246 ac a Linguis ica Li huanica LXXI
i a MiLiŪnai ė
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: no minamoji kalbo y a, socioling is-
ika, in e ne o ling is ika.
naujieji kon aMinaciniai
da iniai Lie uViŲ kaLboje
new blendings in he Li huanian Language
ano acija
s aipsnyje nag inėjami pas a uoju me u lie u ių kalbos a osenoje pas ebimai pagausėję
kon aminaciniai da iniai, jų a si adimo p iežas ys bei šal iniai, sanda os i unkciona imo ypa u-
mai. emiamasi naujausiais Lie u ių kalbos ins i u e kaupiamo elek oninio Lie u ių kalbos
naujažodžių duomenyno ak ais. iki šiol okių y imų lie u ių kalbo y oje nė a bu ę dėl duomenų
e umo i dėl nuos a os, kad ai esan ys pak aš iniai, didesnio dėmesio ne e i eiškiniai. glaus-
ai pa odomas anglų kalbos kon aminacinių da inių y imų i jų p oblema ikos kon eks as. s aip-
snio p iede pa eikiamas apie 80 kon aminacinių da inių, iksuo ų daba inėje lie u iškojoje a -
osenoje, są ašas.
anno a ion
he a icle analyses he cu en abundan occu ence o blendings in Li huanian language,
he easons and sou ces o occu ence as well as peculia i ies o composi ion and unc ioning.
he esea ch is based on he la es ac s om elec onic da abase o Li huanian Neologisms
p epa ed by he ins i u e o he Li huanian Language. he esea ch o his kind has ne e
been conduc ed in Li huanian linguis ics due o sca ci y o da a and he a i ude ha he
blendings a e ma ginal phenomena no wo h g ea e a en ion o be paid. he con ex o
english blendings de i a ion esea ch and p oblems caused is b ie ly p esen ed. he lis o 80
blending o ma ions eco ded in con empo a y Li huanian language is p esen ed in he annex
o he a icle.
esMiniai ŽodŽiai: žodžių da yba, naujažodis, kon aminacinis da inys, bend inė kalba,
s ilis ika.
keyWo ds: wo d- o ma ion, neologism, blend, s anda d language, s ylis ics.
naujieji kon aminaciniai da iniai lie u ių kalboje
247s aipsniai / a icles
1. ĮVadinės Pas abos
naujoji lie u ių kalbos leksika sulaukia is didesnio y ėjų i isuomenės susi-
domėjimo, nes pas a aisiais dešim mečiais šioje s i yje yks a spa ūs i in ensy ūs
pokyčiai. s ebin naujus daba inės a osenos eiškinius, y ėjų akis pi miausia
a k eipia naujieji skoliniai. nag inėjamas jų p isi aikymas p ie lie u ių kalbos a-
šybos, ki čia imo, a ies, leksinės i g ama inės sis emos, san ykis su galimais
lie u iškais a i ikmenimis (ku ių dalis aip pa y a nauji da iniai a naujų eikšmių
įgiję žodžiai), kalbos a o ojų kalbinės nuos a os dėl naujųjų skolinių i jų a i ik-
menų. Vals ybinėje lie u ių kalbos komisijoje a liekamas nuola inis naujųjų skoli-
nių no minimo da bas.
g e a šių naujų lie u ių kalbos eiškinių ge okai nuošalyje lieka su skoliniais
iesiogiai nesusiję naujada ai. dalis jų, jau beįsi i inančių a osenoje, pa eks į
Lie u ių kalbos ins i u e engiamą Bend inės lie u ių kalbos žodyną. kebliau y a su
okazinių da inių – pa ienių, au o inių, si uacinių naujada ų y imais. okie da iniai
p iklauso daugiau s ilis ikos s ičiai kaip spal ingos aiškos p iemonės. jie pa ieniui
pa enka į a ski us bend esnius y imus a kon eks us, pa yzdžiui, ap ašan kokio
au o iaus leksiką a unkcinių s ilių i žan ų požymius, ačiau išsamių, ien ik
naujada ams ski ų y imų be eik nė a. ai sup an ama, nes sukaup i iš į ai ių
šal inių s a is iškai eikšmingų duomenų apie e okus pak aš inius a osenos eiš-
kinius, ne u in skai meninių į ankių, nė a pap as a.
Lie u ių kalbos ins i u e p adėjus sis emiškai egis uo i i i i naująją XXi
amžiaus leksiką, pas ebė a, kad iš iso naujažodžių s au o išsiski ia nedidelė, be
įdomi jų g upė – kon aminaciniai da iniai, iena okazinių da inių ūšis (pa yzdžiui,
da bos ogos, okupendumas, miaujiena i pan.). no s kon aminaciniai da iniai lie u-
ių kalboje unkcionuoja kaip e i pa ieniai žodžiai, be sukaupus didesnį pluoš ą
ma y i daugelio jų eksp esy umas i kai ku ie bend i a si adimo dėsningumai.
s aipsnio ikslas – emian is naujausiais Lie u ių kalbos ins i u e kaupiamo
elek oninio Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyno ( oliau – nd) ak ais, panag i-
nė i pas a uoju me u pas ebimai lie u iškojoje a osenoje pagausėjusius kon ami-
nacinius da inius, jų a si adimo p iežas is bei šal inius, sanda os i unkciona imo
a osenoje ypa umus, aip pa glaus ai pa ody i šios ema ikos užsienio da bų (an-
glų kalbos kon aminacinių da inių y imų) kon eks ą.
apie a osenoje padažnėjusius kon aminacinius da inius – iek a si adusius
sa o kalbos di oje, iek e s inius a skolin us, y a p asmės kalbė i i odėl, kad
bū ų a naujin a lie u ių kalbo y oje susiklosčiusi jų samp a a i mokslinėje bei
mokomojoje li e a ū oje unkcionuojančių šios ūšies naujažodžių pa yzdžių
ondas.
