Priesaginiai oikonimai iš asmenvardžių ir apeliatyvinių asmenų pavadinimų

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LENGUA LITUANA CUESTIONES XLI (1299) Marija RAZMUKAITĖ Instituto de la Lengua Lituana, Vilna OICÓNIMOS SU SUFIJO DERIVADOS DE ANTROPÓNIMOS Y DE DENOMINACIONES APELATIVAS DE PERSONAS En este artículo se presentan y examinan todos los oicónimos lituanos con sufijo de un tipo de formación: derivados de antropónimos y de denominaciones apelativas de personas. Ya se ha escrito sobre las tendencias generales de formación de estos oicónimos". También se han examinado con bastante detalle los oicónimos con sufijo de otros tipos de formación: derivados de apelativos, derivados de nombres de aguas, o hidrónimos, y derivados de otros oicónimos“. La investigación de todos los oicónimos de este modo de formación, es decir, los sufijales, ha sido realizada y sintetizada por la autora de este artículo en su tesis doctoral. disertación». El abundante material de oicónimos investigado en el artículo (aproximadamente 4800 unidades) está relacionado con dos procesos internos: la transonimización (es decir, el paso de un onimo, en este caso —un antropónimo, a la clase de los topónimos) y la toponimización (es decir, el paso de un apelativo, en este caso —una denominación de persona, a la clase de los topónimos). Estos procesos no han determinado la formación ni la estructura de los oicónimos en la lengua lituana. Tanto los antropónimos como las denominaciones de personas que tienen posibilidades potenciales de convertirse en antropónimos pueden agruparse en un solo grupo atendiendo al uso de los mismos sufijos al formar oicónimos a partir de ellos. Para la formación de los oicónimos examinados se han utilizado 38 sufijos. Una cantidad relativamente pequeña de sufijos como esta demuestra que algunos de dichos sufijos son muy productivos. Las palabras base de los oicónimos sufijales —los antropónimos y las denominaciones apelativas de personas— son diversas y estratificadas. Por lo tanto, al investigar los oicónimos, se quiso destacar también los tipos más importantes de antropónimos que subyacen en ellos, evaluándolos desde el punto de vista de su origen y estructura. Precisamente por eso, los oicónimos se presentan en determinados grupos, que se distinguen según sus palabras base. Son: "Razmukaitė M. Oicónimos de la RSS de Lituania formados mediante sufijación a partir de antropónimos. —Trabajos de la Academia de Ciencias de la RSS de Lituania. Serie A 2(83), 1983, 146-153; Razmukaitė M. Oicónimos lituanos sufijados a partir de antropónimos. —Baltistica 32(1), 1997, 111-116. *Razmukaitė M. Nombres de lugares habitados de la RSS de Lituania, formados mediante sufijación a partir de hidrónimos. —Cuestiones de lingüística lituana 21, 1981, 199-205; Razmukaitė M. Oicónimos apelativos de la RSS de Lituania formados mediante sufijación. —Trabajos de la Academia de Ciencias de la República Socialista Soviética de Lituania. Serie A 3(104), 1988, 88-104; Razmukaitė M. Oicónimos de Lituania derivados de otros oicónimos. —Lituanistica 2(6), 1991, 53-60. *Razmukaitė M. Oicónimos sufijales de Lituania, Vilna, 1998 (manuscrito conservado en el ILL). 159 1) derivados de iš antiguos antropónimos lituanos bisilábicos; 2) derivados de iš antropónimos apelativos (apodos) (entre jų ir abreviaciones de antiguos antropónimos bisilábicos)» y denominaciones apelativas de personas; derivados de nombres 3) propios iš cristianos*; derivados de 4) nombres iš propios no cristianos de otras lenguas. En el artículo se prescinde de los oicónimos sufijados mediante los formantes su -aičiai, -ėnai, -oniai, -onys, -ūnai de género pluralia tantum, derivados de nombres propios con los sufijos -aitis, -ėnas, -onis, -ūnas, p. ej. Adomaičiai pueblo < Adomaitis; Bitėnai pueblo < Bitėnas, Kulionys k. < Kulionis; Norkiinai k. < Norkiinas ir pan.’ Los oicónimos en el artículo se presentan agrupados; o dentro de — cada grupo, según el orden alfabético de los sufijos. De este modo se destacan mejor las lexemas antroponímicas (de origen lituano, no lituano, etc.), su distribución en Lituania y cuáles son los sufijos que se emplean con mayor frecuencia para la formación de oicónimos a partir de lexemas de uno u otro grupo. Algunos oicónimos, debido al origen no del todo claro del antropónimo base, pudieron incluirse también en un grupo de derivados que no les correspondía. En tales casos, su interpretación alternativa se presenta en las notas a pie de página. Para determinar las lexemas de los oicónimos sufijales se recurrió principalmente al «Diccionario de apellidos lituanos» y a las fuentes de K. Būga, K. Kuzavinis y B. Savukynas, A. Salys, Vanagas, Zinkevičius, Butkus, etc.". A. Z. A. ir 1. Derivados de antropónimos lituanos antiguos de dos elementos En este capítulo se examinan aquellos oicónimos sufijales cuya raíz antroponímica procede de antiguos nombres lituanos de dos elementos, que funcionaron en Lituania hasta la introducción del cristianismo y la llegada masiva de los nombres cristianos.} вход? kåte?* 尊尼?* not. ensayo?* JSON.}#+#+#+#+} 天天中彩票有.} assistant to=final агәа 彩神争霸网站json? nope. }.split.}]} 񎙳.}әнбә.} раԥхьа.}✓.}]} 天天中彩票是不是.}]]}รับเงินบาท.}RGCTX} мааҭ.}]}】【。} assistant final (translation_batch geschniegelt? no) aluunniit.}#+#+#+#+} 下载彩神争霸.}]}} (No extra malformed.)} }}]} En su repertorio de nombres lituanos, al igual que en toda Europa, probablemente los hubo muchos y diversos; una parte considerable de ellos ha llegado también hasta nuestros días®. * Sobre estos nombres personales, véase Jonikas P. Asmenvardziai ir vietovardžiai. —Lietuvių enciklopedija 15, Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968, 557; Maciejauskienė V. Vienkamieniai lietuviškos kilmės vardai XVI amžiuje. —Darbai ir dienos 4(13), 1997, 112-133. S Sobre el término «nombre cristiano», véase Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1987, 35; Šmatavičiūtė D. Krikščioniškas vardas ir krikšto vardas. —Lengua lituana: Investigadores e investigaciones. Tesis de las ponencias de la conferencia dedicada a Jurgis Gerulis, 20—22 de octubre de 1993, 1993, 29. ® Tales oicónimos se analizaron detalladamente en un artículo anterior —véase Razmukaitė M. Distribución en Lituania de los oicónimos surgidos de antropónimos con sufijos patronímicos. —Cuestiones de lingüística lituana 32, 1993, 133-165. "Compárese. Diccionario de apellidos lituanos 1, Vilna: Mokslas, 1985 (en adelante —LPŽ I); 2, Vilna: Mokslas, 1989 (en adelante —LPŽ II); Būga K. Sobre los nombres personales lituanos. —Obras selectas 1, Vilna: Editorial Estatal de Literatura Política y Científica, 1958, 201-268; Kuzavinis K., Savukynas B. Diccionario del origen de los nombres lituanos, Vilna: Mokslas, 1987 (en adelante —LVKZ); Salys A. Obras 2, Nombres propios, Roma: Academia Lituana de Ciencias Católicas, 1983; Vanagas A. Nuestros nombres y apellidos, Vilna: Mokslas, 1982; Zinkevičius Z. Antroponimia lituana, Vilna: Mokslas, 1977; Butkus A. Apodos lituanos, Kaunas: Aesti, 1995. 5 Compárese. Vanagas A. Nuestros nombres y apellidos, 18 y ss. ; 64—66. 160 Este hecho lo confirma el ir que entre los apellidos lituanos haya bastantes que se remontan a estos nombres personales. iš Según algunos investigadores, en las lenguas bálticas habría habido iš alrededor de [número no indicado] raíces de nombres antiguos de dos elementos a partir de las 200; cuales se formaban nombres; hasta jų nuestros días no han llegado tantas, aunque no se ha registrado un cómputo ni una circulación precisos de los elementos. -ava. Algird-ava k. Pn : Algirdas“; Beinor-ava k. Rd : Beinoras, Beinoris; Daugin-ava k. Kš : Daūginas, Dauginas; Daunor-ava k. Ins : Daūnoras, Daunoras; Jagél-ava k. Jon : Jagėla; Libert-ava k. Mt : *Libertas (< Lybartas); Mantvyd-ava k. : Manitvydas; Vaisvyd-ava k. Kn : Vaisvydas. -avas. Algird-avas frente a Svné : Algirdas. -izna. Lemantau-ciza vs. St (< *Leimantau-¢izna) : Leimantas. -ina. Jogal-ina k. Prn (< *Jogel-ina) : Jogela. -inas. Jugal-inas k. Kš (< *Jugail-inas) : Jugdila. -iné. Skirgail-iné k. Kdn: Skirgaila, Skirgailis; Vytaut-iné k. Kdn: Vytautas. -yné. Vaisvil-yné k. Ps : Vaisvilas, Vaišvila. -iské. Aminén-iské pueblo. Ign (?< *Eiminén- -iske): *Eiminénas, compárese. Eimanas, Eidminas; Argird-iske k. Svné (< *Algird-iské): Algirdas; Arvyd-iske k. Mžk, SI: Arvydas; Bavain-iské vs. Svné (< *Byvain-iske): Byvainis; Beinor-iské k. Sl: Beinoras, Beinoris; aldea de Buivyd-iské. Sl: Buivydas, Buivydis; aldea y localidad de Buivil-iské. Ign: Buivilas; aldea de Bukarit-iské. Klm: Būkantas, Bukantis; aldea de Būtrim-iškė. Pn: Butrimas; aldea de Daūbar-iškė. Ign, localidad de Svné: Daūbaras, Daubaris; aldea y localidad de Daugél-iské. Klm: Daugėla, Daugėla; aldea de Daujot-iské. Mt, Svné: Daujétas; aldea de Daukirit-- iskeé. Klm: Daukiritis; Daunér-iské k. Ins: Daunoras; Galvyd-iske k. Klm: Galvydis; Gatait-iské k. Sl: Gataiitis; Gédgaud-- iské k. Trg, Gedgaud-- iskeé k. Rs: Gédgaudas; Gedmin-iské k. Sll: Gedminas; Gembut-iškė k. Klm: Gembutas; Getaut- -iškė k. Klm: Gétautas; Gimbeét-- iské k. Akm: *Gimbetis, plg. Gimbutas, Gimbutis: aldea de Girkant-iškė Tl: Girkantas; aldea de Gifmant-- iské Tl: Girmantas; aldea de Girvyd- -iske Zr: Girvydas; aldea de Jagmin-iskeé Klm: Jagminas; aldea de Jogel-iske Klm: Jogela; aldea de Jogmin-iskeé ŠI: Jogminas; aldea de Joriid-iské Rs: Jorūdas; aldea de Josūd-iškė Sli; Josūdas; Kybart-iske k. Klm, Sl: Kybartas; Kimbar-iske k. Ign: Kimbaras; Kimbart-- iškė k. Zr: Kimbartas; Mažvil-iškė 2 k. Ign: Mažvilas; Narbut-iškė k. Pln: Narbutas; Neimant-- iškė k. Sl: Neimantas: Orvyd-iškė k. SII: Orvydas; Ringėl-iškė k. Lzd: *Ringéla, plg. Ringdila, Rimgdila; Skirmant-iské k. Rs, Skifmant-iské k. Tl: Skirmantas; Skuivyd-iskeé k. Tl: Skurvydas; Titvyd-iske k. Kim (en fuentes antiguas Tilvydiské): *Tilvydas, compárese Tilvytis; Toliot-iskeé k. Ign: Toliotas; Vaiksnor- -iske k. Lzd: Vaiksnoras; Vytart-iske k. Klm: Vytartas; Vytaut- -iske k. Lzd: Vytautas. ? * Compárese. Kuzavinis K., Savukynas B. Diccionario del origen de los nombres lituanos, 25, 26. 10 En el texto, los nombres, apellidos y apodos no se diferencian, ya que el estatus de nombre o apellido quizá aún no estaba claramente definido en el momento de la formación del oicónimo. 161 -iškės. Beinor-iškės frente a V : Beinoras; Būivyd-iškės k. V : Būivydas; Butrim-iškės k. Al, Prn : Butrimas; Darbūt-iškės k. Trak : Darbutas, Darbutis; Daubar-iškės 2 k. Zr : Daubūras, Daubaris; Daugird-iškės k. Trak : Dangirdas; Daujot-iškės k. Al, Prn : Daujotas, Daunėr-iškės vs. An : Daunoras; Davain-iškės k. Al : Davainis; Eitmin-iskes k. V : Eitminas; Gaštaut-iškės k. Trak : Gastautas; Geistar-iškės k. Al : Geistaras; Gendvil-iškės k. Akm : Gendvilas; Gineit-iškės 2 k. Trak, k. V : Gineitis, Gineitas; Giriot-iskes k. Prn : Giriota, Giriotas, compárese Girjotas; Girvyd- -iškės k. Zr : Girvydas; Jogėl-iškės k. Trak : Jogėla; Jovain-iškės k. Ut : Jovainas; Jovaiš-iškės k. Trak : Jovaišis, Kalbut-iškės k. Rk, Zr : *Kalbutas, plg. Kalminas; Kariot-iškės k. Trak : Kariotas, compárese Karijotas; Lauksmin-iskés k. Rs : *Lauksminas, compárese Liauksminas; Liubart-iškės k. Al : Linbartas; Mangėl-iškės vs. Šlčn : Mangéla; Mantvil-iskés k. Šlčn : Mantvilas; Narbut-iškės vs. V : Narbutas; Norgel- -iškės k. Al : Norgelas, Norgélas; Norvyd-iškės k. Vin : Norvydas; Norvil-iskes k. Šlčn : Norvilas, Norvila; Pervain-iškės k. V : Pervainis; Pervien-iškės k. Švnč : Pervičnis; Ramavyd- -iskes k. Ut: Ramavydas; Rokant-iškės k. V: *Rokantas (?