ACTA LINGUISTICA LITHUANICA

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XLI (1999)

Marija RAZMUKAITĖ

Litván Nyelvi Intézet, Vilnius

SZEMÉLYNEVEKBŐL ÉS SZEMÉLYEK APELLATÍV MEGNEVEZÉSEIBŐL KÉPZETT, SZUFFIXUMOS OIKONIMÁK

A tanulmány bemutatja és tárgyalja a Litvánia egyetlen képzéstípusába tartozó valamennyi szuffixumos oikonimát, vagyis a személynevekből és a személyek appellatív megnevezéseiből képzett származékokat. Ezen oikonimák általános képzési tendenciáiról már született írás¹. A más képzéstípusokba tartozó szuffixumos oikonimákat is viszonylag részletesen tárgyalták: az appellatívumokból, a víznevekből, azaz hidronimákból, valamint más oikonimákból képzett származékokat². E képzési mód, vagyis a szuffixumos oikonimák teljes vizsgálatát a tanulmány szerzője doktori disszertációjában végezte el és foglalta össze³.

A tanulmányban vizsgált oikonimák gazdag anyaga (mintegy 4800 név) két belső folyamathoz kapcsolódik: a transzonimizációhoz (vagyis egy onima, ez esetben személynév, toponimák osztályába való átkerüléséhez) és a toponimizációhoz (vagyis egy appellatívum, ez esetben egy személy megnevezése, toponimák osztályába való átkerüléséhez). Ezek a folyamatok a litván nyelvben nem határozták meg az oikonimák képzését és szerkezetét. Hiszen mind a személynevek, mind pedig a személyek olyan megnevezései, amelyek potenciálisan személynévvé válhatnak, egy csoportba sorolhatók aszerint, hogy ugyanazokat a szuffixumokat használják a belőlük képzett oikonimák létrehozásakor.

A tárgyalt oikonimák képzésében 38 szuffixumot használtak. A szuffixumok viszonylag kis száma azt mutatja, hogy némelyikük igen produktív.

A szuffixumos oikonimák alapszavai – a személynevek és a személyek appellatív megnevezései – sokfélék és többrétegűek. Ezért az oikonimák vizsgálatakor arra is törekedtek, hogy feltárják a bennük rejlő személynévtípusok legfontosabbjait, eredetük és szerkezetük szempontjából értékelve őket. Éppen ezért az oikonimákat alapszavaik szerint elkülönített csoportokban mutatják be. Ezek a következők:

¹ Razmukaitė M. Asmenvardiniai priesaginės darybos Lietuvos TSR oikonimai. – Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A serija 2(83), 1983, 146–153; Razmukaitė M. Priesaginiai Lietuvos oikonimai iš asmenvardžių. – Baltistica 32(1), 1997, 111–116.

² Razmukaitė M. Hidroniminių kilmės Lietuvos TSR gyvenamųjų vietovių vardai, sudaryti su priesagomis. – Lietuvių kalbotyros klausimai 21, 1981, 199–205; Razmukaitė M. Apeliatyviniai Lietuvos TSR oikonimai, sudaryti su priesagomis. – Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A serija 3(104), 1988, 88–104; Razmukaitė M. Kitų oikonimų pagrindu sudaryti Lietuvos oikonimai. – Lituanistica 2(6), 1991, 53–60.

³ Razmukaitė M. Lietuvos priesaginiai oikonimai, Vilnius, 1998 (rankraštis saugomas LKI).

159

1) a régi litván kéttagú személynevekből képzett alakok;

2) apelatív (ragadványnévi) személynevekből (köztük a régi kéttagú személynevek rövidült alakjaiból)⁴, valamint személyek apelatív megnevezéseiből képzett alakok;

3) keresztény személynevekből⁵ képzett alakok;

4) más nyelvek nem keresztény személyneveiből képzett alakok.

A tanulmány nem foglalkozik azokkal a képzős oikonimákkal, amelyek olyan, plurale tantum alakú formánsokkal jöttek létre, mint -aičiai, -ėnai, -oniai, -onys, -ūnai, és olyan személynevekből származnak, amelyek képzői -aitis, -ėnas, -onis, -ūnas, például Adomaičiai falu < Adomaitis; Bitėnai falu < Bitėnas, Kuliõnys falu < Kuliõnis; Norkūnai falu < Norkūnas stb.⁶

A tanulmány az oikonimákat a felsorolt csoportok szerint közli, az egyes csoportokon belül pedig a képzők ábécérendjében. Így jobban kirajzolódik a személynévi lexémák (litván, nem litván eredetűek stb.) köre és elterjedése Litvániában, valamint az, hogy az egyes csoportok lexémáiból mely képzőket használják leggyakrabban oikonimák képzésére. A tőül szolgáló személynév nem egészen világos eredete miatt egyes oikonimák esetleg nem a megfelelő képzettípusba kerülhettek. Az ilyen esetekben az alternatív értelmezés a lábjegyzetekben szerepel. A képzős oikonimák lexémáinak meghatározásához elsősorban a „Litván családnevek szótára”, K. Būga, K. Kuzavinis és B. Savukynas, A. Salys, A. Vanagas, Z. Zinkevičius, A. Butkus és mások forrásai szolgáltak alapul⁷.

1. A régi litván kéttagú személynevekből képzett alakok

Ez a fejezet azokat a képzős oikonimákat tárgyalja, amelyek személynévi töve a régi litván kéttagú nevekből származik; ezek a nevek Litvániában a kereszténység bevezetése és a keresztségi nevek beáramlása előtt voltak használatban. A litván névanyagban, akárcsak egész Európában, nyilvánvalóan sokféle ilyen név létezett; jelentős részük napjainkig fennmaradt⁸.

⁴ Ezekről a személynevekről lásd: Jonikas P. Személynevek és helynevek. – Lietuvių enciklopedija 15, Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968, 557; Maciejauskienė V. Egyelemű litván eredetű nevek a XVI. században. – Darbai ir dienos 4(13), 1997, 112–133.

⁵ A keresztnév terminushoz lásd Kuzavinis K., Savukynas B. A litván nevek eredetének szótára, Vilnius: Mokslas, 1987, 35; Šmatavičiūtė D. Keresztnév és keresztelési név. – Litván nyelv: Kutatók és kutatások. A Jurgis Gerulis tiszteletére rendezett konferencia 1993. október 20–22-i előadásainak tézisei, 1993, 29.

⁶ Az ilyen oikonimákról részletesen lásd a korábbi tanulmányt: Razmukaitė M. A patronimikus képzőt tartalmazó személynevekből keletkezett oikonimák elterjedése Litvániában. – Lietuvių kalbotyros klausimai 32, 1993, 133–165.

⁷ Vö. Lietuvių pavardžių žodynas 1, Vilnius: Mokslas, 1985 (a továbbiakban LPŽ I); 2, Vilnius: Mokslas, 1989 (a továbbiakban LPŽ II); Būga K. A litván személynevekről. – Rinktiniai raštai 1, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958, 201–268; Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1987 (a továbbiakban LVKŽ); Salys A. Raštai 2, Tikriniai vardai, Róma: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1983; Vanagas A. Mūsų vardai ir pavardės, Vilnius: Mokslas, 1982; Zinkevičius Z. Lietuvių antroponimika, Vilnius: Mokslas, 1977; Butkus A. Lietuvių pravardės, Kaunas: Aesti, 1995.

⁸ Vö. Vanagas A. Mūsų vardai ir pavardės, 18. o. és 64–66.

160

Ezt az a tény is alátámasztja, hogy a litván családnevek között számos olyan van, amely ezekből a személynevekből ered. Egyes tudósok szerint a régi kéttagú nevek azon tövei, amelyekből neveket alkottak, a balti nyelvekben mintegy 2009-en voltak; természetesen napjainkig nem maradt fenn ennyi, bár az összetevők pontos számát és használatát nem rögzítették.

-ava. Algird-avà falu Pn: Álğirdas¹⁰; Beinor-avà falu Rd: Beinoras, Beinoris; Daugin-avà falu Kš: Dauğinas, Dauğinas; Daunor-avà falu Jnš: Daunoras, Daunōras; Jagel-avà falu Jon: Jagēla; Libert-avà falu Mlt: *Libertas (< Lȳbartas); Mantvyd-avà falu: Mañtvydas; Vaišvyd-avà falu Kn: Vaišvydas.

-avas. Algird-āvas vs. Švnč: Álğirdas.

-čižna. Lemantau-čižà vs. Šr (< *Leimantau-čižna): Leimantas.

-ina. Jogal-inà falu Prn (< *Jogel-ina): Jōgela.

-inas. Jugal-inas falu Kš (< *Jugail-inas): Jugāila.

-inė. Skirgail-inė falu Kdn: Skirgāila, Skirgailis; Vytaut-inė falu Kdn: Vȳtautas.

-ynė. Vaišvil-ynė falu Ps: Vaišvilas, Vaišvilà.

-iškė. Aminén-iškė falu Ign (?< *Eiminén-iškė): *Eiminėnas, vö. Eimanas, Eīdminas; Argird-iškė falu Švnč (< *Algird-iškė): Algirdas; Arvyd-iškė falu Mžk, Šl: Arvydas; Bavain-iškė vs. Švnč (< *Byvain-iškė): Byvainis; Beinor-iškė falu Šl: Beinoras, Beinoris; Bui̇vyd-iškė falu Šll: Bui̇vydas, Bui̇vydis; Būvil-iškė falu és vs. Ign: Būvilas; Bukaṅt-iškė falu Klm: Būkantas, Bukaṅtis; Būtrim-iškė falu Pn: Būtrimas; Daūbar-iškė falu Ign, vs. Švnč: Daūbaras, Daubar̄is; Daugėl-iškė falu és vs. Klm: Daugēla, Daugēla; Daujót-iškė falu Mlt, Švnč: Daujōtas; Daukiṅt-iškė falu Klm: Daukiṅtis; Daunōr-iškė falu Jnš: Daunōras; Galvyd-iškė falu Klm: Galvȳdis; Gataūt-iškė falu Šll: Gataūtis; Gēdgaud-iškė falu Trg, Gedgaud-iškė falu Rs: Gēdgaudas; Gedmīn-iškė falu Šll: Gedmīnas; Gēṁbut-iškė falu Klm: Gēṁbutas; Getaut-iškė falu Klm: Gētautas; Gimbēt-iškė falu Akm: *Gimbetis, vö. Giṁbutas, Gimbūtis; Giṙkant-iškė falu Tl: Giṙkantas; Giṙmant-iškė falu Tl: Giṙmantas; Giṙvyd-iškė falu Zr: Giṙvydas; Jāgmin-iškė falu Klm: Jāgminas; Jógel-iškė falu Klm: Jóge-la; Jogmin-iškė falu Šll: Jogminas; Jōrūd-iškė falu Rs: Jōrūdas; Jōsūd-iškė falu Šll: Jōsūdas; Kybart-iškė falu Klm, Šl: Kȳbartas; Kimbār-iškė falu Ign: Kimbāras; Kimbart-iškė falu Zr: Kimbartas; Mažvil-iškė 2 falu Ign: Mažvilas; Naṙbut-iškė falu Pln: Naṙbutas; Neimant-iškė falu Šl: Neimantas; Órvyd-iškė falu Šll: Órvydas; Ringēl-iškė falu Lzd: *Ringēla, vö. Ringāila, Rimgāila; Skīrmant-iškė falu Rs, Skīrmant-iškė falu Tl: Skīrmantas; Skūrvyd-iškė falu Tl: Skūrvydas; Tìtvyd-iškė falu Klm (régi forrásokban Tilvydiškė): *Tilvydas, vö. Tilvytis; Toliot-iškė falu Ign: Tóliotas; Vaikšnōr-iškė falu Lzd: Vaikšnōras; Vȳtart-iškė falu Klm: Vȳtartas; Vȳtaut-iškė falu Lzd: Vȳtautas.

⁹ Vö. Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas, 25, 26.

A szövegben az utónevek, családnevek és ragadványnevek nincsenek megkülönböztetve, mivel az oikonima kialakulásának idején még nem feltétlenül volt világosan meghatározva az utónév, illetve a családnév státusza.¹⁰

161

-iškės. Beinōr-iškės vs. V: Beinōras; Būivyd-iškės k. V: Būivydas; Butrim-iškės k. Al, Prn: Butrimas; Darbut-iškės k. Trak: Dárbutas, Darbutis; Daubar-iškės 2 k. Zr: Daubāras, Daubāris; Daugird-iškės k. Trak: Daugirdas; Daujót-iškės k. Al, Prn: Daujōtas; Daunōr-iškės vs. An: Daunōras; Davain-iškės k. Al: Davainis; Eitmin-iškės k. V: Eitminas; Gāstaut-iškės k. Trak: Gāstautas; Geistar-iškės k. Al: Geistaras; Gendvil-iškės k. Akm: Gendvilas; Gineit-iškės 2 k. Trak, k. V: Gineitis, Gineitas; Giriōt-iškės k. Prn: Giriota, Giriōtas, lásd Girjotas; Girvyd-iškės k. Zr: Girvydas; Jogėl-iškės k. Trak: Jogēla; Jovain-iškės k. Ut: Jōvainas; Jovaiš-iškės k. Trak: Jovaišis; Kālbūt-iškės k. Rk, Zr: *Kalbutas, lásd Kalminas; Kariōt-iškės k. Trak: Kāriotas, lásd Kārjotas; Lauksmin-iškės k. Rs: *Lauksminas, lásd Liau kšminas; Liūbart-iškės k. Al: Liūbartas; Māngel-iškės vs. Šlčn: Mangēla; Mantvil-iškės k. Šlčn: Mantvilas; Nārbut-iškės vs. V: Nārbutas; Norgel-iškės k. Al: Nōrgelas, Norgēlas; Norvyd-iškės k. Vrn: Nōrvydas; Nōrvil-iškės k. Šlčn: Nōrvilas, Nōrvila; Pervain-iškės k. V: Pervainis; Pervien-iškės k. Švnč: Pervienis; Ramavyd-iškės k. Ut: Rāmavydas; Rōkant-iškės k. V: *Rokantas (? < *Rakantas, < *Ram-kantas); Sangėl-iškės k. Šlčn: *Sangēlas, lásd Sāngalas; Sangin-iškės k. Šlčn: Sānginas; Sirvyd-iškės k. V: Sirvydas, Sirvydis; Skirmant-iškės k. Trak: Skirmantas; Strimyl-iškės k. Akm: *Strimyla (< Strimilā); Sūrgant-iškės k. Kš: Sūrgantas; Sutart-iškės k. Kš: *Sutartas, lásd Sāntaras; Vanžad-iškės k. Al: *Vanžadas, lásd Vōnžadas; Vytaūt-iškės k. Al: Vytautas.

-iškis. Algird-iškis k. Pn: Algirdas; Barvain-iškis k. Rk: Barvainis; Beinor-iškis k. Rd, Beinōr-iškis k. An: Beinōras, Beinoris; Būgal-iškis k. Mlt: Būgalis (< Bugāila); Daubār-iškis k. ir 2 vs. Šr: Daubāras; Daugėl-iškis k. Pn, Ukm: Daugēla; Davain-iškis k. Rk: Davainis; Dōvain-iškis k. Pkr, Dovain-iškis k. Mlt: Dōvainis; Ēgerd-iškis k. Brž (< *Eigerd-iškis, *Eigird-iškis): Ēgirdas; Eibut-iškis k. Zr: Eibutas, Eibūtis; Eimant-iškis k. Ukm: Eimantas; Gelbūt-iškis k. Ukm: Gelbutas; Gelgaud-iškis mstl. Šk: Gelgauda; Gintvil-iškis vs. An: Gintvilā; Kantrim-iškis k. Kp, Šl, Šr: Kantrimas; Kimber-iškis k. Zr: Kīmbaras; Lement-iškis k. Ut: *Lementas, *Lemantas (< Leimantas); Mantagāl-iškis k. Brž: *Mantagāilas, lásd Mantautas; Mantvyd-iškis k. Brž: Mantvydas; Mantvil-iškis k. Kdn: Mantvilas; Narbūt-iškis k. Zr: Nārbutas, Narbūtis; Narvyd-iškis k. Šr: Nārvydas, Narvydas; Radvil-iškis k. Ign, mst. Rd: Radvilā, Radvilas; Rimgaud-iškis k. Rk: Rimgaudas; Sirvyd-iškis vs. An: Sirvydis; Sūngāil-iškis k. Ut: *Sūngaila, lásd Sungāila, Sangāila; Survil-iškis mstl. ir vs. Kdn, k. An, Pn: Survilā, Survilas; Suvain-iškis vs. Kp, Suvain-iškis mstl. Rk: Sūvainas; Vaisgel-iškis 2 vs. Ukm: *Vaisgēla, lásd Vaizgēla; Vyliaud-iškis k. An: Vyliaudas.

-iškiai. Arvyd-iškiai k. Klp: Ārvydas; Ašmōn-iškiai k. Šk: Āšmōnas; Biriēt-iškiai k. Rd: Birietā (< Bir-jotas)¹¹, Bugail-iškiai k. Kp: Bugaila, *Bugailis; Būi-

¹¹ K. Būga így magyarázza ezt a személynevet – lásd Būga K. Rinktiniai raštai 1, 239. A személynév azonban más eredetű is lehet – azaz a lengyel vagy a német nyelvből származhat (vö. LPŽ I 263).

162

vyd-iškiai k. Rk: Būivydas, Buivydis; Butrim-iškiai k. Al: Butrimas; Dárbut-iškiai k. Rs: Dárbutas; Daubār-iškiai k. Mlt, Ukм, vs. Mlt: Daūbaras, Daubāras; Daugél-iškiai vs. An, Daugél-iškiai k. Rs, Šk: Daugélas, Daugéla, Daugélà; Daugérd-iškiai k. Šk (< *Daugird-iškiai): Daūgirdas; Daukant-iškiai k. Šk: Daūkantas, Daukantās; Daumañt-iškiai k. Ukм: Daūmantas, *Daumàntas; Dómant-iškiai k. Ukм: Dómantas; Ei̇bār-iškiai k. Rd: Eibāras, *Eibāras; Eidint-iškiai k. Klm: Eidintas; Eidmin-iškiai k. Rk: Eidminas, *Eidminas; Eimin-iškiai k. Brž: Eiminas, *Eiminas; Geister-iškiai 2 k. Vlkv (< *Geistar-iškiai): Geistaras; Gelgūd-iškiai k. Rs: Gelgūdas (< Gėlgaudas); Jagmin-iškiai k. Kn: Jagminas; Jaugel-iškiai k. Jon: Jaugela; Jogėl-iškiai k. Šk: Jogėla, Jogéla, Jógélas; Kybārt-iškiai vs. Ukм: Kybārtas; Laukmīn-iškiai k. Kp: *Laukmīnas, lásd Lauksmīnas; Lauksvyd-iškiai k. Kn: Lauksvydas; Lemant-iškiai k. Jrb: *Lemantas (< Leimantas); Liogāl-iškiai k. Kdn: Liogāila; Mantagal-iškiai k. Šr: *Mantagalis (< *Matagailas), lásd Mantigāila; Mantait-iškiai k. Akm: Māntartas; Mantrōm-iškiai k. Jon (< *Mantrum-iškiai): Māntrumas (< Māntūrimas); Mantvil-iškiai k. Rd: Mañtvila, Mantvilas; Milvyd-iškiai k. Tl: Mīlvydas, Mīlvydas; Nārvyd-iškiai k. Brž: Nārvydas; Nórbut-iškiai k. Kdn: Nórbutas; Rindaug-iškiai k. Brž: Rīndaugas; Sandar-iškiai k. Brž: Sándaras; Sangail-iškiai k. Jon: Sangāila; Santar-iškiai k. Šr: Sāntaras; Sungail-iškiai k. Trg: Sungāila; Surgėl-iškiai vs. Šr: *Surgela, lásd Surgela; Suvaīd-iškiai k. Rk: *Suvaīdis, lásd Sūvaidas; Svirgėl-iškiai k. Brž: *Svirgela, *Svirgėlas (lásd Svirbutas); Taugin-iškiai k. Kdn: Tauginas; Uvain-iškiai k. Klm: *Uvainis, *Uvainas, lásd Uveinis; Vaistār-iškiai k. Kn: *Vaistaras, lásd Vaištaras; Vaišvil-iškiai k. An, 2 k. Klm: Vaišvilas, Vaišvilà; Vālmant-iškiai k. Kn: Válmantas; Vālmon-iškiai k. Pn: *Valmonas, *Valmanas, lásd Valmontas; Vigant-iškiai k. Tl: Vigantas, Vygantas; Vytaūt-iškiai k. Al: Vytautas; Žemant-iškiai k. Pn (< *Žeimant-iškiai): Žeimantas, lásd Žemantáuskas.

-uva. Suvárt-uva k. Klm: *Suvartas, lásd Sūvainas, Gővartas;

Összefoglalva e alfejezet képzett alakjainak áttekintését, elmondható, hogy a régi litván kéttagú személynevekből képzett településnevek létrehozásában 12 képzőt használnak (a két nem és a szám változatait is számítva: -ava, -avas, -čizna, -ina, -inas, -inė, -ynė, -iškė, -iškės, -iškis, -iškiai, -uva), amelyek közül 5 szláv eredetű (-ava, -avas, -čizna, -ina, -inas). Az utóbbiakkal azonban csak néhány származékot alkottak. Az itt felsorolt kéttagú személynevek nagy része a korábban felsorolt különféle forrásokban szerepel (lásd a 7. jegyzetet); mások pedig vagy már ismert személynevek torzult alakjai, vagy a forrásokban nem adatoltak, például: *Lauks-mi-nas, *Mant-a-gailas, *Svir-gela, *Su-tartas, *Sūn-gaila, *U-vainis, *Vais-gela.

2. Köznévi (ragadványnévi) személynevekből (köztük a régi kételemű személynevek rövidüléseiből), valamint személyeket jelölő köznevekből képzett származékok

Ez a személynévi származékok legnagyobb csoportja. Eredetüket tekintve alapszavaik – a személynevek – leggyakrabban közszavakból keletkeztek. Sok közülük

163

vezetéknévvé vált, azaz gyarapította mai vezetékneveink osztályát¹². Ugyanakkor el kell ismerni, hogy az oikonimákban rejlő ilyen típusú személynevek közül nem kevés csupán a múlt neve, amely nem maradt fenn napjainkig, vagy csak ragadványnévként szolgált. Az oikonímia tehát többek között értékes anyagot is kínál az eltűnt történelmi személynevekkel kapcsolatban.

-(i)anka. Liauk-iánka vs. Švnč: Liáukas, Liaũkus; Mažur-ánka k. Trak: Mažũras, Mažũra arba etn. *mažūras, vö. možiūras¹³; Sabal-iánka vs. Mlt: Sabalas, Sabalỹs.

-(i)auka.¹⁴ Bacen-áuka k. Jon: *Bacenas, Bacėnas (vö. szláv baciònas „gólya“); Karšin-áuka k. Pn: *Karšinis, vö. Karšinskas, Karšys; Kamisar-áuka vs. Ut: *Kamisaras, vö. Komisāras; Kisiel-iáuka k. Mlt: Kisiẽlius; Kuk-áuka vs. Kp: Kūkis, Kukỹs; Rag-áuka k. Zr: Rãgas; Rud-áuka k. Trak: Rùdis, Rudỹs; Sakal-áuka k. Zr: Sãkalas; Šap-áuka k. Zr: Šãpas, Šapỹs; Tarn-áuka k. Lzd: *Tarnas, vö. Tarnáuskas; Žyd-áuka k. Trak: etn. žydai, žýdas (de vö. Žydáitis, Žydelis).

-aunė. Rag-áunė k. Šr: Rãgas; Šauk-aunė k. Uk m: *Šãukas, *Šaukys, vö. Šaukūnas.

-(i)ava. Adinc-avà k. Trak: *Adincius, vö. Adinčius; Baltuš-avà k. An: Baltušis; Baran-avà vs. Kš, Rk: Baranas, Barõnas; Brazn-avà k. Šl: *Braznys, vö. Braznãuskas; Dil-iavà k. Brž: Dìlis, Dilỹs; Galin-avà vs. Mlt: Galinis; Kamisar-avà k. An: *Kamisaras, vö. Komisāras; Karūn-ava k. Kdn: Karūnas; Kaunat-avà k. Tl: *Kaunatas, vö. Kaũnas, Kaunėckas, Kaunáitis; Ker-avà k. Pn: Kėras, Kerỹs; Kreken-avà¹⁵ mstl. Pn: Krėkenas; Labūn-ava k. Klm, Kn, Šr: Labūnas; Lavar-avà k. Trak: *Lavaras, vö. Levaráuskas, Leveris, Léveris; Led-avà k. Šl: Lėdas; Ling-avà vs. Rk: Lĩngė, Lingỹs stb.; Makšt-avà k. Jon: Makštis, Makštỹs; Marg-avà k. Kn, Mrj, Šk: Márgis; Pelut-avà k. Kdn: Pelùtis; Pérnar-ava mstl. Kdn: *Pernaras, vö. Pernaráuskas; Pin-iavà k. Pn: *Pinis, vö. Pìnas; Rag-avà k. Prn, Rk: Rãgas; Rang-avà k. Trak: Ranga, Rùnga; Ras-avà k. Kš: Rasỹs; Rašk-avà k. Brž:

¹²Vö. Vanagas A. Mūsų vardai ir pavardės, 68–72.

¹³A litván közszavakat és jelentésmagyarázatukat főként az akadémiai „Lietuvių kalbos žodynas” köteteiből közöljük: Lietuvių kalbos žodynas 1–2, Vilnius: Mintis, 1968–1969; 3–6: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956, 1957, 1959, 1962; 7–9: Mintis, 1966, 1970, 1973; 10–15: Mokslas, 1976, 1978, 1981, 1984, 1986, 1991; 16–17: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995, 1996, 1997.

Szláv eredetű képző: nem szabad szem elől téveszteni azt sem, hogy az itt közölt oikonimák némelyike az -ka képzővel képzett származék lehet -ev, -ov tővégű szláv személynevekből (amelyek a litvánosított oikonimákban -auka-vá alakultak). Vö. a -ka képzőt és származékait. Másfelől e oikonimák egy része lehet valamelyest litvánosított, közvetlenül a szláv nyelvekből (belaruszból vagy lengyelből) átvett kész alakulat is.

¹⁵Az eredetről vö. A. Vanagas magyarázatát – lásd Vanagas A. Lietuvos miestų vardai, Vilnius: Mokslas, 1996, 110–113.

