Dabartinių baltų kalbų pučiamieji priebalsiai ir afrikatos: akustinių požymių lyginamoji analizė

144 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV JOLITA URBANAVIČIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: ekspe imen inė one ika, kalbos akus ika, onologija, dialek ologija, leksikog a ija, socioling is ika. INESE INDRIČĀNE LU La iešu alodas ins i ū s Mokslinių y imų k yp ys: ekspe imen inė one ika, kalbos akus ika, onologija, dialek ologija. DABARTINIŲ BALTŲ KALBŲ PUČIAMIEJI PRIEBALSIAI IR AFRIKATOS: AKUSTINIŲ POŽYMIŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ F ica i es and A ica es o Con empo a y Bal ic Languages: Compa a i e Analysis o Acous ic/ Spec al Cues ANOTACIJA S aipsnio y imo objek as – lie u ių i la ių bend inių kalbų pučiamieji p iebalsiai bei a ika os, ku ios lyginamos pagal du akus inius požymius: spek o i šūnių dažnius i san ykinį in ensy umą. Siekian gau i objek y ius ezul a us abiejų kalbų pučiamieji p ie- balsiai i a ika os Lie u oje i La ijoje bu o analizuo i pagal ą pačią me odiką. Ty imo ikslas – palygin i daba inių bal ų kalbų pučiamųjų p iebalsių i a ika ų spek o ypa y- bes, nus a y i, kokią į aką i iamųjų p iebalsių spek o i šūnių dažniams i san ykiniam in ensy umui da o pala alizacija, balsingumas, p iebalsių a ikuliacijos būdas bei ie a i in o man o ly is. Nus a y a, kad iek lie u ių, iek la ių bend inėse kalbose p iebalsių akus iniai požy- miai ko eliuoja su ais pačiais k i e ijais: spek o i šūnės dažnis – su p iebalsių a ikulia- cija (ypač sibiliacija), pala alizacija (i ipo; ik lie u ių kalboje), in o man ų ly imi; san y- kinis in ensy umas – su p iebalsių balsingumu i pala alizacija (i ipo; ik lie u ių kalboje). S aipsniai / A icles 145 Daba inių bal ų kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os: akus inių požymių lyginamoji analizė Gau i ski ingi akus inių požymių duomenys leidžia eig i, kad la ių kalbos pučiamie- ji p iebalsiai i a ika os pagal spek o i šūnių eikšmes a imesni lie u ių kalbos pala a- lizuo iems p iebalsiams, adinasi, la ių kalbos p iebalsiai y a „minkš esni“ negu lie u- ių kalbos nepala alizuo i p iebalsiai. Taip pa nus a y a, kad la ių kalbos pučiamiesiems p iebalsiams i a ika oms būdingas didesnis san ykinis in ensy umas negu analogiškiems (pagal balsingumą, a ikuliacijos būdą i ie ą) pala alizuo iems i nepala alizuo iems lie- u ių kalbos p iebalsiams. Tokius y imų ezul a us galėjo lem i ski ingas in o man ų balso ska dumas (p igim inis a ba susijęs su nuo a giu) bei ne ienodas ga so signalo s i- p umas į ašymo me u. ESMINIAI ŽODŽIAI: lie u ių bend inė kalba, la ių bend inė kalba, pučiamieji p iebal- siai, a ika os, spek o i šūnių dažniai, san ykinis in ensy umas. ANNOTATION This cu en pape deals wi h he ica i es and a ica es o s anda d Li huanian and La ian. In he amewo k o his esea ch wo acous ic cues o hese consonan s – spec- al peak’s equency and ela i e in ensi y – ha e been examined. The analysis o ica- i es and a ica es is pe o med acco ding o one and he same app oach bo h o s anda d Li huanian and La ian. The aim o his s udy is o compa e he ica i es and a ica es o con empo a y Bal ic languages in o de o de e mine he essen ial spec al di e ences and he e ec o pala aliza ion, oicing, manne and place o a icula ion, as well as he e ec o speake ’s gende displayed by spec al peak’s equency and ela i e in ensi y. The esul s indica e ha he acous ic cues examined in his esea ch e eal simila e ec s bo h in s anda d Li huanian and La ian: spec al peak’s equency is a ec ed by pala aliza ion (in S anda d Li huanian), manne and place o a icula ion, as well as by speake ’s gende , whe eas ela i e in ensi y displays he e ec o pala aliza ion (in S an- da d Li huanian) and oicing. The da a ob ained in his s udy show ha he spec al peak’s equency alues calcu- la ed o he ica i es and a ica es o S anda d La ian a e mo e simila o he da a o pala alized a he han non-pala alized consonan s o co esponding oicing, manne and place o a icula ion in S anda d Li huanian, i.e., he ica i es and a ica es in S anda d La ian seem o be “so e ” han he non-pala alized ica i es and a ica es in S anda d Li huanian. The ela i e in ensi y alues o he ica i es and a ica es o S anda d La - ian a e highe in compa ison o bo h he pala alized and non-pala alized consonan s o he same oicing, manne and place o a icula ion in S anda d Li huanian. This could be explained ei he by a mo e ene ge ic a icula ion o hese speech sounds o speake s o S anda d La ian o by some di e ences ela ed o he eco ding le el. KEYWORDS: S anda d Li huanian, S anda d La ian, ica i es, a ica es, spec al peak’s equency, ela i e in ensi y. 146 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV JOLITA URBANAVIČIENĖ, INESE INDRIČĀNE 1. ĮVADAS Pas a aisiais me ais suin ensy ėjo lie u ių i la ių kalbų ga syno bend i ins umen iniai y imai, a liekami ų šalių e i o ijose pagal ą pačią me odiką1. Minė ini Ju io G igo je o i Ju gi os Ja osla ienės s aipsniai apie daba inių bal ų kalbų okalizmą: mono ongų spek inę s uk ū ą i ukmę (G igo je s, Ja osla ienė 2015a: 68–92), aip pa mono ongų kokybę (G igo je s, Ja osla- ienė 2015b: 57–89). Lie u ių i la ių kalbų konsonan izmą y ė šio s aips- nio au o ės Inesė Ind ičanė i Joli a U bana ičienė: bu o analizuo i sp ogs a- mųjų p iebalsių spek ai (Ind ičāne, U bana ičienė 2015: 51–87) bei ankiųjų p iebalsių lokusai pagal lokuso lygčių me odą (U bana ičienė, Ind ičāne 2015: 261–293). Abi daba inės bal ų kalbos u i nemažai bend umų: umpųjų i il- gųjų balsių onologinė opozicija, didelis d ibalsių skaičius, p iegaidžių sis ema i k . Tačiau pe daugybę me ų lie u ių i la ių kalbose susi o ma o i esmi- nių ski umų, ku ie lemia