Greule Albrecht. „Deutsches Gewässernamenbuch. Etymologie der Gewässernamen und der Zugehörigen Gebiets-, Siedlungs- und Flurnamen“

Recenzijos / Re iews 269 HARALD BICHLMEIER Ma in-Lu he -Uni e si ä Halle-Wi enbe g F ied ich-Alexande -Uni e si ä E langen-Nü nbe g Sächsische Akademie de Wissenscha en Mokslinės mokslinių s ičių: al eu opinė hid onimija, indoge maninės, kel inės, ge maninės e ymologija, is o inė phonologija i Mo phonoogie, Mykenisch, al indoi aninės Syn ax. G eule Alb ech DEUTSCHES GEWÄSSERNAMENBUCH. ETYMOLOGIE DER GEŽEZERNAMEN I DER ZUGEHÖRIGEN GEBIETS-, SIEDLUNGSUND FLURNAMEN Pagal bend ada bia imą Sabine Hackl-Rößle . Be lin Bos on: de G uy e , 2014, 634 S., 2 ko os į umschlagdeckeln. ISBN 987-3-11-019039-7 Su čia išanks inu Deu schen Gewässe namenbuch [DGNB] Alb ech G eule pi mą ka ą pa eikė bend ą apž algą apie andenų pa adinimus okiečių kalbų e d ėje. Vienin jau už ai nusipelno A. G eule dėko i p ipažinimo. Knyga y a kelių me ų da be 20062012 (S. 8) a si ado i gali kaip suma jo anks esnių da bų į oponomas iką pla esne p asme bū i. Tai s o i šalia d iejų me ų anksčiau išleis o da bo į okiečių ie o ių pa adinimus, ku is Man ed Niemeye (2012) o ganizuo as, y a be koncepcija i a si adimas nuo o, ku is aiškiai ski ingas: Das Deu sche O snamenbuch [DONB] galėjo an eilės pi m akų pas a y i i y a bend uomeninis da bas be eik 90 au o ių. Gydoma y a ie HARALD BICHLMEIER 270 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII Pa adinimai nuo ie o ių nuo dydžio iš maždaug 8.000 gy en ojų. Kadangi DONB šalia pažymė ų pa adinimokundle n i (pi minėje eilėje ge manis ų) kalbų mokslininkų daugybė is o ikų daly a o, y a sche . Das DGNB skolingas sa o a si adimą p ieš ai die sp achwissenscha liche E klä ung in e lichen A ikeln, zumal wenn sie o deu sche Namen(bes and eile) behandeln, o übe hol . Zudem wa en das Zielpublikum des DONB ehe sp achwissenscha liche Laien als Namen o - Fleiß .a. ieno au o iaus. Ap a iamas čia apie 3.000 andenų a dų okiečių kalbų e d ėje. Tai da o kū inį kaip gabalą i ypač, kas susiję su lygiu kalbų adybos, žymiai homogeniškesnį nei DONB. Šiame kon eks e aip pa bū ų pažymė a, kad su DGNB pi mą ka ą didelė, šiandienos oponyme plačioje p asme susijusi onomas inė da bas pa eik a bu o, ku ioje bu o bandy a, į a aizda imą šiuolaikinės indoge manis ikos žinias įlieg i. Tai gali a siž elgian į e ha ingą pe didžiosios daugumos os Fo sche gene a ion a s o ų an Indoge manis ik à la Hans K ahe i Julius Poko ny (i su uo galu inai p ie būsenos p ieška inio laiko) s ando nepakankamai pab ėž i. DGNB suski s y as į is dalis: Į adą į andenų pa adinimų o ma imą i - y imą (S. 15) i bend esnes išaiškinimus dėl knygos a si adimo, į s aipsnių s uk ū ą, išaiškinimus iš specializuo ų są okų i . . (S. 717). Haup eilą suda o ik asis Namenbuch (S. 21619), i sp endžiamas y a kū inys su li e a ū os e ikliu (S. 621634). Pasku inis y a šiek iek apsime ęs naudo i, nes au o iaus pa adinimai no s ch onologiškai bučuo i, be namenų knygoje po i elschlagwö e , ku ie li