164

Raškys, Raškus; Rašn-avà falu Kn: Rašnys; Ruž-iavà falu Trak: Ružys; Sirat-avà falu Zr: *Sirata, vö. Siratàvičius, Sirotà; Šapin-avà vs. Kš: *Šapinis, vö. Šapinskas; Tarn-avà falu Rk: *Tarnas, *Tarnys, vö. Tarnàuskas; Tylin-avà falu Brž: *Tylinas, vö. Tilinas, Tylà.

-(i)avas. Cib-avas falu Mrj: Cìbas; Gadūn-āvas település Tl: Gadūnas (vö. a nyelvjárási szó gãdotis „gondoskodni, keresni; megszerezni”); Galìn-āvas¹⁶ vs. Ign: Galìnis; Gulbin-āvas falu Mrj: Gulbìnas; Kamunt-āvas falu Ign: *Kamuntas, vö. Kamuntàvičius; Kazak-āvas falu Ign: Kazakas; Kazl-āvas falu Mrj: Kazlà; Kirkil-iāvas falu Mrj: Kìrkilas, Kìrkilas; Lek-āvas falu Rs: Lēkas, Lekỹs; Sabal-iāvas falu Mrj: Sabãlys, Sabãlius; Žebenk-āvas falu és vs. Tl: *Žebenka, vö. Žibenka.

-čižna. Butkau-čižnà falu Mlt: Butkãuskas; Gaidalau-čižnà falu Mlt: *Gaidaláuskas, vö. Gaidẽlis; Grebliau-čižnà falu Šr: Grebliáuskas; Meškaũš-čižnà falu Švnč: Meškáuskas; Rinkau-čižnà falu Trak: Rinkáuskas; Rutov-čižnà falu Švnč: *Rutovskis, vö. Rutãvičius; Saplau-čižnà falu Zr: *Saplauskas, vö. Saplys.

-enka. Gudz-énka falu Kš: *Gudžius, Gùdžius, vö. Gùdas, Gudzinskas.

-iena. Gud-ienà falu Kš: Gùdas vagy etnonima gùdai, gùdas.

-ija. Augūn-ija falu Šr: Augūnas; Maskōl-ija. falu Šll, Maskol-ijà falu Ps: Maskōlis, Maskōlius vagy etnonima maskōlis „orosz”; Os-ijà falu Vlkv: Osis (< Úosis?); Skrip-ija falu Pn: *Skripas, vö. Skripùkas; Šilv-ija falu Ign: Šilva.

-inė. Akmensk-inė falu Pln: Akmėnskis; Aušr-inė falu Rs, Vrn: Aušrà; Aviž-inė falu Mrj, Zr: Avižà; Bar-inė falu Pn: Barỹs; Baron-inė falu Rk: Barõnas; Berag-inė falu Vlkv: *Berãgis (vö. a nyelvjárási szó berãgis „szarv nélküli”); Bimbil-inė falu Trg: *Bimbilas (vö. a nyelvjárási szó bimbilas „korbács; bögöly; kisbirtokos gazda, zsellér”); Blus-inė falu V: Blùsis; Burb-inė falu Jrb: Bùrba; Cibul-inė falu Zr: Cìbulis; Čevenyk-inė falu Ign: *Čevenyka (vö. szláv nyelvjárási čeverykà „cipő”); Degūt-inė¹⁷ falu Mlt, Degut-inė falu Šk: Degùtis; Geguž-inė falu Jon, Kš, Pn, Rd, valamint Kn, Mlt, Pn, Ukm, V: Gegužas, Gegužis; Gelež-inė falu An: Geležė, Geležius; Gerv-inė falu Rs: Gérvė; Giedrait-inė falu Pn: Giedràitis; Gudautsk-inė falu Klm: Gudáuskas; Gud-inė falu Mrj: Gùdas vagy etnonima gùdai, gùdas „fehérorosz”; Gudul-inė falu Šr: *Gudùlis, vö. Gudulẽvičius; Gumb-inė falu és vs. Klm, Rk: Gùmbis; Kašel-inė falu Mlt: Kašẽlis; Katin-inė falu Pn: Kãtinas; Kauk-inė falu Kš: Kaũkas; Kazok-inė falu Ign: Kazõkas; Kern-inė valamint V: Kernà, Kernỹs; Kervel-inė falu Zr: Kérvelis; Kėv-inė falu Mrj: Kievà; Kirz-inė valamint V: *Kirza, *Kirzas (vö. a nyelvjárási szó kirza „csizma”); Klapat-inė falu Jrb: Klãpata, Klãpatas; Klevečk-inė falu Pn: Klevečkà; Kruōp-inė falu Šl, valamint Mlt, Mrj, Ps; Kruop-inė falu Šr: Kruopà, Kruōpis; Kuks-inė falu Skd, Trg: Kuksà; Kukšt-inė falu Šll: Kukštà, Kùkštas; Kunigaikšt-inė falu Trak: Kunigáikštis; Kunig-inė falu Krkn: kùningas, *Kunigas, vö. Kunigáitis, Kunigėlis; Lapūk-inė falu Kš: Lapūkas; Liūl-inė valamint Švnč: Liùlys; Lukš-inė falu V: Lukšà; Luob-inė falu Kn: *Luoba, *Luobas, vö. Luobìkis; Medekš-inė

¹⁶ A helynév a női személynévvel is összefüggésbe hozható: Galinà.

¹⁷ A helynév a b. ž. degùtas szóval is összefüggésbe hozható.

165

Rs falu: Medekšà; Mešker-inė falu Klm, Prn, Rk, Šlu: Meškeris; Pagramd-inė falu Prn: *Pagramdis, vö. Pagràndis; Pakus-inė falu Mrj: Pàkusas; Palš-inė falu Zr: Pálšis; Patàš-inė 2 falu Mrj, Patàš-inė falu Prn, Šk: Patàšius; Pavyd-inė falu Zr: Pavỹdis; Peléd-inė¹⁸ falu Rs: Peléda; Pikel-inė tanya V: Pìkelis; Popier-inė falu Šlčn, V: Pòpiera; Prīsteg-inė falu Ign: *Prìsiega (vö. a litván nyelvjárási prisiega ’eskü, házastárs’); Puid-inė falu Kn: Pùida; Pup-inė falu V: Pupà, Pùpis; Ražiot-inė falu Jon: *Ražiotis (vö. a litván nyelvjárási ražuotas, -a ’pikkelyekkel borított’); Rus-inė falu Kš: Rùsas; Sakal-inė falu Šlčn, Trg: Sàkalas; Sarg-inė falu Prn, V: *Sargas, vö. Sargūnas; Sidābr-inė tanya Ign, Ut, falu Rk, Sidabr-inė tanya Mlt: Sidabra, Sidābras; Skard-inė falu Jrb: Skà rdis, Skardžius; Skrand-inė falu Jon: Skrandis, Skrandžius; Skruzd-inė falu Šl: Skruzdỹs; Staig-inė falu Trg: Staigis; Stalion-inė falu Pn: Staliliónis; Strazd-inė falu Al, Vlkv: Stràzdas; Svirpl-inė tanya Ukm: Svirplỹs; Šárk-inė falu és tanya Bžr, Šark-inė falu Klm: Šárka, Šárkis, Šarkỹs; Šerėl-inė tanya An: Šerėlis; Šerm-inė falu Mrj: Šérna, Šérnas; Šešk-inė falu Brž: Šéškas; Šlikt-inė falu Skd: Šliktà; Špok-inė tanya V: Špòkas; Totor-inė falu V: Totòrius, Totòris vagy etnon. totòriai, totòrius; Vanag-inė falu Jrb, Mlt, Pn, Ps, Šl, V, Vlkv, tanya Klm, Rd: Vànagas; Venger-inė falu Rk: Veñgeris; Vidut-inė falu Švnč: Vidutà; Vyt-inė falu Šr, Ukm, tanya Ukm: Výtas; Žvyg-inė falu Ukm: *Žvygas, vö. Žvìgaitis.

-ynė. Bumbul-ynė falu Kdn: Bumbūlis; Daukš-ynė falu Pn: Daukšà; Dūdor-ynė falu Pn: Dūdōrius; Dzerkal-ynė tanya Brž: Dzérkelis, Dzērkelis (vö. a litván nyelvjárási dzérkolas ’tükör’); Gaid-ynė falu Ps: Gaidỹs; Kuliuac-ynė tanya Ps: Kulėvičius, vö. Kuliáuskas; Kumel-ynė¹⁹ falu Mlt, tanya Švnč: Kumelỹs; Lukšt-ynė falu Ps, V: Lùkštas; Márg-ynė falu Trg: Márgis; Prapuol-ynė falu Jon: *Prapuola, *Prapuolis, vö. Prapuolėnis; Raizg-ynė falu Rk: Raizgis, Raizgỹs; Šel-ynė falu Rk: etnon. šélis, šéliai; Stirbait-ynė falu Trg: *Stirbaitis, vö. Stirbà, Stirbỹs; Suvalk-ynė falu Mlt: etnon. suvalkai ’suvalkiai’; Šaln-ynė tanya Šk: Šalnà, Šalnius; Šaltak-ynė falu Rk: *Šaltakis (< *šaltaakis < šáltas, -à + akis); Šeštok-ynė falu Rs: Šeštokas; Švilp-ynė falu Pkr: Švilpa; Tutul-ynė tanya Brž: *Tutulis (vö. a litván nyelvjárási tutūtis ’egy bizonyos erdei madár...; tūtlýs, tututis’), továbbá vö. Tutỹs; Vaivad-ynė tanya Brž: Vaivada, Vaivadà.

-inės. Degut-inės²⁰ falu Ut: Degūtis; Lak-inės falu An: Lakis, vö. Lakietis, Lakičkas, Lėkas; Sidābr-inės falu Mlt: Sidābras, Sidābras, Sidabra; Smulk-inės falu Rs: Smùlka, Smulkỹs; Tūb-inės falu Šll: Tūbà.

-ynės. Gint-ynės falu Rk: Gìntas, Gintỹs; Kump-ynės²¹ tanya An: Kùmpis, Kumpỹs.

-inis. Geguž-inis falu Rk: Gegužas, Gegužis.

-iniai. Būd-iniai falu Zr: Būdà; Būg-iniai falu Brž: Būgà; Dārg-iniai falu Jnš: Dārgis; Drag-iniai falu Akm: Drāgas; Kadar-iniai falu Šk: Kādaras; Klab-iniai falu Mlt: Klabỹs; Krikl-iniai település Ps: Kriklỹs; Kviet-iniai falu Klp: *Kvietys, vö. Kvieteláitis; Lýg-iniai

¹⁸ Az oikonima madár nevéből, a pelėda ’bagoly’ szóból is származhat.

¹⁹ Az oikonima a litván nyelvjárási kumėlė szóval való összefüggése is lehetséges.

²⁰ A vv. a litván nyelvjárási degūtas szóval is kapcsolatba hozható.

²¹ Más magyarázat is lehetséges, ha a vv.-t a litván nyelvjárási kùmpas, -à ’lefelé görbült’ szóval hozzuk összefüggésbe.

166

Mlt falu: Lygýs; Meñk-iniai falu Šk: Meñkis, Meñkas; Plausk-iniai falu Pln: Plauska, Pláuskis; Rùč-iniai falu Pkr: Rùčas, Ručýs; Strók-iniai falu Ut: Strokas; Suk-iniai falu Ukm: Sùkas; Šešk-iniai falu Vlk: Šeškas, Šeškus; Širm-iniai falu Šl: Širma; Širv-iniai falu Prn: Širvis, Širvys; Šišk-iniai falu Ign: Šiška, Šiškas; Šut-iniai falu V: Šutas; Trank-iniai falu Rs: *Tranka, *Trankys, vö. Trankáuskas; Tremp-iniai falu Mrj: Trem̃pas; Tūb-iniai falu Jnš: Tubà, Tùbas, Tubis; Vedar-iniai falu Ign: Vėdaras; Žvirbl-iniai falu Pkr, Ps: Žvirblis.-iškė. Agurk-iškė falu Mrj, Šk: Agùrkas; Atkoč-iškė falu Zr: Atkočius; Augùt-iškė falu Ign: Augūtis; Aukštūt-iškė falu Šll: *Aukštūtis, vö. Aukštūnas; Bač-iškė falu Šll: Bačys, Bačius; Bajor-iškė falu Lzd, település Švnc: Bajõras; Balañd-iškė falu Ign, Šlu: Balañdis; Balč-iškė falu Trg: Balčys, Balčius; Balčiulėn-iškė falu Ign: *Balčiulėnas, vö. Balčiulis; Baldōn-iškė település Švnc: *Baldonas, vö. Baldūnas; Baltak-iškė falu Tl: Baltakis; Baltaš-iškė falu Lzd: *Baltašius, vö. Baltaševičius; Baltėn-iškė falu Ign: Baltėnis; Baltūn-iškė falu Švnc: *Baltūnas, (vö. a. nyj. baltūnėlis ’fehér’, vagy a. nyj. baltūnas ’ki nem kelt, megromlott tojás, záptojás’); Bandar-iškė falu Švnc: *Bandarius, vö. Bandaravičius; Barč-iškė falu Klm: Barcis, Barčys, Barčius; Bartel-iškė²² falu Zr: *Bartelis, vö. Bartas (< etn. bārtas); Barōn-iškė falu Švnc: Barōnas; Bebrūl-iškė falu Mrj: *Bebrulis, vö. Bebrāvičius; Bekeln-iškė falu Zr: *Bekelnis, (vö. a. nyj. bekelnis ’akinek nincs nadrágja;... szegény, nyomorult, elszegényedett ember’); Bėñdor-iškė falu Ign: Bėñdorius; Berūkšt-iškė falu Šk: Berūkštis; Beržin-iškė falu Klm, Mrj: Beržinis; Bikion-iškė falu Klm: *Bikionis, vö. Bikas; Bik-iškė falu V: Bikas; Bikn-iškė falu Klm: Biknà, Biknius; Býl-iškė település Ign: Býla, Býlis; Bimber-iškė falu Ign: *Bimberis, vö. Bimbiras, Bimbiras; Birbil-iškė falu Akm, Birbil-iškė falu Jrb: Birbilà, Birbilas; Biržin-iškė falu Ign: Biržinys; Bríed-iškė falu Šl: Bríedis; Brūkt-iškė település Švnc (< *Brukšt-iškė): Brūkštas, Brūkštus; Būbl-iškė két falu Šll, falu Šlu: Būblýs; Bùc-iškė falu Šll: Bùcis, Bucys; Bučėl-iškė falu Mlt: Bučėlis; Bùč-iškė falu Mžk: Bučýs, Bùčius; Bùdr-iškė falu Rs, Budr-iškė falu Ign: Budrà, Budrýs; Bujūt-iškė falu Ign: *Bujutis, vö. Bujà; Bulōt-iškė falu Lzd: Bulotà, Bulōtas; Bumbūl-iškė falu Šlu: Bumbūlis; Bùrb-iškė két falu Klm: Bùrba; Bùrbl-iškė falu Švnc: Burblys; Bùrč-iškė falu Klm: Burčys, Burčius; Bùrkol-iškė falu Ign: *Burkolis, vö. Burkelis; Bùrn-iškė falu Klm: Burnýs, Burnius; Bùt-iškė falu Šl: Butà, Bùtė, Butýs; Bùtk-iškė két falu Klm, falu Rs: Butkà; Cijūn-iškė falu Lzd: *Cijūnas, vö. Cijūnėlis, Cijunáitis; Ček-iškė város Kn: Čėkas; Česn-iškė falu Lzd: Česnà, Česnys; Čigōn-iškė falu Zr: Čigōnas vagy etn. čigōnas; Čiuin-iškė falu Mrj: *Čiuinas (vö. a. nyj. čiuinis ’malac’, vagy a. nyj. čiuinas, -à ’szép, tiszta, rendezett’); Čižėl-iškė falu Zr: *Čiželis, vö. Čižas; Dailýd-iškė település Klm: Dailýdė; Dáin-iškė falu Šll, Dain-iškė falu Ign: Dainýs; Dāktar-iškė falu Tl: Dāktaras; Dangut-iškė falu Jrb: Dangūtis; Dāpk-iškė falu Šll: Dāpkus; Dārg-iškė falu Klm, Šl: Dārgis, Dargýs; Daukš-iškė falu Švnc: Daukšà, Daukšýs; Degūt-iškė két falu Ign, település Švnc: Degūtis; Kekāl-iškė falu Šlu: *Kekalas, vö. Kikalas, Kikolýs; Kerėl-iškė két falu Tl: Kerėlis; Kēr-iškė falu Ign, Švnc: Kēras; Keršēn-iškė falu Mlt: *Keršēnas, vö. Keršys;

²² Vv. a keresztény utónévből származó vezetéknévvel is összefüggésbe hozható: Bārtelis (vö. LPŽ I 203).

167

Kerùt-iškė falu Šk: Kerùtis; Kìlp-iškė falu Tl: Kìlpÿs; Kìmin-iškė falu Mžk: Kìminas; Kirdeik-iškė falu Švnč: Kirdeikà, Kirdeikis; Kisnók-iškė falu Mrj: *Kirsnokas, vö. Kirsnÿs; Kisìel-iškė település Švnč: Kisìėlius; Kýv-iškė falu Rs: *Kyvis (vö. a. nyj. kyvis ’bíbic’); Klėkn-iškė falu Šll (< *Klikn-iškė): Kliknà; Kliok-iškė falu Prn: Kliokÿs; Klìšėn-iškė falu Zr: *Klišėnas, vö. Kližÿs; Kliš-iškė falu Švnč: Klišÿs; Kriauč-iškė falu Ign: *Kriaučius, vö. Kriaučiùkas, Kriaučiūnas vagy a. nyj. szl. kriaučius ’szabó’; Kubìl-iškė falu Jrb, Rs, Skd, település Klm: Kubìlius vagy a. nyj. kubìlius; Kūj-iškė falu Ign: *Kūjus, vö. Kūjelis, Kūjus; Kūkar-iškė falu Šll: Kūkaras (vö. a. nyj. kūkorìus ’szakács’); Kū[k]-iškė falu Švnč: Kū[k]is; Kūkor-iškė falu Ign: Kūkoris; Kukuil-iškė falu Šlu: *Kukuilis, vö. Kukulÿs; Kulbók-iškė falu Švnč: Kulbòkas; Kūlež-iškė falu Pln (< *Kuleš-iškė): Kulešà, Kulešas; Kuln-iškė falu Švnč: Kulnÿs, Kulnius; Kumbàr-iškė falu Šl (? < *Kumbur-iškė): Kumburÿs; Kūnig-iškė falu Šll, Kunig-iškė falu Klm, Švnč: *Kunigas, vö. Kunigėlis, Kunigáuskas vagy a. nyj. kūnigas; Kuor-iškė falu Šk: Kuòras, Kuorÿs; Kūrm-iškė falu Rs, Vrn, település Ign: Kūrmìs, Kurmÿs; Kūrn-iškė falu Švnč, település Ign, Švnč: *Kurmÿs, vö. Kurmèvičius; Kūšel-iškė falu Šlv: Kūšelis; Kvietin-iškė falu Šll: *Kvietinis, vö. Kvietėnis, Kvietìnskas; Làim-iškė település Švnč: Làima, Làimus; Lapýn-iškė falu Klm: Làpynas; Làš-iškė falu Šll: Làšas²³; Latāk-iškė falu Ign: Latākas; Laukìn-iškė falu Šk: *Laukinis (vö. a. nyj. laukìnis, -ė ’mezei, mezőkhöz tartozó; mezei munkás; mezőn élő’); Lėk-iškė falu Ign, Šlu: Lėkas, Lėkÿs; Lėk-iškė falu Trg: Lėkis; Leliok-iškė falu Šl: Leliòkas; Lėl-iškė falu Trg: Lelÿs; Lenkėl-iškė falu Zr: *Lenkėlis vagy etn. lenkėlis (< lénkas); Lepš-iškė falu Rs: Lėpšis, Lepšÿs; Liaudin-iškė két falu Klm: *Liaudinis, vö. Liaudináitis; Lingėn-iškė falu Prn: *Lingėnas, vö. Lingis, Lingÿs; Ling-iškė falu Šll: Lingis; Lipk-iškė két falu Rs: Lipkà, Lipkus; Lipn-iškė falu Zr, település Ign: Lipnÿs, Lipnius; Lipùt-iškė falu Šk: *Liputis, vö. Lipas; Liùbč-iškė falu Ign: *Liubčius, vö. Liubčìkas; Liūb-iškė falu Šk: Liūbÿs; Lod-iškė falu Mrj: Lodà; Lopēt-iškė település Klm: Lopetà; Màkn-iškė falu Ign: Maknÿs; Maliūn-iškė település Švnč: *Maliūnas, vö. Malÿs; Manik-iškė két falu Šll: Mankis, Mankus²⁴; Maskól-iškė falu Ign: Maskólis vagy a. nyj. maskólius ’a cári hadsereg katonája’, etn. maskólis ’orosz’; Mažōn-iškė falu Klm: Mažōnas; Medeik-iškė település Ign: Medeikà, Medeikis; Mēdel-iškė falu Šll: Medēlis; Meist-iškė falu Vlkv: *Meistas, vö. Meistavičius; Melāg-iškė falu Trg: *Melāgis; Memėl-iškė falu Švnč: *Memelis, vö. Memÿs; Mešk-iškė falu Šl: Meškà; Mieleik-iškė település Ign: Mielaikà; Mìkn-iškė falu Šk: Miknÿs, Miknius; Milión-iškė falu Vrn: *Milionis, vö. Milius²⁵; Milkūn-iškė²⁶ falu Jrb: Milkūnas és mások (összesen 524)²⁷.

²³ Az Adv. szláv Vlasÿ keresztény utónévből is származhat (vö. LPŽ II 27).

²⁴ A mank- elemet tartalmazó Adv. szláv eredetű is lehet (vö. lengyel Manko, Manek és mások, < Matyjas ker. utónév – vö. LPŽ II 154–155).

²⁵ Az Adv. az Emilijus keresztelési névvel hozható összefüggésbe (vö. LPŽ II 243).

²⁶ A Vv. szláv vagy német nyelvből kölcsönzött vezetéknevekkel hozható összefüggésbe (vö. LPŽ II 245).

²⁷ A helyhiány miatt a legnagyobb csoportok oikonimái itt és a cikk további részében nem teljes körűen szerepelnek. Ilyen esetekben néhány származék megadása után feltüntetjük azok teljes számát. A cikk összegző következtetései az összes rendelkezésre álló adaton alapulnak, amelyek a doktori disszertációban szerepelnek (lásd a 3. lábjegyzetet).

168

-iškės. Ańglin-iškės falu Šlčn: Ańglinas; Arėl-iškės falu Zr: Arėlis; Atkoč-iškės falu Ut, Atkoč-iškės h. An: Atkočius; Avel-iškės falu Mlt: Avelis, Avelys; Aviž-iškės falu Zr: Aviža; Babrūk-iškės falu V: *Babrūkas, vö. Babrátitis, Babrãvičius; Bagot-iškės falu Prn: *Bagotas, vö. Bagotaitis, Bagatas; Bajor-iškės falu Kš, Rk, Trak, Ut: Bajoras; Bakan-iškės h. Šr: Bãkanas; Balánd-iškės falu Trak, Balánd-iškės falu Šlčn, V, Baland-iškės 2 falu Šlčn, h. Trak: Balandis, Balánda; Balčiūn-iškės falu V, Zr: Balčiūnas; Balš-iškės falu V: Balsys; Balvōn-iškės falu Prn: *Balvonas (vö. szl. balvōnas „bambán, ügyetlen, ijesztő alak”); Bana-iškės falu Šlčn: Banys; Bareik-iškės falu Kš, V: Bareika; Bark-iškės h. Trak, 2 falu V: Bárkus²⁸; Barōn-iškės falu Kš: Barōnas; Barsūn-iškės falu Trak: *Barsūnas, vö. Barsáuskas; Barvōn-iškės falu V: *Barvonis, vö. Barvainis, Barvenas; Basiūl-iškės falu Jnš: Basiūlis; Bendōr-iškės falu Mrj: Bendo-rius; Berank-iškės falu Zr: Berankis; Bild-iškės h. V: Bildą, *Bildys; Byl-iškės falu Prn: Bylą; Biliūn-iškės falu Akm: Biliūnas; Bimbir-iškės falu Mlt: Bimbiras; Birul-iškės falu Kn: Birulis; Blėk-iškės falu Zr: Blekys, Blėkis; Blȳn-iškės falu és h. Zr: Blȳnas; Blūs-iškės falu Ut: Blūsis, Blusys; Bōbil-iškės falu Skd: Bōbilas; Bradat-iškės falu Trak: *Bradatas, vö. Bradaitis, por. Bradot; Bradėl-iškės falu V: Bradėlis; Brad-iškės falu V: *Bradas²⁹, vö. Bradaitis; Eiš-iškės³⁰ város Šlčn: *Eišys, vö. Eisas, Eismantas; Erėl-iškės falu V: Erėlis; Gaidėl-iškės 2 falu Zr: Gaidėlis; Gaid-iškės falu Mlt, Trak: Gaidys; Gaidžion-iškės falu Šr: *Gaidžionis, vö. Gaidžiūnas; Gailūn-iškės falu V: Gailūnas; Gaiž-iškės falu Šl: Gaižius, Gaižys; Galin-iškės falu Zr: Galinis; Garnėl-iškės falu Mlt: Garnėlis; Garn-iškės falu V: Garnys; Garšv-iškės falu V: Garšva; Gečion-iškės falu Trak: Gečionis; Geis-iškės falu V: *Geisas, vö. Gaisas, Geišas; Gerk-iškės falu Akm, Gėrk-iškės falu Al: Gėrkė, Gėrkis; Gėrv-iškės falu Šlčn: Gėrvė; Giedrãit-iškės falu Trak, V: Giedrãitis; Gyl-iškės falu Ut: Gylýs; Gin-iškės falu Al: Gìnas, Gìnius; Ginteik-iškės falu Kš: *Ginteika, vö. Gintáuskas; Girait-iškės falu Prn: Girãitis; Gird-iškės h. V: *Girda, *Girdys, vö. Girdvainis; Girm-iškės falu V: Gìrnis, Girmys, Gìrnius; Gyv-iškės falu Mrj: Gyvis; Gōd-iškės falu Šr: Godà; Grabaič-iškės falu Kš: Grabáuskas, Grabávičius; Grabūč-iškės falu Kš: *Grabūtis, *Grabūčius (vö. a nyj. grabóti „tapogatni, megfogdosni, rabolni, fosztogatni”; grabōšius „durva körmű” stb.); Graž-iškės falu Trak, h. Rk: Gražys; Gražūl-iškės falu V: Gražūlis; Grėbliauč-iškės falu Kš: Grėbliauskas; Greičiūn-iškės falu Klp: Greičiūnas; Grežien-iškės falu Kš: *Grežienis < *Griezienis, vö. Griežė; Grūd-iškės falu Šr: *Grūdė, vö. Gudė; Grúod-iškės h. Zr: Grúodis, Gruodys; Gudén-iškės falu és h. Ut: Gudėnas; Gudin-iškės falu Al: Gūdinas, Gudýnas; Gudōn-iškės 2 falu és h. V: Gudōnas, Gudōnius; Gūd-iškės falu Zr, Gud-iškės falu Šlčn: Gūdas vezetéknév vagy etnonima.

