ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
LI
(2004),
141-144
PERSONALIA
SVEIKINAME
KAZI
MORKUNA
Dak a as
Kazys
Mo kinas,
be
galo
da bé us
i
kuklus
kalbo y os
da bininkas,
isa
sa o
gy enima
di bo
i
iki
Siol
ebedi ba
Lie u iy
kalbos
ins i u e.
Kazys
Mo kiinas
gimé
1929
me y
ko o
4
diena
Ukme gés
ajone,
Piliakalnio
kai-
me.
Ke u is
sky ius
baigé
Kulniskiuose,
éliau
mokési
Gél ony
p adinéje
mokyklo-
je,
Ukme gés
An ano
Sme onos
gimnazijoje,
ku
ma yda o
Zigma
Zinke iciy,
éliau
(uni e si e e)
apusj
sa o
Zemiecio
diplominio
da bo
apie
gim aja
Gel ony
Snek a
ado u.
Gimnazijoje
kilusi
s ip i
auka
gim ajam
Zodziui
paska ino
pasi ink i
li ua-
nis o
kelig.
1949-1954
m.
s udija o
Vilniaus
uni e si e e,
klausési
Juozo
Baléikonio,
Vinco
Mykolai¢io-Pu ino,
Ju gio
Lebedzio,
Juozo
Senkaus,
Zigmo
Zinke idiaus,
Jo-
no
Kabelkos,
Kazio
Ul ydo,
Meilés
LukSienés
i
ki y
ga siy
li uanis y
paskai u.
Baiggs
uni e si e ag
Kazys
Mo kiinas
p adéjo
di b i
Lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u e.
1958-1961
m.
mokési
Sio
ins i u o
aspi an i oje,
1962
m.
apgyné
dise a-
cija
,,Ry y
auks aiciy
pie iné
a mé“
( ado as
Juozas
Baléikonis).
DidZioji
da bo
da-
lis
paskelb a
a ski ais
s aipsniais
—
,,Ry y
aukS aiciy
pie inés
a més
one ika“
(Lie-
u iy
kalbo y os
klausimai
3,
1960,
5-59)
i
,,Ry y
auk8 ai¢iy
pie inés
a més
mo ologija:
[daik a a dis,
biid a dis,
skai a dis,
j a dis,
eiksmaZodis]“
(Lie u iy
kalbo y os
klausimai
11,
1969,
107-146).
Nuo
1966
iki
2001
m.
bu o
Lie u iy
kalbos
142
|
PERSONALIA
i
li e a ii os
ins i u o
Kalbos
is o ijos
i
dialek ologijos
sky iaus
ado as.
Tak iSkas,
kan us,
amus,
iipes ingas,
isuome
pasi enges
pagelbé i
—
aip
jj
Siandien
apibiidi-
na
kolegos.
Niekada
i
niekam
né a
iS a es
pik oko
Zodzio.
1990
m.
K.
Mo kinas
p adéjo
ei i
a ku ojo
Lie u iy
kalbos
ins i u o
di ek o iaus
pa aduo ojo
pa eigas.
$j
neleng a
adminis acinj
da ba
kan iai
i
ipes ingai
di bo
iki
2001
m.,
bu o
daugelio
moksliniy
kon e encijy
pag indinis
o ganiza o ius.
Nuo
1995
iki
2001
m. —
Lie u iy
kalbo y os
klausimy
edak o ius,
daba
—
Sio
es inio
lei-
dinio
edakcinés
kolegijos
na ys.
Da
s udijuodamas
Vilniaus
uni e si e e,
K.
Mo kinas
ka u
su
bend amoksliais
i
jaunesniais
kolegomis
émési
uZ aSiné i
j ai iy
Lie u os
ie o iy
a mes.
Ne
ieng
sim a
kilome y
nukelia o
kaimo
keliais
ieskodamas
g aZiai
a miSkai
kalban¢ciy
zmo-
niy.
Daugiausia
laiko
i
jégyu
a iduo a
dialek ologijos
mokslui,
ypa¢
ienam
didziau-
siy
lie u iy
a mé y os
da by,
p ie
ku io
pluS a
keliolika
me y,
—
Lie u iy
kalbos
a la-
sui
(1-3,
Vilnius:
Mokslas,
1977-1991).
