144 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
JOLITA URBANAVIČIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: ekspe imen inė one ika,
kalbos akus ika, onologija, dialek ologija, leksikog a ija,
socioling is ika.
INESE INDRIČĀNE
LU La iešu alodas ins i ū s
Mokslinių y imų k yp ys: ekspe imen inė one ika, kalbos
akus ika, onologija, dialek ologija.
DABARTINIŲ BALTŲ KALBŲ
PUČIAMIEJI PRIEBALSIAI
IR AFRIKATOS: AKUSTINIŲ
POŽYMIŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ
F ica i es and A ica es o Con empo a y
Bal ic Languages: Compa a i e Analysis o
Acous ic/ Spec al Cues
ANOTACIJA
S aipsnio y imo objek as – lie u ių i la ių bend inių kalbų pučiamieji p iebalsiai
bei a ika os, ku ios lyginamos pagal du akus inius požymius: spek o i šūnių dažnius i
san ykinį in ensy umą. Siekian gau i objek y ius ezul a us abiejų kalbų pučiamieji p ie-
balsiai i a ika os Lie u oje i La ijoje bu o analizuo i pagal ą pačią me odiką. Ty imo
ikslas – palygin i daba inių bal ų kalbų pučiamųjų p iebalsių i a ika ų spek o ypa y-
bes, nus a y i, kokią į aką i iamųjų p iebalsių spek o i šūnių dažniams i san ykiniam
in ensy umui da o pala alizacija, balsingumas, p iebalsių a ikuliacijos būdas bei ie a i
in o man o ly is.
Nus a y a, kad iek lie u ių, iek la ių bend inėse kalbose p iebalsių akus iniai požy-
miai ko eliuoja su ais pačiais k i e ijais: spek o i šūnės dažnis – su p iebalsių a ikulia-
cija (ypač sibiliacija), pala alizacija (i ipo; ik lie u ių kalboje), in o man ų ly imi; san y-
kinis in ensy umas – su p iebalsių balsingumu i pala alizacija (i ipo; ik lie u ių kalboje).
S aipsniai / A icles 145
Daba inių bal ų kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os:
akus inių požymių lyginamoji analizė
Gau i ski ingi akus inių požymių duomenys leidžia eig i, kad la ių kalbos pučiamie-
ji p iebalsiai i a ika os pagal spek o i šūnių eikšmes a imesni lie u ių kalbos pala a-
lizuo iems p iebalsiams, adinasi, la ių kalbos p iebalsiai y a „minkš esni“ negu lie u-
ių kalbos nepala alizuo i p iebalsiai. Taip pa nus a y a, kad la ių kalbos pučiamiesiems
p iebalsiams i a ika oms būdingas didesnis san ykinis in ensy umas negu analogiškiems
(pagal balsingumą, a ikuliacijos būdą i ie ą) pala alizuo iems i nepala alizuo iems lie-
u ių kalbos p iebalsiams. Tokius y imų ezul a us galėjo lem i ski ingas in o man ų
balso ska dumas (p igim inis a ba susijęs su nuo a giu) bei ne ienodas ga so signalo s i-
p umas į ašymo me u.
ESMINIAI ŽODŽIAI: lie u ių bend inė kalba, la ių bend inė kalba, pučiamieji p iebal-
siai, a ika os, spek o i šūnių dažniai, san ykinis in ensy umas.
ANNOTATION
This cu en pape deals wi h he ica i es and a ica es o s anda d Li huanian and
La ian. In he amewo k o his esea ch wo acous ic cues o hese consonan s – spec-
al peak’s equency and ela i e in ensi y – ha e been examined. The analysis o ica-
i es and a ica es is pe o med acco ding o one and he same app oach bo h o s anda d
Li huanian and La ian. The aim o his s udy is o compa e he ica i es and a ica es o
con empo a y Bal ic languages in o de o de e mine he essen ial spec al di e ences and
he e ec o pala aliza ion, oicing, manne and place o a icula ion, as well as he e ec
o speake ’s gende displayed by spec al peak’s equency and ela i e in ensi y.
The esul s indica e ha he acous ic cues examined in his esea ch e eal simila
e ec s bo h in s anda d Li huanian and La ian: spec al peak’s equency is a ec ed by
pala aliza ion (in S anda d Li huanian), manne and place o a icula ion, as well as by
speake ’s gende , whe eas ela i e in ensi y displays he e ec o pala aliza ion (in S an-
da d Li huanian) and oicing.
The da a ob ained in his s udy show ha he spec al peak’s equency alues calcu-
la ed o he ica i es and a ica es o S anda d La ian a e mo e simila o he da a o
pala alized a he han non-pala alized consonan s o co esponding oicing, manne and
place o a icula ion in S anda d Li huanian, i.e., he ica i es and a ica es in S anda d
La ian seem o be “so e ” han he non-pala alized ica i es and a ica es in S anda d
Li huanian. The ela i e in ensi y alues o he ica i es and a ica es o S anda d La -
ian a e highe in compa ison o bo h he pala alized and non-pala alized consonan s o
he same oicing, manne and place o a icula ion in S anda d Li huanian. This could be
explained ei he by a mo e ene ge ic a icula ion o hese speech sounds o speake s o
S anda d La ian o by some di e ences ela ed o he eco ding le el.
KEYWORDS: S anda d Li huanian, S anda d La ian, ica i es, a ica es,
spec al peak’s equency, ela i e in ensi y.
146 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
JOLITA URBANAVIČIENĖ, INESE INDRIČĀNE
1. ĮVADAS
Pas a aisiais me ais suin ensy ėjo lie u ių i la ių kalbų ga syno bend i
ins umen iniai y imai, a liekami ų šalių e i o ijose pagal ą pačią me odiką1.
Minė ini Ju io G igo je o i Ju gi os Ja osla ienės s aipsniai apie daba inių
bal ų kalbų okalizmą: mono ongų spek inę s uk ū ą i ukmę (G igo je s,
Ja osla ienė 2015a: 68–92), aip pa mono ongų kokybę (G igo je s, Ja osla-
ienė 2015b: 57–89). Lie u ių i la ių kalbų konsonan izmą y ė šio s aips-
nio au o ės Inesė Ind ičanė i Joli a U bana ičienė: bu o analizuo i sp ogs a-
mųjų p iebalsių spek ai (Ind ičāne, U bana ičienė 2015: 51–87) bei ankiųjų
p iebalsių lokusai pagal lokuso lygčių me odą (U bana ičienė, Ind ičāne 2015:
261–293). Abi daba inės bal ų kalbos u i nemažai bend umų: umpųjų i il-
gųjų balsių onologinė opozicija, didelis d ibalsių skaičius, p iegaidžių sis ema
i k . Tačiau pe daugybę me ų lie u ių i la ių kalbose susi o ma o i esmi-
nių ski umų, ku ie lemia ski ingą daba inių bal ų kalbų onemų in en o ių
i onologines klasi ikacijas, pa yzdžiui: la ių kalbai būdingas iksuo as ki is,
gausus pala alinių p iebalsių posis emis, o lie u ių kalbos ki is lais as, būdin-
ga an inė (i ipo) pala alizacija i onologinė pala alizuo ų s. nepala alizuo ų
p iebalsių opozicija i pan. Tokie sinch oniniai lyginamieji da bai ne ik padeda
iš yškin i ski ingų kalbų ga sinę speci iką, onologinių klasi ikacijų niuansus,
ski ingą ų pačių onologinių elemen ų unkcinį s o į, be i ienos kalbos
ypa umus kalbų ipologijos požiū iu.
Šio s aipsnio y imo objek as – lie u ių i la ių kalbų pučiamieji p iebal-
siai i a ika os. Pučiamaisiais adinami p iebalsiai, ku iuos a ian du kalbos
o ganai aip sua ėja, jog a p jų plūs an is o o s au as suku ia in ies iukš-
mą, a ba ikaciją (C ys al 2008: 199). Bū en šis san ykinai ilgas nepe iodinės
ene gijos in e alas leidžia pučiamuosius p iebalsius p iski i a ski ai ga sų kla-
sei (Ken , Read 1992: 121).
