120 ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV
aLb ech g euLe
mokslinės o schungs ich ungen: (especially heolinguis ika i
d asinis lied), ex g amma ik, onomas ik, is o inė syn ax.
as geis Liche Lied iM o schungssPek uM eliginė giesmė eoling is ikos y imų spek e
anMe kung heolinguis ik apibūdina, kaip ai žmonėms pa yks a, su kalba apie die išką
de heoLinguis ik
komunikuo i. iena eolinguis ikos užduo is y a ai, kad axonomija eolek alinių eks ų iškel .
s a bų aidmenį žaidžia uo e imo eks e, z.b. Ve imai bibelės, ku ios aip pa olksp anguose
Die o a nyboje naudojami. be o, žaidžia Die o a nyboje nuo e o ma ion okiečių kalbančioje
aum d asinės dainos s a bų aidmenį. an eolinguis ikos užduo ies y a aip pa , dainų eks us
a siž elgian į jų naudojamumą Die o a nyboje kalbosk i iniu būdu analizuo i.
anno a ion heolinguis ics desc ibes how humans manage o communica e abou he di ine using
language. i is a ask o heolinguis ics o es ablish he axonomy o heolec al ex s. he eby,
ansla ion ex s play an impo an ole, e.g. ansla ions o he bible, which a e also employed in
chu ch se ices, held in he e nacula . u he mo e, since he P o es an e o ma ion, hymns
ha e played an impo an ole in chu ch se ices wi hin he Ge man-speaking a ea. i is also a
ask o heolinguis ics o analyse he song ex s c i ically in e ms o language wi h ega d o
he usabili y o hese ex s in chu ch se ices.
1 . heoLinguis ika
nich noch eine bindes ich-Linguis ik! aš sup an u šį p ieš a a imą p ieš e minus
heolinguis ik ge ai, aš aip pa ilgai su manimi ge unosi, kaip aš schLÜsseLwö e :
heolinguis ik, eligiöse sp ache, sak alsp ache, geis liches lied, sp achk i ik.
keywo ds: heolinguis ics, eligious language, sac ed language, hymn, linguis ic
c i icism.
das geis liche Lied im o schungsspek um
de heolinguis ik
121s aipsniai a icles ai, kas mane p ie šios kalbos a ojimo s i ies susidomėja i
asciniuoja, u i pažymė i. / Zunächs aš už ai e minus sak alspache naudojau; ki i
kalba iš lingwa de eligion a ba iš eligiöse kalba. in ligh o he shee uno e lookable
hema ic ullness and he eno mo esea chpo en ial, which has accumula ed wi h he
ime especially jumping he Ge manis ics, became me mo e and mo e clea ha he
e minus heo linguis ik s ill mos likely sui able is, beyond na ionalspachliche and
eligionswissenscha liche bo de s somewha e end o name, abou wha i goes.
mums, kas y a kul u skalba, ada ma ome, kad ka alogas k i e ijų, pagal ku iuos kalba
kaip kul u skalba apibūdinama, be p iėmimo k i e ijaus, a y a joje eliginė iš aiška a
wohe komm das in e esse an heolinguis ischen ages ellungen? agen wi
eliginis egis e y a, aigi ki oje e minologijoje be k i e ijaus sak ali e o nesugebėja
(g eule 2004: 140 .). kas siųs ieną apž algą apie kul ū inių kalbų eu opa sukū imą (janich,
g eule 2002), bus nus a ys, kad daug ka ų biblės e imas į Volkssp ache, dažnai kaip
pasekmė e o ma ion, lemiamas impulsas už s anda inės kalbos a si adimą a ne už
liaudies kalbos Ve sch i lichung iš iso bu o.