< *Rakantas, < *Ram-kantas); Sangėl-iškės k. Šlčn: *Sangėlas, plg. Sangalas; pueblo de Sangin- -iškės, Šlčn: Sanginas; pueblo de Sirvyd-iškės, V: Sirvydas, Sirvydis; pueblo de Skirmant-iskés, Trak: Skirmantas; pueblo de Strimyl-iškės, Akm: *Strimyla (< Strimila); pueblo de Sūrgant-- iškės, Kš: Sūrgantas; pueblo de Sutart-iškės, KS: *Sutartas, cf. Santaras, pueblo de Vanžad-iškės, Al: *Vanžadas, cf. Vonžadas; Vytaūt-iškės k. Al: Vytautas. -iškis. Algird-iškis k. Pn: Algirdas; Barvain-iskis k. Rk: Barvainis; Beinor-iskis k. Rd, Beinor-iskis k. An: Beinoras, Beinoris; Būgal-iškis k. Mlt: Bugalis (< Bugaila); Daubar-iškis k. ir 2 vs. Sr: Daubaras; Daugél-iskis k. Pn, Ukm: Daugėla; Davain-iskis k. Rk: Davainis, Dévain-iskis k. Pkr, Dovain-iskis k. Mlt: Dévainis; Egerd-iskis k. Brz (< *Eigerd-iskis, *Eigird-iskis): Eigirdas; Eibut-iskis k. Zr: Eibutas, Eibutis; Eimant-iskis k. Ukm: Eimantas; Gelbut-iskis k. Ukm: Gelbutas; Gelgaud-iskis mstl. Sk: Gelgauda; Gintvil-iskis vs. An: Gintvila; Kantrim- -iskis k. Kp, SI, Sr: Kantrimas; Kimber-iskis k. Zr: Kimbaras; Lement-iskis k. Ut: *Lementas, *Lemantas (< Leimantas); Mantagdil-iskis k. Brz: *Mantagailas, compárese Mantautas; Mantvyd- -iskis k. Brz: Mantvydas; Mantvil-iskis k. Kdn: Mantvilas: Narbit-iskis k. Zr: Narbutas, Narbutis; Narvyd-iskis k. St: Narvydas, Narvydas; Radvil-iskis, aldea de Ign. Rd: Radvila, Radvilas, Rimgaud-- iskis, aldea. Rk: Rimgaudas; Sirvyd-iskis, aldea. An: Sirvydis; Sūngail-iškis, aldea. Ut: *Sūngaila, compárese Sungaila, Sangdila; Survil-iskis, villa y aldea. Kdn, aldea. An, Pn: Survila, Survilas; Suvain-iskis, aldea. Kp, Suvain-iskis, villa. Rk: Sūvainas; Vaisgel-iskis 2 vs. Ukm: *Vaisgėla, plg. Vaizgéla; Vyliaud-iskis k. An: Vyliaudas. -iskiai. Arvyd-iskiai k. Klp: Arvydas; Asmon-iskiai k. Sk: Ašmonas; Biriét- -iškiai k. Rd: Birieta (< Bir-jotas)'"; Bugail-iskiai k. Kp: Bugaila, *Bugailis; Bui- "1 Así, avd. šį explica K. Būga, — véase Būga K. Escritos selectos 1, 239. Pero avd. puede ser de ir otro origen, es — decir, procedeiš ntes de los polacos o k. (cf. LPZ I 263). 162 alemanes vyd-iškiai k. Rk : Buivydas, Buivydis; Butrim-iskiai k. Al : Butrimas; Darbut-iškiai k. Rs : Ddrbutas: Daubar-iskiai k. Mlt, Ukm, vs. Mlt : Daūbaras, Daubaras; Daugėl- -iškiai vs. An, Daugėl-iškiai k. Rs, Šk : Daugėlas, Daugėla, Daugėla; Daūgerd- -iškiai k. Sk (< *Daugird-iskiai) : Daūgirdas, Daukant-iškiai k. Šk : Daūkantas, Daukanitas; Daumanit-iškiai k. Ukm : Daūmantas, *Daumantas; Domant-iskiai k. Ukm : Domantas; Eibar-iskiai k. Rd : Eibaras, *Eibūras; Eidint-iškiai k. Klm : Eidintas: Eidmin-iskiai k. Rk : Eidminas, *Eidminas; Eimin-iškiai k. Brž : Eiminas, *Eiminas; Geister-iskiai 2 k. Vlkv (< *Geistar-iškiai) : Geistaras; Gelgud- -iškiai k. Rs : Gelgudas (< Gelgaudas); Jagmin-iskiai k. Kn : Jagminas; Jaugel- -iškiai k. Jon: Jaugela; Jogél-iskiai pueblo. Sk: Jogéla, Jogéla, Jogeélas; Kybart-iskiai vs. Ukm : Kybartas; Laukmin-iskiai k. Kp : *Laukminas, plg. Laūksminas; Lauksvyd- -iskiai k. Kn: Laūksvydas; Lemant-iskiai k. Jrb: *Lemantas (< Leimantas); Liogdil- -iskiai k. Kdn: Liogdila; Mantagal-iskiai k. Sr: *Mantagalis (< *Matagailas), plg. Mantigdila; Mantart-iskiai k. Akm: Mantartas; Mantrom-iskiai k. Jon (< *Mantrum-iskiai): Maritrumas (< Mantrimas); Mantvil-iskiai k. Rd: Mantvila, Mantvilas; Milvyd-iskiai, aldea. Tl: Milvydas, Milvydas; Narvyd-iškiai, aldea. Brž: Narvydas; Norbut- -iškiai, aldea. Kdn: Norbutas; Rindaug-iskiai, aldea. Brž: Rindaugas; Sandar-iskiai, aldea. Brž: Sandaras; Sangail-iskiai, aldea. Jon: Sangaila; Santar-iškiai, aldea. Sr: Sdntaras:; Sungail-iskiai, aldea. Trg: Sungaila; Surgėl-iškiai vs. Sr: *Surgėla, cf. Surgela; Suvaid-iskiai k. RK: *Suvaidis, cf. Suvaidas; Svirgėl-iškiai k. Brž: *Svirgela, *Svirgėlas (cf. Svirbutas); Taūgin-iškiai k. Kdn: Taūginas; Uvain-iskiai k. Klm: *Uvainis, *Uvainas, cf. Uveinis; Vaistar-iskiai, pueblo. En: *Vaistaras, compárese. Vaistaras; Vaišvil- -iškiai, pueblo. En, 2 pueblos. Klm: Vaišvilas, Vaišvila; Valmant-iskiai, pueblo. En: Valmantas; Valmon-iskiai, pueblo. Pn: *Valmonas, *Valmanas, compárese. Valmontas; Vigant-iškiai, pueblo. TI: Vigantas, Vygantas; Vytaūit-iškiai, pueblo. Al: Vytautas; Zemantiškiai, aldea de Pn (< *Žeimant-iskiai): Zeimantas, cf. Žemantauskas. -uva. Suvdrt-uva, aldea de Klm: *Suvartas, cf. Sūvainas, Govartas; En resumen, al examinar los derivados de este subcapítulo, cabe decir que para la formación de oicónimos sufijales a partir de antiguos nombres personales lituanos bimembres se utilizan 12 sufijos (contando las variantes de ambos géneros y del número: -ava, -avas, -Ččizna, -ina, -inas, -inė, -ynė, -iškė, -iškės, -iškis, -iškiai, -uva), de los cuales 5 son de origen eslavo (-ava, -avas, -Cizna, -ina, -inas). Sin embargo, con estos últimos solo se formó algún que otro derivado. La mayoría de los nombres personales bimembres presentados aquí están documentados en diversas fuentes enumeradas anteriormente (véase la nota 7); otros pueden ser o bien deformaciones de antropónimos ya conocidos, o bien no estar registrados en las fuentes, como: *Lauks-minas, *Mant-a-gailas, *Svir-gėla, *Su-tartas, *Sūn-gaila, *U-vainis, *Vais-gėla. 2. Derivados de antropónimos apelativos (apodos), incluidos los acortamientos de antiguos antropónimos bitemáticos, y de denominaciones apelativas de personas. Este es el grupo más numeroso de derivados antroponímicos. Desde el punto de vista de su origen, sus palabras base —los antropónimos— han surgido generalmente de palabras comunes. Muchos de ellos 163 se han convertido en apellidos, es decir, han completado la clase de nuestros apellidos actuales". Sin embargo, hay que reconocer que bastantes antropónimos de este tipo, ocultos en los oicónimos, son solo nombres del pasado que no han llegado hasta nuestros días o que desempeñaron únicamente la función de apodos. Así pues, la oiconimia, entre otras cosas, proporciona abundante material valioso relacionado con antropónimos históricos desaparecidos. -(i)anka. Liauk-ianka vs. Švnč: Lidukas, Liaūkus; Mazūr-anka k. Trak: Maziiras, Mazūra arba etn. *mazūras, su plg. mozūras“,; Sabal-ianka vs. Mlt: Sabalas, Sabalys. -(i)auka. " * Bacen-auka k. Jon: *Bacenas, Bacėnas (plg. sl. bacionas „gandras“); KarSin-duka k. Pn: *Karšinis, plg. Karšinskas, Karsys; Kamisar-auka vs. Ut: *Kamisaras, compárese Komisaras; Kisiel-iduka k. Mlt: Kisiélius; Kuk-auka vs. Kp: Kūkis, Kukys; Rag-auka k. Zr: Ragas; Rud-auka k. Trak: Rūdis, Rudys; Sakal-duka k. Zr: Sakalas; Sap-duka k. Zr: Sapas, Sapys; Tarn-auka k. Lzd: *Tarnas, compárese. Tarnauskas; Žyd-auka k. Trak: etn. judíos, judío (pero compárese Žydaitis, Žydėlis). -aunė. Rag-aunė Kk. Sr: Ragas; Šauk-aūnė k. Ukm: *Saukas, *Saukys, compárese. Šaukūnas. -(i)ava. Adinc-ava pueblo de Trak: *Adincius, cf. Adinčius; Baltuš-ava pueblo de An: Baltūšis, Baran-ava ciudad de KS, Rk: Baranas, Baronas; Brazn-ava pueblo de SI: *Braznys, cf. Braznduskas; Dil-iava pueblo de Brz: Dilis, Dilys; Galin-ava vs. Mt: Galinis; Kamisar-ava k. An: *Kamisaras, plg. Komisaras; Karitn-ava k. Kdn: Kariinas; Kaunat-ava k. Tl: *Kaunatas, plg. Katinas, Kaunéckas, Kaunditis; Ker-ava k. Pn: Kéras, Kerys; Krekenava" mstl. Pn: Krékenas; Labiin-ava k. Kim, Kn, Sr: Labiinas; Lavar-ava k. Trak: *Lavaras, plg. Levaraiiskas, Leveris, Léveris; Led-ava k. Sl: Lédas: Ling- -ava vs. Rk: Linge, Lingys ir pan. ; Makst-ava k. Jon: Makštis, Makštys; Marg-ava k. Kn, Mrj, Sk: Margis; Pelut-ava k. Kdn: Pelutis; Pérnar-ava mstl. Kdn: *Pernaras, plg. Pernarduskas; Pin-iava k. Pn: *Pinis, plg. Pinas; Rag-ava k. Prn, Rk: Ragas; Rang-ava k. Trak: Ranga, Runga; Ras-ava k. KS: Rasys; Rask-ava k. Brz: 12 Plg, Vanagas A. Nuestros nombres y apellidos, 68-72. 13 Las palabras del lituano común y las explicaciones de sus significados se ofrecen principalmente a partir de los tomos del académico «Diccionario de la lengua lituana»: Lietuvių kalbos žodynas 1-2, Vilnius: Mintis, 1968-1969; 3-6: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956, 1957, 1959, 1962; 7-9: Mintis, 1966, 1970, 1973; 10-15: Mokslas, 1976, 1978, 1981, 1984, 1986, 1991; 16-17: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995, 1996, 1997. 14 Sufijo de origen eslavo; tampoco debe perderse de vista que algunos de los oicónimos aquí presentados podrían ser derivados con el sufijo -ka a partir de antropónimos eslavos terminados en las consonantes finales de raíz -ev, -ov (que en los oicónimos lituanizados pasaron a -auka). Compárese el sufijo -ka y sus derivados. Por otra parte, algunos de estos oicónimos pueden ser formaciones ya hechas tomadas de las lenguas eslavas (bielorruso o polaco) con todo el sufijo, aunque algo lituanizadas. 15 Sobre el origen, compárese. La explicación de A. Vanagas —véase Vanagas A. Nombres de las ciudades de Lituania, Vilna: Mokslas, 1996, 110-113. 164 Raškys, Raskus; Rasn-ava k. Kn : Rašnys; Ruž-iava k. Trak : Ruzys; Sirat-ava k. Zr : *Sirata, compárese Siratavicius, Sirota, Šapin-ava vs. Kš : *Šapinis, compárese Šapinskas; Tarn-ava k. Rk : *Tarnas, *Tarnys, compárese Tarnduskas; Tylin-ava k. Brž : *Tylinas, compárese. Tilinas, Tyla. -(i)avas. Cib-avas k. Mrj: Cibas; Gadūn-avas mstl. Tl: Gaūdūnas (compárese b. ž. gadotis «cuidarse, buscar; encontrarse»); Galin-avas'® vs. Ign: Galinis; Gulbin-avas k. Mrj: Gulbinas; Kamunt-avas k. Ign: *Kamuntas, compárese Kamuntavicius; Kazak- -avas k. Ign: Kazakas; Kazl-avas k. Mrj: Kazla; Kirkil-iavas k. Mrj: Kirkilas, Kirkilas; Lek-avas k. Rs: Lékas, Lekys; Sabal-iavas k. Mrj: Sabalys, Sabalius; Zebenk-avas k. ir vs. Tl : *Zebenka, compárese. Zibenka. -¢izna. Butkau-c- ¢izna k. Mlt: Butkduskas; Gaidalau-- cizna k. Mt: *Gaidalduskas, compárese. Gaidélis; Grebliau-- cizna k. Sr: Grebliduskas; Meskaus- -cizna k. Svné: Meškauskas: Rinkau-cizna k. Trak: Rinkduskas; Rutov-¢izna k. Svné: *Rutovskis, compárese Rutavicius; Saplau-¢izna k. Zr: *Saplauskas, compárese Saplys. -enka. Gudz-énka k. Kš: *Gudzius, GudZius, compárese. Gudas, Gudzinskas. -iena. Gud-iena k. KS: Gudas arba etn. gudai, gudas. -ija. Augiin-ija k. Sr: Augiinas; Maskol-ija.k. Sil, Maskol-ija k. Ps: Maskolis, Maskolius arba etn. deudor «ruso»; Os-ija aldea de Vlkv: Osis (< Uosis?); Skrip-ija aldea de Pn: *Skripas, cf. Skripūkas; Šilv-ija aldea de Ign: Šilva. -inė. Akmensk- -iné aldea de Pln: Akmėnskis; Ausr-iné aldea de Rs, Vrn: Aušra; Aviž-inė k. Mrj, Zr: Aviža; Bar-iné k. Pn: Barys; Baron-iné k. Rk: Baronas; Berag-inė k. Vikv: *Beragis (cf. b. ž. berūgis «quien no tiene cuernos- »); Bimbil-inė k. Trg: *Bimbilas (cf. b. ž. bimbilas «látigo; tábano; pequeño agricultor, habitante de una cabaña®); Blus- -inė k. V: Blūsis; Burb-inė k. Jrb: Būrba; Cibul-iné k. Zr: Cibūlis; Ceveryk-- iné k. Ign: *Čeveryka (cf. b. ž. sl. čeveryka «zapato- »); Degut-iné'’ k. Mlt, Degut-inė k. Sk: Degūtis; Geguz-iné k. Jon, Kš, Pn, Rd, frente a Kn, Mlt, Pn, Ukm, V: Gegužas, Gegūžis; Gelež-inė k. An: Gelėžė, Gelėžius; Gerv-iné k. Rs: Gėrvė; Giedrait-- inė k. Pn: Giedraitis; Gudausk-- inė k. Klm: Gudauskas; Gud-iné k. Mrj: Gūdas o etn. gudai, gudas «bielorruso»; Gudul-iné k. Sr: *Gudūlis, plg. Gudulévicius; Gumb-iné vs. k. Klm, Rk: Gumbis; Kašėl-iné k. Mlt: Kasélis; Katin-iné k. Pn: Katinas; Kauk-iné k. Kš: Kaitkas; Kazok-iné k. Ign: Kazokas; Kern-iné vs. V: Kerna, Kernys; Kervel-iné k. Zr: Kérvelis; Kiev-iné k. Mrj: Kieva; Kirz-iné vs. V: *Kirza, *Kirzas (plg. b. ž. kirza „keverza“); Klapat-iné k. Jrb: Klapata, Klapatas; Kleveck-iné k. Pn: Klevecka; Kruop-iné k. Sl, vs. Mlt, Mj, Ps, Kruop-iné vs. Sr: Kruopa, Kruopis; Kuks-iné k. Skd, Trg: Kuksa; Kukst-iné k. SII: Kuksta, Kūkštas; Kunigaikst-iné k. Trak: Kunigaikštis; Kunig-iné k. Krkn: kunigas, *Kunigas, compárese Kunigditis, Kunigėlis; Lapūk-inė k. Kš: Lapiikas; Liūl-inė vs. Švnč: Liūlys; Lukš- -inė k. V: Lukša; Luob-iné k. Kn: *Luoba, *Luobas, compárese Luobikis; Medekš-inė 19 El oicónimo también puede estar relacionado con el sust. fem. Galina. 17 El oicónimo también puede estar relacionado con la palabra de origen bielorruso degūtas. 