144 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
JOLITA URBANAVIČIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: expe imen elle
Phone ik, Sp acheakus ika, Phonologie, Dialek ologie,
Leksikog aphie, socioling is ika.
INESE INDRIČĀNE
LU La iešu alodas ins i ū s
Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: expe imen elle
Phone ik, Sp achaus ik, Phonologie, Dialek ologie.
WECHTINI BALT KALB
PUČIAMIEJI PRIEBALSIAI
AFRIKATOS: AKUSTINI
POZMI LYGINAMOJI ANALYZ
F ica i es and A ica es o Con empo a y
Bal ic Languages: Compa a i e Analysis o
Acous ic/ Spec al Cues
ANOTATIUM
A ikelsche Un e suchungsobjek li auische und le ische Gemeinscha ssp achen
bei a ika os, ku ios lyginamos pagal du akus inius požymius: spek o i šūnių dažnius i
san ykinį in ensy umą. Siekian gau i objek y ius ezul a us abiejų kalbų pučiamieji p ie-
pučiamieji p iebalsiai s immi und a ika os Li uanien und La ijoje wu den analysie nach
ikslas – palygin i daba inių bal ų kalbų pučiamųjų p iebalsių i a ika ų spek o ypa y-
bes, nus a y i, kokią į aką i iamųjų p iebalsių spek o i šūnių dažniams i san ykiniam
de selben Me hodik. Un e suchungsin ensi i ä mach pala alisie ung, balsingum,
p iebalsien a ikulia ions Me hode sowie O und in o man o gy is.
Es wu de es ges ell , dass sowohl li auischen als auch le ischen Gemeins inössischen
Sp achen beibalsien akus inhe Me kmale ko elie en mi denselben K i e ien:
Spek op üünes F equenz mi p iebalsien A ikula ion (ypač sibiliacija), Pala alisie ung (i
ype; nu li auischen Sp eche n), in o man en Lybei; ela i en In ensi ä mi p iebalsių balsingum und pala alisie ung (i ype; nu li auensch Sp achen).
A ikeln A icles 145 /
Daba inių bal ų kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os:
akus inių požymių lyginamoji analizė
Gau i un e schiedliche akus ischen Zeichenda en e laub zu behaup en, dass
la iansp achen pučiamieji p iebalsiai und a ika os nach spek o höchünių bedeu ungen
na imesni li auensp achs pala alizie en p iebalsien, hießasi, la iansp achs p iebalsiai sind
minkš esni negu li auensp achs nepala alizie en p iebalsiai. Eben alls es ges ell , dass
le ischen Sp achen puchiamie en p iebalsien und a ika en cha ak e is höhe es
ela i is in ensi um negu analogiškiem (pagal balsingumą, a ikuliacijos būdą i ie ą)
u ių kalbos p iebalsiams. Tokius y imų ezul a us galėjo lem i ski ingas in o man ų
balso ska dumas (p igim inis a ba susijęs su nuo a giu) bei ne ienodas ga so signalo s i-
p umas į ašymo me u.
ESMINIAI ŽODŽIAI: lie u ių bend inė kalba, la ių bend inė kalba, pučiamieji p iebal-
pala alizie en und unpala alisie en liesia, a ika os, spek os höchūnių dažniai, ela i is in ensi um.
ANNOTATION
This cu en pape deals wi h he ica i es and a ica es o s anda d Li huanian and
La ian. In he amewo k o his esea ch wo acous ic cues o hese consonan s spec al
peaks equency and ela i e in ensi y ha e been examined. The analysis o ica i es and
a ica es is pe o med acco ding o one and he same app oach bo h o s anda d Li huanian
and La ian. Das Ziel diese S udie is zu e gleichen he ica i es and a ica es o
con empo a y Bal ic languages in o de o de e mine he essen ial spec al di e ences and
he e ec o pala aliza ion, oicing, manne and place o a icula ion, sowie he e ec o
speake s gende displayed by spec al peaks equency and ela i e in ensi y. The esul s
indica e ha he acous ic cues examined in his esea ch e eal simila e ec s bo h in
s anda d Li huanian and La ian: spec al peaks equency is a ec ed by pala aliza ion (in
S anda d Li huanian), manne and place o a icula ion, as well as by speake s gende , whe eas
ela i e in ensi y displays he e ec o pala aliza ion (in S anda d Li huanian) and oicing.
Die Da en e hal en in his s udy zeigen ha he spec al peaks equency alues calcula ed
o he ica i es and a ica es o S anda d La ian a e mo e simila o he da a o
pala alized a he han non-pala alized consonan s o co esponding oicing, manne and place
o a icula ion in S anda d Li huanian, i.e., he ica i es and a ica es in S anda d La ian
seem o be so e han he non-pala alized ica i es and a ica es in S anda d Li huanian.
The ela i e in ensi y alues o he ica i es and a ica es o S anda d La ian a e highe
in compa ison o bo h he pala alized and non-pala alized consonan s o he same oicing,
manne and place o a icula ion in S anda d Li huanian. This could be explained ei he by a
mo e ene ge ic a icula ion o hese speech sounds o speake s o S anda d La ian o by
some di e ences ela ed o he eco ding le el. KEYWORDS: S anda d Li huanian, S anda d
La ian, ica i es, a ica es, spec al peaks equency, ela i e in ensi y.
146 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
JOLITA URBANAVIČIENĖ, INESE INDRIČĀNE
1. ĮVADAS
Pas a aisiais me ais suin ensy ėjo lie u ių i la ių kalbų ga syno bend i
ins umen elle Un e suchungen, die in den Gebie en diese Lände nach de selben
Me hodik1 du chge üh we den. Menė ini Ju io G igo je o und Ju gi as
Ja osla ienės A ikel übe gegenwä igen bal ischen Sp achen Vokalismus:
Ja osla ienė 2015a: 68–92), aip pa mono ongų kokybę (G igo je s, Ja osla-
ienė 2015b: 57–89). Lie u ių i la ių kalbų konsonan izmą y ė šio s aips-
mono ongu-Spek ines uk u und Daue n (G igo je s, nio au o es Inesė
mųjų p iebalsių spek ai (Ind ičāne, U bana ičienė 2015: 51–87) bei ankiųjų
Ind ičanė und analysisi a U bana ičienė: wu de g oß exploss Jol Jol Jol Jolsien
261–293). Abi daba inės bal ų kalbos u i nemažai bend umų: umpųjų i il-
gegen die Balsi-Lokusse nach lokuso igen Me hode (U bana ičienė, Ind ičāne 2015:
gibalsien phonologische Opposi ion, k , zwei Sei en Sys em und Zahl. Doch übe
iele Jah e bilde e sich in li auischen und le ischen Sp achen und essen ielle
Un e schieden, die lügen un e schiedliches gegenwä ige bal ische Sp achen
Fonemü In en o ien und phonologischen Klassi ika ionen, beispielsweise:
la ianischen Sp achen cha ak e is isches iksuo as ki is, gausus pala aline
p iebalsien posis emis, und li auischen Sp achen ki is eiwas, cha ak e is a
an ische (i-Type) pala alisie ung und phonologische pala alizuo en s.
nepala alizuo en und panbalsien opposi ion. Tokie synch onische e gleichamliche
A bei en nich nu hil auszuheben i e schiedene Sp achen klingliche spezi ic, phonologische Klassi ika ionen nuanansus, un e schiedliches jene selben phonologischen Elemen en unkcinį gewo , abe und eine Sp ache besonde hei en ypologies Sich weise Sp achen.
Diese A ikels Un e suchungsobjek li auische und le ische Sp achen
pučiamieji p iebalsiai und a ika os. Pučiamaisiais genann we den p iebalsien, die
bei sagen zwei sp achen O gane so zueinande komm , dass zwischen ihnen
lüßende Lu s om e zeug in ies iukšmą, ode ika ionen (C ys al 2008: 199).
