ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
XLVIII
(2003),
177-184
PASTABOS
Rema ks
MAZMOZIS
Zemaiciy
a més
bid a diiai
Ziaud us,
Ziud us
pa auké
Bal imo és
uni e si e o
bal is o
S e-
en’o
Young’o
démesj
labai
jdomiame
s aipsnyje
,,Li huanian
ziaunis
:
Ziud us“
(Ac a
Linguis i-
ca
Li huanica
47,
109-115).
I§
DUNZ
453,
458
p.
paim i
sakiniai
lyg
i
eikalauja
Siokiy
okiu
pas abéliy:
pa@kulines
laba
Z6d os
d.udeklas;
i.ké es
20d 0s
/
pjd.us a
liZa e
gi uol’i:n.
An o
sakinio
Zdd os
ansponuo inas
ne
Zud i s,
be
ziud is:
iké is
Ziud is
pjaus o
liezi j
gy oliuon
(da .
sing.;
nom.
gi uolis
|
gi iolis;
Ga
senojoje
adicinéje
pie y
zemaiciy
a niskiy
snek oje
p ie
da .
sing.
galiinés
-w
>
-wo
p idé as
nee imologinisn).
Ne
Zud us
y a,
be
u bii
mano
ai&ki
ko ek i os
klaida
bus
suklaidinusi
au o iu,
no s
lizdas
—
Ziud us,
.
y.
apib éziami
zodZiu
Ziud us
isi
sakiniai
(6
me y
(1969-1975
me ais
ukes)
eks o
inkimas
bu o
labai
iS ises
su
uzd audi-
mais,
skundimais
i
.
.).
Gy ojoje
kalboje
Sis
biid a dis
daba
y a
p imi s amas,
dazniausiai
senuju
kaimo
zmoniy
a -
ojamas;
jo
Saknys
y a
Ziaud-,
Ziud-,
odél
é a
Ziud i s,
o
ne u in ys
o
a minio
Zodyno
olimy
k aS y
mokslininkai
gali
ka ais
sus y uo i
i
im i
ci uo i
nebi a
Zodj
*Zud us.
Vy au as
Vi kauskas
Gau a
2003
05
05
Lie u iy
kalbos
ins i u as
P.
VileiSio
g.
5,
2055
Vilnius,
Lie u a
DEL
TARIAMOS
NULINES
JUNGTIES
Sis
eks as
isy
pi ma
y a
ski as
ap a i
okiems
sakiniams,
kaip:
Mano
b olis
nejgalus;
Nuola-
inis
kosulys
—
sunkaus
susi gimo
simp omas
i
pan.
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ikoje
(Vil-
nius:
Mokslas,
1994)
jie
laikomi
a dazodiniais
sakiniais,
a i inkanCiais
ina j
modeli,
nes
O as
g azus
laikomas
u inciu
nuline
jung j
(p.
612).
P ieS
imdamasis
polemikos
Siuo
siau u
klausimu,
i§
paciy
p adziu
paminésiu
du
eiginius,
be
ku iy
polemika
ne u i
p asmés
i
ku iy
s engsiuosi
g ieZ ai
laiky is.
Pi masis
eiginys:
Niekas
ne u i
pozymiy.
Juokais
a8
sakau
i
ki aip:
Niekui
plaukai
neauga.
Rodos,
kad
eiginio
o mula imas
p iklauso
Imanueliui
Kan ui,
be
a&
o
ge ai
nea simenu,
o
kadangi
eiginiy
eisingumo
ne emiu
au o i e u,
man
pakanka
i
o,
kad
jj
laikau
eisingu.
Logika
zodziu
niekas
iesiogiai
neope uoja,
be
jos
klasiy
eo ijoje
p iimama
nuliné,
a ba
uSdia,
klasé
(a k eipiu
démesi,
kad
nuline
ji
adinama
pagal
jai
ymé i
a ojama
Zenkla,
o
uS¢ia
—
pagal
o
178
|
PASTABOS
zenklo
eikSmés
apim i,
ku ia
logikai
adina
a do
eikSme).
TuS¢ia
klasé
ne u i
né
ieno
ele-
men o,
o
ik
elemen ai
gali
u é i
pozymius.
In uicijai
pa eiksiu
iena
pa yzdj:
kai
nug iauname
pus¢
namo,
bep asmiska
klaus i,
kiek
langy
u i
jau
nesama
namo
pusé.
Jeigu
kas
many u,
kad
u i
galima
a o i
i
eikSme
,, u éjo“,
is
dél o
jam
eiké y
p ipazin i,
kad
okiu
a eju
u i
jis
a oja
ne iesiogiai
i
p asmingame
pokalbyje
jj
eikia
pakeis i
iesiogine
o ma.
IS
ne iesiogiai
a
neapib éZz ai
a ojamy
Zodziy
galima
pasida y i
ik
neaiSkiy
a ba
aki aizdZiai
ne eisingu
eigi-
niu,
0
kiek ienas
mokslas
u i
ju
eng i.
Pa yzdziui,
i$
eiginio,
kad
min is
pe duodama
kalba,
isplaukia
eiginys,
kad
min ys
ka u
su
ZodZiais
pa enka
j
o a
i
juo
sk enda.