165 k. Rs : Medeksa; Mešker-inė k. Klm, Prn, Rk, Šlu : Mėškeris; Pagramd-iné k. Prn : *Pagramdis, plg. Pagrandis; Pakus-inė k. Mrj : Pakusas; Palš-inė k. Zr : Palšis; Patūš-inė 2 k. Mrj, Pataš-inė k. Prn, Sk : Patasius; Pavyd-iné k. Zr : Pavydis; Peléd-iné' k. Rs : Búho; Pikel-iné vs. V : Pikelis; Popier-iné k. Slén, V : Papel; Prisieg-iné k. Ign : *Jura (compárese abreviatura de «jura, cónyuge»); Puid- -iné Puida;val]⊕⟂c.76 񟿿;no del texto]}]}]}]⟩⟦]‖]▌]▐]□]▀]end of answer] k. Kn : PuidPup-iné k. V : Pupa, Pupis; Ražūot-inė k. Jon : *Razuotis (cf. b. Z. raziiotas, -a «cubierto de razas»); Rus- -ina k. K§ : Rūsas; Sakal-iné k. Šlčn, Trg : Sakalas; Sarg-iné k. Prn, V : *Sargas, plg. Sargiinas; Sidabr-iné vs. Ign, Ut, Rk, k. Sidabr-iné vs. Mlt: Sidabra, Sidabras; Skard-iné k. Jrb: Skardis, Skardžius; Skrand- -iné k. Jon: Skrandis, Skrandzius; Skruzd-iné k. S|: Skruzdys; Staig-iné k. Trg: Staigis; Stalilion-- iné k. Pn: Stalilionis; Strazd-iné k. Al, VIkv: Strazdas; Svirpl-iné vs. Ukm: Svirplys; Sdrk-iné k. ir vs. Bzr, Sark-iné k. Kim: Šarka, Sdrkis, Sarkys; Serél-iné vs. An: Serélis; Sern-iné k. Mrj: Séma, Sérnas; Sésk-iné k. Brz: Séskas; Slikt-iné k. Skd: Slikta; Spok-iné vs. V: Špokas; Totor-iné k. V: Totorius, Totoris arba etn. tártaros, tártaro; Vanag-iné k. Jrb, Mit, Pn, Ps, SI, V, Vikv, vs. Kim, Rd: Vanagas; Venger-iné k. Rk: Verigeris; Vidut-iné k. Svné: Viduta; Vyt-iné k. Sr, Ukm, vs. Ukm : Vitas; Zvyg-iné k. Ukm : *Zvygas, compárese. Zvigditis. -yné. Bumbul-yné pueblo. Kdn: Bumbulis; Dauks-yné pueblo. Pn: Daukša; Dūdor-ynė pueblo. Pn: Ditdorius; Dzerkal-- yné v. Brz: Dzérkelis, Dzérkelis (compárese con esl. dzérkolas «espejo- »); Gaid-yné pueblo. Ps: Gaidys; Kuliauc-yné vs. Ps: Kulévicius, compárese. Kulidauskas; Kumel-ynė“ aldea. Mit, frente a Svné: Kumelys; Lukst-yné aldea. Ps, V: LukStas; Mdrg-yné aldea. Trg: Margis; Prapuol-- yné aldea. Jon: *Prapuola, *Prapuolis, compárese. Prapuolénis; Raizg- -ynė aldea. Rk: Raizgis, Raizgys; Sel-yné k. Rk: etn. sélis, sėliai; Stirbait-- yné k. Trg: *Stirbaitis, plg. Stirba, Stirbys; Suvalk-yné k. Mlt: etn. suvalkai „suvalkiečiai“; Saln-yné vs. Sk: Šalna, Salnius; Saltak-yné k. Rk: *Saltakis (< *Saltaakis < šaltas, -a+akis); Sestok-yné k. Rs: Šeštokas; Svilp-yné k. Pkr: Svilpa; Tutul-yné vs. Brz: *Tutulis, (cf. b. Z. tututis „un ave forestal de este tipo...; tūtlys, tututis®- ), compárese también Tutlys; Vaivad-yné vs. Brz: Vaivada, Vaivada. -inés. Degut-inés® k. Ut: Deguitis; Lak-inés k. An: Lakis, compárese Lakietis, Lakickas, Lékas: Sidabr-inés k. Mlt: Sidabras, Sidabras, Sidabra; Smulk-inés k. Rs: Smulka, Smulkys; Tūb-inės k. Sl : Tuba. -ynés. Gint-ynés k. Rk: Gintas, Gintys; Kump-ynés*' vs. An: Kumpis, Kumpys. -inis. Geguz-inis m. Rk: Geguzas, Gegūžis. -iniai. Biid-iniai m. Zr: Būda; Biig-iniai m. Brz: Būga; Ddrg-iniai m. Jnš: Dargis; Drag-iniai m. Akm: Dragas; Kadar-iniai m. Sk: Kadaras; Klab-iniai m. Mlt: Klabys; pob. Krikl-iniai Ps.: Kriklys; aldea de Kviet-iniai. Klp.: *Kvietys, compárese Kvietelditis; Lyg-iniai 18 El oicónimo también puede proceder del nombre del ave pelėda. 19 También es posible relacionar el oicónimo con el b. ž. kumėlė. *0 El hidrónimo podría relacionarse también con el b. ž. degūtas. 2! También es posible otra explicación, relacionando el hidrónimo con el b. ž. kurnpas, -a «curvado hacia abajo». 166 k. Mlt : Lygys; Menk-iniai k. Sk : Menikis, Menikas; Plausk-iniai k. Pln : Plauska, Plauskis; Rūč-iniai k. Pkr : Rūčas, Rucys; Strok-iniai k. Ut : Strokas; Suk-iniai k. Ukm : Sikas: Sesk-iniai k. Vlkv : Šėškas, Séskus; Sirm-iniai k. Sl : Širma; Širv- -iniai k. Prn : Širvis, Širvys; Sisk-iniai k. Ign Šiška, : Šiškas; Šut-iniai k. V : Sutas; Trank-iniai k. Rs : *Tranka, *Trankys, plg. Trankduskas; Tremp-iniai k. Mrį : Trempas; Túb-iniai k. Jnš : Tuba, Tubas, Tubis; Védar-iniai k. Ign : Vėdaras; Žvirbl- -iniai k. Pkr, Ps : Gorrión. -iškė. Pepin-iškė k. Mrj, Sk : Pepino; Atkoč-iškė k. Zr : Atkocius; Augūt-iškė k. Ign: Augūtis; Aukštūt-- iškė aldea. SI: *Aukštūtis, compárese Aukstiinas; Būč-iškė aldea. Sll: Bačys, Bacius; Bajor-iškė aldea. Lzd, compárese Švnč: Bajoras; Baland-iškė aldea. Ign, Šlu: Balandis; Balč-iškė aldea. Trg: Balčys, Balčius; Balčiulėn- -iškė, pueblo de Ign: *Balčiulėnas, cf. Balčiūlis; Baldon-iské, aldea de Švnč: *Baldonas, cf. Baldiinas; Baltak-iškė, pueblo de Tl: Baltakis; Baltas- -iškė, pueblo de Lzd: *Baltašius, cf. Baltasévicius; Baltėn-iškė, pueblo de Ign: Baltėnis; Baltiin-iské, aldea de Svné: *Baltūnas, cf. b. ž. baltūnėlis «blanco» o esl. baltūnas «huevo no incubado, huevo pasado»; Bandar-iškė, aldea de Svné: *Bandarius, cf. Bandaravicius; Barc- -iské, aldea de Klm: Barcis, Barcys, Barcius; Bartėl-iškė», aldea de Zr: *Bartelis, cf. Bartas (< etn. bartas); Baron-iškė, aldea de Švnč: Baronas; Bebrūl-iškė, aldea de Mrj: *Bebrulis, cf. Bebravičius; Bekeln-iškė k. Zr: *Bekelnis, (compárese b. ž. bekelnis «quien no tiene pantalones,... persona pobre, empobrecida, venida a menos»); Beridor-iské k. Ign: Bendorius; Beriikšt-- iškė k. Sk: Beriikstis; Beržin-iškė k. Klm, Mrj: Beržinis; Bikion-iškė k. Klm: *Bikionis, compárese. Bikas; Bik-iské k. V: Bikas; Bikn-iské k. Klm: Bikna, Biknius; Byl-iškė vs. Ign: Byla, Bylis; Bimber-iškė k. Ign: *Bimberis, plg. Bimbiras, Bimbiras; Birbil-iškė k. Akm, Birbil-iškė k. Jrb: Birbila, Birbilas; Biržin-iškė k. Ign: Biržinys; Bried-iškė k. SI: Briedis; Brūkt-iškė vs. Švnč (< *Brukšt-- iškė): Brūkštas, Britkstus; Būbl-iškė 2 k. SII, k. Šlu: Būblys; Būc-iškė k. ŠIl: Būcis, Bucys; Bučėl-iškė k. Mlt: Bučėlis; Būč- -iškė k. Mžk: Bučys, Būčius; Būdr-iškė k. Rs, Budr-iškė k. Ign: Budra, Budrys; Bujūt-iškė k. Ign: *Bujutis, compárese Buja; Bulot-iškė, aldea de Lzd: Bulota, Bulotas; Bumbul- -iškė, aldea de Šlu: Bumbūlis; Būrb-iškė 2, aldea de Klm: Burba; Būrbl-iškė, aldea de Švnč: Burblys; Būrč-iškė, aldea de Klm: Burčys, Burcius; Būrkol-iškė, aldea de Ign: *Burkolis, compárese Burkelis; Burn-iškė, aldea de Klm: Burnys, Burnius; Būt-iškė, aldea de Šl: Buta, Būtė, Butys; Būtk-iškė 2, aldea de Klm, aldea de Rs: Butka; Cijin-iské, aldea de Lzd: *Cijūnas, compárese Cijūnėlis, Cijunditis; Čėk-iškė, localidad de Kn: Čėkas; Čėsn-iškė, aldea de Lzd: Čėsna, Česnys; Čigoniškė, aldea de Zr: Cigonas o etnónimo. Čigoniškė, aldea de Zr: Cigonas o etnónimo. gitano; Čiūin-iškė k. Mrj: *Ciuinas (cf. b. ž. čiuinis «cerdito» o esl. čiuinas, -a «hermoso, limpio, ordenado»); Čižėl-iškė k. Zr: *Čiželis, cf. Čižas; Dailyd-iškė vs. Klm: Dailydé; Dūin-iškė k. SI, Dain-iškė k. Ign: Dainys; Daktar-iské k. Tl: Daktaras; Dangut-iškė k. Jrb: Dangūtis; Dapk-iské k. ŠIl: Dapkus; Dūarg-iškė k. Klm, SI: Dargis, Dargys; Dauks-iské k. Švnč: Daukša, Daukšys; Degūt-iškė 2 k. Ign, vs. Švnč: Degūtis; Kekal-iškė k. Šlu: *Kekalas, plg. Kikalas, Kikolys; Kerėl-iškė 2 k. TI: Kerélis; Kėr-iškė k. Ign, Švnč: Kėras; Keršėn-iškė k. Mlt: *Keršėnas, compárese Keršys; 22 Vv. también puede estar relacionado con el apellido Bdrtelis, derivado de un nombre cristiano (cf. LPZ I 203). 167 Pumpūt-iškis pueblo St : Pumpūtis; Puodžiūl-iškis pueblo Kp : Puodžiūlis, Puron-iškis pueblo An : Puronas; Purp-iskis k. Rk : *Purpas (compárese b. ž. purpas «trapo, harapo»); Purvin-iskis 2 k. Ut : Purvinis; Pusl-iskis k. Rk : Puslis; Pat-iskis k. Brz : Pitta, Pūtys; Putr-iskis k. Pš : Putra, Pūtris, Rad-iskis k. Kp, Rad-iskis k. An, vs., Ukm k. : Radis, Radys; Raugal-iskis k. Kp : Raūgala, Ratigalas; Raup-iskis k. MIt : Raupas, Raupys; Repén-iskis k. Zr : *Repenis (plg. b. Z. repente „arrastrarse“); Ribok- -iskis k. An : Ribokas; Rym-iskis vs. Pkr, k. Rd : Rymas; Rimš-iškis vs. Brz : Rimsa, Rimšas; Rugen-iskis k. Ut : Rugenis; Rigstel-iskis k. ir vs. Ut : *Rūgštelė ar *Riigstelis, compárese Rūkštėlė, Rūkštėlis ir etc. ; Ruk-iSkis k. An, Kn : Rūkas; Ruks-iskis vs. Kp : Rukša, Ruksys; Rudp-iskis k. Rk : Ruopas; Rupl-iskis vs. Rd : Ruplis, Ruplys; Sakal-iskis vs. Brz : Sakalas, Sakalis; Saldot-iskis vs. Ut : *Saldotas (cf. s. v. saldotas «soldado- »); Saldut-iskis (< antiguo Salgudiskis®®) pueblo. Ut: *Salgudis (< b. ž. sala «aldea» y etn. giidas); Salin-iskis aldea. Mt: Salinis; Sartén-iskis aldea. An: *Sartenis, cf. Sartys; Sediin-iskis k. Mlt: *Sediinas (cf. b. z. sédiinas, seditnas «el que se sienta mucho»); Senon-iskis k. An: *Senonis (cf. b. Z. senonis «anciano- ») y otros (en total 340). -iskiai. Aitvar-iskiai k. Al: *Aitvaras, cf. Aitvarélis; Alkiin-iskiai k. Mlt: Alkiinas; Alavin-iskiai k. Rs: *Alavinis (cf. b. ž. alavinis, -ė «hecho de estaño»); Apeik-iskiai k. Jon: Apeikis; Atkoc-iskiai k. Kp: Atkocius; Aukstuol- -iskiai k. Brz: Aukstuolis: Aviz-iskiai k. Rd: Aviža, Avizius; Back-iskiai k. Vlkv: Backys, Backis; Bagot-iskiai k. Kdn: *Bagotas (cf. sl. bagotas, -a «rico»), cf. Bagotditis; Bajor-iskiai k. Brz, Kdn, Kp, Lzd, Pn, Rk, Ut, 2k. Jon: Bajoras; Bakaler- -iskiai k. Zr: *Bakaleris (cf. sl. bakaliorius «maestro»; bakaleérija «escuela primaria- »); Baks-iskiai, aldea de Vlkv: Baksa, Bakšys“; Balarid-iskiai, aldea de Trg, Baland- -i5kiai, aldea de Brz: Balandis; Balč-iškiai, aldea de Ps: Balcys, Balčius; Balciiin-iskiai, aldea de An, Balciiin-iskiai, aldea de Vlkv: Balčiūnas; Balnél-iskiai, aldea de Jrb: *Balnelis, cf. Balnis, Balnius: Balsėl-iškiai, aldea de Sk: *Balselis, cf. Balsys; Bals-iškiai, aldea de Krtn: Balsas, Balsis, Balsys; Baltén-iskiai k. An: Balténis; Baréiv-iskiai k. Jrb: *Bareiva, *Bareivis, compárese Bareika; Barkel-iškiai k. Mlt: *Barkelis, compárese Barkus“'; Baron-iškiai k. Pn, Rd, vs. Rd: Baronas; Barsiin-iskiai k. Kn: *Barsūnas (compárese b. ž. barsūnas „cordel para remendar las abarcas- “, además compárese barsas „tejón“); Barūt-iškiai k. Mlt: Barūtis, Baūbl- -iškiai k. Ukm: Baublis, Baublys, Baubon-iskiai k. Mrj: Baubonis; Bern-iškiai aldea. Brž: Bernys, Beinius; Berniūn-iškiai aldea. Kp: Berniiinas; Bevard-iškiai aldea. Mj: *Bevardis (cf. b. ž. bevardis, -ė «quien no tiene nombre»- ); Bil-iškiai aldea. Klm: Bila, Bilius: Biršton-iškiai aldea. Šlu: Birštona, Birštonas; Bliūdž-iškiai aldea. Mrj: Bliūdžius; Bliūk-iškiai aldea. Sk: *Bliūkas (cf. b. ž. bliūkas «gordito, rechoncho»), cf. Bliūkis; Bliuv-iskiai aldea. Sk: Bliūvas; Brazdon-- iskiai vs. Mt: *Brazdonas, plg. Brazdys; BriedŽr. 3 Lietuvos apgyventos vietos, Kaunas, 1925, 435. 40 Šie avd. gali būti ir ne pravardinés kilmės, o atėję sl. iš kalbų plg. — LPZ I 163. #1 Para la interpretación del origen de este avd., véase la nota 28. 174 -iškiai, aldea de Mj: Briedis; Buiv-iškiai, aldea de Ps: Buivys, Būtivė; Buld-iskiai, aldea de Jon: *Buldė, *Buldis (cf. b. ž. buldė «bola»); Butėn-iškiai, aldea de Rd: Butėnis; Būt-iškiai, aldea de Ukm, But-iskiai, aldea de Ut: Buta, Bit, Butys; Cigon-iškiai, aldeas de Al, Jnš: *Cigonas o etn. cigonai, cigonas «čigonas- »; Cipk-iškiai k. SII: Cipka, Cipkus; Ciūn-iškiai k. Mlt: Ciūnis (? < Cijūnis < *Tijūnis), compárese Tijūnas; Cebator-- iskiai k. Ukm: Cebatorius; Céc-iskiai k. Brz: Čečys; Cyp-iskiai k. Kp: Cypas; Ciiir-iskiai k. Sk: Ciiira; Civyl-iskiai vs. St: Civylis; Civ-iskiai aldea Ut: Čivas; Ciz-iskiai aldea Ign, Ps, vs. Mit, Ciz-iskiai 2 aldea Vlkv: Čižas; Dailid-iskiai aldea Mlt: Dailidė; Darguz-iskiai aldea Akm: Dargūžis, Dargužys; Daūbak-iškiai aldea S|: *Daubaka (?), cf. Dubaka; Déug- -iškiai aldea Kp: Ddugis; Daitkn-iskiai 2 k. Pn, Daukn-iskiai k. Brž: Dauknys; Daiin- -iškiai k. Mlt: Daunys; Daus-iškiai k. Pkr: Dausa; Dauš-iškiai k. SI, Daus-iskiai vs. Pkr (?