okiečių ieningos kalbos y a am ge iausias pa yzdys. ai eiškia a e ä enlinguis ika
ėmuose o muliuoja, kad ai po isų kalbosis o inių pa i is kiek ienoje kalbos
bend uomene, ku i jau sa e kiek iena apib ėžia pe is o inę ienelsakį, iena daugiau a
mažiau s ip iai iš eikš a, pe ieną a kelias eligijas apib ėž a kalbos domena y a. jos
mani es a ion a ie ä enge üge galima ienas heolek pa adin i. šis gali kalbė as,
dainuo as i pa ašy as ealizuo as bū i. jei aš eligion kaip yšį des i žmonių į ieną
įp as ai Die as (g aikiškas heós) adinamą pe sonal- anscenden es esybę sup an u,
ada heolinguis ika y a mokslas, ku is a sisako su kalbos o momis, ku iose žmonės šį yšį
p ie heos iš eiškė i iš eiškia. į y inėjimus į es as bu o e minas heolinguis ika iš
jeanPie e an noppen, ku is jį idu yje 1970s me ų pi mą ka ą naudojo i ėlesniuose
da buose is iksliau apib ėžė. 1995 ašo an noppen: heolinguis ics seeks o desc ibe how
human discou se may be employed o e e o he di ine, and beyond ha , how language
ope a es in eligious si ua ions in manne s which may no mee he na ow s anda ds o
di ec , uni ocal e e ence, bu which ne e heless ope a e wi h a logic which can be
dema ca ed in e ms o known linguis ic p ocesses (me apho , speech ac s,...)
Į ik ąjį pla inimą i ecepciją e minus p isidėjo da id c ys al, ku is heolinguis ik
1987 in The Camb idge Encyclopedia o Language (deu sche diesen konsens
122 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV leidimas 1993): heolinguis ika. y imas kalbos iš
aLb ech g euLe
bibelinių mokslininkų, eologų i ki ų su eligions heo ie i -išnaudojimu užsiėmusių
asmenų. pagal kaip p ieš s ammen, kai ienas in e ne ą į a e aukia, dauguma
į odymai už šio e minus naudojimą iš angliškai kalbančių šal inių. denscha inių
Plädoye už heolinguis inę y inėjimą wagne odo p anašumus į, ku ie galė ų
a si as i iš bend ada bia imo ling is ų i eologų abiem disciplinas. Tiksliai
an diese s elle muss de p og amma ische au sa z on and eas wagne Theo-
linguis ik? – Theolinguis ik! (wagne 1999) he o gehoben we den. in diesem lei-
ema isuoja jis daugybę y imųslėpų i pos uliuoja konk ečius y inėjimo p ojek us.
Nuo eolinguis inio y inėjimo nė a nė eligijos pašalin a, nei aip adinamos
heidnischen ( o ch is lichen) nei gam os eligijos. ačiau y a e minus heolinguis ika
bū en šiuo požiū iu ne unp oblema inis. Theos s o i ja už die ą (mono heizmu) a ba
gö e (poly heizmu) in pe sonale ges al ; Taigi bū ų heolinguis ika ben jau, jei
ienas sa e nuo šio žodžio e imologijos leidžia ado au i, eligijas išski i, ku ios z.b.
Mana ga bin i, d.y. ieną pasaulį pe žengiančią, eben ne asmeninę, supe na ū inę galią
a ba ene giją. aip pa y a an ankos, kad heolinguis ika supap as in a sakan
ibiniame s i yje a p linguis ikos i heologijos anzasiedlin i y a, lygiai aip kaip sa e
e hno-, Psychoode sociolinguis ikos p ie ibos a p linguis ikos i a i inkamai e hno-,
Psychound sociology judė i. ik u i e minus heology labai ma kan es p o ilį: jis
iš yks a iš hellenis ų (kul isch-my hischen) adicijos, be bu o 4 j. šim me yje į
k ikščionišką kalbąį į auk as. dėl jo a gal e e encumo į heidnische šaknis ai ada
uko is iek da aš uonis jėgų šim mečius, kol jis į obe beg i už mokslinį
užsiėmimą su ikėjimo klausimais k ikščioniškos adicijos ap i galėjo, ačiau jis
šiandien išskaičiuo as šioje adicijoje s ip iausiai e čiamas. Zugespi z
o muliuo a bū ų heolinguis ika aigi gana eu ound ne gi ch is ozen isch. odėl y a
čia an ilgalaikio konsensuso pajėgus sp endimas skubiai eikalingas, kad ne įspūdis
a si anda, iena ienin elė adicija no i isumą mokslinės e leksijos apie eliginę
kalbą už sa e į ody i p ieš a a imas, ku is sus ip in a iš an opologinių, e nologinių i
iš dalies eligijos ėžinių eilės a eina.