e a ū os e ikelyje a i inkame pa adinime ku si iai a spausdin i, ci uojami. Indi idualūs į ašai "namenų knygoje" siūlo pi moje dalyje andenynų pa adinimą s anda ine kalbine o ma, esan ne su a ž ilgiu genus aiškiai nus a y ais pag indiniais žodžiais komponuo iems pa adinimams am ik ą s aipsnį i uo pačiu genusangabe, duomenis apie upės ie ą i ilgį aip pa be ne nuosekliai duomenis apie (munda ines) iš a imą. Po o seka keli s a būs is o iniai beleg o mai pa adinimo, a p jų pap as ai e s beleg. Dėl o y a e ymologiniai i kalbosis o iniai išaiškinimai siūlomi i galiausiai s a biausia li e a ū a ci uojama. Vandens pa adinimai ienodos lau ungos y a apibend inami iename s aipsnyje, be gali na ū aliai isai ski ingas e imologijas u ė i, ku ios ada už kiek ieną suba ikelį a ski ai aizduojamos. Jei su ienodan i e imologija, y a ši ik ieną ka ą s aipsnio pabaigoje už isus pa adinimus bend ai minė a. G eule Alb ech . Deu sches Gewässe namenbuch. E ymologie de Gewässe namen und de Zugehö igen Gebie s-, Siedlungs- und Flu namen Un e Mi a bei on Sabine Hackl-Rößle . Recenzijos Re iews 271 / Iš esmės pasiūly i s aipsniai pa ikimi duomenys, be ai isai aip pa nuk en a inkonsequences į, ku i z.T. be kokiu a eju aip pa pe a si adimo p ocesą kū inio paaiškin i y a: A. G eule laikosi sa o šaknų p iėmimų iš esmės p ie LIV2, ačiau susi inka da šalia aip pa i pasenę ašymai à la J. Poko ny: Taip s o i u ig. *h2em(H)-e- ‘gießen, begießen (S. 125 s. . Emme) šalia ig. *amə- (> gm. *ama-) ‘ene gisch o gehen, anpacken (z.B. S. 126 s. . Ems; aip maždaug IEW 36), kas saugiai u idg. *h2emh3- (LIV2 265 .) mein , kaip maždaug ada 127 s. . Emsbach aiškiai ampa, ku ai sakoma: u ig. *h2emh3- (> ig. *amə-) ‘anpassen, anpacken. A. G eule aigi aukia a p u indoge manų i ienkelsnių kalbų a pinęs ūpią indoge manų į, ku i iš esmės a i inka IEW ekons uo ame ga ss andui. Neaišku lieka, a A. G eule uo eiškia ak inę a pinį e apą a aip ik no i įei i į skai y ojus, ku ie nuo požiū io iš la yngalen pe kel i. P ie pasku iniožymių šaknų, ku ios une wei e okiečių kalba ik in ais. ama ‘plagen, beläs igen, ami ‘Plage u.ä. (IEW 778; de V ies 1962: 8; ne EDPG) a odo bū i pa i in as, a odo be is iek dėl seman ikos abejo ina, a ji iš ik ųjų šiame i e inių gießen u ė ų bū i išėję. Tai uo daugiau, kaip si ienas lexem u ge m. *ami-, *ama- ‘Wasse lau (ci uo as pagal DGNB 126) ekons uo i leidžia, kad ada ik ai labiau į o.g. u ig. *h2em(H)-e- ‘gießen, begießen p iklauso. gang wei e en Gewässe namen, ü die sie als G undlage o geschlagen wi d/wu de, o liegen kann, ode nich besse (imme ?) on u idg. *h2em(H)- ‘gießen, be- p iski i, ji gali lais ai be aip pa an iš leidyklos numa y ų da bo būdo pag įs i (asmeninė p anešimas A. G eules), wonach pa uoš i pa adinimoa ikel kuo daugiau ne papildy as/um ašy as o.