Recenzijos / Re iews 269
HARALD BICHLMEIER
Ma in-Lu he -Uni e si ä Halle-Wi enbe g
F ied ich-Alexande -Uni e si ä E langen-Nü nbe g
Sächsische Akademie de Wissenscha en
Mokslinės mokslinių s ičių: al eu opinė hid onimija,
indoge maninės, kel inės, ge maninės e ymologija, is o inė
phonologija i Mo phonoogie, Mykenisch, al indoi aninės
Syn ax.
G eule Alb ech
DEUTSCHES
GEWÄSSERNAMENBUCH.
ETYMOLOGIE DER
GEŽEZERNAMEN I DER
ZUGEHÖRIGEN GEBIETS-,
SIEDLUNGSUND FLURNAMEN
Pagal bend ada bia imą Sabine Hackl-Rößle .
Be lin Bos on: de G uy e , 2014, 634 S., 2
ko os į umschlagdeckeln.
ISBN 987-3-11-019039-7
Su čia išanks inu Deu schen Gewässe namenbuch [DGNB] Alb ech G eule pi mą
ka ą pa eikė bend ą apž algą apie andenų pa adinimus okiečių kalbų
e d ėje. Vienin jau už ai nusipelno A. G eule dėko i p ipažinimo. Knyga y a
kelių me ų da be 20062012 (S. 8) a si ado i gali kaip suma jo anks esnių da bų į
oponomas iką pla esne p asme bū i.
Tai s o i šalia d iejų me ų anksčiau išleis o da bo į okiečių ie o ių
pa adinimus, ku is Man ed Niemeye (2012) o ganizuo as, y a be koncepcija i
a si adimas nuo o, ku is aiškiai ski ingas: Das Deu sche O snamenbuch
[DONB] galėjo an eilės pi m akų pas a y i i y a bend uomeninis da bas be eik
90 au o ių. Gydoma y a ie
HARALD BICHLMEIER
270 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
Pa adinimai nuo ie o ių nuo dydžio iš maždaug 8.000 gy en ojų. Kadangi DONB šalia
pažymė ų pa adinimokundle n i (pi minėje eilėje ge manis ų) kalbų mokslininkų
daugybė is o ikų daly a o, y a sche . Das DGNB skolingas sa o a si adimą p ieš ai
die sp achwissenscha liche E klä ung in e lichen A ikeln, zumal wenn sie
o deu sche Namen(bes and eile) behandeln, o übe hol . Zudem wa en das
Zielpublikum des DONB ehe sp achwissenscha liche Laien als Namen o -
Fleiß .a. ieno au o iaus. Ap a iamas čia apie 3.000 andenų a dų okiečių kalbų
e d ėje. Tai da o kū inį kaip gabalą i ypač, kas susiję su lygiu kalbų adybos, žymiai
homogeniškesnį nei DONB. Šiame kon eks e aip pa bū ų pažymė a, kad su DGNB
pi mą ka ą didelė, šiandienos oponyme plačioje p asme susijusi onomas inė
da bas pa eik a bu o, ku ioje bu o bandy a, į a aizda imą šiuolaikinės
indoge manis ikos žinias įlieg i. Tai gali a siž elgian į e ha ingą pe didžiosios
daugumos os Fo sche gene a ion a s o ų an Indoge manis ik à la Hans K ahe i
Julius Poko ny (i su uo galu inai p ie būsenos p ieška inio laiko) s ando
nepakankamai pab ėž i.
DGNB suski s y as į is dalis: Į adą į andenų pa adinimų o ma imą i - y imą
(S. 15) i bend esnes išaiškinimus dėl knygos a si adimo, į s aipsnių s uk ū ą,
išaiškinimus iš specializuo ų są okų i . . (S. 717). Haup eilą suda o ik asis
Namenbuch (S. 21619), i sp endžiamas y a kū inys su li e a ū os e ikliu (S.
621634). Pasku inis y a šiek iek apsime ęs naudo i, nes au o iaus pa adinimai
no s ch onologiškai bučuo i, be namenų knygoje po i elschlagwö e , ku ie
li e a ū os e ikelyje a i inkame pa adinime ku si iai a spausdin i, ci uojami.