248
i a MiLiŪnai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
2. kon aMinaciniŲ da iniŲ saMP a a
g eičiausiai dėl pa ies eiškinio – kon aminacinių da inių – į ai o ės jų samp a a
ne oje pačioje kalboje gali ge okai ski is. Lie u ių kalbo y oje nuomonių ski u-
mams susida y i nebu o didelio pag indo, nes pa ys šie da iniai be eik ne y inė i.
2.1. kon aminacinių da inių apib ėž ys i į a dijimas
da 1880 m. okiečių kalbininkas leksikog a as he mannas Paulas pa a ojo
e miną kon aminacija žodžių liejiniams, ku ie suku iami ne yčia nuslydus liežu iui,
. y. dėl kalbos ik ų, pa adin i, o ėliau ši są oka išplės a iki panašių sin aksinių
da inių (plg. ishe 1998: 34).
Lie u iškai apie kon aminacinius da inius dėl jų pačių e umo lie u ių kalboje
ašy a nedaug. P anas ska džius eikale Lie u ių kalbos žodžių da yba juos ap a ia
p ie iš es inių naujada ų i jiems ski ia pas aipą (ska džius 1943: 21):
kon aminaciniai da iniai y a okie, ku ie sąmyšio keliu y a suda y i iš d iejų sinoni-
minių a ba kokių no s giminingų žodžių. P z. eke ìs, eke  jž i 6951 y a kon ami-
nuo a iš eke ìs (-) + ke a, kako ý „popo y “ č. iš kaka ýkū + ý as, su isaĩ „ isiš-
kai“ Lb 228 iš su isu + isai, žabaga aĩ „smulkūs žabai, iš ku ių da o kūlelius, aplau-
žy i, ap upėję žaga ai“ Šd ., ob. iš žãbai + žaga aĩ i k . aip pa y a galimas daik as,
kad i žem. ambol „ abalas“ sa o šaknį amb- u i susida iusi iš ab- + bamb- (žo-
dyje babalas), ž . endzelin MLV iV 467.
Vinco u bučio knygoje Žodžių da ybos eo ija kon aminaciniai da iniai pi miau-
sia minimi p ie okazinių da inių, ačiau pab ėž inai eigiama, kad okio ipo „kal-
bėjimo eiškiniai“ ne u i nieko bend a su žodžių da yba (u bu is 2009: 324):
Žodžių da ybai e ūpi da iniai, o ne one iniai a ki okie pe di biniai, ienų eks o
žodžių kei imas ki ais, kon aminacijos pada iniai i panašūs dalykai.
Šios ci a os išnašoje pa eik ame kon aminacijos paaiškinime V. u bu is emiasi
W. d essle iu i į šį eiškinį žiū i kaip į „ one inio pobūdžio d iejų ku iuo no s
a ž ilgiu a imų žodžių klaidingą mišimą kalbėjime“, aigi kaip į ienka inį kalbė-
jimo ak e a si ik inai pasi aikan į dalyką.
ki oje knygos ie oje V. u bu is ski ia ik ąją kon aminaciją ( ai esąs minė as
„nenuma y as d iejų kuo no s a imų žodžių mišimas kalbėjime (sa o iškas liežu io
suklupimas)“) i „sąmoningą d iejų žodžių maišymą (an. blending, blend), jų ag-
men ų jungimą į ieną žodį“ (u bu is 2009: 354–355). dėl pas a ojo a ejo, e-
1 Šal inių san umpos kaip au o iaus.
naujieji kon aminaciniai da iniai lie u ių kalboje
249s aipsniai / a icles
mian is užsienio kalbo y os da bais, pažymima, kad jis aukiamas į kai ku ių kal-
bų žodžių da ybos ap ašus, be esą ma y i, „kad jungiamųjų agmen ų o ma labai
ne egulia i, jų a si adimas dažnai esusekamas iš kon eks o a u i bū i išmok as“,
aigi nesąs g ama inis (mo ologinio pobūdžio) p ocesas, o jo pada iniai, adina-
mieji maišiniai, y a da ybiškai neskaidomi (nemo y uo i) žodžiai i esąs ik leksi-
kologijos y inėjimo objek as. Maišinių pa yzdžių pa eikiamas ik ienas: anglų k.
b unch ‘pus yčiai sykiu su p iešpiečiais’ (iš b /eak as ‘pus yčiai’ i l/unch ‘p iešpie-
čiai’) (u bu is 2009: 355).
apie kon aminacinius da inius kalbama i d iejuose in o maciniuose lie u ių
kalbo y os leidiniuose: Kalbo y os e minų žodyne i Lie u ių kalbos enciklopedijoje.