ä. u ė ų bū i. Ši apib ėž is aip pa lėmė ai, kad Diese Uneinhei lichkei en mag man einem ehlenden wei e en Ko ek u - jaunesni, . y. oliau a gal ak ualesniame būsename y a nei oliau p iekyje esan ys. A siž elgian į a si adimo laiką iš šešių me ų (są ašas ma e ialo i s aipsnioab ašymas), daug kas negalėjo daugiau įlip i. Tai y a apgailė ina, nes bū en pas a aisiais me ais kai ku ie da bai pasi odė, ku ie y inėjan seniausių Alphabe s ehende A ikel o auch wissenscha lich und bibliog aphisch au sluoksnių andens a dų a edė p ie am ik o pa adigmos pasikei imo, ku is jau aip pa A. G eules ki uose da buose a sispindė i y a i į ku į jis pa s nu odo (G eule 2011: 125): Hin aikymas p ie šiuolaikinėje indoge manis ikos me odų i aizda imo būdų. Iš išleidimo nu odymų a si anda da iena p oblema, ku ią ienas be abejo aip pa iš DGNB (p. 8) abiejų naujausių leidinių […]Kluge/Seebold[…] (EWdS24, EWdS25) žino: E ymologinėje dalyje dažniausiai siūloma ik pa adinimo paaiškinimas, aizda imas a ne HARALD BICHLMEIER 272 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII Diskusija konku uojančių pasiūlymų yks a ik e ai. P ie a i inkamo paaiškinimo aip ampa oli ne isada aišku, a ai y a jau ilgam isuo inai p ipažin a e imologija, ku i galbū ik in esk u į no a ion bu o mode nizuo a, a (nauja) pasiūlymas A. G eules (ku is is iek aip pa iš jo pa ies kil i i jau anksčiau ka ą gali bū i publikuo as). Kadangi li e a ū os duomenys kiek iename s aipsnyje labai umpai laikomi, y a i apie ai jokia ėmimo galimybė, jei ne, jei ienas u i ci uo ą li e a ū ą p ie ankos i gali pažiū ė i. Kaip pa yzdį už ai gali į ašas Ems-Bach1 (S. 127) a nau i: 795 Hemisa, 805 (kopie 12. Jh.) Emisa, Heimese, 1420 Emse. G ąžinamas y a a das į o ahd. *Amisa, s a s oma y a ge manų paaiškinimas į šaknį ‘anpassen, anpacken kaip aukščiau p ie Ems aizduo as, a ba kel inė e ymologija į šaknį ‘gießen, begießen ku i aip pa už š eica ų ie o inius pa adinimus Obe ems, Niede ems (Wallis) 11011300 Emesa, 1270 Hemesa, ku ie an kel inio andens a do *Amisāzu ückge üh bū i ( gl. LSG 660, 899). Už ą pa į Bach (do be kaip Emsbach minė as, nus a o G eule 1998: 11 = 2007: 48 da an: idg. *Amesâ, s-a e inimas į idg. *am- ‘Flußbe , G aben. Tai y a dėl pa alellinių a dų apie ieną al eu opiečių a dą.1 Daly aujančių pasiūlymų ūks amas a aizda imas i labai nedaug laikomos li e a ū os duomenys gali laikui iš esmės bū i abejingi, am, ku is DGNB moksliniu požiū iu naudoja, ai iš iesų apsunkina da bą: Da ai nebus nepalik a, kad sau a ski i mokslininkai ‘neue min is į andens a dus bus da y i, ku ios ki i jau seniai u ėjo. Toliau gali ienas daugelyje a ejų ki as nuomones į e imologijas a ba į kalbinį į a dijimą E yma u ė i, ypač, kas p iski iama kaip kel inis s. al eu opäisch/ o eindoge manisch-inzelskailiniu požiū iu. Taip y a pa adinimai iš Isa ( ech s zu Donau) < Isa a (244 .), Isel (links zu D au) < 1312 Isel < *Isala (246), Isen (links zum Inn) < Isana (246) adiciškai apibūdinami kaip es.