Das geistliche Lied im Forschungsspektrum der Theolinguistik

120 ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV aLb ech g euLe mokslinės o schungs ich ungen: (especially heolinguis ika i d asinis lied), ex g amma ik, onomas ik, is o inė syn ax. as geis Liche Lied iM o schungssPek uM eliginė giesmė eoling is ikos y imų spek e anMe kung heolinguis ik apibūdina, kaip ai žmonėms pa yks a, su kalba apie die išką de heoLinguis ik komunikuo i. iena eolinguis ikos užduo is y a ai, kad axonomija eolek alinių eks ų iškel . s a bų aidmenį žaidžia uo e imo eks e, z.b. Ve imai bibelės, ku ios aip pa olksp anguose Die o a nyboje naudojami. be o, žaidžia Die o a nyboje nuo e o ma ion okiečių kalbančioje aum d asinės dainos s a bų aidmenį. an eolinguis ikos užduo ies y a aip pa , dainų eks us a siž elgian į jų naudojamumą Die o a nyboje kalbosk i iniu būdu analizuo i. anno a ion heolinguis ics desc ibes how humans manage o communica e abou he di ine using language. i is a ask o heolinguis ics o es ablish he axonomy o heolec al ex s. he eby, ansla ion ex s play an impo an ole, e.g. ansla ions o he bible, which a e also employed in chu ch se ices, held in he e nacula . u he mo e, since he P o es an e o ma ion, hymns ha e played an impo an ole in chu ch se ices wi hin he Ge man-speaking a ea. i is also a ask o heolinguis ics o analyse he song ex s c i ically in e ms o language wi h ega d o he usabili y o hese ex s in chu ch se ices. 1 . heoLinguis ika nich noch eine bindes ich-Linguis ik! aš sup an u šį p ieš a a imą p ieš e minus heolinguis ik ge ai, aš aip pa ilgai su manimi ge unosi, kaip aš schLÜsseLwö e : heolinguis ik, eligiöse sp ache, sak alsp ache, geis liches lied, sp achk i ik. keywo ds: heolinguis ics, eligious language, sac ed language, hymn, linguis ic c i icism. das geis liche Lied im o schungsspek um de heolinguis ik 121s aipsniai a icles ai, kas mane p ie šios kalbos a ojimo s i ies susidomėja i asciniuoja, u i pažymė i. / Zunächs aš už ai e minus sak alspache naudojau; ki i kalba iš lingwa de eligion a ba iš eligiöse kalba. in ligh o he shee uno e lookable hema ic ullness and he eno mo esea chpo en ial, which has accumula ed wi h he ime especially jumping he Ge manis ics, became me mo e and mo e clea ha he e minus heo linguis ik s ill mos likely sui able is, beyond na ionalspachliche and eligionswissenscha liche bo de s somewha e end o name, abou wha i goes. mums, kas y a kul u skalba, ada ma ome, kad ka alogas k i e ijų, pagal ku iuos kalba kaip kul u skalba apibūdinama, be p iėmimo k i e ijaus, a y a joje eliginė iš aiška a wohe komm das in e esse an heolinguis ischen ages ellungen? agen wi eliginis egis e y a, aigi ki oje e minologijoje be k i e ijaus sak ali e o nesugebėja (g eule 2004: 140 .). kas siųs ieną apž algą apie kul ū inių kalbų eu opa sukū imą (janich, g eule 2002), bus nus a ys, kad daug ka ų biblės e imas į Volkssp ache, dažnai kaip pasekmė e o ma ion, lemiamas impulsas už s anda inės kalbos a si adimą a ne už liaudies kalbos Ve sch i lichung iš iso bu o. okiečių ieningos kalbos y a am ge iausias pa yzdys. ai eiškia a e ä enlinguis ika ėmuose o muliuoja, kad ai po isų kalbosis o inių pa i is kiek ienoje kalbos bend uomene, ku i jau sa e kiek iena apib ėžia pe is o inę ienelsakį, iena daugiau a mažiau s ip iai iš eikš a, pe ieną a kelias eligijas apib ėž a kalbos domena y a. jos mani es a ion a ie ä enge üge galima ienas heolek pa adin i. šis gali kalbė as, dainuo as i pa ašy