p esupposed soll heolinguis ische o schung keine sp ache und keine eligion aus
de un e suchung ausschließen. pagal kalbas nesup an ama ik s anda dinių a ba
š i ų kalbų; y imo objek as y a iš esmės isi žmogiški iš aiškos, ku ios
eolek alinę komunikacijos si uaciją kons i uoja a ba iš eolek alinės
komunikacijos si uacijos a si anda. Be o, y a heolinguis ika ne į sinch onie be-
das geis liche Lied im o schungsspek um
de heolinguis ik
123s aipsniai a icles is o inės gilie y a, gali ai aip pa in e lingualen,
sch änk , sie ha du chaus auch his o ische ie e. so wie es den Ve gleich in de
kon as i en palygin aip pa duo i kaip in e eligiösen. / aš u iu gal oje su
pas a uoju, kad pa yzdžiui, kaip jau a si iko, žydų malda su k ikščioniška lyginama. į
šį s i į p iklauso didelė p oblema kanoninių eks ų e imo į liaudies kalbas.
heolek ale y inėjimai gali į ą ges ek ą, labai plačius y imo ėmus an isų
lygmenų kalbos sis emos į yk i, aigi an one ikos (z.b. he o ik p ie p edig , be
aip pa dainų), g a e ikos (z.b. e ag amm), mo phologijos (z.b. sak ali e
ma kie ende Mo pheme), leksiko, sin aksės, azeologijos, ex .g amma ikos (z.b.
ex .g amma ik des gebe s) i p agma ikos lygmenų. nepami š i y a ka ego ija
heonym, ku i sa e su a dais i nicknam o go i die e n užsiima. aip pa gali
y imas eolek alines eks uso as apim i, ne jei mes da ilgai ne u ime pusiau
p i alomos eolek alinių eks klassen axonomijos; į juos eligion už eligion i kalba
už kalba p idė i di b i, y a iena iš būsimų eolinguis ikos užduočių. sudė ingumas
okio aksonomijos a i inka ischaus sudė ingumo e minus heolek , ku į aš su
y esniu e minus eligiöse kalba lygin i no iu. a siž elgian į šį sudė ingumą y a
ėlesnės s a s ymai į galimas ka ego ijas eolek alų eks klases logiškai nepilnios
i emiasi daugiausia an iki šiol pada y ų pa i is k ikščioniškos eligijos s i yje. 1.
san ykinai leng ai ab imzin i y a kanoninių eks ų ka ego ija, p ie ku ios pa yzdžiui
bibelė i jos e imai, o a, ko anas u.a. panašiai pag indiniai aš ai p iklauso.
2. žymiai he e ogene y a kul inis- i uale s i is, į ku į isi eks ai i
ex exempla e lyg kokios kalbos gali bū i skaičiuojami, ku ie Die o a nyboje i
andach naudojami. šių eks ų spek as už enka už ka alikų Die o a nys ę
(kaip pa yzdys) iš hie a ische kalba e čiamų i ų li u gijos sudedamųjų dalių,
pe kanonines eks us, ku ie kaip skai ymai p is a omi, pe pamokslą, ku i sau
labai ski ingų a ie ä ų ienos kalbos gali a nau i, oliau apie dažnai g upmen
a chajais pažymė as bažnyčios dainas, iki spon anių užsakymų (z.b. aikų-,
jaunendode engo esdiens ), ku ios s ip iai o muojamos eliginiame
bend a imo kalboje. 3. a imiausia s i is bū ų asmeninė Die oese gyba indi ido,
ku i sau labiausiai ikė asi p i ačiuose (dažnai sa a ankiškai, spon aniškai
o muluo i) maldos i den sog. liudijimams, be aip pa į p ieš die ą
ebellie inančius iš a imus iš eiškiamas.