-ig., kel iškas paaiškinimas išlieka is dėl o oliau iena galimybė i y a kel ologiniuose da buose jau seniai p iim as kaip sa a ankiškai e čiamas. […] Iki šiol nė a ik ai geklä , a in e konsonan iškasis la yngas žodinne n, . y. h. in nache Silbe, eu opie iškame sluoksnyje iš ik ųjų bu o apibūdinamas kaip *a okalinis, 1 V. į ieną iš eilu ės žodynų, ku ie u ė ų bū i ienodi, B. Wu s mann 2015b. 2 Vgl. maždaug Poko ny 1914: 293; DLG2 191; Delama e 2012: 165. G eule Alb ech . Deu sches Gewässe namenbuch. E ymologie de Gewässe namen und de Zugehö igen Gebie s-, Siedlungs- und Flu namen Un e Mi a bei on Sabine Hackl-Rößle . Recenzijos Re iews 273 uo a pu ai už Kel inę y a už ik in a.3 Be o y a ai o.a. / Adjek i as kel iške aip pa appella i isch liudija: Žodis už skė iuką Al i ische, ía u, y a olesnis o ma imas įse zendenų u kel inių adjek i ų su indi idualizuojančiu on-su ix i an o u i . *isa ōn- ‘de linke į adjek i u kel . *isa o- ‘ link < u idg. *h1ish2- ózu ückzu üh en.4 Todėl gali *Isa-l/ /nā- < u idg. *h1ish2-l/ /néh2jokiu a eju kel inis bū i, a ai aip pa o kel inis gali bū i, u i ol, kol kaip neaišku bū i, ol, kol ne pa yzdžiai andenų a dų gali bū i pa eik i, ku ie okalizacija u idg. *KHK- > *KaKzeigen i ne an nachmalig kel ischem Siedlungsbzw. Skambėjimo e i o ija gulė i. Beje, ypač okių pa adinimų p isky imas p ie ienos kalbųslėžio apsunkinamas uo, kad ienas isada aip pa su su iks a ian e *-e ó echnuo i u i, nes a bu a ienas šias daba su Ha đa son 2011 kaip Vddhie ung iš u idg. *- óe klä a ba ki aip. Bū en šiuo a eju bū ų dėl u idg. *-h2-e- > *-aim Inlau aiški a dų p isky imas p ie ieno iš d iejų kalbų sluoksnių galiausiai neįmanoma.5 Ana pių a ejų galima pasi aiky i didelį skaičių. Su okiu išsamiu da bu negali ai nepasilik i, kad aip pa įsileidžiasi klaidos, ku ios ne ik an nuk yps ančios nuomonės ieno mokslininko p ie a ski ų ga swandeln o.ä. pag įs i, i aip p ie ki o ezul a o kaip A. G eule a eina. Tai y a p ie pa adinimo Luhe (links į Naab; DGNB 328) a ejis. Čia A. G eule dėl belegs ahd. Loua (a. 905 [kopie des 12. Jh.s]) i šiuolaikinės munda o m [lọu] kel . *lōā- < spä u idg. *plōā- (su ipiškai kel iniu p-schwund) kaip dehns ūpių o ma imas į šaknį u idg. *ple- ‘ ließen (LIV2 487 .: ‘schwimmen, schweben) an. Ši iš edimas y a neįmanomas, nes U kel ische nė a *ō u ėjo, u idg. *ō bu o pasida ęs inlau į *ā, išlau į *ū.6 Kaip al e na y ų sp endimą bū ų pasiūly a, obe palcinius andenynus pa adin i kaip ge manų o ma imas a ba į šaknį u idg. *le- ‘beschmu zen (LIV2 414) su ok i: Pag indas y a ada u idg. *ló-o- ‘das Beschmu zen, Schmu z a *lo-ó- ‘beschmu zend, Beschmu ze , iena už ge manų unp oblema ische Vddhi-aukš inimas u idg. *lō-ozu ieno iš šių d iejų o ma imų u ėjo a ba eikšmę ‘su schmu z ap ūpin i, dėl schmu z cha ak e izuojamas → ‘šlu zig a ba ‘zum Beschmu ze 3 Vgl. McCone 1996: 51 . ; šiek iek nuk yps an EDPC 6: ik pi moje silbe? ; Zai 2012: 193201, į *isa ā197. 4 Vgl. Ziegle 2001. 