Be
o,
jeigu
min is
pe duodame,
ai
pasakiusiojo
gal oje
( iesiogine
eiksme)
jy
jau
nelieka
(i
odél
nebegalima
paklaus i,
ka
jis
pasaké).
Jau
i§
o
ma y i,
kad
bep asmiska
im is ku i
ko
no s
e a
eo ija,
jos
a ama
pasi inkus
logiskai
neapdo o us
i
neno muo ai
a ojamus
ZodZius.
Kas
a si inka
nesi-
laikan
mano
miné ojo
eiginio,
in uicijai
pailius uosiu
okiu
sakiniu:
No s
undiniy
i
né a
(nie-
kas),
be
jos
u i
g azias
k ii is
(pozymis).
Sis
sakinys logikos
poZiii iu
y a
absu das,
logiskai
p ies a ingas
eiginys,
o
okiy
eiginiy
i inimas
y a
be gzdzias
dalykas.
Tokiu
pa
eiginiu
lai-
kau
daba
kalbininky
pamég a
nulinés
jung ies
e mino
eksplikacija,
nes
No s
jung ies
i
né a
(niekas),
be
ji
u i
iesioginés
nuosakos
esamojo
laiko
eikime
(pozymis).
ISsi aduo i
i§
loginio
absu do
nejmanoma
nei
s a iais
ZodZiais,
nei
skambia
e o ika,
nei
pasi-
emian
au o i e ais,
nes
absu das
isiems
iems
eiksmams
lieka
a spa us.
ISsi aduo i
i§
absu -
do
galima
pamégin i
d iem
bidais.
Pi masis
—
ai
i ody i,
kad
eiginys
niekas
ne u i
pozymiy
né a
ka ego iskas
i
odél
jo
galima
nepaisy i.
Tokj
bida
laikau
isiskai
nepe spek y iu,
nes
ai
logikos
eiginys
i ,
jo
a sik a an ,
eiké u
ku i
nauja
—nieko
logika.
Pe spek y iu
laikau
ik
an a
biida:
eikia
k uop$¢ciai
iSanalizuo i,
ku
miisu
mas ymas
da o
klaida,
dél
ku ios
a si anda
absu diski
sakiniai.
Tai
analizei
man
eikia
an o
eiginio.
Jis
y a
oks:
Psichologizmas
y a
klaidingy
i
mas-
ymg
s abdanciy
nuomoniy
konglome a as.
Jo
a8
ne adinu
eo ija,
nes
eo ijos
eiginiai
y a
logis-
kai
apdo o i
i
susis emin i.
S elniausia
psichologizmo
a maina
y a
me odologinis
psichologiz-
mas.
Jo
adep ai
p ipazis a,
kad
Zodziy
i
sakiniy
eikSmés
egzis uoja
objek y iai,
be
is
dél o
laikosi
nuomonés,
kad
jas
eikia
ap agy i
psichikos
ak y
(minéiy)
a z ilgiu.
Zinoma,
okiu
a e-
ju
negali
ik i
be
kokia
psichika.
Pa yzdziui,
ji
ne inka,
kai
zmonés
ge ai
nesu okia,
ka
kalba.
Kokiais
k i e ijais
eikia
em is
ieSkan
inkamos
psichikos?
A§
i§
anks o
a me u
kalbininky
psichika,
nes
Siuo
s aipsniu
pa odysiu,
kad
i
kalbininky
min ys
bina
ski ingos.
Zinoma,
a me-
u
i
émimasi
au o i e ais,
$i
dalyka
palikdamas
ik
eologijai.
Pas ebésiu,
kad
ne
ik
miisu
kalba,
be
i
nekalbiné
pa i is
u i
désningus
a i ikmenis
psichikoje
—
ne
kapodami
malkas
u ime
gal o i,
ka
da ome.
Negi
i
isa
miisy
eikla
eikia
ap aSy i
psichikos
e minais?
Kodél
ki i
moks-
lai,
pa yzdziui,
zoologija,
sa o
empi iniu
objek u
neap asinéja
kaip
psichikos
ko elia y?
Juk
galé u
pa yzdziui,
g e a
ilku,
b iedZiu,
d ambliy
j
gy iny
klasi ikacija
i auk i
i
nulinius
iena-
agius,
nulinius
pegasus
i
. .
Dél
o
man
galima
pap ieS a au i
nu odan ,
kad
kalba
y a
zenkly
sis ema,
odél
jos
negalima
lygin i
su
gy iinais, ku ie
né a
zenklai.
Dél
zenklo
samp a os
nesu a-
iama,
be
y a
d i
ski ingos
nuomonés:
empi iné
i
subjek y i.
AS,
kaip
empi ikas,
enkuosi
pi maja
nuomone
i
ja
Cia
iSdés ysiu
logiky
Zodziais,
ku ie
nep asilenkia
su
jp as iniu
Zenklo
sup a imu
(i
ge ai
de a
su
s eiku
p o u).
Zenklas
(jie
a oja
simbolio
e mina)
jiems
y a
,,em-
pi inis
objek as,
a ojamas
nu ody i
ki iems
empi iniams
a ba
abs ak iems
objek ams*!
