Acta Linguistica Lithuanica

LIX (2008), 81 – 107

Būtojo laiko dalyvių, atliekančių aplinkybių funkciją, jungimas su pagrindiniais veiksmažodžiais lietuvių kalboje: veikslas ir tranzityvumas¹

Eiko Sakurai

University of Tokyo

Šiame straipsnyje siekiama pateikti keletą pastebėjimų apie tam tikrus apribojimus, lemiančius, kaip būtojo laiko dalyviai, atliekantys aplinkybių funkciją (pusiau predikatyvinėje vartosenoje), jungiasi su pagrindiniais veiksmažodžiais lietuvių kalboje. Ankstesniuose tyrimuose (Sakurai 2000; 2003) pateikiau keletą pastabų apie semantinius apribojimus, ypač nagrinėjamus veikslo požiūriu, pagal kuriuos aplinkybių funkciją atliekantys būtojo laiko dalyviai jungiasi su pagrindiniais veiksmažodžiais. Šis klausimas iki šiol nebuvo aptartas nei tradicinėje lietuvių gramatikoje (LKG, DLKG), nei kituose lietuvių kalbos tyrimuose. Čia, papildydama šią analizę tranzityvumo perspektyva, pabrėšiu glaudų veikslo ir tranzityvumo ryšį šioje problematikoje: <būsenos> tipo predikatinėje konstrukcijoje būdvardiniai būtojo laiko dalyviai ir pagrindiniai veiksmažodžiai sudaro vieną predikatą kaip nedalomą visumą, o jų jungimo galimybes griežtai riboja semantinio suderinamumo, susijusio su statiškumu ir intranzityvumu, principas.

¹ Noriu padėkoti Tasaku Tsunodai (Tokijas) ir Tamio Yanagisawai (Nagoja) už išsamias ir vertingas pastabas apie ankstesnes šio straipsnio versijas. Šis darbas yra dalis mano tyrimų Lietuvoje rezultatų; tyrimą finansuoja Japonijos mokslo skatinimo draugija (JSPS) ir Japonijos Švietimo ministerija. Esu dėkinga visiems savo konsultantams lietuviams, ypač Daliai Švambarytei (Vilnius), Ramutei Bingelienei (Vilnius) ir anglų kalbos konsultantui Markui Rozai (Tokijas) už pagalbą, taip pat dviem anoniminiams recenzentams už vertingas pastabas ir pasiūlymus. Taip pat esu labai dėkinga Aldonai Paulauskienei (Vilnius) už paramą mano tyrimams Lietuvoje. Nuoširdžiausiai dėkoju Renatai Petroškevičienei (Tokijas), kuri nuolat suteikia man daug informacijos apie lietuvių kalbą ir žinių apie anglų kalbą. Visos klaidos ir trūkumai, žinoma, yra mano pačios.

81

EIKO SAKURAI

1. ĮVADAS

Lietuvių kalboje skiriamos dvi būtojo laiko dalyvių rūšys — būdvardiniai dalyviai (dalyviai) ir aplinkybiniai dalyviai, arba padalyviai (padalyviai):

(a) būdvardiniai būtojo laiko dalyviai kaitomi giminėmis, skaičiais ir linksniais, taip pat gramatiškai derinami su veiksniu. Jie turi aktyvą ir pasyvą. Aktyvo formos skirstomos į būtojo laiko dalyvius ir būtojo dažninio laiko dalyvius.

(b) aplinkybiniai būtojo laiko dalyviai nekaitomi. Jie turi tik aktyvą, o pasyvo formų neturi. Semantinis veiksnys reiškiamas naudininko linksniu.

Paprastai visi lietuvių kalbos būtojo laiko dalyviai gali atlikti aplinkybių funkciją. Tačiau kadangi (a) tipo būtojo dažninio laiko dalyviai aplinkybine funkcija vartojami labai retai, šiame straipsnyje jų nenagrinėsiu. Be to, šioje funkcijoje pasyvo formos, palyginti su aktyvo formomis, vartojamos retai.

Pagal laiko santykio, siejančio juos su pagrindiniais veiksmažodžiais arba predikatais, pobūdį aplinkybių funkciją atliekantys būtojo laiko dalyviai lietuvių kalbos tyrimuose iki šiol apibūdinti kaip turintys šią savybę:

(i) aplinkybių funkciją atliekantys būtojo laiko dalyviai, palyginti su predikatiniu veiksmažodžiu, reiškia santykinį <ankstesnį laiką>.

Šiuo požiūriu Sakurai (2003), atlikdamas lyginamąją analizę, remiasi rusų kalba ir siekia pagrįsti šiuos teiginius:

(ii) aplinkybių funkciją atliekantys būtojo laiko dalyviai gali reikšti ne tik <ankstesnį laiką> predikatinio veiksmažodžio atžvilgiu, bet ir santykinį laiko <vienalaikiškumą>. Šių būtojo laiko dalyvių laikinės reikšmės ir funkcijos nustatomos ir kuriamos viso sakinio;

(iii) lietuvių kalbos būdvardiniai būtojo laiko dalyviai stipriau priklauso nuo predikatinio veiksmažodžio ne tik savo forma, bet ir reikšme, palyginti tiek su panašių savybių turinčiais rusų kalbos aplinkybiniais būtojo laiko dalyviais, tiek su lietuvių kalbos aplinkybiniais dalyviais.

On the other hand, with regard to transitivity, Sakurai (2003) follows traditional grammar when giving definitions of ‘transitive’ and ‘intransitive’ verbs: a verb is defined as ‘transitive’ if it requires a direct object (typically in the accusative case) or ‘intransitive’ if it does not, with neutral verbs not being distinguished. Therefore, in order to give a proper explanation of the

82

Combination of participles and main verbs: aspect and transitivity

pastabaigių, atliekančių aplinkybių funkciją, derinimo su pagrindiniais veiksmažodžiais apribojimus, svarbu (1) tranzityvumą vertinti ne tik kaip gramatinių dalyvių struktūrą, bet ir kaip semantinę struktūrą; (2) užuot nubrėžus aiškią ribą tarp tranzityvinių ir intranzityvinių veiksmažodžių, siekti juos laikyti reiškiniais, išsidėsčiusiais kontinuume / skalėje, apibrėžiančioje tranzityvumo laipsnį. Šiuo požiūriu, vadovaudamasis Hopperio ir Thompsono (1980) bei Tsunodos (1985) požiūriu, nagrinėdamas tranzityvumo klausimą įvedu „prototipo“ sąvoką. Prototipiškai tranzityvinių veiksmažodžių semantinė apibrėžtis perimta iš Tsunodos (1985: 387): „veiksmažodžiai, apibūdinantys veiksmą, kuris ne tik paveikia pacientą, bet ir būtinai sukelia jo pokytį“ (pvz., užmušti, nužudyti „nužudyti“, sulaužyti „sulaužyti“, sušaldyti „sušaldyti“). Taigi prototipiškai tranzityviniai predikatai apibrėžiami kaip „predikatai, turintys du ar daugiau dalyvių – veikėją ir objektą – ir apibūdinantys veiksmą, kuris ne tik paveikia objektą, bet ir būtinai sukelia jo pokytį“. Net jei veiksmažodžio gramatinė struktūra reikalauja tranzityvinio objekto, veiksmažodis (arba veiksmažodžio frazė) bus laikomas neprototipiniu, jei nurodyta sąlyga neįvykdyta (pvz., turėti „turėti“, mylėti „mylėti“, žinoti „žinoti“, žiūrėti „žiūrėti (į)“, prarasti sąmonę „netekti sąmonės“).

2. DALYVIŲ APLINKYBINĖ FUNKCIJA

Šiame tyrime daroma prielaida, kad pagrindinė dalyvių aplinkybinė funkcija yra „išreikšti antrinę situaciją, lydinčią pagrindinio veiksmažodžio (arba asmenuojamosios veiksmažodžio formos predikato) reiškiamą pagrindinę situaciją“, t. y. sakinyje atlikti antrinių predikatų funkciją.

Lietuvių kalbos būtojo laiko dalyvių sistemoje būdvardiniai dalyviai, atliekantys aplinkybių funkciją, turi tą patį veikėją (vardininko linksniu) kaip pagrindinis sakinio veiksmažodis (to paties veikėjo vartosena) ir derinami su tuo veikėju linksniu, skaičiumi bei gimine (žr. pvz. (1)). Kita vertus, kaip minėta pirmiau, aplinkybiniai dalyviai yra nekaitomi. Jų veikėjas nesutampa su pagrindinio veiksmažodžio veikėju (skirtingų veikėjų vartosena). Semantinis veikėjas reiškiamas naudininko linksniu² (žr. pvz. (2)).