as ealizuo as bū i. jei aš eligion kaip yšį des i žmonių į ieną įp as ai Die as (g aikiškas heós) adinamą pe sonal- anscenden es esybę sup an u, ada heolinguis ika y a mokslas, ku is a sisako su kalbos o momis, ku iose žmonės šį yšį p ie heos iš eiškė i iš eiškia. į y inėjimus į es as bu o e minas heolinguis ika iš jeanPie e an noppen, ku is jį idu yje 1970s me ų pi mą ka ą naudojo i ėlesniuose da buose is iksliau apib ėžė. 1995 ašo an noppen: heolinguis ics seeks o desc ibe how human discou se may be employed o e e o he di ine, and beyond ha , how language ope a es in eligious si ua ions in manne s which may no mee he na ow s anda ds o di ec , uni ocal e e ence, bu which ne e heless ope a e wi h a logic which can be dema ca ed in e ms o known linguis ic p ocesses (me apho , speech ac s,...) Į ik ąjį pla inimą i ecepciją e minus p isidėjo da id c ys al, ku is heolinguis ik 1987 in The Camb idge Encyclopedia o Language (deu sche diesen konsens 122 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV leidimas 1993): heolinguis ika. y imas kalbos iš aLb ech g euLe bibelinių mokslininkų, eologų i ki ų su eligions heo ie i -išnaudojimu užsiėmusių asmenų. pagal kaip p ieš s ammen, kai ienas in e ne ą į a e aukia, dauguma į odymai už šio e minus naudojimą iš angliškai kalbančių šal inių. denscha inių Plädoye už heolinguis inę y inėjimą wagne odo p anašumus į, ku ie galė ų a si as i iš bend ada bia imo ling is ų i eologų abiem disciplinas. Tiksliai an diese s elle muss de p og amma ische au sa z on and eas wagne Theo- linguis ik? – Theolinguis ik! (wagne 1999) he o gehoben we den. in diesem lei- ema isuoja jis daugybę y imųslėpų i pos uliuoja konk ečius y inėjimo p ojek us. Nuo eolinguis inio y inėjimo nė a nė eligijos pašalin a, nei aip adinamos heidnischen ( o ch is lichen) nei gam os eligijos. ačiau y a e minus heolinguis ika bū en šiuo požiū iu ne unp oblema inis. Theos s o i ja už die ą (mono heizmu) a ba gö e (poly heizmu) in pe sonale ges al ; Taigi bū ų heolinguis ika ben jau, jei ienas sa e nuo šio žodžio e imologijos leidžia ado au i, eligijas išski i, ku ios z.b. Mana ga bin i, d.y. ieną pasaulį pe žengiančią, eben ne asmeninę, supe na ū inę galią a ba ene giją. aip pa y a an ankos, kad heolinguis ika supap as in a sakan ibiniame s i yje a p linguis ikos i heologijos anzasiedlin i y a, lygiai aip kaip sa e e hno-, Psychoode sociolinguis ikos p ie ibos a p linguis ikos i a i inkamai e hno-, Psychound sociology judė i. ik u i e minus heology labai ma kan es p o ilį: jis iš yks a iš hellenis ų (kul isch-my hischen) adicijos, be bu o 4 j. šim me yje į k ikščionišką kalbąį į auk as. dėl jo a gal e e encumo į heidnische šaknis ai ada uko is iek da aš uonis jėgų šim mečius, kol jis į obe beg i už mokslinį užsiėmimą su ikėjimo klausimais k ikščioniškos adicijos ap i galėjo, ačiau jis šiandien išskaičiuo as šioje adicijoje s ip iausiai e čiamas. Zugespi z o muliuo a bū ų heolinguis ika aigi gana eu ound ne gi ch is ozen isch. odėl y a čia an ilgalaikio konsensuso pajėgus sp endimas skubiai eikalingas, kad ne įspūdis a si anda, iena ienin elė adicija no i isumą mokslinės e leksijos apie eliginę kalbą už sa e į ody i p ieš a a imas, ku is sus ip in a iš an opologinių, e nologinių i iš dalies eligijos ėžinių eilės a eina. p esupposed soll heolinguis ische o schung keine sp ache und keine eligion aus de un e suchung ausschließen. pagal kalbas nesup an ama ik s anda dinių a ba š i ų kalbų; y imo objek as y