Indi idualūs į ašai "namenų knygoje" siūlo pi moje dalyje andenynų pa adinimą
s anda ine kalbine o ma, esan ne su a ž ilgiu genus aiškiai nus a y ais
pag indiniais žodžiais komponuo iems pa adinimams am ik ą s aipsnį i uo
pačiu genusangabe, duomenis apie upės ie ą i ilgį aip pa be ne nuosekliai
duomenis apie (munda ines) iš a imą. Po o seka keli s a būs is o iniai
beleg o mai pa adinimo, a p jų pap as ai e s beleg. Dėl o y a e ymologiniai i
kalbosis o iniai išaiškinimai siūlomi i galiausiai s a biausia li e a ū a ci uojama.
Vandens pa adinimai ienodos lau ungos y a apibend inami iename s aipsnyje,
be gali na ū aliai isai ski ingas e imologijas u ė i, ku ios ada už kiek ieną
suba ikelį a ski ai aizduojamos. Jei su ienodan i e imologija, y a ši ik ieną
ka ą s aipsnio pabaigoje už isus pa adinimus bend ai minė a.
G eule Alb ech . Deu sches Gewässe namenbuch. E ymologie
de Gewässe namen und de Zugehö igen Gebie s-, Siedlungs- und
Flu namen Un e Mi a bei on Sabine Hackl-Rößle .
Recenzijos Re iews 271 /
Iš esmės pasiūly i s aipsniai pa ikimi duomenys, be ai isai aip pa nuk en a
inkonsequences į, ku i z.T. be kokiu a eju aip pa pe a si adimo p ocesą kū inio
paaiškin i y a: A. G eule laikosi sa o šaknų p iėmimų iš esmės p ie LIV2, ačiau
susi inka da šalia aip pa i pasenę ašymai à la J. Poko ny: Taip s o i u ig.
*h2em(H)-e- ‘gießen, begießen (S. 125 s. . Emme) šalia ig. *amə- (> gm. *ama-)
‘ene gisch o gehen, anpacken (z.B. S. 126 s. . Ems; aip maždaug IEW 36), kas saugiai
u idg. *h2emh3- (LIV2 265 .) mein , kaip maždaug ada 127 s. . Emsbach aiškiai ampa,
ku ai sakoma: u ig. *h2emh3- (> ig. *amə-) ‘anpassen, anpacken. A. G eule aigi
aukia a p u indoge manų i ienkelsnių kalbų a pinęs ūpią indoge manų į, ku i iš
esmės a i inka IEW ekons uo ame ga ss andui. Neaišku lieka, a A. G eule uo
eiškia ak inę a pinį e apą a aip ik no i įei i į skai y ojus, ku ie nuo požiū io iš
la yngalen pe kel i. P ie pasku iniožymių šaknų, ku ios une wei e okiečių kalba
ik in ais. ama ‘plagen, beläs igen, ami ‘Plage u.ä. (IEW 778; de V ies 1962: 8; ne EDPG)
a odo bū i pa i in as, a odo be is iek dėl seman ikos abejo ina, a ji iš
ik ųjų šiame i e inių gießen u ė ų bū i išėję. Tai uo daugiau, kaip si ienas lexem
u ge m. *ami-, *ama- ‘Wasse lau (ci uo as pagal DGNB 126) ekons uo i leidžia,
kad ada ik ai labiau į o.g. u ig. *h2em(H)-e- ‘gießen, begießen p iklauso. gang
wei e en Gewässe namen, ü die sie als G undlage o geschlagen wi d/wu de,
o liegen kann, ode nich besse (imme ?) on u idg. *h2em(H)- ‘gießen, be-
p iski i, ji gali lais ai be aip pa an iš leidyklos numa y ų da bo būdo pag įs i
(asmeninė p anešimas A. G eules), wonach pa uoš i pa adinimoa ikel kuo daugiau
ne papildy as/um ašy as o.ä. u ė ų bū i. Ši apib ėž is aip pa lėmė ai, kad
Diese Uneinhei lichkei en mag man einem ehlenden wei e en Ko ek u -
jaunesni, . y. oliau a gal ak ualesniame būsename y a nei oliau p iekyje esan ys.