² Šiame straipsnyje vartojamos santrumpos: ACC – galininkas; ACT – veikiamoji rūšis; ADJ. – būdvardinis; ADV. – aplinkybinis; DAT – naudininkas; F – moteriškoji giminė; GEN – kilmininkas;

83

Eiko Sakurai

(1) Perskaitęs knygą, perskaitęs-VEIK.DAL.BŪT.VYR.VARD.VN knygą-GAL jis išėjo pasivaikščioti. jis-VYR.VN.VARD išėjo-V-BŪT-3 pasivaikščioti-INF „Perskaitęs knygą, jis išėjo pasivaikščioti.’

(2) Kai perskaičius knygą, jis man-DAT perskaičius-APL.DAL.BŪT knygą-GAL jis-VYR.VN.VARD tuojau (pat) atėjo jos pasiskolinti. tuojau atėjo-V-BŪT-3 ją-KIL pasiskolinti-INF „Kai aš baigiau skaityti knygą, jis tuojau pat užėjo jos pasiskolinti.’

3. VEIKSMAŽODŽIO ASPEKTAS³ LIETUVIŲ KALBOJE

Prieš tęsiant svarstymus, pirmiausia reikia trumpai aptarti lietuvių kalbos veiksmažodžių aspekto ypatybes. Daroma prielaida, kad lietuvių kalboje susiformavo veiksmažodžio aspekto sistema, kurioje priešdėliai ir priesagos vartojami kaip aspekto žymikliai, panašiai kaip rusų ir kitose slavų kalbose. Tačiau, nepaisant veiksmažodžių formų panašumų, lietuvių ir rusų kalbos ryškiai skiriasi; šiuos skirtumus galima apibendrinti taip⁴.

INF – bendratis; IPFV. – eigos aspektas; M – vyriškoji giminė; NOM – vardininkas; O – objektas; PASS – neveikiamoji rūšis; PFV. – įvykio aspektas; PL – daugiskaita; PP – būtasis dalyvis; PRES – esamasis laikas; PRES.P – esamojo laiko dalyvis; S – subjektas; SG – vienaskaita; V – veiksmažodis. Pavyzdinius sakinius patikrino gimtakalbiai informantai. Simboliai (?), (??), (*) žymi informantų vertinimą, kad sakiniai yra „nenatūralūs“, „labai nenatūralūs“ arba „gramatiškai netaisyklingi“.

³ Terminą „aspektas“ vartoju plačiąja prasme, apimančia ne tik gramatines, bet ir leksines semantines bei sąvokines kategorijas. Laikausi bendriausios „įvykio aspekto“ apibrėžties: juo nurodoma situacija neatsižvelgiant į jos vidinę laikinę struktūrą, suvokiant ją kaip visumą, vientisą darinį; „eigos aspektu“ nurodoma situacijos vidinė laikinė struktūra, suvokiant ją kaip visumos dalį (žr. Comrie 1976). Šiame straipsnyje santrumpomis <PFV.> ir <IPFV.> žymimos semantinės įvykio ir eigos aspektų apibrėžtys, o terminais „įvykio aspekto veiksmažodis“ ir „eigos aspekto veiksmažodis“ – veiksmažodžių aspekto pora rusų (ar kitose slavų) kalbose. Taip daugiausia siekiama išvengti semantinių ir gramatinių-morfologinių kategorijų painiojimo.

⁴ Išsamesnių pastabų ypač žr. Dambrūnas (1960), Galnaitytė

84

Combination of participles and main verbs: aspect and transitivity

Rusų kalboje veiksmažodžiai iš esmės sudaro perfektinių ir imperfektinių veiksmažodžių aspektines poras, kurios laikomos pakankamai atitinkančiomis bendrojoje aspektologijoje pateikiamą <PFV./IPFV.> opozicijos apibrėžtį. Šiuo požiūriu apie lietuvių kalbą reikėtų pasakyti, kad prie veiksmažodžio prijungus priešdėlius ir priesagas, turinčius aspekto požymį, daugeliu atvejų pakinta jo leksinė reikšmė ir susidaro išvestinių veiksmažodžių grupė, pasižyminti pastovia semantine ypatybe. Lietuvių kalboje veiksmažodžio aspektas užima tarpinę padėtį tarp leksinės-semantinės ir gramatinės kategorijos, nesudarydamas išbaigtos <PFV./IPFV.> opozicijos, kaip rusų kalboje⁵.

In my opinion, as I have already pointed out (Sakurai 1997, 1999, 2002), in many cases in Lithuanian, the aspectual pairs which are traditionally interpreted as ‘perfective/imperfective’, should rather be defined as pairs of ‘telic/atelic’, or ‘bounded/nonbounded’⁶. That is the reason why the <PFV./ (1963), Safarewicz (1967), Musteikis (1972), Paulauskienė (1979), Geniušiene (1990), Wiemer (2001) and Holvoet & Čižik (2004).

⁵ Manau, kad aspektas taip pat yra kontinuumo, o ne aiškios dichotomijos klausimas ir kad veiksmažodžių aspektines poras galima išdėstyti pagal aspektinę skalę. Šiuo požiūriu lietuvių kalbos veiksmažodžio aspekto negalima priskirti tipiniam veikslui, nes jis apima ir poras, turinčias daugiau aukšto aspekto ypatybių, ir poras, turinčias mažiau tokių ypatybių. Šią problemą aptarsiu kituose straipsniuose, nes ji nepatenka į šio straipsnio tematikos ribas.

⁶ Dahl (1981) provided an important contribution on the theory of aspect by introducing the definition of ‘telic (bounded) verb’ as a verb conveying in itself the notion of boundaries and revealing the situation as moving towards those boundaries; while defining the ‘atelic (nonbounded) verb’ as a verb not conveying such notion and revealing the situation that doesn’t have any boundaries. In our terminology, the terms of ‘telic/atelic’ are used in a wider sense: telic verbs may denote a situation which is bounded at the start (ingressive, i.e. inchoative), at the end (terminative), or both at the start and at the end (deliminative or punctual); atelic verbs denote a situation which is open at both sides (See Lehman 1994). The terms telic/atelic are used similarly as Russian terms predel’nyj/nepredel’nyj here. Note that according to this terminology non-prefixed Lithuanian verbs such as skaityti (knygą) ‘read (a book)’, rašyti (laišką) ‘write (a letter)’ are regarded as atelic, because they do not mean either a terminative process or an event, which should be expressed by prefixed telic verbs such as per-skaityti ‘read through, finish reading’, pa-rašyti ‘write, finish writing’. Thus, I consider that Lithuanian verbs which are traditionally interpreted as ‘neutral’ or ‘biaspectual’ and which express both perfective and imperfective aspect should be regarded as telic verbs. Among them, prefixed verbs such as at-eiti ‘come’, iš-važiouti ‘leave (by transport)’, už-mesti ‘throw over’ are formally marked members, i.e. their telic meaning is added by prefixes, while non-prefixed (simple) verbs such

85

Eiko Sakurai

IPFV.> reikšmės ir funkcijos aiškiau atsiskleidžia lietuvių kalbos laiko ir aspekto sistemoje, kurioje laikų formoms tenka didesnis funkcinis krūvis. Kitaip tariant, <PFV./IPFV.> semantinis skirtumas paprastai išryškėja tik derinant veiksmažodžių aspektines reikšmes su jų laiko formomis⁷.

4. PAGRINDINIŲ PREDIKATŲ TIPŲ KLASIFIKACIJA PAGAL JŲ ASPEKTINĘ REIKŠMĘ

Remiantis pirmiau išdėstyta prielaida, šiame tyrime predikatai klasifikuojami pagal jų aspektinę reikšmę, išskiriant tris pagrindinius predikatų tipus: <PFV. veiksmo>, <IPFV. veiksmo> ir <būsenos> predikatus. Čia pateiktiems pastebėjimams iliustruoti skirti pavyzdiniai sakiniai dažniausiai vartojami būtuoju laiku, nes būtent jis geriausiai atskleidžia veiksmažodžių aspektinių reikšmių skirtumus.

