-iškis aldea An: Pečiulis; Petkūn-iškis pueblo Ut: Petkūnas; Petrōn-iškis pueblo Ut: Petrōnis; Petrūk-iškis aldea Kp: Petrūkas; Petrūn-iškis aldea y pueblo Zr: Petrūnas; Pocėl-iškis aldea Ps: *Pocėlis, cf. Pōcius; Pociūn-iškis aldea Šr: Pociūnas; Povil-iškis pueblo Mlt: Pōvilas; Rakal-iškis pueblo Rk: *Rokalis, cf. Rakalškis; Ramōn-iškis aldea Kp, Rk, Zr, pueblo Rk: Ramōnas; Razal-iškis pueblo Brž: Razaliā trabajador (< Rozālija); Remeš-iškis aldea Al: *Remešius, cf.

⁶¹ Véase la nota 55.

185

Remeška, Ramaša; Rõk-iškis ciudad Rk, Rok-iškis aldea Kn: Rõkas; Sarapin-iškis aldea Ukm: Sarapiņas; Saveik-iškis aldea Šr: Saveika, Saveikis; Savit-iškis aldea y pueblo Pn: Sãvitis; Semen-iškis aldea Mlt: Semenis; Serapin-iškis aldea Rk: Serapinas; Sever-iškis aldea Brž: Severas; Siman-iškis aldea Brž, Rk: Simanas; Simon-iškis aldea Ign: Šimonas; Simul-iškis pueblo Pn: *Simulis, cf. Simulėvičius; Sink-iškis aldea Rk: Sinka; Sipáil-iškis aldea Rk: *Sipaila, cf. Sipas, Sipaitis; Sõk-iškis aldea Rs: Sõkas; Staniul-iškis pueblo Kp: Staniulis; Staškūn-iškis 2 aldea An, aldea Šr, Ut: Staškūnas; Stepon-iškis aldea Ps, pueblo Pn, Stepon-iškis aldea Brž: Stėponas; Ston-iškis aldea Rk: Stonys; Šimon-iškis aldea Ps: Šimonis; Tamul-iškis pueblo Zr: Tamulis; Tõpel-iškis aldea Šr: *Tõpelis (< Topilis); Urbōn-iškis pueblo Rk: Urbōnas; Vaitiek-iškis aldea Ukm: Vaitiekus; Valait-iškis aldea Rk: Valāitis; Valant-iškis aldea Brž (< *Valēnt-iškis): Valēntas; Valāt-k-iškis aldea Pn: Valatka; Valeik-iškis pueblo Kp: Valeikā, Valeikis; Valiūn-iškis aldea Rk: Valiūnas; Vasyl-iškis aldea An: Vasylius; Venclov-iškis pueblo Ut: Vėnclovas; Viktor-iškis pueblo Mlt: Viktoras; Vincent-iškis aldea An: Vincentas; Vosyl-iškis aldea Rs, Zr: Vosylius; Vosil-iškis aldea Rs: Vosilius; Zabiel-iškis aldea Kdn: Zabielā.

-iškiai. Adomait-iškiai aldea y pueblo Mlt: Adomaitis; Adōm-iškiai aldea Šk, Šl, Šlu: Adōmas; Adōmk-iškiai aldea Kn: Adōmkus; Alēkn-iškiai aldea Lzd: Alekna; Aleksandar-iškiai aldea Mlt: Aleksāndaras; Ambraz-iškiai aldea Mlt: Ambrāzas; Anč-iškiai aldea Brž: Ančius, Ančys; Andr-iškiai aldea Vlkv: Andrius; Antan-iškiai aldea Klm, Prn, Rs, Šk: Antānas; Antōn-iškiai aldea Kn: Antōnas; Apank-iškiai aldea Mlt: *Apankus, cf. Aponkus; Aspar-iškiai aldea Brž (< *Gaspar-iškiai): Gāsparas; Auril-iškiai aldea Pn, Ps (< *Auryl-iškiai): Aurylā; Bagdōn-iškiai aldea Kp, Pkr: Bagdōnas; Bagūž-iškiai aldea Ukm: Bāgužas; Bāl-iškiai aldea Kdn, Pkr, Bal-iškiai⁶² aldea Ign, Šk: Balys; Baltrūš-iškiai aldea Klm: Baltrūšis; Baltramiej-iškiai aldea Trg: Baltramiejus; Barš-iškiai aldea Klm: Baršys; Bartkūn-iškiai aldea Kdn: Bartkūnas; Bazil-iškiai aldea Vlkv: Bazilius; Bernōt-iškiai 2 aldeas Ukm: Bernōtas; Boguš-iškiai aldea Kdn, Rs: Bōgušas, Bogušis; Bōn-iškiai aldea Kn: Bonys, Banys; Brāz-iškiai aldea Trg: Brazys, Brāzius; Brāž-iškiai aldea Akm, Braz-iškiai aldea Kp: Bražys; Čepel-iškiai aldea Prn: Čepelė, Čepėlis; Čepōn-iškiai pueblo Kdn, aldea Rk: Čepōnis; Čepul-iškiai pueblo Zr: Čepulis; Daniēl-iškiai aldea Mrj: Daniēlius; Danil-iškiai aldea Ps: Danilā; Dan-iškiai aldea Mlt: Dānas, Danỹs; Dauč-iškiai aldea Šk: *Dau-cys, cf. Daucỹs; Domin-iškiai pueblo Mrj: Dōminas; Dovyd-iškiai aldea Kdn, Ukm: Dōvydas; Endriēt-iškiai aldea Tl: *Endrietis, cf. Endriēkus; Ēndr-iškiai aldea Jnš, Šlu: Ēndrius, Endrys; Fedar-iškiai aldea Švnč: Fēdaras; Gabriēl-iškiai aldea Mrj: Gabriēlius; Gāspar-iškiai aldea Ut, Gaspar-iškiai aldea Švnč: Gāsparas; Grig-iškiai aldea Šr: Grigas; Gūstain-iškiai aldea Šk: Gūstainis; Ievōn-iškiai aldea Šl: *Ievonis (< *Jievonis), cf. Jievītis; Iren-iškiai aldea Kn: Irēnius; Ivan-iškiai 2 aldeas Kdn: Ivānas; Ivōn-iškiai aldea Jrb, Ivon-iškiai pueblo Mlt: Ivōnas; Jāck-iškiai aldea Kn: Jāckus; Jāk-iškiai aldea Rk, Jak-iškiai aldea Jnš, Vlkv, Zr: Jākas, Jakỹs; Jakav-iškiai aldea Ign: *Jakavas, cf. Jokavičkas, Jakavėckis; Jakūben-iškiai aldea Mlt: Jakūbēnas; Jakūb-iškiai aldea Vrn: Jakūbas; Jakūt-

⁶² Estos nombres pueden ser también de origen apelativo, derivados de la palabra b. balā.