A siž elgian į a si adimo laiką iš šešių me ų (są ašas ma e ialo i
s aipsnioab ašymas), daug kas negalėjo daugiau įlip i. Tai y a apgailė ina, nes
bū en pas a aisiais me ais kai ku ie da bai pasi odė, ku ie y inėjan seniausių
Alphabe s ehende A ikel o auch wissenscha lich und bibliog aphisch au
sluoksnių andens a dų a edė p ie am ik o pa adigmos pasikei imo, ku is jau
aip pa A. G eules ki uose da buose a sispindė i y a i į ku į jis pa s nu odo
(G eule 2011: 125): Hin aikymas p ie šiuolaikinėje indoge manis ikos me odų i
aizda imo būdų. Iš išleidimo nu odymų a si anda da iena p oblema, ku ią ienas be
abejo aip pa iš DGNB (p. 8) abiejų naujausių leidinių […]Kluge/Seebold[…] (EWdS24,
EWdS25) žino: E ymologinėje dalyje dažniausiai siūloma ik pa adinimo paaiškinimas,
aizda imas a ne
HARALD BICHLMEIER
272 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
Diskusija konku uojančių pasiūlymų yks a ik e ai. P ie a i inkamo paaiškinimo
aip ampa oli ne isada aišku, a ai y a jau ilgam isuo inai p ipažin a
e imologija, ku i galbū ik in esk u į no a ion bu o mode nizuo a, a (nauja)
pasiūlymas A. G eules (ku is is iek aip pa iš jo pa ies kil i i jau anksčiau ka ą
gali bū i publikuo as). Kadangi li e a ū os duomenys kiek iename s aipsnyje
labai umpai laikomi, y a i apie ai jokia ėmimo galimybė, jei ne, jei ienas u i
ci uo ą li e a ū ą p ie ankos i gali pažiū ė i.
Kaip pa yzdį už ai gali į ašas Ems-Bach1 (S. 127) a nau i: 795 Hemisa, 805 (kopie
12. Jh.) Emisa, Heimese, 1420 Emse. G ąžinamas y a a das į o ahd. *Amisa,
s a s oma y a ge manų paaiškinimas į šaknį ‘anpassen, anpacken kaip aukščiau
p ie Ems aizduo as, a ba kel inė e ymologija į šaknį ‘gießen, begießen ku i aip
pa už š eica ų ie o inius pa adinimus Obe ems, Niede ems (Wallis) 11011300
Emesa, 1270 Hemesa, ku ie an kel inio andens a do *Amisāzu ückge üh bū i
( gl. LSG 660, 899). Už ą pa į Bach (do be kaip Emsbach minė as, nus a o
G eule 1998: 11 = 2007: 48 da an: idg. *Amesâ, s-a e inimas į idg. *am- ‘Flußbe ,
G aben. Tai y a dėl pa alellinių a dų apie ieną al eu opiečių a dą.1
Daly aujančių pasiūlymų ūks amas a aizda imas i labai nedaug laikomos li e a ū os
duomenys gali laikui iš esmės bū i abejingi, am, ku is DGNB moksliniu požiū iu naudoja, ai iš
iesų apsunkina da bą: Da ai nebus nepalik a, kad sau a ski i mokslininkai ‘neue min is į
andens a dus bus da y i, ku ios ki i jau seniai u ėjo. Toliau gali ienas daugelyje a ejų
ki as nuomones į e imologijas a ba į kalbinį į a dijimą E yma u ė i, ypač, kas p iski iama kaip
kel inis s. al eu opäisch/ o eindoge manisch-inzelskailiniu požiū iu. Taip y a pa adinimai iš
Isa ( ech s zu Donau) < Isa a (244 .), Isel (links zu D au) < 1312 Isel < *Isala (246), Isen (links zum
Inn) < Isana (246) adiciškai apibūdinami kaip es.-ig., kel iškas paaiškinimas išlieka is dėl o
oliau iena galimybė i y a kel ologiniuose da buose jau seniai p iim as kaip sa a ankiškai
e čiamas. […] Iki šiol nė a ik ai geklä , a in e konsonan iškasis la yngas žodinne n, . y. h.
in nache Silbe, eu opie iškame sluoksnyje iš ik ųjų bu o apibūdinamas kaip *a okalinis, 1 V. į
ieną iš eilu ės žodynų, ku ie u ė ų bū i ienodi, B. Wu s mann 2015b.