<PFV. veiksmo> tipo predikatas

(3) Tėvas tuojau (pat) {atsigulė / tėvas-M-SG-NOM tuojau atsigulė / atsisėdo ant sofos / perskaitė knygą / atsisėdo ant sofos / baigė skaityti knygą / atidarė duris}. atidarė duris-V-PAST-3 (telinis veiksmažodis) „Tėvas tuojau {atsigulė / atsisėdo ant sofos / baigė skaityti knygą / atidarė duris}“.

(4) Knyga tuojau (pat) buvo knyga-F-SG-NOM tuojau buvo perskaityta perskaityta iki galo-PASS.ADJ.PP-F-SG-NOM (telinis veiksmažodis) Algio. Algio-GEN „Knyga buvo tuojau perskaityta iki galo Algio.“

kaip bagti „baigti“, rasti „rasti“, gauti „gauti“, mirti „mirti“ yra nežymėtieji nariai, t. y. iš prigimties teliniai veiksmažodžiai.

⁷ Pagrindinės lietuvių kalbos laikų formos yra paprastosios esamojo, būtojo, būtojo dažninio, t. y. įprastinio būtojo, ir būsimojo laiko formos. Be to, lietuvių kalboje tradiciškai skiriamos kiekvieno laiko sudėtinės, t. y. analitinės, formos: veiksmažodis be-veiksmažodis būti + būdvardinis dalyvis vardininko linksniu.

86

Combination of participles and main verbs: aspect and transitivity

<IPFV. veiksmo> tipo predikatas

(5) Ji lėtai {bėgo / skaitė knygą / ji-3F-SG-NOM lėtai bėgo / skaitė knygą / rovė žolę}. rovė žolę-V-PAST-3 (atelinis veiksmažodis)

„Ji {lėtai bėgo / lėtai skaitė knygą / lėtai rovė žolę}.“

(6) Knyga lėtai buvo knyga-F-SG-NOM lėtai buvo-PAST-3 skaitoma skaitoma-PASS.ADJ.PRES.P-F-SG-NOM (atelinis veiksmažodis) Algio Algio-GEN

„Algio knyga buvo lėtai skaitoma.“

<Būsenos> tipo predikatas

(7) Berniukas visą laiką {gulėjo / the boy-M-SG-NOM all the time lay (was lying) / sėdėjo ant sofos / turėjo laivelį} was sitting on the sofa / had the toy ship-V-PAST-3 (atelic verb)

„Berniukas {gulėjo / sėdėjo ant sofos / turėjo žaislinį laivą} visą laiką.“

(8) Durys visą laiką buvo the door-F-PL-NOM all the time was-be-PAST-3 atidarytos. opened-PASS.ADJ.PP-F-PL-NOM (telic verb)

„Durys buvo atidarytos (paliktos atviros) visą laiką.“

Mano nuomone, toks pagrindinių predikatų tipų klasifikavimas ir veiksmažodžių tranzityvumas yra susiję taip. Kaip parodyta (3) ir (5) pavyzdžiuose, aktyvo rūšyje veiksmažodis, reiškiantis <veiksmo> tipo predikatą, gali būti intranzityvinis, netipiškai tranzityvinis arba tipiškai tranzityvinis. Tačiau, kaip matyti (7) pavyzdyje, veiksmažodis, reiškiantis <būsenos> tipo predikatą, gali būti intranzityvinis arba netipiškai tranzityvinis, pasižymintis žemu tranzityvumo laipsniu (elgiasi labiau kaip intranzityvinis veiksmažodis), tačiau jis negali būti tipiškai tranzityvinis. O pasyvo rūšyje veiksmažodis, reiškiantis <veiksmo> tipo predikatą, taip pat gali būti netipiškai tranzityvinis, kaip (pavyzdyje).

87

Eiko Sakurai

(4) ir (6), tačiau jis gali būti prototipiškai tranzityvus tik su <būsenos> tipo predikatu, kaip parodyta (8) pavyzdyje.

5. ŽODŽIŲ TVARKA TARP ADVERBIALINIŲ BŪTOJO LAIKO DALYVIŲ IR PAGRINDINIŲ VEIKSMAŽODŽIŲ⁸

Kai nagrinėjamas būtojo laiko dalyvių ir pagrindinių veiksmažodžių ryšys, tampa aišku, kad vyraujančios žodžių tvarkos modelis kinta priklausomai nuo vartojamo predikato tipo. Toliau pateiktose pastraipose (a) ir (b) apibendrinami žodžių tvarkos modeliai, atsižvelgiant į būtojo laiko dalyvių santykinę laiko nuorodą. (a) Būdvardiniai būtojo laiko dalyviai: (a-i) <PFV. action> tipo predikato sakiniuose šie dalyviai nurodo antrinės situacijos <ankstesnumą>. Kaip matyti iš pavyzdžių (9a, b), būtojo laiko dalyvis paprastai eina prieš pagrindinį veiksmažodį (PP-V), o atvirkštinė tvarka (V-PP) minimaliame kontekste yra nenatūrali, nebent vartojama tam tikrame kontekste. (a-ii) <IPFV. action> tipo predikato sakiniuose šie dalyviai gali nurodyti tiek ankstesnės antrinės situacijos <ankstesnumą>, tiek rezultatinės būsenos <vienalaikiškumą>. Kaip pavyzdžiuose (10a, a’, b, b’), natūralios abi tvarkos – PP-V ir V-PP. (a-iii) <state> tipo predikato sakiniuose šie dalyviai nurodo ankstesnės antrinės situacijos rezultatinės būsenos <vienalaikiškumą>. Kaip pavyzdžiuose (11a, b), būtojo laiko dalyvis paprastai eina po pagrindinio veiksmažodžio (V-PP)⁹. Atvirkštinė tvarka (PP-V) minimaliame kontekste yra nenatūrali, nebent vartojama tam tikrame kontekste.

⁸ Pagrindinė lietuvių kalbos žodžių tvarka yra SVO, modifikatorius–modifikuojamasis žodis. Dalyvis, vartojamas kaip pažyminys, paprastai eina prieš daiktavardį, kaip ir būdvardis, o predikato funkciją atliekantis dalyvis eina po veiksnio. Čia nagrinėjami dalyviai, t. y. adverbialinę funkciją atliekantys būtojo laiko dalyviai, gali eiti prieš pagrindinį veiksmažodį arba po jo. Be to, kai šie dalyviai vartojami kartu su priklausomaisiais žodžiais arba eina prieš pagrindinį veiksmažodį, juos dažnai skiria intonacija ar pauzė (rašytiniame tekste – kablelis), todėl jie tampa savarankiškesni. Pagal rašybos taisykles, atskirai pavartojus būtojo laiko dalyvį be priklausomųjų žodžių, kablelis nerašomas.

⁹ Adverbialinę funkciją atliekančio būdvardinio būtojo laiko dalyvio junginys su <būsenos> tipo predikatu savo sandara panašus į analitinę formą (veiksmažodis „būti“ + ad-

88

Combination of participles and main verbs: aspect and transitivity

(b) Adverbialiniai būtojo laiko dalyviai:

(b-i) <PFV. action> tipo predikato sakiniuose šie dalyviai, kaip ir būdvardiniai būtojo laiko dalyviai, nurodo antrinės situacijos <ankstesnumą>. Kaip pavyzdžiuose (12a, b), paprastai jie eina prieš pagrindinį veiksmažodį (PP-V). Atvirkštinė žodžių tvarka (V-PP) minimaliame kontekste yra nenatūrali, nebent vartojama tam tikrame kontekste.

(b-ii) <IPFV. action> tipo predikato sakiniuose šie dalyviai, kaip ir būdvardiniai būtojo laiko dalyviai, nurodo ir ankstesnės antrinės situacijos <ankstesnumą>, ir rezultatinės būsenos <vienalaikiškumą>. Kaip matyti iš pavyzdžių (13a, b), paprastai jie eina prieš pagrindinį veiksmažodį (PP-V). Atvirkštinė žodžių tvarka (V-PP) minimaliame kontekste yra nenatūrali, nebent vartojama tam tikrame kontekste.