124 ac a Linguis ica
aLb ech g euLe
Li huanica LXIVLXV
4. iena s i is už sa e y a am sp ankinė s i is už a ejį, kad eligija
ins i ucionalizuo a.
5. ne aš iai onei apo a ski i y a eligijosdidak inės i eologinio-mokslo s i is,
ku ioje į ypa ingą iš aišką heolek s kalbama i ašoma. 6. ne pasku inė čia aip pa
u i meninė s i is bū i pab ėž a su eks ų eliginės poezijos a i inkamai a eliginio
(į ą a ejį be ne eologisch-mokslinės a publizis ischen) aš umo. kadangi ai ne
e ai bū en asmeninis Die oe žiū a y a, ku i poe ą a ašy oją inspi uoja, okie
eks ai gali isai p iim i maldos a liudnys o mą. 7. jei mes sau ada da į eligiöse
kalbą masinės žiniasklaidos no ime p ia ė i, mes no s nus a ome ki as ypa ybes
be aip pa daugybę pe i šijimų su iki šiol nu ody omis s i imis. aip ampa iš šio
suda ymo aki aizdžiai, kad klausimas po axonomijos heolek ale eks ų isų
pi ma klausimas po k i e ijų a i inkamai po k i e ijųka alogas y a. plačiai
sup an ame komunika y inis kon ex as, a ie ä , s ilebene, unkcija,
in encionalumas a Medium jie isi (i ik ai da daug ki ų kin amųjų) žaidžia čia su.
eikia išsiaiškin i, kaip šis ge üge galu inai a odo i ką jis iš ik ųjų he guba.
2. heoLinguis inis y imas P aXis eolinguis inio y imo ęsinį apibūdinsiu iš sa o pa ies
pama y i: iš ge manis ų kalbos ėžininko i ilologo pe spek y os. iš šios pe spek y os
y a ačiau p aneš i, kad užsiėmimas su eligiöse kalba ge manis inėje ling is ikos
daba ės i jaunesnės p aei ies labai maž ašoma kad nesaky i igno uojama, no s kaip
aš aukščiau nu odojau heoglossie, kaip galima ai kalbė i a apie die ą aip pa
pa adin i essen ially p ie ap ašymo kalboskul u inio ni eaus kalbos bend uomenės
p iklauso. a odo siųs is pe gal osi, nes neseniai s a bus sammelband kalba i eligija
pasi odė, ku is daba inį y inėjimųs andą apibend ina (ge be , hobe g 2009). lygiai
nuola b enne is ge manis inės o schung y a labai s a būs o schungen į kalbą iš
Lu he s bibelübe se zung. į šią s i į bu o

das geis liche Lied im o schungsspek um
de heolinguis ik
125s aipsniai a icles allmaž aip pa Ma in Lu he e s as lied ex e į auk os (ž
žemiau sky ius 4). / eolinguis iškai s a bus i ezul a as šių y imų y a nus a ymas,
kad okiečių liaudies kalba ne ik i ulą ke i a š en ė kalba ga o, be i į e angelikų
Die o a nybos kalbą wu lische bažnyčia iki 2 m. Va ikanų koncil he umsklo, nuo isch,
bū en p oblema, li u giją užsienio i negy os kalbos š ęs i u ė i. kokią a ak i umą
de. dami wa ü die e angelischen ki chen das P oblem, mi dem sich die ka ho-
Biblijos e imas už ge manis us is da u i i koks b isanz už in e ki chliche
san ykį jame pasislėp , odo p oblemos a si andan ieningos e imo. da 2005 y a
spaudos p anešimas ekd su d ama iškai skambinančiais žodžiais i š aščiu: e angelinė
daly a imas p ie ieningos e imo Biblijos nebegalima ai bu o apie ieningos e imo
e iziją p ieš igidenos omėnų ins ukcijos Li u giam au hen icam iš 2001.