5 Vgl. p ie o Bichlmeie 2011, 2015a su olesne li e a ū a. 6 Vgl. McCone 1996: 5465; EDPC 8, 9. HARALD BICHLMEIER 274 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII gehö ig’, wobei die e s e wah scheinliche is ; ode , un e dem Vo behal , dass eine seman ische Ve schiebung angenommen we den müss e, anzunehmen, dass auch eine Vddhi-Ablei ung u idg. *lōh3o/eh2- > u ge m *lōa/ō- zu o-s ūpinį išsi ys ymą *lóh3-o- ‘das skalbimas a ba *loh3-ó- ‘waschend, Wäsche (zu Wu zel u idg. leh3- ‘waschen [LIV2 418]) galė ų egzis uo i.7 Pasku iniai minė i pa yzdžiai ne u ė ų be bū i sup an ami kaip pag indinė k i ika DGNB. Jie ie oj o odo į, kaip didelis seniausių sluoksnių andens a dų Mi eleu opa s i yje mokslinių y imų po eikis da y a. Šiesen Fo schungsund pa ly aip pa a shalbeda nepas ebė i, eiškia akys p ieš ealybę užda y i. Jos me odikose (i su uo pap as ai aip pa jų ezul nisssen) šiandien iš esmės pasibaigę da bai H. K ahe, W. P. Schmid i J. Udolph į šį emųkompleksą eikalauja nepap as ai (kaip nuo ecensen en paka o inai įspė a) e izijos an daba inės indoge manis ikos. A. G eule y a su DGNB didelį žingsnį į eisingą k yp į pada ė. Jo knyga bus į me us oliau bū i s end e k i kaip e ingas pag indas olesniems moksliniams y imams gali a nau i. Ne eikia daba pagaliau nuodugniai i išsamiai y imas ben jau seniausių andenų a dų sluoksnių Mi leu opa pe Indoge manis us pagal į aukimą diskusijos senesnių pasiūlymų daugiabändiniame da be. DGNB y a čia ne blogiausias pag indas. LITERATUR Bichlmeie Ha ald 2011: Baye isch-ös e eichische O s- und Gewässe namen aus indoge manis ische Sich : Teil 2: Isa und e ymologisch Ve wand es sowie Addenda zu dem Bei ag in den BONF 46 (2009), 3-63. – Blä e ü obe deu sche Namen o - schung 47, 2010[2011], 21–31. Bichlmeie Ha ald 2015: Einige indoge manis ische Anme kungen zum Namen de Luhe (Obp .) (Baye isch-ös e eichische O s- und Gewässe namen aus indoge - manis ische Sich 7). – Blä e ü obe deu sche Namen o schung 52, 2015. [im D uck] Bichlmeie Ha ald 2015a: Isa , Isel, Isen, Ise , Isny – Re lexe eine kel ischen Gewässe namensippe in Baye n und Ös e eich mi einem Anhang zu Isu a (Baye- isch-ös e eichische O s- und Gewässe namen aus indoge manis ische Sich 8). – Ös e eichische Namen o schung 42, 2014[2015]. [im D uck] 7 Vgl. zum ganzen Komplex aus üh lich Bichlmeie 2015. G eule Alb ech . Deu sches Gewässe namenbuch. E ymologie de Gewässe namen und de Zugehö igen Gebie s-, Siedlungs- und Flu namen Un e Mi a bei on Sabine Hackl-Rößle . Recenzijos / Re iews 275 Bichlmeie Ha ald 2015b: Amme bach und e ymologisch Ve wand es. – Ös e ei- chische Namen o schung 42, 2014[2015]). [im D uck] Delama e Xa ie 2012: Noms de lieux cel iques de l’Eu ope ancienne (-500/ +500). Dic ionnai e. (Collec ion Les Hespé ides) A les: Édi ions E ance. de V ies Jan 1962: Al no disches e ymologisches Wö e buch. 2. e g. Au l. Leiden: B ill. DLG²: Delama e Xa ie : Dic ionnai e de la langue gauloise. Une app oche linguis ique du ieux-cel ique con inen al. P é ace: Pie e-Y es Lambe . 