Pi majame kon aminacijos eiškinys apib ėžiamas gana apibend in ai – kaip sąmai-
ša (gai enis, keinys 1990: 108):
naujo žodžio a posakio a si adimas, sumyš an d iejų žodžių a ba posakio dalims:
žabaga as ← žabas i žaga as, angl. mo el „mo elis“ ← mo o i ho el.
Lie u ių kalbos enciklopedijoje (s aipsnis pasi ašy as V. u., aigi Vinco u bučio),
kon aminacija į a dijama i kaip kalbos, i kaip kalbėjimo eiškinys (Lke 2008: 282):
kon aminãcija – d iejų a imų kalbėjimo a kalbos iene ų mišimas, k yžia imasis,
dėl ku io a si anda naujas, a pinis iene as (maišinys).
ačiau olesnis aiškinimas, kad maišinių a si adimo pag indas – psichologinis,
. y. „kalbė ojo neapsisp endimas, ka ą konku uojan į iene ą pasi ink i“, odo,
kad, kalban apie leksinės kon aminacijos a ejus, laikomasi siau osios maišinių
samp a os: kon aminacijos „pada iniai pap as ai su okiami kaip ienka inės kalbė-
jimo klaidos i ik e ai kada įsigali kalboje“. Pa yzdžių pa eikiama kiek daugiau
nei anksčiau minė uose šal iniuose:
d ėl iš d asià i ėl; žem. k ezdingà, k egždingà bei jono b e kūno blegzdinga iš
blẽzdingà i k ẽgžd; žãbaga as iš žãbas i žãga as; ž ìzd as iš žìzd as, žiẽzd as i
ž izdas.
be o, šioje enciklopedijoje ne ik minima sin aksinė kon aminacija (kaip i
Kalbo y os e minų žodyne – a si andan i maišan posakio dalis), be i pa eikiamas
ienas jos pa yzdys: pakel i os ą iš pakel i au ę i (pa)skelb i, pasiūly i os ą.
aigi p ipažįs an , kad mo eminė kon aminacinių da inių analizė negalima
a ba galima ik ibo ai, nes naujos leksemos suda omos suliejan mo emos dalis
a ieną mo emą su ki os dalimi, lie u ių kalbo y oje sąmaiša nelaikoma adiciš-
kai sup an amos žodžių da ybos p oceso dalimi.
ai bene i iskas, ką esmingesnio bū ų galima as i lie u iškojoje kalbo y oje
apie kon aminacinius da inius, a ba maišinius.
250
i a MiLiŪnai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
anglakalbėje li e a ū oje, kalban apie kon aminacinius da inius, mėgs ama sa-
ky i, kad ai d i eikšmės, supakuo os į ieną žodį. sup an ama, kad kalboje
ieškoma būdų, kaip kuo glausčiau į a dy i eiškinį, ku is a si anda kaip d iejų ki ų
eiškinių hib idas. eigiama, kad kon aminacinių da inių kū ybos sėkmę i pa ei-
kumą lemia ai, kiek galima iš da inio a pažin i ski ingų žodžių agmen us. Vis
dėl o ne isų kon aminacinių da inių leksinę eikšmę, ne i a pažinus uos ag-
men us, galima įspė i be kon eks o, be okia i y a okazinių da inių ypa ybė.
„supakuo o daik o“ aizdinys ku iamas nea si ik inai. anglų kalboje a ojami
du ski ingi kon aminacinius da inius į a dijan ys žodžiai: blending (kaip da ybos
p ocesas), aip pa blend (kaip da ybos ezul a as) i po man eau (dažniausiai ienai
kon aminacinių da inių ūšiai pa adin i)2.
e minas blending gali bū i e čiamas kaip suliejimas, sąmaiša: nauja leksema
suku iama sujungian mažiausiai d iejų pama inių žodžių dalis, kai ben ienas iš
ų žodžių umpinamas, p aleidžian kai ku ias onemas (g ies 2004: 639, p z.:
b [eak as ] ‘pus yčiai’ + [l]unch ‘p iešpiečiai’ → b unch ‘ ėly ieji pus yčiai’, ool
‘k ailys’ + [phi]losophe ‘ iloso as’ → oolosophe ‘k ailoso as’3), aigi suda omas
nebū inai iš s eikų mo emų i uo išsiski ia iš adicinių žodžių da ybos būdų.
da ybos ezul a as blend – maišinys, a ba kon aminacinis da inys. ka ais maišiniais
(kaip jau minė a, i lie u ių kalbo y oje) adinami ne ik paski i žodžiai, be i
s ambesni kalbos iene ai.