A ika as suda o a ikuliacijos ie os požiū iu su apę sp ogs amieji i pu-
čiamieji p iebalsiai (Ree z, Jongman 2009: 16). A ika os in e p e uojamos kaip
a pinis ga sas a p sp ogs amojo p iebalsio bei oje pačioje a ikuliacijos ie-
oje a iamo pučiamojo p iebalsio (Lade oged, Maddieson 1998: 90). A ika-
os, kaip i sp ogs amieji p iebalsiai, p adedamos a i nuo užda umos, ku ią
nu aukus o as oliau plūs a pe suglaus ų kalbos pada gų plyšį, sukeldamas
ikaciją. Todėl ne ik pučiamųjų p iebalsių, be i a ika ų spek e iksuojamas
1 Šiuos y imus inspi a o 2013–2015 m. Lie u ių kalbos ins i u e ykdy as mokslininkų g upių
p ojek as „Daba inės bal ų kalbos: spek inės ga sų cha ak e is ikos (ins umen inis y imas)“
(N . MIP-081/2013, ado ė d . Ju gi a Ja osla ienė).
S aipsniai / A icles 147
Daba inių bal ų kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os:
akus inių požymių lyginamoji analizė
ikacijos in e alas, ik jis umpesnis (pučiamųjų p iebalsių a eju ikacija
ak iškai užima isą pučiamojo p iebalsio ukmę).
No s a ika ų spek inės cha ak e is ikos y a okios pa kaip balsingumo i
a ikuliacijos ie os požiū iu a i inkamų sp ogs amųjų i pučiamųjų p iebal-
sių (Kodzaso , K i no a 2001: 177), ačiau „di e encijuojan […] a ika as ga-
lima pasi em i isais pučiamųjų p iebalsių y imo me odais“ (Amb aze ičius,
Leskauskai ė 2014: 131). Todėl šiame s aipsnyje d i a imos p iebalsių klasės –
pučiamieji p iebalsiai i a ika os – pasi ink os i i pagal uos pačius akus inius
požymius.
Teo inėje li e a ū oje nu odoma, kad pučiamieji p iebalsiai gali bū i apibū-
dinami pagal ikacijos ukmę, jų spek o ypa ybes bei in ensy umą i spek-
ines o mančių pe eigų (lokuso lygčių) ypa ybes (Ree z, Jongman 2009: 189).
Šio s aipsnio ikslas – iš i i daba inių bal ų kalbų pučiamųjų p iebalsių i
a ika ų spek o ypa ybes, iš yškin i jų di e encinius ski umus lie u ių i la-
ių kalbose. Šis ikslas skaidy inas į okius užda inius: 1) nus a y i lie u ių
i la ių kalbų pučiamųjų p iebalsių i a ika ų spek o i šūnių dažnių e es;
2) ekspe imen iškai išanalizuo i abiejų kalbų pučiamųjų p iebalsių i a ika ų
san ykinį in ensy umą; 3) palygin i, kokią į aką pučiamųjų p iebalsių i a i-
ka ų spek o požymiams da o p iebalsių pala ališkumas, balsingumas, p iebal-
sių a ikuliacijos būdas bei ie a. Vy ų i mo e ų iš a ų p iebalsių duomenys
analizuo i a ski ai, siekian nus a y i, kokią į aką p iebalsių spek o ypa ybėms
da o ly is.
Ty imas y a naujas i ak ualus, nes iki šiol nė a paskelb a lyginamųjų lie u ių
i la ių p iebalsių akus inių požymių y imų, a lik ų pagal ą pačią me odiką.
Be o, s aipsnyje ap ašy i p iebalsių akus inių požymių y imo me odai lie u-
ių akus inės one ikos da buose iki šiol nebu o naudo i.
2. LIETUVIŲ IR LATVIŲ KALBŲ
PUČIAMŲJŲ PRIEBALSIŲ IR AFRIKATŲ
ARTIKULIACINĖ KLASIFIKACIJA
Daba inių bal ų kalbų i iamiesiems p iebalsiams už ašy i s aipsnyje nau-
dojama pasaulyje plačiai papli usi a p au inė one inė abėcėlė2 (TFA a ba IPA –
In e na ional Phone ic Alphabe ), ku ią sukū ė Ta p au inė one ikų asociacija
2 Šiame y ime naudojami p ojek o „Daba inės bal ų kalbos: spek inės ga sų cha ak e is ikos
(ins umen inis y imas)“ (N . MIP-081/2013) me u lie u ių i la ių kalbos p iebalsiams p i-
aiky i TFA ašmenys.
148 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
JOLITA URBANAVIČIENĖ, INESE INDRIČĀNE
(plačiau ž . IPA 2015). Žemiau esančioje len elėje (ž . 1 len .) pa eikiami ie
pučiamieji p iebalsiai i a ika os, ku ių TFA ansk ipcija ski iasi nuo naciona-
linių one inių abėcėlių.
1 LENTELĖ. Lie u ių i la ių kalbų pučiamųjų p iebalsių i a ika ų onemų ašme-
nys pagal nacionalines (LTFA i LVFA) bei a p au inę (TFA) one ines
abėcėles 3456
LT
g a ema
LTFA
onema
TFA
onema
LV
g a ema
LVFA
onema
TFA
onema
ʋ1
jjjjjʝ
ch x x h x x
h2hɣ - - -
š š ʃ š š ʃ
žžʒžžʒ
c c ʦc c ʦ
č č ʧ č č ʧ
dz ʒ ʣ dz ʒ3ʣ
dž ǯ ʤ dž ǯ4ʤ
Šiame s aipsnyje analizuojamos 34 daba inių bal ų kalbų p iebalsinės o-
nemos, ku ios pagal a ikuliacijos būdą ski s omos į:
1) pučiamuosius p iebalsius – 22 onemos:
a) lie. / , ʲ7, s, sj, z, zj, ʃ, ʃj, ʒ, ʒj, x, xj, ɣ, ɣj/ – 14 onemų;
b) la. / , , s, z, ʃ, ʒ, ʝ, x/ – 8 onemos;
3 Dėl sonan ų i j ski ingų onologinių in e p e acijų lie u ių i la ių kalbose ž . 3 sky elyje.
4 La ių kalbos p iebalsių sis emoje nė a ska džiojo gomu inio p iebalsio h, be g a ema h a o-
jama šiais a ejais: 1) onemos /x/ pag indiniam a ian ui – pučiamajam gomu iniam [x] – žy-
mė i; 2) onemos /x/ alo onui – ykliniam pučiamajam [h] – žymė i; 3) onemos /x/ alo onui –
pala aliniam pučiamajam [ç] – žymė i (LVG 2013: 70). Fonemos /x/ alo onai – yklinis [h] i
pala alinis [ç] – dažniausiai iš a iami dėl anglų i okiečių kalbų į akos.
5
La ių kalbos nacionalinėje ansk ipcijoje (LVFA) a ika a dz gali bū i žymima iek dz [dziês-
ma], iek ʒ [ʒiêsma] (LVG 2013: 26).
6 La ių kalbos nacionalinėje ansk ipcijoje (LVFA) a ika a dž gali bū i žymima iek dž [džèms],
iek ǯ [ǯèms] (LVG 2013: 26).
7 P ie p iebalsio ašomas i šu inis modi ikuojan is simbolis „j“ a p au inėje one inėje abėcėlė-
je žymi pala alizuo ą p iebalsį, pa yzdžiui, [ʦʲ], [ʣʲ].
S aipsniai / A icles 149
Daba inių bal ų kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os:
akus inių požymių lyginamoji analizė
2) a ika as – 12 onemų:
a) lie. /ʦ, ʦj, ʣ, ʣj, ʧ, ʧj, ʤ, ʤj/) – 8 onemos;
b) la. /ʦ, ʣ, ʧ, ʤ/ – 4 onemos.