ski ingą daba inių bal ų kalbų onemų in en o ių i onologines klasi ikacijas, pa yzdžiui: la ių kalbai būdingas iksuo as ki is, gausus pala alinių p iebalsių posis emis, o lie u ių kalbos ki is lais as, būdin- ga an inė (i ipo) pala alizacija i onologinė pala alizuo ų s. nepala alizuo ų p iebalsių opozicija i pan. Tokie sinch oniniai lyginamieji da bai ne ik padeda iš yškin i ski ingų kalbų ga sinę speci iką, onologinių klasi ikacijų niuansus, ski ingą ų pačių onologinių elemen ų unkcinį s o į, be i ienos kalbos ypa umus kalbų ipologijos požiū iu. Šio s aipsnio y imo objek as – lie u ių i la ių kalbų pučiamieji p iebal- siai i a ika os. Pučiamaisiais adinami p iebalsiai, ku iuos a ian du kalbos o ganai aip sua ėja, jog a p jų plūs an is o o s au as suku ia in ies iukš- mą, a ba ikaciją (C ys al 2008: 199). Bū en šis san ykinai ilgas nepe iodinės ene gijos in e alas leidžia pučiamuosius p iebalsius p iski i a ski ai ga sų kla- sei (Ken , Read 1992: 121). A ika as suda o a ikuliacijos ie os požiū iu su apę sp ogs amieji i pu- čiamieji p iebalsiai (Ree z, Jongman 2009: 16). A ika os in e p e uojamos kaip a pinis ga sas a p sp ogs amojo p iebalsio bei oje pačioje a ikuliacijos ie- oje a iamo pučiamojo p iebalsio (Lade oged, Maddieson 1998: 90). A ika- os, kaip i sp ogs amieji p iebalsiai, p adedamos a i nuo užda umos, ku ią nu aukus o as oliau plūs a pe suglaus ų kalbos pada gų plyšį, sukeldamas ikaciją. Todėl ne ik pučiamųjų p iebalsių, be i a ika ų spek e iksuojamas 1 Šiuos y imus inspi a o 2013–2015 m. Lie u ių kalbos ins i u e ykdy as mokslininkų g upių p ojek as „Daba inės bal ų kalbos: spek inės ga sų cha ak e is ikos (ins umen inis y imas)“ (N . MIP-081/2013, ado ė d . Ju gi a Ja osla ienė). S aipsniai / A icles 147 Daba inių bal ų kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os: akus inių požymių lyginamoji analizė ikacijos in e alas, ik jis umpesnis (pučiamųjų p iebalsių a eju ikacija ak iškai užima isą pučiamojo p iebalsio ukmę). No s a ika ų spek inės cha ak e is ikos y a okios pa kaip balsingumo i a ikuliacijos ie os požiū iu a i inkamų sp ogs amųjų i pučiamųjų p iebal- sių (Kodzaso , K i no a 2001: 177), ačiau „di e encijuojan […] a ika as ga- lima pasi em i isais pučiamųjų p iebalsių y imo me odais“ (Amb aze ičius, Leskauskai ė 2014: 131). Todėl šiame s aipsnyje d i a imos p iebalsių klasės – pučiamieji p iebalsiai i a ika os – pasi ink os i i pagal uos pačius akus inius požymius. Teo inėje li e a ū oje nu odoma, kad pučiamieji p iebalsiai gali bū i apibū- dinami pagal ikacijos ukmę, jų spek o ypa ybes bei in ensy umą i spek- ines o mančių pe eigų (lokuso lygčių) ypa ybes (Ree z, Jongman 2009: 189). Šio s aipsnio ikslas – iš i i daba inių bal ų kalbų pučiamųjų p iebalsių i a ika ų spek o ypa ybes, iš yškin i jų di e encinius ski umus lie u ių i la- ių kalbose. Šis ikslas skaidy inas į okius užda inius: 1) nus a y i lie u ių i la ių kalbų pučiamųjų p iebalsių i a ika ų spek o i šūnių dažnių e es; 2) ekspe imen iškai išanalizuo i abiejų kalbų pučiamųjų p iebalsių i a ika ų san ykinį in ensy umą; 3) palygin i, kokią į aką pučiamųjų p iebalsių i a i- ka ų spek o požymiams da o p iebalsių pala ališkumas, balsingumas, p iebal- sių a ikuliacijos būdas bei ie a. Vy ų i mo e ų iš a ų p iebalsių duomenys analizuo i a ski ai, siekian nus a y i, kokią į aką p iebalsių spek o ypa ybėms da o ly is. Ty imas y a naujas i ak ualus, nes iki šiol nė a paskelb a lyginamųjų lie u ių i la ių p iebalsių akus inių požymių y imų, a lik ų pagal ą pačią me odiką. Be o, s aipsnyje ap ašy i p iebalsių akus inių požymių y imo me odai lie u- ių akus inės one ikos da buose iki šiol nebu o naudo i. 2. LIETUVIŲ IR LATVIŲ KALBŲ PUČIAMŲJŲ PRIEBALSIŲ IR AFRIKATŲ ARTIKULIACINĖ KLASIFIKACIJA Daba inių bal ų kalbų i iamiesiems p iebalsiams už ašy i s aipsnyje nau- dojama pasaulyje plačiai papli usi a p au inė one inė abėcėlė2 (TFA a ba IPA – In e na ional Phone ic Alphabe ), ku ią sukū ė Ta p au inė one ikų asociacija 2 Šiame y ime naudojami p ojek o „Daba inės bal ų kalbos: spek inės ga sų cha ak e is ikos (ins umen inis y imas)“ (N . MIP-081/2013) me u lie u ių i la ių kalbos p iebalsiams p i- aiky i TFA ašmenys. 148 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV JOLITA URBANAVIČIENĖ, INESE INDRIČĀNE (plačiau ž . IPA 2015). Žemiau esančioje len elėje (ž . 1 len .) pa eikiami ie pučiamieji p iebalsiai i a ika os, ku ių TFA ansk ipcija ski iasi nuo naciona- linių one inių abėcėlių. 1 LENTELĖ. Lie u ių i la ių kalbų pučiamųjų p iebalsių i a ika ų onemų ašme- nys pagal nacionalines (LTFA i LVFA) bei a p au inę (TFA) one ines abėcėles 3456 LT g a ema LTFA onema TFA onema LV g a ema LVFA onema TFA onema ʋ1 jjjjjʝ ch x x h x x h2hɣ - - - š š ʃ š š ʃ žžʒžžʒ c c ʦc c ʦ č č ʧ č č ʧ dz ʒ ʣ dz ʒ3ʣ dž ǯ ʤ dž ǯ4ʤ Šiame s aipsnyje analizuojamos 34 daba inių bal ų kalbų p iebalsinės o- nemos, ku ios pagal a ikuliacijos būdą ski s omos į: 1) pučiamuosius p iebalsius – 22 onemos: a) lie. / , ʲ7, s, sj, z, zj, ʃ, ʃj, ʒ, ʒj, x, xj, ɣ, ɣj/ – 14 onemų; b) la. / , , s, z, ʃ, ʒ, ʝ, x/ – 8 onemos; 3 Dėl sonan ų i j ski ingų onologinių in e p e acijų lie u ių i la ių kalbose ž . 3 sky elyje. 4 La ių kalbos p iebalsių sis emoje nė a ska džiojo gomu inio p iebalsio h, be g a ema h a o- jama šiais a ejais: 1) onemos /x/ pag indiniam a ian ui – pučiamajam gomu iniam [x] – žy- mė i; 2) onemos /x/ alo onui – ykliniam pučiamajam [h] – žymė i; 3) onemos /x/ alo onui – pala aliniam pučiamajam [ç] – žymė i (LVG 2013: 70). Fonemos /x/ alo onai – yklinis [h] i pala alinis [ç] – dažniausiai iš a iami dėl anglų i okiečių kalbų į akos. 5 La ių kalbos nacionalinėje ansk ipcijoje (LVFA) a ika a dz gali bū i žymima iek dz [dziês- ma], iek ʒ [ʒiêsma] (LVG 2013: 26). 