Ge ade dieses ela i lange nich pe iodische Ene giein e all e laub puchiamuosius
p iebalsius zu eine sepa a en Ge äuklasse zuzuweisen (Ken , Read 1992: 121).
A ika as bilde a ikula ionsschauspielen Sich hin zu apę exploss amieji und pučiamieji p iebalsiai
(Ree z, Jongman 2009: 16). A ika os in e p e ie we den als In e imsge äusch zwischen
exploss endem P iebalsio und de selben A ikula ionss ä e angeblichen puchiendem P iebalsio
(Lade oged, Maddieson 1998: 90). A ika os, wie und exploss am ige p iebalsien, beginnenamos a i
on geschlossung, die un e b echend lu wei e plūs pe suglaus ų kalbos pada gų plyšį,
e u sachend ika ionen. Dahe nich nu pučiamųjų p iebalsių, sonde n und a ika ų spek e
ixie 1 Diese Un e suchungen inspi ie e 20132015 m. Li uäischen Sp achins i u du chge üh es
Wissenscha le g uppen-P ojek Daba inės bal ų kalbos: spek inės ga sų cha ak e is ikos
(ins umen inis y imas) (N . MIP-081/2013, Füh ungė d . Ju gi a Ja osla ienė).
A ikeln A icles 147 /
Daba inių bal ų kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os:
akus inių požymių lyginamoji analizė
ika ionsin e all, nu e kü ze (pučiamųjų p iebalsių Fall ika ion de ac o
nimm die ganze pučiamojo p iebalsio Daue menge ein). Obwohl a ika en
spek alische cha ak e is iken sind dieselben wie s immings- und
a ikula ionspla zweise en sp echende exploss am e und pučiamliche
p ibalsien (Kodzaso , K i no a 2001: 177), jedoch di e enzie end [...] a ika as
lima pasi em i isais pučiamųjų p iebalsių y imo me odais“ (Amb aze ičius,
Leskauskai ė 2014: 131). Todėl šiame s aipsnyje d i a imos p iebalsių klasės –
gapučiamieji p ibalsie und a ika os gewähl sind zu un e suchen nach denselben
požymius.
Teo inėje li e a ū oje nu odoma, kad pučiamieji p iebalsiai gali bū i apibū-
dinami pagal ikacijos ukmę, jų spek o ypa ybes bei in ensy umą i spek-
akus ischen ines o mančių pe eigų (lokusočių gleich) eigenscha en (Ree z,
Jongman 2009: 189). Das Ziel dieses A ikels auszu o schen gegenwä igen
bal ischen Sp achen pučiamųjų p iebalsien und a ika ů Spek um
Besonde hei en, auszuheškin i ih e di e enza i en Un e schieden in li auens und
la ians Sp achen. Dieses Ziel läss sich in olgende Au gaben un e eilen: 1) zu
bes immen li auische und le ische Sp achen pučiamųjų p iebalsien und
a ika ische Spek um Gip ungs equenzien We e; 2) expe imen ell auszubilden
die Ve häl nisin ensi ä beide Sp achen pučiamých p iebalsiů und a ika ů; 3)
e gleich, was ü einen Ein luss au pučiamých p iebalsiů und a ika ů
spek ome kmalen mach p iebalsiů pala ališkumas, balsingum, p iebalsiů
a ikulia ionsweise sowie o . Männe n und F auen aus a e P ibalsien Da en analysie ge enn , um zu bes immen, welchen Ein luss au P ibalsienspek ums Eigenscha en mach Gende .
Die Un e suchung is neues und ak uals, denn bis je z is nich
e ö en lich e gleichba e li auische und le ische p iebalsie akus ische Zeichen de Un e suchungen, du chge üh en nach de selben Me hodik.
Be o, s aipsnyje ap ašy i p iebalsių akus inių požymių y imo me odai lie u-
ių akus inės one ikos da buose iki šiol nebu o naudo i.
2. LETUVI UND LATVI KALB
PUČIAMŲJŲ PRIEBALSIŲ IR AFRIKATŲ
ARTIKULIACINĖ KLASIFIKACIJA
Daba inių bal ų kalbų i iamiesiems p iebalsiams už ašy i s aipsnyje nau-
dojama wel wei wei e b ei e usi in e na ionale one ische abėcėlė2 (TFA ode IPA In e na ional
Phone ic Alphabe ), die en wickel wu de In e na ionale Phone ikenassozia ion 2 In diese S udie
e wende P ojek Daba ischen bal ischen Sp achen: spek ischen Ge äuschen cha ak e is iken
(ins umen inische Un e suchung) (N . MIP-081/2013) TFA-Sch i en, die zu Zei en zu la einischen
und li auischen Sp achen anbalsie en.
148 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
JOLITA URBANAVIČIENĖ, INESE INDRIČĀNE
(plačiau siehe IPA 2015). Un en liegende Tabel in (ž . 1 len .) we den diejenigen
pučiamieji p iebalsie und a ika os o ges ell , de en TFA ansk ipcija
un e scheide on na ionalen one ischen abėcėlių.
1 LENTEL. li auensche und la ische Sp achen pučiamųjų p iebalsių und a ika ų
phonemų Sch eibungen nach na ionalen (LTFA und LVFA) sowie in e p au inę (TFA)
phe inen abėcėles 3456
LT LTFA TFA LV LVFA TFA g aphema phonema phonema g aphema phonema
phonema ʋ1 jjjjj ch x x h x x h2h - - š š š š š č č č dz dz 3 dž dž 4 In 34
A ikel analysie we den gegenwä ige bal ische Sp achen Vo bals in die
Phoneme, die nach A ikulia ionsweise gesi s we den: 1) puchiamuosius
P ibalsius 22 Phoneme: a) lie. j , j7, s, sj, z, zj, , j, , j, x, xj, , j/ 14 Phonemų;
b) la. , , s, z, , , , x/ 8 Phoneme /
žžʒžžʒ
c c ʦc c ʦ
Wegen 3 sonan en und j e schiedene phonologische In e p e a ionen li auische und
le ische Sp achen siehe 3 sky elei. 4 In de le ischen Sp achsp übalsien-Sys em gib es nich
ska džio gomu inio p iebalsio h, abe G a ema h wi d e wende in diesen Fällen: 1) Phonemesx ü
die Haup a ian e pučiamajam gomu iniam [x] žymė i; 2) phemosx/ alo onui ykliniam pučiamajam [h]
ma kie /; 3) phemosx/ alo onui pala alischem puchiamajam [ç] ma kie (LVG 2013: 70). Fonemosx/
alo onai yklinis [h] und pala alinis [ç] meis ausg e ie wegen englischen und wokiechischen Sp achen Ein luss.
5
de la ischen na ionalen ansk ip ion (LVFA) a ika a dz kann sein bezeichne sowohl dz
[dziêsma], sowohl [iêsma] (LVG 2013: 26).
6 La ian Sp ache na ionalen T ansk ip ion (LVFA) a ika a dž kann sein bezeichne sowohl dž
[džèms], als [èms] (LVG 2013: 26).
7 P ibalsio gesch iebenes obe s e modi izie endes Symbol j in de in e na ionalen Phone ischen
Abėcėlėje ma kie pala alizuo es P ibalsį, beispielsweise, [j], [j].