186

-iškiai aldea Ukм: Jakūtis; Janal-iškiai aldea Pn (< *Janel-iškiai): Janėlis; Jan-iškiai aldea Mlt: Jānas, Janys; Janūk-iškiai aldea Šk: Jānukas; Jas-iškiai aldea Brž, Šr: Jāsius; Jasiūl-iškiai aldea Brž, Mlt: Jasiūlis; Jasiūn-iškiai aldea Mlt: Jasiūnas; Jokym-iškiai aldea Jrb: Jókymas; Jókėl-iškiai aldea Šk: *Jokelis, compárese con Jākas, Jakys; Jogin-iškiai aldea Šk: *Joginas, compárese con Jogys, Jogūtis; Jokš-iškiai aldea Kp: Jokšys; Jokūb-iškiai aldea Mrj, Rd, Jokūb-iškiai aldea Brž: Jokūbas; Jonāit-iškiai aldea Rd: Jonāitis; Jonėl-iškiai aldea Rk: Jonėlis; Jōn-iškiai aldea Šk, también Kdn: Jōnas; Jun-iškiai aldea Šk: Jūnas; Juozel-iškiai aldea Brž: Juozėlis; Jurēn-iškiai aldea Kp: Jurēnas; Jurgel-iškiai aldea Kp, Šl, Jurgel-iškiai Jrb: Jurgėlis; Jurgen-iškiai aldea Ps: Jurgenas; Jūgin-iškiai aldea Kn: Jurgīnas, Jūrgīnis; Jūrg-iškiai aldea Al, Jrb, Rk, Jurg-iškiai aldea Mrj: Jūrgis; Jurgōn-iškiai aldea Klm: *Jurgo-nas, compárese con Jūrgionis; Jurš-iškiai aldea Rk: Juršė, Juršys; Karāl-iškiai aldea An, Brž, Klp, Šk, Šr, Ukm, también Šr, Karal-iškiai también Mrj: Karāliūs⁶³; Kāspar-iškiai aldea An, Klp, también Ukm, Kaspar-iškiai aldea Rd: Kāsparas; Klim-iškiai aldea An: Klīmas; Kuzm-iškiai aldea An: Kuzmā; Kvėder-iškiai aldea Pn: Kvėderas, Kvėderis; Lauč-iškiai aldea Šk: Laučius; Lauryn-iškiai también Mlt: Laurynas; Lėč-iškiai aldea Pln: Lėčas; Leōn-iškiai aldea Šk: Leōnas; Levān-iškiai aldea An, Mlt, Ps: Levānas; Lēv-iškiai aldea Šll: Lēvas; Liūd-iškiai aldea An: Liūdas; Liūdvik-iškiai aldea An: Liūdvikas; Liūtk-iškiai aldea Rd: Liūtkus; Lūk-iškiai aldea Rk: Lūkas; Lukōš-iškiai aldea An, Lukōš-iškiai aldea Jon: Lukōšius; Mackėl-iškiai aldea An: Mackėlis; Mačiul-iškiai aldea Mrj: Mačiulis; Madard-iškiai aldea Ukm: *Madardas, compárese con Medárdas; Marcin-iškiai aldea Mrj: Marcinas; Marin-iškiai aldea An: Marīnas; Markel-iškiai también Mlt: Márkelis; Markūt-iškiai aldea Jon: Markutis; Martỹn-iškiai aldea Jnš, Pn, Martyn-iškiai aldea Jon, Ukm, también Pkr: Martỹnas; Mas-iškiai aldea Jon: Masỹs; Masiūl-iškiai aldea Mlt, Pn, Šl: Masiūlis; Mateik-iškiai aldea Ukm: Mateikā; Matūl-iškiai aldea VIkv: Matūlis; Matūt-iškiai aldea Akm: Matūtis; Merōnt-iškiai aldea Jrb: *Merontas, compárese con Merončikas; Mikáil-iškiai aldea Rd, Ukm: Mikáila, Mikáilas; Mikalait-iškiai aldea Brž: Mikaláitis; Mikāl-iškiai aldea Krtn, Rk, Mikal-iškiai aldea Mrj: Mīkalas; Mikalōj-iškiai aldea Rk: Mikalōjus; Mīkel-iškiai aldea Brž, Mikel-iškiai aldea Jon: Mīkelis; Mik-iškiai aldea Kp: Mīkas; Mykol-iškiai aldea Jon: Mýkolas; Mikōl-iškiai aldea Krtn, Rk: Mikōlas; Mikūt-iškiai aldea Al: Mikūtis; Milaš-iškiai aldea Jon: Milāšius; Miliēš-iškiai aldea Ukm: *Miliēšius, compárese con Milešius, Meliēšius; Mitk-iškiai también Šr: Mitkā, Mitkus; Moŕk-iškiai aldea Tl: Mōrkus; Morkūn-iškiai aldea An: Morkūnas; Mōc-iškiai aldea Šlu: Mocỹs, Mōcis; Motiej-iškiai aldea An: Motiejus; Mōt-iškiai aldea Jrb: Motỹs; Nacėl-iškiai aldea Ukm: *Nacelis, compárese con Nācas; Nāk-iškiai aldea Ps: Nākas; Nāt-iškiai aldea Pn, Nat-iškiai aldea Brž: Nātas; Nātik-iškiai aldea Šlu: Nātikus; Nazar-iškiai aldea Ukm: Nazāras; Paliōn-iškiai aldea Klp, Pln: Paliōnis; Pal-iškiai aldea Kdn: Palỹs, Pāliūs; Paliūt-iškiai aldea Zr: Paliūtis; Palūk-iškiai aldea VIkv: *Palūkas, compárese con Palukáitis; Paūl-iškiai aldea Trg: Paūlius; Pauliūk-iškiai aldea Ut: Pauliūkas; Pečiul-iškiai aldea VIkv: Pečiūlis; Pel-iškiai también Šr: Pelỹs; Petel-iškiai aldea Ps: Petelis; Pėtk-iškiai 2 aldea Klm: Pėtkus; Petkūn-iškiai aldea Rs: Petkūnas; Petrait-iškiai aldea Prn: Petráitis; Petrik-iškiai aldea Mlt: Petrīkas;

⁶³ Véase la nota 55

187

Petron-iškiai aldea Pkr: Petrōnis; Pieč-iškiai aldea Šk: Piečius; Pon(k)-iškiai aldea Al: *Ponkus, compárese con Ponkēvičius; Povil-iškiai aldea Šl: Pōvilas; Pranč-iškiai aldea An: *Prančius (< Pranciškus), compárese con Fráncas y otros (271 en total).

-ka. Alin-ka aldea Trak: Alinà, compárese con Alińskas; Lōzar-ka aldea Lzd: Lōzaris, Lōzorius; Makaron-kà aldea Jon: *Makaronis, compárese con Makarāvičius; Marijān-ka aldea Kdn: *Marijanas, compárese con Marijōnas; Marīn-ka aldea Al, Lzd: Marīnas, Marinà; Rožut-kà también Šr: *Rožutis, *Rožutė, compárese con Rōžė, Rāžė.

A los derivados de este sufijo deben añadirse también los derivados de antropónimos eslavos (en su mayoría rusos). La formación de estos oicónimos puede interpretarse de dos maneras: a) a partir de la raíz de un antropónimo con los sufijos -evka, -ovka, que, al igual que el sufijo -auka (véase), pudieron formarse en las lenguas eslavas como sufijos toponímicos independientes⁶⁴; b) a partir de antropónimos con terminación de tema -ev, -ov, mediante el sufijo -ka:

Agurjan-ov-ka frente a Švnč: *Agurjanovas, cf. Agòrija, Agòrijas; Aleksandr-ov-kà aldea Rs, cf. Aleksandròvas ir Aleksándras; Apolon-ov-kà aldea Jrb, cf. *Apolonovas (< Apolònijus); Ivan-ov-kà aldea Vlkv, cf. Ivanòvas ir Ivānas; Jagòr-ov-ka aldea Kš, cf. *Jagor-ovas y nombre de lugar de la Rusia occidental Jagòras; Jakub-ov-kà frente a Zr, cf. Jakubòvas ir Jākubas; Januš-ev-kà aldea An, cf. *Januševas, Januševskis ir Jānūšas; Lazar-ov-kà frente a Zr, cf. *Lazarovas ir Lāzaras (< Lōzorius); Micháil-ov-ka aldea Šl: Micháilovas; Nikolaj-ev-ka aldea Pn, cf. Nikolajèvas ir Nikolājus; Petr-ov-kà aldea Ps, cf. Petròvas ir Pētras; Raman-ov-kà aldea Zr, cf. Ramanovas ir Romānas; Sergiej-ev-ka aldea Jon, cf. *Sergiejevas, Sergejevas ir Sergiejus; Sidar-ov-ka aldea Kp, cf. *Sidarovas ir Sìdaras; Zachár-ov-ka aldea Rs, cf. Zachárovas ir Zācharas.

El grupo de derivados de este sufijo se amplía con derivados provistos del sufijo secundario -ka, extendidos ya en otra zona de Lituania (en los alrededores de Molėtai, Širvintos, Trakai y Ukmergė). Se trata de derivados con el sufijo -uv-ka, de origen eslavo «doble»:

Aleksandr-uv-kà aldea Kš, Uk m: Aleksándras; Antan-uv-kà aldea Mlt, también An: Antānas; Jan-uv-kà aldea V, también Šr: Jānas; Juozap-uv-kà aldea Mlt: Juōzapas; Kondrat-uv-kà aldea An: Kòndrat as; Konstantin-uv-kà también An: Konstantinas; Leon-uv-kà aldea Švnč: Lēonas, Leōnas; Petr-uv-kà aldea An, Mlt, también Šr: Pētras; Semen-uv-kà aldea Mlt: Semēnas, Semenis; Stanislav-uv-kà aldea Uk m, también Šr: Stanislāvas; Tomil-uv-kà aldea Mlt (< *Tomel-uv-ka): Tomelis.

-otas. Aleks-ótas aldea VIkv: Āleksas, Aleksà.

-uolis. Gaspar-uōlis aldea Uk m: Gā sparas.

-uškė. Statk-uškė también Švnč: Stātkus; Vaitk-uškė aldea Ign, Šr: Vāitkus.

-uškes. Pėtk-uškės aldea Zr: Petkà, Pėtkus; Vītk-uškės aldea Zr: Vītkus⁶⁵.

⁶⁴ Véase Бірылла Э. К. Тапонімы Гомельшчыны з суфіксамі -оўка / -аўка / -еўка / -ёўка. – Пытанні беларускай тапанімікі, Мінск: Вышэйшая школа, 1970, 106–107.

El origen de este antropónimo puede ser doble: a veces puede haberse desarrollado a partir del antropónimo lituano compuesto Kūtautas, pero en ciertos casos puede relacionarse con el topónimo bielorruso Vitas (compárese con LPŽ II 1239).⁶⁵

188

-uškis. Baṙtk-uškis, pueblo de Šr: Baṙṫkus; Pėtk-uškis, pueblo de Rk: Petkà, Peṫkus; Vaĩtk-uškis pueblo de Ukm, Vaitk-uškis pueblo de Ign: Vaitkus; Vĩtk-uškis pueblo de An: Vĩtkus.