(a -
JTozwsecku
caoeapp:
LEPOPT,
Mocksa:
Mpicap,
1994,
208
(su umpinimas
JE®OPT
eiskia:
Jedyx-
musHaa
dopmaauzacua
meopui.
—
V.Z.).
PASTABOS
|
179
k eipsiu
démesj,
kad
apib ézime
in ui y iai
laikomasi
empi izmo
pos ula o).
P z.,
zenklas
be zas
kaip
empi inis,
.
y.
iS a as,
objek as
nu odo
ki a
empi ini
objek a
—lapuo a
medi
bal a
osimi,
o
iS a as
Zenklas
skaicius
—
abs ak y
objek a
,,skaicius“,
iena
pama iniy
ma ema ikos
sa oku.
Del
o
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ikos
(p.
5)
eigini,
kad
,,kalbos
sanda os
iene ai
—
Zen-
klai
y a
d ipusiai*,
laikau
subjek y iu
i
mas yma
painiojanéiu
eiginiu,
a si adusiu
dél
aplamo
i
ne iesioginio
kalbéjimo.
Kalban
iksliai
i
ZmoniSkai,
né a
jokios
p asmés
Zenklq
adin i
d ipu-
siu.
Empi inis
objek as,
.
y.
Zenklas,
i
jo
eiksmé
(ki aip:
pozymis,
unkcija)
sa o
uoZ u
nesu-
da o
da
ik esnio
d ipusio
Zenklo.
Jeigu
p iimsime
okj
su
s eiku
p o u
p asilenkian j
kalbéjimo
bida,
u ésime
saky i,
kad
pakeléje
ma ome
ne
eismo
Zenklus,
ik
eismo
zenkly
puses.
Kadangi
pa i
kalbos
a osena
eina
d auge
su
s eiku
p o u,
a gi
galima
a pléeS i
nuo
jo
kalbos
eo ija
i
im i
keis ai
kalbé i?
Fe dinandas
de
Saussu e’as
pi masis
kalbos
zenkla
pa adino
d ipusiu,
i
daugelis
isai
nesusimas ydami
isikando
§j
Zodj
(gal
dél
au o i e o?).
Tokiam
Zenklo
apibidinimui
Saus-
su e’as
u éjo
pag inda:
jam
odési,
kad
iS aiska
i
eik8mé
y a
nea ski iamos
kaip
d i
popie iaus
lapo
pusés,
nes
jis
bu o
anks y asis
psichologis as
i
apie
Zenklus
kalbéjo
kaip
apie
psichikos
ak us
(ka u
jis
eigé
i
isuomeninj
kalbos
pobidi,
be
Sio
pobiidzio
isai
nesude ino
su
indi i-
dualia
psichika).
Kai
p ipazjs ama,
kad
,,kalbos
ig aiskos
i
u inio
planai
y a
a p
sa es
susije,
be
ienas
ki o
iesiogiai
nelemia*
(p.
5),
nelieka
né
maziausio
pag indo
a o i
i
d ipusio
Zenklo
sa okg
iesiogine
p asme
—
ai
ik
uS¢ia
e o ika,
i§
p aei ies
uzsilikes
balas as.
Tiesa,
d ipusio
zenklo
sa oka
galima
isgelbé i
ienu
a eju:
Zenkla
is
objek y ios
ik o és
eikia
pe kel i
j
psichi-
kos
s i i
i
pe kel a
Zenkla
laiky i
s a besniu
i
ik esniu
—
ada
bus
galima
saky i,
kad
psichikoje
is aiskos
sa oka
a i inka
eik’més
sa oka.
Gal
g ama ikos
au o iai
am
né
nep ieS a au u,
nes
kalbos
sanda a
jiems
y a
.,sis ema,
egzis uojan i
Zmoniy
samoneje“
(p.
5).
Tai
jau
ne
me odologi-
nis,
be
pa s
ik iausias
subs ancinis
psichologizmas,
ik
neaisku,
a
pe cep ualinis
(kalba
siejan-
is
su
aizdiniais),
a
koncep ualinis
(ja
siejan is
su
sa okomis).
P iémus
Sia
paZiii a,
seno és
aS ai
y a
i$
p incipo
neissi uojami.
Nema au
né
ma iausio
eikalo
disku uo i
su
Sia,
mano
nuo-
mone,
be il iSkai
pasenusia
i
jokiais
a gumen ais
nebeisgelbs ima
paziii a
po
o,
kai
ja
g iez ai
suk i ika o
Leonas
Zawadowskis?
(jo
padiii as
lie u iskai
e e a au
a§,
ad
su
jomis
galima
ne-
sunkiai
susipazin i
plaGiau’).
G iez ai
kalban ,
miisu
gal ose
y a
ne
kalbos
sanda a
su
sa o
Zenklais,
0
mokéjimas
ja
ope uo-
i.
Be ,
kiek
esame
indi idai,
ope uo i
galime
ik
os
sanda os
dalimi.
Visa
kalbos
sanda a
gal oje
galeé y
bi i
ik
ienu
a eju:
u é y
egzis uo i
idealus
kalbos
a o ojas,
be
ealybéje
okio
kaip
ik
né a.