< *Daus-iskiai): Dausa; Deivon-iskiai k. Vlkv, Deivon-iskiai k. Mrj: *Deivonis, cf. Devonis (< *Dievonis, cf. b. ž. dievonis «hijo de Dios»); Deveik-iskiai k. Kdn: Deveikis; Didziul-iskiai k. ir vs. An: Didziulis; Dijok-iskiai, aldea de Jon: Dijokas; Dil-iskiai, aldea de Rk: Dilis, Dilys; Dird-iskiai, 2 aldeas de Rs: Dirda; Dirzél- -iskiai, aldea de Rd: *DirZelis, compárese Diržys, DirZis; Dyvil-iskiai, aldea de Lzd: *Dyvilis (compárese el eslavo dywyti «asombrarse»); Drabuz-iskiai, aldea de Jon: Drabužis; Drazd-iskiai, vs. Sr: Drazdas; Druc-iskiai, aldea. Ps: *Drucas, cf. Druceika; Dibl-iskiai, aldea. Kp: *Diblys (cf. lit. dūblys, dūblis «el que tiene un vientre grande»), cf. Dublys; Dud-iskiai, aldea. Brz, Ps, Rk; Diid-iskiai, aldea. Sr: Dūda; Didor-iskiai, localidad. Brž: Dūdėorius; Dūlk-iškiai, aldea. Klm, Pkr: Dūlka, Dulke; Dumš-iškiai aldea, Rs: Dūmša, Dumšas; Dund-iškiai aldea, Rk: Dūnda:; Dūob-iškiai aldea, Sk: Dūoba; Dūon-iškiai aldea, Vlkv: Duėonis; Džiūg-iškiai aldea, Brž: Džiuga, Džiūgas; Eglin-iškiai 3 aldeas, Vlkv: Eglinis, Eglinas; Eižel-iškiai aldea, Ut: *Eiželis, compárese Eižinas; Ėln-iškiai, aldea de Kp: *Elnias, compárese Elnionis; Gabs-iskiai, aldea de Jrb: Gabšys; Gaidėl-iškiai, aldea de Kn, Gaidel-iškiai, aldea de Jnš: Gaidėlis; Gailion- -iškiai, aldea de Ps: *Gailionis, compárese Gailius, Gailiūnas; Gail-iškiai, aldea de Skd, TI, vs. SI, Gail-iškiai, aldea de Mt: Gailis, Gailius; Gaiž-iškiai, aldea de Kp: Gaižius, GaiZys; Gam-iskiai aldea Jon: Garnys, Garnius; Gavén-iskiai aldea Rd: Gavėnas; Gėd-iškiai aldea Rk: Gedys; Gedžiūnč- -iškiai aldea Ps: Gedžiūnas; Gen-iskiai aldea Brz: Genys, Gėnis; Giedrait- -iškiai pueblo Ukm: Giedraitis; Gyl-iškiai 2 aldeas Šk: Gylys; Girsteik-- iškiai aldea Rk: *Girsteikis, *Girsteika, compárese. Girstautas; aldea Gyv-iškiai, Mrj: Gyvis; aldea Gob-iskiai, Vlkv: Gobas, Gobé, Gobys; aldea Godiin-iskiai, Mrj: *Godūnas (compárese b. ž. godūnas «una especie de hongo»), compárese Goda; aldea Géstel-iskiai, Šl: *Goštelis (< *Goštalas < Goštautas); aldea Gram-iskiai, Mlt: Grūmas- ** (compárese esl. grūmas «armatoste, persona boquiabierta; bocado»); Graž-iškiai, aldeas de Brz, Kp, Mrj, Rd, 2 aldeas de Sk, localidad Vlkv: Gražys; Greitjon- -iškiai k. Akm: *Greitjonis (<b. ž. greitas ir avd. Jonas), compárese. Greitjurgis; Kaun- -iškiai» k. Mrj, Vlkv: Kaūnas; Kaūpin-iškiai vs. An: Kaupinis; Kaūp-iškiai k. Sk, VIkv: Kaūpas; Kavol-iskiai vs. Švnč: Kavėlis, Kavélius; Kazl-iškiai aldea. Kn, 2 Avd. también puede ser de otro origen —< vok. Grams, Gramms, pol. Gram (véase LPŽ I 700). Vv. también puede proceder de b. ž. kauniškis «habitante de Kaunas y sus alrededores». 175 Mit, Šr, Ukm, 3 k. Mrįj: Kazla, Kazlas; Kazok-iskiai aldea. Mlt: Kazokas; Keb-iskiai aldea. Jrb: Kébas: Kebl-iskiai aldea. Prn: Keblis, Keblys; Keliuot-iskiai aldea. Pkr, Ps: Keliuotis; Kelps-iskiai vs. Šr: Kelpsys, Kelpsius; Kernag-iskiai vs. An: Kernagis; Kers-iskiai k. Sk: Kérsis, Keršys; Kersul-iskiai k. Kp: Kersulis; Kiail-iskiai k. Brz: Kiaulys; Kidol-iskiai k. Mrj: Kidolius; Kiel-iskiai vs. Brz: Kielė; Kier-iskiai vs. Mt: Kiéras; Kild-iskiai aldea Ukm: Kilda, Kilda; Kyl-iskiai aldea Brz: Kylas; Kilp-iskiai aldea Rk: Kilpys; Kindzel-iskiai aldea Ukm: *Kindzelis, compárese Kindziulis (compárese b. z. kindzas «Skilandis»); Kirkil-iskiai aldea An: Kirkila, Kirkilis; Kirkl-iskiai localidad Zr: Kirklis, Kirklys; Kirvél-iskiai aldea Ukm: Kirvéle, Kirvelis; Kisiel-iskiai aldea de Jon: Kisiélis, Kisielius; Kiūk-iškiai aldea de Trg: Kiukis, Kiukys; Klais-iskiai aldea de Tl: Klaisa, Klaisys; Klebon-iskiai aldea de Rd: Klebonas o b. ž. klebonas; Kleiv-iskiai aldea de Rd: Kléiva; Klov-iskiai aldea de Zr: Kléva; Knybur-iskiai localidad de Zr: Knyburas, Knyburis; Knit-iskiai aldea de An, Ukm: Knitas; Kojél-iskiai pueblo. Brz, Mlt: Kojélis, Kojélé; Kopiist-iskiai k. Mit: Kopiistas; Koval-iskiai k. Kn: Kovalis; Kraken-iskiai k. Slu: *Krakenis, cf. Krūkė, Krakys; Krapil-iskiai k. Sr: *Krapilius (cf. esl. krapyti, Slakstyti“); Kreivén- -iskiai 2 k. Kp: *Kreivenis, cf. Kreivénis, Kreivys; Kriaunait-iskiai vs. Sr: Kriaunditis: Kriaus-iskiai k. Ps: Kriausas, KriauSius; Krivit-iskiai, aldea de Mlt: Krivicius; Krupel-iskiai, aldea de Ukm: Kripelis; Kubil-iSkiai, aldea de An: Kubilis, Kubilius; Kūkar-iškiai, localidad de Pkr, Kitkor-iskiai, aldea, localidad de Kdn, Kukor-iskiai, aldea de Krtn: Kūkaras, Kūkoris; Kukt- -iškiai, aldea de Mrj: Kukta, Kuktys; Kukul-iskiai, aldea de Klp, localidad de Zr: Kukulis; Kūl-iškiai, aldea de Klp, SII: Kulys, Kūlis; Kuln-iškiai, aldea de Ukm: Kulnys, Kulnius; Kūlš-iškiai k. Jon: Kūlšė, Kūlšis, Kulsys; Kulvert-iškiai k. Jrb: *Kulvertas (cf. b. ž. kūlvertas, kūlvertūkas „liebre“); Kunig-iškiai k. An, Jon, Klm, Pn, Prn, Rd, Rk, Rs, SII, Sr, Trg, Ukm, Vilkv: *Kunigas, cf. Kunigditis, Kunigėlis o b. ž. kūnigas; Kuod-iškiai k. Kn, vs. Rk: Kuodis; Kiios-iskiai k. Pkr: Kūosa; Kupc-iskiai k. Vlkv: Kupcius; Kuprėl-iškiai k. Vlkv: Kuprėlis; Kūpr-iškiai k. Klm, MIt, vs. Sr: Kuprys; Kurklinit- -iskiai k. Ukm, compárese. Kurklinskas; Kurm-iskiai k. Rk, Vlkv: Kūrmis; Kurs-iskiai k. Mit: Kuršis, Kuršys; Kut-iskiai k. Pn, Kut-iskiai k. Rd: Kutas, Kutys; Kviét-iskiai k. Sk: *Kvietys (compárese b. ž. kvietys), compárese. Kvietinskas; Labais-iskiai vs. Mlt: Labdisa; Labot-iskiai k. Mit: *Labotas (plg. b. z. labétas „beragis, bauzas®), plg. Labotakis; Labus-iskiai k. Vlkv: *Labusis, plg. Labusaitis; Laib-iskiai k. Ukm, Ldib- -iskiai** vs. Kp: *Laibys, plg. Laibakėjis ir kt. (iš viso 728). -ka. Askin-ka, s. Zr: Askinis; Baldin-ka, s. Kdn: *Baldinis, compárese Baldis, Baldžius; Bernadin- -ka, pueblo de An: bernadinas «bernardino»; Bernardin-ka, s. KS: bernardinas «fraile de la orden de san Francisco»; Kisiel-ka, s. Ign: Kisiélius; Raščin- -ka k. Zr: *Raščina (cf. Sl. rūštyna «masa de pan fermentada»), además cf. Raščinskas, Rastinis, Rastina; Rusin-ka k. Mrj: Rusinas; Tatar-ka k. KS: Tatara; Ukrain-ka vs. Mlt: etn. ukrainas «ucraniano»; Vėjėl-ka k. Sr: Vejélis, Vejélis. -uvka. Bugeluv-- ka vs. Trak: Bugelis; * Vv. puede estar relacionado también con un avd. de origen hebreo. Ldiba. 176 -uškė. Bark-uškė k. Ign : Barkus“; Leip-uškė k. Ign : Leipus; Sirg-uškė k. Lzd : Sirgas, compárese Sirgūnas; Surg-uškė k. Mlt: Surga, compárese Surgela; Šėšk-uškė k. Švnč: Šėškas, Šėškus. „(i)uškės. Bark-ūškės k. Šlčn: Barkus**; Gil-iūškės vs. Zr: Gilius, Gilys; Katk- -uškės k. Šlčn, Zr: Katkus; Meil-ūškės k. Trak: Meilus; Mieleik-uškės k. RK: *Mieleikis, plg. Mielaika; Nark-ūškės vs. Šlčn: Narkus; Pik-uškės k. Al: Pikas, Pikis“, cf. Pikiinas; Purn-ūškės k. V: *Purnys (cf. b. ž. purnūs, -i „desgreñado“); Rag-ūškės k. Ut: Ragas; Vaidž-iūškės k. Ign: *Vaidžius, cf. Vaidžiūnas, Vaidas; Velik-uskes k. Zr : Velika, Velykis. -uškis. Bark-uškis, pueblo de Ukm: Barkus*; Bik-uškis, pueblo de Ut: Bikas. -(i)uškiai. Bark-uškiai, pueblo de An, Bark-uskiai, pueblo de Mlt: Barkus*’; Bil-iūškiai, pueblo de Jon: Bilius, Bilys; Dark-uškiai, pueblo de St: *Darkus, *Darkys, cf. Darkintis, aldea de Kapč-iūškiai. An: Kapcius; Laip-ūškiai, aldea de Pkr: *Laipus, compárese Leipus; Meil-uskiai, aldea de An: Meilus; Nark-uškiai, aldea de Mlt: Narkus; Rink-uškiai, aldea de Brž: Rinkus; Sūrg-uškiai, aldea de Mlt: Surga. -uškos. Aug-ūškos k. An: Augis, Angus; Liatim-uskos k. Ut: *Liauma, compárese Liaumickas, Laumé; Milk-ūškos vs. Švnč: Milkus, compárese Milkintas. -utas. Vain-ūtas localidad urbana. Šlu: Vainys, Vainius. -uva. Rėk-uva aldea Šl: Rékus; Sed-uva ciudad y aldea Rd: Sedys, SedisTM; Veréd-uva aldea Rs: *Verėdis, *Veredis, compárese además. Vereda. Entre los oicónimos sufijales presentados, derivados de antropónimos y denominaciones de personas, la mayoría están formados a partir de antropónimos apelativos (apodos). Para la formación de oicónimos se utilizaron 26 sufijos (-(i)anka, -auka, -aunė, -(i)ava, -(i)avas, -čizna, -enka, -iena, -ija, -inė, -ynė, -inės, -ynės, -inis, -iniai, -iškė, -iškės, -iškis, -iškiai, -ka, -(i)uskes, -uškis, -(i)uškiai, -uskos, -utas, -uva), de los cuales 7 son de origen eslavo (-(i)anka, -auka, -(i)ava, -(i)avas, -čizna, -enka, -ka). Sin embargo, entre los sufijos eslavos, quizá solo -ava, -avas sean más productivos (~40 derivados); con otros sufijos de origen eslavo mencionados aquí, se formaron relativamente pocos oicónimos sufijales. 3. Derivados de antropónimos cristianos En este grupo de derivados se incluyen los oicónimos sufijales cuyas lexemas están constituidas por antropónimos cristianos de diverso origen (hebreo, griego, latino y eslavo)4 Para la interpretación del origen de este antropónimo, véase la nota 28. 46 Véase la nota 28. 47 Antropónimo. Pikas, Pikis también pueden ser de origen germánico —véase LPŽ II 451. 48 Véase la nota 28. 49 Véase la nota 28. 30 Véase Vanagas A. Nombres de ciudades de Lituania, 227-229. 177 nombres personales. Se trata de nombres cristianos adaptados en la lengua lituana, sus abreviaturas y otras variantes, así como de los apellidos con sufijo y sin sufijo formados a partir de todos ellos. Al presentar los oicónimos no se especifica de qué —del nombre o del apellido— están formados, porque en muchos casos hacerlo en la práctica es imposible. Pues puede ser que un nombre cristiano funcione actualmente también como apellido, aunque en el momento de la aparición del oicónimo el estatus del nombre personal quizá fuera diferente. -anka. Oliš-anka vs. Ukm, compárese. Olišauskas, Olis. -(i)auka’'. Adom-duka vs. Zr: Adomas; Aleksiėj-- auka k. Zr: Aleksiéjus; Andriėj-- auka k. Ign: Andriėjus; Alin-auka vs. Ut: Alina; Ausiėj-auka vs. Zr: Ausiėjus, Barbar-auka vs. Ut: Barbara dialectal. (< Barbora); Čepel-auka vs. Zr: Čepėlė, Cepélis; Danil-auka k. Rk: Danila; Jakim-auka vs. Jon: Jakimas; Jan-auka k. Al, Mit, Prn, Vlkv, Vrn: Janas, Janys; Jasen-iauka 2 k. Lzd: Jasenas, compárese. Joss] Karl-duka k. Kš: Karlas: Kiril-auka vs. Zr: Kirilas; Makar-duka k. Zr: Makaras; Marin-duka k. Jon: Marinas, Marina; Mikal-duka k. Mrj: Mikalas; Mitr-duka k. Zr: Mitras; Nazar-duka vs. Zr: Nazaras; Paul-duka vs. Zr: Paiilius; Sam-duka k. Trak, Zr: Samas; Sofijan-- duka vs. Brz: *Sofijana (< Sofija); Taros-duka k. Ign: Tarosa, Tarosas; Zofij-auka k. Jon: Zofija. -(i)ava. Adom-ava k. Pn, Zr: Adomas; Albert-ava k. Jon: Albertas; Aleksandr- -ava k. Al, An, Brž, Pn, Rs, Sk, Sr, Trak, Ukm, Vrn, vs. Mlt, Sr: Aleksandras: Alin-ava k. Pn: Alina; Aliz-ava mstl. Kp: *Alizas, plg. Alyzas; Andriej-- ava vs. Pn, Andrij-ava k. Sl (< *Andriej- -ava): Andriéjus; Andrijan- -ava vs. Trak: *Andrijanas, compárese Andrijonas; Andrik-ava k. Rk: Andrikis; Antan-ava k. An, Jrb, Kdn, Klm, Kn, Mlt, Mžk, Pn, Rd, Rs, vs. An, Kdn, Mlt, Rd, Rk, Švnč, Zr: Antanas; Antaš- -ava mstl. Kp: *Antašas, compárese Antošauskas, sl. abreviatura de «kryžkelė» Antoš; Antuš-ava, aldea en Kdn, Ukm: Antūšas; Antanin-- ava, aldea en Mlt, Sr: Antanina; Anupr-ava, aldea en Kš: Anūpras; August-ava, aldea en Pn: Augūstas; Augustin- -ava, aldea en Rk: Augustinas; Benedikt- -ava, localidad An, Ukm: Benediktas; Bogdal-ava k. Rk: *Bogdelis; Boleslov-- ava k., Bolesl-ava k. Kš, Sr (< *Boleslav-ava): Boléslovas; Branis-ava vs. Mt: *Branisas, compárese BroniSas; Bronisl-ava k. An (< *Bronislav-ava): Bronislovas; Ceplin-ava vs. Kdn: *Ceplinas, compárese Ceplinskas; Aldea de Damaz-ava, distrito de Trak: Damazas; Aldea de Danil-ava, distrito de Kdn, V: Danila; Pueblo de Darat-ava, distrito de Kdn: Darata; Aldea de Domeik-ava, distrito de Kn: Domeika; Aldea de Elen-ava, distrito de Kim: Elena; Aldea de Emelin-ava, distrito de Mlt: *Emelinas, cf. Amilinavicius; Aldea de Emil-iava, distrito de Sk: Emilius: Aldea de Eliz-ava, distrito de Sk: Eliza; Felicin-ava k. S|: *Felicinas (< Felicijonas); Ferdant-- ava k. Mit (< *Ferdinand-ava): Ferdinandas; Ferdinant-ava k. An (< *Ferdinand-ava): Ferdinandas; Gabriel-ava vs. Kp: Gabriélius; Gabril-iava k. KS: *Gabrilius, compárese Gabriélius; Gust-ava k. Sk: Guistas; Ignac-ava vs. Prn: Ignacas; Ivan-ava s. y n. Sr: Ivanas; Jadvyg-ava k. Jon, Klm, vs. Zr: Jadvyga; Jak-ava s. KS: Jakas, Jakys; Jan-ava s. Rk: Janas, Janys; Janc-ava n. Zr: Jancys, Jancius; Janus-ava s. An, Kdn: Janušas, Janusis, Janusys; Jokūb-ava 2 s. An: Jokūbas; Jon-ava ciudad. ¡Jon, s. 5! Zr. Nota 14. 