ins ukcija Li u giam au hen icam bu o ai, ku i apiman į didelį p ojek ą
Messbook e ision (Messbook 2000) į nesėkmę a nešė. 1988 m. in e na ionale
a bei sgemeinscha de li u gischen kommissionen im deu schem sp achgebie
įs eigė s udijų komisioną, ku i galu inai neuaudą okiečių, po ku io ii. Va icanum
suku ų Messbuchs iš 1975 pa uoš i u ėjo. Apie mano da bą komisijoje aš kele ą
ka ų p anešiau. e ision i nauju-į e imas ūks ančių li u ginių eks ų, ku i nuo
maždaug 10 na ių ag3 a lik a da bas, bu o galiausiai apgailes auja ski a popie iaus
k epšui. ačiau mokiausi aš ėmuose p ojek o Messbuch 2000 aip pa o schungslage
į lenkų sak alslauke susipažin i. palyginimas okiečių o schung su polskioje y a labai
įž algus. jie s o i įsa a iai į k assem p iešingą.
pi miausia ai y a Lenkijoje polonis ai, ku ios eolinguis inę mokslinę s udiją į
p iekį.
Zwei ens wi d sie, nachdem die e o schung de eligiösen sp ache in Polen
o de wende so gu wie e hinde wa , je z umso dynamische be ieben. die
eligėse kalba daba jau apo ienu iš populia iausių y imo objek ų schlech hin lenkų
ling is ikos. ai egzis uoja kiek iena daugybė mažesnių i didesnių s udijų į a ski as
eligines eks ų ūšis (mels is, P edig , ki chenlied, bibelübe se zungen); ai y a
daugelis s a bių eo inių i p ak inių aspek ų iek sinch oniai iek i diach oniai
pe sekiami; i no s i kelios s i ys ik p adžiose iš i os y a, y a eikalingi kapaci e ai
esami i palankios amo sąlygos olesniam ys ymuisi suku os. ečia, as i
Lenkijoje cikliniu būdu didelės in e diplininės kon e encijos į ewäh end
e o ma o inėse bažnyčiose okiečių kalbą kaip kalbą Die o a nybos į ilgą adiciją
126 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV ligiösen kalba ie oj. kai ku ie iš jų sup an a
aLb ech g euLe
sa e kaip o um į į ai ius heolinguis inius klausimus, ki i pa eikia pasi odymo o mą
a ba ieną aspek ą eliginės kalbos, z.b. kalba ka echezės, eliginė kalba žiniasklaidoje,
unkcijos a ski ų eolek alų eks so ų, į p iekį. Ke i as, y a mokslinės pas angos
aplink eliginę kalbą Lenkijoje inmiddels aip pa ins i uciškai e čiamos. y a iena
(in e disciplininė i ekumeniniu būdu suda y a) komisija už eliginę kalbą, ku i a yboje
už Lenkijos kalbą p ie P äsidiumų Lenkijos mokslų akademijos apsigy enusi. komisija
eina a i inkamoms p ojek ams ge ai po i y imų ezul a ai y a ada paskelb i. išsamią
aizda imą pas g eule, kucha ska-d eiß, Makuchowska 2005. iš palyginimo su y imo
padė imi Vokie ijoje i bend ada biaujan su lenkų eolinguis ėmis a si ado idėja,
eolinguis iniam y imui ieną a p au inį ėmus duo i. a p au inis da bosk is, ku is
pi mą ka ą 2006 ka ą B eslau ada kasme bochum, kou ola, jena, eibu g i P ag
susi inkė, y a ai sau pada ė į užduo į, y inė i daugialypius pasi odymus eliginės kalbos
Eu opoje ska in i. i ezul a ai susi inkimų bus išleis i knygos eilu ėje Theolinguis ica, 3
. Zen u iMM de heoLinguis ika: die sP ache de Li u gie
Li u gija apibūdina gene eliai eligijos i uale į die ų ga binimą i į bend uomeniško
ikėjimo s ip inimą. ji bus isiškai kalbiniu požiū iu ealizuojama. odėl y a
nepakeičiama, li u gijos kalbą iksliai iš i i, i bū en kalbos ėžinis ž ilgsnis aškas gali
čia labai įž alginis i aisingas bū i.