Taigi
g e a
subjek y aus
mokéjimo
kalbos
sanda a
u i
egzis uo i
objek y iai.
Galima
klaus i,
kaip
a
objek y uma
sup as i,
i
oks
klausimas
y a
pag is as.
Kadangi
kalba
y a
labai
sudé inga
i
dél
o
gali
kil i
daug
paSaliniy
klausimu,
padé j
pailius uosiu
pap as esniu
—
daugy-
bos
len elés
—
pa yzdziu.
Klausimas
oks:
ku
egzis uoja
sandaugos,
ypa¢
kai
niekas
nedaugina
(0
juk
sandaugos
y a
ma ema ikos
Zenklu
eiksmés)?
Ma ema ikai
jau
seniai
y a
pasme ke
psicho-
loginj
aikinima,
i
ai
né
kiek
nes ebina,
nes
jie
ip a e
mas y i
daug
iksliau
i
g ieZ@iau
negu
kalbininkai,
ku iy
ne e o
min ys,
deja,
y a
s e imose
gal ose.
Del
skai¢iy
egzis a imo
pobiidzio
ma ema ikai
nesu a ia,
nes
skaiciai,
kaip
i
isi
abs ak iis
objek ai,
y a
uni e salijos,
0
ginéas
dél
jy
da
nebaig as
( okia
Be and’o
Russell’o
nuomoné).
Kas
domisi
kalbos
on ologija,
u i
skai-
z
ZAWADOWSKI,
L.
Lingwis yczna
eo ia
jezyka,
Wa szawa:
Panis wowe
Wydawnic wo
Naukowe,
1966.
Zu ys,
V.
L.
Za ado skio
pazii os
j
kalba.
Kalbo y a
24
(1),
1972,
111-119.
180
|
PASTABOS
y i
iloso us.
Be
kalba
galima
i i
i
nei8sp endus
on ologinio
klausimo.
I
izikai
i8
ik uju
nezino,
kas
y a
g a i acija,
be
ja
s¢kmingai
i ia.
Isi e pdamas
pasakysiu,
kad
p iémus
miné ajj
Zenklo
apib ézima
nelieka
ie os
nuliniams
zen-
klams
(jy
negali
bi i
i
pagal
Kan o
nieko
apibiidinima).
Kas
p adejo
a o i
nulinio
zenklo
sa o-
ka,
ja
ik iausiai
iSp o a o
aip:
jeigu
empi inis
objek as
u i
eiksme,
ai
i
jo
nebu imas
u i
eiksme
i
odél
y a
zenklas.
Galimas
dalykas,
kad
min is
y a
i8 edama
implikacijos
bidu,
be
pagal
empi inio
Zenklo
pos ula a
ji
i
lieka
ik
min imi,
o
ne
Zenklu
—jam
eikia
empi inio
objek o.
Kai
kas
painiojasi
dél
nulio,
sako,
kad
nulis
y a
zenklas
—
a ba
s acia
elipse,
a ba
is izai
pe b auk-
as
apsk i imas.
Be
ai
Zyméjimas
aS e,
0
ne
na ii alioje
kalboje.
Siaip,
aisku,
u ime zenklu
niekui
i
a imoms
sa okoms,
plg.
Zodzius
niekas,
us uma,
skylé.
Deja,
ne u ime
p iesingo
a e-
jo.
Nulinio
Zenklo
sa okos
a ojima
a§
laikau
(gal
i
nejsisamonin a)
idealizmo
(g eiéiau
subjek-
y iojo)
a maina,
o
empi iniai
mokslai,
p ie
ku iy
ski iu
i
kalbo y a,
laikosi
ealizmo
pozicijos.
A me us
kalbos
sis emos
egzis a ima
subjek y
gal ose,
eikia
p iim i
pos ula a,
kad
kalba
ne
ik
galima,
be
i
eikia
i i
kaip
objek y y
eiskinj,
kaip
i
ki us
empi inius
objek us.
Tokie
objek y is
dalykai
y a
pasakymai,
ki aip
komunika ai.
Komunika ai
u i
eikSme
i
be
komuni-
ka imo,
nes
komunika y iné
kalbos
unkcija
y a
an iné
—
ji
emiasi
ep ezen a y ine
unkcija
—
kon encionaliu
kokio
no s
ik o és
agmen o
pa aizda imu
(jeigu
nebi y
Sios
unkcijos,
kalba
ba y
g ynas
zaidimas).
Komunika as
komunikuoja
ik
ai
i
ai,
ka
jis
ep ezen uoja.
Jis
komuni-
kuoja
ne
kalban¢iojo
subjek y ia
min j
( isos
min ys
subjek y
gal ose
y a
subjek y ios
sa o
bu-
imo
ak u),
0
am
ik a
ik o és
agmen a.
Tik
emian is
Siuo
ak u
galima
meluo i,
klaidin i,
painio i
( okiu a eju
min ys
aki aizdziai
nesu ampa
su
uo,
kas
sakoma).
Sakinys
Juodos
gulbés
y a
odo
ne
okios
min ies
egzis a ima kalbanéiojo
gal oje
(a
aip
y a,
a
ki aip,
mums
nes a bu:
be
o,
kaip
ja
pa ik insi,
o
a gi
galima
aiSkius
dalykus
g is i
nepa ik inamais?).