(b-iii) <state> tipo predikato sakiniuose šie dalyviai nurodo antrinės situacijos <vienalaikiškumą>. Kitaip nei būdvardinių būtojo laiko dalyvių atveju, tokia antrinė situacija paprastai sutampa su statine pagrindine situacija ir nereiškia jokio <ankstesnumo>. Kaip matyti iš pavyzdžių (14a, a’, b, b’), jie visada eina prieš pagrindinį veiksmažodį (PP-V). Atvirkštinė žodžių tvarka (V-PP) yra gramatiškai netaisyklinga.

(9) a. Tėvas grįžęs tėvas-M-SG-NOM grįžęs-ACT.ADJ.PP-M-SG-NOM iškart atsigulė. (PP-V) iškart atsigulė-V-PAST-3 „Grįžęs, tėvas iškart atsigulė.“ b. Užgesinės lempą užgesinęs-ACT.ADJ.PP-M-SG-NOM lempą-ACC jis užmigo. (PP-V)

jectival būtojo laiko dalyvis vardininko linksniu), turintis vadinamojo statinio perfekto arba rezultatyvo reikšmę (žr. Geniušienė & Nedjalkov 1988). plg.) a. Ji ilgai buvo praradusi ji-3F-SG-NOM ilgą laiką buvo praradusi-PASS-PRES-3 + ACT.ADJ.PP-F-SG-NOM sąmonę. sąmonę-ACC „Ji buvo be sąmonės (pažodžiui: buvo praradusi sąmonę) ilgą laiką.“ b. Motina nuo ryto [yra] šiltai apsirengusi. motina-F-SG-NOM nuo ryto yra šiltai apsirengusi-PRES-3 + ACT.ADJ.PP-F-SG-NOM „Motina yra apsirengusi šiltais drabužiais (pažodžiui: yra šiltai apsirengusi) nuo ryto.“

89

Eiko Sakurai

jis-3M-SG-NOM užmigo-V-PAST-3 ‘Išjungęs lempą, jis užmigo’.

(10) a. Ji nusigręžusi ji-3F-SG-NOM nusigręžusi-ACT.ADJ.PP-F-SG-NOM rovė žolę. (PP-V) rovė-V-PAST-3 žolę-ACC

a’. Ji rovė žolę ji-3F-SG-NOM rovė-V-PAST-3 žolę-ACC nusigręžusinusigręžusi-ACT.ADJ.PP-F-SG-NOM ‘Nusigręžusi (pažodžiui Nusigręžusi), ji rovė žolę.’

b. Sūnus, prisileidęssūnus-M-SG-NOM prisileidęs-ACT.ADJ.PP-M-SG-NOM dubenį vandens, žaidėdubenį-ACC vandens-GEN žaidė-V-PAST-3 su laiveliais. (PP-V) su žaisliniais laiveliais

b’. Sūnussūnus-M-SG-NOM žaidėžaidė-V-PAST-3 su laiveliaissu žaisliniais laiveliais prisileidęsprisileidęs-ACT.ADJ.PP-M-SG-NOM dubenįdubenį-ACC vandens. (V-PP) vandens-GEN ‘Prisileidęs dubenį vandens, sūnus žaidė su žaisliniais laiveliais.’

(11) a. Berniukasberniukas-M-SG-NOM sėdėjosėdėjo-V-PAST-3 susigūžęs. (V-PP) susigūžęs-ACT.ADJ.PP-M-SG-NOM ‘Berniukas sėdėjo susigūžęs (pažodžiui susigūžęs).’

b. Motinamotina-F-SG-NOM gulėjogulėjo-V-PAST-3 lovojelovoje šiltaiapsirengusi. (V-PP) šiltai apsirengusi-ACT.ADJ.PP-F-SG-NOM ‘Motina gulėjo lovoje šiltai apsirengusi (pažodžiui šiltai apsirengusi).’

90

Combination of participles and main verbs: aspect and transitivity

(12) a. Brolui grįžus, jis iškart

jo brolis-DAT grįžo-ADV.PP jis-3M-SG-NOM tuoj pat

atsigulė. (PP-V)

atsigulė-V-PAST-3

‘Kai jo brolis grįžo, jis tuoj pat atsigulė.’

b. Balsui pasigirdus, ji

balsas-DAT pasigirdo-ADV.PP ji-3F-SG-NOM

stabtelėjo. (PP-V)

stabtelėjo-V-PAST-3

„Kai pasigirdo balsas, ji nutilo.“

(13) a. Jonui atėjus, mes

Jonui-DAT atėjus-ADV.PP mes-1PL-NOM

visi džiaugėmės. (PP-V)

visi džiaugėmės-V-PAST-1PL

„Kai Jonas atėjo, mes visi džiaugėmės.“

b. Žinioms pasibaigus, vaikai

žinioms-DAT pasibaigus-ADV.PP vaikai-M-PL-NOM

ėjo miegoti. (PP-V)

ėjo-V-PAST-3 miegoti-INF.“

„Kai žinios pasibaigė, vaikai ėjo miegoti.“

(14) a. Žinioms pasibaigus, motina

žinioms-DAT pasibaigus-ADV.PP motina-F-SG-NOM

gulėjo lovoje. (PP-V)

gulėjo-V-PAST-3 lovoje

a’. *Motina gulėjo lovoje

motina-F-SG-NOM gulėjo-V-PAST-3 lovoje

žinioms pasibaigus. (V-PP)

žinioms-DAT pasibaigus-ADV.PP

„Kai žinios pasibaigė, motina gulėjo lovoje.“

b. Balsui pasigirdus, ji

balsas-DAT buvo išgirstas-ADV.PP ji-3F-SG-NOM

stovėjo gatvėje. (PP-V)

stovėjo-V-PAST-3 gatvėje

b’. *Ji stovėjo gatvėje

ji-3F-SG-NOM stovėjo-V-PAST-3 gatvėje

91

Eiko Sakurai

balsui pasigirdus. (V-PP)

balsas-DAT buvo išgirstas-ADV.PP

„Kai balsas buvo išgirstas, ji stovėjo gatvėje.“

6. LEKSIKINIAI-SEMANTINIAI APRIBOJIMAI PRAEITIES DALYVIAMS, ATLIEKANTIEMS APLINKYBĖS FUNKCIJĄ

6.1. Būtojo laiko neveikiamieji dalyviai, vartojami kaip būdvardžiai

Būdvardinių būtojo laiko dalyvių junginys su pagrindiniais veiksmažodžiais yra veikiamas leksinių-semantinių apribojimų, kurie skiriasi priklausomai nuo predikato tipo. Kaip matyti iš pavyzdžių (15, 16, 17), šie apribojimai yra laisviausi <PFV. action> tipo predikato sakiniuose ir griežčiausi <state> tipo predikato sakiniuose¹⁰.

(15) a. Užgesinęs lempą, jis {užmigo / atsigulė ant sofos / *klausėsi muzikos}. (PP-V)

„Užgesinęs lempą, jis {užmigo / atsigulė ant sofos <PFV. action> / *klausėsi muzikos <IPFV. action>}.“.

b. Jis {*miegojo / *gulėjo ant sofos} užgesinęs lempą. (V-PP)

„Užgesinęs lempą, jis {*miegojo / *gulėjo ant sofos <state>}.“

(16) a. Motina, uždariusi langą, {atsisėdo /??sėdosi} ant sofos. (PP-V)

„Motina, uždariusi langą, {atsisėdo <PFV. action> /??ketino atsisėsti <IPFV. action>} ant sofos.“

b. Motina {*miegojo / *sėdėjo ant sofos} uždariusi langą. (PP-V)

¹⁰ Tai gali būti ne tik Lietuvos vidaus kalbinis reiškinys, bet ir tarp kalbų pasitaikanti tendencija. Pavyzdžiui, angliški, rusiški ar japoniški (15a) pavyzdžio atitikmenys laikomi natūralesniais nei (15b) pavyzdys.

plg.) (15a) anglų kalba. Užgesinęs lempą, jis užmigo.

rusų kalba. Potušiv lampu, on zasnul.

japonų kalba. Rampu o keshite, kare wa nemurikonda.

(15b) anglų kalba. Užgesinęs lempą, jis miegojo.

rusų kalba. On spal, potušiv lampu.

japonų kalba. Rampu o keshite, kare wa nemutteita.