A ikeln A icles 149 /
Daba inių bal ų kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os:
akus inių požymių lyginamoji analizė
2) a ika as 12 Phonem: a) lie. , j, , j, , j, , j/)
8 Phoneme /; b) la. , , , / 4 Phoneme.
Pagal a ikuliacijos ie ą i iamieji bal ų kalbų p iebalsiai ski s omi į
šias klases (ž . U bana ičienė, Ind ičāne 2015: 265–267; plg. DLKG 2005: 33–
34; LVG 2013: 58):
1) lūpiniai dan iniai: lie. j , j/ und la. , /; 2) dan iniai:
lie. s, sj, z, zj, , j, , j/ und la. s, z, , /;
3) al eoliniai: lie. /ʃ, ʃj, ʒ, ʒj, ʧ, ʧj, ʤ, ʤj/ i la. /ʃ, ʒ, ʧ, ʤ/;
4) pala aliniai: la. ;/ /
5) pala alizie e gomu iniai (pala o elia iniai): lie. xj, j/;
6) gomu iniai: lie. x, / und la. x/. /
de li auischen sp achen i iag e p iebalsische phonems zahl (22 phonemes) is
as doppel g öße als la ianische Sp achen (12 phonems), denn li auischen
sp achen eigen liche p iebalsie Opposi ionen nach balsingum (duslusis
ska dusis) und nach pala alizie ung (nepala alizuo as pala alizuo as), und la iansp achen nu nach balsingum.
3. PRIEBALSIŲ IR j FONOLOGINIS STATU-
SAS LIETUVIŲ IR LATVIŲ KALBOSE
Nach A ikulia ionsweise de li auischenʋ, ʋj, j/ p iski ini sklandiesiems p iebal- /
siams ( odėl iš šio y imo lauko eliminuo i), o la ių / , ʝ/ – pučiamiesiems
p iebalsiams.
Ins umen ie end e o sch , dass in le ischen Sp achen ska dusis lūpinis dan inis / und
pala alinis/ ha meh e e Ta im-Va ian en (Čei ane 2011/). Wenn beim Sagen diese P iebalsius
Splišchen zwischen de Sp ache pada g sind klein, aussp echen pučiamieji p iebalsiai [ ] ode []
Lu s om, ließ du ch ankš um, e zeug u bulen ionen und gib ankš ums p iebalsiem
iukšmines ika ionskomponen e (ž . LVG 2013: 66). bei sagend p iebalsius Kai / und/ zwischen de
Sp ache pada gų es i o ene plyšys, p iebalsie ausge u en ohne ika ionen, . i. nepučiamieji,
ode ap oximan ai [ʋ] und [j]8 (ž . 71). Tau osylabische Posi ion nach umpojo ode langgojo balsio
LVG 2013: 66). La ių kalboje ap oksiman ai [ʋ, j] ie oj pučiamųjų [ , ʝ] ga-
li bū i iš a iami, kai kalbėjimas p iblėsęs a mažiau ene gingas (LVG 2013: 68;
la ianischen p iebalsischen Phonemes [ , ] e leb ganze ode eiline Vokaliza ion, beispielsweise:
[ ɑus] a s 8 Abi Fonemų i ealizācijas (pučiamieji [ ], [] und Indika ions [ʋ] und [jan ai])
La ianischen Sp achen sind in S udien beschūden mi dem Beg i ankusis ankš umos.p obalsis
(la. sp audzenis oksnenis) (plg. Čei ane 2010; Čei ane 2011; Čei ane, 2012; Ind ič, 2012; Ma kus,
G igo je s 2002).
150 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
JOLITA URBANAVIČIENĖ, INESE INDRIČĀNE
‘ a o’, [sɑus] sa s ‘sa o’, [dzeinieks] dzejnieks ‘poe as’, [z einieks] z ejnieks ‘ž e-
jys’; [pɑː de eːs] pā de ējs ‘pa da ėjas’, [ eːs] ē s ‘ ė as’, [pɑː minieks] pā mij-
nieks ‘iešmininkas’; [ us] u s ‘a i’ (LVG 2013: 86).
de li auischen sp achen adi ionelle phone ike9 (Pake ys 2003) und akademische
ma ikoje (DLKG 2005: 33) [j], [ʋ], [ʋj] p iski iami sklandiesiems p iebalsiams
(sonan ams). Tokią [ʋ, ʋj, j] in e p e aciją lie u ių kalboje nulėmė ne a ikuliaci-
g aja (kliū ies pobūdis is de gleiche wie und ande e pučiamų p iebalsių10), und
unk ionalen diese p iebalsių Eigenscha en: Wo esende [ʋ, j] ne enka in ies,
noch meh suska dėja und i s a neskiemeniniais [, ], mi o liegenden einendigen
S immen de zwei en He kun . Zweien: doppa sius, beispielsweise [jú· o] ‘jū oje,
[judkėd·] ‘sudkėdėje, [sudiẽ] ‘sudieu. Aus zwei pozicis ischen Va ian en pučiamųjų
[ , ] und ap oksiman ų [ʋ, j] in le ischen Sp achen als Phoneme beschend in i
pučiamieji p iebalsiai , / (ž . LVG 2013: 7677), und in li auischen Sp achen
ap oksiman ai, ʋj, jʋ. Die Di e enz zwischen ap oximan en [ʋ ʋj] und pučiamých
p iebalsiů [ , j] schwe zu suchaikomm , denn ska dieji pučiamieji p iebalsie wegen
speci ines a ikulia ion (bei ska džiuosius puchiamuosius gleichzei ig s imma e
ak e und gene uojende ika y ine lä mus, und i pa s immschna a, die
p is abden Lu lüge) neigen i s i ap oximan ais11. P iebalsiųʋ, ʋj, j/
Iden i izie ungsp oblem li auische Sp ache is nich bis zum Ende ausgelös und
e o de ausgedehn es ins umen alisches (pa em o objek i iu a ikuliacinių
ga sų požymių y imu) Beg ündung. In diesem A ikel gehal en wi d adi ionelle
In e p e a ion, dahe in die pučiamųjų p iebalsių Un e suchung nich
eingeschlossen we den li auensische sonan ai/ʋ, ʋj ( us u Weise li auensische lūpinie dan iniai / und j/ haben ska džiojo Übe eins immung) und j, und in la iansp achige Ma e ialie ska dieji pučiamieji // in eg ie we den,
(exis en i / i čia / opposi ion) / /.
4. FRIKACIJOS SPEKTRAS IR
INTENSYMUS
Voci ä spe spek i e gesehen un e scheiden gleichmäßige pučiamische Vo balsen de
Spek umene gie e eilung im Spek um und In ensi ä (Ken , Read 1992: 122). Šių akus inių 9
Neues en li auischen Sp achs p iebalsių klasi ika ionen (ž . Ab aze ičius, Leskauskai ė 2014: 167;
Pake ys 2014: 91) p iebalsiai , j/ we den nich sonan ai, und ska džiaisiais puchiamaisiais
lūpiniais-dusdan iniais p iebalsiais, die nach balsingumus kon as ie en mi en sp echamais
10 E. Mikalauskai ė (1975: 41–46) lie u ių /ʋ/, /ʋj/ i /j/ p isky ė pučiamiesiems, o akademinė
jliaisiais , / dus/. Lie u ių kalbos g ama ika (LKG 1965: 70) diese p iebalsius, als u inčius didelį kiekį
ne u inčius ono moduliacijos, nesukeliančius p iebalsių ska dėjimo, laiko a piniais a p pu-
i pesių, čiamųjų p iebalsių i sonan ų.
11 Ska dieji pučiamieji beibalsiai in Wel sp achen is ziemlich sel ene E scheinung (Johnson 2003: 122).
A ikeln A icles 151 /
Daba inių bal ų kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os:
akus inių požymių lyginamoji analizė
g ünden au dem heo e ischen li e a u un e scheiden zwei pučiamųjų
g upės: sibilian ai (sibilan ) (pa yzdžiui, anglų kalbos al eoliniai pučiamieji
p iebalsių p iebalsiais/, požz/, pos al eoliniai pučiamieji p iebalsiai, pož/) und
(non-sibilan ) (pa yzdžiui, anglų kalbos lūpiniai dan iniai pučiamieji p iebalsiai
nesibilian en zwischen /,/ , pudan iniai pučiamθ,/ðieji und yklinis pučiamasis/h/ / / /
//). Sibilian en on nich bilian en un e scheiden g öße e Spek umene gie und
In ensi ä (Ken , Read 1992: 122): Sibilian en auch genann yškiaisiais, und
nesibilian en blausiaisiais beibalsien (Amb aze ičius 2011: 37). In ühe en
li auischen und le ischen Sp achenphone ika A bei en wa nich üblich
p iebalsius zu ski s hen nach sibilia ion, . y. nach Lu s o ės lenkungung in
dan is. In de neues en li auischen P iebalsienakus ike o schung (ž .