Si as
sakinys
y a
i inimas
apie
ealybe
i
jo
ik umg
galima
pa ik in i
nu azia us
j
Aus alija
i
uo
aki aizdZiai
jsi ikinus,
be
galima
pasikliau i
i
aizdine
medZiaga
a ba
pasi em i,
p z.,
biology
ap asymais.
Remdamasis
uo,
kas
pasaky a,
a8
ai8kiai
ski siu
d i
sa okas:
komunika o
eikSme,
ku i
eikia-
ma
objek y iai,
i
os
eikimés
in e p e a ima
—
manipulia ima
sa o
min imis
(pas ebésiu,
kad
in e p e a imas
Gia
sup an amas
siau iau,
da an
p ielaida,
kad
komunika o
eiksmé
sup an a-
ma
be
in e p e a imo
—
pagal
kalbos
sis emoje
objek y iai
egzis uojan¢ius
ysius).
Teigiu,
kad
ik
komunika o
eiksmé
i
y a
kalbos
eiksmé.
Visi
in e p e a imai
p iklauso
ne
kalbai,
o
min ims
»aplink
kalba
i
jos
eikime“.
Pailius uosiu
ienu
pa yzdziu:
i$
sakinio
Keple is
mi é
sku de
implikacijos
bidu
gauname
eisinga
min i,
kad
Keple is
gy eno
( adinamoji
egzis enciné
p esupo-
zicija).
Jeigu
kas
saky u,
kad
ji
implici i8kai
jau
glidi
sakinio
Keple is
mi é
sku de
eiksméje,
pagal
mano
aiskinima
saky y
ne iesa,
nes
ji
gliidi
ne
eiksméje,
0
p asméje.
P asmiy
ieskojimas,
is
ki oks
in e p e a imas,
galimas
daik as,
y a
niekada
nepabaigiamas
p ocesas,
o
sakinio
eiks-
mé
p asmés
a z ilgiu
y a
,,uzda a*.
Pa yzdZiui,
kalbininkui
iena
Zodzio
akis
eik’mé
y a
egéji-
mo
o ganas,
no s
apie
akj
i
p imas y i,
i
p ikalbé i
(jau
ki ais
zodziais)
galima
labai
daug.
Man
odos,
kad
ne
ienas
ame ikie¢iy
kalbininkas,
deja,
nea iboja
komunika o
eiksmés
nuo
minéiu
apie
Sia
eik8me.
Daba ,
kai
aiskiai
i$déséiau
sa o
pozicija
dél
kalbos
eikimés,
pe eisiu
p ie
konk e aus
y iné-
jimo
imdamas
sakinj
Mano
b olis
nejgalus.
Kad
nekil y
kokiy
neaigkumu,
i§
ka o
a k eipsiu
demesj,
kad
Sis
sakinys
nep iklauso
,,snekai“, jeigu
jai
eikia
p iski i
indi idualius
pasakymus,
ku iy
kiek ienas
y a
susie as
su
konk eéiu
kalbos
ak u
(nesunku
sup as i,
kad
Sis
sakinys
gali
bi i
paka o as,
i
okiu
a eju
u ésime
du
,,snekos“
pasakymus).
Be
Sis
sakinys
nep iklauso
i
PASTABOS
|
181
kalbai,
nes
jai
gali
p iklausy i
ik
abs ak i
sakinio
schema.
Jis
»pakibes*
a p
konk e aus
pasaky-
mo
i
abs ak¢ios
kalbos
sis emos.
Vadinasi,
iSsi e s i
ik
su
kalbos
i
»snekos*
sa okomis
nepa-
yks a.
Leonas
Zawadowskis
y a
gana
pag is ai
pasakes,
kad
okie
sakiniai
p iklauso
eciam
dalykui
—
po encinei
kalbos
sis emai,
i
a8
a
jo
aiskinima
p iimu.
G ama ikos
kaip
pa yzdzius
pa eikia
ne
konk e¢ius
nuo
kalbos
ak o
nea ibo us
pasakymus,
0
po encinés
kalbos
sis emos
ak us
(no s
i
nu odo
ju
au o ius).
Taip
sup an amas
mano
nag inéjamas
sakinys
y a
d ejopai
abs ahuo as
nuo
kalbos
ak o.
Viena,
i
sakinj
mes
jau
neijjungiame
kalban¢iuju,
konk eéios
ak o
bu imo
ie os
i
ki y
pa ame u.
An a,
pa s
sakinys
sa o
ZodZiais
i gi
nenu odo
kalbé ojo
(ne-
pasaky a,
p z.,
aip:
AS,
Viadas
Zulys,
sakau,
kad...).
Ne e ai
kalbininky
eigiama,
kad
kiek ie-
nas
sakinys
u i
modaluma
(i
gal
pe
ai
y a
susijes
su
kalbé oju).
Logikos
poZi iu
misy
nag i-
néjamas
sakinys
y a
ase o inis
eiginys
(Kan o
ski s ymas),
o
ase o iniai
eiginiai
ne u i
jokio
modalumo
(galimybés,
bii inumo)*.