2e édi ion e ue e augmen ée. Pa is: Édi ions E ance 2003. EDPC: Ma aso ić Ranko: E ymological Dic iona y o P o o-Cel ic. (Leiden Indo-Eu o- pean E ymological Dic iona y Se ies 9) Leiden – Bos on: B ill 2009. EDPG: K oonen Guus: E ymological Dic iona y o P o o-Ge manic. (Leiden Indo-Eu o- pean E ymological Dic iona y Se ies 11) Leiden – Bos on: B ill 2013. EWdS24: Kluge F ied ich / Seebold Elma : E ymologisches Wö e buch de deu schen Sp ache. 24., du chges. u. e w. Au l. Be lin – New Yo k: de G uy e 2002. EWdS25: Kluge F ied ich / Seebold Elma : E ymologisches Wö e buch de deu schen Sp ache. 25. Au l. Be lin – Bos on: de G uy e 2011. G eule Alb ech 1998: Gewässe namenschich en im Flußgebie de Lahn. – Nail Robe (Hg.): Die Wel de Namen. Sechs namenkundliche Bei äge. (Sch i en de Uni e - si ä sbiblio hek Ma bu g 87) Ma bu g: Uni e si ä sbiblio hek Ma bu g, 1–17. G eule Alb ech 2007: E ymologische S udien zu geog aphischen Namen in Eu opa. Ausgewähl e Bei äge 1998-2006 he ausgegeben on Wol gang Janka und Michael P inz. (Regensbu ge S udien zu Namen o schung 2) Regensbu g: edi ion ulpes. G eule Alb ech 2011: A bei s- und Da s ellungs echniken des Deu schen Gewäs- se namenbuchs. In: Ziegle , A ne / Windbe ge -Heidenkumme , E ika (Hgg.): Me ho- den de Namen o schung. Me hodologie, Me hodik und P axis. Be lin: Akademie-Ve lag, 117–126. Ha đa son Jón Axel. 2011: Um o điđ já n í o nno ænu og o sög þess. – O đ og unga 13, 93–121. IEW: Poko ny Julius: Indoge manisches e ymologisches Wö e buch. I. Band. München – Basel: A. F ancke 1959. LIV²: Rix Helmu e al.: Lexikon de indoge manischen Ve ben. Die Wu zeln und ih e P i- mä s ammbildungen. Zwei e, e b. u. e w. Au l. Wiesbaden: Reiche 2001. HARALD BICHLMEIER 276 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII LSG: Lexikon de schweize ischen Gemeindenamen. Dic ionnai e oponymique des commu- nes suisses. Diziona io oponomas ico dei communi s izze i, h sgg. om Cen e de Dialec- ologie an de Uni e si ä Neuchâ el un e de Lei ung on And es K is ol. F auen- eld – S u ga – Wien: Hube , Lausanne: Edi ions Payo 2005. McCone Kim 1996: Towa ds a Rela i e Ch onology o Ancien and Medie al Sound Ch- ange. (Maynoo h S udies in Cel ic Linguis ics 1) Maynoo h: Depa men o Old and Middle I ish, S . Pa ick’s College. Niemeye Man ed (Hg.) 2012: Deu sches O snamenbuch. Be lin – Bos on: de G uy e . Poko ny Julius 1914: He kun und E ymologie des Wo es Eisen. – Kuhns Zei - sch i 46, 292–294. Zai Nicholas 2012: The Re lexes o he P o o-Indo-Eu opean La yngeals in Cel ic. (B ill’s S udies in Indo-Eu opean Languages and Linguis ics 7). Leiden – Bos on: B ill. Ziegle Sabine 2001: Al i isch ía u, das „ linke“ Eichhö nchen. – F i z, Ma hias / Zeil elde , Susanne (Hgg.): No alis Indoge manica. Fes sch i ü Gün e Neumann zum 80. Gebu s ag. G az: Leykam, 587–590. Į eik a 2015 m. bi želio 2 d. HARALD BICHLMEIER F ied ich-Alexande -Uni e si ä E langen-Nü nbe g Ins i u as už palyginende Indoge maninės kalbos ėžys ę Kochs . 4/16, D-91054 E langen ha ald.bichlme[email p o ec ed] Ma in-Lu he -Uni e si ä Halle-Wi enbe g O ien alisches ins i u as Semina as už Indoge manis ik i Allgemeine Sp achwissenscha Ludwig-Wuche e -S . 2, D-06108 Halle (Saale) ha ald.bichlmeie @indoge m.uni-halle.de da bo ie a Jena Sächsische Akademie de Wissenscha en E ymologisches Wö e buch des Al hochdeu schen Zwä zengasse 12, D-07743 Jena ha ald.bichlmeie @uni-jena.de