²⁸ Az LPŽ ezt a vezetéknevet lengyel személynevekkel hozza kapcsolatba (lásd LPŽ I 198); e személynév balti eredetéhez, a Bar-kintas alakból való származtatásához vö. Zinkevičius Z. Lietuvių antroponimika, 229.

²⁹ A személynév más eredetű is lehet, azaz kapcsolatba hozható a lengyel személynévvel: Brada, Broda stb. (vö. LPŽ II 296).

³⁰ Lásd még: Vanagas A. Lietuvos miestų vardai, 69–70.

169

gùdas; Gùg-iškės falu Zr: Gugà, Gùgas; Gumb-iškės falu Šlčn, Vrn: Gùmbis; Išor-iškės falu V: Išora, Išoras; Jauneik-iškės falu Šl: Jauneikà; Jezavit-iškės h. Šlčn: Jezavitas; Jovaraūč-iškės falu Ign: Jovaraūskas; Jōvar-iškės falu Trak: Jōvaras; Jūndel-iškės 2 falu Prn: *Jundelis, vö. Jūndalas; Jūndil-iškės falu és h. Šlčn: Jūndila; Jund-iškės falu Šlčn: Jundà; Juoc-iškės falu Al: Juõčas, Juõčys; Jūod-iškės falu Kš, Mlt, Ut, V, h. Mlt, Ut, Zr: Jūodis, Jūoda; Juodak-iškės falu Zr: Juodakỹs; Kačėrg-iškės falu V: Kačėrgà; Kàdar-iškės falu Mlt, h. V: Kàdaras; Kair-iškės falu Kš: Kairỹs; Kaklin-iškės falu Trak: Kãklinas, vö. Kakỹs; Kálbut-iškės falu Rk, Zr: *Kalbutis (vö. nyj. kalbūtis „seregély”, de ha < *Kulbut-iškės, akkor vö. Kùlbis, Kulbỹs); Kalend-iškės falu Zr: Kalénda, Kalendà; Kalùč-iškės falu Rk: *Kalutis, vö. Kuõlis, Kuolỹs; Kalvėl-iškės falu Prn: Kalvėlis; Kálv-iškės falu V: Kálvis vagy nyj. kálvis; Kamiñt-iškės falu Vrn: *Kamintas (< *Kamentas), vö. Kamentãvičius, Kamantãvičius; Kamùnt-iškės 2 falu Zr: *Kamuntas < *Kamantas, vö. Kamantãvičius; Kanavõl-iškės falu Akm: Kanavõlas; Kaniùk-iškės falu V: *Kaniùkas, vö. Kaniùchas; Kaniùt-iškės falu Kš: *Kaniutis, vö. Kãnas, Kanys; Kãpč-iškės falu Kš, Kapč-iškės falu Trak: Kãpčius; Kapitōn-iškės falu Kš: *Kapitōnas, vö. Kapitãnskis; Karč-iškės falu Ut: Kartỹs; Karėiv-iškės falu Trak, h. V: Karėiva, Kareivà; Kãrk-iškės falu Kn: Kãrka; Karklin-iškės falu Al, Prn: Kãrklinis; Karmōn-iškės falu Šlčn: Karmōnas; Kãrni-iškės falu Akm: Karmỹs; Karp-iškės falu Trak, Karp-iškės Vrn: Kárpis, Karpys; Karùž-iškės falu és h. V: Karužà; Karvėl-iškės 2 falu Kš, V, falu Prn, 2 h. V, Karvel-iškės falu Zr: Karvėlis; Katil-iškės falu Jnš, Šl, h. V, Katil-iškės falu Trak: Katilius vagy nyj. katilius „üstkészítő, -javító vagy -árus”; Katūt-iškės falu V: Katūtis; Kauš-iškės h. Brž: Kaušas; Kavōl-iškės falu V, Kavol-iškės 2 falu Zr: Kavõlis vagy nyj. szl. kavõlis „kovács”; Kazōk-iškės falu és h. Trak: Kazōkas; Kėder-iškės falu Al: Kederys; Kėk-iškės falu Šil: Kėkys; Kel̃pš-iškės falu Zr: Kelpšà, Kelpšius; Keragalv-iškės falu Rk: Keragalvis; Kerbed-iškės falu Šl: Kerbedỹs; Kęst-iškės falu V: Kęstỹs; Kęstūt-iškės falu Trak: Kęstūtis; Ketūrak-iškės falu Prn: Ketūrakis; Keval-iškės h. Zr: Kėvala, Kevalas; Kiaũl-iškės falu Trak: Kiaulỹs; Kiél-iškės falu Kš: Kiélė; Kietãv-iškės falu Trak: *Kietava, vö. Kietãvičius; Kiet-iškės falu V: Kietis; Kikir-iškės falu Prn: *Kikiras (vö. nyj. kikiras [nem sértő szitokszó]); Kik-iškės falu Zr: Kìkas; Kirkil-iškės falu Ign: Kirkilà, Kirkìlis; Kirmėl-iškės falu Al, Kirmel-iškės falu Trak: Kirmėlė, Kìrmela; Kisiėl-iškės falu Prn, h. V: Kisiėlius; Kiškėl-iškės falu Prn: Kiškėlis; Kiž-iškės falu Mrj: Kìžas, Kìžys; Klėr-iškės falu Kš: *Klėrys, vö. Klerỹs; Knìp-iškės falu Zr: Knìpas; Koval-iškės falu Ign: Kòvalis; Kozėlk-iškės falu Trak: *Kozelka, vö. Kozėlė; Krák-iškės falu V, Krak-iškės falu Mlt: Krãkė, Krãkis; Kralik-iškės falu V: Krãlikas; Kriauč-iškės 2 falu Kš: *Kriaučius, vö. Kriaučiūnas vagy nyj. szl. kriaučius „szabó”; Krūmėn-iškės falu Šr: *Krūmėnas, vö. Krūminas; Krùn-iškės falu Šlčn: Krūnas; Kruopėl-iškės falu Zr: *Kruopelis, vö. Kruõpas; Kùdar-iškės falu Al: Kùdaris; Kukil-iškės falu Šr: *Kukilius, vö. Kukỹs, Kùkis; Kūk-iškės falu Zr, Kuk-iškės h. Šlčn: Kùkis, Kukỹs; Kùkt-iškės kisváros Ut: Kuktà; Kukūt-iškės falu V: Kukūtis; Kulėl-iškės falu V: *Kulelis, vö. Kùlis, Kulėvičius; Kulōk-iškės falu Trak: Kulōkas; Kùnav-iškės falu Trak: *Kūnavas, vö. Kūnãvičius; Kūos-iškės falu Ut: Kūosa; Kureiš-iškės falu Ut: Kureišà; Kùrkl-iškės falu Trak,

170

Kurkl-iškės f. Zr: Kurkšys; Kurkmon-iškės f. Prn: *Kurmonas, vö. Kurmonāvičius; Kūrn-iškės f. Kš: *Kūr­nys, vö. Kurnėvičius; Kurtin-iškės f. Al: Kurtinys; Kū̄t-iškės vs. Al: Kūtas, Kutys; Kužėl-iškės f. V: Kužėlis; Lāban-iškės f. V: Lābanas; Laibut-iškės f. Prn: *Laibutis, vö. Laibīnis; Land-iškės f. Zr: *Landys, vö. Landžius; Lapauč-iškės f. V: Lapáuskis, Lapávičius; Lāt v-iškės 2 f. Ut, 2 f. Zr: Lātvis, Latvys vagy etn. lātvis, latvys; Lavar-iškės f. Trak: *Lavaris, vö. Levaris; Lavōr-iškės f. V: *Lavoris, vö. Leveris, Léveris; Leit-iškės f. Kš, Trak: Léita, Leitis; Lengvén-iškės f. Prn, Lengven-iškės f. Zr: Lengvėnis; Liāuk-iškės f. Trak: Liāukas; Liepin-iškės f. Ut: Liepinis; Lik-iškės f. Al: Likā, Likus; Lil-iškės f. Jnš: Lilis, Lilius; Lindin-iškės f. V: *Lindinis, vö. Lindėnis; Lingen-iškės f. Prn: *Lingenas, vö. Lingis, Linge; Link-iškės f. Švnc: Linka, Linkis; Lipk-iškės f. Kp: Lipkā, Lipkus; Litvin-iškės f. Kš: Litvinas vagy etn. szl. litvinas „litván“; Liump-iškės f. Ut: *Liumpis, vö. Liumpičkas; Liž-iškės f. V: Ližas; Lūt-iškės vs. V: Lūtas; Magut-iškės f. Zr: *Magutis, vö. Magūnas, Magys; Mandūt-iškės f. V: *Mandūtis, vö. Mandeikā, Mandeikis; Man-iškės f. Mlt: Mānas, Mōnius; Maniūl-iškės f. Zr: *Maniūlis, vö. Maneikis, Mānas; Mankūn-iškės³¹ f. Šlčn: Mankūnas; Mānkuv-iškės³² f. Kš: Mānkus; Margėl-iškės vs. V: Margėlis; Margūt-iškės vs. V: *Margūtis, vö. Márgis; Maskōl-iškės f. Trak, 2 f. V: Maskōlis vagy b. ž. maskōlis, maskōlius „orosz“; Mazūr-iškės f. V: Mazūras, Mazūrā vagy etn. táj. mazūras „mazúr, Mazúria lakosa“; Mažėik-iškės f. Ut: Mažėika, Mažėikis; Mažiulén-iškės f. V: *Mažiulėnas, vö. Mažiūlis; Medōl-iškės f. Zr: *Medolis (vö. b. ž. medōlis „érem“); Medžiūn-iškės f. V: Medžiūnas; Meič-iškės f. Trak: Meitis (táj. Meicys), vö. Meičūtis, Meitūnas; Méir-iškės f. Trak, Meir-iškės f. Zr: Meira, Meirys; Meldeik-iškės f. Ut: Meldeikis; Mentūr-iškės vs. V: *Menturis, vö. Menturėvičius; Merg-iškės f. Trak: *Mergius, vö. Mergiūnas; Miēldaž-iškės f. Prn: Miēldažis, Mieldažys; Miēl-iškės vs. Ut: Mielys, Miēlis; Miež-iškės f. és vs. Šlčn: Miežis, Miežys; Miglin-iškės f. Trak: Miglinas; Mikn-iškės f. Šlčn, Trak: Miknā; Mileik-iškės f. V: Mileikis, Mileikā; Milėt-iškės f. Šlčn: *Miletas (<? *Miliotas), vö. Milius (ha < *Melet-iškės, akkor vö. Meletā); Milión-iškės f. Vrn: *Milionis, vö. Milius³³; Mil-iškės f. Šl: Milius³⁴; Miliūn-iškės f. Vrn: Miliūnas; Minč-iškės f. V: *Minčius, vö. Mincevičius; Miškin-iškės f. Zr: Miškinis; Mōg-iškės f. Prn: Mogā; Mōst-iškės f. V: Mostys; Mozūr-iškės f. Prn, V, Mozūr-iškės f. Zr: Mozūras vagy etn. mozūras „Mazúria lakosa“; Mumėl-iškės f. Zr: *Mumelis (vö. b. ž. mūmas, mumėlis „maumas“); Murmūl-iškės f. Mrj, Murmul-iškės f. Zr: Murmūlis; Nark-iškės f. Zr: Narkus, Narkys stb. (összesen 670).

³¹ A Vv. tövében szláv eredetű avd. is rejtőzhet – vö. lengyel Manko, Mańko stb. (lásd LPŽ II 154–155).

³² Lásd a 31. lábjegyzetet.

³³ Lásd a 25. lábjegyzetet.

³⁴ Lásd a 25. lábjegyzetet.

171

-iškis. Agėn-iškis f. Brž: *Agenis (<*Eigenis), vö. Eigỹs, Eigminas; Agurk-iškis f. Rk: Agùrkis, Agùrkas; Aldōn-iškis f. Rd: Aldōnas, Aldōnis; Audėn-iškis vs. An: Audėnis, Aukštāk-iškis f. Pn: Aukštākis; Aūl-iškis f. Kp: Aūlas³⁵, Avin-iškis f. Ut: Āvinas; Avižien-iškis f. Ut: Avižienis; Babr-iškis f. Šr: *Babras, vö. Babrātis, Babrāuskas; Bacion-iškis vs. Zr: Baciōnis, Baciōnas; Bajōr-iškis f. Šr: Bajōras vagy b. ž., társadalmi rend megnevezése bajōras; Bajoriūn-iškis vs. Pn: Bajoriūnas; Bakas-iškis f. Zr: *Bakās (<*Bekasas), vö. Bekasēnas; Baland-iškis f. Rd: Balandis; Balčiūn-iškis f. Ps, Balčiūn-iškis vs. Ps: Balčiūnas; Baldōn-iškis vs. Ps: *Baldonas, vö. Baldis, Baldus; Baranaūt-iškis f. Rk: Baranaūskas; Barč-iškis f. Ukm: Barčius, Barčys; Barık-iškis f. Rk: Bārkus³⁶, Barkūn-iškis vs. és f. Al, K. Kdn *Barkūnas, vö. Bārkus³⁷; Baruoł-iškis f. Pn: Baruōlis; Bāur-iškis f. és vs. Pn: Bāura, Bāuras; Benōs-iškis f. Brž: *Benosis (vö. b. ž. benōsis „orr nélküli“); Bijūt-iškis f. Mlt: *Bijutis, vö. Bijeīkis; Biržin-iškis f. Zr: Biržinys; Blūs-iškis vs. Šr: Blūsis, Blusys; Bōbr-iškis f. Rk: *Bobras, vö. Bobrāuskas, Bobravičius; Būdr-iškis f. Rk: Būdris, Budarys; Bugēn-iškis f. An: Bugēnis; Būk-iškis f. Tl: Būkas; Bulvēn-iškis f. Rk, Bulvēn-iškis vs. Brž: *Bulvenas, vö. Būlvonas, Bulvanas; Būož-iškis f. Brž: Būožis; Būrb-iškis f. An, Rd: Būrba; Butēn-iškis vs. Rk: Butēnas; Būtk-iškis f. An, Ukm: Būtkus; Ciplint-iškis f. Brž: Ciplinskas; Cirkli-iškis f. Švnč: *Cirklys, vö. Cirklys; Ček-iškis f. Ps: Čēkas; Čiob-iškis f. Šr: *Čioba (vö. b. ž. čiōbyti „hántani, ütni“, čiōba „csőr“); Čip-iškis f. An: Čipas; Čýp-iškis f. Brž: Čýpas; Čirp-iškis f. Kp: Čirpys, Čirpus; Čiž-iškis f. Brž, Rk: Čižas; Dagil-iškis f. Ps: Dagilis; Dag-iškis f. Brž: Dāgis, Dagys; Dáin-iškis vs. Ukm: Dainys, Dainius; Darsiūn-iškis³⁸ f. Kš: *Darsūnas; Degėl-iškis vs. An: *Degelis, vö. Dēgis; Degūt-iškis f. Zr: Degūtis; Didel-iškis f. Rk: Didelis; Dil iāuk-iškis f. Rk: *Diliauka, vö. csn. Dilys, Dilis; Dōbil-iškis f. An: Dōbilas; Drag-iškis f. Rk: Drāgas; Dūbr-iškis f. An, Brž: Dubrā, Dūbras; Dundūl-iškis f. Zr: Dundūlis; Dvarn-iškis f. Mlt: Dvarnis; Dvaron-iškis f. Brž: Dvarōnas; Dvyl-iškis f. V: Dvylỹs; Dzivōn-iškis f. Kp: *Dzivonas (vö. b. ž. dzivonas „istencs, ökörfarkkóró“); Eimūl-iškis f. Pn: Eimūlis; Gaidėl-iškis f. Rd: Gaidēlis; Gaid-iškis f. An: Gaidys; Gailiūt-iškis vs. An: *Gailiutis, vö. Gāilius; Galin-iškis f. Pn, Galin-iškis f. Mlt: Galīnis; Galv-iškis vs. An: Galva; Garbūnel-iškis f. Zr: *Garbūnēlis, vö. Garbus, Garbunas; Garmul-iškis f. Zr: *Garmulis, vö. Gārmlus; Gataūk-iškis f. Šr: Gataūkis; Gavēn-iškis f. Brž: Gavēnas; Gegūn-iškis vs. Ut: *Gegūnas, vö. Gegỹs, Gēgys; Geguž-iškis f. Rk, Zr: Gegūžis, Gegužas; Gen-iškis f. Rk: Genys; Kreivak-iškis f. Pkr: *Kreivakis (< *kreiva-akis „ferde szemű“) vagy

³⁵Az avd. keresztény szláv eredetű Vasij névből is származhat (vö. LPŽ I 139).

³⁶Ennek az avd.-nek az eredetére vonatkozó értelmezéshez lásd a 28. lábjegyzetet.

³⁷Lásd a 28. lábjegyzetet.

³⁸A. Vanagas véleménye szerint a településnév korábbi alakja *Dirsūniškis, lehetett, amely az *Dirsūnas avd.-ből származik – vö. V a n a g a s A. Lietuvos miestų vardai, 44–47.

172

*Kreivokas (< közszó: kreivókas, -a „kissé görbe”); Kriauč-iškis f. Brž: *Kriaučius, vö. Kriaučėlis, Kriaučiūnas vagy szláv kriaučius „szabó”; Krūg-iškis f. Rk: *Krūgas (vö. közszó: krūgas „asztmás ember”); Kriveik-iškis f. Šr: *Kriveikis, vö. Krīvas; Krūnk-iškis f. Ut: *Krunkas (vö. közszó: krūnkas „varjú, holló”), vö. Krunkāuskas, Krunkāitis; Kruòp-iškis t. Ut: Kruòpā, Kruòpis; Kubìl-iškis t. Rk: Kubìlius, Kubìlis; Kudòr-iškis t. An: *Kudoras, vö. Kūdarìs; Kukar-iškis f. Zr: Kùkaras, Kùkors; Kùk-iškis f. An: Kùkas, Kùkis, Kùkys; Kùkt-iškis t. Mlt: Kùktà; Kum-pin-iškis t. An, f. Kp: Kumpìnis; Kunig-iškis f. Kp, Mlt: *Kunigas, vö. Kunigėlis, Kunigáitis, közszó: kùnigas; Kuòd-iškis t. Brž: Kuòdis, Kuodÿs; Kuòk-iškis f. Kp: *Kuokas (vö. közszó: kuòkas „bamba, tökfilkó,...”); Kuòl-iškis f. Mlt: Kuòlis, Kuolÿs; Kuprėl-iškis nagyk. Brž: Kuprėlis; Kùpr-iškis f. Ps: Kùpris, Kuprÿs; Kurkliēt-iškis f. Rk: Kurkliētis; Kušleik-iškis f. Kdn: Kušleikà; Kvietin-iškis f. Rk: *Kvietinis, vö. Kvietìnskas; Kviet-iškis f. Mrj, Prn: *Kvietys, vö. Kvietìnskas; Kvir-iškis f. Brž: Kvirà; Lab-iškis t. Rk: Labÿs; Latvèl-iškis f. Brž: Latvėlis vagy etnonima latvėlis (< lātvìs); Laužad-iškis 2 f. Brž, Laužad-iškis f. Rk: Laužadìs; Le-gen-iškis f. An: Legėnis; Leg-iškis f. Rk: Lėgas; Lėk-iškis f. Pn: Lėka, Lėkis; Lement-iškis f. Ut: *Lementas, vö. Lementáuskas; Libar-iškis f. Pkr: *Libaras, vö. Liberas, Liberis; Liber-iškis f. Pn: Liberas, Liberis; Ligin-iškis f. Ut: *Liginis, vö. Ligiónis, Ligeikà stb.; Lik-iškis f. Mlt: Lìkas; Lingāv-iškis 2 f. Klm, vö. Lingáuskis, Lingÿs; Lipn-iškis f. Ps: Lipnÿs, Lìpnius; Liùl-iškis f. Mrj: Liùlÿs; Lumbēn-iškis t. Šl: *Lumbėnis, vö. Lùmbė, Lumbis; Maldin-iškis t. Kp: *Maldinis (vö. közszó: maldínis „imádkozásra szánt”; „mocsári növény, gyékényes”), vö. Máldis; Malėt-iškis t. Pn: *Maleta, vö. Maletà, Meletà; Malon-iškis t. An: Malónis, Malónė; Margel-iškis t. Brž: Márgelis, Margėlis; Maskòl-iškis f. An: Maskōlius, Maskōlis vagy etnonima: maskolis „orosz”; Maurìn-iškis f. Kp: *Maurinis (vö. Máuras folyó Kp); Mazgėl-iškis t. Kp: Mazgėlis; Mažeik-iškis f. Rk, Mažeik-iškis f. An, Rk: Mažeikis, Mažeikà; Mažiùl-iškis f. Rk: Mažiùlis; Mažūt-iškis f. Šr: Mažūtis; Mekšēn-iškis f. Rk: Mekšēnas; Medeik-iškis f. Zr: Medeikà, Medeikis; Medin-iškis t. Ut: Medinis; Meldeik-iškis f. Rk: Meldeika, Meldeikis; Meldūt-iškis f. Ut: Meldūtis; Miciulēn-iškis f. Ps: *Miciulėnas, vö. Miciùlis; Mieleik-iškis f. Kp: Mieleikà; Migdòl-iškis f. An: *Migdolas (?) (vö. közszó: migdòlas); Miliūk-iškis t. Rd: Miliùkas; Milūn-iškis f. An: Milūnas; Molin-iškis t. Ut: Molìnis; Món-iškis f. Ut: Monis, Mónius; Móty-iškis f. Mlt: *Motys, vö. Motvila; Murž-iškis t. Ps: Mùrza, Muržà; Nabāg-iškis f. Rk: Nabāgas; Nārk-iškis f. An: Nārkus; Narūš-iškis f. Mlt: Narūšis; Narūt-iškis f. Pn, Narut-iškis t. Ut: Narūtis; Našlòn-iškis f. Ut: *Našlonas, vö. Našlėnas; Nečion-iškis f. Ut: Nečiónis; Ožkin-iškis f. Brž: Ožkinis; Pabald-iškis f. Mlt: *Pabalda (vö. közszó: pabálda, pabaldà „éjszakázó”); Pamēn-iškis f. Rk: *Pamēnas (vö. közszó: pamēnas „kísértet”); Pasauš-iškis f. Rk: Pasaušis; Pavar-iškis t. Brž: Pāvaras, Pavaris; Pelēd-iškis f. Pn: Pelēda; Pelek-iškis f. An: Pelēkas; Pēmp-iškis t. Rk: Pēmpė; Perkūn-iškis f. Brž: Perkūnas; Pinčiūk-iškis f. Rd: *Pinčiūkas, vö. Pìnčius; Plik-iškis t. Ps: Plikÿs, Plìkis; Pùk-iškis t. Pn: Pùkas, Pùkis; Pùkn-iškis f. Brž: Puknÿs, Pùknius;

173

Pumput-iškis t. Šr: Pumputis; Puodžiul-iškis t. Kp: Puodžiulis; Purón-iškis t. An: Purónas; Pùrp-iškis f. Rk: *Purpas (vö. közszó: purpas „rongy, cafat”); Purvin-iškis 2 f. Ut: Purvinis; Pùsl-iškis f. Rk: Puslis; Pũt-iškis f. Brž: Pùta, Pùtys; Putr-iškis f. Pš: Putrà, Pùtris; Rād-iškis f. Kp, Rad-iškis f. An, t., f. Ukm: Rādis, Radỹs; Raūgal-iškis f. Kp: Raūgala, Raūgalas; Raūp-iškis f. Mlt: Raupas, Raupỹs; Repēn-iškis f. Zr: *Repenis (vö. közszó: repénti „vánszorog”); Ribōk-iškis f. An: Ribōkas; Rỹm-iškis t. Pkr, f. Rd: Rỹmas; Rimš-iškis t. Brž: Rimša, Rimšas; Rugen-iškis f. Ut: Rugenis; Rūgštel-iškis f. és t. Ut: *Rūgštelė vagy *Rūgštelis, vö. Rūkštelė, Rūkštelės stb.; Rūk-iškis f. An, Kn: Rūkas; Rukš-iškis t. Kp: Rukšà, Rukšỹs; Ruop-iškis f. Rk: Ruopas; Rūpl-iškis t. Rd: Ruplis, Rupỹs; Sakāl-iškis t. Brž: Sākalas, Sakālis; Saldot-iškis t. Ut: *Saldotas (vö. szláv saldōtas „katona”); Saldūt-iškis (< régi Salgudiskis⁳⁹) v. Ut: *Salgudais (< közszó: salā „falu” és etnonima: gūdas); Salin-iškis f. Mlt: Salinis; Sartēn-iškis f. An: *Sartenis, vö. Sartys; Sedūn-iškis f. Mlt: *Sedūnas (vö. közszó: sedūnas, sedūnas „aki sokat ül”); Senōn-iškis f. An: *Senonis (vö. közszó: senonis „öregember”) stb. (összesen 340).