2 Vgl. maždaug Poko ny 1914: 293; DLG2 191; Delama e 2012: 165.
G eule Alb ech . Deu sches Gewässe namenbuch. E ymologie
de Gewässe namen und de Zugehö igen Gebie s-, Siedlungs- und
Flu namen Un e Mi a bei on Sabine Hackl-Rößle .
Recenzijos Re iews 273 uo a pu ai už Kel inę y a už ik in a.3 Be o y a ai o.a. /
Adjek i as kel iške aip pa appella i isch liudija: Žodis už skė iuką Al i ische,
ía u, y a olesnis o ma imas įse zendenų u kel inių adjek i ų su
indi idualizuojančiu on-su ix i an o u i . *isa ōn- ‘de linke į adjek i u kel .
*isa o- ‘ link < u idg. *h1ish2- ózu ückzu üh en.4 Todėl gali *Isa-l/ /nā- < u idg.
*h1ish2-l/ /néh2jokiu a eju kel inis bū i, a ai aip pa o kel inis gali bū i, u i
ol, kol kaip neaišku bū i, ol, kol ne pa yzdžiai andenų a dų gali bū i pa eik i,
ku ie okalizacija u idg. *KHK- > *KaKzeigen i ne an nachmalig kel ischem
Siedlungsbzw. Skambėjimo e i o ija gulė i. Beje, ypač okių pa adinimų
p isky imas p ie ienos kalbųslėžio apsunkinamas uo, kad ienas isada aip pa
su su iks a ian e *-e ó echnuo i u i, nes a bu a ienas šias daba su
Ha đa son 2011 kaip Vddhie ung iš u idg. *- óe klä a ba ki aip. Bū en šiuo
a eju bū ų dėl u idg. *-h2-e- > *-aim Inlau aiški a dų p isky imas p ie ieno iš
d iejų kalbų sluoksnių galiausiai neįmanoma.5 Ana pių a ejų galima pasi aiky i
didelį skaičių. Su okiu išsamiu da bu negali ai nepasilik i, kad aip pa įsileidžiasi
klaidos, ku ios ne ik an nuk yps ančios nuomonės ieno mokslininko p ie a ski ų
ga swandeln o.ä. pag įs i, i aip p ie ki o ezul a o kaip A. G eule a eina.
Tai y a p ie pa adinimo Luhe (links į Naab; DGNB 328) a ejis. Čia A. G eule dėl belegs ahd.
Loua (a. 905 [kopie des 12. Jh.s]) i šiuolaikinės munda o m [lọu] kel . *lōā- < spä u idg.
*plōā- (su ipiškai kel iniu p-schwund) kaip dehns ūpių o ma imas į šaknį u idg. *ple-
‘ ließen (LIV2 487 .: ‘schwimmen, schweben) an. Ši iš edimas y a neįmanomas, nes
U kel ische nė a *ō u ėjo, u idg. *ō bu o pasida ęs inlau į *ā, išlau į *ū.6 Kaip
al e na y ų sp endimą bū ų pasiūly a, obe palcinius andenynus pa adin i kaip ge manų
o ma imas a ba į šaknį u idg. *le- ‘beschmu zen (LIV2 414) su ok i: Pag indas y a ada
u idg. *ló-o- ‘das Beschmu zen, Schmu z a *lo-ó- ‘beschmu zend, Beschmu ze , iena
už ge manų unp oblema ische Vddhi-aukš inimas u idg. *lō-ozu ieno iš šių d iejų
o ma imų u ėjo a ba eikšmę ‘su schmu z ap ūpin i, dėl schmu z
cha ak e izuojamas → ‘šlu zig a ba ‘zum Beschmu ze 3 Vgl. McCone 1996: 51 . ; šiek iek
nuk yps an EDPC 6: ik pi moje silbe? ; Zai 2012: 193201, į *isa ā197.
4 Vgl. Ziegle 2001.
5 Vgl. p ie o Bichlmeie 2011, 2015a su olesne li e a ū a. 6
Vgl. McCone 1996: 5465; EDPC 8, 9.