Vadinasi,
i
Siuo
aspek u
jis
y a
abs ahuo as
nuo
kalbanéio-
jo
(su
uo
nesu inkan ys
kalbininkai
u i
d ejopa
pasi inkima:
a ba
i ody i,
kad
logikai
ne eisiis,
a ba
ki aip
pe o muluo i
modalumo
sa oka
i
pa ody i,
kad
ji
pag is ai
gali
bi i
a ojama
i
pe o muluo a).
Sakinys
Mano
b olis
nejgalus
y a
isiskai
abs ahuo as
nuo
e d és
(Cia
a k eipiu
démesi,
kad
a§
nuosekliai
naudojuosi
abs akcijos
me odu).
O
kadangi
e d é
pap as ai
minima
ka u
su
laiku
(Kan as
abi
Sias
sa okas
ne
laiké
ap io inémis
mas ymo
a z ilgiu,
be
daba
zinome,
kad
jis
klydo),
pe einu
p ie
man
esminio
dalyko:
Sis
sakinys
kaip
eiginys
y a
abs ahuo as
i
nuo
laiko.
Ki aip
sakan ,
ai
belaikis
sakinys,
i
isai
sup an ama,
kodél
aip
y a:
jis
ne u i
jokio
laika
odan-
Cio
elemen o.
Sa o
eiksme
jis
egzis uoja
en,
ku
y a
i
isos
ki os
abs akcijos
(belaikiy
sa oky
Klaséje).
Tai
nieko
ypa inga:
mes
esame
Zmonés,
i
miisy
abs aha imosi
galia y a
okia
didelé,
kad
isai
leng ai
suda inéjame
eiginius,
a i auk us
i
nuo
ie os,
i
nuo
laiko.
Zinoma,
no in
laika
galima
nu ody i
ki ais
p apleciandiais
Zodiiais,
p z.,
saky i,
kad
Mano
b olis
nejgalus
nuo
mazumeées,
be ,
iksliai
kalban ,
ai
ne
o
pa ies
sakinio
p aplé imas,
o
jau
ki as
sakinys.
Remda-
masis
abs aha imo
me odu,
ai
Gia
i
apibidinau
komunika o
eikSme
(Zinoma,
neaiskinau
Zo-
dziy
mano,
b olis,
nejgalus,
nes
man
ai
i ialu).
Si
eik&mé
i
y a
kalbos
eikSmé,
i
joje
labai
s a biu
laikau
a
ak a,
kad
Gia
abs ahuo asi
nuo
laiko.
Taigi
nepag is u
laikau
méginima
bep o-
cesius
i
belaikius
sakinius
j aSy i
j
eiksmaZodzio
bi i
pa adigma
kaip
esamojo
laiko
sakinius
(p.
291).
Pa adigmoje
jie
u é y
ei i
i$
Sono
kaip
belaikiai.
Be
adiciné
g ama ika,
ku iai
p iklauso
i
psichologizmo
nea sik a¢iusi
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika,
mano
nag iné a
sakinj
aiSkina
ki aip.
Pap as ai
sakoma,
kad
jung is
y a
p a-
leis a,
nepasaky a,
numanoma.
[8
nulinés
jung ies
kaip
jung ies
nebu imo
plaukian j
absu da
a8
jau
pa eikiau,
odél
daugiau
apie
ai
nebekalbésiu.
Zodzius
p aleis a,
nepasaky a,
numanoma
mokslo
kalboje
a§
laikau
aplamais,
nepakankamai
aiskiais.
Kad
juos
bi u
galima
g ieZéiau
a o-
i,
papildysiu
Zodziais
a si ik inai
i
bii inai.
Jeigu
jung is
,,p aleis a“
a si ik inai,
ai
galima
sup as i
kaip
ak a,
kad
ienuose
sakiniuose
ji
y a,
0
ki uose
jos
né a.
Vadinasi,
susidu iame
su
s ochas iniu
sis emos
pozymiu,
0
okie
pozymiai
aiskinami
ne
iena eiksmiskai,
be
pe
jy
ikimybiu
pasiski s ymo
désnius®.
Vadinasi,
galima
api-
budin i
ik
jung ies
a ojimo
dazni,
i
uo
iskas
baigiasi.
4
Z .
R.
Pleékai io
aiskinima
(Visuo iné
lie u iy
enciklopedija
2,
2002,
69).
Z .
Lie u iy
a ybiné
enciklopedija
10,
1983
(s .
,,S ochas iné
sis ema“),
422.

182
|
PASTABOS
Be
jeigu
jung is
p aleis a
bi inai,
p aleidima
eikia
aiSkin i
iena eik$miskai.
Tokiu
a eju
p aleidimas
y a
nepasakymas.
Vadinasi,
min yje
bu o
u é as
sakinys
su
jung imi,
o
ealizuo as
be
jos.
Be
o
maza:
da
eikia
em is
p ielaida,
kad
min ies sakinys
y a
ik asis,
»ge esnis“,
pi minis,
0
ealizuo asis
u i
kliauda,
y a
an inis.
S ai
Gia
i
p isikaséme
p ie
psichologizmo
esmés,
kad
ik oji,
obulesné
kalbos
sis ema
y a
misy
gal ose
(jau
minéjau,
kad
ai
subjek y iojo
idealizmo,
ku io
empi iniai
mokslai
k a osi,
a maina).
