PASTABOS
|
161
Paieska
u i
es is,
i
minciy
bei
koncepciju
kon on acija
kada
no s,
be
abejo,
leis
su o mu-
luo i
ge esne,
nei
SRT
su o muo a,
sin aksiniy
ySiy
eo ija.
Axel
Hol oe
Gau a
2005
05
13
Lie u iy
kalbos
ins i u as
P.
VileiSio
g.
5,
10308
Vilnius,
Lie u a
MAZMOZIS
7
Nuo
seno
zinome,
bu ome
mokomi,
kad
sonan o n
alo onas
7
bina
minkS as
ik
p ies
k’
( ai
is i a
p o .
Alekso
Gi denio
(Kalbo y a
48-49
(1),
p.
165-167),
pa eik a
Siy
eiluciy
au o iaus
Lie u iy
kalbos
a ies
Zodyne
(2001),
Si aip
a iama
isoje
Lie u oje
(kai
ku ie pie y
aukS ai¢iai,
ad.
dziikai,
del
sla y
i akos
jj
keicia
7).
Daba
zu nale
Li uanis ica
(2004,
4
(20))
pasi ode
(po
Vilniaus
pedagoginio
uni e si e o
moks-
lininky
da by)
A iman o
Raskinio,
Gailiaus
RaSkinio,
As os
Kazlauskienés
s aipsnis
,,Lie u iu
bend inés
Snekamosios
kalbos
ga sy
ondo
ki imo
p incipai*
(p.
53-62).
Jame
eigiama,
u bi
pagal
p o .
An ana
Pake j
(kaip
odo
p o .
A.
Gi denio
minimas
s aispnis),
kad
bend inéje
kalboje
u i
bi i
a iama
ay’ks’ ’
i,
an’kmé,,
dy’ks' ’is
(p.
56),
0
pap as ai
isu
lie u iy
a iama
anks' i,
agkm’é:,
d.yks' is
i
pan.
Tai
nei ikinamas
siiilymas
i
neigiamas
dalykas
(gal
ame
s aipsnyje
ne eikéjo
keis i
i
daik a a dziy
su
p iesaga
-ybé
p iegaidés
—
ikimybé
(p.
61)
=
ikimybé).
IS
VPU
pe
mokinius
ne eisybé a eina
i
1
LKI:
s a biame
leidinyje
Lie u iy
kalbos a miy
ch es oma ija
(2004)
a8oma
/uj'.k '
,,lenk i*
(Si in iSkiai)
(p.
162),
an'ki'@du
(Pak azan is)
(p.
215),
dey'.k '
(p.
18
—
eo iné
dalis).
Einama
ne
p ieS
knygos
konsul an a
p o .
habil.
d .
A.
Gi deni!
Y a
ne
bé:k' '
(p.
62).
I
ai
SiauliSkiu...
MAZMOZIS
8
Zemaiciy
Siau éje
( isi
dounininkai,
siau iniai
dinininkai,
ad.
a ni8kiai,
Siau iniai
doninin-
kai
—
nuo
Sa igy
j
Siau e)
iS
isy
umpy
i
i agaliy
galiiniy
a i aukia
ki i
j
Zodzio
p adzia
( isuo inis
ki ¢io
a i aukimas).
Tose snek ose
gali
bi i
i
aip,
kad
ki is
enka
i
kai omo
Zo-
dzio
p ielinksniui
( ai
y a
pas ebéjes
Jonas
Jablonskis,
edaguodamas
An ano
Juskos
zodyna).
Lie u iy kalbo y os
klausimy
eciame
ome
(1960)
(p.
62-63)
pa asy a
apie
ai
Zemai¢iuose
—
Ku énu,
Papilés,
Kauna a os,
Raudény
i
ki ose
snek ose,
skai y a
apie
Kalnalio
(P.
Kniaiks-
os),
La iku os
(V.
G ina eckio),
ne
aka u
aukS ai¢iy
Sakjnos
(A.
Jonai y és)
Snek y
pana-
Sius
eiskinius,
pa ies
uzei as
a imas
a- e
an_da bu:
p ie
Siupyliy
ne oli
G uzdzi .
Tuo
pa ikée-
jo
daugelis
dialek ologu,
ypa¢
akad.
Zigmas
Zinke icius,
pi mosios
Lie u iy
kalbos
a miy
ch es oma ijos
au o iai.
Daba
uo
klausimu
labai
placiai
a8o
dialek ologas
Aleksas
Gi denis
su
sa o
mokine
d .
Lina
Mu iniene
s aipsnyje
,,Ki cio
a i aukimo
j
p okli ika
sa i umai
y inéje
Siau és
Zemaiciy
a -
meje“
(Bal is ica
36
(1),
2001,
p.
87-102).
Jau
apiblukusi
nuo
1960
me y
kel oji
p oblema
¢ia
labai
j aigiai,
i8
isokiy
i aSy
iSsi uo ais
pa yzdZiais
nag inéjama,
ne
daznumas
nu odomas,
162
|
PASTABOS
eikiami
i ai esni
s y a imai
Akménés,
Klykoliy,
Papilés,
Vegé iy,
Ti kSlid
Snek ose
(san umpa
Vg
(p.
92-93)
bida o
Vaigu a,
be
enai
né a
Si o
eiSkinio
—
bus
kokia
klaida).