92

Combination of participles and main verbs: aspect and transitivity

„Motina {*miegojo / *sėdėjo ant sofos <state>}, uždariusi langą.“

(17) a. {Užsimerkęs / sunėręs rankas ant krūtinės / praradęs sąmonę / viską suvalgęs / perskaitęs knygą / atsivertęs knygą}, jis atsigulė ant lovos. (PP-V)

„{Užmerkęs akis / sudėjęs rankas ant krūtinės / netekęs sąmonės / suvalgęs viską / perskaitęs knygą / atsivertęs knygą}, jis atsigulė ant sofos <PFV. action>.“

b. Jis gulėjo lovoje {užsimerkęs / sunėręs rankas ant krūtinės / praradęs sąmonę /??viską suvalgęs / *perskaitęs knygą / *atsivertęs knygą}. (V-PP)

„Jis gulėjo lovoje <state> {užmerktomis akimis (pažodžiui: užmerkęs akis) / ant krūtinės sudėtomis rankomis (pažodžiui: sudėjęs rankas ant krūtinės) / be sąmonės (pažodžiui: netekęs sąmonės) /??suvalgęs viską / *perskaitęs knygą / *atsivertęs knygą}.“

Toliau pateikiama leksinių-semantinių apribojimų, taikomų būdvardiniams būtojo laiko dalyviams, analizė. Ji bus atliekama tokia tvarka: 6.1.1 skyriuje nagrinėjami <state> tarinio sakiniai, 6.1.2 skyriuje – <IPFV. action> tarinio sakiniai, o 6.1.3 skyriuje – <PFV. action> tarinio sakiniai.

6.1.1. <Būsenos> tarinio sakiniai

<Būsenos> tarinio sakiniuose kartu vartojami adverbialinę funkciją atliekantys būdvardiniai dalyviai gali būti sudaromi tik iš telinių veiksmažodžių. Paprastai veikamosios rūšies būdvardiniai būtojo laiko dalyviai negali būti sudaromi iš prototipinių tranzityvinių veiksmažodžių. Jie sudaromi tik iš intranzityvinių arba neprototipinių tranzityvinių veiksmažodžių ir apribojami tik tais, kurie turi toliau pateiktuose I ir II pavyzdžiuose pavaizduotas leksines-semantines reikšmes:

I. Sudaromi iš intranzityvinių veiksmažodžių: tam tikras subjekto (agento) pokytis, pvz., žmogaus kūno būklės ar psichologinės būsenos pokyčiai, daiktų atsiradimas ar išnykimas, išvaizdos, padėties ar buvimo vietos pokyčiai ir pan. (pvz., (18 a, b)).

93

Eiko Sakurai

II. Sudaromi iš tranzityvinių veiksmažodžių: tam tikras veiksmas, sukeliantis subjekto (agento) aplinkoje esančių ar jo papildinių sudaromų daiktų pokytį, pvz., (realių ar abstrakčių) daiktų įgijimas ar praradimas, veiksmas, susijęs su agento kūno dalimis ar kitomis neatimamomis nuosavybėmis, kurių negalima atskirti ar perduoti, tam tikri veiksmai, pavyzdžiui, drabužių apsivilkimas ar nusivilkimas ir pan. (pvz., (19a, b)).

Net jei jie sudaromi iš prototipinių tranzityvinių veiksmažodžių, jie reiškia veiksmą, nukreiptą į patį subjektą (agentą). Tai reiškia, kad yra tik vienas dalyvis, taigi tranzityvumo lygis yra žemas. Tiek su intranzityviniais, tiek su tranzityviniais veiksmažodžiais labai dažni dalyvių, sudarytų iš sangrąžinių veiksmažodžių su sangrąžos priesaga -si-, pavyzdžiai¹¹. Kita vertus, neveikiamosios rūšies būdvardiniai būtojo laiko dalyviai sudaromi tik iš prototipinių tranzityvinių veiksmažodžių (pvz., (20a, b)). Vadinasi, <būsenos> tarinio sakiniuose adverbialinę funkciją atliekantys būdvardiniai būtojo laiko dalyviai turi reikšti tam tikrą rezultatą ar poveikį, atsiradusį dėl aprėžto veiksmo, sukėlusio tam tikrą pokytį, kuris turi išlikti kaip rezultatinė būsena subjekto srityje.

(18) a. Berniukas stovėjo the boy-M-SG-NOM was standing-V-PAST-3 suglumęs. (V-PP) having become confused-ACT.ADJ.PP-M-SG-NOM ‘Berniukas stovėjo suglumęs (pažodžiui: pasidaręs sutrikęs).’

¹¹ Pavyzdžiui, (15) ir (16) pavyzdžiuose, kur būtojo laiko dalyviai sudaryti iš tam tikrų tipų sangrąžinių veiksmažodžių, jie gali būti vartojami kartu su <būsenos> tipo tariniais. Šio tipo tranzityviniai veiksmažodžiai yra sangrąžiniai veiksmažodžiai su sangrąžos priesaga -si(s)-, reiškiančia naudininkui būdingą reikšmę „sau“, kurią Geniušienė (1987), Geniušienė & Nedjalkov (1988) vadina terminu „sangrąžiniai benefaktyviniai veiksmažodžiai“. Ir šiuo atveju išlaikoma V-PP tvarka. plg.) a. Jis gulėjo ant sofos he-3M-SG-NOM was lying-V-PAST-3 on the sofa už-si-gesinęs lempą. (V-PP) having switched off-for himself-ACT.ADJ.PP-M-SG-NOM the lamp-ACC ‘Užgesinęs sau lempą, jis gulėjo ant sofos.’ b. Motina sėdėjo ant sofos mother-F-SG-NOM was sitting-V-PAST-3 on the sofa už-si-dariusi langą. (V-PP) having closed-for herself-ACT.ADJ.PP-F-SG-NOM the window-ACC ‘Uždariusi sau langą, motina sėdėjo ant sofos.’

94

Combination of participles and main verbs: aspect and transitivity

b. Jis stovėjo he-3M-SG-NOM stovėjo-V-PAST-3 nutolęs nutolęs-ACT.ADJ.PP-M-SG-NOM nuo kranto. (V-PP) nuo kranto „Jis stovėjo toliau (pažodžiui: nutolęs) nuo kranto.“

(19) a. Berniukas stovėjo berniukas-M-SG-NOM stovėjo-V-PAST-3 apsirengęs apsirengęs-ACT.ADJ.PP-M-SG-NOM paltą. (V-PP) paltą-ACC „Berniukas stovėjo su paltu (pažodžiui: apsirengęs paltą).“

b. Jis sėdi tvoros viršuje jis-3M-SG-NOM sėdi-V-PAST-3 ant tvoros viršaus nuleidęs kojas. (V-PP) nuleidęs-ACT.ADJ.PP-M-SG-NOM kojas-ACC „Jis sėdi ant tvoros viršaus nuleidęs kojas (pažodžiui: nuleidęs kojas).“

(20) a. Dvi mergaitės sėdėjo dvi mergaitės-F-PL-NOM sėdėjo-V-PAST-3 išpuoštos, kaip lėlės. (V-PP) pasipuošusios-PASS.ADJ.PP-F-PL-NOM kaip lėlės „Dvi mergaitės sėdėjo išsipuošusios kaip lėlės.“

b. Jis stovėjo jis-3M-SG-NOM stovėjo-V-PAST-3 apimtas siaubo. (V-PP) apimtas-PASS.ADJ.PP-M-SG-NOM baimės-GEN „Jis stovėjo apimtas baimės.“

Toliau pateikti pavyzdžiai rodo kartu vartojamų trukmės arba tęstinumo aspektinių prieveiksminių aplinkybių tipus:

(21) a. Ji ILGAI gulėjo ji-3F-SG-NOM ilgą laiką gulėjo-V-PAST-3 praradusi sąmonę. (V-PP)

95

Eiko Sakurai

praradusi-ACT.ADJ.PP-F-SG-NOM sąmonę-ACC

„Ji gulėjo NESĄMONINGA (pažodžiui: praradusi sąmonę) ILGĄ LAIKĄ.“

b. Motina

motina-F-SG-NOM nuo ryto guli-V-PAST-3 lovoje

NUO RYTO guli lovoje

šiltai apsirengusi. (V-PP)

šiltai apsirengusi-ACT.ADJ.PP-F-SG-NOM

„Motina guli lovoje NUO RYTO apsirengusi šiltais drabužiais (pažodžiui: šiltai apsirengusi).“

6.1.2. <IPFV. veiksmo> predikato sakiniai

<IPFV. veiksmo> tipo predikatų sakiniuose kartu vartojami būdvardiniai būtojo laiko dalyviai, atliekantys aplinkybių funkciją, sudaromi tik iš teliškų veiksmažodžių. Nors jų leksinės-semantinės apribojimai yra kiek laisvesni nei <būsenos> tipo predikatų sakiniuose, daugeliu atvejų jų reikšmės panašios į tas, kurios aprašytos 6.1.1 skyriaus I ir II pastraipose aptariant <būsenos> predikatų sakinius. Toliau pateikiami (22a, b) pavyzdžiai su aktyvo rūšies būdvardiniais būtojo laiko dalyviais, sudarytais iš intranzityvinių veiksmažodžių, o (23a, b) – iš tranzityvinių veiksmažodžių. (24a, b) – pavyzdžiai su pasyvo rūšies būdvardiniais būtojo laiko dalyviais.