Pagal a ikuliacijos ie ą i iamieji bal ų kalbų p iebalsiai ski s omi į
šias klases (ž . U bana ičienė, Ind ičāne 2015: 265–267; plg. DLKG 2005: 33–
34; LVG 2013: 58):
1) lūpiniai dan iniai: lie. / , ʲ/ i la. / , /;
2) dan iniai: lie. /s, sj, z, zj, ʦ, ʦj, ʣ, ʣj/ i la. /s, z, ʦ, ʣ/;
3) al eoliniai: lie. /ʃ, ʃj, ʒ, ʒj, ʧ, ʧj, ʤ, ʤj/ i la. /ʃ, ʒ, ʧ, ʤ/;
4) pala aliniai: la. /ʝ/;
5) pala alizuo i gomu iniai (pala o elia iniai): lie. /xj, ɣj/;
6) gomu iniai: lie. /x, ɣ/ i la. /x/.
Lie u ių kalbos i iamųjų p iebalsinių onemų skaičius (22 onemos) y a be-
eik d igubai didesnis nei la ių kalbos (12 onemų), nes lie u ių kalbai būdin-
gos p iebalsių opozicijos pagal balsingumą (duslusis – ska dusis) i pagal pala a-
lizaciją (nepala alizuo as – pala alizuo as), o la ių kalbai – ik pagal balsingumą.
3. PRIEBALSIŲ IR j FONOLOGINIS STATU-
SAS LIETUVIŲ IR LATVIŲ KALBOSE
Pagal a ikuliacijos būdą lie u ių /ʋ, ʋj, j/ p iski ini sklandiesiems p iebal-
siams ( odėl iš šio y imo lauko eliminuo i), o la ių / , ʝ/ – pučiamiesiems
p iebalsiams.
Ins umen iškai iš i a, kad la ių kalboje ska dusis lūpinis dan inis / / i
pala alinis /ʝ/ u i kelis a imo a ian us (Čei ane 2011). Kai a ian šiuos p ie-
balsius plyšys a p kalbos pada gų y a mažas, iš a iami pučiamieji p iebalsiai [ ]
a ba [ʝ] – o o s au as, plūsdamas pe ankš umą, suku ia u bulenciją i su eikia
ankš umos p iebalsiui iukšminės ikacijos komponen ą (ž . LVG 2013: 66).
Kai a ian p iebalsius / / i /ʝ/ a p kalbos pada gų es i a i esnis plyšys, p ie-
balsiai iš a iami be ikacijos, . y. nepučiamieji, a ba ap oksiman ai [ʋ] i [j]8 (ž .
LVG 2013: 66). La ių kalboje ap oksiman ai [ʋ, j] ie oj pučiamųjų [ , ʝ] ga-
li bū i iš a iami, kai kalbėjimas p iblėsęs a mažiau ene gingas (LVG 2013: 68;
71). Tau osilabinėje pozicijoje po umpojo a ilgojo balsio la ių kalbos p ie-
balsinės onemos [ , ʝ] pa i ia isišką a ba dalinę okalizaciją, p z.: [ ɑus] a s
8 Abi onemų / / i /ʝ/ ealizacijos (pučiamieji [ ], [ʝ] i ap oksiman ai [ʋ] i [j]) la ių kalbos y-
imuose apibūdinami e minu „ ankusis ankš umos p iebalsis“ (la. sp audzenis oksnenis) (plg.
Čei ane 2010; Čei ane 2011; Čei ane, Ind ičāne 2012; Ma kus, G igo je s 2002).
150 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
JOLITA URBANAVIČIENĖ, INESE INDRIČĀNE
‘ a o’, [sɑus] sa s ‘sa o’, [dzeinieks] dzejnieks ‘poe as’, [z einieks] z ejnieks ‘ž e-
jys’; [pɑː de eːs] pā de ējs ‘pa da ėjas’, [ eːs] ē s ‘ ė as’, [pɑː minieks] pā mij-
nieks ‘iešmininkas’; [ us] u s ‘a i’ (LVG 2013: 86).
Lie u ių kalbos adicinėje one ikoje9 (Pake ys 2003) i akademinėje g a-
ma ikoje (DLKG 2005: 33) [j], [ʋ], [ʋj] p iski iami sklandiesiems p iebalsiams
(sonan ams). Tokią [ʋ, ʋj, j] in e p e aciją lie u ių kalboje nulėmė ne a ikuliaci-
ja (kliū ies pobūdis y a oks pa kaip i ki ų pučiamųjų p iebalsių10), o unkcinės
šių p iebalsių ypa ybės: žodžio gale [ʋ, j] ne enka in ies, da labiau suska dėja
i i s a neskiemeniniais [, ], su p iešais einančiais balsiais suda ydami an i-
nės kilmės d iga sius, p z.: [jú· o.] ‘jū oje’, [kẹ.d·] ‘kėdėje’, [sudiẽ] ‘sudieu’.
Iš d iejų pozicinių a ian ų – pučiamųjų [ , ʝ] i ap oksiman ų [ʋ, j] – la ių
kalboje kaip onemos apibend in i pučiamieji p iebalsiai / , ʝ/ (ž . LVG 2013:
76–77), o lie u ių kalboje – ap oksiman ai /ʋ, ʋj, j/. Ski umas a p ap oksi-
man ų [ʋ ʋj] i pučiamųjų p iebalsių [ , j] sunkiai su aikomas, nes ska die-
ji pučiamieji p iebalsiai dėl speci inės a ikuliacijos ( a ian ska džiuosius pu-
čiamuosius ienu me u balso ak e i gene uojamas ika y inis iukšmas, i
i pa balso s ygos, ku ios p is abdo o o ekėjimą) linkę i s i ap oksiman ais11.
P iebalsių /ʋ, ʋj, j/ iden i ika imo p oblema lie u ių kalboje nė a iki galo
išsp ęs a i eikalauja išsamaus ins umen inio (pa em o objek y iu a ikuliaci-
nių ga sų požymių y imu) pag indimo. Šiame s aipsnyje laikomasi adicinės
in e p e acijos, odėl į pučiamųjų p iebalsių y imą neį aukiami lie u ių so-
nan ai /ʋ, ʋj/ ( okiu būdu lie u ių lūpiniai dan iniai / / i / ʲ/ ne u i ska džiojo
a i ikmens) i /j/, o į la ių kalbos medžiagą į auk i ska dieji pučiamieji / , ʝ/
(čia egzis uoja / / i / / opozicija).
4. FRIKACIJOS SPEKTRAS IR
INTENSYVUMAS
Balsingumo požiū iu ienodi pučiamieji p iebalsiai ski iasi spek o ene gi-
jos pasiski s ymu spek e i in ensy umu (Ken , Read 1992: 122). Šių akus inių
9 Naujausiose lie u ių kalbos p iebalsių klasi ikacijose (ž . Ab aze ičius, Leskauskai ė 2014: 167;
Pake ys 2014: 91) p iebalsiai / , j/ laikomi ne sonan ais, o ska džiaisiais pučiamaisiais lūpi-
niais-dan iniais p iebalsiais, ku ie pagal balsingumą kon as uoja su a i inkamais dusliaisiais / , j/.
10 E. Mikalauskai ė (1975: 41–46) lie u ių /ʋ/, /ʋj/ i /j/ p isky ė pučiamiesiems, o akademinė
Lie u ių kalbos g ama ika (LKG 1965: 70) šiuos p iebalsius, kaip u inčius didelį kiekį i pesių,
ne u inčius ono moduliacijos, nesukeliančius p iebalsių ska dėjimo, laiko a piniais a p pu-
čiamųjų p iebalsių i sonan ų.