a iš esmės isi žmogiški iš aiškos, ku ios eolek alinę komunikacijos si uaciją kons i uoja a ba iš eolek alinės komunikacijos si uacijos a si anda. Be o, y a heolinguis ika ne į sinch onie be- das geis liche Lied im o schungsspek um de heolinguis ik 123s aipsniai a icles is o inės gilie y a, gali ai aip pa in e lingualen, sch änk , sie ha du chaus auch his o ische ie e. so wie es den Ve gleich in de kon as i en palygin aip pa duo i kaip in e eligiösen. / aš u iu gal oje su pas a uoju, kad pa yzdžiui, kaip jau a si iko, žydų malda su k ikščioniška lyginama. į šį s i į p iklauso didelė p oblema kanoninių eks ų e imo į liaudies kalbas. heolek ale y inėjimai gali į ą ges ek ą, labai plačius y imo ėmus an isų lygmenų kalbos sis emos į yk i, aigi an one ikos (z.b. he o ik p ie p edig , be aip pa dainų), g a e ikos (z.b. e ag amm), mo phologijos (z.b. sak ali e ma kie ende Mo pheme), leksiko, sin aksės, azeologijos, ex .g amma ikos (z.b. ex .g amma ik des gebe s) i p agma ikos lygmenų. nepami š i y a ka ego ija heonym, ku i sa e su a dais i nicknam o go i die e n užsiima. aip pa gali y imas eolek alines eks uso as apim i, ne jei mes da ilgai ne u ime pusiau p i alomos eolek alinių eks klassen axonomijos; į juos eligion už eligion i kalba už kalba p idė i di b i, y a iena iš būsimų eolinguis ikos užduočių. sudė ingumas okio aksonomijos a i inka ischaus sudė ingumo e minus heolek , ku į aš su y esniu e minus eligiöse kalba lygin i no iu. a siž elgian į šį sudė ingumą y a ėlesnės s a s ymai į galimas ka ego ijas eolek alų eks klases logiškai nepilnios i emiasi daugiausia an iki šiol pada y ų pa i is k ikščioniškos eligijos s i yje. 1. san ykinai leng ai ab imzin i y a kanoninių eks ų ka ego ija, p ie ku ios pa yzdžiui bibelė i jos e imai, o a, ko anas u.a. panašiai pag indiniai aš ai p iklauso. 2. žymiai he e ogene y a kul inis- i uale s i is, į ku į isi eks ai i ex exempla e lyg kokios kalbos gali bū i skaičiuojami, ku ie Die o a nyboje i andach naudojami. šių eks ų spek as už enka už ka alikų Die o a nys ę (kaip pa yzdys) iš hie a ische kalba e čiamų i ų li u gijos sudedamųjų dalių, pe kanonines eks us, ku ie kaip skai ymai p is a omi, pe pamokslą, ku i sau labai ski ingų a ie ä ų ienos kalbos gali a nau i, oliau apie dažnai g upmen a chajais pažymė as bažnyčios dainas, iki spon anių užsakymų (z.b. aikų-, jaunendode engo esdiens ), ku ios s ip iai o muojamos eliginiame bend a imo kalboje. 3. a imiausia s i is bū ų asmeninė Die oese gyba indi ido, ku i sau labiausiai ikė asi p i ačiuose (dažnai sa a ankiškai, spon aniškai o muluo i) maldos i den sog. liudijimams, be aip pa į p ieš die ą ebellie inančius iš a imus iš eiškiamas. 124 ac a Linguis ica aLb ech g euLe Li huanica LXIVLXV 4. iena s i is už sa e y a am sp ankinė s i is už a ejį, kad eligija ins i ucionalizuo a. 5. ne aš iai onei apo a ski i y a eligijosdidak inės i eologinio-mokslo s i is, ku ioje į ypa ingą iš aišką heolek s kalbama i ašoma. 