Amb aze ičius, Leskauskai ė 2014: 301) zibilian en zugeo dne en li auischen
Sp ache p iebalsiais, sj, z, zj, , j, , j/ und a ika os, j, , j, j, j, j, j, j, j, j. in
le ischen sp achen sibilian en auch be ach e we den pučiamieji ankš umos
p iebalsiais, z, , / und a ika os (užda umos p iebalsiai), , , / (plg. I. Ind ičānės
Fo schungen übe la ians sp ach sibilian us und nesibilian us dusliųjų ankiųjų p iebalsių g upėse, siehe Ind ičāne 2012; 2013; 2014). In diesem A ikel Beg i e
sibilian und nesibilian , eikalu e wa , we den auch e wende we den. Iš u ing
la ische Sp ache p e okalische ska džiųjų pučiamųjų p iebalsių, die sich in
CVC Ve bindungen, Spek ump ensin ensi ä s ell e es , dass in diese G uppe
höhe e In ensi ä smi elwe e s a is isch cha ak e is isch den ischem [z] und
al eolischem [], und ge inge e lūpischem den ischem [ ] und pala alischem [] sind.
Kleins en mi le en s a is ischen In ensi ä swe ha lūpinis den inis [ ], und
g öß e al eolinis [], obwohl sie wenig un e scheide on den inis [z]
In ensi ä swe . wenn man die S anda dischen Nuok ypienwe e
be ücksich ig , dan inį [z] und al eolinį [] kann man on lūpinio dan inio [ ]
un e scheiden, und pala alinio [] s anda dische Nuok ypien e gleichsweise g oß
sind, so dass sein We eng uppen übe längel sowohl mi lūpinio dan inio [ ], als
auch mi den alinio [z] We sch Be eich (Čei ane 2011: 117119). Eben alls wu de
ausge o sch la ianische Sp ache p e okalischen dusliųjų pučiamųjų
p iebalsių, ließen CVC jungnissen, spek o höchünes in ensi i ä , in ensi i ä s
mi u kis sowie ela i is in ensi i ä . Beim Anwenden e schiedene Me hoden
niam [s] i al eoliniam [ʃ], o mažesnės – lūpiniam dan iniam [ ] i gomu iniam
[x]. Mažiausią idu inę s a is inę in ensy umo e ę isais a ejais u i lūpinis
e hal en gleichmäßige E gebnisse: höhe e In ensi ä s mi le es We is
cha ak e is isch den idan ische [ ], und höchs en al eolische [] (gezähl e
Spek ump e sein ensi ä ) ode dan ische [s] (gezähl e In ensi ä smi el
und ela i e In ensi ä ). Dusliųjų p iebalsien G uppe seh ähnliche We e des
dan inen [s] und al eolinen [] In ensi ä s auch. Niede e In ensi ä swe aus ande en duslich en pučiamých p iebalsien he auss eh lūpinis dan inis [ ], und gomu inium [x] in ensy u-
mo e ė y a a ima dan inio [s] i al eolinio [ʃ] in ensy umo e ėms. Pa-
lyginus s anda inius nuok ypius, dusliųjų pučiamųjų p iebalsių in ensy umo
152 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
JOLITA URBANAVIČIENĖ, INESE INDRIČĀNE
e čių s i ys isais a ejais pe sidengia (ž . Ind ičāne 2014: 112, 114–115; 1, 4 i
7 g a ikai).
La ianischen Sp achen p e okalischen ska džiųjų pučiamųjų p iebalsių
un e suchungen (ž . Čei ane 2011; Ind ičāne 2014: 101119) es ges ell en ähnliche
Tendenz: sowohl ska džiųjų, als auch dusliųjų pučiamųjų p iebalsių g upėje die
ge ings e höchs e In ensi ä ha lūpinis pučiamasis p iebalsis (nesibilian ), o die
dan inis ode al eolinis (sibilian ). Da übe hinaus zeigen die mi le en
s a is ischen In ensi ä swe e, dass die In ensi ä des läppischen Zahnlichen,
sowie pala alen und gomu ischen puchia i en P ibalsions (nesibilian ) ge inge is
als de zahnlichen und al eolischen puchia i en P ibalsions (sibilian ). Dahe
en sp echen die E gebnisse diese Un e suchungen den Anme kungen in de
heo e ischen Li e a u , beispielsweise übe Sibilian - und nich -Sibilian -In ensi ä sdi e enzien in englische Sp ache12.
de li auischen sp ach p iebalsien in ensi i ä Fo schungen bis je z du chge üh wu de
seh wenig. Sigi os De eške ičiū ės dise a ion in li auischen Sp ache gegenbalsie s
akus ischen Eigenscha en (2013: 138) wi d o geleg Da en übe li auischen Sp ache pučiamųjų
spek o i šūnių dažnius bei ene gijos susi elkimo s i is: in ensy esnės spek i-
nės i šūnės būdingos pala alizuo iems p iebalsiams (ypač [xj], [ɣj]), aukš esni
p iebalsien eigingliche Häu nisse und In ensi i ä dusliesiems p iebalsien. Au o ische
aip pa odo sibilian ų (ypač [ʃ, ʃj, ʒ, ʒj, ʧ, ʧj, ʤ, ʤj]) spek inės ene gijos sus i-
p ėjimą (ku is siejamas su d ižidine a ikuliacija) i lūpinių p iebalsių ene gijos
elkimosi s ičių žemėjimą (susijusį su lūpine a ikuliacija).
Un e suchungen Gegenwa liche bal ische Sp achen pučiamých p iebalsiů in ensi ä
un e such wi d indem es ges ell wi d dominiojanches Spek ump ens in ensi ä swe e
(peak in ensi y/ ampli ude), pučiamojo p iebalsio in ensi ä smi elwe (o e all noise
in ensi y/ ampli ude) ode ela i en in ensi ä ( ela i e in ensi y/ ampli ude) we e. De
le z e e Rod aum beibalsių akus ikas A bei en gil besonde s pe spek i y iu, weil, zum
Beispiel, e laub zu klassi izie en alle englischen Sp ache puchiamuosius p iebalsius nach 2009:
a ikuliacijos ie ą (ž . Jongman e al. 2000: 1252, 1259–1262; Ree z, Jongman
192; Ind ičāne 2014: 103). In de heo e ischen Li e a u wi d angegeben, dass ska dischen
puchiamiemlichen P obalsenen cha ak e is ische ge inge e In ensi ä als ih en dusliösen
Gegens änden, denn a ikulie man ska dischen puchiamigen P obalsį meh 12
Englischsp achige P obalsien Un e suchungen zeigen, dass, zum Beispiel, dusliųjų sibilan ų
in ensi i ä 1015 dB höhe is als dusliųjų nesibilian ų ,/θ/ 192 (Ree z, Jongman 2009: /).
Ska dzjus al eolischen puchiendem o balsioz/ In ensi ä 6 dB übe wieg e sliessens
al eolischen al eolnis/s/ In ensi ä , und ska dzjus lūpnis zen ischen puchiendem in ensi ä 13
dB höhe als e sliessens lūpnis zen ischen puchiendem in ensi ä / . Ebenso sieh man, dass aus
Gesangssich einodige pučiamých p iebalsiů G uppe in sibilian ü in ensi ä g öße is als
nich bilian ü: ska džio sibilian ü in ensi ä dBz g öße ) als ska dži nesibilian ü ých,66 dBd
(Read) (), und dusliųjų sibilian ü in ensi ä (6465 dBd) g öße als dusliųjų nesibilian ü (5354 dBθ)
(Read: 7024; Ken , 1989: 122).