11 Ska dieji pučiamieji p iebalsiai pasaulio kalbose y a gana e as eiškinys (Johnson 2003: 122).
S aipsniai / A icles 151
Daba inių bal ų kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os:
akus inių požymių lyginamoji analizė
požymių pag indu eo inėje li e a ū oje ski iamos d i pučiamųjų p iebalsių
g upės: sibilian ai (sibilan ) (pa yzdžiui, anglų kalbos al eoliniai pučiamieji
p iebalsiai /s/, /z/, pos al eoliniai pučiamieji p iebalsiai /ʃ/, /ʒ/) i nesibilian ai
(non-sibilan ) (pa yzdžiui, anglų kalbos lūpiniai dan iniai pučiamieji p iebalsiai
/ /, / /, a pdan iniai pučiamieji /θ/, /ð/ i yklinis pučiamasis /h/). Sibilian ai
nuo nesibilian ų ski iasi didesne spek o ene gija i in ensy umu (Ken , Read
1992: 122): sibilian ai da adinami „ yškiaisiais“, o nesibilian ai – „blausiai-
siais“ p iebalsiais (Amb aze ičius 2011: 37). Anks esniuose lie u ių i la ių
kalbos one ikos da buose nebu o įp as a p iebalsius ski s y i pagal sibiliaciją,
. y. pagal o o s o ės nuk eipimą į dan is. Naujausiame lie u ių p iebalsių akus-
ikos y ime (ž . Amb aze ičius, Leskauskai ė 2014: 301) sibilian ams p iski ia-
mi lie u ių kalbos p iebalsiai /s, sj, z, zj, ʃ, ʃj, ʒ, ʒj/ i a ika os /ʦ, ʦj, ʣ, ʣj, ʧ, ʧj,
ʤ, ʤj/. La ių kalboje sibilian ais aip pa laikomi pučiamieji ankš umos p ie-
balsiai /s, z, ʃ, ʒ/ i a ika os (užda umos p iebalsiai) /ʦ, ʣ, ʧ, ʤ/ (plg. I. Ind i-
čānės y imus apie la ių kalbos sibilian us i nesibilian us dusliųjų ankiųjų
p iebalsių g upėse, ž . Ind ičāne 2012; 2013; 2014). Šiame s aipsnyje e minai
„sibilian as“ i „nesibilian as“, eikalui esan , aip pa bus a ojami.
Iš y us la ių kalbos p e okalinių ska džiųjų pučiamųjų p iebalsių, esančių
CVC junginiuose, spek o i šūnės in ensy umą nus a y a, kad šioje g upėje
didesnės in ensy umo idu inės s a is inės e ės būdingos dan iniam [z] i al-
eoliniam [ʒ], o mažesnės – lūpiniam dan iniam [ ] i pala aliniam [ʝ]. Mažiau-
sią idu inę s a is inę in ensy umo e ę u i lūpinis dan inis [ ], o didžiausią –
al eolinis [ʒ], no s ji mažai ski iasi nuo dan inio [z] in ensy umo e ės. Jei
a siž elgiama į s anda inių nuok ypių e es, dan inį [z] i al eolinį [ʒ] galima
a ski i nuo lūpinio dan inio [ ], o pala alinio [ʝ] s anda iniai nuok ypiai paly-
gin i dideli, odėl jo e čių diapazonas pe sidengia iek su lūpinio dan inio [ ],
iek i su dan inio [z] e čių s i imi (Čei ane 2011: 117–119).
Taip pa bu o iš i as la ių kalbos p e okalinių dusliųjų pučiamųjų p iebal-
sių, esančių CVC junginiuose, spek o i šūnės in ensy umas, in ensy umo
idu kis bei san ykinis in ensy umas. Taikan į ai ius me odus gau i ienodi
ezul a ai: didesnio in ensy umo idu inės s a is inės e ės būdingos dan i-
niam [s] i al eoliniam [ʃ], o mažesnės – lūpiniam dan iniam [ ] i gomu iniam
[x]. Mažiausią idu inę s a is inę in ensy umo e ę isais a ejais u i lūpinis
dan inis [ ], o didžiausią – al eolinis [ʃ] (skaičiuo as spek o i šūnės in ensy-
umas) a ba dan inis [s] (skaičiuo as in ensy umo idu kis i san ykinis in en-
sy umas). Dusliųjų p iebalsių g upėje dan inio [s] i al eolinio [ʃ] in ensy u-
mo e ės aip pa labai panašios. Žemesne in ensy umo e e iš ki ų dusliųjų
pučiamųjų p iebalsių išsiski ia lūpinis dan inis [ ], o gomu inio [x] in ensy u-
mo e ė y a a ima dan inio [s] i al eolinio [ʃ] in ensy umo e ėms. Pa-
lyginus s anda inius nuok ypius, dusliųjų pučiamųjų p iebalsių in ensy umo
152 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
JOLITA URBANAVIČIENĖ, INESE INDRIČĀNE
e čių s i ys isais a ejais pe sidengia (ž . Ind ičāne 2014: 112, 114–115; 1, 4 i
7 g a ikai).
La ių kalbos p e okalinių ska džiųjų pučiamųjų p iebalsių y imuose (ž .
Čei ane 2011; Ind ičāne 2014: 101–119) nus a y os panašios endencijos: iek
ska džiųjų, iek dusliųjų pučiamųjų p iebalsių g upėje mažiausią in ensy u-
mą u i lūpinis pučiamasis p iebalsis (nesibilian as), o didžiausią – dan inis a -
ba al eolinis (sibilian as). Be o, idu inės s a is inės in ensy umo e ės odo,
kad lūpinio dan inio, aip pa pala alinio i gomu inio pučiamojo p iebalsio
(nesibilian o) in ensy umas y a mažesnis už dan inio i al eolinio pučiamojo
p iebalsio (sibilian o). Taigi šių y imų ezul a ai a i inka eo inėje li e a ū oje
pa eik as pas abas, pa yzdžiui, dėl sibilian ų i nesibilian ų in ensy umo ski -
umų anglų kalboje12.
Lie u ių kalbos p iebalsių in ensy umo y imų iki šiol a lik a labai mažai.
Sigi os De eške ičiū ės dise acijoje Lie u ių kalbos p iebalsių akus inės ypa y-
bės (2013: 138) pa eikiama duomenų apie lie u ių kalbos pučiamųjų p iebalsių
spek o i šūnių dažnius bei ene gijos susi elkimo s i is: in ensy esnės spek i-
nės i šūnės būdingos pala alizuo iems p iebalsiams (ypač [xj], [ɣj]), aukš esni
būdingieji dažniai i in ensy umas – dusliesiems p iebalsiams. Au o ės y imai
aip pa odo sibilian ų (ypač [ʃ, ʃj, ʒ, ʒj, ʧ, ʧj, ʤ, ʤj]) spek inės ene gijos sus i-
p ėjimą (ku is siejamas su d ižidine a ikuliacija) i lūpinių p iebalsių ene gijos
elkimosi s ičių žemėjimą (susijusį su lūpine a ikuliacija).
Daba inių bal ų kalbų pučiamųjų p iebalsių in ensy umas i iamas nus a-
an dominuojančios spek o i šūnės in ensy umo e ę (peak in ensi y/ ampli-
ude), pučiamojo p iebalsio in ensy umo idu kį (o e all noise in ensi y/ ampli u-
de) a ba san ykinio in ensy umo ( ela i e in ensi y/ ampli ude) e es. Pas a asis
odmuo p iebalsių akus ikos da buose laikomas i in pe spek y iu, nes, pa yz-
džiui, leidžia suklasi ikuo i isus anglų kalbos pučiamuosius p iebalsius pagal
a ikuliacijos ie ą (ž . Jongman e al. 2000: 1252, 1259–1262; Ree z, Jongman
2009: 192; Ind ičāne 2014: 103). Teo inėje li e a ū oje nu odoma, kad ska die-
siems pučiamiesiems p iebalsiams būdingas mažesnis in ensy umas nei jų dus-
liesiems a i ikmenims, nes a ikuliuojan ska dųjį pučiamąjį p iebalsį daugiau
12 Anglų kalbos p iebalsių y imai odo, kad, pa yzdžiui, dusliųjų sibilan ų /s/, /ʃ/ in ensy umas
y a 10–15 dB didesnis už dusliųjų nesibilian ų / /, /θ/ (Ree z, Jongman 2009: 192). Ska džiojo
al eolinio pučiamojo p iebalsio /z/ in ensy umas 6 dB i šija dusliojo al eolinio /s/ in ensy-
umą, o ska džiojo lūpinio dan inio pučiamojo / / in ensy umas 13 dB didesnis už dusliojo
lūpinio dan inio pučiamojo / / in ensy umą. Taip pa ma y i, kad balsingumo požiū iu ieno-
dų pučiamųjų p iebalsių g upėje sibilian ų in ensy umas y a didesnis nei nesibilian ų: ska -
džiojo sibilian o /z/ in ensy umas (70 dB) didesnis už ska džiųjų nesibilian ų / /, /ð/ (66 dB),
o dusliųjų sibilian ų /s/, /ʃ/ in ensy umas (64–65 dB) didesnis už dusliųjų nesibilian ų / /, /θ/
(53–54 dB) (Jongman 1989: 1724; Ken , Read 1992: 122).