6 La ių kalbos nacionalinėje ansk ipcijoje (LVFA) a ika a dž gali bū i žymima iek dž [džèms], iek ǯ [ǯèms] (LVG 2013: 26). 7 P ie p iebalsio ašomas i šu inis modi ikuojan is simbolis „j“ a p au inėje one inėje abėcėlė- je žymi pala alizuo ą p iebalsį, pa yzdžiui, [ʦʲ], [ʣʲ]. S aipsniai / A icles 149 Daba inių bal ų kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os: akus inių požymių lyginamoji analizė 2) a ika as – 12 onemų: a) lie. /ʦ, ʦj, ʣ, ʣj, ʧ, ʧj, ʤ, ʤj/) – 8 onemos; b) la. /ʦ, ʣ, ʧ, ʤ/ – 4 onemos. Pagal a ikuliacijos ie ą i iamieji bal ų kalbų p iebalsiai ski s omi į šias klases (ž . U bana ičienė, Ind ičāne 2015: 265–267; plg. DLKG 2005: 33– 34; LVG 2013: 58): 1) lūpiniai dan iniai: lie. / , ʲ/ i la. / , /; 2) dan iniai: lie. /s, sj, z, zj, ʦ, ʦj, ʣ, ʣj/ i la. /s, z, ʦ, ʣ/; 3) al eoliniai: lie. /ʃ, ʃj, ʒ, ʒj, ʧ, ʧj, ʤ, ʤj/ i la. /ʃ, ʒ, ʧ, ʤ/; 4) pala aliniai: la. /ʝ/; 5) pala alizuo i gomu iniai (pala o elia iniai): lie. /xj, ɣj/; 6) gomu iniai: lie. /x, ɣ/ i la. /x/. Lie u ių kalbos i iamųjų p iebalsinių onemų skaičius (22 onemos) y a be- eik d igubai didesnis nei la ių kalbos (12 onemų), nes lie u ių kalbai būdin- gos p iebalsių opozicijos pagal balsingumą (duslusis – ska dusis) i pagal pala a- lizaciją (nepala alizuo as – pala alizuo as), o la ių kalbai – ik pagal balsingumą. 3. PRIEBALSIŲ IR j FONOLOGINIS STATU- SAS LIETUVIŲ IR LATVIŲ KALBOSE Pagal a ikuliacijos būdą lie u ių /ʋ, ʋj, j/ p iski ini sklandiesiems p iebal- siams ( odėl iš šio y imo lauko eliminuo i), o la ių / , ʝ/ – pučiamiesiems p iebalsiams. Ins umen iškai iš i a, kad la ių kalboje ska dusis lūpinis dan inis / / i pala alinis /ʝ/ u i kelis a imo a ian us (Čei ane 2011). Kai a ian šiuos p ie- balsius plyšys a p kalbos pada gų y a mažas, iš a iami pučiamieji p iebalsiai [ ] a ba [ʝ] – o o s au as, plūsdamas pe ankš umą, suku ia u bulenciją i su eikia ankš umos p iebalsiui iukšminės ikacijos komponen ą (ž . LVG 2013: 66). Kai a ian p iebalsius / / i /ʝ/ a p kalbos pada gų es i a i esnis plyšys, p ie- balsiai iš a iami be ikacijos, . y. nepučiamieji, a ba ap oksiman ai [ʋ] i [j]8 (ž . LVG 2013: 66). La ių kalboje ap oksiman ai [ʋ, j] ie oj pučiamųjų [ , ʝ] ga- li bū i iš a iami, kai kalbėjimas p iblėsęs a mažiau ene gingas (LVG 2013: 68; 71). Tau osilabinėje pozicijoje po umpojo a ilgojo balsio la ių kalbos p ie- balsinės onemos [ , ʝ] pa i ia isišką a ba dalinę okalizaciją, p z.: [ ɑus] a s 8 Abi onemų / / i /ʝ/ ealizacijos (pučiamieji [ ], [ʝ] i ap oksiman ai [ʋ] i [j]) la ių kalbos y- imuose apibūdinami e minu „ ankusis ankš umos p iebalsis“ (la. sp audzenis oksnenis) (plg. Čei ane 2010; Čei ane 2011; Čei ane, Ind ičāne 2012; Ma kus, G igo je s 2002). 150 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV JOLITA URBANAVIČIENĖ, INESE INDRIČĀNE ‘ a o’, [sɑus] sa s ‘sa o’, [dzeinieks] dzejnieks ‘poe as’, [z einieks] z ejnieks ‘ž e- jys’; [pɑː de eːs] pā de ējs ‘pa da ėjas’, [ eːs] ē s ‘ ė as’, [pɑː minieks] pā mij- nieks ‘iešmininkas’; [ us] u s ‘a i’ (LVG 2013: 86). Lie u ių kalbos adicinėje one ikoje9 (Pake ys 2003) i akademinėje g a- ma ikoje (DLKG 2005: 33) [j], [ʋ], [ʋj] p iski iami sklandiesiems p iebalsiams (sonan ams). Tokią [ʋ, ʋj, j] in e p e aciją lie u ių kalboje nulėmė ne a ikuliaci- ja (kliū ies pobūdis y a oks pa kaip i ki ų pučiamųjų p iebalsių10), o unkcinės šių p iebalsių ypa ybės: žodžio gale [ʋ, j] ne enka in ies, da labiau suska dėja i i s a neskiemeniniais [, ], su p iešais einančiais balsiais suda ydami an i- nės kilmės d iga sius, p z.: [jú· o.] ‘jū oje’, [kẹ.d·] ‘kėdėje’, [sudiẽ] ‘sudieu’. Iš d iejų pozicinių a ian ų – pučiamųjų [ , ʝ] i ap oksiman ų [ʋ, j] – la ių kalboje kaip onemos apibend in i pučiamieji p iebalsiai / , ʝ/ (ž . LVG 2013: 76–77), o lie u ių kalboje – ap oksiman ai /ʋ, ʋj, j/. Ski umas a p ap oksi- man ų [ʋ ʋj] i pučiamųjų p iebalsių [ , j] sunkiai su aikomas, nes ska die- ji pučiamieji p iebalsiai dėl speci inės a ikuliacijos ( a ian ska džiuosius pu- čiamuosius ienu me u balso ak e i gene uojamas ika y inis iukšmas, i i pa balso s ygos, ku ios p is abdo o o ekėjimą) linkę i s i ap oksiman ais11. P iebalsių /ʋ, ʋj, j/ iden i ika imo p oblema lie u ių kalboje nė a iki galo išsp ęs a i eikalauja išsamaus ins umen inio (pa em o objek y iu a ikuliaci- nių ga sų požymių y imu) pag indimo. Šiame s aipsnyje laikomasi adicinės in e p e acijos, odėl į pučiamųjų p iebalsių y imą neį aukiami lie u ių so- nan ai /ʋ, ʋj/ ( okiu būdu lie u ių lūpiniai dan iniai / / i / ʲ/ ne u i ska džiojo a i ikmens) i /j/, o į la ių kalbos medžiagą į auk i ska dieji pučiamieji / , ʝ/ (čia egzis uoja / / i / / opozicija). 4. FRIKACIJOS SPEKTRAS IR INTENSYVUMAS Balsingumo požiū iu ienodi pučiamieji p iebalsiai ski iasi spek o ene gi- jos pasiski s ymu spek e i in ensy umu (Ken , Read 1992: 122). Šių akus inių 9 Naujausiose lie u ių kalbos p iebalsių klasi ikacijose (ž . Ab aze ičius, Leskauskai ė 2014: 167; Pake ys 2014: 91) p iebalsiai / , j/ laikomi ne sonan ais, o ska džiaisiais pučiamaisiais lūpi- niais-dan iniais p iebalsiais, ku ie pagal balsingumą kon as uoja su a i inkamais dusliaisiais / , j/. 