-uškiai. Baṙtk-uškiai pueblo de Ukm: Baṙtkus; Jank-uškiai pueblo de V: Jánka, Jańkus; Mitk-uškiai, pueblo de V: Mitkus; Nãtk-uškiai, pueblo de Rk: Natkà, Nãtkus;

-(i)uškos. Anc-uškos pueblo de Šlen: Áncas, Ánčius, *Ancia en dialecto (< Antanas); Baṙtk-uškos, pueblo de Kš: Baṙtkus.

-uva. Lenárt-uva, pueblo de Rd: *Lenáṙtas en dialecto (< Leonárdas), compárese con Lenartavičius; Sōb-uva, pueblo de Trak, Sob-uvà, pueblo de Prn: Sobas, Sãbas.

La revisión de los oicónimos sufijados derivados de antropónimos cristianos muestra que para las formaciones de este grupo se han empleado 27 sufijos: -anka, -auka, -ava, -avas, -čizna, -enka, -yčia, -ija, -ina, -inas, -ynas, -ynai, -inė, -inės, -inis, -iškė, -iškės, -iškis, -iškiai, -ka, -otas, -uškė, -uškės, -uškis, -uškiai, -uškos, -uva. 9 de ellos son de origen eslavo. Entre estos últimos, son relativamente productivos -ava, -avas.

4. Derivados de antropónimos no cristianos de otras lenguas

A este grupo, relativamente pequeño, pertenecen derivados de antropónimos de origen no lituano (letón, polaco, alemán, ruso, bielorruso, etc.).

-(i)auka. Alad-auka pueblo de Vrn: *Aladis, compárese con Aladáitis, Aladãvičius; Damb-áuka, pueblo de Mrj, VIkv: Dambė, Dãmbis; Dambr-áuka, pueblo de Mrj: *Dambrys, compárese con Dambravà; Demb-áuka, pueblo de Ign: Demba; Garad-áuka, pueblo de Zr: *Garadys, compárese con Garadáuskas; Kmel-iáuka, pueblo de Mlt: *Kmelis, compárese con Kmeliáuskas, Kmelečkis; Kozel-áuka, pueblo de Mlt: Kozelà; Marož-auka, pueblo de Mlt: Marož̀as.

-(i)ava. Anik-avà, pueblo de Pn: *Anikas, compárese con Anikevičius; Arist-avà, pueblo y aldea de Kdn: Arisṫas; Arman-avà, pueblo de Prn: Ármanas; Bank-avà, pueblo de Mrj: Bánkas; Bariš-iavà, pueblo de Trak: *Barišas, compárese con Barišáuskas; Brun-avà, aldea de Pn: Brūnas, Brūnis; Bugumil-avà, aldea de Kdn: *Bugumilas, compárese con Bogumilas; Dink-avà, aldea de Mlt, Šr: *Dinka, compárese con Dinkēvičius; Elvyr-avà, pueblo de Klm: Elvyrà; Garl-iavà, localidad urbana de Kn: Garl̃ys, Gar̃lius⁶⁶; Kalin-avà, pueblo de Kn: Kalinà; Kanc-avà, pueblo de Mrj: Káncė, Kánčius; Karmėl-ava, localidad urbana de Kn: *Karmela, compárese con Karmelávičius; Krasn-avà, pueblo de Kp: *Krasnas, compárese con Krasnavičius; Krugl-avà, pueblo de Šl: *Krugla, compárese con Kruglinsk̇as; Lančiūn-avà, pueblo de Kdn: *Lanciūnas, compárese con Lanciūnskas; Mur-avà, pueblo de Kn: *Muras, compárese con Murauskas; Narad-avà, pueblo de Brž: *Narada, compárese con Naradauskas; Prendzel-iavà, pueblo de Kn: Prendzelis; Prialg-avà, pueblo de Skd: *Prialga, compárese con Prialgáuskas; Puzin-avà, pueblo de Trak: Puzinas; Racin-avà, aldea de Brž: *Racinis, compárese con lat. Raciņš⁶⁷; Radiš-avà, aldea de Ut: *Radišas, compárese con Radišáuskas; Ramin-avà, aldea de Zr: Raminas; Svetl-avà, pueblo de Mlt, compárese con Svetláuskas; Šambar-avà, pueblo de Jrb: Šãmbaras; Šiler-avà 2, pueblo de Šk: Šileris; Šulc-avà, pueblo de Kdn: Šulcas; Trusk-avà, pueblo de Kdn: Truskà; Tūr-avà, pueblo de Klm: Tūr̀a; Turbin-avà, pueblo de Rs: *Turbinas, compárese con Tūrba; Varan-

⁶⁶Compárese con la explicación del origen de los nombres de localidades de A. Vanagas; véase Vanagas A. Lietuvos miestų vardai, 72–73.

⁶⁷ Žr. Сталтмане В. Латышская антропонимия, Москва: Наука, 1981, 219.

189

-avà aldea Šr: Varãnius; Veličk-avà aldea Trak: Veličkà; Vesel-avà aldea An, Mrj, Rk, Zr: *Veselas, compárese Vesėlis.

-avas. Burak-ãvas aldea Lzd: Bùrakas; Liub-ãvas aldea Mrj, V: Liùbas; Mardas-ãvas 2 aldea Vrn: Mardasas; Pakaš-ãvas aldea Al: Pakašius; Petuch-ãvas aldea Šlčn: Petuchas; Rubin-ãvas aldea Šll: Rùbinas; Štakman-ãvas aldea Mrj: *Štakmanas, compárese Štakas; Tačil-ãvas aldea V: *Tačila, compárese Tačilãuskas; Zelenk-ãvas aldea Ign: Zelénka.

-čižna. Babà-čižnà aldea Mlt: Babà, Babỹs; Baikovš-čižnà pueblo Švnč: Baikovškas; Baranau-čižnà aldea Mlt: Baranãuskas; Barau-čižnà aldea Ukm, VlkV: Barãuskas; Bielkau-čižnà aldea Zr: Bielkãuskas; Bulau-čižnà aldea Mlt: Bulãuskas; Gajau-čižnà aldea Kš: Gajãuskas; Garliau-čižnà aldea Šr: Garliaũskas; Gradau-čižnà aldea Rs: Gradãuskas; Kamarau-čižnà aldea Mlt, Šr: Kamarãuskas; Katau-čižnà aldea VlkV: Katãuskas; Kazlau-čižnà aldea Ukm: Kazlãuskas; Malinau-čižnà aldea Mlt: Malinãuskas; Mazaliav-čižnà aldea Kš: Mazaliãuskas; Rakau-čižnà aldea Ukm: Rakãuskas; Rapkau-čižnà aldea Zr: Rapkãuskas; Raskau-čižnà pueblo Mlt: *Raskauskas, compárese Raškevičius; Tirau-čižnà aldea Zr: Turãuskas; Žukau-čižnà aldea Švnč: Žukãuskas.

-ija. Zabār-ija aldea Trak, Zabòr-ija aldea Ign: Zabòras, compárese Zabarãvičius.

-ina. Strim-inà aldea Al: Strìmas.

-inas. Krinč-inàs ciudad pequeña y pueblo Ps: *Krinčius, compárese Krinčius, Kreñčius.

-inė. Abukausk-inė aldea Pn: Abukãuskas; Arl-inė pueblo V: Arlà; Babal-inė aldea Mrj: *Babalis, compárese Babaliãuskas; Barausk-inė aldea Prn: Barãuskas; Lemk-inė pueblo Brž: Lemkė, Lėmkis; Liubok-inė aldea Kdn: *Liùbokas, compárese Liùbys; Pruš-inė aldea V: *Prušinas, compárese Prušinskas; Rit-inė aldea Mžk: Ritas; Zaviš-inė aldea Kdn: Zavišà, Zavišius; Žuk-inė pueblo V: Žùkas, Žùkis.

-ynė. Černiausk-ynė pueblo Pn: Černiaũskas; Dabuž-ynė aldea Šr: Dabužis, compárese Dabužinskas; Damb-ynė aldea Ps: Dãmbis; Kur-ynė aldea Šk: Kūras; Naid-ynė aldea Šk: Naida; Žikor-ynė aldea Rk: Žikoris.

-ynės. Zaval-ynės pueblo An: Zãvalis.

-iniai. Ceik-iniai aldea Ign: Ceikà; Klov-iniai aldea Ut: Klóva, Klóvas; Kūr-iniai aldea Švnč: Kūrā, Kūras.