-iškiai. Aitvar-iškiai f. Al: *Aitvaras, vö. Aitvarelis; Alkūn-iškiai f. Mlt: Alkūnas; Alavīn-iškiai f. Rs: *Alavinis (vö. közszó: alavinis, -ė „ónból készült”); Apeik-iškiai f. Jon: Apeikis; Atkōč-iškiai f. Kp: Atkōčius; Aukštuol-iškiai f. Brž: Aukštuōlis; Aviž-iškiai f. Rd: Avižà, Avižius; Bačk-iškiai f. Vlkv: Bačkỹs, Bāčkիս; Bagot-iškiai f. Kdn: *Bagotas (vö. szláv bagótas, -a „gazdag”), vö. Bagotaitis; Bajōr-iškiai f. Brž, Kdn, Kp, Lzd, Pn, Rk, Ut, 2 f. Jon: Bajōras; Bakaler-iškiai f. Zr: *Bakaleris (vö. szláv bakaliórius „tanító”; bakalėrija „elemi iskola”); Bakš-iškiai f. Vlkv: Bakšà, Bakšỹs⁴⁰; Balañd-iškiai f. Trg, Baland-iškiai f. Brž: Balañdis; Balč-iškiai f. Ps: Balčỹs, Balčius; Balčiūn-iškiai f. An, Balčiūn-iškiai f. Vlkv: Balčiūnas; Balnēl-iškiai f. Jrb: *Balnelis, vö. Bālnis, Bālnįus; Balsēl-iškiai f. Šk: *Balselis, vö. Balsỹs; Bals-iškiai f. Krtn: Bālsas, Bālsis, Balsỹs; Baltēn-iškiai f. An: Baltēnis; Barēiv-iškiai f. Jrb: *Bareiva, *Bareivis, vö. Bareikà; Barkel-iškiai f. Mlt: *Barkelis, vö. Barkus⁴¹; Barōn-iškiai f. Pn, Rd, t. Rd: Barōnas; Barsūn-iškiai f. Kn: *Barsūnas (vö. közszó: barsūnas „szíj, amellyel a bocskort varrják”, továbbá barsas „borz”); Barūt-iškiai f. Mlt: Barūtis; Baūbl-iškiai f. Ukm: Baūblis, Baublỹs; Baubōn-iškiai f. Mrj: Baubōnis; Bērn-iškiai f. Brž: Bernỹs, Bērnius; Berniūn-iškiai f. Kp: Berniūnas; Bevard-iškiai f. Mrj: *Bevardis (vö. közszó: bevardis, -ė „névtelen”); Bìl-iškiai f. Klm: Bilà, Bilius; Biršton-iškiai f. Šlu: Birštonà, Birštonas; Bliūdž-iškiai f. Mrj: Bliūdžius; Bliūk-iškiai f. Šk: *Bliūkas (vö. közszó: bliūkas „kövér, testes”), vö. Bliūkis; Bliuv-iškiai f. Šk: Bliūvas; Brazdon-iškiai t. Mlt: *Brazdonas, vö. Brazdỹs; Bried-

³⁹ Žr. Lietuvos apgyventos vietos, Kaunas, 1925, 435.

⁴⁰ Ezek a személynevek nem feltétlenül ragadványnévi eredetűek, hanem szláv nyelvekből is származhatnak – vö. LPŽ I 163.

⁴¹ E személynév eredetének értelmezéséről lásd a 28. jegyzetet.

174

-iškiai falu Mrj: Brėdis; Buv-iškiai falu Ps: Buvys, Būvė; Buld-iškiai falu Jon: *Buldė, *Buldis (vö. táj. buldė „golyó“); Butėn-iškiai falu Rd: Butėnis; Būt-iškiai falu Ukm, But-iškiai falu Ut: Butà, Būtė, Butys; Cigōn-iškiai falu Al, Jnš: *Cigonas vagy etn. cigonai, cigōnas „cigány“; Cipk-iškiai falu Šll: Cipkà, Cipkus; Ciūn-iškiai falu Mlt: Ciūnis (? < Ciūnis < *Tjūnis), vö. Tjūnas; Čebator-iškiai falu Ukm: Čebatorius; Čėč-iškiai falu Brž: Čėčys; Čyp-iškiai falu Kp: Čypas; Čiūr-iškiai falu Šk: Čiūra; Čivyl-iškiai tanya Šr: Čivylis; Čiv-iškiai falu Ut: Čivas; Čiž-iškiai falu Ign, Ps, tanya Mlt, Čiž-iškiai 2 falu Vlkv: Čižas; Dailid-iškiai falu Mlt: Dailidė; Darguž-iškiai falu Akm: Dargužis, Dargužys; Daubak-iškiai falu Šl: *Daubaka (?), vö. Dubaka; Daug-iškiai falu Kp: Daugis; Dauk-n-iškiai 2 falu Pn, Dauk-n-iškiai falu Brž: Dauk­nys; Daun-iškiai falu Mlt: Daunys; Daus-iškiai falu Pkr: Dausa; Daūs-iškiai falu Šl, Daus-iškiai tanya Pkr (? < *Daus-iškiai): Dausa; Deivōn-iškiai falu Vlkv, Deivon-iškiai falu Mrj: *Deivonis, vö. Devonis (< *Dievonis, vö. táj. dievonis „Isten fia“); Deveik-iškiai falu Kdn: Deveikis; Didžiul-iškiai falu és tanya An: Didžiulis; Dijok-iškiai falu Jon: Dijōkas; Dil-iškiai falu Rk: Dilis, Dilys; Dird-iškiai 2 falu Rs: Dirda; Diržel-iškiai falu Rd: *Dirželis, vö. Diržys, Diržis; Dyvil-iškiai falu Lzd: *Dyvilis (vö. szl. dývyti „csodálkozni“); Drabuž-iškiai falu Jon: Drabužis; Drazd-iškiai tanya Šr: Drazdas; Druc-iškiai falu Ps: *Drūcas, vö. Druceikà; Dūbl-iškiai falu Kp: *Dūblys (táj. dūblýs, dūblis „nagy hasú személy“), vö. Dublýs; Dūd-iškiai falu Brž, Ps, Rk, Dūd-iškiai falu Šr: Dūdà; Dūdōr-iškiai tanya Brž: Dūdōrius; Dùlk-iškiai falu Klm, Pkr: Dùlka, Dùlkė; Dumš-iškiai falu Rs: Dùmša, Dumšas; Dund-iškiai falu Rk: Dùnda; Duob-iškiai falu Šk: Duoba; Duon-iškiai falu Vlkv: Duonis; Džiug-iškiai falu Brž: Džiugà, Džiūgas; Eglin-iškiai 3 falu Vlkv: Eglinis, Eglinas; Eižel-iškiai falu Ut: *Eiželis, vö. Eižinas; Éln-iškiai falu Kp: *Elnìas, vö. Elniónis; Gabš-iškiai falu Jrb: Gabšys; Gaidėl-iškiai falu Kn, Gaidel-iškiai falu Jnš: Gaidėlis; Gailion-iškiai falu Ps: *Gailionis, vö. Gailius, Gailiūnas; Gail-iškiai falu Skd, Tl, tanya Šl, Gail-iškiai falu Mlt: Gailis, Gailius; Gaiž-iškiai falu Kp: Gaižius, Gaižys; Garn-iškiai falu Jon: Garnys, Garnius; Gavén-iškiai falu Rd: Gavėnas; Gėd-iškiai falu Rk: Gedys; Gedžiūn-iškiai falu Ps: Gedžiūnas; Gen-iškiai falu Brž: Genys, Gėnis; Giedrait-iškiai tanya Ukm: Giedraitis; Gyl-iškiai 2 falu Šk: Gylis; Girsteik-iškiai falu Rk: *Girsteikis, *Girsteika, vö. Girstautas; Gyv-iškiai falu Mrj: Gyvis; Gob-iškiai falu Vlkv: Gobas, Gobė, Gobys; Godūn-iškiai falu Mrj: *Godūnas (vö. táj. godūnas „egy gombafajta“), vö. Godà; Gōštel-iškiai falu Šl: *Gōštelis (< *Gōštalas < Gōštau­tas); Gram-iškiai falu Mlt: Grāmas⁴² (vö. szl. grāmas „lomha, tátott szájú ember; falánk“); Graž-iškiai falu Brž, Kp, Mrj, Rd, 2 falu Šk, kisváros Vlkv: Gražys; Greition-iškiai falu Akm: *Greitonis (< táj. greitas „gyors“ és avd. Jōnas), vö. Greiturigis; Kaun-iškiai⁴³ falu Mrj, Vlkv: Kaūnas; Kaūpin-iškiai tanya An: Kaupinis; Kaūp-iškiai falu Šk, Vlkv: Kaupas; Kavol-iškiai tanya Švnč: Kavōlis, Kavōlius; Kazl-iškiai falu Kn,

⁴²Az avd. más eredetű is lehet — <német Grams, Gramms, lengyel Gram (lásd LPŽ I 700).

⁴³A Vv. a táj. kauniškis „Kaunas és környéke lakója” szóból is származhat.

175

Mlt, Šr, Ukm, 3 falu Mrj: Kazlà, Kãzlas; Kazók-iškiai falu Mlt: Kazòkas; Keb-iškiai falu Jrb: Kėbas; Kėbl-iškiai falu Prn: Kėblis, Keblỹs; Keliuot-iškiai falu Pkr, Ps: Keliuotis; Kelpš-iškiai tanya Šr: Kelpšys, Kelpšius; Kernãg-iškiai tanya An: Kernãgis; Kerš-iškiai falu Šk: Kéršis, Keršỹs; Keršul-iškiai falu Kp: Keršùlis; Kiãul-iškiai falu Brž: Kiaulỹs; Kidòl-iškiai falu Mrj: Kidòlius; Kiel-iškiai tanya Brž: Kiélė; Kíer-iškiai tanya Mlt: Kíeras; Kild-iškiai falu Ukm: Kìlda, Kildà; Kỹl-iškiai falu Brž: Kýlas; Kìlp-iškiai falu Rk: Kilpỹs; Kindzel-iškiai falu Ukm: *Kindzelis, vö. Kindziùlis (vö. táj. kindzas „füstölt sonka“); Kirkil-iškiai falu An: Kirkilà, Kirkìlis; Kirkl-iškiai tanya Zr: Kìrklis, Kirklỹs; Kirvėl-iškiai falu Ukm: Kirvėlė, Kirvėlis; Kisiel-iškiai falu Jon: Kisiėlis, Kisiėlius; Kiūk-iškiai falu Trg: Kiūkis, Kiukỹs; Klaiš-iškiai falu Tl: Klaišà, Klaišỹs; Klebòn-iškiai falu Rd: Klebònas vagy táj. klebònas; Kléiv-iškiai falu Rd: Kléiva; Klov-iškiai falu Zr: Klóva; Knybur-iškiai tanya Zr: Knỹburas, Knỹburis; Knit-iškiai falu An, Ukm: Knìtas; Kojėl-iškiai falu Brž, Mlt: Kojėlis, Kojėlė; Kopūst-iškiai falu Mlt: Kopūstas; Koval-iškiai falu Kn: Kòvalis; Kraken-iškiai falu Šlu: *Krakenis, vö. Krãkė, Krakỹs; Krapil-iškiai falu Šr: *Krapilius (vö. szl. krãpyti „locsolni“); Kreiven-iškiai 2 falu Kp: *Kreivenis, vö. Kreivenis, Kreivỹs; Kriaunait-iškiai tanya Šr: Kriaunáitis; Kriauš-iškiai falu Ps: Kriaušas, Kriaušius; Krivit-iškiai falu Mlt: Krìvičius; Krūpel-iškiai falu Ukm: Krūpelis; Kubil-iškiai falu An: Kubìlis, Kubìlius; Kūkar-iškiai tanya Pkr, Kūkor-iškiai falu és tanya Kdn, Kukor-iškiai falu Krtn: Kūkaras, Kūkoris; Kukt-iškiai falu Mrj: Kuktà, Kuktỹs; Kukul-iškiai falu Klp, tanya Zr: Kukùlis; Kūl-iškiai falu Klp, Šll: Kulỹs, Kūlis; Kūln-iškiai falu Ukm: Kulnỹs, Kūlnius; Kūlš-iškiai falu Jon: Kūlšė, Kūlšis, Kūlšys; Kulvert-iškiai falu Jrb: *Kulvertas (vö. táj. kūlvertas, kūlvertiukas „nyúl“); Kunig-iškiai falu An, Jon, Klm, Pn, Prn, Rd, Rk, Rs, Šll, Šr, Trg, Ukm, Vlkv: *Kunigas, vö. Kunigáitis, Kunigėlis vagy táj. kūnigas; Kuõd-iškiai falu Kn, tanya Rk: Kuõdis; Kūos-iškiai falu Pkr: Kūosa; Kūpč-iškiai falu Vlkv: Kūpčius; Kuprėl-iškiai falu Vlkv: Kuprėlis; Kūpr-iškiai falu Klm, Mlt, tanya Šr: Kuprỹs; Kurklin-it-iškiai falu Ukm, vö. Kurklinskas; Kūrm-iškiai falu Rk, Vlkv: Kūrmìs; Kurš-iškiai falu Mlt: Kuršis, Kuršỹs; Kūt-iškiai falu Pn, Kut-iškiai falu Rd: Kūtas, Kutỹs; Kviēt-iškiai falu Šk: *Kvietys (vö. táj. kvietỹs), vö. Kvietinskas; Labaiš-iškiai tanya Mlt: Labá iša; Labot-iškiai falu Mlt: *Labotas (vö. táj. labótas „szarvatlan, csutak“), vö. Labóta-kis; Labuš-iškiai falu Vlkv: *Labùšis, vö. Labušaitis; Laib-iškiai falu Ukm, Láib-iškiai⁴⁴ tanya Kp: *Laibys, vö. Laibakójis stb. (összesen 728).

-ka. Aškin-ka falu Zr: Aškinis; Baldin-ka falu Kdn: *Baldinis, vö. Baldis, Baldžius; Bernadin-ka tanya An: bernadinas „bernardinus“; Bernardin-ka falu Kš: bernardinas „a Szent Ferenc-rend szerzetese“; Kisieł-ka falu Ign: Kisiełius; Raščin-ka falu Zr: *Raščina (vö. szl. raštyna „kovászos kenyértészta“), továbbá vö. Raščinskas, Rastinis, Rastina; Rusin-ka falu Mrj: Rūsinas; Tatár-ka falu Kš: Tatara; Ukrain-ka tanya Mlt: etn. ukrainas „ukrán“; Vėjėl-ka falu Šr: Vėjėlis, Vėjėlis.

-uvka. Bugeluv-kà tanya Trak: Bugėlis;

⁴⁴A Vv. a héber eredetű avd.-vel is összefüggésbe hozható: Láiba.

176

-uškė. Baŕk-uškė f. Ign: Baŕkus⁴⁵, Leĩp-uškė f. Ign: Leĩpus; Siŕg-uškė f. Lzd: Siŕgas, vö. Sirgūnas; Suŕg-uškė f. Mlt: Suŕga, vö. Suŕgela; Šėšk-uškė f. Švnč: Šėškas, Šėškus.

-(i)uškės. Baŕk-uškės k. Šlčn: Baŕkus⁴⁶; Gil-ùškės vs. Zr: Gìlius, Giļys; Kãtk-uškės k. Šlčn, Zr: Kãtkus; Meil-uškės k. Trak: Meĩlus; Mieleik-uškės k. Rk: *Mieleikis, vö. Mielaitkà; Naŕk-uškės vs. Šlčn: Naŕkus; Pìk-uškės k. Al: Pìkas, Pìkis⁴⁷, vö. Pikūnas; Purn-uškės k. V: *Purnys (vö. a. sz. purnùs, -ì „puffadt”); Rag-uškės k. Ut: Rãgas; Vaidž-uškės k. Ign: *Vaidžius, vö. Vaidžiūnas, Vaidas; Velìk-uškės k. Zr: Velìką, Velỹkis.

-uškis. Baŕk-uškis f. Ukm: Baŕkus⁴⁸; Bìk-uškis f. Ut: Bìkas.

-(i)uškiai. Baŕk-uškiai k. An, Baŕk-uškiai k. Mlt: Baŕkus⁴⁹; Bil-uškiai k. Jon: Bìlius, Bìlys; Daŕk-uškiai k. Šr: *Darkus, *Darkys, vö. Darkìntis; Kapč-uškiai k. An: Kãpčius; Laip-uškiai k. Pkr: *Laipus, vö. Leĩpus; Meil-uškiai k. An: Meĩlus; Naŕk-uškiai k. Mlt: Naŕkus; Riñk-uškiai k. Brž: Riñkus; Suŕg-uškiai k. Mlt: Suŕga.

-uškos. Aug-uškos k. An: Áugis, Áugus; Liaùm-uškos k. Ut: *Liaùma, vö. Liaumickas, Laumė; Mìlk-uškos vs. Švnč: Mìlkus, vö. Mìlkintas.

-utas. Vain-ùtas település Šlu: Vainỹs, Vainius.

-uva. Rėk-uva k. Šl: Rėkus; Šed-uvà mst. ir vs. Rd: Šėdys, Šedis⁵⁰; Verėd-uva k. Rs: *Verėdis, *Veredis, vö. még Vereda.

A bemutatott, személynevekből és személymegnevezésekből képzett, szuffixumos oikonimák között a legtöbb közszói (ragadványnévi) antroponimákból alakult. Az oikonimák képzésében 26 szuffixumot használtak (-(i)anka, -auka, -aunė, -(i)ava, -(i)avas, -čizna, -enka, -iena, -ija, -inė, -ynė, -inės, -ynės, -inis, -iniai, -iškė, -iškės, -iškis, -iškiai, -ka, -(i)uškės, -uškis, -(i)uškiai, -uškos, -utas, -uva), amelyek közül 7 szláv eredetű (-(i)anka, -auka, -(i)ava, -(i)avas, -čizna, -enka, -ka). A szláv eredetű szuffixumok közül azonban talán csak az -ava, -avas produktívabb (~40 képzett alak); a többi itt említett szláv eredetű szuffixummal viszonylag kevés szuffixumos oikonima keletkezett.

3. Keresztény személynevekből képzett származékok

A képzett alakok e csoportjába azok a szuffixumos oikonimák tartoznak, amelyek lexémáját különböző eredetű (héber, görög, latin és szláv) keresztény személynevek alkotják—

⁴⁵ E személynév eredetének értelmezéséről lásd a 28. lábjegyzetet.

⁴⁶ Lásd a 28. lábjegyzetet.

⁴⁷ Személynév. Pìkas, Pìkis germán eredetű is lehet – lásd LPŽ II 451.

⁴⁸ Lásd a 28. lábjegyzetet.

⁴⁹ Lásd a 28. lábjegyzetet.

⁵⁰ Lásd Vanagas A. Lietuvos miestų vardai, 227–229.

177

…nevek. Ezek a litván nyelvben meghonosodott keresztény nevek, rövidített és egyéb alakjaik, valamint az ezekből kialakult képzős és képző nélküli családnevek. A településnevek bemutatásakor nem határozzuk meg, hogy keresztnévből vagy családnévből keletkeztek-e, mivel ezt sok esetben gyakorlatilag nem is lehet megállapítani. Előfordulhat ugyanis, hogy egy keresztény név napjainkban családnévként is használatos, miközben a településnév keletkezésekor az illető személynév státusza esetleg más volt.

-anka. Oliš-ánka, vö. Ukm: Olišáuskas, Òlis.

-(i)auka⁵¹. Adom-áuka, vö.: Adõmas; Aleksiej-áuka, lásd: Aleksiejus; Andriej-áuka, lásd Ign: Andrijùs; Alin-áuka, vö.: Ut: Alinà; Ausiej-áuka, vö.: lásd: Ausiejus; Barbar-áuka, vö.: Ut: Barbara nyj. (< Barbarõ); Čepel-áuka, vö.: lásd: Čepėlė, Čepėlis; Danil-áuka, lásd Rk: Danilà; Jakim-áuka, vö. Jon: Jakìmas; Jan-áuka, lásd Al, Mlt, Prn, Vlk, Vrn: Jãnas, Janỹs; Jasen-iáuka 2, lásd Lzd: Jasenas, vö. Jasėnas; Karl-áuka, lásd Kš: Kãrlas; Kiril-áuka, vö.: lásd: Kirìlas; Makar-áuka, lásd Zr: Mãkaras; Marin-áuka, lásd Jon: Marìnas, Marinà; Mikal-áuka, lásd Mrj: Mìkalas; Mitr-áuka, lásd Zr: Mìtras; Nazar-áuka, vö. Zr: Nazãras; Paul-áuka, vö. Zr: Paũlius; Sam-áuka, lásd Trak, Zr: Sãmas; Sofijan-áuka, vö. Brž: *Sofijana (< Sòfija); Taros-áuka, lásd Ign: Tarosà, Tarõsas; Zofij-áuka, lásd Jon: Zòfija.

-(i)ava. Adom-avà, lásd Pn, Zr: Adõmas; Albert-avà, lásd Jon: Álbertas; Aleksandr-avà, lásd Al, An, Brž, Pn, Rs, Šk, Šr, Trak, Ukm, Vrn, vö. Mlt, Šr: Aleksándras; Alin-avà, lásd Pn: Alinà; Aliz-avà, település Kp: *Alizas, vö. Alýzas; Andriej-avà, vö. Pn, Andrij-avà, lásd Šl (< *Andriej-ava): Andrijùs; Andrijan-avà, vö. Trak: *Andrijanas, vö. Andrijõnas; Andrik-avà, lásd Rk: Ándrikis; Antan-avà, lásd An, Jrb, Kdn, Klm, Kn, Mlt, Mžk, Pn, Rd, Rs, vö. An, Kdn, Mlt, Rd, Rk, Švnč, Zr: Antãnas; Antaš-avà, település Kp: *Antãšas, vö. Antošáuskas, szláv keresztnév: Antóš; Antuš-avà, lásd Kdn, Ukm: Antùšas; Antanin-avà, lásd Mlt, Šr: Antaninà; Anupr-avà, lásd Kš: Anùpras; August-avà, lásd Pn: Augùstas; Augustin-avà, lásd Rk: Augustìnas; Benedikt-avà, vö. An, Ukm: Benedìktas; Bogdal-avà, lásd Rk: *Bogdelis; Boleslov-avà, lásd, Bolesl-avà, lásd Kš, Šr (< *Boleslav-ava): Bolèslovas; Braniš-avà, vö. Mlt: *Branišas, vö. Brõnišas; Bronisl-avà, lásd An (< *Bronislav-ava): Bronìslovas; Čeplin-avà, vö. Kdn: *Čep-linas, vö. Čėplinskas; Damaz-avà, lásd Trak: Damãzas; Danil-avà, lásd Kdn, V: Danilà; Darat-avà, vö. Kdn: Daratà; Domeik-avà, lásd Kn: Domeikà; Elen-avà, lásd Klm: Elenà; Emelin-avà, lásd Mlt: *Emelinas, vö. Amilinãvičius; Emil-iavà, lásd Šk: Emìlius; Eliz-avà, lásd Šk: Elizà; Felicin-avà, lásd Šl: *Felìcinas (< Felicijõnas); Ferdant-avà, lásd Mlt (< *Ferdinand-ava): Ferdinándas; Ferdinant-avà, lásd An (< *Ferdinand-ava): Ferdinándas; Gabriel-avà, vö. Kp: Gabriẽlius; Gabril-iavà, lásd Kš: *Gabrilius, vö. Gabriẽlius; Gust-avà, lásd Šk: Gùstas; Ignac-avà, vö. Prn: Ignãcas; Ivan-avà, lásd és vö. Šr: Ivãnas; Jadvyg-avà, lásd Jon, Klm, vö. Zr: Jadvyga; Jak-avà, lásd Kš: Jãkas, Jakỹs; Jan-avà, lásd Rk: Jãnas, Janỹs; Janc-avà, vö. Zr: Jancỹs, Jančiùs; Januš-avà, lásd An, Kdn: Jãnušas, Janušìs, Janušỹs; Jokūb-avà 2, lásd An: Jokūbas; Jon-avà, telep. Jon, lásd

⁵¹ Lásd a 14. jegyzetet.

178

Brž, Rk, Švnč, Zr: Jōnas, Jōnis; Julijan-avà, lásd Prn, Trak, Zr: *Julijanas, vö. Julijōnas; Juljan-avà, lásd Brž, Jon: *Juljanas, vö. Julijōnas; Juozap-avà, lásd Al, An, Kn, Kp, Mlt, Rk, Šl, Šr, Zr, vö. An, Kp, Prn, Šr, Ukm, Ut: Juōzapas; Jurgen-avà, lásd Zr: Jurgenas; Justin-avà, lásd Kdn, Pn, Rs, vö. An: Justinas, Jùstinas; Kamil-iavà, lásd Prn: Kamilis; Kastantin-avà, vö. Zr: Kastantinas; Kazimier-avà 3, lásd Mlt, 2, lásd Prn, vö. Kn, Ukm: Kazimieras; Konstantin-avà, lásd Jon: Konstantinas; Ksever-avà, lásd Rk, vö. Zr: Kseveras; Leck-avà, település Mžk: Leckus; Leon-avà, lásd Rs: Leōnas; Leopold-avà, vö. Rk: Leopōldas; Lesk-avà, lásd Prn: Leskas; Licin-avà, lásd Klm (< *Liucin-ava): Liucinà; Liudvin-avà, lásd Jrb, Pn, Rk, vö. Zr: Liudvinà; Madlin-avà, lásd Jon: *Madlina, vö. Madlýna, Madlena (< Magdalena); Malgažat-avà, lásd An: Malgažata (szl.); Malvin-avà, lásd Kp: Malvinà; Marijan-avà⁵², vö. An: *Marijanas; Marijon-ava, vö. Pn: Marijōnas; Marin-avà, lásd An: Marīnas, Marinà; Martin-avà, lásd Kn, Vrn, vö. Rk: Már tinas; Mikal-avà, lásd Brž, Prn, Rs, Trak: Mikalas; Mikalin-avà, vö. Rk: Mikalinà; Mock-avà, lásd Mrj: Mockà, Mōckus; Morkūn-avà, lásd Trak: Morkūnas; Paulin-avà, lásd An, Jon, Prn: Páulinas, Paulinas; Ramald-avà, vö. Brž (< *Romuald-ava); Romuld-avà, lásd An (< *Romuald-ava): Romuáldas; Raman-avà, lásd An, Rs, Trak: Ramanas; Samal-iavà, lásd Kš: Samālis, Samālius; Selver-avà, lásd Kn: Silvèras; Silvan-avà, lásd Al: Silvanas; Stan-iavà, lásd Al, Trak: Stanỹs; Stanisl-avà, lásd An, Kn (< *Stanislav-ava): Stanìslavas; Stepon-avà, lásd An, Brž, Jrb, Kdn, vö. Kp, Ut: Stēponas; Stepan-avà, lásd Jon, Rk, Šr: Stēpanas; Ston-iavà, lásd Kš: Stonỹs; Šimel-iavà, vö. Kn: Šimēlis; Tadar-avà 2, lásd Kš: Tãdaras; Tadauš-avà, lásd Jrb: Tadaušas; Tamaš-avà, lásd Al, Trak, Tamaš-iavà, lásd Trak: *Tamašius, Tamašas; Valeik-avà, lásd Ign: Valeikà; Valentin-avà, vö. Mlt: Valentinas; Viktor-avà, lásd Šk: Viktoras; Vincent-avà, lásd Kdn, Prn: Vincentà, Vincentas; Vladisl-avà, lásd Trak, Zr (< *Vladislav-avà): Vladislavas; Zigmant-avà, lásd An: Zigmantas.