Žodis po man eau anglų kalboje p adė as a o i junginyje po man eau lug-
gage, ‘d iejų susi ožiančių dalių lagaminas‘4, aigi po man eau lie u iškai – sa o-
iškas ‘su ož inis’. sa i iems da iniams, ypač okiems, ku ie a si anda a si ik inai
kaip kalbėjimo ik ai, pa adin i šį žodį pi mą ka ą pa a ojo mėgęs ekspe imen-
uo i su žodžiais žinomas b i ų ašy ojas, slapy a džiu Lewisas ca olis, knygoje
Alisa Veid odžio ka alys ėje (1871) (plg. ishe 1998: 34). Pa yzdžiui, jo suku as
žodis sli hy y a suda y as suliejan žodžius sli[m]y ‘gli us’ i li h[e] ‘lanks us’; a -
ba: umious iš uming ‘smilks an is, dūmijan is; ga uojan is’ i u ious ‘į ūžęs;
2 Plg. blend – „žodis, pada y as iš ki ų žodžių dalių, de inan jų eikšmes, pa yzdžiui, mo el iš mo o i
ho el“ (p ieiga in e ne e:
h p://www.ox o ddic iona ies.com
); „
žodis (pa yzdžiui, b unch), pada y-
as sumaišan ki us žodžius a žodžių dalis“; po man eau – „žodis a mo ema, ku ios o ma i
eikšmė a si adusios suliejus d i ski ingas o mas (pa yzdžiui, smog iš smoke i og) (
p ieiga in-
e ne e:
h p://www.me iam-webs e .com/dic iona y).
3 Žodžio k ailoso as lie u iškojoje a osenoje (Google paieškos į ankiu i Vdu eks yne) nepa yko
ap ik i (žiū ė a 2014 09 24), be ai ienas iš pa yzdžių, kaip p i eikus okį žodį bū ų nesunku pasida-
y i a išsi e s i; da inys oolosophe laikomas anksčiausiai (XVi a. pab.) iksuo u anglų kalbos kon a-
minaciniu da iniu (Leh e 2007: 116).
4 Plg. p anc. po e-man eau (po e ‘neš i’, man eau ‘pal as’) daba inėje p ancūzų kalboje eiškia d abužių,
sk ybėlių i skėčių kabyklą.

naujieji kon aminaciniai da iniai lie u ių kalboje
251s aipsniai / a icles
sma kus’, o ai, ieno šios knygos eikėjo žodžiais, i y a „d i eikšmės, supa-
kuo os į ieną žodį“.
nuo ol anglų kalboje žodžiu po man eau (wo ds) adinami okie žodžiai, ku ie
suda y i iš d iejų a daugiau žodžių dalių (nebū inai mo emų, išleidžian kai ku-
ias onemas), pi miausia pa em ų panašiu skambesiu i eikšmėmis ( a osenoje
jų p adėjo pas ebimai as is da XiX a.). no s kalbinėje li e a ū oje jų apibūdinimas
kiek ski iasi (kai kada y a pla esnis nei šios ūšies kalbėjimo ik ų), galima saky i,
kad okie „su ož iniai“ y a kon aminacinių da inių (blends) dalis; ka ais kon ami-
naciniams da iniams nusaky i pa a ojamas i junginys po man eau blends.
Pažymė ina, kad kon aminacinius da inius eikia ski i nuo da inių, ku ie pa-
p as ai suku iami su aukian žodžių junginį į ieną žodį. Lie u ių kalbai okia
da yba nė a labai būdinga, be dėl usų kalbos po eikio a osenoje okių da inių
(i bend inių, i ik inių žodžių – įmonių pa adinimų) XX a. an oje pusėje bu o
pas ebimai padaugėję – iek skolin ų, iek pamo emiui išsi e s ų (pa yzdžiui, ko-
lūkis ← kolek y inis ūkis pagal колхоз ← коллективное хозяйство). Panašūs da-
iniai su nedidelėmis išim imis lie u ių kalboje laikomi no mų pažeidimais (gen-
ango as ← gene alinis ango as, e punk as ← e e ina ijos punk as i k .)5.
2.2. kon aminacinių da inių y imų p oblema ika
užsienio li e a ū a apie kon aminacinius da inius nepalygin i gausesnė, ien
ik anglų kalbos y imų esama daug išsamesnių i pla esnių – en i pačių kon a-
minacinių da inių ge okai gausiau. Žodžių suliejimas, a ba sąmaiša, da p ieš
kele ą dešim mečių anglų kalboje bu o laikoma pak aš iniu su naujažodžiais su-
sijusiu eiškiniu, ačiau pas a uoju me u p ipažįs amas kaip ienas iš dažnų i
p oduk y ių anglų kalbos žodžių da ybos būdų, o kon aminacinių da inių y imai
labai išpopulia ėjo (ž . Leh e 2007: 115). kon aminacinių da inių kiekį anglų
kalboje lemia pama inių žodžių a pažįs amumas i jų sanda os pap as umas (g ies
2004: 639). kaip ma y i iš į ai ių au o ių y imų, nag inėjamų duomenų (dau-
giausia sukaup ų da nenaudojan skai meninių į ankių) apim is pap as ai es i ne
daugiau kaip 100–600 i iamųjų žodžių. s a is iškai i iama kon aminacinių da i-
nių sanda a (plg. ishe 1998: 35–43), ašybos i oneminės ypa ybės, nag inėjama
jų seman ika i pama inių žodžių seman iniai san ykiai susida ius jų sąmaišai,
a liekami psicholing is iniai kon aminacinių da inių su okimo ekspe imen ai (plg.