K.
Mo kinas
bu o
ne
ik
ienas
iS
pag indiniy
medziagos
inkéjy
i
leidinio
au o iy,
be
i
Sio
da bo
ado as.
Lie u iy
kalbos
a lase
susis emin i
i
ap a i
leksikos,
mo ologijos,
one ikos
i
ki ¢ia imo
duomenys
18
daugiau
kaip
700
ie y.
I§
iso
leidinyje
pa eikiami
376
zemélapiai
(,,Leksika“
—
120,
,»Fone ika“
—
112,
,,Mo ologija*
—
144).
Be
jo
Siandien
neapsieina
né
ienas
dialek-
ologas.
Lie u iy
kalbos
a laso
engéjy
da bas
1994
m.
pelny ai
bu o
j e in as
Lie u-
os
Respublikos
mokslo
p emija.
Ki as
lie u iy
dialek ologijai
s a bus
mokslo
leidinys,
p ie
ku io
K.
Mo kiino
daug
i
k uop8¢iai
di b a,
—
ch es oma ija
Lie u iy
kalbos
a més
(Vilnius:
Min is,
1970).
Tai
bu o
pi masis
i8samus
paZin inio
pobiidzZio
leidinys,
ku iame
pa eik i
1950-1966
me ais
uz aSy i
a miniai
eks ai,
su ink i
i8
be eik
pusSeS o
Sim o
gy enamuju
ie u,
is
j ai aus
amZiaus
zmoniu.
J adiniame
s aipsnyje
placiai
apz elgiamos
pagal
K.
Jau-
niaus
i
A.
Salio
klasi ikacija
suski s y y
lie u iy
a miy
pag indinés
leksikos,
one-
ikos,
mo ologijos,
sin aksés
ypa ybés.
Naujas
sub endusio
kalbininko
poZii is
j
lie u iy
a mes
a siskleidzia
,,Lie u iy
kalbos
a miy
i
ju
sa eikos
y imo
p og amoje“:
K.
Mo kinas
ka u
su
Danguole
Mikuléniene
1995
m. pa enge
Sios
p og amos
,,Mo ologija“,
aip
pa
bu o
ki y
daliy
(,,Leksika“,
,,Ki ¢éia imas“,
,,Socioling is ika*,
Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
1995)
a sakingasis
edak o ius.
1997
m.
pasi odé
K.
Mo kiino
(ka u
su
D.
Mikuléniene)
pa eng a
a miniy
eks y
knyga
—
,,Die eniSkiy
Snek os
eks ai“
(Vilnius:
Mokslo
i
enciklopediju
leidybos
ins i u as).
Sioje
knygoje
pa eikiama
naujy
Ziniy
apie
iena
i8
idomiausiy
lie u iy
kalbos
plo o
pie y inio
pak aS¢io
Snek u.
Ku j
laika
K.
Mo kinas
ado a o
UNESCO
emiamo
Alas
lingua um
Eu opae
lie u iy
kalbos
duomeny
inkimui
i
bu o
jo
Vy iausiosios
edakcinés
kolegijos
ie-
nos
komisijos
na ys.
Ka u
su
la iy
kalbininke
Aina
Blinkena
miné am
leidiniui
pa-
asé
s aipsnj
,,Bal y
kalbos“
(Die
bal ischen
Sp achen.
Pe spec i es
nou elles
en
géo-
linguis ique,
Roma,
1997,
89-102).
Pe
kelis
kalbininko
ak y aus
da bo
desim medius
spaudoje
pasi odé
i
daugiau
ne
ik
dialek ologijai,
be
i
apsk i ai
kalbo y os
mokslui
e ingy
s aipsniy,
mokslo
leidiniy
ecenzijy:
,,Ku siy
Ne ingos
z eju
lie u iy
a mé
i
lie u iy
kalbos
j aka
Siy
PERSONALIA
|
143
z ejy
la iu
kalbai“
(su
A.
Sabaliausku,
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
2,
1959,
131-
149),
,,Re os
lie u iy
kalbos
a iamosios
nuosakos
o mos“
(su
A.