A ikeln A icles 159 /
Daba inių bal ų kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os:
akus inių požymių lyginamoji analizė
66), jedoch le ischen Sp achen, un e schiedlich als Li u iens, diese
zusä zliche p iebalsien pala alisie ung ha keine phonologischen Bedeu ungen.
Lūpinių p iebalsių g upėje li auischen pala alizuo en p iebalsių spek o höchünes
F equenzen VSV (sowohl nach mänų als auch nach F auenda en) sind ge inge als
en sp echenden nepala alizuo en p iebalsių VSV, abe g öße e als la ianischen
lūpinių p iebalsių spek o höchünių F equenzen. Dusliųjų lūpinių dan inių p iebalsių
lie. [ ]/ [ j] und la. [ ] spek umspi zen de F equenzen du chschni liche We e
un e scheiden sich s ä ke mi einande als ande e p iebalsien (z . 78 Fig.):
li auischen Sp achen pala alizuo am [ j] cha ak e isie wesen lich ge inge e
Spek umspi zen equenz du chschni liche s a is ische We als la ianischen
Sp achen p iebalsium [ ], hieße es, la sioen Sp achen bei diesem Spek umspi zen
ixsuen im Be eich de hohen F equenzen, und im Be eich de lemischen
F equenzen. Didesni Spek o höchünių häu nissen Un e sumai auch zu be es igen
gomu ischen und pala alizuo en gomu ischen (pala o elia ischen) p iebalsien
Un e guppies. Da bei de Fes s ellung le ischen Sp achs p iebalsio [x]
Spek umshöhnnisse VSV zusammen zu be echnen und pala o elia inie pala alinie
Es i Va ian en15 es ges ell wu de la ianischen Sp achs nepala alizuo es
gomu inisches p iebalsio [x] Spek umshöhnesses F equenzwe g öße als lie.
nepala alizuo en gomu inių [x], [], jedoch kleine e als lie. pala alizuo en
gomu ischen und la. pala alem P ibalsium (z. R. 78). li auische und le ische
Sp achen gomu iniai, li auische pala alizie en gomu iniai und le ische Sp ache
pala alinis p iebalsis nach didėjančias spek o höhnių VSV Bedeu ungen aussidės o diese O dnung: lie. gomu iniai [x], [] < la. gomu inis [x] < lie. pala alizie en gomu iniai [xj], [j]< la. pala alinis []
Obwohl li auischen Sp achen nepala alizuo en und pala alizuo en p iebalsien
spek umshöhnens F equenscha en VSV ki imo dėsningumai ha iele Ausnahmen,
dennoch in ielen Fällen pala alizuo en p iebalsien spek umshöhnes ixioja en
höhe e Be eich als en sp echenden nepala alizuo en p iebalsien, o la.
pala alischen p iebalsien spek o höchünes höhe en einien als lie. pala alizuo en p iebalsien.
6.1.4. Dusliųjų und ska džiųjų p iebalsių Ve gleichung
Wede li auischen, noch le ischen Sp achen gegenbalsiëns balsingum mach
keinen Ein luss au Spek umspi zen equenzienwe en die
Un e suchungs esul a e zeigen, dass dusliųjų p iebalsiëns und ih e ska džiųjų
ek i alen en Spek umspi zen VSV kin a nesis em, man kann nich einsich igig bes imm en dėsningum.
15 Im Le ischen Sp ach o Vo akinese Zeils Balsien [i], [iː], [e], [eː] und doppa sius, beginnenden
Komponen en [i] und [e], puchiamoji Phonema LVx/ kann we den ealisie zwejopai: als
pala o elia inis allophon [xj] und als pala alinis allophon [c] (G 2013: 69).

160 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
JOLITA URBANAVIČIENĖ, INESE INDRIČĀNE
6.1.5. Vy ų i mo e ų duomenų palyginimas
Sowohl li auischen, als auch le ischen Sp achen Da en zeigen, dass Männe n
ausgesp ochenen Vo balsenen cha ak e is ische nied ige e Spek ump ungen
F equenzienwe e als F auen ausgesp ochenen en sp echenden Vo balsen.
su in o man o ly imi. Šiai endencijai nepaklūs a lie u ių kalbos pala alizuo i
p iebalsiai [sj], [ʣj] i nepala alizuo i p iebalsiai [s], [ʣ]16 – šiems y ų iš a -
Hinsich lich de Spek ump ungen equenzenwe sind jene be e enden
Vo balsie en cha ak e is isch g öße en Spek ump ungen equenzien VSV als
den en sp echenden F auen ausgesp ochenen Vo balsie en. 6.1.6. P iebalsien a ikulia ions būdo lokale ein luß p iebalsien akus- /
iniams požymiams
Spek oene gie e sammelung in gewissen F equenzienbände n lie e n Da en
übe Ge äus a iculiacine Cha ak e is iken. Wenn gegenbalsio-ene gie sich
konzen ie ha 50006000 Hz Be eich, hö man hohe blchiamasse s-Typ
Ge äusche, wenn Ene gie konzen ie ha 30004000 Hz Diapazon, hö man
nied igen šnypščiamasse, in ensi es schlamesio sch-Typ Ge äusche (Kodzaso ,
K i no a 2001: 565566). Basie end au diesen K i e ien li auische und le ische
p iebalsius zunächs kann geschieden we den in nesibilian us (ku ių ene gija
[x], [xj], [ɣ], [ɣj] i la. [ ], [ʝ], [x], bei sibilian us (ku ių spek o i šūnių dažniai
su elk i 3000–6000 Hz diapazone). Sibilian ai da ski s y ini smulkiau į al eo-
elkiasi ~10003000 Hz Be eich), . y. lie. linius p iebalsius (jih e Spek op üünes
lie. [ʃ], [ʃj], [ʒ], [ʒj], [ʧ], [ʧj], [ʤ], [ʤj] bei la. [ʃ], [ʒ], [ʧ], [ʤ], i dan inius p ie-
balsius (jų didžiausia spek inė ene gija elkiasi 5000–6000 Hz diapazone), . y.
aussidėschiusios 30004000 Hz Be eich), . y. lie. [s], [sj], [z], [zj], [], [j], [], [j] und la. [s],
[z], [], []. Aus nesibilian en he auss ehen gomu iniai lie. [x], [xj], [], [j] und la. [x] (p i
ihnen schliejasi und la. lūpinis dan inis [ ]), de en Spek op ününde susi elkusios
~10003000 Hz diapazone. Dennoch spal e sich die P iebalsien in sibilian us und
nesibilian us haup sächlich nich mi Spek o ene gie, und mi In ensi i ä .
Sibilian en cha ak e isie g öße e In ensi ä , weil sie a ikulie end Lu s ömė muss du ch kliū į dan is pe ei i.
Di ek e Ve bindungen zwischen Sibilia ion und spek ischen Ene gie gib es nich , plg.: nesibilian en
16 Dėl p iebalsių [s] i [ʣ] speci ikos galėjo a si as i i duomenų paklaida. Pap as ai 0–8000 Hz di-
apazone y a ma oma ik ai iena p iebalsių [s] i [ʣ] spek inė i šūnė. Ti ian pla esnį diapazo-
ną (pa yみに, 010 000 Hz), können sein sich ba zwei diese p iebalsien spek alen Spi zen (soi und []).