10 E. Mikalauskai ė (1975: 41–46) lie u ių /ʋ/, /ʋj/ i /j/ p isky ė pučiamiesiems, o akademinė Lie u ių kalbos g ama ika (LKG 1965: 70) šiuos p iebalsius, kaip u inčius didelį kiekį i pesių, ne u inčius ono moduliacijos, nesukeliančius p iebalsių ska dėjimo, laiko a piniais a p pu- čiamųjų p iebalsių i sonan ų. 11 Ska dieji pučiamieji p iebalsiai pasaulio kalbose y a gana e as eiškinys (Johnson 2003: 122). S aipsniai / A icles 151 Daba inių bal ų kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os: akus inių požymių lyginamoji analizė požymių pag indu eo inėje li e a ū oje ski iamos d i pučiamųjų p iebalsių g upės: sibilian ai (sibilan ) (pa yzdžiui, anglų kalbos al eoliniai pučiamieji p iebalsiai /s/, /z/, pos al eoliniai pučiamieji p iebalsiai /ʃ/, /ʒ/) i nesibilian ai (non-sibilan ) (pa yzdžiui, anglų kalbos lūpiniai dan iniai pučiamieji p iebalsiai / /, / /, a pdan iniai pučiamieji /θ/, /ð/ i yklinis pučiamasis /h/). Sibilian ai nuo nesibilian ų ski iasi didesne spek o ene gija i in ensy umu (Ken , Read 1992: 122): sibilian ai da adinami „ yškiaisiais“, o nesibilian ai – „blausiai- siais“ p iebalsiais (Amb aze ičius 2011: 37). Anks esniuose lie u ių i la ių kalbos one ikos da buose nebu o įp as a p iebalsius ski s y i pagal sibiliaciją, . y. pagal o o s o ės nuk eipimą į dan is. Naujausiame lie u ių p iebalsių akus- ikos y ime (ž . Amb aze ičius, Leskauskai ė 2014: 301) sibilian ams p iski ia- mi lie u ių kalbos p iebalsiai /s, sj, z, zj, ʃ, ʃj, ʒ, ʒj/ i a ika os /ʦ, ʦj, ʣ, ʣj, ʧ, ʧj, ʤ, ʤj/. La ių kalboje sibilian ais aip pa laikomi pučiamieji ankš umos p ie- balsiai /s, z, ʃ, ʒ/ i a ika os (užda umos p iebalsiai) /ʦ, ʣ, ʧ, ʤ/ (plg. I. Ind i- čānės y imus apie la ių kalbos sibilian us i nesibilian us dusliųjų ankiųjų p iebalsių g upėse, ž . Ind ičāne 2012; 2013; 2014). Šiame s aipsnyje e minai „sibilian as“ i „nesibilian as“, eikalui esan , aip pa bus a ojami. Iš y us la ių kalbos p e okalinių ska džiųjų pučiamųjų p iebalsių, esančių CVC junginiuose, spek o i šūnės in ensy umą nus a y a, kad šioje g upėje didesnės in ensy umo idu inės s a is inės e ės būdingos dan iniam [z] i al- eoliniam [ʒ], o mažesnės – lūpiniam dan iniam [ ] i pala aliniam [ʝ]. Mažiau- sią idu inę s a is inę in ensy umo e ę u i lūpinis dan inis [ ], o didžiausią – al eolinis [ʒ], no s ji mažai ski iasi nuo dan inio [z] in ensy umo e ės. Jei a siž elgiama į s anda inių nuok ypių e es, dan inį [z] i al eolinį [ʒ] galima a ski i nuo lūpinio dan inio [ ], o pala alinio [ʝ] s anda iniai nuok ypiai paly- gin i dideli, odėl jo e čių diapazonas pe sidengia iek su lūpinio dan inio [ ], iek i su dan inio [z] e čių s i imi (Čei ane 2011: 117–119). Taip pa bu o iš i as la ių kalbos p e okalinių dusliųjų pučiamųjų p iebal- sių, esančių CVC junginiuose, spek o i šūnės in ensy umas, in ensy umo idu kis bei san ykinis in ensy umas. Taikan į ai ius me odus gau i ienodi ezul a ai: didesnio in ensy umo idu inės s a is inės e ės būdingos dan i- niam [s] i al eoliniam [ʃ], o mažesnės – lūpiniam dan iniam [ ] i gomu iniam [x]. Mažiausią idu inę s a is inę in ensy umo e ę isais a ejais u i lūpinis dan inis [ ], o didžiausią – al eolinis [ʃ] (skaičiuo as spek o i šūnės in ensy- umas) a ba dan inis [s] (skaičiuo as in ensy umo idu kis i san ykinis in en- sy umas). Dusliųjų p iebalsių g upėje dan inio [s] i al eolinio [ʃ] in ensy u- mo e ės aip pa labai panašios. Žemesne in ensy umo e e iš ki ų dusliųjų pučiamųjų p iebalsių išsiski ia lūpinis dan inis [ ], o gomu inio [x] in ensy u- mo e ė y a a ima dan inio [s] i al eolinio [ʃ] in ensy umo e ėms. Pa- lyginus s anda inius nuok ypius, dusliųjų pučiamųjų p iebalsių in ensy umo 152 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV JOLITA URBANAVIČIENĖ, INESE INDRIČĀNE e čių s i ys isais a ejais pe sidengia (ž . Ind ičāne 2014: 112, 114–115; 1, 4 i 7 g a ikai). La ių kalbos p e okalinių ska džiųjų pučiamųjų p iebalsių y imuose (ž . Čei ane 2011; Ind ičāne 2014: 101–119) nus a y os panašios endencijos: iek ska džiųjų, iek dusliųjų pučiamųjų p iebalsių g upėje mažiausią in ensy u- mą u i lūpinis pučiamasis p iebalsis (nesibilian as), o didžiausią – dan inis a - ba al eolinis (sibilian as). Be o, idu inės s a is inės in ensy umo e ės odo, kad lūpinio dan inio, aip pa pala alinio i gomu inio pučiamojo p iebalsio (nesibilian o) in ensy umas y a mažesnis už dan inio i al eolinio pučiamojo p iebalsio (sibilian o). Taigi šių y imų ezul a ai a i inka eo inėje li e a ū oje pa eik as pas abas, pa yzdžiui, dėl sibilian ų i nesibilian ų in ensy umo ski - umų anglų kalboje12. Lie u ių kalbos p iebalsių in ensy umo y imų iki šiol a lik a labai mažai. Sigi os De eške ičiū ės dise acijoje Lie u ių kalbos p iebalsių akus inės ypa y- bės (2013: 138) pa eikiama duomenų apie lie u ių kalbos pučiamųjų p iebalsių spek o i šūnių dažnius bei ene gijos susi elkimo s i is: in ensy esnės spek i- nės i šūnės būdingos pala alizuo iems p iebalsiams (ypač [xj], [ɣj]), aukš esni būdingieji dažniai i in ensy umas – dusliesiems p iebalsiams. Au o ės y imai aip pa odo sibilian ų (ypač [ʃ, ʃj, ʒ, ʒj, ʧ, ʧj, ʤ, ʤj]) spek inės ene gijos sus i- p ėjimą (ku is siejamas su d ižidine a ikuliacija) i lūpinių p iebalsių ene gijos elkimosi s ičių žemėjimą (susijusį su lūpine a ikuliacija). Daba inių bal ų kalbų pučiamųjų p iebalsių in ensy umas i iamas nus a- an dominuojančios spek o i šūnės in ensy umo e ę (peak in ensi y/ ampli- ude), pučiamojo p iebalsio in ensy umo idu kį (o e all noise in ensi y/ ampli u- de) a ba san ykinio in ensy umo ( ela i e in ensi y/ ampli ude) e es. Pas a asis odmuo p iebalsių akus ikos da buose laikomas i in pe spek y iu, nes, pa yz- džiui, leidžia suklasi ikuo i isus anglų kalbos pučiamuosius p iebalsius pagal a ikuliacijos ie ą (ž . Jongman e al. 2000: 1252, 1259–1262; Ree z, Jongman 2009: 192; Ind ičāne 2014: 103). Teo inėje li e a ū oje nu odoma, kad ska die- siems pučiamiesiems p iebalsiams būdingas mažesnis in ensy umas nei jų dus- liesiems a i ikmenims, nes a ikuliuojan ska dųjį pučiamąjį p iebalsį daugiau 12 Anglų kalbos p iebalsių y imai odo, kad, pa yzdžiui, dusliųjų sibilan ų /s/, /ʃ/ in ensy umas y a 10–15 dB didesnis už dusliųjų nesibilian ų / /, /θ/ (Ree z, Jongman 2009: 192). Ska džiojo al eolinio pučiamojo p iebalsio /z/ in ensy umas 6 dB i šija dusliojo al eolinio /s/ in ensy- umą, o ska džiojo lūpinio dan inio pučiamojo / / in ensy umas 13 dB didesnis už dusliojo lūpinio dan inio pučiamojo / / in ensy umą. Taip pa ma y i, kad balsingumo požiū iu ieno- dų pučiamųjų p iebalsių g upėje sibilian ų in ensy umas y a didesnis nei nesibilian ų: ska - džiojo sibilian o /z/ in ensy umas (70 dB) didesnis už ska džiųjų nesibilian ų / /, /ð/ (66 dB), o dusliųjų sibilian ų /s/, /ʃ/ in ensy umas (64–65 dB) didesnis už dusliųjų nesibilian ų / /, /θ/ (53–54 dB) (Jongman 1989: 1724; Ken , Read 1992: 122). S aipsniai / A icles 159 Daba inių bal ų kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os: akus inių požymių lyginamoji analizė 66), ačiau la ių kalboje, ski ingai nei lie u ių, ši papildoma p iebalsių pala a- lizacija ne u i onologinės eikšmės. Lūpinių p iebalsių g upėje lie u ių pala alizuo ų p iebalsių spek o i šūnės dažnių VSV ( iek pagal y ų, iek pagal mo e ų duomenis) y a mažesnės negu a i inkamų nepala alizuo ų p iebalsių VSV, be didesnės už la ių lūpinių p ie- balsių spek o i šūnių dažnius. Dusliųjų lūpinių dan inių p iebalsių – lie. [ ]/ [ j] i la. [ ] – spek o i šūnių dažnių idu inės s a is inės e ės labiau ski iasi a pusa yje negu ki ų p iebalsių (ž . 7–8 pa .): lie u ių kalbos pala alizuo am [ j] būdinga ge okai mažesnė spek o i šūnės dažnio idu inė s a is inė e ė nei la ių kalbos p iebalsiui [ ], adinasi, la ių kalboje šio p iebalsio spek o i šūnė iksuojama aukš ų dažnių s i yje, o lie u ių – žemesnių dažnių s i yje. Didesni spek o i šūnių dažnių ski umai aip pa už iksuo i gomu inių i pala alizuo ų gomu inių (pala o elia inių) p iebalsių pog upiuose. Kadangi nu- s a an la ių kalbos p iebalsio [x] spek o i šūnių dažnių VSV ka u skaičiuo i i pala o elia iniai / pala aliniai a ian ai15, už iksuo a la ių kalbos nepala ali- zuo o gomu inio p iebalsio [x] spek o i šūnės dažnio e ė es i didesnė negu lie. nepala alizuo ų gomu inių [x], [ɣ], ačiau mažesnė negu lie. pala alizuo ų gomu inių i la. pala alinio p iebalsio (ž . 7–8 pa .). Lie u ių i la ių kalbų go- mu iniai, lie u ių pala alizuo i gomu iniai i la ių kalbos pala alinis p iebalsis pagal didėjančias spek o i šūnių VSV eikšmes išsidės o okia a ka: lie. gomu iniai [x], [ɣ] < la. gomu inis [x] < lie. pala alizuo i gomu i- niai [xj], [ɣj]< la. pala alinis [ʝ] No s lie u ių kalbos nepala alizuo ų i pala alizuo ų p iebalsių spek o i - šūnės dažnių VSV ki imo dėsningumai u i daug išimčių, is dėl o daugeliu a ejų pala alizuo ų p iebalsių spek o i šūnės iksuojamos aukš esnių dažnių s i yje negu a i inkamų nepala alizuo ų p iebalsių, o la. pala alinių p iebalsių spek o i šūnės – aukš esnių dažnių negu lie. pala alizuo ų p iebalsių. 6.1.4. Dusliųjų i ska džiųjų p iebalsių palyginimas Nei lie u ių, nei la ių kalbose p iebalsių balsingumas neda o į akos spek- o i šūnių dažnių e ėms – y imo ezul a ai odo, kad dusliųjų p iebalsių i jų ska džiųjų ek i alen ų spek o i šūnių VSV kin a nesis emingai, negalima įž elg i am ik ų dėsningumų. 15 La ių kalboje p ieš p iešakinės eilės balsius [i], [iː], [e], [eː] i d iga sius, p asidedančius kom- ponen ais [i] i [e], pučiamoji onema /x/ gali bū i ealizuojama d ejopai: kaip pala o elia inis alo onas [xj] i kaip pala alinis alo onas [c] (LVG 2013: 69). 160 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV JOLITA URBANAVIČIENĖ, INESE INDRIČĀNE 6.1.5. Vy ų i mo e ų duomenų palyginimas Tiek lie u ių, iek la ių kalbos duomenys odo, kad y ų iš a iems p iebal- siams būdingos žemesnės spek o i šūnių dažnių e ės nei mo e ų iš a iems a i inkamiems p iebalsiams. Vadinasi, spek o i šūnių dažnių e ė susijusi su in o man o ly imi. Šiai endencijai nepaklūs a lie u ių kalbos pala alizuo i p iebalsiai [sj], [ʣj] i nepala alizuo i p iebalsiai [s], [ʣ]16 – šiems y ų iš a - iems p iebalsiams būdingos didesnės spek o i šūnių dažnių VSV nei a i in- kamiems mo e ų iš a iems p iebalsiams. 6.1.6. P iebalsių a ikuliacijos būdo / ie os į aka p iebalsių akus- iniams požymiams Spek o ene gijos susi elkimas am ik ose dažnių juos ose eikia duome- nų apie ga sų a ikuliacines cha ak e is ikas. Jei p iebalsio ene gija susi elkusi 5000–6000 Hz s i yje, gi dimas aukš as pučiamasis s ipo ga sas, jei ene gija su elk a 3000–4000 Hz diapazone, gi dimas žemas šnypščiamasis, in ensy aus šlamesio š ipo ga sas (Kodzaso , K i no a 2001: 565–566). Remian is šiais k i e ijais lie u ių i la ių p iebalsius pi miausia galima su- ski s y i į nesibilian us (ku ių ene gija elkiasi ~1000–3000 Hz s i yje), . y. lie. [x], [xj], [ɣ], [ɣj] i la. [ ], [ʝ], [x], bei sibilian us (ku ių spek o i šūnių dažniai su elk i 3000–6000 Hz diapazone). Sibilian ai da ski s y ini smulkiau į al eo- linius p iebalsius (jų spek o i šūnės išsidėsčiusios 3000–4000 Hz s i yje), . y. lie. [ʃ], [ʃj], [ʒ], [ʒj], [ʧ], [ʧj], [ʤ], [ʤj] bei la. [ʃ], [ʒ], [ʧ], [ʤ], i dan inius p ie- balsius (jų didžiausia spek inė ene gija elkiasi 5000–6000 Hz diapazone), . y. lie. [s], [sj], [z], [zj], [ʦ], [ʦj], [ʣ], [ʣj] i la. [s], [z], [ʦ], [ʣ]. Iš nesibilian ų išsiski- ia gomu iniai lie. [x], [xj], [ɣ], [ɣj] i la. [x] (p ie jų šliejasi i la. lūpinis dan inis [ ]), ku ių spek o i šūnės susi elkusios ~1000–3000 Hz diapazone. Vis dėl o p iebalsių ski s ymas į sibilian us i nesibilian us pi miausia susi- jęs ne su spek o ene gija, o su in ensy umu. Sibilian ams būdingas didesnis in ensy umas, nes juos a ikuliuojan o o s o ė u i pe ei i pe kliū į – dan is. Tiesioginės sąsajos a p sibiliacijos i spek inės ene gijos nė a, plg.: nesibilian ų 16 Dėl p iebalsių [s] i [ʣ] speci ikos galėjo a si as i i duomenų paklaida. Pap as ai 0–8000 Hz di- apazone y a ma oma ik ai iena p iebalsių [s] i [ʣ] spek inė i šūnė. Ti