S aipsniai / A icles 159
Daba inių bal ų kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os:
akus inių požymių lyginamoji analizė
66), ačiau la ių kalboje, ski ingai nei lie u ių, ši papildoma p iebalsių pala a-
lizacija ne u i onologinės eikšmės.
Lūpinių p iebalsių g upėje lie u ių pala alizuo ų p iebalsių spek o i šūnės
dažnių VSV ( iek pagal y ų, iek pagal mo e ų duomenis) y a mažesnės negu
a i inkamų nepala alizuo ų p iebalsių VSV, be didesnės už la ių lūpinių p ie-
balsių spek o i šūnių dažnius. Dusliųjų lūpinių dan inių p iebalsių – lie. [ ]/
[ j] i la. [ ] – spek o i šūnių dažnių idu inės s a is inės e ės labiau ski iasi
a pusa yje negu ki ų p iebalsių (ž . 7–8 pa .): lie u ių kalbos pala alizuo am
[ j] būdinga ge okai mažesnė spek o i šūnės dažnio idu inė s a is inė e ė
nei la ių kalbos p iebalsiui [ ], adinasi, la ių kalboje šio p iebalsio spek o
i šūnė iksuojama aukš ų dažnių s i yje, o lie u ių – žemesnių dažnių s i yje.
Didesni spek o i šūnių dažnių ski umai aip pa už iksuo i gomu inių i
pala alizuo ų gomu inių (pala o elia inių) p iebalsių pog upiuose. Kadangi nu-
s a an la ių kalbos p iebalsio [x] spek o i šūnių dažnių VSV ka u skaičiuo i
i pala o elia iniai / pala aliniai a ian ai15, už iksuo a la ių kalbos nepala ali-
zuo o gomu inio p iebalsio [x] spek o i šūnės dažnio e ė es i didesnė negu
lie. nepala alizuo ų gomu inių [x], [ɣ], ačiau mažesnė negu lie. pala alizuo ų
gomu inių i la. pala alinio p iebalsio (ž . 7–8 pa .). Lie u ių i la ių kalbų go-
mu iniai, lie u ių pala alizuo i gomu iniai i la ių kalbos pala alinis p iebalsis
pagal didėjančias spek o i šūnių VSV eikšmes išsidės o okia a ka:
lie. gomu iniai [x], [ɣ] < la. gomu inis [x] < lie. pala alizuo i gomu i-
niai [xj], [ɣj]< la. pala alinis [ʝ]
No s lie u ių kalbos nepala alizuo ų i pala alizuo ų p iebalsių spek o i -
šūnės dažnių VSV ki imo dėsningumai u i daug išimčių, is dėl o daugeliu
a ejų pala alizuo ų p iebalsių spek o i šūnės iksuojamos aukš esnių dažnių
s i yje negu a i inkamų nepala alizuo ų p iebalsių, o la. pala alinių p iebalsių
spek o i šūnės – aukš esnių dažnių negu lie. pala alizuo ų p iebalsių.
6.1.4. Dusliųjų i ska džiųjų p iebalsių palyginimas
Nei lie u ių, nei la ių kalbose p iebalsių balsingumas neda o į akos spek-
o i šūnių dažnių e ėms – y imo ezul a ai odo, kad dusliųjų p iebalsių i
jų ska džiųjų ek i alen ų spek o i šūnių VSV kin a nesis emingai, negalima
įž elg i am ik ų dėsningumų.
15 La ių kalboje p ieš p iešakinės eilės balsius [i], [iː], [e], [eː] i d iga sius, p asidedančius kom-
ponen ais [i] i [e], pučiamoji onema /x/ gali bū i ealizuojama d ejopai: kaip pala o elia inis
alo onas [xj] i kaip pala alinis alo onas [c] (LVG 2013: 69).
160 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
JOLITA URBANAVIČIENĖ, INESE INDRIČĀNE
6.1.5. Vy ų i mo e ų duomenų palyginimas
Tiek lie u ių, iek la ių kalbos duomenys odo, kad y ų iš a iems p iebal-
siams būdingos žemesnės spek o i šūnių dažnių e ės nei mo e ų iš a iems
a i inkamiems p iebalsiams. Vadinasi, spek o i šūnių dažnių e ė susijusi
su in o man o ly imi. Šiai endencijai nepaklūs a lie u ių kalbos pala alizuo i
p iebalsiai [sj], [ʣj] i nepala alizuo i p iebalsiai [s], [ʣ]16 – šiems y ų iš a -
iems p iebalsiams būdingos didesnės spek o i šūnių dažnių VSV nei a i in-
kamiems mo e ų iš a iems p iebalsiams.
6.1.6. P iebalsių a ikuliacijos būdo / ie os į aka p iebalsių akus-
iniams požymiams
Spek o ene gijos susi elkimas am ik ose dažnių juos ose eikia duome-
nų apie ga sų a ikuliacines cha ak e is ikas. Jei p iebalsio ene gija susi elkusi
5000–6000 Hz s i yje, gi dimas aukš as pučiamasis s ipo ga sas, jei ene gija
su elk a 3000–4000 Hz diapazone, gi dimas žemas šnypščiamasis, in ensy aus
šlamesio š ipo ga sas (Kodzaso , K i no a 2001: 565–566).
Remian is šiais k i e ijais lie u ių i la ių p iebalsius pi miausia galima su-
ski s y i į nesibilian us (ku ių ene gija elkiasi ~1000–3000 Hz s i yje), . y. lie.
[x], [xj], [ɣ], [ɣj] i la. [ ], [ʝ], [x], bei sibilian us (ku ių spek o i šūnių dažniai
su elk i 3000–6000 Hz diapazone). Sibilian ai da ski s y ini smulkiau į al eo-
linius p iebalsius (jų spek o i šūnės išsidėsčiusios 3000–4000 Hz s i yje), . y.
lie. [ʃ], [ʃj], [ʒ], [ʒj], [ʧ], [ʧj], [ʤ], [ʤj] bei la. [ʃ], [ʒ], [ʧ], [ʤ], i dan inius p ie-
balsius (jų didžiausia spek inė ene gija elkiasi 5000–6000 Hz diapazone), . y.
lie. [s], [sj], [z], [zj], [ʦ], [ʦj], [ʣ], [ʣj] i la. [s], [z], [ʦ], [ʣ]. Iš nesibilian ų išsiski-
ia gomu iniai lie. [x], [xj], [ɣ], [ɣj] i la. [x] (p ie jų šliejasi i la. lūpinis dan inis
[ ]), ku ių spek o i šūnės susi elkusios ~1000–3000 Hz diapazone.
Vis dėl o p iebalsių ski s ymas į sibilian us i nesibilian us pi miausia susi-
jęs ne su spek o ene gija, o su in ensy umu. Sibilian ams būdingas didesnis
in ensy umas, nes juos a ikuliuojan o o s o ė u i pe ei i pe kliū į – dan is.
Tiesioginės sąsajos a p sibiliacijos i spek inės ene gijos nė a, plg.: nesibilian ų
16 Dėl p iebalsių [s] i [ʣ] speci ikos galėjo a si as i i duomenų paklaida. Pap as ai 0–8000 Hz di-
apazone y a ma oma ik ai iena p iebalsių [s] i [ʣ] spek inė i šūnė. Ti ian pla esnį diapazo-
ną (pa yzdžiui, 0–10 000 Hz), gali bū i ma omos d i šių p iebalsių spek inės i šūnės (kaip i
[ʃ]). Kadangi y o balsui būdingi žemesni dažniai, an oji (aukš esnė) spek inė i šūnė galėjo
pasi ody i i siau esniame 0–8000 Hz diapazone. Tuo a pu mo e ų iš a iems ga sams būdingi
aukš esni dažniai, odėl i iamiesiems p iebalsiams isuome p iski a pi mosios i šūnės e ė
(nes an oji i šūnė 0–8000 Hz diapazone nebu o ma oma).