gali g įž i, liko omėnų-ka alikų bažnyčioje lo ynų, iena o e kalba, kalba Die o
a nybos. li u gijoje naudojami eks ai, jos kalbos s ilius i klausimas jų
klasi ikacijos bu o čia sup an amai nė a ema ge manis ikai, mokslui iš ienos
gy enančios ienelsakės, jos is o ijos i jos 1965), ku is liaudies kalbos naudojimą
li u gijoje kaip už au ą ne e ai labai naudingai p ipažino.
sp achkul u . die g a ie ende Ände ung b ach e das ii. Va ikanische konzil (1962-
Į kalbos ėžines sąlygas mokymo iš li u ginių ex und edeso en, isų pi ma
a siž elgian į ka alikų Die o a nybą,
das geis liche Lied im o schungsspek um
de heolinguis ik
127s aipsniai a icles p iklauso ai žinojimas apie šias pag indines ka ego ijas: (1)
i uali e des go esdiens es, (2) komunika i e s uk ū a des go esdiens es, (3)
pasi odymungsweise o he language in go esdiens . p ie pasi odymo būdų, ku iuose
kalba Die o a nyboje pasi aiko, ski iami: (1) Daugkalbybė, (2) eks ha ybė, (3) kalbama
kalba, (4) pa ašy a kalba, (5) dainuo a kalba. Į dainuojamą kalbą p iklauso šalia už
li u giewissenscha le s a bi kan illa ion hymnologen i kalbos issenscha le
įdomių eks ų bažnyčiosliede . Su in e disciplininės da bo apsk i imo
gesangbuch o schung įs eigimu Mainz uni e si e e 1991 i ėlesniu gesangbucha chi o
įs eigimu ame pačiame uni e si e e ga o e o schung des ki chenliedes i de
sp ache des ki chenliedes in deu schland ne ik namuss ä e, be iš en aip pa išeina
lemiami y inėjimo impulsai. Galima eig i, kad pe g aduie enkollego "Geis liches Lied
und Ki chenlied in e disziplinä " (1996-2005) įs eigimą Mainz apo himnologinio
y inėjimo Vokie ijoje cen u. iš eikš as kalbos ėžis inės monog a ijos p ie kalbos
okiečių bažnyčiosliedo y a iš o no s ne iš ėžę, be kalbos ėžys ė anda klausą i jos
žinojimas p isideda p ie apga imo ema ikos, kaip z.b. iš s anda dwe k Geis liches
Wunde ho n
(becke 2001) a si anda. desgleichen daly auja sa e kalbos ys y ojai į
go eslob- e ision. eikalaujama čia isų pi ma kalbos k i ika i ypač
kalbos ėžys ėje pag įs a k i ika an naujos d asinės lied. 4 . as geis Liche lied
aL i nau
4 .1 . is o ija objek as šios ep ezen acijos y a eks ai d asinių liede ų, ku ie aip
pa ki chenliede adinami i laiko a piu a p ci ca 1450 i ci ca 1550 ( pi mą ka ą)
pe leidžiami. kaip seniausias okiečių kalbančios ki chenlied, ma ome nuo
al hochdeu schen Pe uslied ab, aikoma ch is y a e s anden. ne ik ini ium, be isą
eks ą iš p adžių iens ophigen, ke u ios eilės liedes i išsamią už ašymą neumen
siūlo pi mą ka ą klos e neubu ge ank aščio XIV jah hunde s ( aksimile p ie