178 Brž, Rk, Švnč, Zr: Jonas, Jonis; aldea Julijan-ava, Prn, Trak, Zr: *Julijanas, compárese Julijonas; aldea Juljan-ava, Brž, Jon: *Juljanas, compárese Julijonas; aldea Juozap-ava, Al, An, Kn, Kp, Mlt, RK, Ši, Sr, Zr, cf. An, Kp, Prn, Sr, Ukm, Ut: Juozapas; Jurgen-ava k. Zr: Jurgenas; Justin-ava k. Kdn, Pn, Rs, vs. An: Justinas, Justinas; Kamil-iava k. Prn: Kamilis; Kastantin-ava vs. Zr: Kastantinas; Kazimier- -ava 3 k. Mlt, 2 k. Prn, vs. Kn, Ukm: Kazimieras; Konstantin-ava k. Jon: Konstantinas; Ksever-ava k. Rk. vs. Zr: Kseveras; Leck-ava mstl. Mžk: Leckus; Leon-ava k. Rs: Léonas; Leopold-- ava vs. Rk: Leopoldas; Lesk-ava k. Prn: Leskas; Licin-ava k. Kim (< *Liucin-ava): Liucina; Liudvin-ava k. Jrb, Pn, Rk, vs. Zr: Liudvina; Madlin-ava k. Jon: *Madlina, plg. Madlyna, Madlena (< Magdalena); MalgaZat-ava k. An: Malgazata (sl.); Malvin-ava k. Kp: Malvina; Marijan-- ava>* vs. An: *Marijanas; Marijon-- ava vs. Pn: Marijonas; Marin-ava k. An: Marinas, Marina; Martin-ava k. Kn, Vrn, vs. Rk: Mdrtinas; Mikal-ava k. Brz, Prn, Rs, Trak: Mikalas; Mikalin- -ava vs. Rk: Mikalina; Mock-ava k. Mrj: Mocka, Mockus; Morkiin-- ava k. Trak: Morkiinas: Paulin-ava k. An, Jon, Prn: Pdulinas, Paulinas; Ramald-ava vs. Brz (< *Romuald-ava); Romuld-ava k. An (< *Romuald-ava): Romualdas, Raman- -ava k. An, Rs, Trak: Ramanas; Samal-iava k. KS: Samalis, Samalius; Selver-ava k. Kn: Silvéeras; Silvan-ava k. Al: Silvanas; Stan-iava pueblo. Al, Trak: Stanys; Stanisl- -ava pueblo. An, Kn (< *Stanislav-ava): Stanislavas; Stepon-ava pueblo. An, Brz, Jrb, Kdn, vs. Kp, Ut: Stéponas; Stepan-ava pueblo. Jon, Rk, Sr: Stépanas; Ston-iava pueblo. K3: Stonys; Simel-iava pueblo. Kn: Simeélis; Tadar-ava 2 pueblo. Kš: Tadaras; Tadaus-ava k. Jib: Tadaūšas; Tamas-ava k. Al, Trak, Tamas-iava k. Trak: *Tamasius, Tamasas; Valeik-ava k. Ign: Valeika; Valentin-- ava vs. Mlt: Valentinas; Viktor-ava k. Sk: Viktoras; Vincent-- ava k. Kdn, Prn: Vincenta, Vincentas; Vladisl-ava k. Trak, Zr (< *Vladislav-ava): Vladislavas; Zigmant-- ava k. An: Zigmantas. -avas. Adak-avas 2 k. Trg: *Adakas, plg. Adakduskas; Adam-avas Kk. ir vs. Švnč: Adamas; Adom-avas k. ŠIl: Adomas: Aleksandr-avas k. Mrj, Pln, V, Vikv, vs. Švnč, V: Aleksandras; Andriej-- avas vs. Švnč: Andriéjus; Andrik-avas k. Ign: Aūidrikis; Antan-avas k. Ign, Mrj, TI, V, vs. Šlčn: Antanas; August-avas k. Pkr, vs. Švnč: Augūstas; Barbor-avas k. SII, T1: Barbora; Benedikt- -avas k. Ign: Benediktas; Braz-avas k. Mrj: Brazys, Brazius; Bronislav-avas vs. Svné: Bronislavas; Dominink- -avas vs. Svné: Domininkas; Edvard-avas k. Ign: Edvardas: Endriej-- avas mstl. Klp: Endriéjus; Endrik-avas k. SII: Efidrikas; Felicijan- -avas vs. Svné, Filicijan-- avas k. Lzd: *Felicijanas, *Filicijanas (< Felicijonas); Feliks-avas k. Tl: Feliksas; Grick-avas k. Lzd: *Gricka, cf. Grickévicius; Gubert-avas k. Slén: Gūbertas; Jacent-avas k. Mrj: *Jacentas (<Jacintas); Jan-avas k. Ign, Lzd: Janas, Janys; Juozap-avas k. Lzd, Prn, TI, Vlkv, vs. Ign, Svné: Juozapas; Kastantin-avas vs. Svné: Kastantinas; Konstantin-avas vs. Ign, Svné: Konstantinas; Kazimier- -avas k. = los oicónimos de raíz marijon-- (marijan- -) pueden estar relacionados con b. Z. marijonas, marijonai, «la hermandad del nombre de María, los hermanos de esta hermandad». 179 Al, Ign, Ut, Vrn, Zr, vs. V, Šlčn : Kazimieras; Leonard-avas k. Lzd, Pn : Leondrdas; Leon-avas k. Jrb, Kn: Leonas, Léonas; Liucin-avas k. Mrj: Liucina; Liudvik-avas k. Tl: Lindvikas; Liudvin-avas> mstl. ir k. Mrj, vs. Ign, Šlčn: Liudvina; Makar-avas k. Ign: Makaras; Malvin-avas k. Ign: Malvina; Marijan-- avas k. Ign, Vlkv: *Marijanas, plg. Marijonas; Marijon-- avas k. ir vs. Ign: Marijonas; Mikal-avas k. Al, Ign, Zr, 2 vs. Svné: Mikalas; Mikalaj-- avas k. Mrj: *Mikalajus tarm. (< Mikalėjus), plg. Mikalajūnas; Nastaz-avas k. Ign: Nastazas; Norvert-- avas k. Mrj (< *Norbert-avas): Norbertas; Paulin-avas vs. Ign, Svné: Paulinas, Paulina; Petr-avas k. V: Petras; Raman-avas k. Lzd, vs. Svné: Ramanas; Ren-avas k. Mžk: Renys; Romald-avas vs. Šlčn (< *Romuald-avas): Romudldas; Sabin-avas k. Lzd: Sabinas, Sabina; Samsan-- avas k. Zr (< *Samson- -avas): Samsonas; Siman-avas vs. Švnč: Simanas; Stanislav-avas 2 vs. Svné: Stanislavas; Timak-avas k. Vrn: *Timakas, compárese Cimakduskas; Vasil-iavas k. VIkv: Vasilius; Vincent-- avas k. Kp, Pln, Švnč: Vincentas; Stanislov-avas k. Ign: Stanislovas; Zigmant-- avas k. Mrj: Zigmantas. „čizna. Abramau- -čizna k. ir vs. Mlt: Abramauskas; Adamau-- čizna k. Ukm: Adamaūskas:; Bartkelevi-čizna k. Ukm: Bartkelėvičius; Dama-čizna k. Mlt (< *Damaz-- Cizna arba *Damaš-- čizna): Damazas, Damasas; Maselš-čizna vs. Švnč: Masélskas; Matau-čizna k. Rk (< *Matauš- -čizna): Matausas; Miliau-čizna k. Ukm: Miliauskas“*; Petrau-čizna k. Zr: Petrduskas; Petkau-čizna k. KS: Petkauskas; Stakau-čizna vs. Sr: Stakauskas; Tumen-čizna k. Mlt: Tumenas. -enka. Paul-ėnka k. Lzd, Vrn: Paūlius. -yčia. Karal-yčia k. Ign : Karalius». -ija. Aleksandr-ija k. Kp, Skd, SI: Aleksandras; Zobiel-ija k. Sl: Zobiela, Zobiélis. -ina. Elzbiet-ina vs. Lzd: Elzbieta; Ignal-ina ciudad. Ign, vs. K§, aldea. Trak, Zr: *Ignalis, compárese. Ignaliukas; Jan-ina aldea. Zr: Janas, Janys; Juz-ina aldea. Svné: Jūzas, Juzé: Karal-ina aldea. Slén: KaraliusTM; Karol-ina vs. Rd: Karolis; Kastul-ina aldea. Ut: *Kastulis (< Kostas); Marcel-ina aldea. Mlt: Marcélius, Marceéle; Mikal-ina k. Lzd: Mikalas; Petrav-ina k. Al: *Petravas, compárese. Petrovas; Savar-ina k. Akm (?< *Sever- -ina): Severas; Tadar-ina 2 k. Švnč: Tadaras: Tumel-ina 2 k. Ign: Tumelis; Vital- -ina k. Svné: Vitalis. -inas. Oliés-inas k. Sr: Oliésius; Viktar-inas k. Lzd: Viktaras. -ynas. Anul-ynas k. Rs, Tl, vs. An: Anadis; Ursul-ynas k. Sl: Uršūlis, Uršūlė. -ynai. Petros-ynai k. Ps: Petrošius. 33 Véase también. Vana gas A. Nombres de ciudades de Lituania, 139-140. 34 En este caso, la raíz del apellido milgalėtų podría proceder también de una abreviación de un antiguo antropónimo de dos troncos, cf. Mil-butas, Mil-gaudas, Mil-gedas (LVKZ 271-272). 33 En algunos casos, el antropónimo puede no proceder del nombre cristiano Karolis, sino de la palabra común Z. karalius (véase LPŽ I 919-920; Zinkevičius Z. Lietuvių antroponimika, 150). 36 Véase la nota 55. 180 -inė. Aleksandr-inė pueblo de Jon: Aleksandras; Elžbiet-inė pueblo de V, distrito de Šlčn: Elžbieta; Izabel-inė pueblo de Ign, V: Izabėlė; Juozap-inė 2 k. V, vs. Ign, Švnč, V: Juozapas; Jus-inė vs. V: Jūsius, Jusys; Kalikst-iné vs. V: Kalikstas; Karal-inė k. Rd: Karalius- "; Mikalausk-inė vs. Kp: Mikalauskas; Mykol-inė k. ir vs. V: Mykolas; Milas-iné k. V: Milašius; Pečiul-inė vs. V: Peciulis; Petrav-inė k. Krtn: *Petravas, compárese Petrovas; Ramon-iné k. Ps: Ramonas; Sab-inė k. Sk: Sabas; Savar-inė k. Kš (?< *Sever-iné): Sevėras; Sav-inė vs. Šk: Savas; Stas-inė k. Kdn: Stasys; Stašk-inė k. Švnč: Staskus, Staska; Tekl-inė k. Rk: Tėklė; Timinsk-inė k. S|: Timinskas: Val-inė k. Rd: Valys, Valius; Viktar-inė k. Ign, Šlčn: Viktaras; Viktor-inė k. Rd, Vikv, vs. Pn: Viktoras; Zigmant-- iné vs. Šl: Zigmantas; Zabel-iné k. Kp: Zabela, Zabeéle. -yné. Abloz-yné k. Rd: *Abložys, plg. Ablozévicius; Adom-ynė pueblo. Kp: Adomas; Andriukait-ynė pueblo. Kn: Andriukaitis, Antan-yné pueblo. An: Antanas’, Austak-ynė pueblo. Prn: *Austakas (< Eustachijus); Gustait-- ynė pueblo. Prn: Gustaitis; Jonel-yné aldea. Pn: Jonélis; Jask-ynė aldea. Rd: Jaska, Jaskys; Klim-ynė pueblo. Jon: Klimas; Lauč-ynė pueblo. Kdn: Laūčius; Liūd-ynė k. Pn: *Liūdas, compárese Liūdas; Marus-ynė k. Pn: *Marusia, *Marusis, compárese Marusévicius; Petr-ynė k. Jon: Petras; Petrausk-ynė k. Pn: Petrauskas; Samuol-ynė k. Sk: Samuėlis; Silvestr-- ynė vs. Kn: Silvėstras; Venclov-- ynė k. Tl: Vericlovas; Vosyl-ynė k. Mrj: Vosylius; Zabel-ynė k. An: Zabela, Zabiela. -inės. Jon-inės vs. V, Jon-inės k. V: Jonas; Stak-inės k. V: Stakas, Stakys. -inis. Marčiuk-- inis k. Mrj: *Marčiukas, compárese. Mafčius, Marčiukaitis. -iškė. Aldomait- -iškė k. Jrb: Adomaitis; Adom-iskeé k. Švnč: Adomas; Adėš-iškė k. ir vs. Klm: *Adošius, plg. Adosiūnas; Aleks-iškė k. Trak: Aleksas, Aléksis; Trak: Alina; Andriėj-iškė vs. Svné: Andriéjus; Anidr-iškė k. Ign: Anidrius; Andriiin-iské vs. Sk: Andriūnas; Antan-iškė k. Švnč, Antan-iškė k. Ign: Antanas; Astik-iškė vs. Švnč: Astikas; Audiėj-iškė k. Mrj: Audiėjus; Bagdon-iškė k. Sl, vs. Rs: Bagdonas; Baltr-iškė k. Kn: Baltras, Baltrus: Baltrait-- iškė k. Jrb: Baltrditis: Baltrom-- iškė k. Jon: *Baltromas, plg. Baltromaditis; Bartaš-iškė k. SII: Bartasius; Baitk-iské k. Rs, Sll, Zr: Bartkus; Bernot-iškė k. Trg: Bernotas, Bernotas; Blažiėj- -iškė k. Ign: BlaZiéjus; Bogdon-iškė k. Zr: *Bogdonas, plg. Bagdonas; Cipar-iškė k. ŠIl: Ciparis; Čepėl-iškė pueblo de Ign, Rk: Čepėlis; Čepuk-iškė pueblo de Zr: Čepūkas; Čepūl- -iškė pueblo de Ign: Čepūlis; Dik-iškė pueblo de Ign: Dikas; Dzid-iškė pueblo de S|: Dzidas; Dovyd-iškė pueblo de Sk: Dovydas; Elzbičt-iškė pueblo de Kim: Elzbieta; Flerijon-- iškė pueblo de Klm: Flerijonas; Gaspar-iské, aldea de Ign: Gasparas; Grigal-iškė, aldea de Ign: Grigalius; Jakst-iské, aldea de Ign: Jūkštas:; Jakūt-iškė, aldea de S|: Jakūtis; Jančiauš- -iškė, pueblo de Klm: Jančiauskas: Jark-iskeé, aldea de Ign, Klm, Rs: Jarikus; Jankiin-iske, aldea de Švnč: Jankūnas; Janūš-iškė, aldea de Ukm, Januš- -iškė, aldea de Ign: Janūšis; Janūt-iškė, pueblo de Švnč: Janūtis; Jas-iske k. Klm: Jasius: Jokiib57 Véase la nota 55. 181 -iškė k. Šlu: Jokūbas; Jonėl-iškė k. Ign, vs. Švnč: Jonėlis; Jonk-iškė k. Lzd: Jonka, Jonikus; Juoziin-iské k. Vlkv: Juozūnas; Jurgėl-iškė k. Ign, Jurgel-iškė k. Švnč: Jurgėlis; Jurait-iškė k. Kn: Jurditis; Jurėl-iškė pueblo, Ign: Jurėlis, Jurėlė; Jūrk-iškė pueblo, Ign: Jūrka; Justin-iškė aldea, Švnč: Justinas; Jūc-iškė pueblo, Tl: Jucys, Jūcas; Kandrėot-iškė pueblo, Ign: Kandrotas, Kandrotas; Karal-iškė aldea, Švnč, Karal-iškė pueblo, Mrj: Karalius- “*; Kaspar-iske pueblo, Klm, Pln: Kasparas; Kazal-iškė aldea, Klm: Kazala, Kazela; Kazimier- -iškė aldea de Ign, Švnč: Kazimieras; Kūz-iškė aldea de Trg: Kazys; Klement-- iškė aldea de Zr: Klėmentas; Klem-iske aldea de Klp: Klemas; Krikštan- -iškė aldea de Rs: KrikStanas; Kuzm-iske aldea de Ign, Kuzm-iské aldea de Ign, Trak: Kuzma; Kuzmit-iškė aldea de Ign: Kuzmickas, compárese Kuzma; Kvėdar-iškė aldea. Klm: Kvėdaras; Labrenc-- iškė pueblo. Klp: Labrencas; Las-iškė aldea. Svné: Lasys; Laūc-iškė aldea. Rs, Sl, Tl: Laiicius; Laurinčiūk-iškė aldea. Ign: Laurinčiūkas; Laūr-iškė aldea. Klm: Laūras; Leon-iškė aldea. Trg, pueblo. Ign: Leonas; Lūk-iškė pueblo. Švnč: Lūkas; Lukėoš-iškė k. Ign: Lukošius, Mačiūt-iškė vs. Ign: Mačiuta, Mačiūtis; Makar-iske k. Lzd: Makaras; Marijon-- iškė vs. Zr: Marijonas o b. ž. marijonas, marijonai «monjes del nombre de María»; Markin-iškė k. Ign: *Markinis, cf. Markosas, Markus; Markiin-- Bee k. Kim: Markūnas; Martyniškė vs. Švnč: Miciiiniškė VS. Svne Micitinas; Mikai iškė k. Lždi Mikaila, Mikailas; Mikūtiškė aldea de Lzd: Mikalas; Mykėl-iškė aldea de Ign: Mykolas; Miliaūč-iškė aldea de Ign: Miliaūskas“*; Motiej-iškė aldea de Ign: Motiéjus; Open-iškė 2 aldeas de Jrb: *Openas, compárese Opanavicius; Paltin-iškė aldea de Trg: *Paltinas, compárese Paltynas; Pas-iské aldea. Ign: Pasys; Pečiūl-iškė aldea. Pln: Pečiūlis: Petkiin-iské aldea. Rs, Sk: Petkūnas: Petral-iškė aldea. Klm: Petralis; Petron-iškė aldea. Ign: Petronis; Petroš-iškė aldea. Švnč: Petrošius; Piliūk-iškė aldea. Sk: Piliūkas; Poc-iske aldea. Sl, Svné: Pocys, Pocius; Pošiūn-iškė aldea. Švnč: Pošiūnas; Pošk- -iškė aldea. Rs: Poškus; Povil-iškė aldea Ign: Povilas; Ramon-iškė aldea Akm, Ukm, vs. Klm: Ramonas; Rok-iské aldea Krtn: Rokas; Sabuton-- iškė aldea Zr: *Sabutonis, compárese Sabutis; Samal-iškė aldea Klp: Samalis, Samalius; Sarapin-iškė aldea y vs. Klm: Sarapinas; Savit-iškė aldea Klm: Savitis; Serapin-iškė k. Ign: Serapinas; Silvestr-- iškė 2 vs. Ign: Silvėstras; Siman-iškė k. Ign, Lzd, Švnč: Simanas; Sim-iské k. Ign: Simas; Simon-iské k. Sl: Simonas; Simūt-iškė k. Tl: Simūtis; Stan-iškė k. Tl: Stanys; Stakn-iškė k. Sk: Staknys; Stanik-iske k. Klm: Starikus; Stepūrk-- iškė k. Svné: *Stepurka, compárese. Stepura; Ston-iské k. Trak: Stonys; Stepon-iské k. SI, vs. Svné: Steponas; Stépk-iské k. Mrj: *Stepka, compárese. Stepkovicius; Svirk-iské k. Svné: Svirka: Šimkauč-- iškė k. Kš: Simkauskas; Tamul-iské k. Sk: Tamulis: Taras-iškė k. Ign: Tarasas; Teodor-iské vs. Svné: Teodoras; Timinč-iškė 2 k. Mrj: * Timindius, compárese Timinskis; Tumén-iské k. Ign: Tumėnas; Tam-iské k. Zr: Tamas; Urbon-iske k. Skd: Urbonas; Vaickiin-iské k. Lzd: Vaickiinas; Vaic-iské vs. Vrn: Vaičius, Vaicys; Vaičiūk-iškė 2 k. SIné: Vaičiūkas; Valent-iškė k. Zr: Valentas: Valait-iské k. 38 Žr. 55 išnašą. 