6. ne pasku inė čia aip pa u i meninė s i is bū i pab ėž a su eks ų eliginės poezijos a i inkamai a eliginio (į ą a ejį be ne eologisch-mokslinės a publizis ischen) aš umo. kadangi ai ne e ai bū en asmeninis Die oe žiū a y a, ku i poe ą a ašy oją inspi uoja, okie eks ai gali isai p iim i maldos a liudnys o mą. 7. jei mes sau ada da į eligiöse kalbą masinės žiniasklaidos no ime p ia ė i, mes no s nus a ome ki as ypa ybes be aip pa daugybę pe i šijimų su iki šiol nu ody omis s i imis. aip ampa iš šio suda ymo aki aizdžiai, kad klausimas po axonomijos heolek ale eks ų isų pi ma klausimas po k i e ijų a i inkamai po k i e ijųka alogas y a. plačiai sup an ame komunika y inis kon ex as, a ie ä , s ilebene, unkcija, in encionalumas a Medium jie isi (i ik ai da daug ki ų kin amųjų) žaidžia čia su. eikia išsiaiškin i, kaip šis ge üge galu inai a odo i ką jis iš ik ųjų he guba. 2. heoLinguis inis y imas P aXis eolinguis inio y imo ęsinį apibūdinsiu iš sa o pa ies pama y i: iš ge manis ų kalbos ėžininko i ilologo pe spek y os. iš šios pe spek y os y a ačiau p aneš i, kad užsiėmimas su eligiöse kalba ge manis inėje ling is ikos daba ės i jaunesnės p aei ies labai maž ašoma kad nesaky i igno uojama, no s kaip aš aukščiau nu odojau heoglossie, kaip galima ai kalbė i a apie die ą aip pa pa adin i essen ially p ie ap ašymo kalboskul u inio ni eaus kalbos bend uomenės p iklauso. a odo siųs is pe gal osi, nes neseniai s a bus sammelband kalba i eligija pasi odė, ku is daba inį y inėjimųs andą apibend ina (ge be , hobe g 2009). lygiai nuola b enne is ge manis inės o schung y a labai s a būs o schungen į kalbą iš Lu he s bibelübe se zung. į šią s i į bu o das geis liche Lied im o schungsspek um de heolinguis ik 125s aipsniai a icles allmaž aip pa Ma in Lu he e s as lied ex e į auk os (ž žemiau sky ius 4). / eolinguis iškai s a bus i ezul a as šių y imų y a nus a ymas, kad okiečių liaudies kalba ne ik i ulą ke i a š en ė kalba ga o, be i į e angelikų Die o a nybos kalbą wu lische bažnyčia iki 2 m. Va ikanų koncil he umsklo, nuo isch, bū en p oblema, li u giją užsienio i negy os kalbos š ęs i u ė i. kokią a ak i umą de. dami wa ü die e angelischen ki chen das P oblem, mi dem sich die ka ho- Biblijos e imas už ge manis us is da u i i koks b isanz už in e ki chliche san ykį jame pasislėp , odo p oblemos a si andan ieningos e imo. da 2005 y a spaudos p anešimas ekd su d ama iškai skambinančiais žodžiais i š aščiu: e angelinė daly a imas p ie ieningos e imo Biblijos nebegalima ai bu o apie ieningos e imo e iziją p ieš igidenos omėnų ins ukcijos Li u giam au hen icam iš 2001. ins ukcija Li u giam au hen icam bu o ai, ku i apiman į didelį p ojek ą Messbook e ision (Messbook 2000) į nesėkmę a nešė. 1988 m. in e na ionale a bei sgemeinscha de li u gischen kommissionen im deu schem sp achgebie įs eigė s udijų komisioną, ku i galu inai neuaudą okiečių, po ku io ii. Va icanum suku ų Messbuchs iš 1975 pa uoš i u ėjo. Apie mano da bą komisijoje aš kele ą ka ų p anešiau. e ision i nauju-į e imas ūks ančių li u ginių eks ų, ku i nuo maždaug 10 na ių ag3 a lik a da bas, bu o galiausiai apgailes auja ski a popie iaus k epšui. ačiau mokiausi aš ėmuose p ojek o Messbuch 2000 aip pa o schungslage į lenkų sak alslauke susipažin i. palyginimas okiečių o schung su polskioje y a labai įž algus. jie s o i įsa a iai į k assem p iešingą. pi miausia ai y a Lenkijoje polonis ai, ku ios eolinguis inę mokslinę s udiją į p iekį. Zwei ens wi d sie, nachdem die e o schung de eligiösen sp ache in Polen o de wende so gu wie e hinde wa , je z umso dynamische be ieben. die eligėse kalba daba jau apo ienu iš populia iausių y imo objek ų schlech hin lenkų ling is ikos. ai egzis uoja kiek iena daugybė mažesnių i didesnių s udijų į a ski as eligines eks ų ūšis (mels is, P edig , ki chenlied, bibelübe se zungen); ai y a daugelis s a bių eo inių i p ak inių aspek ų iek sinch oniai iek i diach oniai pe sekiami; i no s i kelios s i ys ik p adžiose iš i os y a, y a eikalingi