HARALD BICHLMEIER
274 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
gehö ig’, wobei die e s e wah scheinliche is ; ode , un e dem Vo behal , dass
eine seman ische Ve schiebung angenommen we den müss e, anzunehmen,
dass auch eine Vddhi-Ablei ung u idg. *lōh3o/eh2- > u ge m *lōa/ō- zu
o-s ūpinį išsi ys ymą *lóh3-o- ‘das skalbimas a ba *loh3-ó- ‘waschend, Wäsche
(zu Wu zel u idg. leh3- ‘waschen [LIV2 418]) galė ų egzis uo i.7 Pasku iniai minė i
pa yzdžiai ne u ė ų be bū i sup an ami kaip pag indinė k i ika DGNB. Jie ie oj
o odo į, kaip didelis seniausių sluoksnių andens a dų Mi eleu opa s i yje
mokslinių y imų po eikis da y a. Šiesen Fo schungsund pa ly aip pa
a shalbeda nepas ebė i, eiškia akys p ieš ealybę užda y i. Jos me odikose (i
su uo pap as ai aip pa jų ezul nisssen) šiandien iš esmės pasibaigę da bai H.
K ahe, W. P. Schmid i J. Udolph į šį emųkompleksą eikalauja nepap as ai (kaip
nuo ecensen en paka o inai įspė a) e izijos an daba inės
indoge manis ikos. A. G eule y a su DGNB didelį žingsnį į eisingą k yp į pada ė. Jo
knyga bus į me us oliau bū i s end e k i kaip e ingas pag indas olesniems
moksliniams y imams gali a nau i. Ne eikia daba pagaliau nuodugniai i išsamiai
y imas ben jau seniausių andenų a dų sluoksnių Mi leu opa pe
Indoge manis us pagal į aukimą diskusijos senesnių pasiūlymų daugiabändiniame
da be. DGNB y a čia ne blogiausias pag indas.
LITERATUR
Bichlmeie Ha ald 2011: Baye isch-ös e eichische O s- und Gewässe namen aus
indoge manis ische Sich : Teil 2: Isa und e ymologisch Ve wand es sowie Addenda
zu dem Bei ag in den BONF 46 (2009), 3-63. – Blä e ü obe deu sche Namen o -
schung 47, 2010[2011], 21–31.
Bichlmeie Ha ald 2015: Einige indoge manis ische Anme kungen zum Namen
de Luhe (Obp .) (Baye isch-ös e eichische O s- und Gewässe namen aus indoge -
manis ische Sich 7). – Blä e ü obe deu sche Namen o schung 52, 2015. [im D uck]
Bichlmeie Ha ald 2015a: Isa , Isel, Isen, Ise , Isny – Re lexe eine kel ischen
Gewässe namensippe in Baye n und Ös e eich mi einem Anhang zu Isu a (Baye-
isch-ös e eichische O s- und Gewässe namen aus indoge manis ische Sich 8). –
Ös e eichische Namen o schung 42, 2014[2015]. [im D uck]
7 Vgl. zum ganzen Komplex aus üh lich Bichlmeie 2015.
G eule Alb ech . Deu sches Gewässe namenbuch. E ymologie
de Gewässe namen und de Zugehö igen Gebie s-, Siedlungs- und
Flu namen Un e Mi a bei on Sabine Hackl-Rößle .
Recenzijos / Re iews 275
Bichlmeie Ha ald 2015b: Amme bach und e ymologisch Ve wand es. – Ös e ei-
chische Namen o schung 42, 2014[2015]). [im D uck]
Delama e Xa ie 2012: Noms de lieux cel iques de l’Eu ope ancienne (-500/ +500).
Dic ionnai e. (Collec ion Les Hespé ides) A les: Édi ions E ance.
de V ies Jan 1962: Al no disches e ymologisches Wö e buch. 2. e g. Au l. Leiden:
B ill.
DLG²: Delama e Xa ie : Dic ionnai e de la langue gauloise. Une app oche linguis ique du
ieux-cel ique con inen al. P é ace: Pie e-Y es Lambe . 2e édi ion e ue e augmen ée.
Pa is: Édi ions E ance 2003.
EDPC: Ma aso ić Ranko: E ymological Dic iona y o P o o-Cel ic. (Leiden Indo-Eu o-
pean E ymological Dic iona y Se ies 9) Leiden – Bos on: B ill 2009.
EDPG: K oonen Guus: E ymological Dic iona y o P o o-Ge manic. (Leiden Indo-Eu o-
pean E ymological Dic iona y Se ies 11) Leiden – Bos on: B ill 2013.