39 Žr. 54 išnašą. 182 Mrj: Valditis,; Valik-iškė k. Klm: *Valikas, plg. Valikonis; Valiūk-iškė k. Sl: Valiūkas; Valiūl-iškė vs. SI: Valiūlis; Vasiūl-iškė k. Ign: Vasiulis; Venck-iske k. Pln: Verickus, Venckys; Veniclov-- iškė k. Ign: Venclovas; Viktor-iškė k. Ign: Viktoras; Vilim-iškė k. Krtn: Vilimas; Vinc-iškė k. Ign: Viricas, Viacius, Vinca; Vitk-iškė k. Mrj, Rs: Vitkus; Vosyl-iškė aldea de Ign, Lzd, vs. Ign: Vosylius; Vos-iškė aldea de Šk: Vosys; Zakdrk-iské aldea de Trg: Zakdrka; Zygmanit-iškė aldea de Sk: Zygmantas. -iskés. Abrom-iskes aldea de Trak: Abromas; Adom-iskés aldea de Akm, Mrj, Šlčn, Trak: Adomas; Aleksdandr-iskes aldea de Trak: Aleksandras; Aleksiejas-iskés k. Kš: Aleksiejūnas; Alen-iškės k. Mlt: Alena; Alėš-iškės k. Trak: Aleša; Alijoš-iškės k. Trg: Alijošius; Alin-iškės k. V: Alina; Alpon-iskés vs. V: *Alponis, *Alponas, compárese Alpas, Alpas (< Alfonsas- ); Andr-iškės vs. Šlčn: Afidrius; Andrėl-iškės vs. V: *Andrelis (< Andrius); Andrion-iškės k. V: *Andrionis, plg. Andrijonas, Andriūnas; Antan-iskes k. Trak, vs. V, Antan-iškės k. Šlčn, Zr, vs. Zr: Antanas; Antuž-iškės k. Zr: Antužis; Anūpr-iškės 2 k. Trak: Anūpras; Apon-iškės k. Kš: Aponas; Asčiūk- -iškės k. Šlčn: *Asčiukas, plg. Astikas; Ausėn-iškės aldea de Zr: *Ausėnas, compárese Ausénas; Ausién-iskes aldea de Trak: *Ausienas, compárese Ausénas; Ausiūt-iškės aldea de Trak: *Ausiutis, compárese Ausiėjus, Ausiūkas, aldea de Bagdon-iškės de Prn, V, aldea de V, aldea de Bagdon-iškės de Zr: Bagdonas; Balcer-iškės 2 aldeas de KS, aldea de Trak: Balceris; Baltr-iškės k. Zr: Baltrus: Baltrėl- -iškės k. Mrį: Baltrélis; Banion-iškės k. Prn: Banionis; Ban-iskes k. Kš: Banys; Bankaūč-- iškės k. Kš: Bankduskas; Barbor-iskes k. Trak: Barbora: Bartaš-iškės vs. Zr: Bartasius; Bartėš-iškės k. Kp: BartéSius; Baumil-iškės vs. Šlčn: Baūmilas, Baumila; aldea de Benedikt- -iškės. V: Benediktas; aldea de Bernot-iškės. Al, Ut, aldea de Bernot-iškės. Zr: Bernotas; aldea de Bogūš-iškės. Al: Bogūšis; aldea de Cicil-iškės y vs. Zr: Cicila; aldea de Čepel- -iškės. Zr: Cepélis; aldea de Cépk-iskés. V: *Cepka, cf. Čepkėvičius, Čepkauskas: aldea de Damėoš-iškės. Mlt: Damésius; 2 aldeas de Danil-iškės. Trak, aldea. V: Danila; Daučiūl- -iškės k. Trak: *Daučiulis, compárese Daučys, Daučiūnas; Daučiūn-iškės k. Švnč: Daučiūnas; Dimitrėl-- iškės vs. Rk: *Dimitrelis, compárese Dimitras; Dimitr-iškės k. Zr: Dimitras, Domūž-iškės vs. Pn: *Domažas, compárese Domazas, Domažėckas; Emil- -iškės vs. Šlčn: Emilius, Emilė; Fabijon-iškės 2 k. V: Fabijonas; Gaspar-iškės k. Zr: Gasparas; Gauril-iškės k. V: Gaurila; Grigaliiūn-iškės k. Mrj: Grigaliūnas; Grig-iškės mstl. Trak: Grigas; Grišon-iškės k. Vrn: Grišonas; Isok-iškės vs. Zr: Isokas; Ivon-iškės k. Prn, Trak, V, Zr: Ivonas; Jac-iškės k. Zr: Jacas, Jacys; Jačiūn-iškės k. Ut: Jačiūnas; Jadvyg-iškės k., vs. V: Jadvyga; Jakštėl-iškės k. Tl: *Jakštelis, plg. Jakštas; Jakšt-iškės k. Zr: Jūkštas; Janik-iškės vs. V: Janka, Jarikus; Jankiin-iskés k. V: Jankiinas; Janūl-iškės k. V: Janulis; Janūš-iškės k. Kp, Mlt: Janūšis, Janusys; Jarmal-iškės k. Prn, V, 2 k. Trak: Jarmala; Jaroslav- -iškės k. Trak: *Jaroslavas, plg. Jūras; Jas-iškės k. Ut: Jasys, Jasius; Jaskon-iškės k. Zr: Jaskonis; Jatkiin-iskes k. Zr: Jatkūnas:; Jokūb-iškės k. Šlčn, Trak, V: Jokūbas; Joneik-iskes k. Mlt, Zr, vs. V: Jonéika, Joneikis; Jonėl-iškės k. Rk, Ut: Jonélis; Jonil-iškės k. Kš: *Jonila, compárese Jonyla; Jon-iskés k. Šlčn, V: Jonas; Jūkn-iškės k. Trak: Jukna; Jūn-iškės vs. Mrj: Jūnas; Juozap-iškės k. Trak: Juozapas; Jūrg-iškės k. Kš, Vrn, vs. Zr: Jūrgis; Juras-iškės vs. Zr: *Jurasis, plg. Jūrašas; Jūrk-iškės k. 183 -ava k. Sr : Varanius; Veličk-ava k. Trak : Velička; Vesel-ava k. An, Mrj, RK, Zr : *Veselas, plg. Vėselis. -avas. Burak-avas k. Lzd : Būrakas; Liub-avas k. Mrj, V : Liūbas,; Mardas-avas 2 k. Vrn: Mardasas; Pakaš-avas, m. Al: Pakasius; Petuch-avas, m. Šlčn: Petuchas: Rubin-avas, m. Sll: Rūbinas; Stakman-avas, m. Mrį: *Štakmanas, cf. Stakas; Tačil-ūvas k. V : *Tačila, cf. Tacilauskas; Zelenk-avas k. Ign : Zelénka. „čizna. Baba-čizna k. Mlt : Baba, Babys; Baikovš-čizna vs. Švnč : Baikovskas; Baranau-čizna k. Mlt : Baranauskas; Barau-čizna k. Ukm, Vlkv : Barauskas; Bielkau-čizna k. Zr: Bielkaiiskas; Bulau-čizna k. Mlt: Bulduskas; Gajau-čizna Kk. Kš: Gajauskas; Garliau-čizna k. Sr: Garliauskas; Gradau-čizna k. Rs: Gradduskas; Kamarau-čizna k. Mlt, Sr: Kamarauskas; Katau-čizna k. Vlkv: Katauskas; Kazlau-čizna k. Ukm: Kazlauskas; Malinau-čizna k. Mlt: Malinauskas; Mazaliav-čizna k. Kš: Mazaliduskas; Rakau-čizna k. Ukm: Rakauskas; Rapkau-čizna k. Zr: Rapkduskas; Raskau-cizna vs. Mlt: *Raskauskas, plg. Raskevicius; Turau- -čizna k. Zr : Turduskas; Žukau-čizna k. Švnč : Žukauskas. -ija. Zabar-ija k. Trak, Zabor-ija k. Ign : Zaboras, comp. Zabaravicius. -ina. Strim-ina k. Al : Strimas. -inas. Krinč-inas población. ir aldea. Ps : *Krinčius, compárese Kriūicius, Krenicius. -inė. Aldea Abukausk-inė. Pn: Abukauskas; Pueblo Arl-inė. V: Arla; Aldea Babal-inė. Mrj: *Babalis, cf. Babaliauskas; Aldea Barausk-- inė. Prn: Barauskas; Pueblo Lemk-inė. Brž: Lemkė, Lėmkis; Aldea Liubok-inė. Kdn: *Liubokas, cf. Liubys; Pruš-inė k. V: *Prušinas, compárese Prušinskas; Rit-inė k. Mžk: Ritas; Zaviš-inė k. Kdn: Zaviša, ZaviSius; Zuk-iné vs. V : Žūkas, Zukis. -ynė. Černiausk-ynė vs. Pn: Černiauskas; Dabuž-ynė k. Šr: Dabūžis, compárese Dabuzinskas; Damb-ynė k. Ps: Dambis; Kur-ynė k. Šk: Kūras; Naid-ynė k. Šk: Naida; Žikoršinė Žikoris. -ynės. k. Rk : Zaval-ynės vs. An : Zavalis. -iniai. Ceik-iniai k. Ut: Ceika; Klov-iniai k. Ut: Klova, Klovas; Kūr-iniai Kk. Švnč: Kira, Kūras. -iškė. Alv-iškė k. Ign: *Alvys, compárese Elvys; pueblo de Ar-iškė. Tl: Arys; pueblo de Aušel-iškė. Pln: *Auselis, compárese. Aušinskis; 2.º pueblo de Babin-iškė. Klm: Babinas; pueblo de Barduc-iské. Lzd: Barduskas; pueblo de Baūš-iškė. Ign: Baušys; pueblo de Berc-iškė. Slu: *Bercys, compárese. Bercys, Berčas; Berésn- -iske k. Trg: Beresna; Bét-iské k. Ign: *Beta, plg. Beteika, Béta; Bielk-iské k. Svné: Bielka, Biélkus; Byr-iske k. Ign: Byra; Bogūt-iškė k. Svné: Boguta; Bok-iskeé k. Skd: Bokas; Bonk-iske k. Sk: Bonka; Buicin-iské k. Lzd: *Bucias, plg. Bucinskas; Buik-iskeé k. Slu: Buika, Buikys; Bunok-iškė k. Šl: Biinokas; Ceik-iské k. Ign, Tig, vs. Ign: Ceika; Cicén-iské 2 k. Ign: Cicėnas; Cimbal-iské k. Ign: Cirnbalas; Cebél- -iškė pueblo. Kn: Cebélis; Cepréc-iske pueblo. SI: Cepreéckas; Cerb-iske pueblo. Sk: Cerba; Cernak-iské pueblo. Ign: *Cernakas, cf. Cernakduskas; Černiūk-iškė pueblo. Al: Černiūkas; Drūp-iškė pueblo. Klm: Drūpas; Gabét-iské pueblo. Klm: Gabeta; Gak-iské k. Ign: Gakas; Garanc-iske k. Kn : *Garandys, plg. Garancévicius; Gasiul-iské k. Svné, Zr : Gasiūlis; Gerlėt-iškė k. Klm (< *Gerleit-iske) : Gérleitas, compárese Girletas; Glumbot-iskeé 190 compárese Klm, Glumbokas; Goberg-iské k. Klp: *Gobergas, compárese. Goberis; Gor-iškė vs. SI: Goris, Gorys; Gudmon-iskée k. Klm: Gudmonas; Gūrč-iškė 2 k. Lzd: Gurčius; Kačėn-iškė k. Švnč: Kačėnas; Kajack-iškė k. Mrj: Kajackas; Kakon-iske 2 k. Klm: *Kakonas, plg. Kakanis; Karaciiin- -iské k. Ign: *Karačiūnas, compárese Karacėvičius; Karkūž-iškė k. Švnč: *Karkažas, compárese Karkazas; Karnit-iškė k. Ign, compárese Karnėvičius, Karnickas: Kazarin-iškė k. Rs: Kazarinas; Kmit-iškė vs. Sk: Kmita; Krūgel-iškė 2 k. Tl: Krūgelis, Krugelys; Levick-iškė k. Šll: Levickas; Liper-iškė k. Trg: *Liperis, plg. Lipdrskas; Lis-iškė k. Ign: Lisys, Lisius; Maliėj-iškė k. Sk: Maliėjus; Malior-iškė k. Klm: Malioris, Maliorius; Masl-iškė k. Švnč: *Maslys, *Maslas, plg. Maslauskas; , Menc-iškė k. Lzd: Mericas; Mendel-iské vs. Zr: Mendelis: Mirsk-iškė k. Sl: Mirskas, Mirskis; Muron-iské k. Zr: *Muronas, cf. Muranas; Olbik-iškė k. Sl: Olbikas; Paniž-iškė k. Ign: *Paniža, cf. Panižaūskas; Plėter-iškė vs. Zr: *Pleteris, cf. Pletarūvičius, Pliateris; Rack-iské k. Švnč: Račkus*- *; Rūbin- -išké k. Krtn: Rūbinas; Ruok-iske k. Ign: Rūokis; Salton-išké k. Lzd: Saltonas; Sapiėg-išké k. Ign: Sapiega, Sapiega; Serbiej-išké k. Ign: *Serbiejus, compárese Serbskis; Strižauč- -išké k. Mlt: Strizdauskas; Tarlok-iškė vs. Ign: *Tarlokas, cf. Tarlauskas, Tarlėckas; Tebėr-iškė, pueblo de Svné: *Tebera, cf. Tebéra; Tverijon- -iské, pueblo de Rs: Tverijonas; Zasciiin-iské, pueblo de Lzd: *Zasčiūnas, cf. ZasCiZinskas; Zavis-iské, pueblo de Zr: Zaviša, Zavisius; Aldea de Zdon-iské. Tl: Zdonys, Zdonius; Aldea de Zibol-iské. Svné: Zibolas, Zibolis; Aldea de Živūlč-iškė. Al: *Zivulcius, cf. Zivulis; Pueblo de Zik-iské. Klm, aldea de Svné: Zikas; Pueblo de Zurav-iské. Ign: *Zuravas, cf. Zurduskas. -iskés. Abad-iskés k. Vn: Abadas, compárese. Abadduskas; Alabūrd-iškės k. Trak, vs. V: Alaburda; Ancer-iskeés k. V: Ancerys; Ard-iskés k. Al: *Arda, compárese. Ardavicius, Ardickas: Afl-iskés 2 k. ir vs. V, k. Švnč, Arl-iskes k. Sr, Zr: Arla: Armal-iskés k. Kn, Mrj, vs. Ut: Armala, Armalas; Armol-iskés k. Akm: Armolas; Babon-iskes k. ir vs. V: Babonas; Bakier-iskés k. Trak: *Bakieris, compárese Bakeris, Bakierskis; Baūš- -iskés k. Trak, V: Baušys; Belon-iskes k. KS: *Belonas, compárese Belénas, Belenavicius, Belanavicius; Bét-iskés k. Zr: *Beta, compárese Béta, Beteika; Bielazar-- iskés 3 k. V: Bielazaras; Bilin-iskés pueblo. Slén: *Bilinis, compárese. Bilinskas; pueblo de Bilk-iskés V: Bilkis; pueblo de Breidak-iskés Zr: *Breidakas, compárese. Breidokas; pueblo de Bryl-iskés Mlt: Bryla, Brylis; pueblo de Brusk-iskés V: Bruskis, Bruskys; pueblo de Bunok-iskes SI: Būnokas; pueblo de Ciul-iskeés Zr: *Ciulis, compárese. Ciulevicius, Ciulévicius; Aldea de Cepuirniškės V: Čepūrna; Aldea de Čern-iškės Sr: Černis, Černis; Aldea de Černūl-iškės V: *Cernulis, cf. Čėrnas, Cernélis; Aldea de Čimbar- -iškės vs. V: Cimbaras, Čimberas; Aldea de Čir-iškės vs. V: Čiras; Aldea de Čiūk-iškės vs. Kš: Čiūkas; Čiūoder-iškės k. Mrj: Čiūoderis; Damb-iškės vs. V: Dambis,; Dambr-iškės k. V: *Dambras, plg. Dambrauskas; Daulin-iškės k. V: *Daulinis, plg. Daūlius, Dimš- -iškės k. Prn: Dimša; Dūk-iškės k. Zr: Dukas; Galk-iškės k. V: Galkus**, Galka; Gaš-iškės k. Sl: Gašė, Gošas; Glatk-iškės k. V: *Glatkis, compárese Gladkis, Glatkėvi68 El antropónimo puede haberse desarrollado también a partir del nombre cristiano Rėkas (compárese LPZ II 551). 69 Este antropónimo puede ser también un antropónimo de dos troncos. Gdl-kantas (véase LVKZ 163) abreviatura. 