kapaci e ai esami i palankios amo sąlygos olesniam ys ymuisi suku os. ečia, as i Lenkijoje cikliniu būdu didelės in e diplininės kon e encijos į ewäh end e o ma o inėse bažnyčiose okiečių kalbą kaip kalbą Die o a nybos į ilgą adiciją 126 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV ligiösen kalba ie oj. kai ku ie iš jų sup an a aLb ech g euLe sa e kaip o um į į ai ius heolinguis inius klausimus, ki i pa eikia pasi odymo o mą a ba ieną aspek ą eliginės kalbos, z.b. kalba ka echezės, eliginė kalba žiniasklaidoje, unkcijos a ski ų eolek alų eks so ų, į p iekį. Ke i as, y a mokslinės pas angos aplink eliginę kalbą Lenkijoje inmiddels aip pa ins i uciškai e čiamos. y a iena (in e disciplininė i ekumeniniu būdu suda y a) komisija už eliginę kalbą, ku i a yboje už Lenkijos kalbą p ie P äsidiumų Lenkijos mokslų akademijos apsigy enusi. komisija eina a i inkamoms p ojek ams ge ai po i y imų ezul a ai y a ada paskelb i. išsamią aizda imą pas g eule, kucha ska-d eiß, Makuchowska 2005. iš palyginimo su y imo padė imi Vokie ijoje i bend ada biaujan su lenkų eolinguis ėmis a si ado idėja, eolinguis iniam y imui ieną a p au inį ėmus duo i. a p au inis da bosk is, ku is pi mą ka ą 2006 ka ą B eslau ada kasme bochum, kou ola, jena, eibu g i P ag susi inkė, y a ai sau pada ė į užduo į, y inė i daugialypius pasi odymus eliginės kalbos Eu opoje ska in i. i ezul a ai susi inkimų bus išleis i knygos eilu ėje Theolinguis ica, 3 . Zen u iMM de heoLinguis ika: die sP ache de Li u gie Li u gija apibūdina gene eliai eligijos i uale į die ų ga binimą i į bend uomeniško ikėjimo s ip inimą. ji bus isiškai kalbiniu požiū iu ealizuojama. odėl y a nepakeičiama, li u gijos kalbą iksliai iš i i, i bū en kalbos ėžinis ž ilgsnis aškas gali čia labai įž alginis i aisingas bū i. gali g įž i, liko omėnų-ka alikų bažnyčioje lo ynų, iena o e kalba, kalba Die o a nybos. li u gijoje naudojami eks ai, jos kalbos s ilius i klausimas jų klasi ikacijos bu o čia sup an amai nė a ema ge manis ikai, mokslui iš ienos gy enančios ienelsakės, jos is o ijos i jos 1965), ku is liaudies kalbos naudojimą li u gijoje kaip už au ą ne e ai labai naudingai p ipažino. sp achkul u . die g a ie ende Ände ung b ach e das ii. Va ikanische konzil (1962- Į kalbos ėžines sąlygas mokymo iš li u ginių ex und edeso en, isų pi ma a siž elgian į ka alikų Die o a nybą, das geis liche Lied im o schungsspek um de heolinguis ik 127s aipsniai a icles p iklauso ai žinojimas apie šias pag indines ka ego ijas: (1) i uali e des go esdiens es, (2) komunika i e s uk ū a des go esdiens es, (3) pasi odymungsweise o he language in go esdiens . p ie pasi odymo būdų, ku iuose kalba Die o a nyboje pasi aiko, ski iami: (1) Daugkalbybė, (2) eks ha ybė, (3) kalbama kalba, (4) pa ašy a kalba, (5) dainuo a kalba. Į dainuojamą kalbą p iklauso šalia už li u giewissenscha le s a bi kan illa ion hymnologen i kalbos issenscha le įdomių eks ų bažnyčiosliede . Su in e disciplininės da bo apsk i imo gesangbuch o schung įs eigimu Mainz uni e si e e 1991 i ėlesniu gesangbucha chi o įs eigimu ame pačiame uni e si e e ga o e o schung des ki chenliedes i de sp ache des ki chenliedes in deu schland ne ik namuss ä e, be iš en aip pa išeina lemiami y inėjimo impulsai. Galima eig i, kad pe g aduie enkollego "Geis liches Lied und Ki chenlied in e disziplinä " (1996-2005) įs eigimą Mainz apo himnologinio y inėjimo Vokie ijoje cen u. iš eikš as kalbos ėžis inės monog a ijos p ie kalbos okiečių bažnyčiosliedo