S aipsniai / A icles 161
Daba inių bal ų kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os:
akus inių požymių lyginamoji analizė
lūpinių dan inių lie. [ ], [ j] spek o i šūnės susi elkusios 2000–3200 Hz s i yje,
la. [ ] – 4500–7000 Hz s i yje, pala alinio la. [ʝ] – ~4000 Hz s i yje.
Apibend inan galima eig i, jog spek o i šūnių susi elkimo s i ys leidžia
di e encijuo i pučiamuosius p iebalsius i a ika as į okias a ikuliacines g upes:
al eoliniai-sibilian ai (jų spek o ene gija susi elkusi idu inių dažnių s i yje),
dan iniai-sibilian ai (jų ene gija koncen uojasi aukš ų dažnių s i yje) i gomu i-
niai-nesibilian ai (jiems būdingos mažiausios spek o i šūnių VSV). Ki ų p ie-
balsių (nesibilian ų) pagal spek o i šūnių dažnius neįmanoma di e encijuo i.
6.1.7. Spek o i šūnės dažnio y imo apibend inimas
Ty imo me u bu o palygin os lie u ių i la ių kalbų pučiamųjų p iebalsių
bei a ika ų spek o i šūnės dažnių eikšmės balsingumo, pala alizacijos, a i-
kuliacijos būdo bei ie os i in o man ų ly ies a ž ilgiu.
Nus a y a, kad p iebalsių balsingumas neda o į akos spek o i šūnių daž-
nių e ėms nei lie u ių, nei la ių kalbose (plg.: S. De eške ičiū ės (2013:
138) y imai odo, kad lie u ių kalbos ska džiųjų p iebalsių ene gija susi elkusi
žemų dažnių s i yje palygin i su dusliaisiais jų ko elia ais).
Dėl pala alizacijos lie u ių kalbos p iebalsių spek o i šūnių dažniai pa-
aukš ėja, . y. y a aukš esni nei nepala alizuo ų opozicijų na ių dažniai. Lie u-
ių kalbos pučiamieji p iebalsiai i a ika os spek o i šūnių dažnių didėjimo
a ka išsidės o aip:
gomu iniai < lūpinis dan inis < al eoliniai/ pala alizuo i gomu iniai
< pala alizuo as lūpinis dan inis / pala alizuo i al eoliniai < dan iniai <
pala alizuo i dan iniai.
A likus y imą i palyginus lie u ių i la ių kalbų nepala alizuo ų, pala a-
lizuo ų i pala alinių pučiamųjų p iebalsių i a ika ų spek o i šūnių dažnius,
pas ebė os šios endencijos:
1) la. [ ] būdingi aukš esni spek o i šūnės dažniai nei lie. [ ], [ j] ( iek pagal
y ų, iek pagal mo e ų duomenis);
2) y ų duomenimis, la. dan inių p iebalsių spek o i šūnės dažniai dauge-
liu a ejų y a panašūs į lie. nepala alizuo ų dan inių p iebalsių (išsky us
[z]); mo e ų duomenimis, la. dan iniams p iebalsiams būdingos aukš es-
nės spek o i šūnės nei lie. nepala alizuo iems i pala alizuo iems dan i-
niams p iebalsiams;
3) la. al eolinių p iebalsių ( iek pagal y ų, iek pagal mo e ų duomenis)
spek o i šūnių dažniai y a a imi lie. pala alizuo iems al eoliniams
p iebalsiams (nes la. al eoliniams p iebalsiams aip pa būdingas pala a-
liškumas, ačiau jis nė a onologinis, nes nė a nepala alizuo ų ko elia ų,
ž . LVG 2013, 64);
162 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
JOLITA URBANAVIČIENĖ, INESE INDRIČĀNE
4) la. [x] pagal spek o i šūnės dažnių eikšmes užima a pinę padė į a p
lie. [x] i lie. [xj], nes la. [x] kokybė p iklauso nuo oliau einančio bal-
sio: jo a ikuliacija gali kis i nuo gomu inio iki pala alizuo o gomu inio /
pala alinio;
5) la. [ ] i [ʝ] a imiausi lie u ių kalbos p iebalsiai – lie. sonan ai [ʋ], [ʋj] i
[j] – nebu o i iami. Tačiau pas ebė a, kad la. [ ] spek o i šūnės dažnių
eikšmė a imesnė lie. [ ], [ j] eikšmėms, o ne la. [ ] eikšmei. La. pala a-
linio p iebalsio [ʝ] spek o i šūnės dažnių eikšmė – a i kščiai: a i- ma
la. [ʃ], [ʒ], [ʧ], [ʤ] eikšmėms ( . y. p iebalsiams, la ių kalboje u in-
iems ne onologinį pala alizacijos požymį).
Pagal spek o i šūnės dažnių e es ski inos okios lie u ių i la ių kalbų
a ikuliacinės p iebalsių g upės:
a) al eoliniai (sibilian ai):
lie. [ʃ], [ʃj], [ʒ], [ʒj], [ʧ], [ʧj], [ʤ], [ʤj] i la. [ʃ], [ʒ], [ʧ], [ʤ];
b) dan iniai (sibilian ai):
lie. [s], [sj], [z], [zj], [ʦ], [ʦj], [ʣ], [ʣj] i la. [s], [z], [ʦ], [ʣ].
c) gomu iniai (nesibilian ai): lie. [x], [xj], [ɣ], [ɣj] i la. [x]
d) lūpiniai dan iniai / pala alinis (nesibilian ai): lie. [ ], [ j] i la. [ ], [ ],
[ʝ].
In o man ų ly is da o į aką spek o i šūnių dažniams: y ų iš a iems p ie-
balsiams būdingos žemesnės spek o i šūnės nei mo e ų iš a iems a i inka-
miems p iebalsiams. Kadangi p iebalsių spek inės ypa ybės susijusios su bu nos
p iešakinės e mės dydžiu, o šiam da o į aką balso ak o dydis (kuo p iešakinė
e mė didesnė, uo labiau akus inė ene gija susi elkia žemesnių dažnių s i yje),
lauk ina, kad y ų iš a ų p iebalsių ene gija koncen uosis žemesnėse s i yse
negu mo e ų (plg.: y ų balso ak as y a ~2,8 cm ilgesnis negu mo e ų).
6.2. San ykinis in ensy umas
6.2.1. San ykinio in ensy umo nus a ymas
San ykinis in ensy umas odo san ykį a p pučiamojo p iebalsio a ba a -
ika os idu inio in ensy umo i one inę aplinką suda ančio balsio idu inio
in ensy umo pe nus a y os ukmės in e alą. Ma a imai a lik i ga sų anali-
zės p og ama PRAAT. Vidu inės pučiamųjų p iebalsių i a ika ų in ensy u-
mo e ės (dB (μE)) gau os iš 0,01 s, a ba 10 ms, unkančio in e alo (ž . 9 i
11 pa .), o balsių in ensy umo e ės gau os iš 0,05 s, a ba 50 ms, unkančio
in e alo, esančio apy iksliai balsio idu yje (10 i 12 pa .).