-avas. Adak-āvas 2, lásd Trg: *Adakas, vö. Adakáuskas; Adam-āvas, lásd és vö. Švnč: Adamas; Adom-āvas, lásd Šll: Adōmas; Aleksandr-āvas, lásd Mrj, Pln, V, VIkv, vö. Švnč, V: Aleksándras; Andriej-āvas, vö. Švnč: Andriējus; Andrik-āvas, lásd Ign: Āndrikis; Antan-āvas, lásd Ign, Mrj, Tl, V, vö. Šlčn: Antānas; August-āvas, lásd Pkr, vö. Švnč: Augūstas; Barbor-āvas, lásd Šll, Tl: Barborà; Benedikt-āvas, lásd Ign: Benedìktas; Braz-āvas, lásd Mrj: Brazỹs, Brāzius; Bronislav-āvas, vö. Švnč: Bronislavas; Dominink-āvas, vö. Švnč: Dominìnikas; Edvard-āvas, lásd Ign: Édvardas; Endriej-āvas, település Klp: Endriējus; Endrik-āvas, lásd Šll: Ēndrikas; Felicijan-āvas, vö. Švnč, Felicijan-āvas, lásd Lzd: *Felicijanas, *Filicijanas (< Felicijōnas); Feliks-āvas, lásd Tl: Fēliksas; Grick-āvas, lásd Lzd: *Gricka, vö. Grickevīčius; Gubert-āvas, lásd Šlčn: Gūbertas; Jacent-āvas, lásd Mrj: *Jacentas (< Jacintas); Jan-āvas, lásd Ign, Lzd: Jānas, Janỹs; Juozap-āvas, lásd Lzd, Prn, Tl, VIkv, vö. Ign, Švnč: Juōzapas; Kastantin-āvas, vö. Švnč: Kastantinas; Konstantin-āvas, vö. Ign, Švnč: Konstantinas; Kazimier-āvas, lásd

⁵²A marijon- (marijan-) tővel alkotott településnevek összefüggésbe hozhatók a b. ž. marijōnas, marijōnai „Mária nevét viselő testvérület, e testvérület tagjai” jelentésű szóval.

179

Al, Ign, Ut, V, Vrn, Zr, vs. Šlčn: Kazimieras; Leonard-āvas falu Lzd, Pn: Leonárdas; Leon-āvas falu Jrb, Kn: Leōnas, Lēonas; Liucin-āvas falu Mrj: Liucinà; Liudvik-āvas falu Tl: Liùdvīkas; Liudvin-āvas⁵³ város és falu Mrj, vs. Ign, Šlčn: Liudvinà; Makar-āvas falu Ign: Makāras; Malvin-āvas falu Ign: Malvinà; Marijan-āvas falu Ign, Vlkv: *Marijanas, vö. Marijōnas; Marijon-āvas falu és vs. Ign: Marijōnas; Mikal-āvas falu Al, Ign, Zr, 2 vs. Švnč: Mìkalas; Mikalaj-āvas falu Mrj: *Mikalajus tájnyelvi (< Mikalòjus), vö. Mikalajūnas; Nastaz-āvas falu Ign: Nastāzas; Norvert-āvas falu Mrj (< *Norbert-āvas): Nōrbertas; Paulin-āvas vs. Ign, Švnč: Paulìnas, Paulìnā; Petr-āvas falu V: Pėtras; Raman-āvas falu Lzd, vs. Švnč: Ramanas; Ren-āvas falu Mžk: Renys; Romald-āvas vs. Šlčn (< *Romuald-avas): Romuáldas; Sabin-āvas falu Lzd: Sābinas, Sabinà; Samsan-āvas falu Zr (< *Samson-āvas): Samsōnas; Siman-āvas vs. Švnč: Sìmanas; Stanislav-āvas 2 vs. Švnč: Stanislavas; Timak-āvas falu Vrn: *Timakas, vö. Cimakàuskas; Vasil-āvas falu Vlkv: Vasìlius; Vincent-āvas falu Kp, Pln, Švnč: Vincentas; Stanislov-āvas falu Ign: Stanislovas; Zigmant-āvas falu Mrj: Zigmantas.

-čizna. Abramau-čiznā falu és vs. Mlt: Abramàuskas; Adamau-čiznā falu Ukm: Adamàuskas; Bartkelevi-čiznā falu Ukm: Bartkelevìčius; Dama-čiznā falu Mlt (< *Damaz-čiznā vagy *Damaš-čiznā): Damàzas, Dāmāšas; Maselš-čiznā vs. Švnč: Masélskas; Matau-čiznā falu Rk (< *Matauš-čiznā): Mataušas; Miliau-čiznā falu Ukm: Miliàuskas⁵⁴; Petrau-čiznā falu Zr: Petràuskas; Petkau-čiznā falu Kš: Petkàuskas; Stakau-čiznā vs. Šr: Stakàuskas; Tumen-čiznā falu Mlt: Tùmenas.

-enka. Paul-énka falu Lzd, Vrn: Paùlius.

-yčia. Karal-yčia falu Ign: Karãlius⁵⁵.

-ija. Aleksandr-ijà falu Kp, Skd, Šl: Aleksándras; Zobiel-ijà falu Šll: Zobielà, Zobièlis.

-ina. Elzbiet-inà vs. Lzd: Elzbietà; Ignal-inà Ign város, vs. Kš, falu Trak, Zr: *Ignalis, vö. Ignaliùkas; Jan-inà vs. Zr: Jānas, Janỹs; Jūz-ina falu Švnč: Jùzas, Jùzė; Karal-inà falu Šlčn: Karãlius⁵⁶; Karol-inà vs. Rd: Kārolis; Kastul-inà falu Ut: *Kastùlis (< Kòstas); Marcel-inà falu Mlt: Marcèlius, Marcèlė; Mikal-inà falu Lzd: Mìkalas; Petrav-inà falu Al: *Petravas, vö. Petròvas; Savar-inà falu Akm (?< *Sever-ina): Sevėras; Tadar-inà 2 falu Švnč: Tãdaras; Tùmel-inà 2 falu Ign: Tumėlis; Vital-inà falu Švnč: Vitális.

-inas. Oliės-inas falu Šr: Oliėsius; Viktar-inas falu Lzd: Vìktaras.

-ynas. Anul-ýnas falu Rs, Tl, vs. An: Anùlis; Uršul-ýnas falu Šll: Uršùlis, Uršùlė.

-ynai. Petroš-ýnai falu Ps: Petròšius.

⁵³ Lásd még V a n a g a s A. Lietuvos miestų vardai, 139–140.

⁵⁴ Ebben az esetben a családnév töve, a mil-, egy régi kéttagú személynév rövidítéséből is származhat, vö. Mìl-butas, Mìl-gaudas, Mìl-gedas (LVKŽ 271–272).

⁵⁵ Egyes esetekben a személynév nem a keresztény Kārolis névből, hanem a közszóból, karãlius eredhet (lásd LPŽ I 919–920; Z i n k e v i č i u s Z. Lietuvių antroponimika, 150).

⁵⁶Lásd az 55. lábjegyzetet.

180

-iné. Aleksandr-inė k. Jon: Aleksándras; Elžbiet-inė k. V, vs. Šlčn: Elžbieta; Izabel-inė k. Ign, V: Izabėlė; Juozap-inė 2 k. V, vs. Ign, Švnč, V: Juózapas; Jus-inė vs. V: Jùsius, Jusys; Kalikst-inė vs. V: Kalikstas; Karal-inė k. Rd: Karalius⁵⁷; Maižies-inė vs. V: Maižiėšius; Mikal-inė k. Ign, Prn, V, vs. Klm, Mrj: Mìkalas; Mikalausk-inė vs. Kp: Mikaláuskas; Mykol-inė k. ir vs. V: Mýkolas; Milaš-inė k. V: Milašius; Pečiul-inė vs. V: Pečiulis; Petrov-inė k. Krtn: *Petravas, plg. Petròvas; Ramon-inė k. Ps: Ramónas; Sab-inė k. Šk: Sābas; Savar-inė k. Kš (?< *Sever-inė): Sevėras; Sav-inė vs. Šk: Sāvas; Stas-inė k. Kdn: Stasys; Stašk-inė k. Švnč: Staškus, Staškà; Tekl-inė k. Rk: Tėklė; Timinsk-inė k. Šl: Timinskas; Val-inė k. Rd: Valys, Valius; Viktar-inė k. Ign, Šlčn: Viktaras; Viktor-inė k. Rd, Vlkv, vs. Pn: Vìktoras; Zigmant-inė vs. Šl: Zigmantas; Zabel-inė k. Kp: Zabela, Zabėlė.

-ynė. Ablož-ynė k. Rd: *Abložys, vö. Abloževičius; Adom-ynė k. Kp: Adòmas; Andriukait-ynė k. Kn: Andriukáitis; Antan-ynė k. An: Antānas, Austak-ynė k. Prn: *Austakas (< Eustāchijus); Gustait-ynė k. Prn: Gustāitis; Jonel-ynė vs. Pn: Jonėlis; Jask-ynė vs. Rd: Jaska, Jaskys; Klim-ynė k. Jon: Klimas; Lauč-ynė k. Kdn: Laučius; Liūd-ynė k. Pn: *Liūdas, vö. Liūdas; Marus-ynė k. Pn: *Marusia, *Marusis, vö. Maruševičius; Petr-ynė k. Jon: Pētras; Petrausk-ynė k. Pn: Petráuskas; Samuol-ynė k. Šk: Samuólis; Silvestr-ynė vs. Kn: Silvēstras; Venclov-ynė k. Tl: Vēnclovas; Vosyl-ynė k. Mrj: Vosýlius; Zabel-ynė k. An: Zabela, Zabielà.

-inés. Jōn-inės vs. V, Jon-inės k. V: Jōnas; Stak-inės k. V: Stākas, Stakys.

-inis. Marčiuk-inis k. Mrj: *Marčiukas, vö. Marčius, Marčiukáitis.

-iškė. Adomait-iškė k. Jrb: Adomáitis; Adōm-iškė k. Švnč: Adōmas; Adōš-iškė k. ir vs. Klm: *Adōšius, vö. Adosiūnas; Aleks-iškė k. Trak: Āleksas, Alēksis; Aleksiej-iškė k. Lzd: Aleksiejus; Alijōš-iškė 2 k. Klm: Alijōšius; Alin-iškė k. Trak: Alinà; Andriej-iškė vs. Švnč: Andrējus; Āndr-iškė k. Ign: Āndrius; Andrīun-iškė vs. Šk: Andriūnas; Antān-iškė k. Švnč, Antan-iškė k. Ign: Antānas; Astik-iškė vs. Švnč: Āstikas; Audiej-iškė k. Mrj: Audējus; Bagdōn-iškė k. Šl, vs. Rs: Bagdōnas; Baltr-iškė k. Kn: Baltras, Baltrus; Baltráit-iškė k. Jrb: Baltráitis; Baltrōm-iškė k. Jon: *Baltromas, vö. Baltromáitis; Bartaš-iškė k. Šll: Bartašius; Bartk-iškė k. Rs, Šll, Zr: Bartkus; Bernōt-iškė k. Trg: Bernōtas, Bernōtas; Blažiēj-iškė k. Ign: Blažiējus; Bogdōn-iškė k. Zr: *Bogdonas, vö. Bagdōnas; Cipar-iškė k. Šll: Ciparis; Čepėl-iškė k. Ign, Rk: Čepėlis; Čepuk-iškė k. Zr: Čepūkas; Čepūl-iškė k. Ign: Čepūlis; Dik-iškė k. Ign: Dikas; Dzid-iškė k. Šl: Dzīdas; Dovyd-iškė k. Šk: Dōvydas; Elžbiet-iškė k. Klm: Elžbieta; Flerijōn-iškė k. Klm: Flerijōnas; Gāšpar-iškė k. Ign: Gāšparas; Grigal-iškė k. Ign: Grigālius; Jākšt-iškė k. Ign: Jākštas; Jakūt-iškė k. Šl: Jakūtis; Janciāuš-iškė vs. Klm: Janciāuskas; Janīk-iškė k. Ign, Klm, Rs: Janīkus; Jankūn-iškė k. Švnč: Jankūnas; Januš-iškė k. Ukm, Januš-iškė k. Ign: Janušis; Januīt-iškė vs. Švnč: Januītis; Jās-iškė k. Klm: Jāsis; Jōkūb-

⁵⁷Lásd az 55. jegyzetet.

181

-iškė k. Šlu: Jokūbas; Jonėl-iškė k. Ign, vs. Švnč: Jonėlis; Jonk-iškė k. Lzd: Jonka, Jonīkus; Juozūn-iškė k. Vlk: Juozūnas; Jurgėl-iškė k. Ign, Jurgel-iškė k. Švnč: Jurgėlis; Juráit-iškė k. Kn: Juráitis; Jurėl-iškė k. Ign: Jurėlis, Jurėlė; Jūrk-iškė k. Ign: Jūrka; Justin-iškė vs. Švnč: Justīnas; Juc-iškė k. Tl: Jucys, Jūcas; Kandrot-iškė k. Ign: Kaņdrotas, Kandrotas; Karāl-iškė vs. Švnč, Karal-iškė k. Mrj: Karāliūs⁵⁸; Kāspar-iškė k. Klm, Pln: Kāsparas; Kāzal-iškė vs. Klm: Kazala, Kazela; Kazimier-iškė k. Ign, Švnč: Kazimieras; Kāz-iškė k. Trg: Kazys; Klement-iškė k. Zr: Klėmen-tas; Klēm-iškė k. Klp: Klēmas; Krikštān-iškė k. Rs: Krikštānas; Kūzm-iškė k. Ign, Kuzm-iškė k. Ign, Trak: Kuzmà; Kuzmit-iškė k. Ign: Kuzmickas; vö. Kuzmà; Kvēdar-iškė k. Klm: Kvēdaras; Lābrenc-iškė vs. Klp: Lābrencas; Las-iškė k. Švnč: Lasys; Lauč-iškė k. Rs, Šil, Tl: Laučius; Laurinčiūk-iškė k. Ign: Laurinčiūkas; Laur-iškė k. Klm: Lauras; Leōn-iškė k. Trg, vs. Ign: Leōnas; Lūk-iškė vs. Švnč: Lūkas; Lukōš-iškė k. Ign: Lukōšius; Mačiūt-iškė vs. Ign: Mačiutà, Mačiūtis; Makār-iškė k. Lzd: Makāras; Marijōn-iškė vs. Zr: Marijōnas vagy közszóként marijōnas, marijōnai „Mária nevének szerzetesei”; Mārkin-iškė k. Ign: *Markinis, vö. Markonis, Markus; Markūn-iškė k. Klm: Markūnas; Martyn-iškė vs. Švnč: Martynas; Māt-iškė k. Trak: Mātas; Matjōš-iškė k. Šk: *Matjōšius (< Matijōšius); Miciūn-iškė vs. Švnč: Miciūnas; Mikail-iškė k. Lzd: Mikāila, Mikāilas; Mikāl-iškė k. Lzd: Mikālas; Mykōl-iškė k. Ign: Mykōlas; Miliauč-iškė k. Ign: Miliauskas⁵⁹; Motiej-iškė k. Ign: Motiejus; Ōpen-iškė 2 k. Jrb: *Ōpenas, vö. Opanāvičius; Paltin-iškė k. Trg: *Paltinas, vö. Paltīnas; Paš-iškė k. Ign: Pašys; Pečiul-iškė k. Pln: Pečiūlis; Petkūn-iškė k. Rs, Šk: Petkūnas; Petral-iškė k. Klm: Petralis; Petron-iškė k. Ign: Petrōnis; Petroš-iškė k. Švnč: Petrošius; Piliuk-iškė k. Šk: Piliūkas; Pōc-iškė k. Šl, Švnč: Pocys, Pōcius; Pošiūn-iškė k. Švnč: Pošiūnas; Pōšk-iškė k. Rs: Pōškus; Povil-iškė k. Ign: Pōvilas; Ramōn-iškė k. Akm, Ukm, vs. Klm: Ramōnas; Rōk-iškė k. Krtn: Rōkas; Sabutōn-iškė k. Zr: *Sabutonis, vö. Sabūtis; Samāl-iškė k. Klp: Samālis, Samāliūs; Sarapin-iškė k. és vs. Klm: Sarapīnas; Savit-iškė k. Klm: Sāvitīs; Serapin-iškė k. Ign: Serapinas; Silvestr-iškė 2 vs. Ign: Silvēstras; Siman-iškė k. Ign, Lzd, Švnč: Simanas; Sim-iškė k. Ign: Simas; Simon-iškė k. Šl: Simonas; Simūt-iškė k. Tl: Simūtis; Stan-iškė k. Tl: Stanýs; Stakn-iškė k. Šk: Staknys; Staņk-iškė k. Klm: Staņkus; Stepūrk-iškė k. Švnč: *Stepurka, vö. Stepura; Stōn-iškė k. Trak: Stonys; Stepōn-iškė k. Šl, vs. Švnč: Stepōnas; Stēpk-iškė k. Mrj: *Stepka, vö. Stepkovičius; Svirk-iškė k. Švnč: Svirka; Šimkāuč-iškė k. Kš: Šimkāuskas; Tamūl-iškė k. Šk: Tamūlis; Taras-iškė k. Ign: Tarāsas; Teodōr-iškė vs. Švnč: Teodōras; Timīnč-iškė 2 k. Mrj: *Timīnčius, vö. Timīnskis; Tumēn-iškė k. Ign: Tumēnas; Tūm-iškė k. Zr: Tūmas; Urbōn-iškė k. Skd: Urbōnas; Vaickūn-iškė k. Lzd: Vaickūnas; Vaič-iškė vs. Vrn: Vaičius, Vaičys; Vaičiūk-iškė 2 k. Šlnč: Vaičiūkas; Valēnt-iškė k. Zr: Valēntas; Valait-iškė k.

⁵⁸Lásd az 55. jegyzetet.

⁵⁹Lásd az 54. jegyzetet.

182

Mrj: Valaitis; Valik-iškė falu Klm: *Valikas, vö. Valikōnis; Valiuk-iškė falu Šl: Valiūkas; Valiul-iškė tanya Šl: Valiūlis; Vasiul-iškė falu Ign: Vasiulis; Venčk-iškė falu Pln: Venčkus, Venckys; Venclov-iškė falu Ign: Venclovas; Viktor-iškė falu Ign: Viktoras; Vilim-iškė falu Krtn: Vilimas; Vinc-iškė falu Ign: Vincas, Vinčius, Vinca; Vitk-iškė falu Mrj, Rs: Vitkus; Vosyl-iškė falu Ign, Lzd, tanya Ign: Vosylius; Vōs-iškė falu Šk: Vosys; Zakark-iškė falu Trg: Zakārka; Žygmant-iškė falu Šk: Žygmantas.

-iškes. Abrōm-iškes falu Trak: Abrōmas; Adōm-iškes falu Akm, Mrj, Šlčn, Trak: Adōmas; Aleksāndar-iškes falu Trak: Aleksāndaras; Alekstejān-iškes falu Kš: Alekstejūnas; Alen-iškes falu Mlt: Alenà; Alēs-iškes falu Trak: Alēsà; Alijōš-iškes falu Trg: Alijōšius; Alīn-iškes falu V: Alinà; Álpon-iškes tanya V: *Alponis, *Alponas, vö. Álpas, Álpas (< Ál̄fonsas); Añdr-iškes tanya Šlčn: Añdrius; Andrēl-iškes tanya V: *Andrelis (< Añdrius); Andriōn-iškes falu V: *Andrionis, vö. Andrijōnas, Andriūnas; Antān-iškes falu Trak, tanya V, Antan-iškes falu Šlčn, Zr, tanya Zr: Antānas; Antuž-iškes falu Zr: Antužis; Anupr-iškes 2 falu Trak: Anūpras; Apōn-iškes falu Kš: Áponas; Ascčiuk-iškes falu Šlčn: *Ascčiukas, vö. Aštikas; Ausen-iškes falu Zr: *Ausēnas, vö. Ausēnas; Ausiēn-iškes falu Trak: *Ausienas, vö. Ausēnas; Ausiūt-iškes tanya Trak: *Ausiūtis, vö. Ausiējus, Ausiūkas; Bagdōn-iškes falu Prn, V, tanya V, Bagdon-iškes falu Zr: Bagdōnas; Bálcer-iškes 2 falu Kš, falu Trak: Bálceris; Baltr-iškes falu Zr: Báltrus; Baltrēl-iškes falu Mrj: Baltrēlis; Banión-iškes falu Prn: Baniónis; Ban-iškes falu Kš: Banys; Bankauč-iškes falu Kš: Bankáuskas; Barbōr-iškes falu Trak: Barborà; Bartaš-iškes tanya Zr: Bartāšius; Bartēš-iškes falu Kp: Bartēšius; Baumil-iškes tanya Šlčn: Baūmilas, Baumilà; Benedikt-iškes falu V: Benedīktas; Bernōt-iškes falu Al, Ut, Bernot-iškes falu Zr: Bernōtas; Boguš-iškes falu Al: Bogušis; Cicil-iškes falu és tanya Zr: Cicíla; Čepel-iškes falu Zr: Čepēlis; Čēpk-iškes falu V: *Čepka, vö. Čepkēvičius, Čepkáuskas; Damoš-iškes falu Mlt: Damošius; Danil-iškes 2 falu Trak, falu V: Danilà; Daučiul-iškes falu Trak: *Daučiulis, vö. Daučys, Daučiūnas; Daučiūn-iškes falu Švñč: Daučiūnas; Dimitrēl-iškes tanya Rk: *Dimitrelis, vö. Dimitras; Dimitr-iškes falu Zr: Dimitras; Domāž-iškes tanya Pn: *Domažas, vö. Domažas, Domažečkas; Emil-iškes tanya Šlčn: Emīlius, Emīle; Fabijōn-iškes 2 falu V: Fabijōnas; Gaspar-iškes falu Zr: Gāsparas; Gauril-iškes falu V: Gaurilà; Grigaliūn-iškes falu Mrj: Grigaliūnas; Grig-iškes kisváros Trak: Grìgas; Grišōn-iškes falu Vrn: Grišōnas; Isok-iškes tanya Zr: Isōkas; Ivōn-iškes falu Prn, Trak, V, Zr: Ivōnas; Jac-iškes falu Zr: Jācas, Jacys; Jacčiūn-iškes falu Ut: Jacčiūnas; Jad wyg-iškes falu, tanya V: Jadvy gà; Jakštēl-iškes falu Tl: *Jakštelis, vö. Jākštas; Jakšt-iškes falu Zr: Jākštas; Jańk-iškes tanya V: Jánka, Jańkus; Jankūn-iškes falu V: Jankūnas; Janùl-iškes falu V: Janùlis; Januš-iškes falu Kp, Mlt: Janušis, Janušys; Jarmāl-iškes falu Prn, V, 2 falu Trak: Jarmalà; Jaroslav-iškes falu Trak: *Jaroslav as, vö. Jāras; Jas-iškes falu Ut: Jasys, Jāsius; Jaskon-iškes falu Zr: Jaskōnis; Jatkūn-iškes falu Zr: Jatkūnas; Jokūb-iškes falu Šlčn, Trak, V: Jokūbas; Joneik-iškes falu Mlt, Zr, tanya V: Jonēika, Joneikis; Jonēl-iškes falu Rk, Ut: Jonēlis; Jonil-iškes falu Kš: *Jonila, vö. Jony lą; Jōn-iškes falu Šlčn, V: Jōnas; Jūkn-iškes falu Trak: Jūknà; Jūn-iškes tanya Mrj: Jūnas; Juōzap-iškes falu Trak: Juōzapas; Jūrg-iškes falu Kš, Vrn, tanya Zr: Jūrgis; Juras-iškes tanya Zr: *Jur asis, vö. Jūrāsas; Jurk-iškes falu

183

Zr, Jūrk-iškės tanya V: Jūrka, Jūrkus; Jūrš-iškės falu Šlčn, Jurš-iškės falu Kš, Mlt: Juršė, Juršys; Jusėn-iškės falu Švnč: *Jusėnas, vö. Jūsis, Jusys; Jūstin-iškės tanya V, Justin-iškės tanya V: Jūstinas, Justinas; Kajetōn-iškės falu V: Kajetōnas; Kalīkst-iškės tanya V: Kalīkstas; Karāl-iškės falu Mlt, Trak: Karālius⁶⁰; Karl-iškės falu Al: Kārlas; Kārol-iškės falu V: Kārolis; Kasčiūk-iškės falu Kš, Trak: Kasčiūkas; Kāsm-iškės falu V: *Kasma, vö. Kasmāuskas; Kāspār-iškės 2 falu Kš, Kaspar-iškės falu Al: Kāspāras; Kaziūl-iškės falu Šlčn: Kaziūlis; Klauš-iškės falu Al: Klauša, Klausà, Klausas; Klimant-iškės falu Zr: Klimantas; Klimōn-iškės falu V: Klimōnis; Krikščōn-iškės falu V: *Krikščionis, vö. Krikščionātis; Krišč-iškės falu V: Kristis, Kriščius; Krištāp-iškės falu Prn: Krištāpas; Kuprijōn-iškės falu V (< *Kuprijon-iškės): Kuprijōnas; Kūzm-iškės falu V: Kuzmà; Kvėdar-iškės falu Prn: Kvėdaras; Lasūn-iškės falu V: *Lasūnas, vö. Lasys, Lasis; Lauryn-iškės falu Šr, V: Laurynas; Lavōn-iškės falu Zr (< *Levon-iškės): Levōnas; Leōn-iškės falu V, 2 tanya V, Leōn-iškės falu Al: Leōnas, Leōnas; Levān-iškės falu Šr: Lėvanas; Liaur-iškės falu Kš: Liaura; Lieš-iškės falu Mlt: *Liešis, vö. Liešinskas, Liešis; Liūdvīn-iškės tanya Šlčn: Liudvinà, *Liudvinas; Lōzor-iškės tanya V: Lōzorius; Maciūn-iškės falu Mlt: Maciūnas; Mack-iškės 2 falu Šlčn: Māckus; Mackūn-iškės falu Trak: Mackūnas; Mačiūl-iškės falu Mrj, Trak, V: Mačiūlis; Marcink-iškės falu Šlčn, tanya V: Marcinkus; Marciūn-iškės falu Zr: Marciūnas, Marijōn-iškės falu V: Marijōnas (vö. köznyelvi marijōnas, marijōnai „a Mária-rend szerzetesei”); Marin-iškės falu V: Marīnas, Marinà; Mark-iškės falu V: Mārkus; Markūt-iškės falu Krtn, Trak: Markutis; Martēn-iškės falu Zr: Martēnas; Martin-iškės falu Kš: Mār tina; Martyn-iškės 2 falu és tanya Zr: Martynas; Masāl-iškės falu Vrn: Masālis; Masėl-iškės falu V: Masėlis; Māt-iškės tanya Zr: Mātas; Matūk-iškės falu Zr: Matuika; Matūk-iškės falu Trak: Matūkas; Matūl-iškės falu Zr: Matūlis; Mauš-iškės falu Trak: *Mausa, vö. Mōzė, Mauzà; Melen-iškės falu Švnč: Melēnis; Mikāil-iškės tanya Kš, falu Trak: Mikāila, Mikāilas stb. (összesen 263).