-iškė. Alv-iškė aldea Ign: *Alvys, compárese Elvys; Ar-iškė aldea Tl: Arỹs; Aušel-iškė aldea Pln: *Aušėlis, compárese Aušinskis; Babin-iškė 2 aldea Klm: Bãbinas; Barãuč-iškė aldea Lzd: Barãuskas; Bauš-iškė aldea Ign: Baušỹs; Berč-iškė aldea Šlu: *Bercys, compárese Berčỹs, Berčas; Berešn-iškė aldea Trg: Beresnà; Bėt-iškė aldea Ign: *Beta, compárese Beteikà, Bėta; Bielk-iškė aldea Švnč: Bielkà, Biẽlkus; Býr-iškė aldea Ign: Byrà; Bogùt-iškė aldea Švnč: Bòguta; Bōk-iškė aldea Skd: Bōkas; Bōnk-iškė aldea Šk: Bonkà; Bùcin-iškė aldea Lzd: *Bucias, compárese Bucinskas; Buik-iškė aldea Šlu: Buikà, Buikỹs; Bunók-iškė aldea Šl: Bùnokas; Ceik-iškė aldea Ign, Trg, pueblo Ign: Ceikà; Cicén-iškė 2 aldea Ign: Cicénas; Cimbal-iškė aldea Ign: Cim̃balas; Čebėl-iškė aldea Kn: Čebėlis; Čepreč-iškė aldea Šl: Čeprečkas; Čerb-iškė aldea Šk: Čerbà; Černak-iškė aldea Ign: *Černakas, compárese Černakãuskas; Černiuk-iškė aldea Al: Černiùkas; Drùp-iškė aldea Klm: Drùpas; Gabėt-iškė aldea Klm: Gabėtà; Gak-iškė aldea Ign: Gãkas; Garanč-iškė aldea Kn: *Garančỹs, compárese Garančevičius; Gasiùl-iškė aldea Švnč, Zr: Gasiùlis; Gerlėt-iškė aldea Klm (< *Gerleit-iškė): Gėrleitas, compárese Gìrletas; Glumbòt-iškė

190

p. Klm, cf. Glumbokas; Göberg-iškė p. Klp: *Gobergas, cf. Gōberis; Gōr-iškė al. Šl: Gōris, Gorýs; Gùdmon-iškė p. Klm: Gùdmonas; Gùrč-iškė 2 p. Lzd: Gùrčius; Kačėn-iškė p. Švnč: Kačėnas; Kajack-iškė p. Mrj: Kajãckas; Kãkon-iškė 2 p. Klm: *Kakonas, cf. Kakãnis; Karačiūn-iškė p. Ign: *Karačiūnas, cf. Karacevičius; Karkãž-iškė p. Švnč: *Karkãžas, cf. Karkãzas; Karmit-iškė p. Ign, cf. Karnėvičius, Karnickas; Kazarin-iškė p. Rs: Kazarinas; Kmit-iškė al. Šk: Kmità; Krūgel-iškė 2 p. Tl: Krūgelis, Krugelýs; Levick-iškė p. Šl: Levickas; Liper-iškė p. Trg: *Liperis, cf. Lipárskas; Lis-iškė p. Ign: Lisýs, Lìsius; Maliėj-iškė p. Šk: Maliėjus; Mālior-iškė p. Klm: Mālioris, Māliorius; Masl-iškė p. Švnč: *Maslys, *Maslas, cf. Masláuskas; Menc-iškė p. Lzd: Mẽncas; Mėndel-iškė al. Zr: Mẽndelis; Mirsk-iškė p. Šl: Mirškas, Mirškis; Murōn-iškė p. Zr: *Murōnas, cf. Muranas; Òlbik-iškė p. Šl: Òlbikas; Paniž-iškė p. Ign: *Paniža, cf. Panižáuskas; Plēter-iškė al. Zr: *Pleteris, cf. Pletarãvičius, Pliateris; Rãčk-iškė p. Švnč: Rãčkus⁶⁸, Rūbin-iškė p. Krtn: Rūbinas; Rūok-iškė p. Ign: Rūokis; Saltōn-iškė p. Lzd: Saltōnas; Sapiėg-iškė p. Ign: Sapiega, Sapiega; Serbiej-iškė p. Ign: *Serbiejus, cf. Serbskis; Strižauč-iškė p. Mlt: Strižáuskas; Tarlōk-iškė al. Ign: *Tarlokas, cf. Tarláuskas, Tarlėckas; Tebēr-iškė p. Švnč: *Tebera, cf. Tebéra; Tverijōn-iškė p. Rs: Tverijōnas; Zasčiūn-iškė p. Lzd: *Zasčiūnas, cf. Zasčižinskas; Zavis-iškė p. Zr: Zavisà, Zavišius; Zdōn-iškė p. Tl: Zdōnys, Zdōnius; Zibol-iškė p. Švnč: Zibolas, Zibōlis; Živulč-iškė p. Al: *Živulčius, cf. Živulis; Žūk-iškė al. Klm, p. Švnč: Žūkas; Žurāv-iškė al. Ign: *Žuravas, cf. Žuráuskas.

-iškės. Ábad-iškės p. Vrn: Ábadas, cf. Abadáuskas; Alabūrd-iškės p. Trak, al. V: Alabūrda; Ančer-iškės p. V: Ančerýs; Ard-iškės p. Al: *Arda, cf. Ardavičius, Ardickas; Arl-iškės 2 p. y al. V, p. Švnč, Arl-iškės p. Šr, Zr: Arlà; Armāl-iškės p. Kn, Mrj, al. Ut: Armaldà, Armālas; Armōl-iškės p. Akm: Armolas; Babōn-iškės p. y al. V: Babōnas; Bakier-iškės p. Trak: *Bakieris, cf. Bākėris, Bakierskis; Bauš-iškės p. Trak, V: Baušys; Belōn-iškės p. Kš: *Belonas, cf. Belēnas, Belenãvičius, Belanãvičius; Bēt-iškės p. Zr: *Beta, cf. Bēta, Beteikà; Bielazār-iškės 3 p. V: Bielazāras; Bilin-iškės p. Šlčn: *Bilinis, cf. Bilinskas; Bilk-iškės p. V: Bilkis; Breidak-iškės p. Zr: *Breidakas, cf. Breidokas; Brỹl-iškės p. Mlt: Brylà, Brỹlis; Brušk-iškės p. V: Bruškis, Bruškỹs; Bunōk-iškės p. Šl: Būnोकas; Ciul-iškės p. Zr: *Ciulis, cf. Ciulevičius, Čiulevičius; Čepūrn-iškės p. V: Čepūrna; Čern-iškės p. Šr: Černis, Černỹs; Černul-iškės p. V: *Černulis, cf. Černas, Černēlis; Čimbar-iškės al. V: Čimbaras, Čimberas; Čir-iškės al. V: Čiras; Čiuk-iškės al. Kš: Čiukas; Čiuoder-iškės p. Mrj: Čiuoderis; Damb-iškės al. V: Dambis; Dambr-iškės p. V: *Dambras, cf. Dambráuskas; Daulin-iškės p. V: *Daulinis, cf. Daūlius; Dimš-iškės p. Prn: Dimšà; Dūk-iškės p. Zr: Dūkas; Galk-iškės p. V: Galkus⁶⁹, Gálka; Gāš-iškės p. Šl: Gašė, Gōšas; Glātik-iškės p. V: *Glatkis, cf. Glādkis, Glatkévi-

⁶⁸ El apellido puede haberse desarrollado también a partir del nombre cristiano Rōkas (cf. LPŽ II 551).

⁶⁹ Este apellido puede ser también una forma abreviada del apellido bisilábico Gál-kantas (véase LVKŽ 163).