I§
ik uju
aip
mas an
i
aip
elgian is
nus a oma
ne
objek y iai
komunikuojama
sakinio
eikimé,
be
a
samoningai,
a
ge ai
nejsisa-
moninus
nuo
komunikuojamos
eiksmés
pe einama
p ic
jos
pe in e p e a imo
(a8
jau
sakiau,
kad
pe in e p e a imai,
egu
i
mazi,
nep iklauso
kalbos
eiksmei).
Elgiamasi
aip:
Mano
b olis
nejgalus
kaip
a sie as
nuo
laiko
pe in e p e uojamas
kaip
Mano
b olis
y a
neigalus,
ku is
dél
y a
susie as
su
laiku.
Abs ak us
eiginys
uo
paciu
i s a
maziau
abs akéiu.
Aisku,
kad
y a
ijungia-
mas
i§
paSalinés
min ies.
Taip
objek y i
sakinio
eikimé
suplakama
su
subjek y ia
min imi
(kaip
ik
del
o
i
a si anda
absu diski
eiginiai,
be
juos
ina s y i
palieku
skai y ojams,
ku ie
y a
isikandg
,,nulines
jung is“
i
panaSius
dalykus).
Funkciné
kalbo y a
(nezinau,
a
isa
nuosekliai),
isai
neigdama
psichologizma,
oki
painiojima
laiko
klaida.
Jai
sakiniai
Mano
b olis
neigalus
i
Mano
b olis
y a
nejgalus
y a
du
i
o maliai,
i
eik’més
a z ilgiu
ski ingi sakiniai,
i
jie
abu
y a
objek y is,
no s
i
u i
daug
panasumy.
P i a damas
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ikos
(p.5)
minciai,
kad
eikia
ado au is
,,dinaminés
sinch onijos
p incipu“,
okius
sakinius
laikau
konku-
uojanCiais:
belaikius
sakinius,
labai
sena
indoeu opie¢iy
ipa,
ima
s um i
sakiniai
su
laiku.
Kokia
daba
pade is,
koks
ipas
y auja,
galima
nus a y i
ik
konk eéiu
y imu.
Logikos
poZi iu
nag inéjami
sakiniai
ski iasi
i
uo,
kad
an ajame
sakinyje
y a
pasaky as
ik asis
loginis
p edika as’
i
p edikacijos
ope a o ius
(y a),
nu odan is
ypa inga
bina inj
loginj
san yki,
ku io
negalima
paaiskin i
ki ais
san ykiais.
Fo maliai
ai
pa aizduojama
kaip
(x
=
X),
ku
x
subjek as,
=
loginis
ope a o ius,
0
X
—
sa ybé
(daba
oks
aiskinimas
laikomas
labiau
p iim inu,
negu
p edikacijos
aizda imas
p opozicine
unkcija,
nes
joje
p aleis as
p edikacijos
ope a o ius’).
Sakinyje
Mano
b olis
nejgalus
p edikacijos
ope a o iaus
kaip
linijinio
zenklo
né a.
A
jo
eikia
ieSko i
ki u
-
Zodziy
a koje,
in onacijoje
—
labai
neaigku.
Be
juk
i
okiame
sakinyje,
kaip
Di bu,
p edikacija
y a
ySkiai
iS eikS a
i
be
As,
ku i
kaip
eiksni
p i empinéja
sin aksininkai,
aisku
i
ai,
kad
subjek a
odo
galiiné
-u,
be
pa s
p edika as
né a
labai
aigskus
(galima
ik
pasaky i,
kad
subjek as
i
p edika as
iS eiks i
sink e iskai).
Di bu
aiskinimas
kaip
A§
di bu
galimas
ik
psichologizmo
di oje.
Didziaja
dauguma
a eju
AS
a ojamas
pleonas iskai,
kaip
an asis
subjek o
odiklis.
IS
eks y
ma y i,
kad
jis
a ojamas
ne
bi inai,
o
a si ik inai,
odél
i
su
eiksmaZodziu
y a
susijes
ik
a si ik iniais
ySiais
( ai
u i
keis i
esama
koo dinacijos
sup a-
ima,
be
ji
aisy i
y a
ne
mano
eikalas).
Logikai
eisingai
nu odo,
kad
,, adicinéje
logikoje
p edikacijos
san ykis
ik
labai
apy ik iai
o malizuojamas
Zodziu
y a
okiuose
eiginiuose,
kaip
(S
y a
P),
ku
S
—
eiginio
subjek as,
o
P—
eiginio
S
u ima
sa ybé“*.
Kada
logikai,
o muodami
okius
eiginius,
kaip
(S
y a
P),
abs ahuo-
jasi
nuo
iso
o,
kas
né a
mas ymo
o ma,
jie
y a,
iksliai
kalban ,
ak uoja
(ben
in ui y iai
i
p ak iskai)
ne
kaip
jung i
isa
sa okos
apim imi,
o
ik
kaip
jung i,
palikdami
nuo§aléj
ai,
kas
.
Del
e mino
Z .
Jloewsecxu
caoeaps:
JE®OPT,
Mocxsa:
Mpicas,
1994,
191-192.