Daugiausia
isu
nea i aukiami
okie
ki éiai
i$
pazyminiy,
ka ais
i8
umpos
galiinés
(be
puo
Zemaic’i s
Rdn,
T s,
Siaudiné
p ie
Pp;
puo_aglik’és
K s
i
k .).
Siek
iek
pa yzdziy
pa eik a
naujojoje
Lie u iy
kalbos
a miy
ch es oma ijoje
(2004):
Da bé-
nuose
¢(5)
3é déi
~
i
Si dié
( ansponuo a
is
Si die);
é
j ega-( ansponuo a
is
jégdi);
a
ne
eX
jie-
ga-(~
is
jégai)
—
negi
is
i ap adés
galiinés
galé y
ki j
Si aip
a i auk i!
Tai
nelauk a,
nes
susije
su
iskilia
mokslininko
kalbininko,
konsul a usio
§j
leidini,
asmenybe.
Vy au as
Vi kauskas
Gau a
2005
05
23
Lie u iy
kalbos
ins i u as
P.
Vileisio
g.
5,
10308
Vilnius,
Lie u a
»TUSCIA
VIETA*
YRA
METODOLOGISKAI
PAZEIDZIAMA
SAVOKA!
Vy au as
Amb azas
sa o
a sakyme
A
gali
kq
no s
eiks i
uscia
ie a?
(Ac a
Linguis ica
Li hu-
anica
50,
136-138),
disku uodamas
su
mano
paZiii omis
i
adinamaja
nuline
jung i,
mano,
kad
manieji
,,logikos
eiginiai
y a
eisingi,
be
jie
isai
nep ies a auja
G ama ikoje
pa eik ai
nulio
sam-
p a ai*
(p.
136),
nes
joje
i
nuli
,,zi i ima
kaip
i
me odinj
koncep a,
ku is
padeda
nus a y i,
kada
am
ik o
odiklio
nebu imas
u i
apib éz a
g ama ine
unkcija“
(p.
137).
Jeigu
nulis
(a
uS¢ia
ie a)
p iklauso
me odologijai,
ai
jis
i
u é y
bi i
a ojamas
aip,
kaip
ip as a
ki uose
moksluo-
se
—
,neapk au as*
seman ika.
A
pa s
nep ieS a auju
nulio,
kaip
g ynai
echninés
p iemonés,
panaudojimui
(plg.
balsiy kai os
aiskinima,
ku
a ojamas
os
kai os
nulinio
laipsnio
e minas).
Nep ieS a auju
i
u8cios
ie os
e minui,
nes,
p z.,
o maliyjy
g ama iky
eo ijoje
a ojama
uScia
(baziniy
elemen y)
eilu é,
ku ios
simbolis
E
a skleidziamas
kaip
‘
””.
P ieS a auju
ik
eiké-
més
su eikimui
uS¢iai
ie ai,
nes
okios
g ama ikos
iSsiski ia
i$
isy
empi iniy
moksly
(g ama i-
kos
ak y
negaliu
laiky i
ik
psichikos
démenimis,
nes
kalbo y a
man
né a
psichologijos
Saka).
Dés ydamas
sa o
samp o a imus
apie
adinamaja
nuline
jung j
jau
pa odZiau,
kaip
a si anda
loginis
p ieS a a imas:
kokia
no s
eks u
nekomunikuojama
eik’mé
igno uojama
i
eks ui
(dél
pe in e p e a imo)
p iski iama
papildoma
eikSmé.
Manau,
kad
aip
daZnai
a si inka
dél
o,
kad
Kai
1999
m.
iSleis oje
Lie u iy
kalbos
enciklopedijoje
adau
s aipsni
Nulinis
kalbos
elemen as
(p.
441)
i ,
iska
ge ai
apmas es,
sup a au,
kad
negaliu
su ik i
su
diduma
jo
eiginiy,
sumaniau
pe
umpa
laika
sa o
samp o a imus
iSdes y i
ijuose
eks uose:
(i)
apie
ad.
nuling
jung i,
(ii)
apie ad.
nulines
galiines
i
(iii)
apie ad.
nomina y inius
sakinius
( okius,
kaip,
p z.,
Ziema.),
ku iems
kai
kas
i gi
p iski ia
eiksmazodzio
ba i
nuling
aiska.
Tik
po
o
u éjo paaiske i
issamus
mano
poZii is
j
,,nulinius*
kalbos
elemen us
i
ik
ada
ikejausi
daly au i
diskusijoje,
jeigu
kas
no s
nesu ik y
su
mano
samp o a imais.
Be ,
paskelbus
min is
apie
ad.
nuline
jung i
(Ac a
Linguis ica
Li huanica
48,
177-184),
isokios
negandos
isiskai
nu auké
mano
apmas ymus,
0
pe
a
laika
sulaukiau
poleminio
Vy au o
Amb azo
a sako.
Dél
o,
laikinai
a i ukdamas
nuo
anks esnio
sumanymo,
esu
p i e s as
el is
i
diskusija.
Sio
mano
eks o
skai y ojams
pasakau,
kad
kai
ku iuos
a gumen us
dél
nuliniy
kalbos
elemen y
pasilieku
a ei¢iai,
nes
ikiuosi
pa asy i
i
apie
nulines
galiines,
i
apie
ad.
nomina y inius
sakinius.
2
Tpoce,
M.,
Jlan en,
A.,
Teopua
dopmaa nolx
epammamuk,
Mocxea,
1971,
15.