Da dem manns S imme cha ak e is ische niede e F equenzen, die zwei e (auchs ότερη)
spek ische Peakä konn e e scheinen und schä e em 08000 Hz diapazone. Wäh enddessen weisen
die ausgesp ochenen Töne cha ak e is ische höhe e F equenzen, deshalb un e such en sie den
P obalsen imme hin zuge eil de e s en Spi zees We (weil die zwei e Spi ze 08000 Hz diapazone wa nich sich ba ).
A ikeln A icles 161 /
Daba inių bal ų kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os:
akus inių požymių lyginamoji analizė
lūpinių dan inių lie. [ ], [ j] spek o i šūnės susi elkusios 2000–3200 Hz s i yje,
la. [ ] – 4500–7000 Hz s i yje, pala alinio la. [ʝ] – ~4000 Hz s i yje.
Abibend inend kann behaup e we den, dass die
di e encijuo i pučiamuosius p iebalsius i a ika as į okias a ikuliacines g upes:
al eoliniai-sibilian ai (jų spek o ene gija susi elkusi idu inių dažnių s i yje),
Spek ump ungenzusammense zungsgebie e e lauben dan iniai-sibilian en (ih e
Ene gie konzen ie sich hoch e F equenzienbe eich) und
gomu iniai-nesibilian en (diemengeigend ge ings e Spek ump nisse VSV). Ki e e p iebalsien (nesibilian en) nach Spek umspi ze F equenzen möglich zu di e enzie en.
6.1.7. Zusammen assung de Spek ump equenzs udie
Wäh end de S udie wu den e glichen li auische und le ische Sp achen
pučiamųjų p iebalsių bei a ika ų spek o i šūnės häu nių bedeu ungen
s immings, pala aliza ions, a ikuliacijos Bauda sowie O und in o man ų
geschlech s hinsich lich. Nimm es , dass p iebalsių balsingumas keinen Ein luss
au Spek o höchünių F equenscha en We en wede li auischen, noch la ians
Sp achen (plg. : S. De eške ičiū ės (2013: 138) Un e suchungen zeigen, dass
li auischen Sp achen ska džiųjų p iebalsių ene gija sich e sammelusi im Be eich
nied ige F equenzien e gleich mi dusliaisiais ih en Ko elia ais). Au g und
pala aliza ionen li auische Sp ache p iebalsie Spek um höchünių F equennien
paauks ä , . i. sind höhe e als nepala alizuo en Opposi ionsmi gliede n
F equennien. de li auischen Sp ache pučiamieji p iebalsiai und a ika os spek o
höchünių häu nissen zunehmingso dnung aussidės o so: gomu iniai < lūpinis
dan inis < al eoliniai pala alizuo i gomu iniai < pala alizuo as lūpinis dan inis
pala alizuo i al eoliniai < dan iniai < pala alizuo i dan iniai.
Du ch die Du ch üh ung eine Un e suchung und Ve gleichen li auische und
le ische Sp achen nepala alizuo en, pala alizuo en und pala alischen
pučiamųjų p iebalsien und a ika ų spek o obenünių Häu nisse, beme k en sich olgende Tendenzien:
1) la. [ ] cha ak e isie en höhe e Spek ump üngese F equenzen als lie. [ ],
[ j] (sowohl nach männlichen als auch nach weiblichen Da en); 2) mänä Da en,
la. dan ischen P iebalsien Spek umspi ze F equenzen in ielen Fällen sind
ähnlich in lie. nepala alizuo en dan ischen p iebalsien (ausse nės spek o
[z]); mo e ų duomenimis, la. dan iniams p iebalsiams būdingos aukš es-
höchūnės nei lie. unpalalizie en und pala alizie en Zen i-
niams p iebalsiams;
3) la. al eolischen p iebalsien ( Sowohl nach Männe n, wie nach F auen
Da en) Spek umspi zen F equenzien sind nahe mi lie. pala alizie en
al eolischen P iebalsien (nes la. al eolischen P obalsien is auch cha ak e is isch Kama a-
liškumas, ačiau jis nė a onologinis, nes nė a nepala alizuo ų ko elia ų,
ž . LVG 2013, 64);
162 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
JOLITA URBANAVIČIENĖ, INESE INDRIČĀNE
4) la. [x] nach Spek ump e n F equenzienwe en nimm zwischenein
lie. [x] i lie. [xj], nes la. [x] kokybė p iklauso nuo oliau einančio bal-
Posi ion zwischen sio ein: seine A ikula ion kann a iie en on Gomu inium
bis pala alizue em Gomu iniumpala alinum/
5) la. [ ] und [] nächs ens en li auensischen Sp achenk iedbalsien lie. sonan ai [ʋ],
[ʋj] und [j] wu den nich un e such . Alle dings beme k , dass la. [ ]
Spek umspi zenes F equenzien Bedeu ung nächs ige e lie. [ ], [ j]
Bedeu unhei en, und nich la. [ ] bedeu mei. La. pala alinio p iebalsio [] spek os
höchünes häu nissen bedeu ung a i kščiai: a ima la. [], [], [], [] Bedeu ungen (i. y.
p iebalsien, la iansp achen ha igen ne onologisches pala aliza ionszeichen).
Nach Spek ump ungs equenzenwe en un e schieden we den solche li auischen
und le ischen Sp achen a ikuliaziale P iebalsieng uppen: a) al eoliniai (sibilian ai):
lie. [], [j], [], [j], [], [j], [j], [j], [j] und la. [], [], [], []; b) dan iniai (sibilian ai): lie. [s], [sj], [z],
[zj], [], [j], [], [j] und la. [s], [z], [], []. c) gomu iniai (nesibilian ai): lie. [x], [xj], [], [j] und la.
[x] d) lūpiniai dan iniai pala alinis (nesibilian ai): lie /. [ ], [ j] und la. [ ], [ ],
In o man ens Gende mach Ein luss au Spek umspi zen equenzen: Männe n
ausgesp ochenen Vo balsen cha ak e isie en nied ige e Spek umspi zen als
F auen ausgesp ochenen en sp echenden Vo balsen. Da o balsien spek alische
[ʝ].
Eigenscha en e bunden mi de Mundnes o akines he mės g öße, und diesem
mach Ein lussn S im ak g ößen (je o akinä e mė g öße , des o meh
akus ische Ene gie e sammel sich in den Lemes equnissen Be eichen), e wa e
es, dass Männe n aus a e en o balsien Ene gie koncen uosis in den Lemes
Be eichen als F auen (plg.: Männe n S im T ac us is ~2,8 cm langge als F auen).
6.2. Relykin enzi ä
6.2.1. Rela i en In ensi ä sbes immung
Rela i is In ensi i ä zeig Ve häl nis zwischen puchiamojo p iebalsio ode
ika os idu inio in ensy umo i one inę aplinką suda ančio balsio idu inio
in ensy umo pe nus a y os ukmės in e alą. Ma a imai a lik i ga sų anali-
a zės P og amm PRAAT. Du chschni liche pučiamųjų p iebalsien und
a ika ä In ensi ä swe e (dB (μE)) wu den aus 0,01 s, ode 10 ms, lau endem
In e all (schaue G a . 9 und 11), und Balsien In ensi ä swe e wu den aus
0,05 s, ode 50 ms, lau endem In e all, de sich unge äh lich im Mi el des Balsio be inde (Fig. 10 und 12).