(22) a. Padavėja pasistiebusi

padavėja-F-SG-NOM pasistiebusi-ACT.ADJ.PP-F-SG-NOM

servetėlė šluostė jo veidą. (PP-V)

su servetėle šluostė-V-PAST-3 jo veidą-ACC

„Stovėdama (pažodžiui: Pasistiebusi) ant pirštų galų, padavėja servetėle šluostė jam veidą.“

b. Susimąstęs, jis

pasinėręs į mintis- jis-3M-SG-NOM ACT.ADJ.PP-M-SG-NOM

glostė vaikui galvą. (PP-V)

glostė-V-PAST-3 vaikui-DAT galvą-ACC

„Susimąstęs (pažodžiui: Pasinėręs į mintis), jis glostė vaikui galvą.“

96

Combination of participles and main verbs: aspect and transitivity

(23) a. Jis bėgo he-3M-SG-NOM buvo bėgęs-V-PAST-3 iškėlęs uodegą (V-PP) pakėlęs-ACT.ADJ.PP-M-SG-NOM savo uodegą-ACC „Jis bėgo iškėlęs uodegą (pažodžiui: iškėlęs uodegą).’

b. Ji ėjo gatve ji-3F-SG-NOM ėjo gatve-V-PAST-3 sugniaužusi kumštyje savo kumštyje popierėlį (V-PP) mažą popieriaus skiautelę-ACC „Ji ėjo gatve laikydama sugniaužusi (pažodžiui: būdama sugniaužusi) kumštyje mažą popieriaus skiautelę.“

(24) a. Įjungtas nuo pat ryto having been turned on-PASS.ADJ.PP-M-SG-NOM since morning radijas skleidė the radio-M-SG-NOM was emitting-V-PAST-3 keistus garsus. (PP-V) strange sounds ‘Having been turned on since morning, the radio was emitting strange sounds.’

b. Jos burna drebėjo jos burna-F-SG-NOM drebėjo-V-PAST-3 užspausta jo kita ranka. (V-PP) stipriai suspausta-PASS.ADJ.PP-M-SG-NOM jo ranka „Jos burna drebėjo stipriai suspausta po jo ranka.“

Toliau pateikti pavyzdžiai rodo kartu vartojamų aspektinių trukmės arba tęstinumo prieveiksminių aplinkybių tipus:

(25) a. Mergina ILGAI žiūrėjo jauna moteris-F-SG-NOM ilgai žiūrėjo-V-PAST-3 į ją išsigandusi. (V-PP) į ją, išsigandusi savęs-ACT.ADJ.PP-F-SG-NOM

97

Eiko Sakurai

„Jauna moteris ilgai žiūrėjo į ją išsigandusi (pažodžiui: išgąsdinusi save).“

b. Nuo ryto užsiglaudęs šešėlyje nuo ryto pasislėpęs-ACT.ADJ.PP-M-SG-NOM šešėlyje jis laukė traukinio. (PP-V) jis laukė-V-PAST-3 traukinio-GEN „Slėpdamasis (pažodžiui: pasislėpęs) šešėlyje NUO RYTO, jis laukė traukinio.“

6.1.3. <PFV. veiksmo> predikato sakiniai

<PFV. veiksmo> tipo predikatinio sakinio atveju leksinės-semantinės sąlygos yra laisvesnės nei visais kitais atvejais. Pirmiausia, tai, kad adverbialiai vartojami būdvardiniai būtojo laiko dalyviai gali būti sudaromi iš ateklinių veiksmažodžių, labai skiria šiuos sakinius nuo <būsenos> tipo predikatinių sakinių. Be to, nors juos galima sudaryti iš prototipinių tranzityvinių veiksmažodžių aktyvo formų, juos taip pat galima sudaryti iš neprototipinių tranzityvinių veiksmažodžių pasyvo formų. Tačiau būtina sąlyga, kad būtojo laiko dalyvių ir pagrindinių veiksmažodžių reiškiami turiniai būtų kaip nors logiškai susiję ir laike nebūtų jų atotrūkio ar spragos. Toliau pateikiami sakinių su būdvardiniais būtojo laiko dalyviais, sudarytais iš intranzityvinių veiksmažodžių (26a, b) ir tranzityvinių veiksmažodžių (27a, b), pavyzdžiai aktyvo forma. Pavyzdžiai (28a, b) yra sakiniai su būdvardiniais būtojo laiko dalyviais pasyvo forma.

(26) a. Žmogus, the man-M-SG-NOM staiga unexpectedly įsibėgėjęs, having dashed--ACT.ADJ.PP-M-SG-NOM trenkė slammed-V-PAST-3 galvą head-ACC į sieną. (PP-V) against the wall ‘Dashing off (lit. Having dashed) unexpectedly, the man slammed his head against the wall.’

b. Ėjęs ėjęs-ACT.ADJ.PP-M-SG-NOM per beržynėlį per beržynėlį

98

Combination of participles and main verbs: aspect and transitivity

dvi valandas, jis staiga nusimetė kaukę. (PP-V) dvi valandas jis-3M-SG-NOM staiga nuplėšė-V-PAST-3 kaukę-ACC „Dvi valandas vaikščiojęs po beržyną, jis staiga nusimetė kaukę.“

(27) a. Geografas, the geographer-M-SG-NOM atsivertęs having opened-ACT.ADJ.PP-M-SG-NOM užrašų knygą, the notebook-ACC pasidrožė pieštuką. (PP-V) sharpened-V-PAST-3 the pencil-ACC ‘The geographer, having opened the notebook, sharpened the pencil.’

b. Pamatęs pamatęs-ACT.ADJ.PP-M-SG-NOM senutę, senutę-ACC jis jis-3M-SG-NOM nubėgo išbėgo-V-PAST-3 jai padėti. (PP-V) jai padėti „Kai jis pamatė (pažod. Pamatęs) senutę, jis išbėgo jai padėti.“

(28) a. Šuo, the dog-M-SG-NOM stipriai strongly muštas beaten-PASS.ADJ.PP-M-SG-NOM vaiko, by the child-GEN nutraukęs having broken-ACT.ADJ.PP-M-SG-NOM virvę, the string-ACC pabėgo. (PP-V) ran away-V-PAST-3 lit. ‘The dog, strongly beaten by the child, having broken the string, ran away.’

b. Apgautas apgautas-PASS.ADJ.PP-M-SG-NOM pardavėjos, pardavėjos-GEN jis jis-3M-SG-NOM parašė parašė-V-PAST-3 skundą. (PP-V) skundą-ACC „Pardavėjos apgautas, jis parašė skundą.“

Kai šie dalyviai sudaromi iš telinių veiksmažodžių, kartu vartojami aspektiniai prieveiksmiai paprastai reiškia trumpą laiką (pvz., (29)). Kai jie sudaromi iš atelinių veiksmažodžių, kartu vartojami aspektiniai prieveiksmiai yra tie, kurie reiškia

99

Eiko Sakurai

trukmės arba tęstinumo tipą, o pagrindiniai veiksmažodžiai gali būti vartojami su kartu pasitaikančiais prieveiksminiais žodžiais, reiškiančiais punktualų laiką (pvz., (30)).