Kuéinskai e,
Lie-
u os
TSR
MA
da bai,
A
se ija
1
(16),
1964,
215-218),
,,.Die
Onomas ik
in
Li auen“
(Ac a
Bal ico-Sla ica
7,
1970,
197-206),
,,Dél
sa okos
pe i e inés
a més“
(Lie u iy
kalbo y os
klausimai
30,
1993,
4-7),
,,Del
p iedzikio
i
jo
iby“
(Lie u iy
kalbo y os
klausimai
34,
1994,
84-92)
i
k .
Dialek ologijos
duomenis
i
a mé y ininko
Zinias
mokslininkas
ski ia ne
ik
moks-
lui,
be
i
placiajai
isuomenei.
Jis
pa aS¢
isuomenei
ski a
knygele
Pazin is
su
lie u-
iy.
kalbos
a mémis
(Vilnius:
Mokslas,
1980),
ku ioje
populia iai,
ne engdamas
Zais-
mingumo,
pasakoja
apie
lie u iy
kalbos
a miy
a si adima, jy
ski s yma,
ypa ybes,
a k eipia
skai y oju
demesj
j
a miniy
duomeny
eikS’me
mokslui
i
kalbos
p ak ikai.
Daug
K.
Mo kino
pa a’y y
populia iy
s aipsniy
apie
a mes,
jy
y inéjima,
zino-
mus
kalbininkus,
naujus
leidinius
i
ki us
dalykus
i8spausdin a
Gim ojoje
kalboje,
Gim-
ajame
zodyje,
Gim ajame
k aS e,
ki uose
es iniuose
Zu naluose
i
laik aSciuose.
Nuo
dialek ologijos
iki
kalbos
is o ijos
—
ik
ienas
zingsnis.
Taigi
spé a
pasiz algy-
i
i
po
lie u iy
kalbos
is o ijos
ba us,
i
en
daug
ka
nu eik i.
Su
kalbos
is o ija
susi-
jes
jau
i
1959
m.
dise acijos
ema
paskelb as
s aipsnis
,,[ a dziuo iniy
bid a dziy
liekanos
y y
aukS aiciy
pie inéje
a méje“
(MA
da bai
2
(7),
1959,
191-203).
Spe-
cialiai
kalbos
is o ijai
ski a
pi maji
da ba
K.
Mo kinas
paskelbe
po
ke e iy
me y
—
(1963)
—
,,Dél
Zodzio
a slaimas
kilmés“
(MA
da bai
2
(15),
1963,
267-273).
Remda-
masis
gausia
a miy
i
senuju
as u
medzZiaga
jis
pa ikimai
j odé,
kad
a slaimas
sie i-
nas
ne
su
eiksmazodziu
Sluo i
(kaip
mané
P.
A umaa
i
E.
F aenkelis),
be su
eiks-
mazodziu
Slie i.
Kalbos
is o ikai,
ypa¢
is o inés
lie u iy
kalbos
mo ologijos
y éjai,
neigsi e cia
i
be
1964
m.
jo
paskelb o
s aipsnio
,,IS
y y
aukS aiciy
a miy
daugis-
kai os
inesy o
o my
is o ijos“
(Lie u iy
kalbo y os
klausimai
7,
1964,
145-152).
I§
senujy
au o iy
daugiausia
demesio
K.
Mo kinas
y a
sky es
y ie¢cio
Kons an ino
Si ydo
aS ams.
1967
m.
paskelb ame
s aipsnyje
,,Mis ieji
d iga siai
am,
an,
em,
en
i
q,
e
K.
Si ydo
as uose“
(Lie u iy
kalbo y os
klausimai
9,
1967,
139-146),
ku ,
emdamasis
y ieciy
a miy
bei
Siy
d iga siy
s a is iniais
duomenimis,
jz algiai
y a
pas ebéjes,
,.kad
Punk y
sakymy
I
dalyje,
aip
pa
i
Zodyno
I
leidime,
uos
d iga sius
nuosekliai
u i
ik
ki y
kalby
ik iniai
i
bend iniai
a dai,
d iga sj
an
jung ukas
idan
i
d iga sj
en
gana
dazZnai
Saknies
S en -
ediniai.