A ikeln A icles 163 /
Daba inių bal ų kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os:
akus inių požymių lyginamoji analizė
mi le e In ensi ä (μE) Bes immung ba
9 PAV. Duslusis p e okalinis pučiama-
sis [s] skiemenyje [sɑs]: 0,01 s, a ba
10 ms, ukmės in e alas
10 PAV. Dusliojo p e okalinio pučia-
mojo [s] one inėje aplinkoje esan is
balsis [ɑ] (skiemenyje [sɑs]): 0,05 s, a -
50 ms, Daue in e all
11 PAV. Duslioji p e okalinė a ika-12
[] skiemenyje [ɑ]: 0,01 s, ode os []
bal10 ms, Daue ns in e als sis [ɑ]
PAV. Dusliosios p e okalinės a ika a
phone ische Umwel in s ehende
(skiemenyje [ɑ]): 0,05 s, ode
50 ms, Daue in e all
Rela i is In ensi i ä be echne e pučiamojo p iebalsio ode a ika os
du chschni lichen In ensi i ä swe ehe e on seinem phe ischen Umgebung
s ehenden balsio du chschni lichen In ensi i ä swe eil . Beispielsweise,
wenn sɑkiemäss sas [sɑs] p e okalene e s ickliche puchiamige P ibalsio [s]
die du chschni liche In ensi ä im 10 ms-In e all is 55,06 dB (μE) (z . 9 pa o
balsio [] du chschni liche In ensi ä 50 ms-In e all 73,41 dB (μE) (z . 10 pa ),
be echne sich die ela i e In ensi ä wie olg : 55,06 dB (μE): 3,41 dB (μE) = 0,750 dB
(μE). Gau os ela i e In ensi ä swe e e a bei e en Da en s a is ische Analysees P og amm SPSS: in diesem P o-
g amoje apskaičiuo os san ykinio in ensy umo idu inės s a is inės e ės (dB),
ku iomis ope uojama šiame s aipsnyje.
Ac a Linguis ica Li huanica LXXV 164
JOLITA URBANAVIČIENĖ, INESE INDRIČĀNE
6.2.2. Lie u ių kalbos pala alizuo ų i nepala alizuo ų pučiamųjų p ie-
balsių bei a ika ų palyginimas su la ių kalbos duomenimis
Lie u os i la ių kalbų pučiamųjų p iebalsių bei a ika ų ela i en In ensi i ä s
s a is ischen du chschni lichen We e (VSV) angegeben in Tabell 3. 3 LENTEL.
li auische und le ische Sp achen pučiamieji p iebalsiai und a ika os:
ela i e In ensi ä s VSV (dB)
CVy ų Da en F auenų Da en
Lie. La. Lie. La.
Pučiamieji p iebalsiai
[ ] 0,788 0,819
[ ] 0,648 0,648 0,619 0,608
[ j]0,653 0,630
[s] 0,661 0,779 0,759 0,782
[sj]0,786 0,738
[z] 0,761 0,815 0,783 0,863
[zj]0,766 0,793
[ʃ] 0,699 0,751 0,704 0,752
[j]0,734 0,747
[ʒ] 0,799 0,806 0,816 0,858
[j]0,788 0,810
[ʝ] 0,818 0,852
[x] 0,686 0,712 0,679 0,696
[xj]0,675 0,639
[ɣ] 0,770 0,744
[j]0,802 0,721
A ika os
[ʦ] 0,701 0,796 0,728 0,818
[j]0,722 0,746
[ʣ] 0,751 0,788 0,765 0,833
[j]0,759 0,774
[ʧ] 0,723 0,785 1,003 0,795
[j]0,765 0,750
[ʤ] 0,766 0,801 0,807 0,837
[j]0,774 0,778

A ikeln A icles 165 /
Daba inių bal ų kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os:
akus inių požymių lyginamoji analizė
Li uäischen und le ischen Sp achen pučiamųjų p iebalsių und a ika ų
ela i e In ensi ä s a is ische du chschni liche We e s eige n wie olg Reihen olge:
1) mänų Da en: la.
lie. [ ]<[ j]<[s]<[xj]<[x]<[ʃ]<[ʦ]<[ʦj]<[ʧ]<[ʃj]<[ʣ]<[ʣj]<[z]<[ʧj]<
[zj]<[ʤ]<[ɣ]<[ʤj]<[sj]<[ʒj]<[ʒ]<[ɣj],
[ ]<[x]<[]<[s]<[]<[ ]=[]<[]<[]<[]<[]<[z]<[];
1) weibliche Da en: lie. [ ]<[ j]<[xj]<[x]<[]<[j]<[]<[sj]<[]<[j]<[j]<[j]<[j]<[s]<[]<
la. [ ]<[x]<[]<[s]<[]<[]<[ ]<[]<[]<[]<[]<[]<[z]. de li auischen sp ach
[ʣj]<[ʤj]<[z]<[zj]<[ʤ]<[ʒj]<[ʒ]<[ʧ],
pala alizuo en und unpalalizuo en pučiamųjų p iebalsien sowie a ika en
ela i en in ensi i ä s VSV e gleichung mi la ians Sp ache Da en
gesehen 1314 pa .
13 PAV. li auischen sp ach pala alizuo en und unpalalizuo en pučiamųjų p iebalsių bei
a ika ų ela i en In ensi i ä s VSV (dB) Ve gleichung mi la ianischen Sp ache
E gebnissen: männliche Da en ge inge e ela i en In ensi i ä s VSV als s immings-
La ių kalbos p iebalsiai Lie u ių kalbos p iebalsiai
pala alizuo i nepala alizuo i
166 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
JOLITA URBANAVIČIENĖ, INESE INDRIČĀNE
Lie u ių kalbos pučiamiesiems p iebalsiams i a ika oms būdingos šiek iek
und A ikula ionssp ache ü dieselben la ischen Sp achen p iebalsien (basie end
au männlichen wie weiblichen Da en). Kelle as p iebalsiä nich bes ä ig diese
Tendenz: mänų Da en lie. [ j] > la. [ ], abe lie. [ ] = la. [ ]; F auenda en lie. [ j], [ ] > la.
[ ]; lie. [] > la. [] > lie. [j] (mo e ų ausgesp ochene li auesische Sp ache al eolinė
a ika a [] auszeichne sich besonde s hohen ela i en In ensi ä s VSV, siehe Fig. 14.).
Palyginus li auische Sp ache pala alizuo en und unpala alizuo en p iebalsius
mamo e ų Da en [xj] < [x], [j] < [], [sj] < [s], [j] < [], [j] < [], [j] < []. La ians pala alinis []
y i, kad pala alizuo ų p iebalsių san ykinio in ensy umo duomenys dažniau
y a aukš esni. Tačiau esama išimčių, plg.: y ų duomenys – [xj] < [x], [ʒj] < [ʒ];
ha auch eines höchs en (pagal weibliche Da en) ode selbs höchs en (pagal
männliche Da en) In ensi ä sindikiklį. Es is zu e wa en, dass auss ebend meh
Da en ode anschau lich ande e Analysesp og amme die Ko ela ion pala alizie ung
und ela i e In ensi ä wä e noch kla e . 14 PAV. de li auischen Sp achen
pala alizuo en und nepala alizuo en pučiamųjų p iebalsių und a i-
ka ų san ykinio in ensy umo VSV (dB) palyginimas su la ių kalbos ezul a ais: mo-
e ų duomenys
La ių kalbos p iebalsiai Lie u ių kalbos p iebalsiai
pala alizuo i nepala alizuo i
A ikeln A icles 167 /
Daba inių bal ų kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os:
akus inių požymių lyginamoji analizė
6.2.3. Ska džiųjų und dusliųjų pučiamųjų p iebalsių i a ika ų
e gleichung
Die Un e suchungse gebnisse zeigen (z . 1314 pa , 3 abelę), dass sowohl li auische ,
als auch le ische Sp achen ska džiųjų pučiamųjų p iebalsių und a ika ų
ela i en In ensi ä s VSV no male weise g öße is als de en dusliųjų ek i alen ų.