191

čius; Glitėn-iškės al. Trak: *Glitėnas, cf. Glìtas, Glỹtas; Glit-iškės p. V: Glitas; Golub-iškės p. Zr: Gòlubas; Grāt-iškės p. Trak: *Gratas, cf. Grõtus; Greben-iškės p. Zr: *Grebenis, cf. Grebiniàuskas; Grūm-iškės p. Al: Grūmas; Įmbr-iškės al. Ut: Įmbras⁷⁰, Yn-iškės p. Šl: *Ynis, cf. Ynauskis, Inis; Jazdāič-iškės p. Zr: *Jazdaitis, cf. Jazdáuskas; Kabòr-iškės p. Ut: *Kaboras, cf. Kāberas; Kamaraùč-iškės p. Vrn: Kamaraùskas; Kamar-iškės p. Zr: *Kamaras, cf. Kamaráuskas, Kòmaras; Kāṅc-iškės p. V: Kānce, Kānče; Kapón-iškės p. V: *Kaponas, cf. Kaponaitis; Karāv-iškės p. Vrn: *Karavas, Karavàckas; Karaž-iškės p. Trak: Karāžas; Karkāž-iškės p. Kš: *Karkāžas, cf. Karkāzas; Kartān-iškės p. V: Kartānas; Kastr-iškės p. Al: *Kastrȳs, cf. Kastráuskas; Kazer-iškės al. Zr: *Kazeras, cf. Kazeráuskas; Kijut-iškės p. Vrn: Kijutis; Kōgel-iškės p. Kš: Kògelis; Komar-iškės al. V: Kòmaras; Krasaūš-iškės p. Prn: Krasáuskas; Labùrd-iškės p. Al: *Laburda, cf. Alabùrda; Laib-iškės p. V: Láiba; Lazon-iškės p. Zr: *Lazonas, cf. Laziuka, Lazáitis; Liciūn-iškės p. Trak: *Liciūnas, cf. Licys; Lýder-iškės p. Mrj: Lýderis; Linc-iškės al. Zr: Lincys; Liùpk-iškės 2 p. Šlčn: *Liupka, cf. Liupkėvičius; Lopāt-iškės p. V: Lopatà, Lopātas; Marāž-iškės p. Mrj: Marāžas; Maršon-iškės p. Zr: Máršonas; Maslāuč-iškės p. Al: Masláuskas; Medvied-iškės 2 p. V: *Medviedis, cf. Medzvėckas; Nān-iškės p. Šlčn: Nanys; Navick-iškės p. Šlčn: Navickas; Nekrāš-iškės p. Trak: Nekrāšas; Padrėž-iškės p. Prn: *Padriežas, cf. Padrėzas; Pānk-iškės p. Trak: Pánka; Plìs-iškės p. Zr: Plìsas; Preid-iškės p. Zr: Preidis, Preidýs; Prekel-iškės al. Zr: Prekelis; Prozār-iškės p. Kš: *Prozaris, cf. Prozorys; Puzir-iškės p. Šlčn, V: *Puziris, cf. Puzirauskas; Radivón-iškės p. V: *Radivonas, cf. Radzivānas; Rāpk-iškės p. Zr: *Rapkus, cf. Rapkāuskas, Rapkėvičius; Samarāk-iškės p. Šlčn: Samarākas; Sapiēg-iškės p. V: Sapiēga, Sapiègà; Sarak-iškės p. Zr: Sarakà; Sapijōn-iškės p. Kš: *Sapijonas, cf. Sapijānas; Slavinč-iškės p. Al: Slavinskas; Stav-iškės p. Mrj: Stavys; Straškūn-iškės p. Mlt: *Straškūnas, cf. Strašáuskas, Strašēvičius; Šālk-iškės p. Šr, V: Šālkus; Šamat-iškės al. Zr: Šamatà; Šēmet-iškės al. Šl: Šēmeta, Šēmetas; Šiulg-iškės p. Trak: Šiulga; Šniēr-iškės p. Mlt, Ut: *Šnieras, cf. Šnēras; Tril-iškės p. Kš: Trilius; Trunč-iškės p. Rk: *Trunčė, cf. Trunčinskis, Trunčė; Valasón-iškės al. V: *Valasonas, *Valasonis, cf. Valasanavičius; Verbic-iškės al. Vrn: *Verbicas, cf. Verbickas, Verbiciānskas; Verbyl-iškės p. Prn: Verbylā; Veriūg-iškės p. Zr: Veriūga; Vibrant-iškės p. y al. V: *Vibrantas, cf. Vibréntis; Zablat-iškės p. Kš, 2 p. Zr, al. Zr: Zablāckas; Zagūrt-iškės p. Mlt: Zagūrṡkas; Zajūš-iškės p. Šlčn: *Zajūšas, cf. Zajaščėnka; Žāk-iškės p. Trak: Žākas; Žārk-iškės p. Zr: *Žarkas, cf. Zerka; Žilinc-iškės p. Trak: Žilūnkus; Zov-iškės al. Šlčn: Zovišius; Žūk-iškės p. Trak: Žūkas.

-iškis. Arā-iškis 2 p. Šr: *Arda, cf. Ardáuskas, Ardāvičius; Armōn-iškis p. Ut: Ármonas, Ārmonas; Ārtman-iškis p. Ut: Ārtmanas; Belazār-iškis al. Pn, p. Rs:

⁷⁰ El apellido puede ser una forma abreviada del apellido de origen cristiano Įmbrasas.

192

Belazãras; Bìrent-iškis vs. Pn: *Birentas, cf. Bėrentas, Bėréntas; Budžin-iškis k. Pkr: *Budžinas, cf. Budzinãvičius, Budzìnskas; Bùs-iškis k. Rk: Bùsas; Česnav-iškis k. Zr: *Česnava, cf. Česnãuskas, Česnãvičius; Dabril-iškis k. Šr: Dabrilã; Dambrōt-iškis k. Rk: *Dambrotas, cf. Dambravã, Dambrãuskas; Drób-iškis k. Ut: Dróba; Dvarž-iškis k. Brž: *Dvarža, *Dvaržis, cf. Dvaržéckis; Eikin-iškis k. Rk: Eikinas; Gajauč-iškis k. Al: Gajauškas; German-iškis k. Brž: Germãnas; Gyd-iškis k. Brž: Gydė; Glieb-iškis k. Kš: Gliebà, Gliebùs; Golub-iškis vs. Zr: Gòlubas; Gór-iškis k. Rd: Góris, Gorys; Grùnd-iškis k. Pn: Grùnda; Gùdberg-iškis vs. Rk: *Gudbergas; Gùnt-iškis k. Mlt: Guntà, Guntỹs; Gùrk-iškis k. Rk: Gùrkis; Imul-iškis vs. Švnč: *Imulis, cf. Imelis; Ingel-iškis k. Ut: Įngelis; Izdōn-iškis k. Brž: Izdōnas; Kaker-iškis vs. Rk: *Kakeris, cf. Kãkaras; Kalamon-iškis k. Rk: *Kalamonas, cf. Kalamìnskis; Kand r-iškis k. Kp: *Kandras, *Kandrys, cf. Kandrãckis; Karšak-iškis k. Pn: Karšakas; Kažen-iškis k. U km: *Kaženas, cf. Kaženãukas; Kliuōkman-iškis k. Pn: *Kliuokmanas, cf. Kliōkmanas; Krān-iškis k. Brž: *Kranas, *Kranys, cf. Kranãuskas; Kùpel-iškis vs. Mlt: *Kupelis, cf. Kiùpelis; Nadiej-iškis k. Rk: *Nadiejus, cf. Nadeika, Nadzeikà; Neliùb-iškis k. Rk: *Neliùbas, cf. Neliubãvičius, Neliùbšis; Nėster-iškis vs. Šr: Nesteris; Nól-iškis k. Mlt, 2 k. Ut: Nólius; Norōd-iškis vs. Ut: *Norodys, cf. Narãckas, Nara-dauskas; Pinkut-iškis k. Rk: *Pinkutis, cf. Pìnkųs, Pìnką, Pinkis; Pùzin-iškis k. Pn, Puzin-iškis k. Ign: Pùzina, Pùzinas; Radvōn-iškis k. Mlt: *Radvonas, cf. Radvánskas; Rop-iškis k. Kp: Ropas; Rùol-iškis k. Brž: Rùola, Ruolia; Rutin-iškis k. Zr: *Rutinis, cf. Rùtė, Rùtis; Sliepš-iškis k. An: *Sliepšis, cf. Sliepskis; Sùtk-iškis k. Rd: Sutkỹs, Sùtkus; Ščiūr-iškis k. Šr: *Ščiūrys, cf. Ščiùrauskaitis; Še-duik-iškis 2 k. Rk: Šeduikis, Šeduikà; Šeibok-iškis k. Ut: Šeibokas; Šlēger-iškis k. Brž: Šlēgeris; Šleider-iškis vs. Jnš: Šleideris; Trajōn-iškis k. Ps: Trajōnas, Tribut-iškis k. Zr: *Tributis, cf. Tribòckis; Trūl-iškis k. Ps: *Trūlis, cf. Trùlis; Trumbāt-iškis k. ir vs. An, cf. Trumbėckas; Zablōt-iškis k. Rk, cf. Zablōtkas, Zablōckas; Zamōt-iškis k. Ut: *Zamotas, cf. Zãmatas; Zarank-iškis k. Ut: Zarankus, Zarankà; Zarumb-iškis k. An: *Zarum b a, cf. Zarambà, Zarémba; Zavād-iškis 2 vs. An: Zavãdis; Zaviēs-iškis k. An (?< *Zavis-iškis): Zavišà. -iškiai. Alton-iškiai k. Kn: *Altonas, cf. Áltanas; Arð-iškiai k. An, Rs: *Arda, *Ardys, cf. Arãckas; Arl-iškiai k. Mlt: Arlà; Á rman-iškiai k. Kn: Ármanas; Armon-iškiai vs. Šr, Ármon-iškiai k. Mrj, Ármon-iškiai k. An: Ármonas, Ármonas; Árnot-iškiai k. Jon: *Arnotas, cf. Arnatavičius; At-iškiai k. Ps: Átas; Bac-iškiai k. Brž: Bacỹs, Bãčius; Barav-iškiai k. Šk: *Baravas, cf. Baravickis, Barãuskas; Bard-iškiai k. Pkr, Rs, Bard-iškiai U km: *Barda, cf. Bardãuskas, Bardinskas; Bat-iškiai k. Šk: Batis, Batỹs; Baiš-iškiai k. Rk: Báušą, Baušỹs; Beiger-iškiai k. Trg: Beigeras; Bėker-iškiai k. Trg: Bėkeras, Bėkeris; Belazār-iškiai k. U km: Belazãras; Bend-iškiai k. U km: Bendė; Bieliūn-iškiai k. Mrj: Bieliūnas; Biēlsk-iškiai k. Klm: Biēlskus; Blīnstrub-iškiai k. Rs: Blīnstrubas; Bōbin-iškiai k. Pn: Bòbinas; Bōk-iškiai k. Brž: Bōkas; Brig-iškiai k. Brž: Brigas; Cāp-iškiai k. Šll: Cãpas; Cink-iškiai k. Kn: Cinkus; Černel-iškiai vs. Švnč: Černėlis; Čimbār-iškiai k. Mlt:

193

Čimbãras; Čìuk-ìškiai k. Kdn: Čìukas; Čìurk-ìškiai k. Šr: *Čiùrka, *Čiùrkus, cf. Čùrkus; Dãpk-ìškiai k. Trg, Dapk-ìškiai k. Vlkv: Dãpkus; Dapkūn-ìškiai k. Mlt: Dapkūnas; Deik-ìškiai k. Brž: Deĩkas, Deĩkus; Dìktar-ìškiai k. Rd: Dìktaras; Dìmš-ìškiai k. Ukm: Dìmša; Dot-ìškiai k. Rd: Dótas, Dotỹs; Drób-ìškiai k. Jon, Mlt: Dróba; Gacẽn-ìškiai vs. Šr: *Gacenìs, cf. Gacevičius, Gaciónis; Gačk-ìškiai k. Mlt: *Gačka, cf. Gãckas; Gaidam-ìškiai k. An: *Gaidamas, cf. Gaidamãuskas, Gaidamãvičius; Gãls-ìškiai k. Kp: *Galsas, cf. Gãlskis; Gastỹn-ìškiai k. Šl: *Gastynas, cf. Gaščīūnas; Gelumb-ìškiai k. Mrj: *Gelumbė, cf. Gelumbáuskas, Gelumbickas; Gemb-ìškiai k. Jon: *Gemba, Gembickas, Gembėckas; Gérk-ìškiai k. ir vs. An, k. Brž: Gérkė, Gérkis; Gimž-ìškiai k. Ut: *Gimža, cf. Gimžãuskas; Gip-ìškiai k. Ps: Gìpas; Góg-ìškiai k. Šl: Gògas, Gògis; Gótyb-ìškiai k. Šk: Gótybas; Gròp-ìškiai k. Klp: Gròpas; Javen-ìškiai k. Brž: *Javenas, cf. Javiñskas; Jazdausk-ìškiai k. Pln: Jazdáuskas; Jūt-ìškiai k. Pn, Ps: Jutà, Jūtas; Kačiūn-ìškiai k. Mlt: Kačiūnas; Kanč-ìškiai k. An, Ukm: Kančas; Karčev-ìškiai k. Šlu: *Karcevas, cf. Karčevičius; Karkaz-ìškiai k. Mlt, Ut: *Kakažas, cf. Karkãžas; Katáršk-ìškiai k. Klm: *Katárška, cf. Katárskis; Kažen-ìškiai vs. Šr: *Kaženas, cf. Kaženiáuskas; Kėler-ìškiai k. Šlu, Keler-ìškiai k. Kdn: Kėleris; Kisin-ìškiai k. Vlkv: *Kisinas, cf. rus. Kisin; Kòmar-ìškiai k. Rd: Kòmaras; Končevič-ìškiai vs. An: Končevičius; Kun-ìškiai k. An: Kūnas; Kùn-ìškiai k. Jon: Kūnas; Mardoš-ìškiai k. Jon: *Mardošas, cf. Mardošas; Maslausk-ìškiai k. Rs: Masláuskas; Meln-ìškiai k. Prn: Mėlnis; Menčiūn-ìškiai vs. An: Menčiūnas; Mereš-ìškiai k. An: *Merešius, cf. Mereškevičius, Merečkas; Mìnder-ìškiai k. Ukm: Mìnderis, Mìnderỹs; Nagurk-ìškiai k. An: Nagùrka; Nãkroš-ìškiai k. Tl: Nãkrošas; Navar-ìškiai k. An: *Navaras, cf. Navaráckas, Navaráuskas; Nerod-ìškiai vs. Švnč: *Neroda, cf. Naradauskas; Nodiej-ìškiai k. Kp: *Nodiejus, *Nadiejus, cf. Nadzeikà; Nól-ìškiai k. Šl: Nòlius; Paužel-ìškiai k. Zr: *Pauželis, cf. Páuża; Paũž-ìškiai k. Mrj: Paužà; Pijòr-ìškiai vs. Ukm: Pijoras; Pìler-ìškiai k. Jnš: *Pìleris, cf. Pìlio-ras; Pìlot-ìškiai k. Vlkv: Pìlota, Pìlotas; Plat-ìškiai vs. Mlt: Plãtas; Rėder-ìškiai k. Mrj: Rėderis; Ridvòn-ìškiai k. Mlt: *Ridvonas, cf. Ridvãnskas; Rigmant-ìškiai k. Brž: *Rigmantas, cf. let. Rigmaṅts⁷¹; Rūm-ìškiai k. Rk: Rūmė; Rūt-ìškiai k. Ukm: Rūtis, Rūtė; Sand-ìškiai k. Mlt: Sandas; Sapiēg-ìškiai k. Lzd: Sapiēgà; Sarāl-ìškiai vs. Mlt: *Sarala, cf. Sarelevičius; Sélmon-ìškiai k. Trg: Selmonas; Sikar-ìškiai 2 k. Mlt: *Sikara, cf. Sikora, Sikòrskas; Skauron-ìškiai k. Mlt: Skai̇ro-nas; Steìn-ìškiai k. Mrj: *Steinys, cf. Šteĩnyš; Stūr-ìškiai vs. Pkr, Rd, Stūr-ìškiai k. Mrj: Stūris, Stūrỹs; Šāb-ìškiai vs. Rd: Šābas; Šabūn-ìškiai k. Jon: Šabūnas; Šidl-ìškiai vs. Brž: Šìdlà; Šulik-ìškiai vs. Švnč: *Šulikas, cf. Šulikáuskas; Tūt-ìškiai k. Pn: Tutas; Vagar-ìškiai k. Jnš: Vagaras; Varān-ìškiai k. Kp: Varānius; Verbyl-ìškiai vs. Mlt: Verbylà, Verbìlis; Verbìl-ìškiai k. Šr: Verbìlis; Vesėlk-ìškiai k. Pkr: Vesėlka; Žab-ìškiai k. Brž: *Žabas *Žabys, cf. Zabėckas; Zablat-ìškiai k. Ut:

⁷¹ Véase Сталтмане В. Э. Латышская антропонимия, 211.

194

Zabłackas; Zajanč-iškiai aldea Pn: *Zajancas, cf. Zajánskas, Zajencáuskas; Zaliet-iškiai cf. Kp: Zalieckas; Zarink-iškiai aldea Rk: *Zarinka, cf. Zarenkavičius, Zarinskas; Žas-iškiai aldea Brž: Žasas; Ždón-iškiai aldea Mlt, cf. Šr: Ždonys, Ždonius; Zimb-iškiai aldea Pkr: Zimbà; Žėrk-iškiai aldea An: Žėrka.

-yškis. Zap-yškis localidad Kn (< *Sapieg-iškis): Sapiéga⁷².

-ka. Kašar-ka cf. Klm: *Kašara, cf. Kašaraũskas; Kazán-ka aldea Klm: *Kazanas, cf. Kazanãuskas.

A los derivados de este sufijo deben añadirse también los derivados de nombres personales eslavos (principalmente rusos). La formación de estos oicónimos puede interpretarse de dos maneras: a) a partir de la raíz de un nombre personal con los sufijos -evka, -ovka, que, al igual que el sufijo -auka (véase), pudieron haberse formado en las lenguas eslavas como sufijos toponímicos independientes; b) a partir de nombres personales con terminación de tema -ev, -ov, -uv, con el sufijo -ka:⁷³

Abruč-iov-kà aldea Kp: *Abručiovas, cf. Obručas; Ankudin-ov-ka cf. Zr: *Ankudinovas, cf. Ankudavičius; Astr-ov-kà aldea Rk: *Astrovas, cf. Āstravas, Astraũskas; Bur-ov-kà cf. Švnč: Būrovas; Čern-ov-kà aldea Kdn: Černòvas; Čiž-ov-kà aldea Kp: *Čižovas, cf. Čižas, Čižáuskas; Galij-ev-kà aldea Jon: *Galijevas, Galijaũskas; Galub-ov-kà aldea Mlt: *Galubovas, cf. Galubiòvas; Kartaš-ov-kà cf. Zr: *Kartašovas, cf. Kartōšius; Kochan-ov-kà aldea Švnč: *Kochanovas, cf. Kochanavičius; Obuch-ov-ka aldea Kš: *Obuchovas, cf. Obuchas; Pakr-ov-kà aldea Rd: *Pakrovas, cf. Pokrovskis; Pop-ov-kà aldea Ign: Popòvas; Rag-ov-kà aldea Švnč: *Ragovas, cf. Ragáuskas; Žuj-ev-ka aldea Mlt: *Zujevas, cf. Zujévičius; Komisar-uv-kà aldea Al: Komisãras.

-uškės. Tréb-uškės aldea Šlčn: *Treba, cf. Treba, Trebas.

-(i)uškiai. Bun-iuškiai aldea Rk: Bùnius; Des-iuškiai aldea An: *Desys, cf. Dėsas.

-uškos. Vesel-uškos aldea Zr: *Vesela, cf. Veselaũskas.

-uva. Gavált-uva aldea Mrj: *Gavaltas, cf. Gauvaltas; Kuláut-uva⁷⁴ localidad Kn: *Kulautas, ¿cf.? Kūlatas.