becke 2001: 29). seniausias į odymas, kad i ku ch is as y a iškilęs bu o dainuojama iš
žmonių (populus), andamas salzbu ge Libe o dina ius apie ku ios ku ios liede os
kada bažnyčios me u bu o dainuojamos mese a ba u ė ų bū i, dalijasi pas o ius
Paulis gössel 1914 m. a p 1430 m., ai y a p ieš e o ma o iniu me u, iš jo e s amame
Mi e des 12. jah hunde s: in das ende de Ma u in (nach go esdiens ) des os e -
sonn ags wu de ein „os e spiel“ in eg ie , ein gang zum „heiligen g ab“, an
128 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV ku io aukš ispunk as paskelbimas p isikėlimo
aLb ech g euLe
už kle us i au ą į yko. a sakymas bend uomenių į žinu ę apie p isikėlimą bu o daina
ch is as y a e isen. gemeindegesang y a čia in eg ali sudedamoji dalis li u gijos,
o icialiai eguliuojama, sąmoningai konsipuo a i o ganiškai įdė a į jų iš ykimą,
neaiškiai neo iciali ‘Zu a , ku i lais ai išb auk a galė ų bū i
(P aßl 2000: 36).
seyssa buch (pagina 92 ) bend uomenės duodame ne oli ambe g wi h: on Lich bach
bis Palms agne den heiligen geis , e ne P leine Sanc a Ma ia e mu e e (e ) no die
hel und uns Sanc a Ma ia; in laiko nuo os e n iki penk s en C is y a e s o i Taigi
he y a ši diena ai den nyemend su lobe e ullen mag; / in he weihnach szei : ns is
gebo n a child (g eule 1998: 386). Ma in Lu he p adėjo 1523 su dei en i kompozuo i
okiečių d asinių giedų. sa o s a s ymuose dėl naujo a kos Die o a nybos jis
iš eiškė no ą po kuo daugų okiečių liedų, ku ios au a Die o a nyboje u ė ų
dainuo i. in gen 1542 cal in į edė ki chengesang su ienu psalmlied (p ieš i po p edig )
į i pasi ūpino, kad 1562 pilnas liedpsal e a si ado. ai y a kalbama apie bažnyčios
dainas, ku ios nuo Volk išminčiai bu o dainuojamos, um kalbųdenkmäle , ku ių
komunikacinis adius dėka jų plačios pla inimo i jų populia umo pe dialek ines i
kon esines ibas įžengia. odėl bu o jie nuo 16 j. šim mečio labai ik iausiai aip pa
p ie kalbosusilyginimo i p ie a si adimo naujhochdeu sko š i o kalbos
daly aujan ys. čia egzis uoja be da eikšmingos y inėjimo po eikis.
4.2. Pe leidimas
ki chenlied i gesangbuch išgy ena 16 j. šim me yje ieną blū ezei . Daugelis, kas jau
idu amžiais bu o įauga, a ėjo su e o ma ion pagalba naujai į blū e. gy a imas
ys ymasis olkssp achinių ki chengesang i iš o užaugusios gesangbūche iai aip pa
u i echninę sąlygą: knygd ucks iš adimas 1492 i iš adimas no end ucks su judančiais
ipių apie 1520 (Mölle 2000: 69). eks ų pe leidimas į yko į ski ingus pačius: anks y iausi
y a ank aščiu pe leidžiami; ėliau y a eks ai spausdin i p ieš. iek anka ašy inės
kaip i spausdin os lied eks ai a eina a ski ai už; dažniausiai y a jie