y a iš o no s ne iš ėžę, be kalbos ėžys ė anda klausą i jos žinojimas p isideda p ie apga imo ema ikos, kaip z.b. iš s anda dwe k Geis liches Wunde ho n (becke 2001) a si anda. desgleichen daly auja sa e kalbos ys y ojai į go eslob- e ision. eikalaujama čia isų pi ma kalbos k i ika i ypač kalbos ėžys ėje pag įs a k i ika an naujos d asinės lied. 4 . as geis Liche lied aL i nau 4 .1 . is o ija objek as šios ep ezen acijos y a eks ai d asinių liede ų, ku ie aip pa ki chenliede adinami i laiko a piu a p ci ca 1450 i ci ca 1550 ( pi mą ka ą) pe leidžiami. kaip seniausias okiečių kalbančios ki chenlied, ma ome nuo al hochdeu schen Pe uslied ab, aikoma ch is y a e s anden. ne ik ini ium, be isą eks ą iš p adžių iens ophigen, ke u ios eilės liedes i išsamią už ašymą neumen siūlo pi mą ka ą klos e neubu ge ank aščio XIV jah hunde s ( aksimile p ie becke 2001: 29). seniausias į odymas, kad i ku ch is as y a iškilęs bu o dainuojama iš žmonių (populus), andamas salzbu ge Libe o dina ius apie ku ios ku ios liede os kada bažnyčios me u bu o dainuojamos mese a ba u ė ų bū i, dalijasi pas o ius Paulis gössel 1914 m. a p 1430 m., ai y a p ieš e o ma o iniu me u, iš jo e s amame Mi e des 12. jah hunde s: in das ende de Ma u in (nach go esdiens ) des os e - sonn ags wu de ein „os e spiel“ in eg ie , ein gang zum „heiligen g ab“, an 128 ac a Linguis ica Li huanica LXIVLXV ku io aukš ispunk as paskelbimas p isikėlimo aLb ech g euLe už kle us i au ą į yko. a sakymas bend uomenių į žinu ę apie p isikėlimą bu o daina ch is as y a e isen. gemeindegesang y a čia in eg ali sudedamoji dalis li u gijos, o icialiai eguliuojama, sąmoningai konsipuo a i o ganiškai įdė a į jų iš ykimą, neaiškiai neo iciali ‘Zu a , ku i lais ai išb auk a galė ų bū i (P aßl 2000: 36). seyssa buch (pagina 92 ) bend uomenės duodame ne oli ambe g wi h: on Lich bach bis Palms agne den heiligen geis , e ne P leine Sanc a Ma ia e mu e e (e ) no die hel und uns Sanc a Ma ia; in laiko nuo os e n iki penk s en C is y a e s o i Taigi he y a ši diena ai den nyemend su lobe e ullen mag; / in he weihnach szei : ns is gebo n a child (g eule 1998: 386). Ma in Lu he p adėjo 1523 su dei en i kompozuo i okiečių d asinių giedų. sa o s a s ymuose dėl naujo a kos Die o a nybos jis iš eiškė no ą po kuo daugų okiečių liedų, ku ios au a Die o a nyboje u ė ų dainuo i. in gen 1542 cal in į edė ki chengesang su ienu psalmlied (p ieš i po p edig ) į i pasi ūpino, kad 1562 pilnas liedpsal e a si ado. ai y a kalbama apie bažnyčios dainas, ku ios nuo Volk išminčiai bu o dainuojamos, um kalbųdenkmäle , ku ių komunikacinis adius dėka jų plačios pla inimo i jų populia umo pe dialek ines i kon esines ibas įžengia. odėl bu o jie nuo 16 j. šim mečio labai ik iausiai aip pa p ie kalbosusilyginimo i p ie a si adimo naujhochdeu sko š i o kalbos daly aujan ys. čia egzis uoja be da eikšmingos y inėjimo po eikis. 4.2. Pe leidimas ki chenlied i gesangbuch išgy ena 16 j. šim me yje ieną blū ezei . Daugelis, kas jau idu amžiais bu o įauga, a ėjo su e o ma ion pagalba naujai į blū e. gy a imas ys ymasis olkssp achinių ki chengesang i iš o užaugusios gesangbūche iai aip pa u i echninę sąlygą: knygd ucks iš adimas 1492 i iš adimas no end ucks su judančiais ipių apie 1520 (Mölle 2000: 69). eks ų pe leidimas į yko į ski ingus pačius: anks y iausi y a ank aščiu pe leidžiami; ėliau y a eks ai spausdin i p ieš. iek anka ašy inės kaip i spausdin os lied eks ai a eina a ski ai už; dažniausiai y a jie