Ki uose,
po
K.
Si ydo
mi ies
i8-
€jusiuose,
zodyno
leidimuose
i
ypa¢
,,Punk y
sakymy“
II
dalyje
pasi aiko
daugiau
zodziy
i
o my,
nenuosekliai
u inciy
miné uosius
d iga sius
i
balsius.
Tai
leidzia
many i,
kad
Cia
p ie
y
d iga siy
i
balsiy
a si adimo
daugiausia
p isidéjo
élesni
lei-
dejai
i
edak o iai,
kile
i$
ki y
Lie u os
ie y“
(p.
145).
Tu bi
nepe désime
sakyda-
mi,
kad
Sia
K.
Mo kiino
su o muluo a
i8 ada
an
sa o
da bo
s alo
u é y
u é i
isi
p adedan ys
K.
Si ydo
as y
kalbos
y éjai.
Kons an ino
Si ydo
aS y
kalbai
ski as
i
pa s
didziausias
kalbininko
da bas
i
lie u iy
kalbos
is o ijos,
1980
m.
paskelb as
Lie u iy
kalbo y os
klausimuose
—
Punk-
y
sakymy
eiksmazodziy
indeksas
(,,Kons an ino
Si ydo
,,Punk y
sakymu“
eiks-
mazodis
(Indeksas)“.
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
20,
1980,
109-222),
ku
su egis -
uo os
isos
eiksmazodziy
o mos,
o
jy
,, eikSmei
(a
eikSméms)
iS ySkin i
po
g ama iniy
o my
pa eikiamas
su
iena
iS
y
o my
sakinys
a
jo
dalis“
(p.
110).
144
|
PERSONALIA
Didziajam
no egy
bal is ui
Ch .
S angui
ski ame
leidinyje
Donum
Bal icum
K.
Mo kinas
paskelbé
s aipsnj
,,Kelios
M.
DaukSos
a8 y
kalbos
ypa ybés“
(S ock-
holm:
Almq is
&
Wiksell,
1970,
347-351),
ku iame
g ildenamos
Sio
au o iaus
a-
Sybos
ypa ybés.
Sub iliy
pas ebéjimy
kalbos
is o ikai
as
i
K.
Mo kiino
pa a’y ose
ling is iniy
leidiniy
ecenzijose,
ku ias
bi ina
pe skai y i,
o
ne
ien
paminé i.
G aziy
zodziy
apie
K.
Mo kiina
neSyké i
i
bibliog a ai
—
juk
jam
eko
nemazZai
p isidé i
p ie
daugelio
Lie u iy
kalbo y os
li e a i os
odykliy
pa engimo.
Siomis
kny-
gomis
naudojasi
ne
ik
lie u iy
kalbos
y iné ojai,
bal is ai
i
indoeu opeis ai,
be
i
apsk i ai
isi,
kas
domisi
kalbo y a
i
lie u iy
au os
kul i os
is o ija.
I
daba
kalbininkas
kasdien
sédasi
p ie
knygomis
apk au o
s alo
i
imasi
da bo:
skai o
Die eniskiy
snek os
Zodyno
ko ek i as,
engia
spaudai
Lie u iy
kalbos
a laso
ke i ojo
omo
komen a us,
a8o
Balbie iSkio
Snek os
eks y
paaiskinimus,
engia
i
edaguoja
naujus
s aipsnius
apie
j ai ias
lie u iy
snek as
,,
Ve smés“
leidyklos
lei-
dziamai
monog a ijy
se ijai
Lie u os
als¢iai...
G azios
gy enimo
sukak ies
p oga
isos
li uanis y
bend uomenés
a du
linkime
da b8¢iajam
kalbos
mokslo
y ui
ilgai
da
nepa a g i,
nes
,, u i
diia
miisu
sa imp
iSmoniy
e d y
be
galo,
ku iam
su ilp
gali
isokios
Zinios
i
mokslai
be
skai¢iaus“
(K.
Si ydas).
Juozas
Ka aciejus,
As a
Leskauskai é