Al concluir la revisión de los derivados de nombres personales y de los sufijos con los que se forman, conviene prestar atención a los oicónimos con los sufijos -ieniai, -(i)ninkai, -uoliai, que también son de origen antroponímico:

-ieniai. Ašak-ieniai aldea Kš: Āšaka.

-ininkai. Baukšt-ininkai aldea Rs: Baukštys; Ben-ininkai aldea Šlu: Benys; Virkšt-ininkai aldea Krtn: Virkštys;

-ninkai. Alej-ninkai aldea An, Zr: *Aleja, *Alejas, cf. Alejūnas, Alejevičius; Berėž-ninkai aldea Mrj: Berežna; Drabuž-ninkai aldea Trak: Drabužis, Drōbužas; Dvār-ninkai

⁷² Para esta interpretación, véase V a n a g a s A. Jotyškiai, Rikyškiai, Vilkyškiai, Zapyškis. – Kalbos kultūra 12, 1967, 51–52. Véase también T o t o r a i t i s J. Sūduvos Suvalkijos istorija, Kaunas: publicación de la Facultad de Teología y Filosofía de la Universidad Vytautas Magnus, 1938, 612.

⁷³ Véase la nota 64.

⁷⁴ Véase también V a n a g a s A. Lietuvos miestų vardai, 1996, 122–126.

195

p. Rd (< *Dvarn-ninkai): Dvarnis (< lit. dvārmas «perteneciente a la mansión»); Launy-ninkai p. V (< *Launy-ninkai): Laurynas; Sale-ninkai p. Jon (< *Salen-ninkai): Salenis; Srėd-ninkai p. Trak (<?*Sered-ninkai): Sėreda, cf. Sredničkas; -uoliai. Rim-uōliai vs. Kdn: Rìmas.

En cuanto a estos casos, cabe albergar dudas: es posible que los oicónimos con estos sufijos no sean derivados, sino formas plurales de variantes antroponímicas sufijadas (con el sufijo completo), que han pasado a ser oicónimos. Sin embargo, por otra parte, la distribución geográfica de algunos derivados con estos sufijos (especialmente con -(i)ninkai), en un área que coincide parcialmente con el área relicta de los jotvingios⁷⁵ y que prolonga el área de este tipo de derivados de Lituania Menor (especialmente de Prusia Oriental), permite pensar que aquí se trata de afijos de formación de oicónimos a partir de antropónimos.

Observaciones finales

Al concluir el examen de los derivados antroponímicos, puede afirmarse que la abundancia de derivados depende del lexema base. Por ello, a partir de antropónimos —muchos de los cuales están extendidos por toda Lituania— pueden encontrarse numerosos derivados con los mismos sufijos o con sufijos distintos en diversas zonas del país. En total, en la actualidad funcionan en Lituania alrededor de 4800 derivados antroponímicos. Los más extendidos son los derivados con el sufijo -išk- (unos 3800 derivados), por lo que -išk- puede considerarse, con razón, el sufijo más característico de los oicónimos formados a partir de antropónimos.

Los oicónimos con las variantes del sufijo -išk- -iškė, -iškės, -iškis, -iškiai se distribuyen en áreas determinadas: los derivados con -iškė predominan en la región oriental de Dzūkija, en el sur de Lituania hasta el Nemunas por el este y en Samogitia; los derivados con -iškės, como también observó J. Safarevičius⁷⁶, están más extendidos por el este y el sur de Lituania; también se forma un pequeño enclave de derivados con este sufijo en la parte septentrional de la zona de los aukštaitianos occidentales y los samogitios (en torno a Telšiai, Akmenė y Žagarė); se observan derivados con -iškis en el este y el centro de Lituania (hasta el Neris); los derivados con -iškiai están extendidos por casi toda Lituania, excepto por la parte meridional del territorio del este de Lituania, donde este sufijo no es característico.

Entre los otros sufijos lituanos más productivos para formar derivados antroponímicos se encuentra -inė (unos 190 derivados). Es un sufijo que expresa características de lugar, posesión y pertenencia. Los oicónimos —derivados con este sufijo— están extendidos por una zona considerable de Lituania

⁷⁵ Cf. Vidugiris A. Reflexiones sobre los límites orientales de los jotvingios. Relictos de las lenguas y culturas bálticas occidentales. Resúmenes de las ponencias de la conferencia de la Universidad de Klaipėda, 1994, Klaipėda, 14; Razmukaitė M. Sobre los formantes de formación de los oicónimos de Lituania Prusiana y su distribución. Relictos de las lenguas y culturas bálticas occidentales. Resúmenes de las ponencias de la conferencia de la Universidad de Klaipėda, 13–14; Razmukaitė M. Oiconimia de la región de Klaipėda. – Cuestiones de lingüística lituana 31, 1994, 156–157; Razmukaitė M. Algunas observaciones sobre la formación sufijal de Lituania Prusiana y la oiconimia sufijal. – Cuestiones de lingüística lituana 35, 1996, 79–80.

⁷⁶ Cf. Safarewicz J. Topónimos lituanos en -iszki. – Onomastica II 1, Wrocław–Warszawa, etc., 1956, 55.

196

en extensión, son menos característicos de los dzūkos occidentales y de las zonas meridionales del distrito de Trakai.

Al hablar de los derivados en -ušk-, cabe destacar que se trata de casos de formación específicos, extendidos en un área reducida, principalmente en el este de Lituania. Aunque, en general, en lituano los sufijos -ušk- se consideran llegados a través de préstamos eslavos, en los nombres de lugar estos sufijos podrían tener también otro origen: serían la combinación del segmento final de la raíz de la palabra base -u- y el sufijo -šk-; con ellos, los derivados suelen formarse a partir de antropónimos con el formante flexivo final -us⁷⁷.

Parte de los derivados analizados presenta estos sufijos de origen eslavo: -ava, -avas, -čizna, -ina, -inas y -ka (con las variantes -anka, -auka, -enka).

Los sufijos más extendidos son -ava (unos 270 derivados) y -avas (unos 120 derivados). También los estudió A. Vanagas⁷⁸. En las lenguas eslavas, estos sufijos —en bielorruso, -av, -ova; en polaco, -ow, -owa— y sus derivados han sido ampliamente estudiados en trabajos y artículos de onomastas eslavos (M. Kondratiuk, V. Lemciugova, I. Halicka, U. Kensikova, V. Taščykis, entre otros). En las fuentes escritas de Bielorrusia se documentan en los siglos XV–XVII oicónimos con los sufijos -ava y -ova; son topónimos sustantivos extendidos por el norte y el noroeste de Bielorrusia⁷⁹. En Lituania, los derivados de antropónimos con estos sufijos empezaron a difundirse siguiendo el modelo eslavo de formación de oicónimos hacia finales del siglo XVI. Se localizan principalmente en el centro y el este de Lituania.

Las secuelas de la propiedad señorial o el resultado de una eslavización posterior explican los sufijos -čizna y -ina, -inas. Los derivados con estos sufijos solo se extienden por una zona limitada de Lituania: -čizna, en los alrededores de Molėtai, Ukmergė y Kaišiadorys; -ina, -inas, en el extremo sur y este. El sufijo -čizna es una variante adaptada al lituano de los sufijos oiconímicos populares en las lenguas eslavas: el polaco -szczyzna (-izna) y el bielorruso -ščyna, -ščyzna, estudiados más ampliamente por la lingüista polaca H. Safarewiczowa⁸⁰.

Los sufijos -ka y sus variantes -auka, -anka, -enka aparecen en oicónimos eslavizados, principalmente en los alrededores de Kaišiadorys, Trakai, Ignalina, Molėtai, Zarasai y otros lugares. Los lexemas antroponímicos de estos derivados —apellidos y nombres de origen mayoritariamente eslavo (ruso y bielorruso)— también indican algunos de los lugares de Lituania habitados desde antiguo por viejos creyentes rusos, así como que este procedimiento de formación llegó a la oiconimia lituana no solo desde las zonas fronterizas (polaca y bielorrusa), sino también desde pueblos eslavos que viven mucho más al sur⁸¹.

⁷⁷ Plg. S. Kardžius P. Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius, 1943, 162.

⁷⁸ Ванагас А. Ойконимы Литвы с суффиксами славянского происхождения -ava, -avas. – Bato-słowiańskie związki językowe, Wrocław...etc.: Zakład narodowy imienia Ossolińskich Wydawnictwo Polskiej Akademii Nauk, 1990, 381–388.

⁷⁹ Plg. Лемцюгова В. П. Беларуская айканімія, Мінск: Навука і тэхніка, 1970, 111–114.

⁸⁰ Safarewiczowa H. Nazwy miejscowe typu Mroczkowizna, Klimontowszczyzna, Wrocław: Zakład imienia Ossolińskich Wydawnictwo Polskiej Akademii Nauk, 1956.

⁸¹ Compárese con Бірыла Э. К. Тапонімы Гомельшчыны з суфіксамі -оўка / -оўка / -ёўка / -ейка, 98–107; Никонов В. А. Славянский топонимический тип. – Географические названия, Москва: Государственное издательство географической литературы, 1962, 24.