Leh e 2007: 115–133) i pan.
5 Ž . didžiųjų kalbos klaidų są ašo Žodžių sanda os 2.3.2 punk ą: „sudu iniai su auk iniai žodžiai,
suda y i iš ieno a kelių žodžių p adžios i pasku inio iso žodžio“ (p ieiga in e ne e: h p:// lkk.l /
li /l /klaidos/zodziu).
252
i a MiLiŪnai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
Ši p oblema ika išsamiai a skleidžiama s e ano h. g ieso s aipsnyje (ž . g ies
2004: 639–667 i en nu ody ą li e a ū ą). ji nusakoma aip:
1) kaip sąmaišą a ski i nuo ki ų žodžių da ybos p ocesų?
2) pagal kokius k i e ijus a ski i ienos ūšies kon aminacinius da inius nuo ki ų?
3) kas lemia kon aminacinių da inių s uk ū ą (kodėl jie suku iami ienokiu a
ki okiu būdu)?
daugiausia esama pi mojo i an ojo aspek o p oblema iką g ildenančių y imų.
kon aminacinių da inių klasi ikacijos k i e ijų nu odoma į ai ių, be p ipažįs-
ama, kad suku i ien isą ski s ymą į g upes ukdo jų į ai a imas pagal uos
pačius pa ame us i į ai ios išlygos. dažniausiai siūlomi okie sky imo požymiai:
1) da iniai, u in ys oneminę sanklo ą6 (jie da ski s omi pagal ai, kokioje ie-
oje i koks a si anda mo emų umpinimas i sanklo a, aip pa pagal ai, a
oneminė sankloda y a pag indinis jų suda ymo būdas, a ik pagalbinis);
2) da iniai, a si adę umpinan pama inius žodžius;
3) da iniai, a si adę miš iuoju būdu, de inan pi mą i an ą būdus.
Šie požymiai da papildomi ki ais pa ame ais (kalbos dalys, skiemenų ilgis,
pama inių žodžių mo ologinės ypa ybės, seman iniai kon aminacinio da inio de-
no a o požymiai i k .). ka u p ipažįs ama, kad kiek ienas kon aminacinis da inys
y a sa i as i , be bend ųjų suda ymo polinkių, u i indi idualių ypa ybių (pa yz-
džiui, i mikos).
bene įdomiausias klausimas, susijęs su kon aminacinių da inių p oblema ika,
y a ečiasis. kadangi oks da inys eo iškai gali a si as i, kelis žodžius suliejan
į ai iais būdais i suku ian į ai iausių a ian ų7, s a bu išsiaiškin i, kas lemia kon-
k e ų ezul a ą. Viena iš hipo ezių, oli g ažu ne isada pasi i inančių – ilgesnis
iš pama inių žodžių dik uoja sa o sąlygas i , kad da inys bū ų a pažįs amesnis, o
pama inio žodžio paliekamas ilgesnis agmen as. s a is iniai y imai okį polinkį
iš dalies pa i ina: an asis da inio žodis dažniau būna ilgesnis, i išleidžiamas
didesnis agmen as. sąliejos būdui u i eikšmės pama inių žodžių dažnumas ( um-
6 Plg. anglų k. o e lap ‘dalinis su apimas, sanklo a’ (b onislo as Piesa skas. Anglonas, 2005); ai a ejai,
kai keli pama iniai žodžiai u i okį pa į onemų a g a emų de inį, o suda an maišinius, ienas iš
pasika ojančių de inių išleidžiamas.
7 in e ne e galima as i ne ieną anglų kalbos kon aminaciniams da iniams suda y i suku ą da yklę.
jas išbandžius ma y i, kad, a kim, d iejų žodžių sąliejos a ian ų anglų kalboje eo iškai gali bū i ne
keliolika ( ienos okios da yklės p ieiga in e ne e:
h p://www.po man eau .com
). Pamėginus į
da yklę į ašy i du lie u iškus žodžius da bas i a os ogos, gau a 18 pagal anglų kalbos maišinių da y-
bos dėsningumus galimų de inių (pa yzdžiui, das ogos, da os ogos), a p ku ių bu o i ienas ealiai
iksuo as daba inėje lie u ių kalbos a osenoje – da bos ogos (kaip e inys iš anglų kalbos – wo li-
day ← wo k + holiday).
naujieji kon aminaciniai da iniai lie u ių kalboje
253s aipsniai / a icles
pesnis i a osenoje dažnesnis, eiškian is p o o ipinę ka ego iją sąliejoje dažniau
būna pi mesnis). sąliejos ie ą nemažai lemia one inės susidu iančių pi minių
žodžių, ypač juos suda ančių p iebalsių ypa ybės. aip pa eigiama, kad kon ami-
naciniai da iniai ku iami išlaikan pusiaus y ą a p d iejų p iešingų eiksnių – pa-
ma inių žodžių a pažįs amumo i da inių sanda os ( a imo, ašybos) pap as umo, o
ai i neleidžia suku i šiuos p ocesus paaiškinančio bend ojo sąliejos modelio.
odėl links ama p ipažin i, kad kon aminaciniai da iniai – iena iš nenuspėjamiau-
sių naujų žodžių susida ymo ka ego ijų.