(29) Pamąstęspagalvojęs-ACT.ADJ.PP-M-SG-NOM AKIMIRKĄ, akimirką jis jis-3M-SG-NOM atsakė. (PP-V) atsakė-V-PAST-3 „Pagalvojęs (pažodžiui Pamąstęs) AKIMIRKĄ, jis atsakė.“

(30) a. Ilgai ilgą laiką žygiavęžygiavę-ACT.ADJ.PP-M-PL-NOM per smėlį, smėliu jie jie-3M-PL-NOM pagaliau po penkių valandų pagaliau po penkių valandų atrado rado-V-PAST-3 kelią. kelią-ACC (PP-V) „Žygiavę ILGĄ LAIKĄ per smėlį, jie PAGALIAU PO PENKIŲ VALANDŲ rado kelią.“

b. Nuo ryto nuo ryto ėjęs,ėjęs-ACT.ADJ.PP-M-SG-NOM jis jis-3M-SG-NOM priejo trobelę pasiekė-V-PAST-3 TREČIĄ VALANDĄ. medinę trobelę-ACC trečią valandą (PP-V) „Nuo ryto ėjęs, jis pasiekė medinę trobelę TREČIĄ VALANDĄ.“

6.2. Prieveiksminiai būtojo laiko dalyviai

Tiek aspekto, tiek tranzityvumo požiūriu prieveiksminių būtojo laiko dalyvių junginys su pagrindiniais veiksmažodžiais nėra apribotas sąlygų, pastebimų vartojant būdvardinius būtojo laiko dalyvius (žr. pavyzdžius (2), (12a, b), (13a, b), (14a, a’, b, b’)). Be to, priešingai nei būdvardiniai būtojo laiko dalyviai, prieveiksminiai būtojo laiko dalyviai gali būti vartojami kartu su punktualų laiką reiškiančiais prieveiksminiais žodžiais net ir esant <būsenos> predikatui.

(31) a. Jam jam-DAT atskridus atskridus lėktuvu-ADV.PP LYGIAI TREČIĄ VALANDĄ, lygiai trečią valandą

100

Combination of participles and main verbs: aspect and transitivity

jo tēvas buvo oro uoste. (PP-V)

jo tėvas-M-SG-NOM buvo-V-PAST-3 oro uoste.

„Kai jis atskrido lėktuvu LYGIAI TREČIĄ VALANDĄ, jo tėvas buvo oro uoste.“

b. PO PENKIŲ VALANDŲ STAIGA sutemus, po penkių valandų staiga sutemus-ADV.PP

mes dar buvome miške. (PP-V)

mes-1PL-NOM vis dar buvome-V-PAST-1PL miške

„Kai staiga sutemo PO PENKIŲ VALANDŲ, mes vis dar buvome miške.“

7. SANTRAUKA IR IŠVADOS

Šiame straipsnyje mėginau įrodyti, kad:

(i) su pagrindiniais veiksmažodžiais derinami būtojo laiko dalyviai, atliekantys aplinkybių funkciją, yra pavaldūs tam tikriems apribojimams, priklausantiems nuo įvairių sakinio semantinėje struktūroje glūdinčių sąlygų; čia pagrindinį vaidmenį atlieka veikslo kategorija ir tranzityvumas.

(ii) <būsenos> tipo predikatinio tarinio sakiniuose būdvardiniai būtojo laiko dalyviai ir pagrindiniai veiksmažodžiai sudaro vieną predikatą kaip nedalomą visumą; jų derinimo galimybes griežčiausiai riboja semantinio nuoseklumo būsenos ir intranzityvumo atžvilgiu principas. Tuo tarpu <PFV. veiksmo> tipo predikatinio tarinio sakiniuose būdvardiniai būtojo laiko dalyviai, greta pagrindinio veiksmažodžio predikato, sudaro kitą, savarankiškesnį predikatą, todėl semantiniai apribojimai yra mažiausiai griežti. <IPFV. veiksmo> tipo predikatinio tarinio sakiniai užima tarpinę padėtį tarp pirmiau apibendrintų kitų dviejų predikatinių sakinių tipų.

(iii) aplinkybės funkciją atliekančių būtojo laiko dalyvių atveju apribojimai, taikomi būdvardiniams būtojo laiko dalyviams, negalioja jiems derinantis su pagrindiniais veiksmažodžiais nei veikslo, nei tranzityvumo požiūriu.

Šiame straipsnyje aptarti pastebėjimai apibendrinti toliau pateiktoje 1 lentelėje. („+“ reiškia, kad forma galima; „−“ reiškia, kad forma negalima).

101

Eiko Sakurai

1 lentelė: Lietuvos kalbos aplinkybių funkciją atliekančių būtojo laiko dalyvių semantinė priklausomybė nuo pagrindinių veiksmažodžių

Priklausomybės laipsnis: didelis (griežti apribojimai) ⟷ mažas (laisvi apribojimai) Būdvardiniai būtojo laiko dalyviai (veikiamoji / neveikiamoji rūšis) (vartojami su tuo pačiu veiksniu) Aplinkybės funkciją atliekantys būtojo laiko dalyviai (vartojami su skirtingu veiksniu)Predikatų tipai <būsena> <IPFV. veiksmas> <PFV. veiksmas>(a) santykinis laiko atskaitos taškas <vienalaikiškumas> ⟷ <ankstesnis laikas> (kaip ir būdvardinių būtojo laiko dalyvių atveju)(b) vyraujanti žodžių tvarka V-PP V-PP / PP-V PP-V PP-V(c) ateliški (neribiniai) veiksmažodžiai – – + +(d) veikiamoji rūšis: prototipiniai tranzityviniai veiksmažodžiai – (–) + +(e) neveikiamoji rūšis: neprototipiniai tranzityviniai veiksmažodžiai – (–) + (neveikiamoji rūšis negalima)

Glaudus veikslo ir tranzityvumo ryšys jau numanomas Hopperio ir Thompsono tranzityvumo hipotezėje (1980). Tačiau iki šiol aplinkybių funkciją atliekančių dalyvių problema šiuo požiūriu nebuvo nagrinėta. Todėl galima numatyti, kad mano interpretacija suteiks naują perspektyvą veikslo ir tranzityvumo koreliacijos klausimui.

REFERENCES

Abraham, W. & L. Kulikov, eds., 1999: Tense-Aspect, Transitivity and Causativity: Essays in Honor of Vladimir Nedjalkov. Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins.

102

Combination of participles and main verbs: aspect and transitivity

Ambrazas, V., 1966: Dalyvinių, pusdalyvinių ir padalyvinių konstrukcijų skyrybos klausimu. Kalbos kultūra 11: 64–68.

Ambrazas, V. 1984: Del lietuvių kalbos veiksmažodžio morfologinių kategorijų. Baltistica 20.2, 100–110.

Ambrazas, V. 1990: Sravnitel’nyj sintaksis pričastij baltijskix jazykov. Vilnius: Mokslas.

Ambrazas, V., ed., 1997: Lithuanian grammar. Vilnius: Baltos lankos.

Bondarko, A. V. 1987: Vvedenie. Osnovanija funkcional’noj grammatiki. In: Id., Teorija funkcional’noj grammatiki. Vvedenie. Aspektual’nost’. Vremennaja lokalizovannost’. Taksis. Leningrad: Nauka.

Bondarko, A. V. 1996: Problemy grammatičeskoj semantiki i russkoj aspektologii. St Petersburg: Izdatel’stvo Sankt-Peterburgskogo universiteta.

Čeremisina, M. I. 1977: Deepričastie kak klass form glagola v jazykax raznyx sistem. In: M. I. Čeremisina, ed., Složnoe predloženie v jazykax raznyx sistem, Novosibirsk: Nauka, 3–28.

Comrie, B. 1976: Aspect. Cambridge: Cambridge University Press.

Comrie, B. & G. G. Corbett, eds., 1993: The Slavonic languages. London/New York: Routledge.

Dahl, Ö. 1981: On the definition of the telic-atelic (bounded-nonbounded) distinction. In: Ph. J. Tedeschi & A. Zaenen, eds., Tense and aspect. Syntax and Semantics 14. New York: Academic Press, 79–90..

Dahl, Ö. 1985: Tense and Aspect systems. Oxford/New York: Basil Blackwell.

Dahl, Ö. 1994: Aspect. In: R. E. Asher et al., eds., The Encyclopedia of Language and Linguistics, vol. 1, 240–247.

Dambriūnas, L. 1960: Lietuvių kalbos veiksmažodžių aspektai. Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla.

Dambriūnas, L. 1962: Glagol’nye vidy v litovskom jazyke. In: Maslov, ed., 1962, 365–381.