S aipsniai / A icles 163
Daba inių bal ų kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os:
akus inių požymių lyginamoji analizė
idu inio in ensy umo (μE) nus a ymas
9 PAV. Duslusis p e okalinis pučiama-
sis [s] skiemenyje [sɑs]: 0,01 s, a ba
10 ms, ukmės in e alas
10 PAV. Dusliojo p e okalinio pučia-
mojo [s] one inėje aplinkoje esan is
balsis [ɑ] (skiemenyje [sɑs]): 0,05 s, a -
ba 50 ms, ukmės in e alas
11 PAV. Duslioji p e okalinė a ika-
a [ʦ] skiemenyje [ʦɑʦ]: 0,01 s, a ba
10 ms, ukmės in e alas
12 PAV. Dusliosios p e okalinės a ika-
os [ʦ] one inėje aplinkoje esan is bal-
sis [ɑ] (skiemenyje [ʦɑʦ]): 0,05 s, a ba
50 ms, ukmės in e alas
San ykinis in ensy umas apskaičiuo as pučiamojo p iebalsio a ba a ika os
idu inio in ensy umo e ę padalijus iš jo one inėje aplinkoje esančio balsio
idu inio in ensy umo e ės. Pa yzdžiui, jei skiemenyje sas [sɑs] p e okalinio
dusliojo pučiamojo p iebalsio [s] idu inis in ensy umas 10 ms in e ale y a
55,06 dB (μE) (ž . 9 pa .), o balsio [ɑ] idu inis in ensy umas 50 ms in e a-
le – 73,41 dB (μE) (ž . 10 pa .), san ykinis in ensy umas apskaičiuojamas aip:
55,06 dB (μE) : 73,41 dB (μE) = 0,750 dB (μE). Gau os san ykinio in ensy u-
mo e ės apdo o os duomenų s a is inės analizės p og ama SPSS: šioje p o-
g amoje apskaičiuo os san ykinio in ensy umo idu inės s a is inės e ės (dB),
ku iomis ope uojama šiame s aipsnyje.
164 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
JOLITA URBANAVIČIENĖ, INESE INDRIČĀNE
6.2.2. Lie u ių kalbos pala alizuo ų i nepala alizuo ų pučiamųjų p ie-
balsių bei a ika ų palyginimas su la ių kalbos duomenimis
Lie u ių i la ių kalbų pučiamųjų p iebalsių bei a ika ų san ykinio in en-
sy umo idu inės s a is inės e ės (VSV) pa eik os 3 len elėje.
3 LENTELĖ. Lie u ių i la ių kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os: san ykinio
in ensy umo VSV (dB)
CVy ų duomenys Mo e ų duomenys
Lie. La. Lie. La.
Pučiamieji p iebalsiai
[ ] 0,788 0,819
[ ] 0,648 0,648 0,619 0,608
[ j]0,653 0,630
[s] 0,661 0,779 0,759 0,782
[sj]0,786 0,738
[z] 0,761 0,815 0,783 0,863
[zj]0,766 0,793
[ʃ] 0,699 0,751 0,704 0,752
[ʃj]0,734 0,747
[ʒ] 0,799 0,806 0,816 0,858
[ʒj]0,788 0,810
[ʝ] 0,818 0,852
[x] 0,686 0,712 0,679 0,696
[xj]0,675 0,639
[ɣ] 0,770 0,744
[ɣj]0,802 0,721
A ika os
[ʦ] 0,701 0,796 0,728 0,818
[ʦj]0,722 0,746
[ʣ] 0,751 0,788 0,765 0,833
[ʣj]0,759 0,774
[ʧ] 0,723 0,785 1,003 0,795
[ʧj]0,765 0,750
[ʤ] 0,766 0,801 0,807 0,837
[ʤj]0,774 0,778
S aipsniai / A icles 165
Daba inių bal ų kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os:
akus inių požymių lyginamoji analizė
Lie u ių i la ių kalbų pučiamųjų p iebalsių i a ika ų san ykinio in ensy-
umo idu inės s a is inės e ės didėja okia a ka:
1) y ų duomenys:
lie. [ ]<[ j]<[s]<[xj]<[x]<[ʃ]<[ʦ]<[ʦj]<[ʧ]<[ʃj]<[ʣ]<[ʣj]<[z]<[ʧj]<
[zj]<[ʤ]<[ɣ]<[ʤj]<[sj]<[ʒj]<[ʒ]<[ɣj],
la. [ ]<[x]<[ʃ]<[s]<[ʧ]<[ ]=[ʣ]<[ʦ]<[ʤ]<[ʒ]<[z]<[ʝ];
1) mo e ų duomenys:
lie. [ ]<[ j]<[xj]<[x]<[ʃ]<[ɣj]<[ʦ]<[sj]<[ɣ]<[ʦj]<[ʃj]<[ʧj]<[s]<[ʣ]<
[ʣj]<[ʤj]<[z]<[zj]<[ʤ]<[ʒj]<[ʒ]<[ʧ],
la. [ ]<[x]<[ʃ]<[s]<[ʧ]<[ʦ]<[ ]<[ʣ]<[ʤ]<[ʝ]<[ʒ]<[z].
Lie u ių kalbos pala alizuo ų i nepala alizuo ų pučiamųjų p iebalsių bei a -
ika ų san ykinio in ensy umo VSV palyginimas su la ių kalbos duomenimis
ma y i 13–14 pa .
13 PAV. Lie u ių kalbos pala alizuo ų i nepala alizuo ų pučiamųjų p iebalsių bei a i-
ka ų san ykinio in ensy umo VSV (dB) palyginimas su la ių kalbos ezul a ais: y ų
duomenys
La ių kalbos p iebalsiai Lie u ių kalbos p iebalsiai
pala alizuo i nepala alizuo i
166 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
JOLITA URBANAVIČIENĖ, INESE INDRIČĀNE
Lie u ių kalbos pučiamiesiems p iebalsiams i a ika oms būdingos šiek iek
mažesnės san ykinio in ensy umo VSV nei balsingumo i a ikuliacijos po-
žiū iu okiems pa la ių kalbos p iebalsiams ( emian is iek y ų, iek mo e ų
duomenimis). Kele as p iebalsių nepa i ina šios endencijos: y ų duomeni-
mis – lie. [ j] > la. [ ], be lie. [ ] = la. [ ]; mo e ų duomenimis – lie. [ j], [ ] > la.
[ ]; lie. [ʧ] > la. [ʧ] > lie. [ʧj] (mo e ų iš a a lie u ių kalbos al eolinė a ika a
[ʧ] išsiski ia i in aukš omis san ykinio in ensy umo VSV, ž . 14 pa .).
Palyginus lie u ių kalbos pala alizuo us i nepala alizuo us p iebalsius ma-
y i, kad pala alizuo ų p iebalsių san ykinio in ensy umo duomenys dažniau
y a aukš esni. Tačiau esama išimčių, plg.: y ų duomenys – [xj] < [x], [ʒj] < [ʒ];
mo e ų duomenys – [xj] < [x], [ɣj] < [ɣ], [sj] < [s], [ʧj] < [ʧ], [ʤj] < [ʤ], [ʒj] < [ʒ].
La ių pala alinis [ʝ] aip pa u i ieną aukščiausių (pagal mo e ų duomenis)
a ba pa į aukščiausią (pagal y ų duomenis) in ensy umo odiklį. Tikė ina, kad
iš y us daugiau duomenų a pasi elkus ki as analizės p og amas pala alizacijos
i san ykinio in ensy umo ko eliacija bū ų da aiškesnė.
14 PAV. Lie u ių kalbos pala alizuo ų i nepala alizuo ų pučiamųjų p iebalsių bei a i-
ka ų san ykinio in ensy umo VSV (dB) palyginimas su la ių kalbos ezul a ais: mo-
e ų duomenys
La ių kalbos p iebalsiai Lie u ių kalbos p iebalsiai
pala alizuo i nepala alizuo i
S aipsniai / A icles 167
Daba inių bal ų kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os:
akus inių požymių lyginamoji analizė
6.2.3. Ska džiųjų i dusliųjų pučiamųjų p iebalsių i a ika ų paly-
ginimas
Ty imo ezul a ai odo (ž . 13–14 pa , 3 len elę), kad iek lie u ių, iek la -
ių kalbos ska džiųjų pučiamųjų p iebalsių i a ika ų san ykinio in ensy u-
mo VSV pap as ai y a didesnis nei jų dusliųjų ek i alen ų. Vadinasi, p iebalsių
balsingumas da o į aką san ykinio in ensy umo odmeniui. Iš lie u ių kalbos
i iamosios medžiagos šios endencijos nepa i ina y ų iš a as ska dusis pa-
la alizuo as dan inis p iebalsis [zj], u in is mažesnę idu inę s a is inę e ę
(0,766 dB)) negu duslusis dan inis [sj] (0,786 dB)). Nepala alizuo ų p iebalsių
pog upyje išim į suda o mo e ų iš a a ska džioji al eolinė a ika a [ʤ], ku ios
san ykinio in ensy umo idu inė s a is inė e ė (0,807 dB)) y a mažesnė ne-
gu dusliosios a ika os [ʧ] (1,003 dB)). Ska diesiems la ių kalbos p iebalsiams
aip pa būdingos didesnės san ykinio in ensy umo e ės negu dusliesiems jų
ko elia ams. Išim is – y ų iš a a ska džioji dan inė a ika a [ʣ], u in i ma-
žesnę idu inę s a is inę e ę (0,788 dB)) negu a i inkama duslioji a ika a [ʦ]
(0,796 dB)).