2.3. kon aminacinių da inių sanda a
no s kon aminaciniai da iniai suda omi a siž elgian į konk ečių suliejamų žo-
džių s uk ū ines i seman ines ypa ybes, galima as i bend ų jų sanda os dėsnin-
gumų. Į ai iuose šal iniuose pagal suda ymo būdą anglų kalbos kon aminacinių
da inių dažniausiai nu odomos okios s ambios (ski s omos i smulkiau) g upės8:
1) umpinami abu pama iniai žodžiai, pa yzdžiui:
obo[ ] ‘ obo as’ + [kanga] oo ‘kengū a’ → obo oo ‘ obo as, u in is kengū os pa idalą’9;
sk[i ] ‘sijonas’ + [sh]o [s] ‘šo ai’ → sko ‘šo sijonis’;
ee ‘lais as’ + [p e]mium ‘p emija’ → eemium ‘ e slo modelis, kai dalis p ekių a
paslaugų eikiama nemokamai, siekian p i auk i daugiau a o o ų p ie mokamų
p ekių a paslaugų’;
2) umpinama ik an o pama inio žodžio p adžia:
boy ‘ aikinas
’
+ [bu ]lesque < i alų k. bu lesco ‘bu leska
’
→ boylesque, lie. boileska10
‘ y iškoji bu leskos (šokio, ku į šokan i mo e is gundomai pab ėžia sa o mo e iš-
kumą) a maina
’
;
hack ‘įsilauž i į kompiu e io sis emą; ais ingai užsiim i p og ama imu’ + [ma ]a hon
‘ma a onas’→ hacka hon, lie. haka onas ‘
p og aminės į angos kū ėjų ma a onas
(kelių dienų enginys), ku io me u ka u su g a ikos dizaine iais siekiama kū ybi-
nių i edukacinių ikslų’;
8 kadangi anglų kalbos ašyba nė a one inė, kon aminacinių da inių suda ymas y a a ski a p oblema,
susijusi iek su one inėmis, iek su g a inėmis pama inių žodžių ypa ybėmis, ačiau šiame s aipsnyje
nuo jos a si ibojama.
9 s aipsnyje i jo p iede pa eik ų kon aminacinių da inių eikšmes galima as i Lie u ių kalbos naujažo-
džių duomenyne (h p://naujazodziai.lki.l /); ie, ku ių eikšmė be kon eks o gali bū i isiškai neaiški,
s aipsnyje glaus ai apibūdinami.
10 nu odoma, jeigu lie u iškojoje a osenoje unkcionuoja oks skolinys.
254
i a MiLiŪnai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
3) umpinama ik pi mo pama inio žodžio pabaiga:
co [ee] ‘ka a’ + o ice ‘biu as’ → co ice, lie. ko isas ‘
ka inė, ku ioje pap as ai susi-
enka indi idualia eikla užsiiman ys žmonės i p aleidžia jose dieną di bdami
(naudojasi nemokamu in e ne o yšiu) i gu kšnodami ka ą
’
.
Pasi aiko i e esnių, iš ijų pama inių žodžių suda y ų kon aminacinių da inių,
be sąliejos p incipai pap as ai ie pa ys, pa yzdžiui:
spo [ ] + po [no] + sexsual
→ spo nosexual lie. spo noseksualas ‘
an os ka os me -
o seksualas – y as, ku is pab ėž inai no i bū i geidžiamas dėl išpuoselė o spo iš-
ko kūno’.
Ma y i, kad jeigu pi mo pama inio žodžio kamieno pabaigos onemos a i inka
an ojo pama inio žodžio p adžios onemas (pa yzdžiuose jas a i inkančios g a emos
pab auk os), susida o minė oji d iejų žodžių sanklo a. kon aminacinių da inių
eikšmių apib ėž ys pap as ai gana plačios, o ai i odo, kad kon aminacija y a
pa ogus būdas, no in glaus ai nusaky i kokį keliapusį eiškinį. okio pa idalo kon-
aminaciniai da iniai ampa i lie u ių kalbos skoliniais, ik p ide inami p ie lie u-
ių kalbos g ama inės sis emos.
Lie u ių kalboje suda y ų kon aminacinių da inių klasi ikacija bū ų įmanoma
ik nuodugniai iš y us didesnio jų pluoš o s uk ū ą.
3. kon aMinaciniai da iniai
Lie uViŲ kaLbos naujaŽodŽiŲ
duoMenyne
Lie u ių kalbos naujada ų y imų, ku ie bū ų o ien uo i ne į pa ienius eiškinius,
o į didesnes jų sankaupas, bend esnius da ybos bei a ojimo polinkius i em ųsi
naujausiomis kompiu e inėmis echnologijomis, – o be jų leksikos y imai šiandien
apsk i ai sunkiai įsi aizduojami, – gausos nė a (plg. Mikelionienė 2000: 15–21).
no s lie u ių kalbos žodynų skai meninama is daugiau, ačiau kompiu e inių
į ankių jiems i i kol kas aip pa s okojama. odėl s aipsniui duomenys im i iš
skai meninio, be enkan pa ienius a osenos ak us kaupiamo Lie u ių kalbos
naujažodžių duomenyno ( oliau – nd).