191 čius; Glitėn-iškės vs. Trak: *Glitėnas, compárese Glitas, Glytas; aldea de Glit-iškės V: Glitas; aldea de Golub-iškės Zr: Golubas; aldea de Grat-iškės Trak: *Gratas, cf. Grotus; aldea de Greben- -iškės Zr: *Grebenis, cf. Grebiniduskas; aldea de Grum-iskes Al: Grumas; Imbr- -iškės vs. Ut: ImbrasTM, Yn-iškės k. Sl: *Ynis, compárese Ynauskis, Inis; Jazdaič-iškės k. Zr: *Jazdaitis, compárese Jazdduskas; Kabėr-iškės k. Ut: *Kaboras, compárese Kaberas; Kamaraūč-iškės k. Vrn: Kamaraiiskas; Kamar-iskés k. Zr: *Kamaras, compárese Kamarduskas, Komaras; pueblo de Kanc-iškės. V: Kancė, Karicé; pueblo de Kapon-iškės. V.. "Kaponas, compárese Kaponaitis; pueblo de Karav-iskés. Vrn: *Karavas, Karavūckas; pueblo de Karaz-iskes. Trak: Karazas; pueblo de Karkaz-iskes. KS: *Karkazas, compárese Karkazas; Kartan-iskés k. V: Kartanas; Kastr-iskeés k. Al: *Kastrys, plg. Kastrduskas; Kazer-iskés vs. Zr: *Kazeras, plg. Kazerduskas; Kijut-iskés k. Vrn: Kijutis; Kogel-iskés k. Kš: Kogelis; Komar-iskés vs. V: Komaras: Krasaūš-- iškės k. Prn: Krasauskas; Laburd-iskes k. Al: *Laburda, compárese Alabūrda; Laib-iskés k. V: Ldiba; Lazon-iskés k. Zr: *Lazonas, compárese Laziuka, Lazditis; Liciiin-iskés k. Trak: *Liciiinas, compárese Li¢ys; Lyder-iskés k. Mrj: Lyderis; Linc-iskés vs. Zr: Lincys; Liupk-iskés 2 k. Šlčn: *Liupka, plg. Liupkévičius; Lopat-iskés k. V: Lopata, Lopatas; Maraz-iskeés k. Mrj: Marazas; Marson- -iskes k. Zr: Maršonas; Maslauč-- iškės k. Al: Maslduskas; Medvied-- iskés 2 k. V: *Medviedis, plg. Medzvéckas; pueblo de Nan-iškės, Šlčn: Nanys; pueblo de Navickiškės, Šlčn: Navickas; pueblo de Nekraš-iškės, Trak: Nekrašas; pueblo de Padriež-iškės, Prn: *Padriežas, compárese Padriézas; pueblo de Panik-iškės, Trak: Pdnka; aldea de Plis-iškės. Zr.: Plisas; aldea de Preid-iškės. Zr.: Preidis, Preidys; localidad de Prekel-iškės, v. Zr.: Prekelis; aldea de Prozar-iškės. Kš.: *Prozaris, compárese Prozorys; aldea de Puzir-iškės. Šlčn, V.: *Puziris, compárese Puzirauskas; aldea de Radivon-iškės. V.: *Radivonas, compárese Radzivanas; aldea de Rapk-iškės, Zr: *Rapkus, compárese; Rapkduskas, Rapkėvičius; aldea de Samaraūk-iškės, Šlčn: Samarakas; aldea de Sapiėg-iškės, V: Sapiega, Sapiega; aldea de Sarak-iškės, Zr: Saraka; aldea de Sapijon-iškės, KS: *Sapijonas, compárese; Sapijanas; Slavinč- -iškės, aldea. Al: Slavinskas; Stav-iškės, aldea. Mrj: Stavys; Straskiin-iskés, aldea. Mlt: *Straskiinas, compárese Strašauskas, Strašėvičius; Šalk-iškės, aldea. St, V: Šalkus; Samat- -iškės, pueblo. Zr: Samata; Šėmet-iškės, pueblo. S|: Sémeta, Sémetas; Šiūlg-iškės, aldea. Trak: Siulga; Šniėr-iškės k. Mit, Ut: *Snieras, compárese Šnėras; Tril-iškės k. KS: Trilius; Trunč- -iškės k. Rk: *Trunčė, compárese Trunčinskis, Truncė; Valason-iškės vs. V: *Valasonas, *Valasonis, compárese Valasanavicius; Verbic-iškės vs. Vrn: *Verbicas, compárese Verbickas, Verbičianskas; pueblo de Verbyl-iškės, Prn: Verbyla; pueblo de Veriūg-iškės, Zr: Veriūga; pueblo y aldea de Vibrant- -iškės, V: *Vibrantas, compárese Vibrėntis; pueblo de Zablat-iškės, Kš, 2 pueblos de Zr, aldea de Zr: Zablackas; pueblo de Zagūrt-iškės, Mlt: Zagurskas; pueblo de Zajūš-iškės, Šlčn: *Zajašas, compárese. Zajaščėnka; Zūk-iškės, aldea de Trak: Zakas; Zark-iškės, aldea de Zr: *Zarkas, cf. Zerka; Zilinc-iškės, aldea de Trak: Ziliūkus; Zov-iškės, municipio de Šlčn: Zovišius; Žūk-iškės, aldea de Trak: Žūkas. -iškis. Ard-iškis 2 k. St: *Arda, compárese. Ardauskas, Ardūvičius, Armon-iškis k. Ut: Armonas, Armonas; Artman-iškis k. Ut: Aftmanas; Belazar-iškis vs. Pn, k. Rs: "0 Avd. puede ser una abreviatura de un apellido de origen cristiano. Imbrasas. 192 Belazūras; Birent-iškis vs. Pn: *Birentas, compárese. Bėrentas, Bérentas; Budzin-iškis, pueblo de Pkr: *Budzinas, compárese con Budzinavicius, Budzinskas; Būs-iškis, pueblo de Rk: Būsas; Česnav- -iškis, pueblo de Zr: *Česnava, compárese con Česnauskas, Cesnavicius; Dabril-iškis, pueblo de Sr: Dabrila; Dambrot- -iskis, pueblo de Rk: *Dambrotas, compárese con Dambrava, Dambrauskas; Drob-iškis pueblo Ut: Dréba; Dvaiz-iskis pueblo Brž: *Dvarža, *Dvaržis, compárese Dvaržėckis; Eikin-iškis pueblo Rk: Eikinas; Gajatic-iskis pueblo Al: Gajaūskas; , German-iskis pueblo Brž: Germanas; Gyd-iskis Pueblo "Brž: Gydė; Gličb-iškis pueblo Kš: Glieba, Gliebus; Golub-iškis lugar Zr: Golubas; Gor-iskis k. Rd: Goris, Gorys; Grund-iskis k. Pn: Grūnda; Gūdberg- -iškis vs. Rk: *Gudbergas; Gunt-iskis k. Mlt: Gunta, Guntys; Gūrk-iškis k. Rk: Gurkis: Imul-iskis vs. Svné: *Imulis, cf. Imelis; Ingel-iskis k. Ut: Inigelis; Izdon- -iskis k. Brz: Izdonas; Kaker-iskis vs. Rk: *Kakeris, compárese Kakaras; Kalamon-- iskis k. Rk: *Kalamonas, compárese Kalaminskis; Kandr-iskis k. Kp: *Kandras, *Kandrys, compárese Kandréckis; Kafsak-iskis k. Pn: Kafsakas; Kažen-iškis k. Ukm: *KaZenas, compárese KaZendukas; Kliuokman-iskis k. Pn: *Kliuokmanas, plg. Klickmanas; Kran- -iskis k. Brz: *Kranas, *Kranys, plg. Kranauskas; Kupel-iSkis vs. Mlt: *Kupelis, plg. Kiiipelis; Nadiéj-iskis k. Rk: *Nadiejus, plg. Nadeika, Nadzeika; Neliiib-iskis k. Rk: *Neliiibas, plg. Neliubavicius, Nelitbsis; Néster-iskis vs. Sr: Nesteris; Nol- -iškis k. Mit, 2 k. Ut: Nolius; Norod-iskis vs. Ut: *Norodys, plg. Narackas, Naradauskas; Pinkut-iskis k. RK: *Pinkutis, plg. Pinkus, Pinka, Pinkis; Puzin-iskis k. Pn, Puzin-iskis k. Ign: Puzina, Puzinas; Radvon-iskis k. Mlt: *Radvonas, compárese Radvanskas; Rop-iskis k. Kp: Ropas; Rūol-iškis k. Brz: Rūola, Ruolia; Rutin-iskis k. Zr: *Rutinis, compárese Ruté, Rutis; Sliéps-iskis k. An: *Sliepsis, compárese Sliepskis; Sutk- -iskis k. Rd: Sutkys, Sutkus; Ščiūr-iškis k. Sr: *Ščiūrys, compárese Ščiurauskaitis; Šeduik-iškis 2 k. Rk: Seduikis, Seduika; Seibok-iskis k. Ut: Seibokas; Šlėger-iškis k. Brž: Šlėgeris; Šleider-iškis vs. Jnš: Šleideris: Trajon-iskis k. Ps: Trajonas; Tribut- -iškis k. Zr: *Tributis, plg. Tribockis; Trill-iskis k. Ps: *Trilis, plg. Trulis; Trumbat- -iskis k. ir vs. An, plg. Trumbéckas; Zablot-iskis k. Rk, plg. Zablotskas, Zablockas; Zamėt-iškis pueblo de Ut: *Zamotas, compárese Zamatas; Zarank-iskis pueblo de Ut: Zarankus, Zardnka; Zarumb-iskis pueblo de An: *Zarumba, compárese Zaramba, Zarémba; Zavad-iskis 2 aldeas de An: Zavadis; Zaviés-iskis pueblo de An (?< *Zavis-iSkis): Zaviša. -iSkiai. Aldonas, aldea. Kn: *Aldonas, cf. Altanas; Ard-iskiai, aldea. An, Rs: *4rda, *Ardys, cf. Ardickas; Arl-iskiai, aldea. Mlt: Arla; Arman-iskiai, aldea. Kn: Armanas; Armon-iskiai, localidad. St, Armon-iskiai, aldea. Mrj, Armon-iskiai, aldea. An: Armonas, Aimonas; Arnot-iskiai k. Jon: *Arnotas, compárese Arnatavicius; At-iskiai k. Ps: Atas; Bač- -iškiai k. Brz: Bacys, Bacius; Barav-iskiai k. Sk: *Baravas, compárese Baravickis, Barduskas; Bard-iskiai k. Pkr, Rs, Bard-iskiai Ukm: *Barda, compárese Bardauskas, Bardinskas; Bat-iskiai k. Sk: Batis, Batys; Baiis-iskiai k. Rk: Bauša, Baušys; Beiger-iskiai k. Trg: Beigeras; Beker-iskiai k. Trg: Békeras, Békeris; Belazar-iskiai k. Ukm: Belazdras; Bend-iskiai k. Ukm: Beridé; Bieliiin-iskiai k. Mrj: Bieliūnas; Biélsk-iskiai k. Klm: Biélskus; Blinstrub-iskiai, aldea. Rs: Blinstrubas; Bébin-iskiai, aldea. Pn: Bobinas; Bok-iskiai, aldea. Brz: Bokas; Brig-iskiai, aldea. Brz: Brigas; Cap-iskiai, aldea. Sll: Capas; Cirik-iskiai, aldea. Kn: Cirikus; Cernel-iskiai, localidad. Švnč: Cernélis; Cimbar-iskiai, aldea. Mt: 193 Cimbaras; Čiūk-iškiai k. Kdn: Čiūkas; Čiurk-iškiai k. St: *Čiurka, *Čiurkus, compárese Čurkus; Dapk-iskiai k. Trg, Dapk-iskiai k. Vlkv: Dapkus; Dapkiin-iskiai k. Mlt: Dapkiinas; Deik-iskiai k. BrZ: Deikas, Deikus; Diktar-iskiai k. Rd: Diktaras; Dimš- -iskiai pueblo Ukm: Dima; Dot-iskiai pueblo Rd: Détas, Dotys; Drob-iskiai pueblo Jon, Mlt: Dréba; Gacén-iskiai aldea St: *Gacenis, compárese Gacévicius, Gacionis; Gack-iskiai pueblo Mlt: *Gacka, compárese Gackas; Gaidam-iskiai pueblo An: *Gaidamas, compárese Gaidamaiiskas, Gaidamavicius; pueblo de Gals-iskiai, Kp: *Galsas, cf. Galskis; pueblo de Gastyn-iskiai, S|: *Gastynas, cf. Gasciiinas; pueblo de Gelumb-iskiai, Mrj: *Gelumbe, cf. Gelumbduskas, Gelumbickas; pueblo de Gemb-iskiai, Jon: *Gemba, Gembickas, Gembeéckas; Gérk-iskiai pueblo y vs. An, pueblo Brz: Gérke, Gérkis; Gimz-iskiai pueblo Ut: *Gimza, cf. Gimžauskas; Gip-iskiai pueblo Ps: Gipas; Gég-iskiai pueblo S|: Gogas, Gogis; Gotlyb-iskiai pueblo Sk: Gotlybas; Grop-iskiai pueblo Klp: Gropas; Javen-iskiai pueblo Brz: *Javenas, cf. Javinskas; Jazdausk-iskiai, aldea de Pln: Jazdduskas; Jut-iskiai, aldeas de Pn, Ps: Juta, Jutas; Kaciiin-iskiai, aldea de Mlt: Kaciiinas: Kanč-iškiai, aldeas de An, Ukm: Kaicas: Karcev-iskiai, aldea de Slu: *Karcevas, cf. Karcévicius, Karkaz-iskiai, aldeas de Mlt, Ut: *Kakažas, cf. Karkazas; Kataršk- -iškiai, aldea de Klm: *Katarška, cf. Katarskis, Kažen-iškiai, localidad de Sr: *Kaženas, cf. Kaženiauskas; Kėler-iškiai k. Šlu, Keler-iskiai k. Kdn: Kėleris; Kisin-iškiai k. VIkv: *Kisinas, plg. rus. Kisin; Komar-iškiai k. Rd: Komaras; Koncevic- -iskiai vs. An: Konceévicius; Kun-iskiai k. An: Kūnas; Kiin-iskiai, pueblo de Jon: Kūnas; Mardos-iskiai, pueblo de Jon: *Mardošas, compárese Mardésas; Maslausk-iskiai, pueblo de Rs: Maslauskas; Meln-iskiai, pueblo de Prn: Mélnis; Menčiūn-iškiai, aldea de An: Menčiūnas; Merėš-iškiai, pueblo de An: *Merešius, compárese Mereškėvičius, Meréckas; Minder-iskiai k. Ukm: Minderis, Minderys; Nagūrk-iškiai k. An: Nagūrka; Nakros-iskiai k. Tl: Nakrošas; Navar-iskiai k. An: *Navaras, compárese Navarūckas, Navarduskas; Nerod-iskiai vs. Švnč: *Neroda, compárese Naradauskas; Nodiėj-iškiai k. Kp: *Nodiejus, *Nadiejus, compárese Nadzeika; Nol- -iškiai pueblo. Sl: Nolius; Paužel-iškiai pueblo. Zr: *Pauželis, compárese Pauža; Paūž-iškiai pueblo. Mrįj: Pauža; Pijor-iškiai localidad. Ukm: Pijoras; Piler-iškiai pueblo. Jnš: *Pileris, compárese Pilioras; Pilot-iskiai pueblo. Vlkv: Pilota, Pilotas; Plat-iškiai vs. Mlt: Platas; Rėder-iškiai k. Mrįj: Rėderis; Ridvon-iskiai k. Mlt: *Ridvonas, compárese Ridvanskas; Rigmant-iškiai k. Brz: *Rigmantas, compárese letón. Rigmants"; Rum-iskiai k. Rk: Rūmė; Rūt-iškiai k. Ukm: Rūtis, Rūtė; Sand-iškiai pueblo Mlt: Sandas; Sapiėg-iškiai pueblo Lzd: Sapiega; Saral-iškiai lugar poblado. Mlt: *Sarala, compárese Sarelévicius; Sélmon-iskiai pueblo Trg: Selmonas; Sikar-iškiai 2 pueblos Mlt: *Sikara, compárese Sikora, Sikorskas; Skauron-iskiai pueblo Mlt: Skaūronas; Stein-iškiai k. Mrj: *Steinys, cf. Šteinys; Stūr-iškiai vs. Pkr, Rd, Stūr-iškiai k. Mrįj: Stūris, Stirys; Sab-iskiai vs. Rd: Sabas: Sabiin-iskiai k. Jon: Sabiinas; Šidl- -iškiai vs. Brž: Šidla; Šulik-iškiai vs. Švnč: *Šulikas, cf. Sulikduskas; Tūt-iškiai k. Pn: Tutas; Vagar-iškiai aldea. Jnš: Vagaras; Varan-iskiai aldea. Kp: Varanius; Verbyl- -iskiai localidad. Mt: Verbyla, Verbilis; Verbil-iskiai aldea. Sr: Verbilis; Vesélk-iskiai aldea. Pkr: Vesélka; Zab-iskiai aldea. Brz: *Zabas *Zabys, compárese Zabéckas; Zablat-iskiai aldea. Ut: WZr. CrantTMmaHne B.D. Jamvuuckas anmpononumus, 211. 194 Zablackas; Zajanic-iškiai k. Pn : *Zajancas, plg. Zajanskas, Zajenčauskas, Zaliėt- -iškiai vs. Kp : Zaliėckas; Zarink-iškiai k. RK : *Zarinka, compárese. Zarenkavicius, Zarinskas: Zas-iskiai k. Brž : Zasas; Zdon-iskiai k. Mlt, vs. Sr : Zdonys, Zdėnius; Zimbeiškiai k. Pkr : Zimba; Zérk-iskiai k. An : Zerka. -yškis. Zap-yskis mstl. Kn (< *Sapieg-iškis) : SapiegaTM. -ka. Kasdr-ka vs. Klm : *Kašara, compárese Kašaraūskas; Kazan-ka k. Klm : *Kazanas, compárese. Kazanauskas. A los derivados de este sufijo se añaden ir derivados iš de antropónimos eslavos (generalmente rusos). La formación de estos oicónimos puede evaluarse de dos maneras: a) a partir de la raíz del antropónimo mediante su los sufijos -evka, -ovka, que, como el sufijo ir -auka (véase), en las lenguas eslavas pudieron haberse formado como sufijos toponímicos independientes», de b) iš antropónimos que tienen una terminación de tema -ev, -ov, -uv, sufijo su -ka: Abruč-iov-ka k. Kp : *Abručiovas, cf. Obručas; Ankudin-ov-ka frente a Zr : *Ankudinovas, cf. Ankudavičius; Astr-ov-ka aldea. Rk: *Astrovas, cf. Astravas, Astrauskas; Bur-ov-ka aldea. Švnč: Būrovas; Čern-ov-ka aldea. Kdn: Černovas; Čiž-ov-ka aldea. Kp: *Čižovas, cf. Čižas, Čižauskas; Galij-ev-ka aldea. Jon: *Galijevas, Galijaūskas; Galub-ov-ka aldea. Mlt: *Galubovas, cf. Galubiovas; "Kartaš-ov- -ka frente a Zr: *Kartašovas, compárese. Kartošius; Kochan-ov-- ka, aldea de Švnč: *Kochanovas, compárese. Kochanavicius; Obūch-ov-ka, aldea de KS: *Obuchovas, compárese. Obuchas; Pakr-ov-ka, aldea de Rd: *Pakrovas, compárese. Pokrovski; Pop-ov-ka aldea Ign: Popovas; Rag-ov-ka aldea Švnč: *Ragovas, compárese Ragauskas; Zūj-ev-ka aldea Mlt: *Zujevas, compárese Zujévicius; Komisar-uv- -ka aldea Al: Komisaras. -uškės. Trėb-uškės k. Slén: *Trėba, plg. Treba, Trebas. -(i)uškiai. Bun-iūškiai k. Rk: Būnius; Des-iūškiai k. An: *Desys, plg. Dėsas. -uškos. Vesel-uskos k. Zr : *Vesela, cf. Veselaūskas. -uva. Gavalt-uva k. Mrj: *Gavaltas, cf. Gauvaltas; Kuldut-uvaTM mstl. Kn: *Kulautas, cf. ? Kūlatas. Al concluir la revisión de los oicónimos derivados de antropónimos y de los sufijos con los que se forman, cabe prestar atención a los oicónimos con los sufijos -ieniai, -(i)ninkai, -uoliai, que también son de origen antropónimico: -ieniai. Ašak-iėniai, aldea, Kš: Ašaka. -ininkai. Baūkšt-ininkai, aldea, Rs: Baukstys; Ben-iniūkai, aldea, Šlu: Benys; Virkšt- -ininkai, aldea, Krtn: Virkštys; -ninkai. Alei-ninkai k. An, Zr: *Aleja, *Alejas, compárese Alejūnas, Alejevicius; Berėz- -ninkai k. Mrj: Berezna; Drabuž-ninkai k. Trak: Drabužis, Drobuzas; Dvar-ninkai 2 Para tal explicación véase Vanagas A. Jotyškiai, Rikyškiai, Vilkyškiai, Zapyškis. —Cultura de la lengua 12, 1967, 51-52. Véase también Totoraitis J. Historia de Sūduva-- Suvalkija, Kaunas: publicación de la Facultad de Teología y Filosofía de la Universidad Vytautas el Grande, 1938, 612. 