-iškis. Abrōm-iškis falu An, Ut: Abrōmas; Adōm-iškis falu Mlt, Ukm, Ut, tanya Ps: Adōmas; Adūk-iškis tanya Kp: Adūkas; Adūt-iškis kisváros Švnč: Adūtis; Afanās-iškis falu Zr: Afanāsijus; Alēkn-iškis falu Jon, tanya Šr: Aleknà; Aleksandr-iškis falu Kdn, tanya Zr: Aleksāndras; Andreik-iškis falu Ukm: Andreikus; Andriōn-iškis kisváros An, falu Mlt, Andrion-iškis tanya Zr: *Andrionis, vö. Andriūnas, Andrījōnas, Andrijōnis; Antan-iškis falu An, Zr, tanya Mlt, Ut: Antānas; Anūpr-iškis falu Zr: Anūpras; Apūn-iškis falu Rk: *Apūnas, vö. Āponas; Ārtur-iškis tanya V: Ārtūras; Bagaslav-iškis kisváros és falu Šr: *Bagaslāvas, vö. Bagaslāuskas; Bagdōn-iškis falu Rk, Bagdon-iškis tanya Brž: Bagdōnas; Balzier-iškis falu Brž: *Balzieris, vö. Bālzeris; Barbōr-iškis falu Ukm: Barborà; Bartās-iškis falu Brž: *Bartasius, vö. Bartasēvičius; Bartasiūn-iškis falu Šr: Bartasiūnas; Bartaš-iškis falu Kp: Bartāšius; Bartūl-iškis falu An: Bartūlis; Bazil-iškis falu Rk: Bazilius; Bernōt-iškis falu Kdn, Rk, Ukm, Ut: Bernōtas; Brenč-iškis tanya Rk: Brenčis, Brenčys; Bronislav-iškis tanya An: Bronislāvas; Cezār-iškės falu

⁶⁰Vö. az 55. lábjegyzetet.

184

Mlt: Cezāras; Čepel-iškis falu Rk: Čepėlis; Čepėn-iškis falu Ukm: Čepėnas; Danil-iškis falu, község Pn: Danilą; Domāž-iškis község Pn: *Domāžas, vö. Domažečkas, Domažas; Domin-iškis falu Brž: Dōminas; Elzbiet-iškis falu Prn: Elzbieta; Dovyd-iškis falu Pkr, község Mlt: Dōvydas; Fabijōn-iškis falu Pn: Fabijōnas; Franc-iškis falu Brž: Frā(n)cas; Gabriel-iškis község Mlt: Gabriēlius; Gabr-iškis falu Rk: Gabrys; Gaspar-iškis község Ut: Gā(s)paras; Grig-iškis falu Rk: Grīgas; Grin-iškis község Ut: Grinā, Grinius; Grink-iškis kisváros Rd: Grinkas; Grišk-iškis falu Rk: Griškā; Gūst-iškis község Pn: Gūstas; Indrūl-iškis falu Kp: Indrūlis; Ignōt-iškis falu An, Rk, Ut, község Ut: Ignōtas; Ivan-iškis község Brž: Ivānas; Ivōn-iškis falu Kp, Rk: Ivōnas; Jacin-iškis község Pn: Jacinas; Jakim-iškis község Ps: Jakimas; Jaks-iškis falu An: Jaksys; Jakut-iškis falu Ign, Rk: Jakutis; Jankav-iškis község An, vö. Jankāuskas, Jankāvičius; Janūl-iškis falu Švnč: Janūlis; Janūš-iškis falu Ukm: Janūša, Janūšis; Jarul-iškis falu Mlt: Jarūlis; Jas-iškis község Kp: Jāsius; Jasiūl-iškis falu Ukm: Jasiūlis; Jaš-iškis falu An: Jašas, Jošys; Jokūbėl-iškis falu An: Jokūbėlis; Jokūb-iškis falu An, Jokūb-iškis falu Brž: Jokūbas; Jōn-iškis kisváros Jnš, kisváros Mlt, falu Ign, Pn, Rd, Rk, Zr, község Rk, Šr, Zr: Jōnas, Jōnis; Jūd-iškis falu Brž: Jūdas; Jūl-iškis község Ut: Jūlius; Jurel-iškis falu Zr: Jūrėlis, Jūrėlė; Jurgin-iškis község Brž: Jurginis, Jurginas; Jūrg-iškis falu Kp, község Mlt, Jurg-iškis 2 falu An: Jūrgis; Jurkāš-iškis falu Ps: *Jurkašius, vö. Jūrkus; Jūrk-iškis község Mlt, Jūrk-iškis 2 falu Rk: Jūrka, Jūrkus; Jūs-iškis falu An, Šr, Ukm: Jūsius, Jusys; Jūtk-iškis falu Pn: Jutkā; Karāl-iškis község Mlt, Karal-iškis falu Ut: Karālius⁶¹; Kazimier-iškis falu Šlčn, Trak, V, Kazimier-iškis falu Zr: Kazimieras; Kazit-iškis falu Ign: *Kazitis (< Kazytis), vö. Kazité̇nas; Klim-iškis falu An: Klimas; Klimōt-iškis falu Mlt: *Klimota, *Klimotas, vö. Klimeta, Klimātovas; Kùzm-iškis falu Pn, Kuzm-iškis falu Zr, község Ut: Kuzmā; Kùžm-iškis falu Ps: Kužmā; Lazar-iškis falu Rk: Lāzaras; Levān-iškis falu Pn, Ps, Šr: *Levānas, Lēvanas; Lūk-iškis falu Brž, Kš: Lūkas; Lukōš-iškis falu Švnč: Lukōšius; Mačión-iškis falu Rk: Mačiónis; Maksim-iškis község An: Maksimas; Marcel-iškis falu Zr: Marcelius, Marcelė; Markel-iškis község Šr: Markēlis, Márkelis; Martyn-iškis falu Mlt, Zr, község Ut: Martynas; Masilión-iškis falu Kp: Masiliónis; Meliauš-iškis falu An: *Meliaušis, vö. Meliāuskas; Mikáil-iškis falu Šr: Mikāila, Mikáilas; Mikāl-iškis falu Pn, Mikal-iškis falu Ign, Ps, Zr, község Brž: Mikālas; Mikōl-iškis falu An, Pkr, Ps: Mikōlas; Mikūt-iškis falu Ukm: Mikūtis; Mirōn-iškis falu Zr: Mirōnas; Misiūk-iškis falu Kp: Misiūkas; Misiūn-iškis falu Rk: Misiūnas; Mōck-iškis falu Rd: Mōckus; Mōrk-iškis község Ukm: Mōrkus; Morkūn-iškis falu Kp: Morkūnas; Opan-iškis falu Ukm: *Opanas, vö. Opanāvičius; Paliūn-iškis falu Pn: Paliūnas; Pečiūl-iškis falu Mlt, Pečiul-iškis falu An: Pečiulis; Petkūn-iškis község Ut: Petkūnas; Petrōn-iškis község Ut: Petrōnis; Petrūk-iškis falu Kp: Petrūkas; Petrūn-iškis falu és község Zr: Petrūnas; Pocėl-iškis falu Ps: *Pocėlis, vö. Pōcius; Pociūn-iškis falu Šr: Pociūnas; Povil-iškis község Mlt: Pōvilas; Rakal-iškis község Rk: *Rokalis, vö. Rakalškis; Ramōn-iškis falu Kp, Rk, Zr, község Rk: Ramōnas; Razal-iškis község Brž: Razaliā szolgáló (< Rozālija); Remeš-iškis falu Al: *Remešius, vö.

⁶¹ Lásd az 55. lábjegyzetet.

185

Remeška, Ramaša; Rõk-iškis kisváros Rk, Rok-iškis falu Kn: Rõkas; Sarapin-iškis falu Uk m: Sarapiņas; Saveik-iškis falu Šr: Saveika, Saveikis; Savit-iškis falu és község Pn: Sãvitis; Semen-iškis falu Mlt: Semenis; Serapin-iškis falu Rk: Serapinas; Sever-iškis falu Brž: Severas; Siman-iškis falu Brž, Rk: Simanas; Simon-iškis falu Ign: Šimonas; Simul-iškis község Pn: *Simulis, vö. Simulėvičius; Sink-iškis falu Rk: Sinka; Sipáil-iškis falu Rk: *Sipaila, vö. Sipas, Sipaitis; Sõk-iškis falu Rs: Sõkas; Staniul-iškis község Kp: Staniulis; Staškūn-iškis 2 falu An, falu Šr, Ut: Staškūnas; Stepon-iškis falu Ps, község Pn, Stepon-iškis falu Brž: Stėponas; Ston-iškis falu Rk: Stonys; Šimon-iškis falu Ps: Šimonis; Tamul-iškis község Zr: Tamulis; Tõpel-iškis falu Šr: *Tõpelis (< Topilis); Urbōn-iškis község Rk: Urbōnas; Vaitiek-iškis falu Uk m: Vaitiekus; Valait-iškis falu Rk: Valāitis; Valant-iškis falu Brž (< *Valēnt-iškis): Valēntas; Valāt-k-iškis falu Pn: Valatka; Valeik-iškis község Kp: Valeikā, Valeikis; Valiūn-iškis falu Rk: Valiūnas; Vasyl-iškis falu An: Vasylius; Venclov-iškis község Ut: Vėnclovas; Viktor-iškis község Mlt: Viktoras; Vincent-iškis falu An: Vincentas; Vosyl-iškis falu Rs, Zr: Vosylius; Vosil-iškis falu Rs: Vosilius; Zabiel-iškis falu Kdn: Zabielā.

-iškiai. Adomait-iškiai falu és község Mlt: Adomaitis; Adōm-iškiai falu Šk, Šl, Šlu: Adōmas; Adōmk-iškiai falu Kn: Adōmkus; Alēkn-iškiai falu Lzd: Alekna; Aleksandar-iškiai falu Mlt: Aleksāndaras; Ambraz-iškiai falu Mlt: Ambrāzas; Anč-iškiai falu Brž: Ančius, Ančys; Andr-iškiai falu Vlkv: Andrius; Antan-iškiai falu Klm, Prn, Rs, Šk: Antānas; Antōn-iškiai falu Kn: Antōnas; Apank-iškiai falu Mlt: *Apankus, vö. Aponkus; Aspar-iškiai falu Brž (< *Gaspar-iškiai): Gāsparas; Auril-iškiai falu Pn, Ps (< *Auryl-iškiai): Aurylā; Bagdōn-iškiai falu Kp, Pkr: Bagdōnas; Bagūž-iškiai falu Uk m: Bāgužas; Bāl-iškiai falu Kdn, Pkr, Bal-iškiai⁶² falu Ign, Šk: Balys; Baltrūš-iškiai falu Klm: Baltrūšis; Baltramiej-iškiai falu Trg: Baltramiejus; Barš-iškiai falu Klm: Baršys; Bartkūn-iškiai falu Kdn: Bartkūnas; Bazil-iškiai falu Vlkv: Bazilius; Bernōt-iškiai 2 falu Uk m: Bernōtas; Boguš-iškiai falu Kdn, Rs: Bōgušas, Bogušis; Bōn-iškiai falu Kn: Bonys, Banys; Brāz-iškiai falu Trg: Brazys, Brāzius; Brāž-iškiai falu Akm, Braz-iškiai falu Kp: Bražys; Čepel-iškiai falu Prn: Čepelė, Čepėlis; Čepōn-iškiai község Kdn, falu Rk: Čepōnis; Čepul-iškiai község Zr: Čepulis; Daniēl-iškiai falu Mrj: Daniēlius; Danil-iškiai falu Ps: Danilā; Dan-iškiai falu Mlt: Dānas, Danỹs; Dauč-iškiai falu Šk: *Dau-cys, vö. Daucỹs; Domin-iškiai község Mrj: Dōminas; Dovyd-iškiai falu Kdn, Uk m: Dōvydas; Endriēt-iškiai falu Tl: *Endrietis, vö. Endriēkus; Ēndr-iškiai falu Jnš, Šlu: Ēndrius, Endrys; Fedar-iškiai falu Švnč: Fēdaras; Gabriēl-iškiai falu Mrj: Gabriēlius; Gāspar-iškiai falu Ut, Gaspar-iškiai falu Švnč: Gāsparas; Grig-iškiai falu Šr: Grigas; Gūstain-iškiai falu Šk: Gūstainis; Ievōn-iškiai falu Šl: *Ievonis (< *Jievonis), vö. Jievītis; Iren-iškiai falu Kn: Irēnius; Ivan-iškiai 2 falu Kdn: Ivānas; Ivōn-iškiai falu Jrb, Ivon-iškiai község Mlt: Ivōnas; Jāck-iškiai falu Kn: Jāckus; Jāk-iškiai falu Rk, Jak-iškiai falu Jnš, Vlkv, Zr: Jākas, Jakỹs; Jakav-iškiai falu Ign: *Jakavas, vö. Jokavičkas, Jakavėckis; Jakūben-iškiai falu Mlt: Jakūbēnas; Jakūb-iškiai falu Vrn: Jakūbas; Jakūt-

⁶² Ezek a helynevek apelatív eredetűek is lehetnek – a fehérorosz balā szóból.

186

-iškiai falu, Ukм: Jakūtis; Janal-iškiai falu, Pn (< *Janel-iškiai): Janėlis; Jan-iškiai falu, Mlt: Jānas, Janys; Janūk-iškiai falu, Šk: Jānukas; Jas-iškiai falu, Brž, Šr: Jāsius; Jasiūl-iškiai falu, Brž, Mlt: Jasiūlis; Jasiūn-iškiai falu, Mlt: Jasiūnas; Jokym-iškiai falu, Jrb: Jókymas; Jókėl-iškiai falu, Šk: *Jokelis, vö. Jākas, Jakys; Jogin-iškiai falu, Šk: *Joginas, vö. Jogys, Jogūtis; Jokš-iškiai falu, Kp: Jokšys; Jokūb-iškiai falu, Mrj, Rd, Jokūb-iškiai falu, Brž: Jokūbas; Jonāit-iškiai falu, Rd: Jonāitis; Jonėl-iškiai falu, Rk: Jonėlis; Jōn-iškiai falu, Šk, vö. Kdn: Jōnas; Jun-iškiai falu, Šk: Jūnas; Juozel-iškiai falu, Brž: Juozėlis; Jurēn-iškiai falu, Kp: Jurēnas; Jurgel-iškiai falu, Kp, Šl, Jurgel-iškiai Jrb: Jurgėlis; Jurgen-iškiai falu, Ps: Jurgenas; Jūgin-iškiai falu, Kn: Jurgīnas, Jūrgīnis; Jūrg-iškiai falu, Al, Jrb, Rk, Jurg-iškiai falu, Mrj: Jūrgis; Jurgōn-iškiai falu, Klm: *Jurgo-nas, vö. Jūrgionis; Jurš-iškiai falu, Rk: Juršė, Juršys; Karāl-iškiai falu, An, Brž, Klp, Šk, Šr, Ukm, vö. Šr, Karal-iškiai vö. Mrj: Karāliūs⁶³; Kāspar-iškiai falu, An, Klp, vö. Ukm, Kaspar-iškiai falu, Rd: Kāsparas; Klim-iškiai falu, An: Klīmas; Kuzm-iškiai falu, An: Kuzmā; Kvėder-iškiai falu, Pn: Kvėderas, Kvėderis; Lauč-iškiai falu, Šk: Laučius; Lauryn-iškiai palyg. Mlt: Laurynas; Lėč-iškiai falu, Pln: Lėčas; Leōn-iškiai falu, Šk: Leōnas; Levān-iškiai falu, An, Mlt, Ps: Levānas; Lēv-iškiai falu, Šll: Lēvas; Liūd-iškiai falu, An: Liūdas; Liūdvik-iškiai falu, An: Liūdvikas; Liūtk-iškiai falu, Rd: Liūtkus; Lūk-iškiai falu, Rk: Lūkas; Lukōš-iškiai falu, An, Lukōš-iškiai falu, Jon: Lukōšius; Mackėl-iškiai falu, An: Mackėlis; Mačiul-iškiai falu, Mrj: Mačiulis; Madard-iškiai falu, Ukm: *Madardas, vö. Medárdas; Marcin-iškiai falu, Mrj: Marcinas; Marin-iškiai falu, An: Marīnas; Markel-iškiai palyg. Mlt: Márkelis; Markūt-iškiai falu, Jon: Markutis; Martỹn-iškiai falu, Jnš, Pn, Martyn-iškiai falu, Jon, Ukm, vö. Pkr: Martỹnas; Mas-iškiai falu, Jon: Masỹs; Masiūl-iškiai falu, Mlt, Pn, Šl: Masiūlis; Mateik-iškiai falu, Ukm: Mateikā; Matūl-iškiai falu, VIkv: Matūlis; Matūt-iškiai falu, Akm: Matūtis; Merōnt-iškiai falu, Jrb: *Merontas, vö. Merončikas; Mikáil-iškiai falu, Rd, Ukm: Mikáila, Mikáilas; Mikalait-iškiai falu, Brž: Mikaláitis; Mikāl-iškiai falu, Krtn, Rk, Mikal-iškiai falu, Mrj: Mīkalas; Mikalōj-iškiai falu, Rk: Mikalōjus; Mīkel-iškiai falu, Brž, Mikel-iškiai falu, Jon: Mīkelis; Mik-iškiai falu, Kp: Mīkas; Mykol-iškiai falu, Jon: Mýkolas; Mikōl-iškiai falu, Krtn, Rk: Mikōlas; Mikūt-iškiai falu, Al: Mikūtis; Milaš-iškiai falu, Jon: Milāšius; Miliēš-iškiai falu, Ukm: *Miliēšius, vö. Milešius, Meliēšius; Mitk-iškiai palyg. Šr: Mitkā, Mitkus; Moŕk-iškiai falu, Tl: Mōrkus; Morkūn-iškiai falu, An: Morkūnas; Mōc-iškiai falu, Šlu: Mocỹs, Mōcis; Motiej-iškiai falu, An: Motiejus; Mōt-iškiai falu, Jrb: Motỹs; Nacėl-iškiai falu, Ukm: *Nacelis, vö. Nācas; Nāk-iškiai falu, Ps: Nākas; Nāt-iškiai falu, Pn, Nat-iškiai falu, Brž: Nātas; Nātik-iškiai falu, Šlu: Nātikus; Nazar-iškiai falu, Ukm: Nazāras; Paliōn-iškiai falu, Klp, Pln: Paliōnis; Pal-iškiai falu, Kdn: Palỹs, Pāliūs; Paliūt-iškiai falu, Zr: Paliūtis; Palūk-iškiai falu, VIkv: *Palūkas, vö. Palukáitis; Paūl-iškiai falu, Trg: Paūlius; Pauliūk-iškiai falu, Ut: Pauliūkas; Pečiul-iškiai falu, VIkv: Pečiūlis; Pel-iškiai palyg. Šr: Pelỹs; Petel-iškiai falu, Ps: Petelis; Pėtk-iškiai 2 falu, Klm: Pėtkus; Petkūn-iškiai falu, Rs: Petkūnas; Petrait-iškiai falu, Prn: Petráitis; Petrik-iškiai falu, Mlt: Petrīkas;

⁶³ Lásd az 55. lábjegyzetet

187

Petron-iškiai falu, Pkr: Petrōnis; Pieč-iškiai falu, Šk: Piečius; Pon(k)-iškiai falu, Al: *Ponkus, vö. Ponkēvičius; Povil-iškiai falu, Šl: Pōvilas; Pranč-iškiai falu, An: *Prančius (< Pranciškus), vö. Fráncas és mások (összesen 271).

-ka. Alin-ka falu, Trak: Alinà, vö. Alińskas; Lōzar-ka falu, Lzd: Lōzaris, Lōzorius; Makaron-kà falu, Jon: *Makaronis, vö. Makarāvičius; Marijān-ka falu, Kdn: *Marijanas, vö. Marijōnas; Marīn-ka falu, Al, Lzd: Marīnas, Marinà; Rožut-kà palyg. Šr: *Rožutis, *Rožutė, vö. Rōžė, Rāžė.

Ehhez a képzős származékokhoz a szláv (leggyakrabban orosz) személynevekből alkotott derivátumok is hozzátartoznak. E helynevek képzését kétféleképpen lehet értelmezni: a) a személynévi tőből az -evka, -ovka képzőkkel, amelyek – az -auka képzőhöz hasonlóan (lásd ott) – a szláv nyelvekben önálló helynévképzőkként alakulhattak ki⁶⁴, b) az -ev, -ov tővégű személynevekből a -ka képzővel:

Agurjan-ov-ka, Švnč mellett: *Agurjanovas, vö. Agòrija, Agòrijas; Aleksandr-ov-kà, falu Rs mellett, vö. Aleksandròvas ir Aleksándras; Apolon-ov-kà, falu Jrb mellett, vö. *Apolonovas (< Apolònijus); Ivan-ov-kà, falu Vlkv mellett, vö. Ivanòvas ir Ivānas; Jagòr-ov-ka, falu Kš mellett, vö. *Jagor-ovas és az orosz keresztény név Jagòras; Jakub-ov-kà, Švnč mellett, vö. Jakubòvas ir Jākubas; Januš-ev-kà, falu An mellett, vö. *Januševas, Januševskis ir Jānūšas; Lazar-ov-kà, Švnč mellett, vö. *Lazarovas ir Lāzaras (< Lōzorius); Micháil-ov-ka, falu Šl mellett: Micháilovas; Nikolaj-ev-ka, falu Pn mellett, vö. Nikolajèvas ir Nikolājus; Petr-ov-kà, falu Ps mellett, vö. Petròvas ir Pētras; Raman-ov-kà, falu Švnč mellett, vö. Ramanovas ir Romānas; Sergiej-ev-ka, falu Jon mellett, vö. *Sergiejevas, Sergejevas ir Sergiejus; Sidar-ov-ka, falu Kp mellett, vö. *Sidarovas ir Sìdaras; Zachár-ov-ka, falu Rs mellett, vö. Zachárovas ir Zācharas.

E képzős származékok csoportját a másodlagos -ka képzővel ellátott derivátumok egészítik ki, amelyek egy másik litvániai térségben (Molėtai, Širvintos, Trakai és Ukmergė környékén) terjedtek el. Ezek a „kettős”, szláv eredetű -uv-ka képzős alakok:

Aleksandr-uv-kà falu, Kš, Uk m: Aleksándras; Antan-uv-kà falu, Mlt, palyg. An: Antānas; Jan-uv-kà falu, V, palyg. Šr: Jānas; Juozap-uv-kà falu, Mlt: Juōzapas; Kondrat-uv-kà falu, An: Kòndrat as; Konstantin-uv-kà palyg. An: Konstantinas; Leon-uv-kà falu, Švnč: Lēonas, Leōnas; Petr-uv-kà falu, An, Mlt, palyg. Šr: Pētras; Semen-uv-kà falu, Mlt: Semēnas, Semenis; Stanislav-uv-kà falu, Uk m, palyg. Šr: Stanislāvas; Tomil-uv-kà falu, Mlt (< *Tomel-uv-ka): Tomelis.

-otas. Aleks-ótas falu, VIkv: Āleksas, Aleksà.

-uolis. Gaspar-uōlis falu, Uk m: Gā sparas.

-uškė. Statk-uškė palyg. Švnč: Stātkus; Vaitk-uškė falu, Ign, Šr: Vāitkus.

-uškes. Pėtk-uškės falu, Zr: Petkà, Pėtkus; Vītk-uškės falu, Zr: Vītkus⁶⁵.

⁶⁴ Žr. Бірылла Э. К. Тапонімы Гомельшчыны з суфіксамі -оўка / -аўка / -еўка / -ёўка. – Пытанні беларускай тапанімікі, Мінск: Вышэйшая школа, 1970, 106–107.

⁶⁵ E személynév eredete kétféleképpen magyarázható: esetenként a Kūtautas összetett litván személynévből fejlődhetett ki, más esetekben azonban a Vitas keresztnévvel hozható kapcsolatba (vö. LPŽ II 1239).

188

-uškis. Baṙtk-uškis falu Šr: Baṙṫkus; Pėtk-uškis település Rk: Petkà, Peṫkus; Vaĩtk-uškis falu Ukm, Vaitk-uškis falu Ign: Vaitkus; Vĩtk-uškis falu An: Vĩtkus.

-uškiai. Baṙtk-uškiai falu Ukm: Baṙtkus; Jank-uškiai falu V: Jánka, Jańkus; Mitk-uškiai falu V: Mitkus; Nãtk-uškiai falu Rk: Natkà, Nãtkus;

-(i)uškos. Anc-uškos falu Šlen: Áncas, Ánčius, *Ancia nyelvjárási forma (< Antanas); Baṙtk-uškos falu Kš: Baṙtkus.

-uva. Lenárt-uva falu Rd: *Lenáṙtas nyelvjárási forma (< Leonárdas), vö. Lenartavičius; Sōb-uva falu Trak, Sob-uvà falu Prn: Sobas, Sãbas.

A keresztény személynevekből képzett képzős oikonimák áttekintése azt mutatja, hogy e csoport származékaihoz 27 képzőt használtak: -anka, -auka, -ava, -avas, -čizna, -enka, -yčia, -ija, -ina, -inas, -ynas, -ynai, -inė, -inės, -inis, -iškė, -iškės, -iškis, -iškiai, -ka, -otas, -uškė, -uškės, -uškis, -uškiai, -uškos, -uva. Közülük 9 szláv eredetű. Utóbbiak között viszonylag produktívak az -ava, -avas.