3.1. duomenyno pobūdis
Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas – nebaig inė, 2011 m. pabaigoje p adė-
a skelb i in e ne e i nuola papildoma duomenų sankaupa,
ku ioje iksuojami
nuo
XX a. pabaigos lie u ių kalboje a si adę i daba inėje iešojoje a osenoje
naujieji kon aminaciniai da iniai lie u ių kalboje
261s aipsniai / a icles
no s pačių kon aminacinių da inių lie u iškojoje a osenoje pamažu daugėja,
be ben kol kas jie ne u ė ų esmingiau pa eik i lie u ių kalbos žodžių da ybos
polinkių, nes didžioji dalis y a pa ieniai, si uaciniai, ad nelinkę labai plis i. Viena
iš silpnesnių g andžių, galinčių spa in i, ypač anglų kalbos pa yzdžiu, okių da i-
nių gausėjimą – ne inkami (pe ilgi, nepa ogūs, neadek a ūs) skolinių a i ikmenys.
Pa yzdžiui, skolinys hospisas laikomas ne eik inu bend inei kalbai žodžiu, be ie-
oj jo siūlomas a osenai nepa ogus junginys palia y iosios slaugos ligoninė. ai
gali ska in i panašių kon aminacinių da inių kaip kad *slaugoninė a si adimą.
6. IŠVaDOS
1. daba inėje lie u ių kalbos a osenoje pas ebimai gausėjančią naujažodžių da-
lį suda o kon aminaciniai da iniai (maišiniai), ku ių padažnėjo skolin an is a
e čian iš ki ų kalbų, aip pa šiek iek pasida oma pačioje lie u ių kalboje.
aigi y aujan is šių da inių ipas – ne pa ieniai kalbėjimo ik ai, o naujažodžiai
kaip sąmoningos kalbinės eiklos ezul a as. odėl lie u iškojoje mokslinėje,
in o macinėje bei mokomojoje li e a ū oje šiems da iniams eikė ų ski i daugiau
dėmesio i išsamiau ap ašy i jų sanda ą, a si adimo p iežas is, aip pa papildy i
pa yzdžių ondą a osenoje unkcionuojančiais ealiais duomenimis.
2. skolin ieji kon aminaciniai da iniai pagal ai, a lie u ių kalboje a pažįs ami
( . y. a sa a ankiškai unkcionuoja) juos suda an ys pama iniai žodžiai, gali
bū i ak uojami d ejopai: a ba kaip ien isi, dalimis neskaidomi žodžiai, ai-
gi laiky ini pap as ais skoliniais, o ne da iniais, a ba kaip s e imkilmiai kon-
aminaciniai da iniai.
3. kon aminacinių da inių a si adimą lie u iškojoje a osenoje daugiausia ska ina
polinkis ieško i eksp esy esnių aiškos p iemonių, aip pa glaus esnio aiškos bū-
do, kai siūlomi skolinių lie u iškieji a i ikmenys es i pe ilgi, keliažodžiai. ačiau
dėl sa o negausumo ben daba iniu me u šie da iniai ne u ė ų kel i g ėsmės lie-
u ių kalbos žodžių da ybos sis emai i gali bū i e inami kaip pagauli s ilis inės
aiškos p iemonė. bend inės kalbos no moms po eikio, kad i nežymaus, gali
u ė i ie skolin i kon aminaciniai da iniai, ku iuos suda an ys pama iniai žodžiai
p ipažįs ami kaip ne eik ini. Pa ekę į lie u ių kalbą kaip kon aminacinių da inių
dalys, jie gali ak y in i i sa a ankiškų os šaknies s e imybių a ojimą.
4. ilgainiui sukaupus daugiau duomenų ( ikė ina, naudojan is didelėmis daba inės
a osenos eks ų sankaupomis i kompiu e iniais į ankiais), bū ų galima pa eik-
i sis emiškesnę i nuodugnesnę lie u ių kalbos kon aminacinių da inių klasi i-
kaciją, a si as ų galimybė išsamiau iš i i jų sanda ą i a skleis i į ai esnių jų
unkciona imo a osenoje aspek ų.

262
i a MiLiŪnai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
ŠaL iniai
DLK – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. kaunas: kauno Vy au o didžiojo uni e si e as.
P ieiga in e ne e:
h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/index.jsp
nd –
Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas. in e ne inė duomenų bazė. suda y oja
i a Miliūnai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://naujazo-
dziai.lki.l
Li e a Ū a
ishe oswi ha 1998: Lexical change in p esen -day English: a co pus based s udy o
he mo i a ion, ins i u ionaliza ion, and p oduc i i y o c ea i neologisms. – Tübingen: Na .
gai enis kazimie as, keinys s asys 1990: Kalbo y os e minų žodynas. kaunas:
Š iesa.
g i es s e a n h. 2004: shouldn’ i be b eak unch? a quan i a i e analysis o blend
s uc u e in english.