7
Z .
en
pa ,
171-173.
S
Ten
pa ,
171.
PASTABOS
|
183
jung¢iai
nep iklauso.
Manau,
kad
adiciné
kalbo y a
nejsisamonino
Si o
abs aha imosi
p oce-
so
i ,
ap aSydama
kalba,
y a
i gi
ak a o
ik
kaip
loging
jung i,
0
iS
o
bu o
pada y os
d i
o-
lesnés
i$ ados:
1)
kad
bi i
kaip
sin aksiné
jung is
ne u i
sa a ankiskos
leksinés
eik$més
i
odél
2)
sakinyje
,, a ojama
ik
kaip
am
ik as
laiko
i
modalumo
odiklis,
.
y.
eikia
a dazodziu
eiskiamam
pozymiui
laiko
i
nuosakos
eiksmes*
(p.
479).
Ne a
eikalo
iké i
Siais
eiginiais,
kol
lieka
nei§siaiskin a,
nuo
ko
y a
abs aha esi
logikai.
P o ausime
aip:
(1)
Bu o
(didelis)
ka s is.
Teiginys
y a
egzis encinis.
Logikos
poZi iu
okie
eiginiai
ne u i
p edika o
(jau
Kan as
saké,
kad
ba i
né a
p edika as,
nes
né a
sa ybé).
Daba
jie
o malizuojami
su
egzis a imo
k an o iu-
mi
3:
(4.x),
be
Sis
k an o ius
is
ik uju
Zymi
ne
egzis a ima,
o
kieki
(y a
ben
ienas,
.
y.
aibé
ne uS¢cia).
Nag inéjamajame
sakinyje
bu o
u i
egzis a imo,
bu imo
eiksme,
i
ai
y a
leksiné
zodzio
eiksme
(pa adinkime
okj
bi i
egzis encialu,
a ba
bu iniu).
Min ies
pozii iu
egzis a i-
mas
y a
s a besnis
uz
objek us
i
ju
pozymius
—
jis
y a
objek y
pama as
a
p asme,
kad
be
bu i-
mo
nejmanomas
joks
empi inis
objek as,
o
ik
okie
objek ai
gali
u é i
pozymius
(daba
u i
bi i
aisku,
kuo
galima
pag is i
eiginj
Niekas
ne u i
pozymiy).
Ka s is
y a
pilnos
subs an y izacijos
zodis
—
daik a a dis.
(2)
Bu o
ka S a.
Sis
sakinys
aip
pa
u i
bu inj,
o
kd s a
nuo
ka S is
ski iasi
kaip
nepilnos
subs an y izacijos
zodis.
(3)
—
ka s a
y a
sa ybé,
nepilna
i
seman iskai,
i
sin aksiSkai
( ai
pazymé a
b iksniu).
Seman iskai
ji
nepilna
del
o,
kad
né a
sa a ankiSka
(kaip
ka S is),
o
kieno
no s
sa ybé.
Sin aksiSkai
ji
nepilna
dél
o,
kad
né a
sa ybés
u é ojo.
(4)
—
bu o
ka s a
u i
okj pa i
egzis a ima
odan j
bu ini,
sa ybés
ka s a_loginj
pama a.
Kons ukcija
bu o
ka s-
a
da
niekuo
ne odo,
kad
bu o
u é u
kokj
jung ies
pozymj.
Jung ies
unkcija
ji
igyja
ik
sakiny-
je,
p z.:
(5)
Diena
bu o
ka s a.
Vadinasi,
p ie
leksinés
egzis a imo
eikSmés
p isidéjo
sin aksiné
jung ies
eik’mé,
be
leksiné
eik§mé
del
o
nenublanko.
Ji
pa i
y a
an iné
(cia
p abégomis
pas ebé ina,
kad
jung is
ne
sujun-
gia
subjek a
su
p edika u,
be
p edika a
p ijungia
p ie
subjek o
—
ai
odo
jau
miné o
p edikaci-
jOs
ope a o iaus
ap a imas).
Kad
bu o
paciu
sa o
Zenklu,
o
ne
kokiais
pozymio
odikliais
odo
egzis a ima,
ma y i
is
sug e inimo:
(6)
Puodas
a odé
ka s as.
184
|
PASTABOS
(7)
Puodas
bu o
ka s as.
Pi mojo
sakinio
a odé
eikia
g e in i
ne
su
a dazodzZiui
,,su eik ais*
pozymiais,
0
iesiogiai
su
bu o.
Pi masis
(a odé)
odo
egimybe
(dél
o
gal
i
gali
bi i
laikomas
modaluma
u in¢iu
Zo-
dziu),
be
an asis
(bu o)
odo
ik y
ik iausiq
egzis encijg
(jau
bu o
saky a,
kad
ase o iniai
eiginiai
ne u i
jokio
modalumo).
Sia
analize
bu o
pa ody a,
kas
liko
na i alioje
kalboje
uz
logi-
ky
abs akcijos
ibu,
i
o
pakanka.
2003
04
20,
pe
Velykas
Vladas
Zulys
Gau a
2003
05 09
Tako
g.
1-7
LT-4324
Akademija,
Kauno
aj.,
Lie u a