ian pla esnį diapazo- ną (pa yzdžiui, 0–10 000 Hz), gali bū i ma omos d i šių p iebalsių spek inės i šūnės (kaip i [ʃ]). Kadangi y o balsui būdingi žemesni dažniai, an oji (aukš esnė) spek inė i šūnė galėjo pasi ody i i siau esniame 0–8000 Hz diapazone. Tuo a pu mo e ų iš a iems ga sams būdingi aukš esni dažniai, odėl i iamiesiems p iebalsiams isuome p iski a pi mosios i šūnės e ė (nes an oji i šūnė 0–8000 Hz diapazone nebu o ma oma). S aipsniai / A icles 161 Daba inių bal ų kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os: akus inių požymių lyginamoji analizė lūpinių dan inių lie. [ ], [ j] spek o i šūnės susi elkusios 2000–3200 Hz s i yje, la. [ ] – 4500–7000 Hz s i yje, pala alinio la. [ʝ] – ~4000 Hz s i yje. Apibend inan galima eig i, jog spek o i šūnių susi elkimo s i ys leidžia di e encijuo i pučiamuosius p iebalsius i a ika as į okias a ikuliacines g upes: al eoliniai-sibilian ai (jų spek o ene gija susi elkusi idu inių dažnių s i yje), dan iniai-sibilian ai (jų ene gija koncen uojasi aukš ų dažnių s i yje) i gomu i- niai-nesibilian ai (jiems būdingos mažiausios spek o i šūnių VSV). Ki ų p ie- balsių (nesibilian ų) pagal spek o i šūnių dažnius neįmanoma di e encijuo i. 6.1.7. Spek o i šūnės dažnio y imo apibend inimas Ty imo me u bu o palygin os lie u ių i la ių kalbų pučiamųjų p iebalsių bei a ika ų spek o i šūnės dažnių eikšmės balsingumo, pala alizacijos, a i- kuliacijos būdo bei ie os i in o man ų ly ies a ž ilgiu. Nus a y a, kad p iebalsių balsingumas neda o į akos spek o i šūnių daž- nių e ėms nei lie u ių, nei la ių kalbose (plg.: S. De eške ičiū ės (2013: 138) y imai odo, kad lie u ių kalbos ska džiųjų p iebalsių ene gija susi elkusi žemų dažnių s i yje palygin i su dusliaisiais jų ko elia ais). Dėl pala alizacijos lie u ių kalbos p iebalsių spek o i šūnių dažniai pa- aukš ėja, . y. y a aukš esni nei nepala alizuo ų opozicijų na ių dažniai. Lie u- ių kalbos pučiamieji p iebalsiai i a ika os spek o i šūnių dažnių didėjimo a ka išsidės o aip: gomu iniai < lūpinis dan inis < al eoliniai/ pala alizuo i gomu iniai < pala alizuo as lūpinis dan inis / pala alizuo i al eoliniai < dan iniai < pala alizuo i dan iniai. A likus y imą i palyginus lie u ių i la ių kalbų nepala alizuo ų, pala a- lizuo ų i pala alinių pučiamųjų p iebalsių i a ika ų spek o i šūnių dažnius, pas ebė os šios endencijos: 1) la. [ ] būdingi aukš esni spek o i šūnės dažniai nei lie. [ ], [ j] ( iek pagal y ų, iek pagal mo e ų duomenis); 2) y ų duomenimis, la. dan inių p iebalsių spek o i šūnės dažniai dauge- liu a ejų y a panašūs į lie. nepala alizuo ų dan inių p iebalsių (išsky us [z]); mo e ų duomenimis, la. dan iniams p iebalsiams būdingos aukš es- nės spek o i šūnės nei lie. nepala alizuo iems i pala alizuo iems dan i- niams p iebalsiams; 3) la. al eolinių p iebalsių ( iek pagal y ų, iek pagal mo e ų duomenis) spek o i šūnių dažniai y a a imi lie. pala alizuo iems al eoliniams p iebalsiams (nes la. al eoliniams p iebalsiams aip pa būdingas pala a- liškumas, ačiau jis nė a onologinis, nes nė a nepala alizuo ų ko elia ų, ž . LVG 2013, 64); 162 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV JOLITA URBANAVIČIENĖ, INESE INDRIČĀNE 4) la. [x] pagal spek o i šūnės dažnių eikšmes užima a pinę padė į a p lie. [x] i lie. [xj], nes la. [x] kokybė p iklauso nuo oliau einančio bal- sio: jo a ikuliacija gali kis i nuo gomu inio iki pala alizuo o gomu inio / pala alinio; 5) la. [ ] i [ʝ] a imiausi lie u ių kalbos p iebalsiai – lie. sonan ai [ʋ], [ʋj] i [j] – nebu o i iami. Tačiau pas ebė a, kad la. [ ] spek o i šūnės dažnių eikšmė a imesnė lie. [ ], [ j] eikšmėms, o ne la. [ ] eikšmei. La. pala a- linio p iebalsio [ʝ] spek o i šūnės dažnių eikšmė – a i kščiai: a i- ma la. [ʃ], [ʒ], [ʧ], [ʤ] eikšmėms ( . y. p iebalsiams, la ių kalboje u in- iems ne onologinį pala alizacijos požymį). Pagal spek o i šūnės dažnių e es ski inos okios lie u ių i la ių kalbų a ikuliacinės p iebalsių g upės: a) al eoliniai (sibilian ai): lie. [ʃ], [ʃj], [ʒ], [ʒj], [ʧ], [ʧj], [ʤ], [ʤj] i la. [ʃ], [ʒ], [ʧ], [ʤ]; b) dan iniai (sibilian ai): lie. [s], [sj], [z], [zj], [ʦ], [ʦj], [ʣ], [ʣj] i la. [s], [z], [ʦ], [ʣ]. c) gomu iniai (nesibilian ai): lie. [x], [xj], [ɣ], [ɣj] i la. [x] d) lūpiniai dan iniai / pala alinis (nesibilian ai): lie. [ ], [ j] i la. [ ], [ ], [ʝ]. In o man ų ly is da o į aką spek o i šūnių dažniams: y ų iš a iems p ie- balsiams būdingos žemesnės spek o i šūnės nei mo e ų iš a iems a i inka- miems p iebalsiams. Kadangi p iebalsių spek inės ypa ybės susijusios su bu nos p iešakinės e mės dydžiu, o šiam da o į aką balso ak o dydis (kuo p iešakinė e mė didesnė, uo labiau akus inė ene gija susi elkia žemesnių dažnių s i yje), lauk ina, kad y ų iš a ų p iebalsių ene gija koncen uosis žemesnėse s i yse negu mo e ų (plg.: y ų balso ak as y a ~2,8 cm ilgesnis negu mo e ų). 6.2. San ykinis in ensy umas 6.2.1. San ykinio in ensy umo nus a ymas San ykinis in ensy umas odo san ykį a p pučiamojo p iebalsio a ba a - ika os idu inio in ensy umo i one inę aplinką suda ančio balsio idu inio in ensy umo pe nus a y os ukmės in e alą. Ma a imai a lik i ga sų anali- zės p og ama PRAAT. Vidu inės pučiamųjų p iebalsių i a ika ų in ensy u- mo e ės (dB (μE)) gau os iš 0,01 s, a ba 10 ms, unkančio in e alo (ž . 