Hinsich lich, p iebalsien balsingum mach Ein luss den Ein luss au den Rela i en
In ensi i ä sendmeni. Aus li auischen Sp achun e suchungsma e ial diese
Tendenz nich bes ä ig männe n ausge u ene ska dusis pala alizuo s
zähnisp ibalsis [zj], de einen nied ige en mi le en s a is ischen We (0,766 dB))
ha als duslusis zähnis [sj]786 dB)). Un e g uppe de nepala alizie en P iebalsien
Ausnahme bilde die weibliche ausgesp ochene scha dzial al eolische A ika a [],
de en ela i e In ensi ä (0,807 dB)) ein mi le e s a is ische We is als de
dusliose a ika os [] (1,003 dB)). Ska diösen le ischen Sp achen p iebalsien auch
cha ak e is isch höhe en ela i en In ensi ä swe e als dusliösen ih en
Ko elia e n. Ausnahme Männe ausgesp ochen ska džioji dan inė a ika a [], haben einen nied ige en mi le en s a is ischen We (0,788 dB)) als die en sp echende e s iehlige a ika a []
(0,796 dB)).
6.2.4. Männe s und weibliche Da en Ve gleichung
Skillige Geschlech sphysiologie, lemian i ilgesnį mänų balso ak ą (plg. mänų balso
ak o längis ~16,9 cm, mo e ų ~14,1 cm), e laub zu e wa en und
un e schiedliche ela i em In ensi i ä E gebnisse. Die E gebnisse de
le ischen Sp achenp äbalsien Un e suchung bes ä igen e wa e e Tendenz:
höhe e ela i en In ensi ä s Bedeu ungen häu ige cha ak e is isch weiblichen
ausgesp ochenen P äbalsien. Alle dings gib es und Ausimčių, plg.: Männe n
ausgesp ochen P iebalsie [ ], [x] ha höhe es ela i e In ensi ä VSV als
en sp echende F auen ausgesp ochen P iebalsie. Palyginus li auische sp achen des gleichen pučiamojo p iebalsio ode a ika os männe und F auen Da en, sys ema ischen un e schiednissen
nepas ebė a.
6.2.5. P iebalsien a ikulia ions būdo lokale ein luß p iebalsien akus- /
iniams požymiams
Wede li auischen, noch le ischen Sp achen in ela i en In ensi ä Da en nich
e lauben di e enzie en pučiamųjų p iebalsien und a ika en nach
A ikulia ionsweise sowie O . Es is zu e wa en, dass anhand de ela i en
sibilian us, . y. „ yškiuosius“ p iebalsius (didesnio in ensy umo) nuo nesibili-
an ų, . y. „blausiųjų“ (mažesnio in ensy umo) p iebalsių. Kalbos akus ikos e-
In ensi ä sda en auszuschließen wä e o ija behaup e , dass die ge ings e In ensi ä cha ak e is isch ü e s ickliche nesbilian en is
(pa yzdžiui, -15 dB), o didžiausias in ensy umas – ska diesiems sibilian ams
168 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV
JOLITA URBANAVIČIENĖ, INESE INDRIČĀNE
dB (0); ska džiých nesibilian ů und dusliých sibilian ů die In ensi ä sind anašus
~-5 dB (z . Amb aze ičius 2011: 38).
E hal ene E gebnisse zeigen, dass in li auischen und le ischen Sp achen männe
ausa e e ska džiųjų pučiamųjų p iebalsių und a ika ų g uppenėse nach
mi le en ela i en We en de s a is ischen In ensi ä nich zu un e scheiden
sibilian ų on nesibilian ų, d. h. li auische Sp ache nepala alizuo en pučiamųjų
p iebalsių und a ika ų [z], [], [], [] in de G uppe nich un e scheide ; de
li auischen Sp achen pala alizuo en p iebalsien [zj], [j], [j], [j] G uppen nich
un e scheide [j]; le wischen Sp achen pučiamųjų p iebalsien und a ika ų [z], [], [], [] G uppen nich un e scheide [ ], [].
Basie end au F auenda en de li auischen Sp ache ska džiųjų p iebalsių
posis emein kann man absonde n ska džiuosius nesibilian us [j] und [] on
ska džiųjų sibilian ų [z], [zj], [], [j], [j], [], [j] nesibilian en [j] und []
cha ak e is ische ge inge e In ensi ä s e häl nis VSV als sibilian en. de
le ischen Sp achen ska džiųjų p iebalsių posis eme on sibilian ų [z], [], [], []
abs eh nesibilian [ ] ihm cha ak e is isch e was ge inge e
Ve häl nisin ensi ä VSV (auch nu nach Da en F auen).
Sowohl li auische als auch le ische Sp achen dusliße pučiamųjų p iebalsien und
a ika ų G uppe hil in de ela i en In ensi ä s Bedeu ungen zu un e scheiden
sibilian en ( u inčius didesnes VSV) on nich ibilian en ( u inčių mažesnes VSV).
Plg.: li auischen Sp achen nepala alizuo en p iebalsien G uppe in sibilian en [s], [], [],
[] un e scheide on [ ], [x] (nu nach weiblichen Da en, männe ausa e e
p iebalsien [s] und [x] Bedeu ungen pe sidengia); Da en de li auischen
pala alizuo en pučiamųjų p iebalsių i a ika ų g upėje sibilian ai [sj], [j], [j], [j]
abscheiden on nesibilian ų [ j], [xj] (p lich beide Geschlech e ]; la ewischen
Sp achen pučiamųjų p iebalsių i a ika ų G uppe sibilian en [s], [], [], [] nach
Bedeu ungen de ela i en In ensi ä abweich on nesibilian ų [ ], [x] (bezogen au beiden Geschlech s in o man ü Da en).
6.2.6. Zusammen assung de Rela i en In ensi ä ss udie
Lie u ių kalbos pučiamiesiems p iebalsiams i a ika oms būdingos šiek iek
mažesnės san ykinio in ensy umo VSV nei balsingumo i a ikuliacijos požiū-
iu okiem pa le ischen sp achen p iebalsien. Solche E gebnisse konn en
bedingen Soundau zeichnungen: obwohl die echnischen Pa ame e de
Au nahmen in Li uanien und Le land wa su enodi i, wäh end de Au nahme
g öß es e Au me ksamkei wu de in Au nahmenquali ä k eipie (kadangi
Au zeichnungen wu den e wende ü e schiedenen Ge äuschen akus ischen
so sa ybių a ba dėl nuo a gio, a si adusio ilgai kalban į dik o oną. Šis ga so
17 Į ašai da y i p ojek o „Daba inės bal ų kalbos: spek inės ga sų cha ak e is ikos (ins umen i-
Me kmalen i i17), und nich in Soundsignals Tolygkei , de konn e s y uo i wegen in o man o indi idualen balnis Un e suchung) (N . MIP-081/2013).
S aipsniai / A icles 175
Daba inių bal ų kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os:
akus inių požymių lyginamoji analizė
Simila co ela ions be ween he acous ic cues examined in his pape and he e ec o
oicing, manne and place o a icula ion, as well as he e ec o speake s gende a e
obse ed bo h in s anda d Li huanian and La ian. Howe e , some di e ences in he da a o
he wo Bal ic languages a e also obse ed. The esul s show ha he ica i es and
a ica es o S anda d La ian a e mo e simila o he pala alized s. non-pala alized i
ca i es and a ica es o he same oicing, manne and place o a icula ion in S anda d
Li huanian, i.e., he ica i es and a ica es in S anda d La ian seem o be so e in
compa ison o he non-pala alized ica i es and a ica es in S anda d Li huanian. Es wi d
auch beobach e ha he ica i es and a ica es o S anda d La ian ha e a highe
ela i e in ensi y in compa ison o he co esponding ica i es and a ica es o S anda d
Li huanian. This can be explained ei he by mo e ene ge ic a icula ion o hese speech sounds
o speake s o S anda d La ian o by some di e ences ela ed o he eco ding le el.
Į eik a 2016 m. Mai 19 d.
JOLITA URBANAVIČIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5 LT-10308 Vilnius Li huania
joli a.u bana [email protected]
INESE INDRIČĀNE
LU La iešu alodas ins i ū s
Akadēmijas laukums 1 LV-1050 Rīga La ia
ineseind [email protected]