EWdS24: Kluge F ied ich / Seebold Elma : E ymologisches Wö e buch de deu schen
Sp ache. 24., du chges. u. e w. Au l. Be lin – New Yo k: de G uy e 2002.
EWdS25: Kluge F ied ich / Seebold Elma : E ymologisches Wö e buch de deu schen
Sp ache. 25. Au l. Be lin – Bos on: de G uy e 2011.
G eule Alb ech 1998: Gewässe namenschich en im Flußgebie de Lahn. – Nail
Robe (Hg.): Die Wel de Namen. Sechs namenkundliche Bei äge. (Sch i en de Uni e -
si ä sbiblio hek Ma bu g 87) Ma bu g: Uni e si ä sbiblio hek Ma bu g, 1–17.
G eule Alb ech 2007: E ymologische S udien zu geog aphischen Namen in Eu opa.
Ausgewähl e Bei äge 1998-2006 he ausgegeben on Wol gang Janka und Michael
P inz. (Regensbu ge S udien zu Namen o schung 2) Regensbu g: edi ion ulpes.
G eule Alb ech 2011: A bei s- und Da s ellungs echniken des Deu schen Gewäs-
se namenbuchs. In: Ziegle , A ne / Windbe ge -Heidenkumme , E ika (Hgg.): Me ho-
den de Namen o schung. Me hodologie, Me hodik und P axis. Be lin: Akademie-Ve lag,
117–126.
Ha đa son Jón Axel. 2011: Um o điđ já n í o nno ænu og o sög þess. – O đ og
unga 13, 93–121.
IEW: Poko ny Julius: Indoge manisches e ymologisches Wö e buch. I. Band. München –
Basel: A. F ancke 1959.
LIV²: Rix Helmu e al.: Lexikon de indoge manischen Ve ben. Die Wu zeln und ih e P i-
mä s ammbildungen. Zwei e, e b. u. e w. Au l. Wiesbaden: Reiche 2001.
HARALD BICHLMEIER
276 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
LSG: Lexikon de schweize ischen Gemeindenamen. Dic ionnai e oponymique des commu-
nes suisses. Diziona io oponomas ico dei communi s izze i, h sgg. om Cen e de Dialec-
ologie an de Uni e si ä Neuchâ el un e de Lei ung on And es K is ol. F auen-
eld – S u ga – Wien: Hube , Lausanne: Edi ions Payo 2005.
McCone Kim 1996: Towa ds a Rela i e Ch onology o Ancien and Medie al Sound Ch-
ange. (Maynoo h S udies in Cel ic Linguis ics 1) Maynoo h: Depa men o Old and
Middle I ish, S . Pa ick’s College.
Niemeye Man ed (Hg.) 2012: Deu sches O snamenbuch. Be lin – Bos on: de
G uy e .
Poko ny Julius 1914: He kun und E ymologie des Wo es Eisen. – Kuhns Zei -
sch i 46, 292–294.
Zai Nicholas 2012: The Re lexes o he P o o-Indo-Eu opean La yngeals in Cel ic.
(B ill’s S udies in Indo-Eu opean Languages and Linguis ics 7). Leiden – Bos on:
B ill.
Ziegle Sabine 2001: Al i isch ía u, das „ linke“ Eichhö nchen. – F i z, Ma hias /
Zeil elde , Susanne (Hgg.): No alis Indoge manica. Fes sch i ü Gün e Neumann zum
80. Gebu s ag. G az: Leykam, 587–590.
Į eik a 2015 m. bi želio 2 d.
HARALD BICHLMEIER
F ied ich-Alexande -Uni e si ä E langen-Nü nbe g
Ins i u as už palyginende Indoge maninės kalbos ėžys ę
Kochs . 4/16, D-91054 E langen
ha ald.bichlme[email p o ec ed]
Ma in-Lu he -Uni e si ä Halle-Wi enbe g
O ien alisches ins i u as
Semina as už Indoge manis ik i Allgemeine Sp achwissenscha
Ludwig-Wuche e -S . 2, D-06108 Halle (Saale)
ha ald.bichlmeie @indoge m.uni-halle.de da bo ie a Jena
Sächsische Akademie de Wissenscha en
E ymologisches Wö e buch des Al hochdeu schen
Zwä zengasse 12, D-07743 Jena
ha ald.bichlmeie @uni-jena.de