9 i 11 pa .), o balsių in ensy umo e ės gau os iš 0,05 s, a ba 50 ms, unkančio in e alo, esančio apy iksliai balsio idu yje (10 i 12 pa .). S aipsniai / A icles 163 Daba inių bal ų kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os: akus inių požymių lyginamoji analizė idu inio in ensy umo (μE) nus a ymas 9 PAV. Duslusis p e okalinis pučiama- sis [s] skiemenyje [sɑs]: 0,01 s, a ba 10 ms, ukmės in e alas 10 PAV. Dusliojo p e okalinio pučia- mojo [s] one inėje aplinkoje esan is balsis [ɑ] (skiemenyje [sɑs]): 0,05 s, a - ba 50 ms, ukmės in e alas 11 PAV. Duslioji p e okalinė a ika- a [ʦ] skiemenyje [ʦɑʦ]: 0,01 s, a ba 10 ms, ukmės in e alas 12 PAV. Dusliosios p e okalinės a ika- os [ʦ] one inėje aplinkoje esan is bal- sis [ɑ] (skiemenyje [ʦɑʦ]): 0,05 s, a ba 50 ms, ukmės in e alas San ykinis in ensy umas apskaičiuo as pučiamojo p iebalsio a ba a ika os idu inio in ensy umo e ę padalijus iš jo one inėje aplinkoje esančio balsio idu inio in ensy umo e ės. Pa yzdžiui, jei skiemenyje sas [sɑs] p e okalinio dusliojo pučiamojo p iebalsio [s] idu inis in ensy umas 10 ms in e ale y a 55,06 dB (μE) (ž . 9 pa .), o balsio [ɑ] idu inis in ensy umas 50 ms in e a- le – 73,41 dB (μE) (ž . 10 pa .), san ykinis in ensy umas apskaičiuojamas aip: 55,06 dB (μE) : 73,41 dB (μE) = 0,750 dB (μE). Gau os san ykinio in ensy u- mo e ės apdo o os duomenų s a is inės analizės p og ama SPSS: šioje p o- g amoje apskaičiuo os san ykinio in ensy umo idu inės s a is inės e ės (dB), ku iomis ope uojama šiame s aipsnyje. 164 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV JOLITA URBANAVIČIENĖ, INESE INDRIČĀNE 6.2.2. Lie u ių kalbos pala alizuo ų i nepala alizuo ų pučiamųjų p ie- balsių bei a ika ų palyginimas su la ių kalbos duomenimis Lie u ių i la ių kalbų pučiamųjų p iebalsių bei a ika ų san ykinio in en- sy umo idu inės s a is inės e ės (VSV) pa eik os 3 len elėje. 3 LENTELĖ. Lie u ių i la ių kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os: san ykinio in ensy umo VSV (dB) CVy ų duomenys Mo e ų duomenys Lie. La. Lie. La. Pučiamieji p iebalsiai [ ] 0,788 0,819 [ ] 0,648 0,648 0,619 0,608 [ j]0,653 0,630 [s] 0,661 0,779 0,759 0,782 [sj]0,786 0,738 [z] 0,761 0,815 0,783 0,863 [zj]0,766 0,793 [ʃ] 0,699 0,751 0,704 0,752 [ʃj]0,734 0,747 [ʒ] 0,799 0,806 0,816 0,858 [ʒj]0,788 0,810 [ʝ] 0,818 0,852 [x] 0,686 0,712 0,679 0,696 [xj]0,675 0,639 [ɣ] 0,770 0,744 [ɣj]0,802 0,721 A ika os [ʦ] 0,701 0,796 0,728 0,818 [ʦj]0,722 0,746 [ʣ] 0,751 0,788 0,765 0,833 [ʣj]0,759 0,774 [ʧ] 0,723 0,785 1,003 0,795 [ʧj]0,765 0,750 [ʤ] 0,766 0,801 0,807 0,837 [ʤj]0,774 0,778 S aipsniai / A icles 165 Daba inių bal ų kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os: akus inių požymių lyginamoji analizė Lie u ių i la ių kalbų pučiamųjų p iebalsių i a ika ų san ykinio in ensy- umo idu inės s a is inės e ės didėja okia a ka: 1) y ų duomenys: lie. [ ]<[ j]<[s]<[xj]<[x]<[ʃ]<[ʦ]<[ʦj]<[ʧ]<[ʃj]<[ʣ]<[ʣj]<[z]<[ʧj]< [zj]<[ʤ]<[ɣ]<[ʤj]<[sj]<[ʒj]<[ʒ]<[ɣj], la. [ ]<[x]<[ʃ]<[s]<[ʧ]<[ ]=[ʣ]<[ʦ]<[ʤ]<[ʒ]<[z]<[ʝ]; 1) mo e ų duomenys: lie. [ ]<[ j]<[xj]<[x]<[ʃ]<[ɣj]<[ʦ]<[sj]<[ɣ]<[ʦj]<[ʃj]<[ʧj]<[s]<[ʣ]< [ʣj]<[ʤj]<[z]<[zj]<[ʤ]<[ʒj]<[ʒ]<[ʧ], la. [ ]<[x]<[ʃ]<[s]<[ʧ]<[ʦ]<[ ]<[ʣ]<[ʤ]<[ʝ]<[ʒ]<[z]. Lie u ių kalbos pala alizuo ų i nepala alizuo ų pučiamųjų p iebalsių bei a - ika ų san ykinio in ensy umo VSV palyginimas su la ių kalbos duomenimis ma y i 13–14 pa . 13 PAV. Lie u ių kalbos pala alizuo ų i nepala alizuo ų pučiamųjų p iebalsių bei a i- ka ų san ykinio in ensy umo VSV (dB) palyginimas su la ių kalbos ezul a ais: y ų duomenys La ių kalbos p iebalsiai Lie u ių kalbos p iebalsiai pala alizuo i nepala alizuo i 166 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV JOLITA URBANAVIČIENĖ, INESE INDRIČĀNE Lie u ių kalbos pučiamiesiems p iebalsiams i a ika oms būdingos šiek iek mažesnės san ykinio in ensy umo VSV nei balsingumo i a ikuliacijos po- žiū iu okiems pa la ių kalbos p iebalsiams ( emian is iek y ų, iek mo e ų duomenimis). Kele as p iebalsių nepa i ina šios endencijos: y ų duomeni- mis – lie. [ j] > la. [ ], be lie. [ ] = la. [ ]; mo e ų duomenimis – lie. [ j], [ ] > la. [ ]; lie. [ʧ] > la. [ʧ] > lie. [ʧj] (mo e ų iš a a lie u ių kalbos al eolinė a ika a [ʧ] išsiski ia i in aukš omis san ykinio in ensy umo VSV, ž . 14 pa .). Palyginus lie u ių kalbos pala alizuo us i nepala alizuo us p iebalsius ma- y i, kad pala alizuo ų p iebalsių san ykinio in ensy umo duomenys dažniau y a aukš esni. Tačiau esama išimčių, plg.: y ų duomenys – [xj] < [x], [ʒj] < [ʒ]; mo e ų duomenys – [xj] < [x], [ɣj] < [ɣ], [sj] < [s], [ʧj] < [ʧ], [ʤj] < [ʤ], [ʒj] < [ʒ]. La ių pala alinis [ʝ] aip pa u i ieną aukščiausių (pagal mo e ų duomenis) a ba pa į aukščiausią (pagal y ų duomenis) in ensy umo odiklį. Tikė ina, kad iš y us daugiau duomenų a pasi elkus ki as analizės p og amas pala alizacijos i san ykinio in ensy umo ko eliacija bū ų da aiškesnė. 14 PAV. Lie u ių kalbos pala alizuo ų i nepala alizuo ų pučiamųjų p iebalsių bei a i- ka ų san ykinio in ensy umo VSV (dB) palyginimas su la ių kalbos ezul a ais: mo- e ų duomenys La ių kalbos p iebalsiai Lie u ių kalbos p iebalsiai pala alizuo i nepala alizuo i S aipsniai / A icles 167 Daba inių bal ų kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os: akus inių požymių lyginamoji analizė 6.2.3. Ska džiųjų i dusliųjų pučiamųjų p iebalsių i a ika ų paly- ginimas Ty imo ezul a ai odo (ž . 13–14 pa , 3 len elę), kad iek lie u ių, iek la - ių kalbos ska džiųjų pučiamųjų p iebalsių i a ika ų san ykinio in ensy u- mo VSV pap as ai y a didesnis nei jų dusliųjų ek i alen ų. Vadinasi, p iebalsių balsingumas da o į aką san ykinio in ensy umo odmeniui. Iš lie u ių kalbos i iamosios medžiagos šios endencijos nepa i ina y ų iš a as ska dusis pa- la alizuo as dan inis p iebalsis [zj], u in is mažesnę idu inę s a is inę e ę (0,766 dB)) negu duslusis dan inis [sj] (0,786 dB)). Nepala alizuo ų p iebalsių pog upyje išim į suda o mo e ų iš a a ska džioji al eolinė a ika a [ʤ], ku ios san ykinio in ensy umo idu inė s a is inė e ė (0,807 dB)) y a mažesnė ne- gu dusliosios a ika os [ʧ] (1,003 dB)). Ska diesiems la ių kalbos p iebalsiams aip pa būdingos didesnės san ykinio in ensy umo e ės negu dusliesiems jų ko elia ams. Išim is – y ų iš a a ska džioji dan inė a ika a [ʣ], u in i ma- žesnę idu inę s a is inę e ę (0,788 dB)) negu a i inkama duslioji a ika a [ʦ] (0,796 dB)). 