– Linguis ics
42–3, 639–667.
Le h e a d i e nn e 2007: blendalicious. – Lexical c ea i i y, ex s and con ex s. S udies in
unc ional and s uc ional linguis ics, 58. ed. judi h Muna . john benjamins b. V., 115–136.
Lke 2008: Lie u ių kalbos enciklopedija. 2-as pa ikslin as i papildy as leidimas. Pa engė
kazys Mo kūnas, edaga o Vy au as amb azas. – Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as.
Mikelionienė ju gi a 2000:
naujažodžiai Vy au o didžiojo uni e si e o kompiu-
e iniame eks yne (paieška, a anka, klasi ika imas)
. – Ac a Linguis ica Li huanica 42,
15–21.
Mikelionienė ju gi a 2002:
analogija lie u ių kalbos žodžių da yboje. Po enci-
niai i okaziniai da iniai
. – Ac a linguis ica Li huanica 46, 73–80.
Miliūnai ė i a 2009: Daba inės lie u ių kalbos a osenos a ian ai. Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as.
ska džius P anas 1943: Lie u ių kalbos žodžių da yba. Vilnius: Lie u os mokslų aka-
demija, Lie u ių kalbos ins i u as.
u bu is Vincas 2009: Žodžių da ybos eo ija. 2-as leid. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų
leidybos ins i u as.
zucke m ann ghil’a d 2008: „ ealis ic P esc ip i ism“: he academy o he Heb ew
Language, i s campaign o „good g amma “ and Lexpionage, and na i e Is aeli speake s. –
Is ael S udies in Language and Socie y 1 (1), 135–154. P ieiga in e ne e: h p://www.zuk-
ke mann.o g/pd / ealis ic_P esc ip i ism_academy.pd .
naujieji kon aminaciniai da iniai lie u ių kalboje
263s aipsniai / a icles
P iedas
Lie u ių kalbos naujažodžių ka o ekoje 2011–2014 m. iksuo ų kon aminacinių da inių
są ašas
abenomika
ak a lonas
banks e is
blògas
boileska
boliga chas
bo elis
b ančas
b andalizmas
b es o anas
da bos ogos
dykonomika
do anomika
džeginsai
elek ukas
ene giholikas
es’ al as
emicidas
leksi a as
lomo
o elo a
igebudas
haka onas
hak y is as
in o onika
in e komis
kaimobilis
ka omas
kedulas
keis anomika
kinoholikas
ki le is
klaikėdos
ko isas
komunos algija
lab adudelis
lais anomika
lenininklas
lopa ologas
mecha onika
meginsai
Me kozi
me oseksualas
miaujiena
Mobama
mobi onas
mokoma as
monokinis
mu manas
muzikėčia
ne ike as
nomo obas
numani a as
okupendumas
pa koma as
planše onas
pliu paly as
poplo as
pos kapi alipsė
p osume is
pu inomika
pu i endumas
Pu le is
ašizmas
eanimobilis
eiganomika
obošuo
sekspe as
sekspozicija
seksp ogimas
seks ingas
seks emis as
siau o izija
sk enda as
spin onika
spo noseksualas
šaukš u ė
šo sijonis
ano eksija
epyba
už e e endūmin i
ebina as
ikinomika
ikipedija
žeu as
new blendings in he Li huanian Language
suMMa y
he blendings in Li huanian language appea while bo owing o ansla ing wo ds om
o he languages as well as some pa o hem o igina es om he Li huanian language i sel .
he blendings om o he languages can be ea ed in wo ways, depending on he ecogni-
ion o he base wo ds om i s agmen s and hei unc ioning as independen loanwo ds:
hey can be ei he in eg al ( hus conside ed simple loanwo ds and no blendings as o ex-
ample blogas, lomo, p osume is); o as blendings o alien o igin ( o example banks e is,
haka onas, sekspe as).
he e a e wo main easons o blending occu ence as neologisms in he language: 1) he
need o name new eal ies; 2) he need o gi e names o exis ing eal ies. some blendings a e
264
i a MiLiŪnai ė
ac a Linguis ica Li huanica LXXI
easily adap ed (bo elis, smogas), some imes hey become e ms (ka omas, kubi as, spin onika),
s ill o he s ne e emain ins an , daily o si ua ional and a e used in speci ic con e sa ional
ac s o gi e peculia names o i ems o phenomenon hus hey se e as exp essional means
in a language.
he echniques o mixing blendings in Li huanian language a e simila as o hose in
english language. he mos popula echnique is blending wo wo ds con aining iden ical
o simila phoneme combina ions when he beginning o he i s wo d blends wi h he
end o he second wo d. due o i s sca ci y hese blendings cause no h ea o wo d
de i a ion sys em in Li huanian language and can be ea ed as a sma s ylis ic means.
he esea ch esul s allow o expand and sys emise he issues o blending de i a ion which
has no been analysed in linguis ic wo k up o now as well as complimen ing he unds o
examples by adding eal unc ioning da a. he collec ed ac s p o ide u he basis o he
esea ch o de i a ion and unc ioning o blendings.
Į eik a 2014 m. spalio 31 d.
i a MiLiŪnai ė
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
[email p o ec ed]