4. Más nyelvekből származó nem keresztény személynevek képzett alakjai

E viszonylag kis csoportba a nem litván eredetű (lett, lengyel, német, orosz, belarusz stb.) személynevekből képzett alakok kerültek.

-(i)auka. Alad-auka falu Vrn: *Aladis, vö. Aladáitis, Aladãvičius; Damb-áuka falu Mrj, VIkv: Dambė, Dãmbis; Dambr-áuka falu Mrj: *Dambrys, vö. Dambravà; Demb-áuka falu Ign: Demba; Garad-áuka falu Zr: *Garadys, vö. Garadáuskas; Kmel-iáuka falu Mlt: *Kmelis, vö. Kmeliáuskas, Kmelečkis; Kozel-áuka falu Mlt: Kozelà; Marož-auka falu Mlt: Marož̀as.

-(i)ava. Anik-avà falu Pn: *Anikas, vö. Anikevičius; Arist-avà falu és település Kdn: Arisṫas; Arman-avà falu Prn: Ármanas; Bank-avà falu Mrj: Bánkas; Bariš-iavà falu Trak: *Barišas, vö. Barišáuskas; Brun-avà település Pn: Brūnas, Brūnis; Bugumil-avà település Kdn: *Bugumilas, vö. Bogumilas; Dink-avà település Mlt, Šr: *Dinka, vö. Dinkēvičius; Elvyr-avà falu Klm: Elvyrà; Garl-iavà város Kn: Garl̃ys, Gar̃lius⁶⁶; Kalin-avà falu Kn: Kalinà; Kanc-avà falu Mrj: Káncė, Kánčius; Karmėl-ava város Kn: *Karmela, vö. Karmelávičius; Krasn-avà falu Kp: *Krasnas, vö. Krasnavičius; Krugl-avà falu Šl: *Krugla, vö. Kruglinsk̇as; Lančiūn-avà falu Kdn: *Lanciūnas, vö. Lanciūnskas; Mur-avà falu Kn: *Muras, vö. Murauskas; Narad-avà falu Brž: *Narada, vö. Naradauskas; Prendzel-iavà falu Kn: Prendzelis; Prialg-avà falu Skd: *Prialga, vö. Prialgáuskas; Puzin-avà falu Trak: Puzinas; Racin-avà település Brž: *Racinis, vö. lett Raciņš⁶⁷; Radiš-avà település Ut: *Radišas, vö. Radišáuskas; Ramin-avà település Zr: Raminas; Svetl-avà falu Mlt, vö. Svetláuskas; Šambar-avà falu Jrb: Šãmbaras; Šiler-avà 2 falu Šk: Šileris; Šulc-avà falu Kdn: Šulcas; Trusk-avà falu Kdn: Truskà; Tūr-avà falu Klm: Tūr̀a; Turbin-avà falu Rs: *Turbinas, vö. Tūrba; Varan-

⁶⁶Vö. A. Vanagas magyarázatát a településnév eredetéről – lásd Vanagas A. Lietuvos miestų vardai, 72–73.

⁶⁷ Žr. Сталтмане В. Латышская антропонимия, Москва: Наука, 1981, 219.

189

-ava falu Šr: Varãnius; Veličk-ava falu Trak: Veličkà; Vesel-ava falu An, Mrj, Rk, Zr: *Veselas, vö. Vesėlis.

-avas. Burak-ãvas falu Lzd: Bùrakas; Liub-ãvas falu Mrj, V: Liùbas; Mardas-ãvas 2 falu Vrn: Mardasas; Pakaš-ãvas falu Al: Pakašius; Petuch-ãvas falu Šlčn: Petuchas; Rubin-ãvas falu Šll: Rùbinas; Štakman-ãvas falu Mrj: *Štakmanas, vö. Štakas; Tačil-ãvas falu V: *Tačila, vö. Tačilãuskas; Zelenk-ãvas falu Ign: Zelénka.

-čižna. Babà-čižnà falu Mlt: Babà, Babỹs; Baikovš-čižnà település Švnč: Baikovškas; Baranau-čižnà falu Mlt: Baranãuskas; Barau-čižnà falu Ukm, VlkV: Barãuskas; Bielkau-čižnà falu Zr: Bielkãuskas; Bulau-čižnà falu Mlt: Bulãuskas; Gajau-čižnà falu Kš: Gajãuskas; Garliau-čižnà falu Šr: Garliaũskas; Gradau-čižnà falu Rs: Gradãuskas; Kamarau-čižnà falu Mlt, Šr: Kamarãuskas; Katau-čižnà falu VlkV: Katãuskas; Kazlau-čižnà falu Ukm: Kazlãuskas; Malinau-čižnà falu Mlt: Malinãuskas; Mazaliav-čižnà falu Kš: Mazaliãuskas; Rakau-čižnà falu Ukm: Rakãuskas; Rapkau-čižnà falu Zr: Rapkãuskas; Raskau-čižnà település Mlt: *Raskauskas, vö. Raškevičius; Tirau-čižnà falu Zr: Turãuskas; Žukau-čižnà falu Švnč: Žukãuskas.

-ija. Zabār-ija falu Trak, Zabòr-ija falu Ign: Zabòras, vö. Zabarãvičius.

-ina. Strim-inà falu Al: Strìmas.

-inas. Krinč-inàs mezőváros és település Ps: *Krinčius, vö. Krinčius, Kreñčius.

-inė. Abukausk-inė falu Pn: Abukãuskas; Arl-inė település V: Arlà; Babal-inė falu Mrj: *Babalis, vö. Babaliãuskas; Barausk-inė falu Prn: Barãuskas; Lemk-inė település Brž: Lemkė, Lėmkis; Liubok-inė falu Kdn: *Liùbokas, vö. Liùbys; Pruš-inė falu V: *Prušinas, vö. Prušinskas; Rit-inė falu Mžk: Ritas; Zaviš-inė falu Kdn: Zavišà, Zavišius; Žuk-inė település V: Žùkas, Žùkis.

-ynė. Černiausk-ynė település Pn: Černiaũskas; Dabuž-ynė falu Šr: Dabužis, vö. Dabužinskas; Damb-ynė falu Ps: Dãmbis; Kur-ynė falu Šk: Kūras; Naid-ynė falu Šk: Naida; Žikor-ynė falu Rk: Žikoris.

-ynės. Zaval-ynės település An: Zãvalis.

-iniai. Ceik-iniai falu Ign: Ceikà; Klov-iniai falu Ut: Klóva, Klóvas; Kūr-iniai falu Švnč: Kūrā, Kūras.

-iškė. Alv-iškė falu Ign: *Alvys, vö. Elvys; Ar-iškė falu Tl: Arỹs; Aušel-iškė falu Pln: *Aušėlis, vö. Aušinskis; Babin-iškė 2 falu Klm: Bãbinas; Barãuč-iškė falu Lzd: Barãuskas; Bauš-iškė falu Ign: Baušỹs; Berč-iškė falu Šlu: *Bercys, vö. Berčỹs, Berčas; Berešn-iškė falu Trg: Beresnà; Bėt-iškė falu Ign: *Beta, vö. Beteikà, Bėta; Bielk-iškė falu Švnč: Bielkà, Biẽlkus; Býr-iškė falu Ign: Byrà; Bogùt-iškė falu Švnč: Bòguta; Bōk-iškė falu Skd: Bōkas; Bōnk-iškė falu Šk: Bonkà; Bùcin-iškė falu Lzd: *Bucias, vö. Bucinskas; Buik-iškė falu Šlu: Buikà, Buikỹs; Bunók-iškė falu Šl: Bùnokas; Ceik-iškė falu Ign, Trg, település Ign: Ceikà; Cicén-iškė 2 falu Ign: Cicénas; Cimbal-iškė falu Ign: Cim̃balas; Čebėl-iškė falu Kn: Čebėlis; Čepreč-iškė falu Šl: Čeprečkas; Čerb-iškė falu Šk: Čerbà; Černak-iškė falu Ign: *Černakas, vö. Černakãuskas; Černiuk-iškė falu Al: Černiùkas; Drùp-iškė falu Klm: Drùpas; Gabėt-iškė falu Klm: Gabėtà; Gak-iškė falu Ign: Gãkas; Garanč-iškė falu Kn: *Garančỹs, vö. Garančevičius; Gasiùl-iškė falu Švnč, Zr: Gasiùlis; Gerlėt-iškė falu Klm (< *Gerleit-iškė): Gėrleitas, vö. Gìrletas; Glumbòt-iškė

190

falu Klm, vö. Glumbokas; Göberg-iškė falu Klp: *Gobergas, vö. Gōberis; Gōr-iškė tanya Šl: Gōris, Gorýs; Gùdmon-iškė falu Klm: Gùdmonas; Gùrč-iškė 2 falu Lzd: Gùrčius; Kačėn-iškė falu Švnč: Kačėnas; Kajack-iškė falu Mrj: Kajãckas; Kãkon-iškė 2 falu Klm: *Kakonas, vö. Kakãnis; Karačiūn-iškė falu Ign: *Karačiūnas, vö. Karacevičius; Karkãž-iškė falu Švnč: *Karkãžas, vö. Karkãzas; Karmit-iškė falu Ign, vö. Karnėvičius, Karnickas; Kazarin-iškė falu Rs: Kazarinas; Kmit-iškė tanya Šk: Kmità; Krūgel-iškė 2 falu Tl: Krūgelis, Krugelýs; Levick-iškė falu Šl: Levickas; Liper-iškė falu Trg: *Liperis, vö. Lipárskas; Lis-iškė falu Ign: Lisýs, Lìsius; Maliėj-iškė falu Šk: Maliėjus; Mālior-iškė falu Klm: Mālioris, Māliorius; Masl-iškė falu Švnč: *Maslys, *Maslas, vö. Masláuskas; Menc-iškė falu Lzd: Mẽncas; Mėndel-iškė tanya Zr: Mẽndelis; Mirsk-iškė falu Šl: Mirškas, Mirškis; Murōn-iškė falu Zr: *Murōnas, vö. Muranas; Òlbik-iškė falu Šl: Òlbikas; Paniž-iškė falu Ign: *Paniža, vö. Panižáuskas; Plēter-iškė tanya Zr: *Pleteris, vö. Pletarãvičius, Pliateris; Rãčk-iškė falu Švnč: Rãčkus⁶⁸, Rūbin-iškė falu Krtn: Rūbinas; Rūok-iškė falu Ign: Rūokis; Saltōn-iškė falu Lzd: Saltōnas; Sapiėg-iškė falu Ign: Sapiega, Sapiega; Serbiej-iškė falu Ign: *Serbiejus, vö. Serbskis; Strižauč-iškė falu Mlt: Strižáuskas; Tarlōk-iškė tanya Ign: *Tarlokas, vö. Tarláuskas, Tarlėckas; Tebēr-iškė falu Švnč: *Tebera, vö. Tebéra; Tverijōn-iškė falu Rs: Tverijōnas; Zasčiūn-iškė falu Lzd: *Zasčiūnas, vö. Zasčižinskas; Zavis-iškė falu Zr: Zavisà, Zavišius; Zdōn-iškė falu Tl: Zdōnys, Zdōnius; Zibol-iškė falu Švnč: Zibolas, Zibōlis; Živulč-iškė falu Al: *Živulčius, vö. Živulis; Žūk-iškė tanya Klm, falu Švnč: Žūkas; Žurāv-iškė tanya Ign: *Žuravas, vö. Žuráuskas.

-iškės. Ábad-iškės falu Vrn: Ábadas, vö. Abadáuskas; Alabūrd-iškės falu Trak, tanya V: Alabūrda; Ančer-iškės falu V: Ančerýs; Ard-iškės falu Al: *Arda, vö. Ardavičius, Ardickas; Arl-iškės 2 falu és tanya V, falu Švnč, Arl-iškės falu Šr, Zr: Arlà; Armāl-iškės falu Kn, Mrj, tanya Ut: Armaldà, Armālas; Armōl-iškės falu Akm: Armolas; Babōn-iškės falu és tanya V: Babōnas; Bakier-iškės falu Trak: *Bakieris, vö. Bākėris, Bakierskis; Bauš-iškės falu Trak, V: Baušys; Belōn-iškės falu Kš: *Belonas, vö. Belēnas, Belenãvičius, Belanãvičius; Bēt-iškės falu Zr: *Beta, vö. Bēta, Beteikà; Bielazār-iškės 3 falu V: Bielazāras; Bilin-iškės falu Šlčn: *Bilinis, vö. Bilinskas; Bilk-iškės falu V: Bilkis; Breidak-iškės falu Zr: *Breidakas, vö. Breidokas; Brỹl-iškės falu Mlt: Brylà, Brỹlis; Brušk-iškės falu V: Bruškis, Bruškỹs; Bunōk-iškės falu Šl: Būnოკas; Ciul-iškės falu Zr: *Ciulis, vö. Ciulevičius, Čiulevičius; Čepūrn-iškės falu V: Čepūrna; Čern-iškės falu Šr: Černis, Černỹs; Černul-iškės falu V: *Černulis, vö. Černas, Černēlis; Čimbar-iškės tanya V: Čimbaras, Čimberas; Čir-iškės tanya V: Čiras; Čiuk-iškės tanya Kš: Čiukas; Čiuoder-iškės falu Mrj: Čiuoderis; Damb-iškės tanya V: Dambis; Dambr-iškės falu V: *Dambras, vö. Dambráuskas; Daulin-iškės falu V: *Daulinis, vö. Daūlius; Dimš-iškės falu Prn: Dimšà; Dūk-iškės falu Zr: Dūkas; Galk-iškės falu V: Galkus⁶⁹, Gálka; Gāš-iškės falu Šl: Gašė, Gōšas; Glātik-iškės falu V: *Glatkis, vö. Glādkis, Glatkévi-

⁶⁸Az Avd. a Rōkas keresztény névből is kialakulhatott (vö. LPŽ II 551).

⁶⁹Ez az avd. a Gál-kantas két tőből álló avd. (lásd LVKŽ 163) rövidülése is lehet.

191

čius; Glitėn-iškės tanya Trak: *Glitėnas, vö. Glìtas, Glỹtas; Glit-iškės falu V: Glitas; Golub-iškės falu Zr: Gòlubas; Grāt-iškės falu Trak: *Gratas, vö. Grõtus; Greben-iškės falu Zr: *Grebenis, vö. Grebiniàuskas; Grūm-iškės falu Al: Grūmas; Įmbr-iškės tanya Ut: Įmbras⁷⁰, Yn-iškės falu Šl: *Ynis, vö. Ynauskis, Inis; Jazdāič-iškės falu Zr: *Jazdaitis, vö. Jazdáuskas; Kabòr-iškės falu Ut: *Kaboras, vö. Kāberas; Kamaraùč-iškės falu Vrn: Kamaraùskas; Kamar-iškės falu Zr: *Kamaras, vö. Kamaráuskas, Kòmaras; Kāṅc-iškės falu V: Kānce, Kānče; Kapón-iškės falu V: *Kaponas, vö. Kaponaitis; Karāv-iškės falu Vrn: *Karavas, Karavàckas; Karaž-iškės falu Trak: Karāžas; Karkāž-iškės falu Kš: *Karkāžas, vö. Karkāzas; Kartān-iškės falu V: Kartānas; Kastr-iškės falu Al: *Kastrȳs, vö. Kastráuskas; Kazer-iškės tanya Zr: *Kazeras, vö. Kazeráuskas; Kijut-iškės falu Vrn: Kijutis; Kōgel-iškės falu Kš: Kògelis; Komar-iškės tanya V: Kòmaras; Krasaūš-iškės falu Prn: Krasáuskas; Labùrd-iškės falu Al: *Laburda, vö. Alabùrda; Laib-iškės falu V: Láiba; Lazon-iškės falu Zr: *Lazonas, vö. Laziuka, Lazáitis; Liciūn-iškės falu Trak: *Liciūnas, vö. Licys; Lýder-iškės falu Mrj: Lýderis; Linc-iškės tanya Zr: Lincys; Liùpk-iškės 2 falu Šlčn: *Liupka, vö. Liupkėvičius; Lopāt-iškės falu V: Lopatà, Lopātas; Marāž-iškės falu Mrj: Marāžas; Maršon-iškės falu Zr: Máršonas; Maslāuč-iškės falu Al: Masláuskas; Medvied-iškės 2 falu V: *Medviedis, vö. Medzvėckas; Nān-iškės falu Šlčn: Nanys; Navick-iškės falu Šlčn: Navickas; Nekrāš-iškės falu Trak: Nekrāšas; Padrėž-iškės falu Prn: *Padriežas, vö. Padrėzas; Pānk-iškės falu Trak: Pánka; Plìs-iškės falu Zr: Plìsas; Preid-iškės falu Zr: Preidis, Preidýs; Prekel-iškės tanya Zr: Prekelis; Prozār-iškės falu Kš: *Prozaris, vö. Prozorys; Puzir-iškės falu Šlčn, V: *Puziris, vö. Puzirauskas; Radivón-iškės falu V: *Radivonas, vö. Radzivānas; Rāpk-iškės falu Zr: *Rapkus, vö. Rapkāuskas, Rapkėvičius; Samarāk-iškės falu Šlčn: Samarākas; Sapiēg-iškės falu V: Sapiēga, Sapiègà; Sarak-iškės falu Zr: Sarakà; Sapijōn-iškės falu Kš: *Sapijonas, vö. Sapijānas; Slavinč-iškės falu Al: Slavinskas; Stav-iškės falu Mrj: Stavys; Straškūn-iškės falu Mlt: *Straškūnas, vö. Strašáuskas, Strašēvičius; Šālk-iškės falu Šr, V: Šālkus; Šamat-iškės tanya Zr: Šamatà; Šēmet-iškės tanya Šl: Šēmeta, Šēmetas; Šiulg-iškės falu Trak: Šiulga; Šniēr-iškės falu Mlt, Ut: *Šnieras, vö. Šnēras; Tril-iškės falu Kš: Trilius; Trunč-iškės falu Rk: *Trunčė, vö. Trunčinskis, Trunčė; Valasón-iškės tanya V: *Valasonas, *Valasonis, vö. Valasanavičius; Verbic-iškės tanya Vrn: *Verbicas, vö. Verbickas, Verbiciānskas; Verbyl-iškės falu Prn: Verbylā; Veriūg-iškės falu Zr: Veriūga; Vibrant-iškės falu és tanya V: *Vibrantas, vö. Vibréntis; Zablat-iškės falu Kš, 2 falu Zr, tanya Zr: Zablāckas; Zagūrt-iškės falu Mlt: Zagūrṡkas; Zajūš-iškės falu Šlčn: *Zajūšas, vö. Zajaščėnka; Žāk-iškės falu Trak: Žākas; Žārk-iškės falu Zr: *Žarkas, vö. Zerka; Žilinc-iškės falu Trak: Žilūnkus; Zov-iškės tanya Šlčn: Zovišius; Žūk-iškės falu Trak: Žūkas.

-iškis. Arā-iškis 2 falu Šr: *Arda, vö. Ardáuskas, Ardāvičius; Armōn-iškis falu Ut: Ármonas, Ārmonas; Ārtman-iškis falu Ut: Ārtmanas; Belazār-iškis tanya Pn, falu Rs:

⁷⁰Az Avd. keresztény eredetű családnévből rövidülhetett le. Įmbrasas.

192

Belazãras; Bìrent-iškis vs. Pn: *Birentas, vö. Bėrentas, Bėréntas; Budžin-iškis f. Pkr: *Budžinas, vö. Budzinãvičius, Budzìnskas; Bùs-iškis f. Rk: Bùsas; Česnav-iškis f. Zr: *Česnava, vö. Česnãuskas, Česnãvičius; Dabril-iškis f. Šr: Dabrilã; Dambrōt-iškis f. Rk: *Dambrotas, vö. Dambravã, Dambrãuskas; Drób-iškis f. Ut: Dróba; Dvarž-iškis f. Brž: *Dvarža, *Dvaržis, vö. Dvaržéckis; Eikin-iškis f. Rk: Eikinas; Gajauč-iškis f. Al: Gajauškas; German-iškis f. Brž: Germãnas; Gyd-iškis f. Brž: Gydė; Glieb-iškis f. Kš: Gliebà, Gliebùs; Golub-iškis vs. Zr: Gòlubas; Gór-iškis f. Rd: Góris, Gorys; Grùnd-iškis f. Pn: Grùnda; Gùdberg-iškis vs. Rk: *Gudbergas; Gùnt-iškis f. Mlt: Guntà, Guntỹs; Gùrk-iškis f. Rk: Gùrkis; Imul-iškis vs. Švnč: *Imulis, vö. Imelis; Ingel-iškis f. Ut: Įngelis; Izdōn-iškis f. Brž: Izdōnas; Kaker-iškis vs. Rk: *Kakeris, vö. Kãkaras; Kalamon-iškis f. Rk: *Kalamonas, vö. Kalamìnskis; Kand r-iškis f. Kp: *Kandras, *Kandrys, vö. Kandrãckis; Karšak-iškis f. Pn: Karšakas; Kažen-iškis f. U km: *Kaženas, vö. Kaženãukas; Kliuōkman-iškis f. Pn: *Kliuokmanas, vö. Kliōkmanas; Krān-iškis f. Brž: *Kranas, *Kranys, vö. Kranãuskas; Kùpel-iškis vs. Mlt: *Kupelis, vö. Kiùpelis; Nadiej-iškis f. Rk: *Nadiejus, vö. Nadeika, Nadzeikà; Neliùb-iškis f. Rk: *Neliùbas, vö. Neliubãvičius, Neliùbšis; Nėster-iškis vs. Šr: Nesteris; Nól-iškis f. Mlt, 2 f. Ut: Nólius; Norōd-iškis vs. Ut: *Norodys, vö. Narãckas, Nara-dauskas; Pinkut-iškis f. Rk: *Pinkutis, vö. Pìnkųs, Pìnką, Pinkis; Pùzin-iškis f. Pn, Puzin-iškis f. Ign: Pùzina, Pùzinas; Radvōn-iškis f. Mlt: *Radvonas, vö. Radvánskas; Rop-iškis f. Kp: Ropas; Rùol-iškis f. Brž: Rùola, Ruolia; Rutin-iškis f. Zr: *Rutinis, vö. Rùtė, Rùtis; Sliepš-iškis f. An: *Sliepšis, vö. Sliepskis; Sùtk-iškis f. Rd: Sutkỹs, Sùtkus; Ščiūr-iškis f. Šr: *Ščiūrys, vö. Ščiùrauskaitis; Še-duik-iškis 2 f. Rk: Šeduikis, Šeduikà; Šeibok-iškis f. Ut: Šeibokas; Šlēger-iškis f. Brž: Šlēgeris; Šleider-iškis vs. Jnš: Šleideris; Trajōn-iškis f. Ps: Trajōnas, Tribut-iškis f. Zr: *Tributis, vö. Tribòckis; Trūl-iškis f. Ps: *Trūlis, vö. Trùlis; Trumbāt-iškis f. és vs. An, vö. Trumbėckas; Zablōt-iškis f. Rk, vö. Zablōtkas, Zablōckas; Zamōt-iškis f. Ut: *Zamotas, vö. Zãmatas; Zarank-iškis f. Ut: Zarankus, Zarankà; Zarumb-iškis f. An: *Zarum b a, vö. Zarambà, Zarémba; Zavād-iškis 2 vs. An: Zavãdis; Zaviēs-iškis f. An (?< *Zavis-iškis): Zavišà. -iškiai. Alton-iškiai f. Kn: *Altonas, vö. Áltanas; Arð-iškiai f. An, Rs: *Arda, *Ardys, vö. Arãckas; Arl-iškiai f. Mlt: Arlà; Á rman-iškiai f. Kn: Ármanas; Armon-iškiai vs. Šr, Ármon-iškiai f. Mrj, Ármon-iškiai f. An: Ármonas, Ármonas; Árnot-iškiai f. Jon: *Arnotas, vö. Arnatavičius; At-iškiai f. Ps: Átas; Bac-iškiai f. Brž: Bacỹs, Bãčius; Barav-iškiai f. Šk: *Baravas, vö. Baravickis, Barãuskas; Bard-iškiai f. Pkr, Rs, Bard-iškiai U km: *Barda, vö. Bardãuskas, Bardinskas; Bat-iškiai f. Šk: Batis, Batỹs; Baiš-iškiai f. Rk: Báušą, Baušỹs; Beiger-iškiai f. Trg: Beigeras; Bėker-iškiai f. Trg: Bėkeras, Bėkeris; Belazār-iškiai f. U km: Belazãras; Bend-iškiai f. U km: Bendė; Bieliūn-iškiai f. Mrj: Bieliūnas; Biēlsk-iškiai f. Klm: Biēlskus; Blīnstrub-iškiai f. Rs: Blīnstrubas; Bōbin-iškiai f. Pn: Bòbinas; Bōk-iškiai f. Brž: Bōkas; Brig-iškiai f. Brž: Brigas; Cāp-iškiai f. Šll: Cãpas; Cink-iškiai f. Kn: Cinkus; Černel-iškiai vs. Švnč: Černėlis; Čimbār-iškiai f. Mlt:

193

Čimbãras; Čìuk-ìškiai f. Kdn: Čìukas; Čìurk-ìškiai f. Šr: *Čiùrka, *Čiùrkus, vö. Čùrkus; Dãpk-ìškiai f. Trg, Dapk-ìškiai f. Vlkv: Dãpkus; Dapkūn-ìškiai f. Mlt: Dapkūnas; Deik-ìškiai f. Brž: Deĩkas, Deĩkus; Dìktar-ìškiai f. Rd: Dìktaras; Dìmš-ìškiai f. Ukm: Dìmša; Dot-ìškiai f. Rd: Dótas, Dotỹs; Drób-ìškiai f. Jon, Mlt: Dróba; Gacẽn-ìškiai vs. Šr: *Gacenìs, vö. Gacevičius, Gaciónis; Gačk-ìškiai f. Mlt: *Gačka, vö. Gãckas; Gaidam-ìškiai f. An: *Gaidamas, vö. Gaidamãuskas, Gaidamãvičius; Gãls-ìškiai f. Kp: *Galsas, vö. Gãlskis; Gastỹn-ìškiai f. Šl: *Gastynas, vö. Gaščīūnas; Gelumb-ìškiai f. Mrj: *Gelumbė, vö. Gelumbáuskas, Gelumbickas; Gemb-ìškiai f. Jon: *Gemba, Gembickas, Gembėckas; Gérk-ìškiai f. és vs. An, f. Brž: Gérkė, Gérkis; Gimž-ìškiai f. Ut: *Gimža, vö. Gimžãuskas; Gip-ìškiai f. Ps: Gìpas; Góg-ìškiai f. Šl: Gògas, Gògis; Gótyb-ìškiai f. Šk: Gótybas; Gròp-ìškiai f. Klp: Gròpas; Javen-ìškiai f. Brž: *Javenas, vö. Javiñskas; Jazdausk-ìškiai f. Pln: Jazdáuskas; Jūt-ìškiai f. Pn, Ps: Jutà, Jūtas; Kačiūn-ìškiai f. Mlt: Kačiūnas; Kanč-ìškiai f. An, Ukm: Kančas; Karčev-ìškiai f. Šlu: *Karcevas, vö. Karčevičius; Karkaz-ìškiai f. Mlt, Ut: *Kakažas, vö. Karkãžas; Katáršk-ìškiai f. Klm: *Katárška, vö. Katárskis; Kažen-ìškiai vs. Šr: *Kaženas, vö. Kaženiáuskas; Kėler-ìškiai f. Šlu, Keler-ìškiai f. Kdn: Kėleris; Kisin-ìškiai f. Vlkv: *Kisinas, vö. rus. Kisin; Kòmar-ìškiai f. Rd: Kòmaras; Končevič-ìškiai vs. An: Končevičius; Kun-ìškiai f. An: Kūnas; Kùn-ìškiai f. Jon: Kūnas; Mardoš-ìškiai f. Jon: *Mardošas, vö. Mardošas; Maslausk-ìškiai f. Rs: Masláuskas; Meln-ìškiai f. Prn: Mėlnis; Menčiūn-ìškiai vs. An: Menčiūnas; Mereš-ìškiai f. An: *Merešius, vö. Mereškevičius, Merečkas; Mìnder-ìškiai f. Ukm: Mìnderis, Mìnderỹs; Nagurk-ìškiai f. An: Nagùrka; Nãkroš-ìškiai f. Tl: Nãkrošas; Navar-ìškiai f. An: *Navaras, vö. Navaráckas, Navaráuskas; Nerod-ìškiai vs. Švnč: *Neroda, vö. Naradauskas; Nodiej-ìškiai f. Kp: *Nodiejus, *Nadiejus, vö. Nadzeikà; Nól-ìškiai f. Šl: Nòlius; Paužel-ìškiai f. Zr: *Pauželis, vö. Páuża; Paũž-ìškiai f. Mrj: Paužà; Pijòr-ìškiai vs. Ukm: Pijoras; Pìler-ìškiai f. Jnš: *Pìleris, vö. Pìlio-ras; Pìlot-ìškiai f. Vlkv: Pìlota, Pìlotas; Plat-ìškiai vs. Mlt: Plãtas; Rėder-ìškiai f. Mrj: Rėderis; Ridvòn-ìškiai f. Mlt: *Ridvonas, vö. Ridvãnskas; Rigmant-ìškiai f. Brž: *Rigmantas, vö. lat. Rigmaṅts⁷¹; Rūm-ìškiai f. Rk: Rūmė; Rūt-ìškiai f. Ukm: Rūtis, Rūtė; Sand-ìškiai f. Mlt: Sandas; Sapiēg-ìškiai f. Lzd: Sapiēgà; Sarāl-ìškiai vs. Mlt: *Sarala, vö. Sarelevičius; Sélmon-ìškiai f. Trg: Selmonas; Sikar-ìškiai 2 f. Mlt: *Sikara, vö. Sikora, Sikòrskas; Skauron-ìškiai f. Mlt: Skai̇ro-nas; Steìn-ìškiai f. Mrj: *Steinys, vö. Šteĩnyš; Stūr-ìškiai vs. Pkr, Rd, Stūr-ìškiai f. Mrj: Stūris, Stūrỹs; Šāb-ìškiai vs. Rd: Šābas; Šabūn-ìškiai f. Jon: Šabūnas; Šidl-ìškiai vs. Brž: Šìdlà; Šulik-ìškiai vs. Švnč: *Šulikas, vö. Šulikáuskas; Tūt-ìškiai f. Pn: Tutas; Vagar-ìškiai f. Jnš: Vagaras; Varān-ìškiai f. Kp: Varānius; Verbyl-ìškiai vs. Mlt: Verbylà, Verbìlis; Verbìl-ìškiai f. Šr: Verbìlis; Vesėlk-ìškiai f. Pkr: Vesėlka; Žab-ìškiai f. Brž: *Žabas *Žabys, vö. Zabėckas; Zablat-ìškiai f. Ut:

⁷¹ Lásd Сталтмане В. Э. Латышская антропонимия, 211.

194

Zabłackas; Zajanč-iškiai falu Pn: *Zajancas, vö. Zajánskas, Zajencáuskas; Zaliet-iškiai vs. Kp: Zalieckas; Zarink-iškiai falu Rk: *Zarinka, vö. Zarenkavičius, Zarinskas; Žas-iškiai falu Brž: Žasas; Ždón-iškiai falu Mlt, vs. Šr: Ždonys, Ždonius; Zimb-iškiai falu Pkr: Zimbà; Žėrk-iškiai falu An: Žėrka.

-yškis. Zap-yškis kisváros Kn (< *Sapieg-iškis): Sapiéga⁷².

-ka. Kašar-ka vs. Klm: *Kašara, vö. Kašaraũskas; Kazán-ka falu Klm: *Kazanas, vö. Kazanãuskas.

Ehhez a képzőhöz tartozó származékok közé a szláv (leggyakrabban orosz) személynevekből képzett derivátumok is besorolhatók. E helységnevek képzése kétféleképpen értelmezhető: a) személynévi tőből, a -evka, -ovka képzőkkel, amelyek a -auka képzőhöz hasonlóan (lásd) a szláv nyelvekben önálló helynévképzőkként alakulhattak ki⁷³, b) olyan személynevekből, amelyek tővége -ev, -ov, -uv, a -ka képzővel:

Abruč-iov-kà falu Kp: *Abručiovas, vö. Obručas; Ankudin-ov-ka vs. Zr: *Ankudinovas, vö. Ankudavičius; Astr-ov-kà falu Rk: *Astrovas, vö. Āstravas, Astraũskas; Bur-ov-kà vs. Švnč: Būrovas; Čern-ov-kà falu Kdn: Černòvas; Čiž-ov-kà falu Kp: *Čižovas, vö. Čižas, Čižáuskas; Galij-ev-kà falu Jon: *Galijevas, Galijaũskas; Galub-ov-kà falu Mlt: *Galubovas, vö. Galubiòvas; Kartaš-ov-kà vs. Zr: *Kartašovas, vö. Kartōšius; Kochan-ov-kà falu Švnč: *Kochanovas, vö. Kochanavičius; Obuch-ov-ka falu Kš: *Obuchovas, vö. Obuchas; Pakr-ov-kà falu Rd: *Pakrovas, vö. Pokrovskis; Pop-ov-kà falu Ign: Popòvas; Rag-ov-kà falu Švnč: *Ragovas, vö. Ragáuskas; Žuj-ev-ka falu Mlt: *Zujevas, vö. Zujévičius; Komisar-uv-kà falu Al: Komisãras.

-uškės. Tréb-uškės falu Šlčn: *Treba, vö. Treba, Trebas.

-(i)uškiai. Bun-iuškiai falu Rk: Bùnius; Des-iuškiai falu An: *Desys, vö. Dėsas.

-uškos. Vesel-uškos falu Zr: *Vesela, vö. Veselaũskas.

-uva. Gavált-uva falu Mrj: *Gavaltas, vö. Gauvaltas; Kuláut-uva⁷⁴ kisváros Kn: *Kulautas, talán vö.? Kūlatas.

A személynevekből és az azok képzésére szolgáló képzőkből alkotott származékok áttekintésének lezárásaként figyelmet érdemelnek a -ieniai, -(i)ninkai, -uoliai képzős helységnevek is, amelyek szintén személynévi eredetűek:

-ieniai. Ašak-ieniai falu Kš: Āšaka.

-ininkai. Baukšt-ininkai falu Rs: Baukštys; Ben-ininkai falu Šlu: Benys; Virkšt-ininkai falu Krtn: Virkštys;

-ninkai. Alej-ninkai falu An, Zr: *Aleja, *Alejas, vö. Alejūnas, Alejevičius; Berėž-ninkai falu Mrj: Berežna; Drabuž-ninkai falu Trak: Drabužis, Drōbužas; Dvār-ninkai

⁷² E magyarázathoz lásd V a n a g a s A. Jotyškiai, Rikyškiai, Vilkyškiai, Zapyškis. – Kalbos kultūra 12, 1967, 51–52. Lásd még T o t o r a i t i s J. Sūduvos Suvalkijos istorija, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos filosofijos fakulteto leidinys, 1938, 612.

⁷³ Lásd a 64. lábjegyzetet.

⁷⁴ Lásd még V a n a g a s A. Lietuvos miestų vardai, 1996, 122–126.

195

Rd falu (< *Dvarn-ninkai): Dvarnis (< lit. dvārmas „az udvarhoz tartozó”); Launy-ninkai falu, V (< *Launy-ninkai): Laurynas; Sale-ninkai falu, Jon (< *Salen-ninkai): Salenis; Srėd-ninkai falu, Trak (<?*Sered-ninkai): Sėreda, vö. Sredničkas; -uoliai. Rim-uōliai, vö. Kdn: Rìmas.

Ezekkel az esetekkel kapcsolatban kétségek merülhetnek fel: lehetséges, hogy az ilyen képzőkkel alkotott oikonimák nem származékok, hanem a képzett személynevek alakjainak (a teljes képzővel együtt álló) többes számú formái, amelyek oikonimákká váltak. Másfelől azonban egyes, ilyen képzőkkel (különösen az -(i)ninkai képzővel) alkotott derivátumok olyan területről való lokalizációja, amely részben egybeesik a jotvingok reliktumterületével⁷⁵, és kiterjeszti az ilyen típusú derivátumok kis-litvániai (különösen kelet-poroszországi) elterjedési területét, arra enged következtetni, hogy itt a személynevekből oikonimákat létrehozó képzők találhatók.

Összegző megjegyzések

A személynevekből képzett derivátumok tárgyalását lezárva megállapítható, hogy a származékok nagy száma az alapszó lexémájától függ. Így azokból a személynevekből, amelyek közül sok Litvánia egész területén elterjedt, azonos vagy eltérő képzőkkel alkotott származékok Litvánia különböző vidékein is előfordulhatnak, méghozzá igen nagy számban. Jelenleg Litvániában összesen mintegy 4800 személynévi derivátum van használatban. A legelterjedtebbek az -išk- képzős derivátumok (mintegy 3800 származék), ezért az -išk- joggal tekinthető a személynevekből alkotott oikonimák legjellemzőbb képzőjének.

Az -išk- képző -iškė, -iškės, -iškis, -iškiai változatával képzett oikonimák meghatározott elterjedési területeken találhatók: az -iškė képzős származékok Kelet-Dzúkiában, Dél-Litvániában a Nemunas folyótól keletre, valamint Szamogítiában dominálnak; az -iškės képzős származékok – amint J. Safarevičius⁷⁶ is megjegyezte – inkább Kelet- és Dél-Litvániában terjedtek el; e képző származékainak egy kisebb szigete a nyugati aukštaitis és szamogítiai terület északi részén is kialakul (Telšiai, Akmenė és Žagarė környékén); -iškis derivátumok Kelet- és Közép-Litvániában (a Neris folyóig) figyelhetők meg; az -iškiai képzős származékok szinte egész Litvániában elterjedtek, kivéve Kelet-Litvánia területének déli részét, ahol ez a képző nem jellemző.

A többi produktívabb litván személynévi derivátumképző közül megemlíthető az -inė (mintegy 190 származék). Ez a helyjelleg, a birtoklás és a valakihez tartozás jelentését kifejező képző. Az ezzel a képzővel alkotott oikonimák – derivátumok – Litvánia jelentős részén elterjedtek

⁷⁵ Vö. Vidugiris A. Megfontolások a jotvingok keleti határairól. A nyugati balti nyelvek és kultúrák reliktumai. A Klaipėdai Egyetem konferenciáján elhangzott előadás tézisei, 1994, Klaipėda, 14; Razmukaitė M. A porosz-litvániai oikonimák képzési formánsairól és elterjedésükről. A nyugati balti nyelvek és kultúrák reliktumai. A Klaipėdai Egyetem konferenciáján elhangzott előadás tézisei, 13–14; Razmukaitė M. A Klaipėda-vidék oikonímiája. – A litván nyelvtudomány kérdései 31, 1994, 156–157; Razmukaitė M. Néhány megjegyzés a porosz-litvániai szuffixális képzésről és szuffixális oikonímiáról. – A litván nyelvtudomány kérdései 35, 1996, 79–80.

⁷⁶ Vö. Safarewicz J. Litván helynevek -iszki képzővel. – Onomastica II 1, Wrocław–Warszawa stb., 1956, 55.

196

elterjedési területén, kevésbé jellemzők a nyugati dzsukokra és a Trakai járás déli környékére.

A -ušk- képzős származékokról szólva hangsúlyozni kell, hogy sajátos képzésű, kis területen elterjedt esetekről van szó – főként Kelet-Litvániában. Bár a litván nyelvben az -ušk- képzőket általában szláv jövevényszavak révén átvettnek tekintik, a helynevekben ezek a képzők más eredetűek is lehetnek: az alapszó tővégi -u- hangjának és a -šk- képzőnek az összekapcsolódásából származhatnak; velük rendszerint olyan személynevekből képeznek származékokat, amelyek végződése a -us⁷⁷ képző.

Az ismertetett származékok egy részében a következő szláv eredetű képzők szerepelnek: -ava, -avas, -čizna, -ina, -inas és -ka (változataikkal: -anka, -auka, -enka).

A legelterjedtebb képzők az -ava (~270 származék) és az -avas (~120 származék). A. Vanagas⁷⁸ is tárgyalta őket. A szláv nyelvekben ezek a képzők a belarusz -av, -ova, illetve a lengyel -ow, -owa; származékaikat a szláv névkutatók (M. Kondratiuk, V. Lemciugova, I. Halicka, U. Kensikova, V. Tasčykis és mások) munkáikban és tanulmányaikban széles körben vizsgálták. Belarusz írott forrásaiban az -ava és az -ova képzős oikonimák a 15–17. századból adatolhatók; ezek főnevesült helynevek, amelyek Belarusz északi és északnyugati területén terjedtek el⁷⁹. Litvániában ezek a képzős, személynevekből alkotott származékok a 16. század vége táján, a szláv oikonimaképzés mintájára kezdtek elterjedni. Elterjedési területeik főként Közép- és Kelet-Litvániára esnek.

A birtokok öröksége vagy a későbbi elszlávosodás eredménye a -čizna és -ina, -inas képző. E képzős származékok Litvánia területének csak korlátozott részén elterjedtek: az -čizna képzősek Molėtai, Ukmergė és Kaišiadorys környékén, az -ina, -inas képzősek pedig a déli és keleti peremvidéken. A -čizna képző a szláv nyelvekben népszerű oikonimaképzők litván nyelvben adaptált változata: a lengyel -szczyzna (-izna), illetve a belarusz -ščyna, -ščyzna képzőké; ezeket H. Safarewiczowa lengyel nyelvész részletesebben tárgyalta⁸⁰.

A -ka képző és változatai, a -auka, -anka, -enka elszlávosodott oikonimákban fordulnak elő, főként Kaišiadorys, Trakai, Ignalina, Molėtai, Zarasai és hasonló helyek környékén. E képzések személynévi lexémái – többnyire szláv (orosz, belarusz) eredetű család- és keresztnevek – olyan litvániai helyekre is utalnak, ahol régóta élnek orosz óhitűek, valamint arra, hogy ez a képzési mód oikonímiánkba nem csupán a határ mentén élő szlávoktól (lengyelektől, belaruszoktól), hanem a jóval délebbre lakó szlávoktól is átkerült⁸¹.

⁷⁷ Plg. S. Kardžius P. Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius, 1943, 162.

⁷⁸ Ванагас А. Ойконимы Литвы с суффиксами славянского происхождения -ava, -avas. – Bato-słowiańskie związki językowe, Wrocław...etc.: Zakład narodowy imienia Ossolińskich Wydawnictwo Polskiej Akademii Nauk, 1990, 381–388.

⁷⁹ Plg. Лемцюгова В. П. Беларуская айканімія, Мінск: Навука і тэхніка, 1970, 111–114.

⁸⁰ Safarewiczowa H. Nazwy miejscowe typu Mroczkowizna, Klimontowszczyzna, Wrocław: Zakład imienia Ossolińskich Wydawnictwo Polskiej Akademii Nauk, 1956.

⁸¹ Plg. Бірыла Э. К. Тапонімы Гомельшчыны з суфіксамі -оўка / -оўка / -ёўка / -ейка, 98–107; Никонов В. А. Славянский топонимический тип. – Географические названия, Москва: Государственное издательство географической литературы, 1962, 24.

197

A személynévi eredetű származékok egyes csoportjaiban szintén meghonosodott a képzők használatának bizonyos rendje: az első csoport személyneveiből (azaz a régi litván kételemű személynevekből) képzett alakokhoz litván képzőket használtak, és csak néhány tucat derivátum kapott szláv képzőket: -avas, -ava, -čizna (lásd a táblázatot); a második csoportba tartozó személynevekből (egyelemű, közszói eredetű stb. nevekből) képzett alakoknál, amelyekből a legtöbb van (körülbelül 2600), szintén a litván képzők vannak túlsúlyban; a szláv -auka, -ava, -avas, -čizna, -enka, -ka képzőkkel létrehozott alakok aránya és száma igen csekély (∼4%); a harmadik csoport személyneveiből (keresztény nevekből) képzett alakoknak, amelyekből mintegy 1400 van, jelentős része szláv képzőket tartalmaz: -ava, -avas, -čizna, -auka, -ka, -anka, -enka (∼25%); a negyedik csoport személyneveiből (jövevénynevekből, idegen eredetű nevekből) képzett alakoknál, amelyekből mintegy 600 van, szintén jelentős részt (∼20%) tesznek ki a szláv -auka, -ava, -avas, -čizna, -ka képzővel ellátott oikonimák.

A személynevekből képzett alakok képzőinek produktivitását a négy elkülönített oikonimacsoportban az alább közölt képzőtáblázat mutatja be.

1. táblázat

A személynevekből képzett származékok képzőinek produktivitása

Képző | A derivátumok száma az egyes csoportokban | A képzett alakok összesen Képző | Régi litván kételemű személynevekből | Közszói eredetű (ragadvány-)személynevekből és személyt jelölő közszavakból | Keresztény személynevekből | Más nyelvekből származó nem keresztény személynevekből | Képzett alakok összesen 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 -anka | | 3 | 1 | | 4 -auka | | 12 | 29 | 9 | 50 -aunė | | 2 | | | 2 -ava | 8 | 36 | 175 | 49 | 268 -avas | 1 | 14 | 92 | 10 | 117 -čizna | 1 | 6 | 10 | 23 | 40 -enka | | 1 | 1 | | 2 -yčia | | | 1 | | 1 -iena | | 1 | | | 1 -ieniai | | 1 | | | 1 -ija | | 6 | 4 | 2 | 12 -ina | 1 | | 19 | 1 | 21 -inas | 1 | | 2 | 2 | 5 -ynai | | | 1 | | 1 -ymas | | | 2 | 1 | 3

198

Az 1. táblázat folytatása

1 2 3 4 5 6 -inė 2 135 40 13 190 -ynė 1 24 19 5 49 -inės 5 3 8 -ynės 2 1 3 -ininkai (-ninkai) 11 -inis 1 1 2 -iniai 1 25 1 3 30 -iškė 52 524 162 100 838 -iškės 50 670 263 125 1108 -iškis 44 340 209 76 669 -iškiai 58 728 271 145 1202 -yškis 1 1 -ka 12 39 19 70 -otas 1 1 -uoliai 1 1 -uolis 1 1 -uškė 5 3 8 -uškės 12 2 1 15 -uškis 2 5 7 -uškiai 10 3 2 15 -uškos 3 2 1 6 -utas 1 1 -uva 1 3 3 2 9 Összesen: 221 2584 1366 591 4773

A cikk a személynevekből való képzés egyértelműbb eseteit tárgyalta (eltekintve néhány tucatnyi problematikus esettől, amelyekben az alapszó nem feltétlenül személynév), amelyek e derivátumosztályt képviselik. Az áttekintett anyagból látható, hogy a személynév jellege (vagy a személyt jelölő közszói eredetű megnevezés) nem határozza meg a képző kiválasztását: a bemutatott valamennyi alcsoport oikonimáinak képzéséhez ugyanazokat a képzőket használják. Ugyanakkor nem hagyható figyelmen kívül (vö. „A személynevekből képzett származékok képzőinek produktivitása” című táblázattal), hogy a régi litván kételemű személynevekből, részben pedig a közszói eredetű (ragadvány-)személynevekből képzett alakokban jóval ritkábban fordulnak elő szláv eredetű képzők, mint a keresztény és az idegen eredetű nem keresztény személynevekből alkotott oikonimákban. Ezt feltehetőleg az a tény határozza meg, hogy a régi litván kételemű nevek egy részéből, azok rövidített formáiból vagy más egyelemű személynevekből képzett alakok régebbiek, azaz akkor alakultak ki, amikor a litván nyelvben a szláv képzők még nem voltak ismertek.

199

Jóval később, a szláv nyelveken keresztül, a szláv képzési modellek hatására érkeztek és terjedtek el. Ez összefügg a kereszténység megszilárdulásával, valamint a keresztény és egyéb nevek Litvániába áramlásával is.

Beérkezett: 1999. 03. 01.

RÖVIDÍTÉSEK

személynév – személynév; fehérorosz – fehérorosz; melléknév – melléknév; közszó – közszó; etnonima – etnonima; vasútállomás – vasútállomás; germanizmus – germanizmus; jotving – jotving; falu – falu; keresztény név – keresztény név; lett – lett; lengyel – lengyel; női név – női név; város – város; kisváros – kisváros; vö. – vesd össze; porosz – porosz; átvitt jelentés – átvitt jelentés; családnév – családnév; orosz – orosz; régebbi alak – régebbi alak; szláv, szláv eredetű – szláv, szláv eredetű; nyelvjárási alak – nyelvjárási alak; név – név; származék – származék; tanya – tanya; helynév – helynév; lásd – lásd

SZEMÉLYNEVEKBŐL ÉS KÖZSZÓI SZEMÉLYMEGNEVEZÉSEKBŐL KÉPZETT SZUFFIXÁLIS OIKONIMÁK

Összefoglalás

A tanulmány a személynevekből képzett szuffixális derivátumokat tárgyalja: azokat a szuffixumokat, amelyekkel az oikonimák képződnek, valamint azokat a lexémákat, amelyekből az oikonimák származnak.

Az oikonimák személynevekből való képzéséhez 38 szuffixumot használtak (közülük 9 szláv eredetű).

200

Az óikónimák alapjául szolgáló antroponimák néhány típusba vagy csoportba sorolhatók: 1. régi litván kéttagú személynevek. 2. Különféle egytagú litván személynevek, melléknevek, ragadványnevek, személyek app ellatív megnevezései. 3. Keresztény nevek. 4. Idegen eredetű antroponimák (kölcsönzöttek vagy fordítás útján keletkezettek).

A legtöbb származék a második csoportba tartozó antroponimákból, vagyis appellatív eredetűekből stb. képződik.

Az antroponimikus szuffixális származékok közül a birtokos -išk- (-iškė, -iškės, -iškis, -iškiai) szuffixummal képzettek elterjedtek.

A -išk- szuffixummal képzett származékok foglalják el a legnagyobb területet is. A különböző végződésű változatoknak -iškė, -iškės, -iškis, -iškiai azonban többé-kevésbé körülhatárolt elterjedési területeik vannak: 1) a -iškė szuffixumú oikónimák többsége (az ezzel a szuffixummal képzett származékok az összes -išk- származék 22%-át teszik ki) Litvánia két régiójában fordul elő a leggyakrabban: a) a žemaitoknál; Litvánia nyugati részén nagyobb koncentráció figyelhető meg a Jūra és a Dubysa folyók között. Dél felé a nyugati aukštaitok területéig (Veliuona környékéig), valamint a nyugati dzsúkák délnyugati szögletéig terjednek; b) a keleti dzsúkák területén (a Neris folyóig), magukba foglalva a keleti aukštaitok (puntininkai) kis déli peremét; 2) a -iškės szuffixumú oikónimák (az összes -išk- származék 29%-át teszik ki) leginkább Kelet- és Dél-Litvániában elterjedtek; e származékok egy kisebb elterjedési szigete a nyugati aukštaitok és az északi žemaitok északi részén (Telšiai, Akmenė és Žagarė környékén) alakult ki; 3) a -iškis szuffixummal képzett származékok az összes -išk- származék 17%-át alkotják. A keleti aukštaitoknál és a keleti dzsúkák északkeleti peremén fordulnak elő. Szórványosan a nyugati aukštaitok déli részén is megjelennek (a Nemunas folyónál, Vordžūkijában); 4) különösen sok oikónima képződik a -iškiai szuffixummal (az összes -išk- származék 32%-át teszik ki). Litvánia szinte egész területén elterjedtek, kivéve a keleti dzsúkák déli részét (Vilnius környékét), valamint a terület teljes délkeleti szögletét (a Neris és a Nemunas folyók között); szórványosan csak a legdélibb határvidékeken fordulnak elő.

A második általános szuffixum az -inė szuffixum, amely a helyre jellemző tulajdonságot, birtoklást és hovatartozást fejez ki. Az ezzel a szuffixummal képzett oikónimák Litvánia nagy részén elterjedtek. Ritkábban fordulnak elő a nyugati dzsúkák körében és a Trakai járás déli peremén. E szuffixum oikónimái a žemaitoknál is kevéssé kedveltek, kivéve a dūnininkai délkeleti szögletét, valamint Nyugat-Litvániában, a Venta és a Mūša folyók között.

A szláv eredetű szuffixumok közül a -ava, -avas szuffixumok tűnnek ki termékenységükkel. Az ezekkel a birtokos szuffixumokkal képzett származékok leginkább Közép- és Kelet-Litvániában elterjedtek, és meglehetősen jól körülhatárolható területeket alkotnak. Ezek a származékok a szláv oikónimaképzési minta szerint a 16. század végén terjedtek el Litvániában. Akkoriban birtokokat, nagyobb gazdaságokat és udvarházakat alapítottak, a lakóhelyet pedig a földbirtokos nevéről nevezték el.

201