197

En los distintos grupos de derivados antroponímicos también se ha impuesto cierto patrón en el uso de los sufijos: para formar derivados a partir de los antropónimos del primer grupo (es decir, de los antiguos antropónimos lituanos de dos temas) se emplearon sufijos lituanos, y solo unas pocas decenas de derivados llevan los sufijos eslavos -avas, -ava, -čizna (véase la tabla); entre los derivados del segundo grupo de antropónimos (monotemáticos, procedentes de apelativos, etc.), que son los más numerosos (unos 2600), también predominan los sufijos de formación lituana; los derivados con los sufijos eslavos -auka, -ava, -avas, -čizna, -enka, -ka representan un porcentaje muy pequeño (∼4%) y son escasos; entre los derivados del tercer grupo de antropónimos (procedentes de nombres cristianos), que suman unos 1400, una proporción considerable lleva los sufijos eslavos -ava, -avas, -čizna, -auka, -ka, -anka, -enka (∼25%); los oicónimos con sufijos eslavos -auka, -ava, -avas, -čizna, -ka también constituyen una proporción considerable (∼20%) de los derivados del cuarto grupo de antropónimos (préstamos, de origen extranjero), que suman unos 600.

La productividad de los sufijos en los derivados de antropónimos en los cuatro grupos de oicónimos distinguidos se muestra en la tabla de sufijos que figura a continuación.

Tabla 1

Productividad de los derivados sufijales de antropónimos

Sufijos | Número de derivados en cada grupo | Total de derivados Sufijos | De antiguos antropónimos lituanos de dos temas | De antropónimos apelativos (apodos) y denominaciones apelativas de personas | De antropónimos cristianos | De antropónimos no cristianos de otras lenguas | Total de derivados 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 -anka | | 3 | 1 | | 4 -auka | | 12 | 29 | 9 | 50 -aunė | | 2 | | | 2 -ava | 8 | 36 | 175 | 49 | 268 -avas | 1 | 14 | 92 | 10 | 117 -čizna | 1 | 6 | 10 | 23 | 40 -enka | | 1 | 1 | | 2 -yčia | | | 1 | | 1 -iena | | 1 | | | 1 -ieniai | | 1 | | | 1 -ija | | 6 | 4 | 2 | 12 -ina | 1 | | 19 | 1 | 21 -inas | 1 | | 2 | 2 | 5 -ynai | | | 1 | | 1 -ymas | | | 2 | 1 | 3

198

Continuación de la tabla 1

1 2 3 4 5 6 -inė 2 135 40 13 190 -ynė 1 24 19 5 49 -inės 5 3 8 -ynės 2 1 3 -ininkai (-ninkai) 11 -inis 1 1 2 -iniai 1 25 1 3 30 -iškė 52 524 162 100 838 -iškės 50 670 263 125 1108 -iškis 44 340 209 76 669 -iškiai 58 728 271 145 1202 -yškis 1 1 -ka 12 39 19 70 -otas 1 1 -uoliai 1 1 -uolis 1 1 -uškė 5 3 8 -uškės 12 2 1 15 -uškis 2 5 7 -uškiai 10 3 2 15 -uškos 3 2 1 6 -utas 1 1 -uva 1 3 3 2 9 Total: 221 2584 1366 591 4773

El artículo analiza casos más claros de formación a partir de antropónimos (dejando de lado varias decenas de casos problemáticos, en los que el lexema base también puede no ser un antropónimo), que representan esta clase de derivados. Como se desprende del material examinado, la naturaleza del antropónimo (o de la denominación apelativa de una persona) no determina la elección de los sufijos: para formar los oicónimos de todos los subgrupos presentados se emplean los mismos sufijos. Sin embargo, no puede pasarse por alto (cf. «Productividad de los derivados sufijales de antropónimos») que los sufijos de origen eslavo se utilizan con mucha menor frecuencia en los derivados de antiguos antropónimos lituanos de dos temas y, en parte, también en los derivados de antropónimos apelativos (apodos), que al formar oicónimos a partir de antropónimos cristianos y de antropónimos no cristianos de origen extranjero. Esto se debe, al parecer, a que algunos derivados de antiguos nombres lituanos de dos temas, de sus formas abreviadas o de otros antropónimos monotemáticos son más antiguos, es decir, se formaron cuando los sufijos eslavos aún no eran conocidos en lituano.

199

Llegaron y se difundieron mucho más tarde a través de las lenguas eslavas, bajo la influencia de los modelos derivativos eslavos. Esto también está relacionado con la consolidación del cristianismo y con la llegada masiva a Lituania de nombres cristianos y de otros tipos.

Recibido el 1 de marzo de 1999

ABREVIATURAS

avd. – antropónimo brus. – bielorruso būdv. – adjetivo b. ž. – palabra común etn. – etnónimo gelež. st. – estación ferroviaria germ. – germanismo jotv. – yotvingio k. – pueblo kr. v. – nombre cristiano lat. – letón lenk. – polaco mot. v. – nombre femenino mst. – ciudad mstl. – localidad plg. – compárese pr. – prusiano prk. – sentido figurado pvd. – apellido rus. – ruso sen. – forma antigua sl. – eslavo, de origen eslavo tarm. – forma dialectal v. – nombre ved. – derivado vs. – caserío vv. – topónimo žr. – véase

OICÓNIMOS SUFÍJALES DERIVADOS DE ANTROPÓNIMOS Y DENOMINACIONES APELATIVAS DE PERSONAS

Resumen

En el artículo se tratan los derivados sufijales formados a partir de antropónimos: los sufijos con los que se derivan los oicónimos y los lexemas de los que estos se derivan.

Para derivar oicónimos a partir de antropónimos se utilizaron 38 sufijos (9 de ellos son de origen eslavo).

200

Los antropónimos de los que se derivan los oicónimos pueden clasificarse en varios tipos o grupos: 1. antiguos nombres personales lituanos de dos temas. 2. Diversos nombres personales lituanos de un solo tema, apodos, sobrenombres y denominaciones apelativas de personas. 3. Nombres cristianos. 4. Antropónimos de origen extranjero (prestados o traducidos).

La mayoría de los derivados proceden de antropónimos del segundo grupo, es decir, de origen apelativo, etc.

Entre los derivados sufijales antroponímicos, están muy extendidos los derivados con el sufijo posesivo -išk- (-iškė, -iškės, -iškis, -iškiai).

Los derivados con el sufijo -išk- ocupan también la mayor extensión. Sin embargo, las variantes con terminaciones diferentes -iškė, -iškės, -iškis, -iškiai tienen áreas de distribución más o menos limitadas: 1) la mayoría de los oicónimos con el sufijo -iškė (los derivados formados con este sufijo constituyen el 22% de todos los derivados en -išk-) se encuentran con mayor frecuencia en dos regiones de Lituania: a) entre los žemaitianos, en la parte occidental de Lituania; se observa una mayor concentración entre los ríos Jūra y Dubysa. Se extienden hacia el sur hasta el territorio de los aukštaitianos occidentales (alrededor de Veliuona) y hasta el extremo suroccidental de los dzūkai occidentales; b) en la zona de los dzūkai orientales (hasta el río Neris), incluyendo un pequeño margen meridional de los aukštaitianos orientales (puntininkai); 2) los oicónimos con el sufijo -iškės (constituyen el 29% de todos los derivados en -išk-) están más extendidos en el este y el sur de Lituania; se forma un pequeño enclave de distribución de estos derivados en la parte septentrional de los aukštaitianos occidentales y los žemaitianos septentrionales (alrededor de Telšiai, Akmenė y Žagarė); 3) los derivados con el sufijo -iškis constituyen el 17% de todos los derivados en -išk-. Se encuentran entre los aukštaitianos orientales y en el margen nororiental de los dzūkai orientales. También aparecen esporádicamente en la parte meridional de los aukštaitianos occidentales (junto al río Nemunas, en Vordžūkija); 4) un número particularmente elevado de oicónimos se forma con el sufijo -iškiai (constituyen el 32% de todos los derivados en -išk-). Están extendidos por casi toda Lituania, excepto en la parte meridional de los dzūkai orientales (los alrededores de Vilnius) y en todo el extremo sudoriental del territorio (entre los ríos Neris y Nemunas); solo aparecen esporádicamente en las regiones fronterizas más meridionales.

El segundo sufijo universal es el sufijo -inė, que expresa características locativas, posesión y pertenencia. Los oicónimos con este sufijo están extendidos por gran parte de Lituania. Son menos frecuentes entre los dzūkai occidentales y en la periferia meridional del distrito de Trakai. Los oicónimos con este sufijo también son poco comunes entre los žemaitianos, salvo en el extremo sudoriental de los dūnininkai, así como en el oeste de Lituania, entre los ríos Venta y Mūša.

Entre los sufijos de origen eslavo destacan por su productividad los sufijos -ava, -avas. Los derivados con estos sufijos posesivos están más extendidos en el centro y el este de Lituania y forman áreas bastante definidas. Estos derivados se difundieron en Lituania siguiendo el modelo eslavo de formación de oicónimos a finales del siglo XVI. En aquella época se fundaron propiedades, explotaciones agrícolas de mayor tamaño y fincas, y el lugar de residencia recibió el nombre del terrateniente.

201