6.2.4. Vy ų i mo e ų duomenų palyginimas Ski inga lyčių iziologija, lemian i ilgesnį y ų balso ak ą (plg. y ų balso ak o ilgis ~16,9 cm, mo e ų – ~14,1 cm), leidžia ikė is i ski ingų san yki- nio in ensy umo ezul a ų. La ių kalbos p iebalsių y imo ezul a ai pa i - ina lauk as endencijas: aukš esnės san ykinio in ensy umo eikšmės dažniau būdingos mo e ų iš a iems p iebalsiams. Tačiau esama i išimčių, plg.: y ų iš a i p iebalsiai [ ], [x] u i aukš esnes san ykinio in ensy umo VSV negu a i inkami mo e ų iš a i p iebalsiai. Palyginus lie u ių kalbos o pa ies pu- čiamojo p iebalsio a a ika os y ų i mo e ų duomenis, sis eminių ski umų nepas ebė a. 6.2.5. P iebalsių a ikuliacijos būdo / ie os į aka p iebalsių akus- iniams požymiams Nei lie u ių, nei la ių kalbose san ykinio in ensy umo duomenys neleidžia di e encijuo i pučiamųjų p iebalsių i a ika ų pagal a ikuliacijos būdą bei ie- ą. Tikė ina, kad pagal san ykinio in ensy umo duomenis bū ų galima a ski i sibilian us, . y. „ yškiuosius“ p iebalsius (didesnio in ensy umo) nuo nesibili- an ų, . y. „blausiųjų“ (mažesnio in ensy umo) p iebalsių. Kalbos akus ikos e- o ija eigia, kad mažiausias in ensy umas būdingas dusliesiems nesibilian ams (pa yzdžiui, -15 dB), o didžiausias in ensy umas – ska diesiems sibilian ams 168 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV JOLITA URBANAVIČIENĖ, INESE INDRIČĀNE (0 dB); ska džiųjų nesibilian ų i dusliųjų sibilian ų in ensy umas y a panašus – ~-5 dB (ž . Amb aze ičius 2011: 38). Gau i ezul a ai odo, kad lie u ių i la ių kalbose y ų iš a ų ska džiųjų pučiamųjų p iebalsių i a ika ų g upėse pagal san ykinio in ensy umo idu i- nes s a is ines e es negalima a ski i sibilian ų nuo nesibilian ų, . y. lie u ių kalbos nepala alizuo ų pučiamųjų p iebalsių i a ika ų [z], [ʒ], [ʣ], [ʤ] g upėje nea siski ia [ɣ]; lie u ių kalbos pala alizuo ų p iebalsių [zj], [ʒj], [ʣj], [ʤj] g u- pėje nea siski ia [ɣj]; la ių kalbos pučiamųjų p iebalsių i a ika ų [z], [ʒ], [ʣ], [ʤ] g upėje nea siski ia [ ], [ʝ]. Remian is mo e ų duomenimis lie u ių kalbos ska džiųjų p iebalsių posis- emyje galima a siski i ska džiuosius nesibilian us [ɣj] i [ɣ] nuo ska džiųjų si- bilian ų [z], [zj], [ʒ], [ʒj], [ʣ], [ʣj], [ʤ], [ʤj] – nesibilian ams [ɣj] i [ɣ] būdingos mažesnės san ykinio in ensy umo VSV nei sibilian ams. La ių kalbos ska - džiųjų p iebalsių posis emyje nuo sibilian ų [z], [ʒ], [ʣ], [ʤ] a siski ia nesibi- lian as [ ] – jam būdingos šiek iek mažesnės san ykio in ensy umo VSV ( aip pa ik pagal mo e ų duomenis). Tiek lie u ių, iek la ių kalbų dusliųjų pučiamųjų p iebalsių i a ika ų g u- pėje san ykinio in ensy umo eikšmės padeda a ski i sibilian us ( u inčius di- desnes VSV) nuo nesibilian ų ( u inčių mažesnes VSV). Plg.: lie u ių kalbos nepala alizuo ų p iebalsių g upėje sibilian ai [s], [ʃ], [ʦ], [ʧ] ski iasi nuo [ ], [x] ( ik ai pagal mo e ų duomenis, y ų iš a ų p iebalsių [s] i [x] eikšmės pe si- dengia); lie u ių kalbos pala alizuo ų pučiamųjų p iebalsių i a ika ų g upėje sibilian ai [sj], [ʃj], [ʦj], [ʧj] a siski ia nuo nesibilian ų [ j], [xj] (pagal abiejų lyčių duomenis); la ių kalboje pučiamųjų p iebalsių i a ika ų g upėje sibilian ai [s], [ʃ], [ʦ], [ʧ] pagal san ykinio in ensy umo eikšmes a siski ia nuo nesibilian ų [ ], [x] ( emian is abiejų lyčių in o man ų duomenimis). 6.2.6. San ykinio in ensy umo y imo apibend inimas Lie u ių kalbos pučiamiesiems p iebalsiams i a ika oms būdingos šiek iek mažesnės san ykinio in ensy umo VSV nei balsingumo i a ikuliacijos požiū- iu okiems pa la ių kalbos p iebalsiams. Tokius ezul a us galėjo lem i ga so į ašai: no s į ašų echniniai pa ame ai Lie u oje i La ijoje bu o su ienodin- i, į ašymo me u didžiausias dėmesys bu o k eipiamas į į ašų kokybę (kadangi į ašai bu o naudojami į ai iems ga sų akus iniams požymiams i i17), o ne į ga so signalo olygumą, ku is galėjo s y uo i dėl in o man o indi idualių bal- so sa ybių a ba dėl nuo a gio, a si adusio ilgai kalban į dik o oną. Šis ga so 17 Į ašai da y i p ojek o „Daba inės bal ų kalbos: spek inės ga sų cha ak e is ikos (ins umen i- nis y imas)“ (N . MIP-081/2013) me u. S aipsniai / A icles 175 Daba inių bal ų kalbų pučiamieji p iebalsiai i a ika os: akus inių požymių lyginamoji analizė Simila co ela ions be ween he acous ic cues examined in his pape and he e ec o oicing, manne and place o a icula ion, as well as he e ec o speake ’s gende a e ob- se ed bo h in s anda d Li huanian and La ian. Howe e , some di e ences in he da a o he wo Bal ic languages a e also obse ed. The esul s show ha he ica i es and a i- ca es o S anda d La ian a e mo e simila o he pala alized s. non-pala alized i ca i es and a ica es o he same oicing, manne and place o a icula ion in S anda d Li huani- an, i.e., he ica i es and a ica es in S anda d La ian seem o be “so e ” in compa ison o he non-pala alized ica i es and a ica es in S anda d Li huanian. I is also obse ed ha he ica i es and a ica es o S anda d La ian ha e a highe ela i e in ensi y in compa ison o he co esponding ica i es and a ica es o S anda d Li huanian. This can be explained ei he by mo e ene ge ic a icula ion o hese speech sounds o speake s o S anda d La ian o by some di e ences ela ed o he eco ding le el. Į eik a 2016 m. gegužės 19 d. JOLITA URBANAVIČIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5 LT-10308 Vilnius Li huania joli a.u bana [email protected] INESE INDRIČĀNE LU La iešu alodas ins i ū s Akadēmijas laukums 1 LV-1050 Rīga La ia ineseind [email protected]