Dambriūnas, L. 1975: Kelios pastabos dėl veikslių sampratos. Baltistica 11.2, 171–180.

103

Eiko Sakurai

DLKG — V. Ambrazas, ed., Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994.

Endzelin, J. 1971: Comparative Phonology and Morphology of Baltic Languages, trans. W. R. Schmalstieg & B. Jegers. The Hague/Paris: Mouton.

Galnaitytė, E. 1966: K voprosu ob imperfektivacii glagolov v litovskom jazyke. Baltistica 2, 147–158.

Galnaitytė, E. 1963: Osobennosti kategorii vida glagolov v litovskom jazyke (v sopostavlenii s russkim jazykom). Kalbotyra 7, 123–143.

Geniušienė, E. 1987: The Typology of Reflexives. Berlin: Mouton de Gruyter.

Geniušienė, E. Š. 1974: Diatezy i zalogi v sovremennom litovskom jazyke. In: A. A. Cholodovič, ed., Tipologija passivnyx konstrukcij. Diatezy i zalogi. Leningrad: Nauka, 203–230.

Geniušienė, E. Š. 1990: Perfekt i vid v litovskom jazyke. V. S. Xrakovskij, ed., Tipologija i grammatika. Moscow: Nauka, 135–140.

Geniušienė, E. Š. & V. P. Nedjalkov 1988: Resultative, passive, and perfect in Lithuanian. In: Nedjalkov, ed., 1988, 369–386.

Hewson, J. & V. Bubenik 1997: Tense and aspect in Indo-European languages (Theory, typology, diachrony). Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins.

Holvoet, A. 1991: Transitivity and Clause Structure in Polish: A Study in Case Marking. Warszawa: Slawistyczny Ośrodek Wydawniczy.

Holvoet, A. & V. Čižik 2004: Veikslo priešpriešos tipai. In Holvoet & Semėnienė, eds., 2004, 141–162.

Holvoet, A. & A. Judžენტis, eds., 2003: Sintaksinių ryšių tyrimai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. (Lietuvių kalbos gramatikos darbai, 1.)

Holvoet, A. & L. Semėnienė, eds., 2004: Gramatinių kategorijų tyrimai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. (Lietuvių kalbos gramatikos darbai, 2.)

Hopper, P. J. & S. A. Thompson 1980: Transitivity in grammar and discourse. Language 56, 251–299.

104

Combination of participles and main verbs: aspect and transitivity

Jakobson, R. 1957: Shifters, verbal categories, and the Russian verb. In: Id., Selected writings vol. 2, The Hague/Paris: Mouton, 130–147.

Jokojama, O. 1983: V zaščitu zapretnyx deepričastij. American Contributions to the Ninth International Congress of Slavists, vol.1, Linguistics, 373–381. Slavica: Columbus, OH.

König, E. & J. van der Auwera 1990: Adverbial participles, gerunds and absolute constructions in the languages of Europe. In: J. Bechert, G. Bernini & C. Buridant, eds., Toward a Typology of European languages. Berlin/New York: Mouton de Gruyter, 337–355..

Lehman, Ch. 1994: Predicates: aspectual types. In: R. E. Asher et al., eds., The Encyclopedia of Language and Linguistics, vol. 6. Oxford: Pergamon Press, 3297–3302.

LKG — K. Ulvydas, ed., Lietuvių kalbos gramatika. Vol. 2. Vilnius: Mintis, 1971.

Maslov, Ju. S. 1962: Voprosy glagol’nogo vida v sovremennom zarubežnom jazykoznanii. In: Maslov, ed., 1962, 7–32.

Maslov, Ju. S., ed., 1962. Voprosy glagol’nogo vida. Moscow: Izdatel’stvo inostrannoj literatury.

Maslov, Ju. S. 1978: K osnovanijam sopostavitel’noj aspektologii. In: Ju. S. Maslov, ed., Voprosy sopostavitel’noj aspektologii. Leningrad: Nauka, 4–44.

Maslov, Ju. S. 1984: Ob osnovnyx ponjatijax aspektologii. In: Id., Očerki po aspektologii. Leningrad: Izdatel’stvo Leningradskogo universiteta, 5–47.

Musteikis, K. 1972: Sopostavitel’naja morfologija russkogo i litovskogo jazykov. Vilnius: Mintis.

Nedjalkov, V. P., ed., 1988: Typology of resultative constructions. Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins.

Padučeva, E. V. 1996: Semantičeskie issledovanija (Semantika vremeni i vida v russkom jazyke; Semantika narrativa). Moscow: Jazyki russkoj kul’tury.

Paulauskiene, A. 1979: Gramatinės lietuvių kalbos veiksmažodžio kategorijos. Vilnius: Mokslas.

105

Eiko Sakurai

Paulauskiene, A. 1994: Lietuvių kalbos morfologija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.

Pols, A. 1993: Varianty pristavočnyx glagolov nesoveršennogo vida v russkom jazyke. Amsterdam/Atlanta: Rodopi.

Safarewicz, J. 1967: Stan badań nad aspektem czasownikowym w języku litewskim. In: Id., Studia językoznawcze. Warszawa: Państwowe Wydawnictwo Naukowe, 339–361

Sakurai, E. 1997: Verbal aspect and meanings-functions of compound tenses in Lithuanian. Gengo Kenkyū: Journal of the Linguistic Society of Japan 112, 98–131.

Sakurai, E. 1999: Sopostavitel’nyj analiz vidovyx sistem russkogo i litovskogo jazykov. Bulletin of Japan Association for the Study of Russian Language and Literature 31, 82–97.

Sakurai, E. 2000: Adverbial (semi-predicative) functions of the past participles in Lithuanian: Relative time reference. Nagoya Working Papers in Linguistics 16, 147–174.

Sakurai, E. 2002: Tense, aspect and temporal expressions in Baltic: An analysis by comparison with Slavic. Jinbun 1, 55–72.

Sakurai, E. 2003: Adverbial’nye (polupredikativnye) funkcii pričastij i deepričastij prošedšego vremeni v litovskom i russkom jazykax. Bulletin of Japan Association for the Study of Russian Language and Literature 35, 1–9.

Schuyt, R. 1990: The morphology of Slavic verbal aspect: A descriptive and historical study. Amsterdam/Atlanta: Rodopi.

Senn, A. 1949: Verbal aspects in Germanic, Slavic, and Baltic. Language 25.4, 402–409.

Shibatani, M. 1997: Linguistic function, structure and typology. Gengo Kenkyū: Journal of the Linguistic Society of Japan 112, 1–32.

Sližienė, N. 1969: Sudurtinių atliktinių veiksmažodžio laikų reikšmės ir vartojimas. Lietuvių kalbotyros klausimai 11, 19–40.

Sližienė, N. 1974: Sudurtinių neveikiamųjų veiksmažodžio formų reikšmės ir vartojimas. Lietuvių kalbotyros klausimai 15, 77–89.

106

Combination of participles and main verbs: aspect and transitivity

Sližienė, N. 1995: The tense system of Lithuanian. In: Thieroff & Ballweg, eds., 1995, vol. 2, 215–232.

Stang, Chr. S. 1942: Das slavische und baltische Verbum. Oslo: Jacob Dybwad.

Stepanov, Ju. S. 1976: Vid, zalog, perexodnost’ (balto-slavjanskaja problema 1). Izvestija AN SSSR. Serija literatury i jazyka 35.5, 408–420.

Thelin, N. B. 1978: Toward a theory of aspect, tense and actionality in Slavic. Stockholm: Almqvist & Wiksell International.

Thieroff, R. & J. Ballweg, eds., 1994–95: Tense systems in European languages. vol. 1–2. Tübingen: Max Niemeyer Verlag.

Tsunoda, T. 1985: Remarks on transitivity. Journal of Linguistics 21, 385–396.

Tsunoda, T. 1994: Transitivity. In: R. E. Asher et al., eds., The Encyclopedia of Language and Linguistics, Vol.9, 4670–4677. Oxford: Pergamon Press.

Wiemer, B. 2001: Aspektual’nye paradigmy i leksičeskoe značenie russkix i litovskix glagolov (Opyt sopostavlenija s točki zrenija leksikalizacii i gramatikalizacii). Voprosy jazykoznanija 2001–2002, 26–58.

Eiko Sakurai

The University of Tokyo

7-3-1 Hongo, Bunkyo-ku, Tokyo 113-0033, JAPAN

[email protected]

107