6.2.4. Vy ų i mo e ų duomenų palyginimas
Ski inga lyčių iziologija, lemian i ilgesnį y ų balso ak ą (plg. y ų balso
ak o ilgis ~16,9 cm, mo e ų – ~14,1 cm), leidžia ikė is i ski ingų san yki-
nio in ensy umo ezul a ų. La ių kalbos p iebalsių y imo ezul a ai pa i -
ina lauk as endencijas: aukš esnės san ykinio in ensy umo eikšmės dažniau
būdingos mo e ų iš a iems p iebalsiams. Tačiau esama i išimčių, plg.: y ų
iš a i p iebalsiai [ ], [x] u i aukš esnes san ykinio in ensy umo VSV negu
a i inkami mo e ų iš a i p iebalsiai. Palyginus lie u ių kalbos o pa ies pu-
čiamojo p iebalsio a a ika os y ų i mo e ų duomenis, sis eminių ski umų
nepas ebė a.
6.2.5. P iebalsių a ikuliacijos būdo / ie os į aka p iebalsių akus-
iniams požymiams
Nei lie u ių, nei la ių kalbose san ykinio in ensy umo duomenys neleidžia
di e encijuo i pučiamųjų p iebalsių i a ika ų pagal a ikuliacijos būdą bei ie-
ą. Tikė ina, kad pagal san ykinio in ensy umo duomenis bū ų galima a ski i
sibilian us, . y. „ yškiuosius“ p iebalsius (didesnio in ensy umo) nuo nesibili-
an ų, . y. „blausiųjų“ (mažesnio in ensy umo) p iebalsių. Kalbos akus ikos e-
o ija eigia, kad mažiausias in ensy umas būdingas dusliesiems nesibilian ams
(pa yzdžiui, -15 dB), o didžiausias in ensy umas – ska diesiems sibilian ams
168 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
JOLITA URBANAVIČIENĖ, INESE INDRIČĀNE
(0 dB); ska džiųjų nesibilian ų i dusliųjų sibilian ų in ensy umas y a panašus –
~-5 dB (ž . Amb aze ičius 2011: 38).
Gau i ezul a ai odo, kad lie u ių i la ių kalbose y ų iš a ų ska džiųjų
pučiamųjų p iebalsių i a ika ų g upėse pagal san ykinio in ensy umo idu i-
nes s a is ines e es negalima a ski i sibilian ų nuo nesibilian ų, . y. lie u ių
kalbos nepala alizuo ų pučiamųjų p iebalsių i a ika ų [z], [ʒ], [ʣ], [ʤ] g upėje
nea siski ia [ɣ]; lie u ių kalbos pala alizuo ų p iebalsių [zj], [ʒj], [ʣj], [ʤj] g u-
pėje nea siski ia [ɣj]; la ių kalbos pučiamųjų p iebalsių i a ika ų [z], [ʒ], [ʣ],
[ʤ] g upėje nea siski ia [ ], [ʝ].
Remian is mo e ų duomenimis lie u ių kalbos ska džiųjų p iebalsių posis-
emyje galima a siski i ska džiuosius nesibilian us [ɣj] i [ɣ] nuo ska džiųjų si-
bilian ų [z], [zj], [ʒ], [ʒj], [ʣ], [ʣj], [ʤ], [ʤj] – nesibilian ams [ɣj] i [ɣ] būdingos
mažesnės san ykinio in ensy umo VSV nei sibilian ams. La ių kalbos ska -
džiųjų p iebalsių posis emyje nuo sibilian ų [z], [ʒ], [ʣ], [ʤ] a siski ia nesibi-
lian as [ ] – jam būdingos šiek iek mažesnės san ykio in ensy umo VSV ( aip
pa ik pagal mo e ų duomenis).
Tiek lie u ių, iek la ių kalbų dusliųjų pučiamųjų p iebalsių i a ika ų g u-
pėje san ykinio in ensy umo eikšmės padeda a ski i sibilian us ( u inčius di-
desnes VSV) nuo nesibilian ų ( u inčių mažesnes VSV). Plg.: lie u ių kalbos
nepala alizuo ų p iebalsių g upėje sibilian ai [s], [ʃ], [ʦ], [ʧ] ski iasi nuo [ ], [x]
( ik ai pagal mo e ų duomenis, y ų iš a ų p iebalsių [s] i [x] eikšmės pe si-
dengia); lie u ių kalbos pala alizuo ų pučiamųjų p iebalsių i a ika ų g upėje
sibilian ai [sj], [ʃj], [ʦj], [ʧj] a siski ia nuo nesibilian ų [ j], [xj] (pagal abiejų lyčių
duomenis); la ių kalboje pučiamųjų p iebalsių i a ika ų g upėje sibilian ai [s],
[ʃ], [ʦ], [ʧ] pagal san ykinio in ensy umo eikšmes a siski ia nuo nesibilian ų
[ ], [x] ( emian is abiejų lyčių in o man ų duomenimis).
6.2.6. San ykinio in ensy umo y imo apibend inimas
Lie u ių kalbos pučiamiesiems p iebalsiams i a ika oms būdingos šiek iek
mažesnės san ykinio in ensy umo VSV nei balsingumo i a ikuliacijos požiū-
iu okiems pa la ių kalbos p iebalsiams. Tokius ezul a us galėjo lem i ga so
į ašai: no s į ašų echniniai pa ame ai Lie u oje i La ijoje bu o su ienodin-
i, į ašymo me u didžiausias dėmesys bu o k eipiamas į į ašų kokybę (kadangi
į ašai bu o naudojami į ai iems ga sų akus iniams požymiams i i17), o ne į
ga so signalo olygumą, ku is galėjo s y uo i dėl in o man o indi idualių bal-
so sa ybių a ba dėl nuo a gio, a si adusio ilgai kalban į dik o oną. Šis ga so
17 Į ašai da y i p ojek o „Daba inės bal ų kalbos: spek inės ga sų cha ak e is ikos (ins umen i-
nis y imas)“ (N . MIP-081/2013) me u.
S aipsniai / A icles 175
Daba inių bal ų kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os:
akus inių požymių lyginamoji analizė
Simila co ela ions be ween he acous ic cues examined in his pape and he e ec o
oicing, manne and place o a icula ion, as well as he e ec o speake ’s gende a e ob-
se ed bo h in s anda d Li huanian and La ian. Howe e , some di e ences in he da a o
he wo Bal ic languages a e also obse ed. The esul s show ha he ica i es and a i-
ca es o S anda d La ian a e mo e simila o he pala alized s. non-pala alized i ca i es
and a ica es o he same oicing, manne and place o a icula ion in S anda d Li huani-
an, i.e., he ica i es and a ica es in S anda d La ian seem o be “so e ” in compa ison
o he non-pala alized ica i es and a ica es in S anda d Li huanian. I is also obse ed
ha he ica i es and a ica es o S anda d La ian ha e a highe ela i e in ensi y in
compa ison o he co esponding ica i es and a ica es o S anda d Li huanian. This
can be explained ei he by mo e ene ge ic a icula ion o hese speech sounds o speake s
o S anda d La ian o by some di e ences ela ed o he eco ding le el.
Į eik a 2016 m. gegužės 19 d.
JOLITA URBANAVIČIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5 LT-10308 Vilnius Li huania
joli a.u bana [email protected]
INESE INDRIČĀNE
LU La iešu alodas ins i ū s
Akadēmijas laukums 1 LV-1050 Rīga La ia
ineseind [email protected]