3 Véase la nota 64. "* Véase también. Vanagas A. Nombres de las ciudades de Lituania, 1996, 122-126. 195 k. Rd (< *Dvam-ninkai): Dvarnis (< esl. dvainas «perteneciente a la hacienda- »); Laury- -ninikai k. V (< *Lauryn-- ninkai): Laurynas; Sale-ninkai k. Jon (< *Salen-ninikai): Salenis; Srėd-ninkai k. Trak (< ? *Sered-ninkai) : Sėreda, compárese Srednickas; -uoliai. Rim-uoliai vs. Kdn: Rimas. En estos casos se puede dudar: es posible que los oicónimos con estos sufijos no sean derivados, sino formas plurales de antropónimos sufijados (con el sufijo completo) que pasaron a ser oicónimos. Sin embargo, por otra parte, la localización de algunos derivados con estos sufijos (especialmente con -(i)ninkai) en un área que coincide parcialmente con el área relicta de los yotvingios» y que prolonga el área de los derivados de este tipo de Lituania Menor (especialmente de Prusia Oriental), permite pensar que aquí se trata de afijos de formación de oicónimos a partir de antropónimos. Observaciones generales Al concluir el examen de los derivados antroponímicos se puede constatar que la abundancia de formaciones derivadas está determinada por el lexema base. Por tanto, a partir de antropónimos, muchos de los cuales están extendidos por toda Lituania, los iš derivados con los mismos o diferentes sufijos pueden encontrarse en diversas partes de Lituania y en cantidad considerable. En total, actualmente funcionan en Lituania alrededor de 4800 derivados antroponímicos. Los derivados con sufijos -išk son los más extendidos (aproximadamente 3800 formaciones), por lo que -išk puede considerarse justificadamente el sufijo más característico de los oicónimos formados a partir de antropónimos. Los oicónimos con las variantes del sufijo -išk: -iškė, -iškės, -iškis, -iškiai, están extendidos en determinadas áreas: predominan las formaciones con -iškė en los dzukos orientales, en el sur de Lituania hasta el Nemunas por el este y en Samogitia; las formaciones con -iškės, como también observó J. Safareviius’, están más extendidas en el este y el sur de Lituania; también se forma una pequeña isla de derivados de este sufijo en la parte septentrional de los aukštaičiai occidentales y los samogitios (en los alrededores de Tėlšiai, Akmėnė y Žagarė); Los derivados en -iškis se observan en Lituania oriental y central (hasta el río Neris); los derivados con -iškiai están extendidos por casi toda Lituania, excepto en la parte meridional del territorio de Lituania oriental, para la cual este sufijo no es característico. Entre los demás sufijos derivativos antroponímicos productivos lituanos estaría -inė (aproximadamente 190 derivados). Es un sufijo que expresa rasgos del lugar, posesividad y pertenencia. Los oicónimos —derivados con este sufijo— están extendidos en una parte considerable de Lituania "5 Cf. Vidugiris A. Iš pamąstymų dėl jotvingių rytinių ribų. Relictos de las lenguas y culturas bálticas occidentales. Tesis de la ponencia de la conferencia de la Universidad de Klaipėda, 1994, Klaipėda, 14; Razmukaitė M. Apie Prūsų Lietuvos oikonimų darybos formantus ir jų paplitimą. Relictos de las lenguas y culturas bálticas occidentales. Tesis de la ponencia de la conferencia de la Universidad de Klaipėda, 13-14; Razmukaitė M. La oiconimia de la región de Klaipėda. —Cuestiones de lingüística lituana 31, 1994, 156-157, Razmukaitė M. Algunas observaciones sobre la formación sufijal y la oiconimia sufijal de la Lituania prusiana. —Cuestiones de lingüística lituana 35, 1996, 79-80. "6 Cf. Safarewicz J. Topónimos lituanos terminados en -iszki. —Onomastica II 1, Wroclaw— Warszawa etc., 1956, 55. 196 en la zona, son menos característicos de los dzukos occidentales y de las zonas meridionales del distrito de Trakai. Al hablar de -uškvedinius, hay que subrayar que se trata de casos de formación específicos, extendidos en un área reducida, principalm- — ente el este de Lituania. Aunque, en general, en la lengua lituana se considera que los sufijos -ušk proceden de préstamos eslavos, en los nombres de lugar estos sufijos podrían tener también otro origen: la combinación de la terminación del tema de la palabra base -ub y el sufijo -šk; con ellos, los derivados normalmente se forman mediante el formante flexivo de los antropónimos iš su -us". Una parte de los derivados examinados presenta estos sufijos de origen eslavo: -ava, -avas, -čizna, -ina, -inas ir -ka (con variantes -anka, -auka, -enka). Los sufijos más extendidos son -ava (~270 derivados), -avas (~120 derivados). También han sido examinados por A. Vanagas- “. En las lenguas eslavas, estos sufijos —el bielorruso -ay -ova, el polaco -ow, -owa— y sus derivados han sido ampliamente estudiados en los trabajos y artículos de los onomastas eslavos (M. Kondratiuk, V. Lemciugova, I. Halicka, U. Kensikova, V. Tašyckis y otros). En las fuentes escritas de Bielorrusia, los oicónimos con los sufijos -ava y -ova se registran en los siglos 15-17; son topónimos sustantivados, extendidos en el territorio septentrional y noroccidental de Bielorrusia». En Lituania, los derivados de estos sufijos a partir de antropónimos comenzaron a difundirse según el modelo de formación de oicónimos eslavos hacia finales del siglo 16. Sus áreas de difusión se encuentran principalmente en Lituania central y oriental. El legado de los señoríos o el resultado de una eslavización posterior son los sufijos -čizna y -ina, -inas. Los derivados de estos sufijos están extendidos únicamente en una zona limitada del territorio de Lituania: con -čizna, en los alrededores de Molėtai, Ukmergė y Kaišiadorys; con -ina, -inas, en la periferia meridional y oriental. El sufijo -čizna es una variante adaptada en la lengua lituana de los sufijos de oicónimos populares en las lenguas eslavas: pol. -szczyzna (-izna), bielorr. -ščyna, -ščyzna, tratados más ampliamente por la lingüista polaca H. Safarevičiova*",. Los oicónimos eslavizados con el sufijo -ka y sus variantes -auka, -anka, -enka se encuentran principalmente alrededor de Kaišiadėrys, Trakai, Ignalina, Molėtai, Zarasai, etc. Los lexemas antroponímicos de estas formaciones —principalmente apellidos y nombres de origen eslavo (ruso y bielorruso)— también señalan algunos lugares habitados desde antiguo por viejos creyentes rusos en Lituania, así como el hecho de que este modo de formación haya llegado a nuestra oiconimia no solo desde las zonas fronterizas (polacas y bielorrusas), sino también desde regiones eslavas situadas mucho más al sur®. "" Cf. Skardžius P. Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius, 1943, 162. "S Banarac A. OiikoHuMmsl JIHTBbI C CyYOOHKCAMH CJIABSHCKOTO TIpOHCXOXJIEHHS -ava, -avas. —Batto-stowiariskie zwiqzki językowe, Wroctaw...- etc. : Zakład Nacional Ossoliński, Editorial de la Academia Polaca de Ciencias, 1990, 381-388. "Cf. Nemuiorosa B. II. Beiapyckas aiikanimin, Minck: Hasyka i Toxnika, 1970, 111-114. S0Safarewiczowa H. Topónimos del tipo Mroczkowizna, Klimontowszczyzna, Wrocław: Instituto Ossoliński, Editorial Polaca; de la Academia de Ciencias, 1956. 81plg. Bipsina D. K. Tanonimbl FoMensurdsinbt 3 cydikcami -oyka /-ayka /-évka /-eyra, 98-107; HukonoB B. A. CirasssHCKMII TOMMOHUMUYECKHIT Turi. —[eoepaghuueckue nazeanus, Mocksa: T'ocyapcTBeHHOE M3AaTEIBCTBO TeorpaduuecKoi turepatypsl, 1962, 24. 197 En los grupos separados de derivados de nombres personales también se ha impuesto un cierto orden en el uso de los sufijos: para formar derivados de los nombres personales del primer grupo (es decir, de los antiguos nombres personales lituanos de dos raíces) se han utilizado sufijos lituanos, y solo unas pocas derivaciones tienen sufijos eslavos -avas, -ava, -čizna (véase la tabla); en los derivados de los nombres personales del segundo grupo (monorradicales, procedentes de apelativos, etc.), que son los más numerosos (unos 2600), también predominan los sufijos de formación lituanos; con los sufijos eslavos -auka, -ava, -avas, -čizna, -enka, -ka se han formado derivados en un porcentaje y cantidad muy pequeños (~4%); una parte considerable de los derivados de nombres personales del tercer grupo (provenientes de nombres cristianos- ), que son aproximadamente 1400, presenta sufijos eslavos -ava, -avas, -Čizna, -auka, -ka, -anka, -enka (~25%); entre los derivados de nombres personales del cuarto grupo (préstamos, de origen extranjero), que son aproximadamente 600, también una parte considerable (~20%) está constituida por oicónimos con los sufijos eslavos -auka, -ava, -avas, -Cizna, -ka. La productividad de los sufijos derivativos de nombres personales en los cuatro grupos de oicónimos distinguidos se muestra en la tabla de sufijos que se presenta a continuación. Tabla 1 Productividad de los derivados sufijales de nombres personales Sufijos Número de derivados en grupos separados Total de derivados De apelativos De nombres personales lituanos (apodos) |De nombres cristianos De otras lenguas nombres personales antiguos nombres personales | no 1 2 3 4 5 6 -anka 3 1 4 -auka 12 29 9 50 -aunė 2 2 -ava 8 36 175 49 268 -avas 1 14 92 10 117 -čizna 1 6 10 23 40 -enka 1 2 -yčia || 1 -iena 1 1 -ieniai 1 1 -ija 6 4 2 12 -ina 1 19 1 21 -inas 1 2 2 5 -ynai 1 1 -ynas 2 1 3 198 1 cristianos de dos componentes | y nombres personales apelativos | denominaciones de personas continuación de la tabla 1 2 3 4 5 i -iné 2 135 40 13 190 -yné 1 24 19 5 49 -inés 5 3 8 -ynės 2 1 -ininkai (-ninkai) 11 -inis 1 1 2 -iniai 1 25 1 3 30 -iškė 52 524 162 100 838 -iškės 50 670 263 125 1108 -iškis 44 340 209 76 669 -iškiai 58 728 271 145 1202 -yškis 1 1 -ka 12 39 19 70 -otas 1 1 -uoliai 1 1 -uolis 1 1 -uškė 5 3 8 -uškės 12 2 1 15 -uškis 2 5 7 -uskiai 10 3 2 15 -uskos 3 2 1 6 -utas 1 1 -uva 1 3 3 2 9 Total: 221 2584 1366 591 4773 En el artículo se analizan los casos más claros de formación a partir de antropónimos (dejando de lado varias decenas de casos problemáticos, en los que la lexía de base también puede no ser un antropónimo), que representan esta clase de derivados. Como se desprende del material examinado, la naturaleza del antropónimo (o del nombre apelativo de persona) no determina la elección de los sufijos: para la formación de los oicónimos de todos los subgrupos presentados se utilizan los mismos sufijos. Sin embargo, no puede dejar de observarse (cf. «Tabla de la productividad de los derivados sufijales a partir de antropónimos») que, en los derivados de antiguos antropónimos lituanos bitemáticos y, en parte, también de antropónimos apelativos (apodísticos), los sufijos de origen eslavo se utilizan con mucha menor frecuencia que en la formación de oicónimos a partir de antropónimos cristianos y no cristianos de origen extranjero. Esto, al parecer, está determinado por el hecho de que una parte de los derivados de los antiguos nombres lituanos de dos raíces, de sus abreviaturas u otros antropónimos de una sola raíz son más antiguos, es decir, se formaron cuando en la lengua lituana no se conocían los sufijos eslavos. 199